Byla 2K-441/2014
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis ir A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Dalios Bajerčiūtės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam A. P., nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui, nukentėjusiajai V. G., nukentėjusiajai G. G., nukentėjusiajam E. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Mikučiausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis ir A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Solidariai iš A. P. ir civilinio atsakovo UAB „A“ nukentėjusiesiems V. G. priteista 50 000 Lt, G. G. – 50 000 Lt, E. G. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. ir UAB „A“ turtui paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G., G. G., E. G. atlyginimo įvykdymo.

6Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G., G. G., E. G. iš A. P. priteista 5335 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

7Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

9Apeliacinės instancijos teismas A. P. nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie 14.38 val., UAB „A“ teritorijoje, esančioje Jonavos r., Rukloje, Karaliaus Mindaugo g. 15, būdamas UAB „A“ direktoriumi, organizuodamas ir vykdydamas įrenginių iškrovimo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus darbų saugos reikalavimus, jog „du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba“, bei teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:

10nevykdė 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų:

11(1 priedo) 2.12 punkto reikalavimų, nurodančių, kad „darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas“;

12(2 priedo) 2.3 punkto reikalavimų, nurodančių, kad „turi būti imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje. Jeigu darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų“;

13(2 priedo) 3.1.3 punkto reikalavimų, nurodančių, jog „privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija“;

14nevykdė krautuvo ,,Toyota 6F14“ techninio paso 2 punkto reikalavimų, nurodančių, kad „draudžiama kelti krovinį, kuris yra sunkesnis už nurodytą krautuvo techninėje charakteristikoje“;

15organizavo įrenginio (abrazyvinės daržovių valymo mašinos) iškrovimo iš UAB „Al“ priklausančio automobilio ,,Skania“ (valst. Nr. ( - )) darbus ir vadovavo šiems darbams, kurie buvo vykdomi su krautuvams ,,Toyota 6F14“ ir ,,Kramer A. S. 312 SL“ draudžiamu kelti krovinio svoriu, neįvertino profesinės rizikos, kad abu krautuvai skirtingi savo techninėmis charakteristikomis ir krovinio kėlimo mechanizmų konstrukcija bei valdymu, kad krautuvo ,,Toyota 6F14“ techniniame pase nėra numatyta galimybė dirbti dviem autokrautuvais poroje, neužtikrino, kad būtų koordinuotas visų įrengimų operatorių darbas, krovinys būtų stabilus, į pavojingą zoną nepatektų dirbantieji ir kiti pašaliniai asmenys, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad krovinį pristatęs UAB „Al“ darbuotojas (automobilio ,,Scania“ (valst. Nr. ( - )), vairuotojas) A. G. yra už pavojingos zonos ribų ir pavojingų padarinių bus išvengta, nurodė keltuvų vairuotojams A. I. ir R. S. iškelti įrenginį, keltuvais iškėlus jį iš automobilio ir leidžiant ant žemės, įrenginys krito ir kliudė pavojingoje zonoje buvusį A. G., padarydamas jam sužalojimus – krūtinės ląstos nugaros sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais krūtinėje ir nugaroje, abipusiais šonkaulių lūžimais, krūtininių V-VI slankstelių lūžimais, aortos plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, nuo to A. G. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais, sąmoningai pažeisdamas darbų saugos reikalavimus bei nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, A. P. netinkamai organizavo pavojingus darbus ir jiems vadovavo, nenumatė, kad įrenginio iškrovimo metu įrenginys gali nukristi ir mirtinai sužaloti žmogų, nors atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, gyvenimišką patirtį, turėjo ir galėjo tai numatyti, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „Al“ darbuotojas A. G..

16Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, A. P. pateikiant kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje padarymo.

17Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. P. dėl nusikaltimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovimo darbus, dėl kurių netinkamo organizavimo įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo nukentėjusysis A. G., organizavo ir kontroliavo A. P., todėl jis išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas nurodė, jog visi neaiškumai ir abejonės tiriant įrodymus turi būti vertinami teisiamojo naudai.

18Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė A. P. apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisdamas jį pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad būtent A. P. netinkamai organizavo krovimo darbus, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Iš apylinkės teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo ir vertino tik A. P. teisinančius įrodymus, nevertino visų liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tarp A. P. veikos – darbų organizavimo ir vykdymo pažeidžiant darbų saugos reikalavimus ir kilusių sunkių padarinių – A. G. mirties yra priežastinis ryšys. Tai, kad buvo netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai, neužtikrintos darbuotojų sauga bei sveikata, ir buvo pagrindinė ir būtina sąlyga padariniams kilti. Aplinkybė, jog nukentėjusysis ir pats pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus vykdydamas krovinio krovimo darbus, nors ir vertintina kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, iš dalies buvęs ir nukentėjusiojo mirties priežastimi, nepašalina

19A. P. kaltės. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo t. y. numatė, kad nesilaikant darbų saugos reikalavimų gali kilti sunkių padarinių, nors atsižvelgdamas į atliekamų darbų pobūdį, savo patirtį ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

20Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Mikučiauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

21Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečios darbdaviui nurodytos pareigos pažeidimo, kuris nulėmė nelaimingą atsitikimą, todėl buvo netinkamai taikyta BK 176 straipsnio 1 dalis. Teismas pripažino, kad A. P. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, nors tokios pareigos pažeidimu jis pirmosios instancijos teisme kaltinamas nebuvo, šis pažeidimas nebuvo nagrinėtas ir apeliacinės instancijos teisme. Darbuotojo saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Teismas, keisdamas faktines bylos aplinkybes, privalo vadovautis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kuri įpareigoja apie iš esmės skirtingas faktines aplinkybes iš anksto raštu informuoti kaltinamąjį. Šioje byloje to nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą, nes jis negalėjo gintis nuo šių kaltinimų, jam nebuvo žinoma, kokių pareigų pažeidimu jis kaltinamas (BPK 10 straipsnis, EŽTK 6 straipsnis).

22Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo atsakomybę grįsdamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.3 ir 3.1.3 punktų reikalavimų pažeidimais, netinkamai aiškino teisės normas. Teismas tokiu atveju privalo nurodyti, kokie darbdavio veiksmai atitinkamoje situacijoje būtų laikomi pakankamais, kuriuos atlikus darbdavys būtų laikomas ėmęsis visų reikiamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pavojingą zoną. Skunde teigiama, kad buvo imtasi visų priemonių, kad vairuotojas nepatektų į pavojingą zoną. Visi kiti veiksmai, kurie būtų užkirtę galimybę vairuotojui patekti į pavojaus zoną, būtų buvę neteisėti ir ribotų vairuotojo laisvę, nes būtų susiję su fiziniais apribojimais.

23Šios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog nuteistasis pažeidė ir specialias elgesio saugumo taisykles, nevykdė 1999 m. gruodžio 22 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, krautuvo ,,Toyota 6F14“ techninio paso reikalavimų. Spręsdamas, kad buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktas, teismas vadovavosi eksperto išvada, kuri akivaizdžiai yra nepagrįsta. Ekspertas, be kita ko, nurodė, kad jis negali padaryti išvados, ar toks pasirinktas įrenginio iškrovimo būdas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Analogiškas aplinkybes ekspertas nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teisme ekspertas taip pat nurodė, kad abiejų krautuvų nuleidimo specifika galbūt skirtinga, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad dėl šios dalies eksperto išvada yra kategoriška ir teisinga. Krautuvų techniniai pasai, kurių vienas buvo lietuvių, kitas vokiečių kalba ir krautuvų gamintojų techninė dokumentacija yra skirtingi savo apimtimi ir turiniu dokumentai, o krautuvo ,,Toyota“ techninės dokumentacija ekspertui apskritai nebuvo pateikta. Taigi teismo išvada, kad buvo viršyta krautuvo ,,Toyota 6F14“ maksimali keliamoji galia, kad krautuvai buvo naudojami ne pagal paskirtį, nėra pagrįsta, be to, byloje nebuvo jokių įrodymų arba išvadų, jog krovinys virto būtent dėl tos priežasties, kad buvo viršyta šio krautuvo arba suminė abiejų krautuvų keliamoji galia.

