Byla e2A-491-589/2