24Byloje nustatyta, kad A. G. buvo supažindintas su UAB „Al“ vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 6 (2005 m. rugpjūčio 7 d.). Krovinių vežimas, įskaitant jų priėmimą ir perdavimą, buvo nuolatinė A. G. darbo veikla, taigi susipažinimas su instrukcijomis buvo pakankamas vairuotojo įspėjimas apie galimas rizikas, kuris kartu ir uždraudė jam bet kuriuo atveju dalyvauti krovos darbuose, būti pavojingose zonose. Pasak kasatorių, įstatyme nurodyta pareiga buvo įvykdyta A. G. supažindinant su UAB „Al“ vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 6. A. G. žinojo, kad jam draudžiama dalyvauti krovos darbuose, o juos atliekant jis privalo būti arba vilkiko kabinoje, arba krovos darbus stebėti pasitraukus į šalį saugiu atstumu. Todėl, manytina, kad pavojingoje zonoje jis atsidūrė savo noru ir valia, t. y. sąmoningai nepaisydamas instrukcijų reikalavimų. Taigi darbams vadovavęs asmuo nuo pat pradžių neturėjo pagrindo manyti, kad A. G. pažeis instrukcijoje nurodytą draudimą bei sąmoningai stengsis patekti į pavojingą zoną.

25Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad A. P. iškraunant abrazyvinę skutimo mašiną faktiškai buvo UAB „A“ teritorijoje ir vadovavo krovos darbams. Teismas nesiėmė veiksmų patikrinti V. D. ir A. P. parodymų teisingumo, atmetė V. D. ir A. B. parodymus šių liudytojų net neapklausęs, nors privalėjo tai padaryti, vykdydamas savo pareigą atlikti visus įmanomus tyrimo veiksmus tariamiems prieštaravimams su kitais duomenimis pašalinti. Teismas be pagrindo atmetė A. B. parodymus, jog krovos darbams faktiškai vadovavo UAB „S“ vadovas R. Z.. Tyrimo metu nebuvo surengta R. Z. ir N. D. akistata, kurios metu šios aplinkybės galėjo būti nustatytos. A. B. ir V. D. parodymai apie visas įvykio aplinkybes buvo itin detalūs, o kiti liudytojai R. S. ir A. I. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir pirmosios instancijos teisme apie aplinkybes kalbėjo lakoniškai, negalėjo nurodyti įvykio vietoje buvusių asmenų, jie tesugebėjo nurodyti, kad kraunant krovinį A. P. buvo greta. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai A. B. neapklausė, dar kartą apklausė tik ekspertą ir specialistę, kurie davė A. P. nepalankius parodymus. Šios instancijos teismas nenurodė dalies N. D. parodymų, kad, jai pirmą kartą išbėgus į lauką, kartu su kitais asmenimis A. P. ji nemačiusi, kad jį pamatė vėliau. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kad liudytojo R. S. parodymai, jog A. P. balsą girdėjęs už nugaros, nesutampa su kito liudytojo A. I. parodymais apie tai, kad A. P. stovėjo netoli jo krautuvo iš dešinės. Teismas nuteistojo naudai nevertino ir liudytojo R. T. parodymų, jog niekas darbams nevadovavo, nes savininkų ir vadovų nebuvo vietoje, kad greitąją pagalbą iškvietė ne nuteistasis, bet R. S.. Teismas netyrė ir nevertino rangos sutarties, kuria R. Z. vadovaujama įmonė „S“ prisiima atsakomybę už atliktų darbų kokybę, darbuotojų darbų saugos ir sveikatos reikalavimus.

26Kasatoriai nurodo, kad būtinas nusikaltimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp veikos, t. y. darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, ir pasekmių - nelaimingo atsitikimo žmogui. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų priežastinio ryšio tarp Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punkto reikalavimų pažeidimo ir A. G. žūties.

27Skunde nurodoma, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu. A. P. apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoją nebuvo paaiškinta, kad jam gali būti pareikšti įtarimai, nebuvo išaiškinta teisė turėti įgaliotąjį atstovą, todėl jo parodymai gauti neteisėtai pažeidžiant teisingo proceso principą (BPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis A. P. parodymais, duotais jį apklausiant kaip liudytoją, o grindžiant nuosprendį šiais parodymais buvo šiurkščiai pažeisti proceso reikalavimai, draudžiantys versti liudyti prieš save ir teisės turėti gynėją principai.

28Be to, A. P., apklausiant jį kaip įtariamąjį nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nes byloje nėra nei nuteistojo pasirašyto atsisakymo gynėjo, nei sutikimo būti apklaustam gynėjui nedalyvaujant. Iš nuteistojo 2011 m. gruodžio 16 d. prašymo matyti, kad jis pageidavo turėti gynėją, tačiau jam tokios teisės nesuteikė.

29Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę kaltinamajam bei gynėjui užduoti klausimus ekspertams ir specialistams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui uždraudė užduoti ekspertui klausimus, kuriais buvo siekiama pagrįsti abejones dėl eksperto išvados ir paaiškinimų teisingumo bei pagrįstumo. Gynėjas norėjo paklausti, kas leido ekspertui daryti kategoriškas išvadas, kad krovinį tikrai buvo draudžiama iškrauti dviem krautuvais, bet teismas atėmė teisę užduoti šį klausimą (BPK 275 straipsnio 1 dalis). Teismas tokiais veiksmais nepaisė EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2010).

30Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu. Pasak kasatorių, teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 3 dalį ir be teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų civilinių atsakovų solidariai. Minėta CK norma yra blanketinė, pati savaime ji nesudaro pagrindo solidariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio įstatymo, kurio pagrindu kiltų bendra abiejų civilinių atsakovų pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims jų patirtą neturtinę žalą. Skunde pažymima, kad šiuo atveju Darbo kodekso materialinės atsakomybės normos nesudaro pagrindo solidariai darbdavio ir darbuotojo atsakomybei kilti, todėl apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį bei priteisdamas neturtinę žalą solidariai iš abiejų civilinių atsakovų, priėmė neteisėtą nuosprendį.

31Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

33Kasaciniame skunde ginčijamas nuteisimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nurodant, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, kita vertus dauguma skundo argumentų grindžiami teismų nustatytų aplinkybių neigimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

34Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, kurios padarytos aptarus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis.

35Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

36Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti sunkūs padariniai apima tiek tos pačios, tiek ir kitos įmonės darbuotojams padarytą žalą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2009). Taigi šioje byloje esminio skirtumo veikos vertinimui neturi ta aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo, vairuotojas, buvo kitos įmonės darbuotojas, nes jis savo darbo funkcijas atliko kitos įmonės teritorijoje, vadovaujant tos įmonės atsakingam asmeniui.

37Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė rangos sutarties pagal kurią kita įmonė prisiima atsakomybę už atliktų daiktų kokybę. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje rangos sutartis yra aptarta, tačiau rangos sutarties turinys šioje byloje nepaneigia A. P. kaip įmonės, kurios teritorijoje buvo vykdomi darbai, vadovo, kuris organizavo krovos darbus ir buvo atsakingas už tokių darbų saugumą, atsakomybės.

38Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis A. P. iškėlė versiją, kad krovimo darbams jis nevadovavo ir apskritai įvykio metu jo nebuvo įvykio vietoje, šios versijos jis laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė savo darbuotojo kaltę ir davė melagingus parodymus. Šią aplinkybę A. P. ginčija ir kasaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina, kad faktinės aplinkybės ginčijimas, nesutikimas su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir siekis jas iš naujo nustatyti nėra kasacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad A. P. organizavo bei vadovavo krovos darbams ir buvo įvykio vietoje, teismas grindė liudytojų A. I., R. S., R. Z., E. Š., G. J. bei N. D. parodymais, kurie proceso metu buvo nuoseklūs. Minėtų liudytojų parodymai, jų palyginimas tarpusavyje ir visumos įvertinimas leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl A. P. buvimo įvykio vietoje ir vadovavimo bei organizavimo krovos darbams.

39Byloje nustatyta, kad A. P. buvo UAB „A“ direktorius, kito už darbų saugą atsakingo asmens įmonėje paskirta nebuvo, taigi A. P. buvo atsakingas už darbuotojų saugų darbą jo vadovaujamoje įstaigoje.

40Apeliacinės instancijos teismas aptarė kasatoriaus kasaciniame skunde iškeltas abejones dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo, objektyvumo ir jas paneigė.

41Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ir A. P. iškeltai versijai palankius liudytojų A. B. ir V. D. parodymus, bei nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, argumentuotai paaiškino, kodėl juos vertina kaip siekį padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmetė, nes šie minėtų liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Taigi, teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti, kad nusikalstamos veikos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas šioje byloje nustatytas teisingai.

42Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nustatytas būtinas sudėties požymis priežastinis ryšys tarp veikos ir nelaimingo atsitikimo. Šis skundo teiginys nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje priežastinio ryšio požymiui konstatuoti teismas pateikė išsamų, motyvuotą paaiškinimą. Teismas nurodė, kuo pasireiškė priežastinis ryšis, įvertino paties nukentėjusiojo veiksmus bei nuosprendyje konstatavo, kad tai, jog buvo netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai, neužtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, ir buvo pagrindinė ir būtina sąlyga padariniams, t.y. nukentėjusiojo sužalojimui ir mirčiai, kilti. Ir kartu, kad tinkamai organizuojant ir vykdant pavojingus darbus, teisingai parinkus darbo priemones, būtų buvę išvengta nepateisinamos profesinės rizikos.

43Kasatorius kasaciniame skunde nemažai dėmesio skiria eksperto išvados pagrįstumui paneigti, nesutinka su eksperto išvados turinio vertinimu. Pažymėtina, kad eksperto išvados pagrįstumo klausimas išsamiai aptartas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl ekspertizės akto pagrįstumo, iškvietė apklausai ekspertą, rašiusį ekspertizės aktą A. U., jį apklausė ir šis patvirtino savo padarytas išvadas, užtikrino, kad duomenų išvadai padaryti pakako. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas proceso veiksmus, pašalino abejones dėl šio įrodymo patikimumo, palygino su kitu bylos įrodymu – nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis ir dėl šių įrodymų vertinimo padarė išvadas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo reikalavimų.

44Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių kasatoriaus argumentus, kad ne jis organizavo bei vadovavo krovos darbams pažeisdamas darbų saugos reikalavimus ir dėl to kilo sunkių padarinių, todėl A. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

45Dėl procesinių pažeidimų

46Kasaciniame skunde nurodomi ir padaryti proceso pažeidimai, kurių kai kurie nors ir pripažintini pagrįstais, tačiau nelaikytini esminiais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie galėjo sutrukdyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

47Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keičiant faktines bylos aplinkybes iš anksto raštu informuoti kaltinamąjį, nes neinformavus pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą, be to, teismas pripažino Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, nors tokios pareigos pažeidimu jis pirmosios instancijos teisme kaltinamas nebuvo. Šie skundo teiginiai laikytini nepagrįstais.

48Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose šio kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Taigi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį keičiant kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis turi būti apie tai nedelsiant pranešama kaltinamajam.

49Pagal Konstituciją, inter alia jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi pagal šią doktriną teismas ir savo iniciatyva gali keisti kaltinimo ribas laikydamasis, atitinkamų procedūros, įtvirtintos Baudžiamojo proceso kodekse, reikalavimų.

50Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas informavo posėdžio dalyvius, tarp jų ir A. P. bei jo gynėją, apie tai, kad kaltinimas iš BK 132 straipsnio 3 dalies gali būti keičiamas į BK 176 straipsnio 1 dalį. Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismas informavo apie galimybę keisti veikos kvalifikavimą, o ne veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismo posėdžio protokole užfiksuota ir tai, kad teismas klausė proceso dalyvių nuomonės apie tai, ar reikia laiko pasiruošti gynybai pagal šį pasikeitusį kaltinimą. A. P. paprašius laiko, teismas darė pertrauką bylos nagrinėjime. Toliau iš posėdžio protokolo matyti, kad A. P. gynėsi būtent pagal šį kaltinimą, savo parodymuose neigė pažeidęs darbų saugos taisykles, vadovavęs krovos darbams. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad jis nebuvo informuotas ir nesuprato kaltinimo keitimo esmės. Skunde teigiama, kad jis A. P. nuteistas už pareigų pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį pažeidimą, nors tokios pareigos pažeidimu jis nebuvo kaltinamas. Kasacinės instancijos teismas sutikti su tokiu teiginiu ir jį vertinti kaip esminį proceso pažeidimą neturi pagrindo. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostata baudžiamojoje byloje atsirado ne apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad šio įstatymo nuostata nurodyta kaip pažeista nelaimingo atsitikimo darbe akte dar ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ši įstatymo nuostata nustato atsakomybės organizuojant darbus keliems darbdaviams pasiskirstymą ir bendrą pareigą darbdaviui garantuoti saugų darbą. Šios bendros pareigos nevykdymas pasireiškė kitų teisės aktų (įvairių nuostatų, instrukcijų ir kt.) konkrečių reikalavimų nesilaikymu, jų pažeidimu. Šie konkretūs pažeidimai, kaip kaltinimo pagrindas, buvo nurodyti tiek kaltinamajame akte ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, taigi kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo esmingai pažeista BPK 256 straipsnio 1 dalis, kaip skunde teigia kasatoriai.

51Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas teigia, kad buvo neteisėtai gauti A. P. parodymai, nes jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoją nebuvo paaiškinta, kad jam gali būti pareikšti įtarimai, nebuvo išaiškinta teisė turėti įgaliotąjį atstovą. Todėl jo parodymai gauti neteisėtai pažeidžiant teisingo proceso principą (BPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnio 3 dalis), jais apeliacinės instancijos teismas vadovautis negalėjo.

52Tiesa, iš bylos matyti, kad A. P. buvo apklaustas kaip liudytojas apie veiką, už kurią vėliau jam buvo pareikštas įtarimas. Liudytojo apklausa vyko ne pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį, A. P. neinformuotas apie teisę turėti įgaliotą atstovą, reikalauti kad būtų pripažintas įtariamuoju, ir pan. Jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nors tai neatitinka BPK 82 straipsnio 3 dalies. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Reikia pripažinti, kad tokia situacija, kai A. P. buvo apklaustas kaip liudytojas, o vėliau dėl tos pačios veikos jam pareikštas įtarimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Kita vertus, tai šioje konkrečioje byloje nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, lėmusiu neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas A. P. kaltę grindė ne tik jo kaip liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, bet įrodymų visuma (liudytojų parodymai, eksperto išvada ir kt.), kurioje nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo lemiantys teismo sprendimui dėl kaltės nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimo pažeidimas šioje byloje nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

53Skunde kaip proceso pažeidimas nurodoma ir tai, kad A. P. apklausiant jį įtariamuoju nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją, byloje nėra nei nuteistojo pasirašyto atsisakymo gynėjo, nei sutikimo būti apklaustam gynėjui nedalyvaujant. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškus A. P. įtarimą prieš pradedant jo kaip įtariamojo apklausą, byloje yra teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas, kuriuo išaiškinta teisė turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Protokole pasirašė pats A. P., be to, padarydamas įrašą, kad „man išaiškinta, valstybės garantuojamas advokatas man nepriklauso“. Nors toks įrašas nėra itin tikslus ir teisingas apklausiamojo valios dėl teisės į gynėją informuotumo išreiškimas. Pažymėtina, kad ikiteisminiam tyrimui baigiantis A. P. buvo surašytas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas, A. P. pareiškė pageidavimą turėti gynėją, tokia galimybė jam buvo suteikta ir jis naudojasi gynėjo pagalba. Bylos nagrinėjime tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme A. P. teisė į gynybą buvo užtikrinta naudojantis advokato paslaugomis.

54Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija)

556 straipsnio 3 dalies c punktas suteikia kiekvienam nusikaltimo padarymu asmeniui teisę ,,gintis pačiam arba padedant gynėjui“, ši nuostata konkrečiai nenurodo naudojimosi šia teise būdo.

56Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, jog iš kasatoriaus nebuvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, tiek ir 3 dalies c punktas nebuvo pažeisti.

57Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę kaltinamajam bei gynėjui užduoti klausimus ekspertams ir specialistams, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjai gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui uždraudė užduoti ekspertui klausimus, kuriais buvo siekiama pagrįsti abejones dėl eksperto išvados ir paaiškinimų teisingumo bei pagrįstumo. Toks teiginys neatitinka tikrovei. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiant ekspertą A. U. gynėjas pasinaudojo teise užduoti klausimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas būtų apribojęs gynėjo klausimų pateikimą ekspertui.

58Nustačius šioje skundo dalyje teiginių nepagrįstumą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadarė.

59Dėl civilinio ieškinio

60Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 3 dalį ir be teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų civilinių atsakovų solidariai, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio įstatymo, kurio pagrindu kiltų bendra abiejų civilinių atsakovų pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims jų patirtą neturtinę žalą. Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

61Apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai kad įstatymas numato solidarią samdančio darbuotojo ir žalą padariusio jo darbuotojo atsakomybę (CK 6.264 straipsnio 3 dalis) civiliniais atsakovais šioje byloje patraukti UAB ,,A“ bei kaltinamasis A. P..

62Pagal CK 6.264 straipsnio 3 dalį jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas. Minėta CK norma yra blanketinė, pati savaime ji nesudaro pagrindo solidariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose. Ši straipsnio dalis iš esmės reglamentuoja tarpusavio santykius tarp asmens samdančio darbuotoją (UAB „A“) ir darbuotojo (šiuo atveju A. P. kaip direktoriaus), tačiau, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nesuponuoja solidarią šių asmenų atsakomybę nelaimingo atsitikimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl solidarios atsakomybės yra nepagrįstos, nes šioje byloje CK 6.264 straipsnio 3 dalis aiškinta ir taikyta netinkamai.

63Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nusikalstamos veikos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį neturtinės žalos atlyginimas vadovaujantis minėta įstatymo nuostata priteisiamas iš asmens, samdančio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinio atsakovo, kurie dažniausiai yra juridiniai asmenys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-572/2013, 2K-267/2009, 2K-134/2010). Taigi ir šioje byloje teismas, neturtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis minėta CK 6.264 straipsnio 1 dalimi turėjo priteisti iš asmens, samdžiusio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinio atsakovo UAB „A“, o ne iš civilinio atsakovo ir nuteistojo A. P. solidariai.

64Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinio atsakovo UAB „A“ ir nuteistojo A. P. keistina.

65Dėl proceso išlaidų nukentėjusiesiems

66Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiesiems 605 Lt proceso išlaidų iš nuteistojo A. P. už teisines paslaugas atstovaujant nukentėjusiems kasacinės instancijos teisme. Advokatas pateikė teismui išrašą ir banko apie tai, kad nukentėjusioji V. G. už teisines paslaugas yra sumokėjusi 605 Lt.

67Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-267/2009, 2K-20/2011, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-431/2012). Ši byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo kasacinį skundą, jų skundas tenkintinas iš dalies dėl netinkamai nustatyto civilinio atsakovo, tačiau skundo dalis dėl nuteisimo teisėtumo pripažinta nepagrįsta.

68Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl jie kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos atstovaujantiems juos teismo posėdyje. Nukentėjusiųjų interesams ir teisėms atsiliepiant į nuteistojo ir jo gynėjo skundus atstovavo advokatas, už kurio paslaugas nukentėjusioji V. G. sumokėjo nurodytą sumą, patvirtinta banko pervedimu. Tokios nukentėjusiosios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Nuteistojo ir jo gynėjo skundo dalį dėl nuteisimo pripažinus nepagrįsta, prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas, pagrįstos nurodytos išlaidos priteistinos atlyginti iš nuteistojo A. P..

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

70Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš A. P. ir civilinio atsakovo UAB „A“ (į.k. ( - )) nukentėjusiesiems V. G. priteista 50000 Lt, G. G. – 50000 Lt, E. G. – 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. ir UAB „A“ turtui iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams atsakovams V. G., G. G., E. G. atlyginimo įvykdymo.

71Neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt nukentėjusiajai V. G., 50 000 Lt nukentėjusiajai G. G., 50 000 Lt nukentėjusiajam E. G. priteisti iš civilinio atsakovo UAB „A“.

72Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „A“ turtui iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G., G. G., E. G. atlyginimo įvykdymo.

73Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

74Iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajai V. G. priteisti 605 Lt (175,22 Eur) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. P. paskirtos... 4. Solidariai iš A. P. ir civilinio atsakovo UAB „A“ nukentėjusiesiems V. G.... 5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. ir UAB „A“ turtui paliktas... 6. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G., G. G., E. G. iš A. P.... 7. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. P.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro,... 9. Apeliacinės instancijos teismas A. P. nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 10. nevykdė 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 11. (1 priedo) 2.12 punkto reikalavimų, nurodančių, kad „darbo įrenginys gali... 12. (2 priedo) 2.3 punkto reikalavimų, nurodančių, kad „turi būti imtasi... 13. (2 priedo) 3.1.3 punkto reikalavimų, nurodančių, jog „privalo būti imtasi... 14. nevykdė krautuvo ,,Toyota 6F14“ techninio paso 2 punkto reikalavimų,... 15. organizavo įrenginio (abrazyvinės daržovių valymo mašinos) iškrovimo iš... 16. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, A. P. pateikiant kaltinimus dėl... 17. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. P.... 18. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 19. A. P. kaltės. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatuotina, kad... 20. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Edmundas... 21. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečios... 22. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo atsakomybę grįsdamas Darbo... 23. Šios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog nuteistasis pažeidė ir... 24. Byloje nustatyta, kad A. G. buvo supažindintas su UAB „Al“... 25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad A. P. iškraunant... 26. Kasatoriai nurodo, kad būtinas nusikaltimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 27. Skunde nurodoma, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ikiteisminio tyrimo... 28. Be to, A. P., apklausiant jį kaip įtariamąjį nebuvo išaiškinta teisė... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje... 30. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu.... 31. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 33. Kasaciniame skunde ginčijamas nuteisimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 34. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas... 35. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti... 37. Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas... 38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis A. P.... 39. Byloje nustatyta, kad A. P. buvo UAB „A“ direktorius, kito už darbų... 40. Apeliacinės instancijos teismas aptarė kasatoriaus kasaciniame skunde... 41. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 42. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nustatytas būtinas sudėties... 43. Kasatorius kasaciniame skunde nemažai dėmesio skiria eksperto išvados... 44. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra... 45. Dėl procesinių pažeidimų... 46. Kasaciniame skunde nurodomi ir padaryti proceso pažeidimai, kurių kai kurie... 47. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė BPK 256... 48. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo... 49. Pagal Konstituciją, inter alia jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1... 50. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad... 51. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas teigia, kad buvo neteisėtai gauti A. P.... 52. Tiesa, iš bylos matyti, kad A. P. buvo apklaustas kaip liudytojas apie veiką,... 53. Skunde kaip proceso pažeidimas nurodoma ir tai, kad A. P. apklausiant jį... 54. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –... 55. 6 straipsnio 3 dalies c punktas suteikia kiekvienam nusikaltimo padarymu... 56. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad proceso,... 57. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 58. Nustačius šioje skundo dalyje teiginių nepagrįstumą, darytina išvada, kad... 59. Dėl civilinio ieškinio... 60. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio... 61. Apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalimi ir... 62. Pagal CK 6.264 straipsnio 3 dalį jeigu įstatymų numatytais atvejais... 63. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti... 64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 65. Dėl proceso išlaidų nukentėjusiesiems... 66. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas pateikė prašymą... 67. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl... 68. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai,... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 70. Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 71. Neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt nukentėjusiajai V. G., 50 000 Lt... 72. Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „A“ turtui iki... 73. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 74. Iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajai V. G. priteisti 605 Lt (175,22 Eur)...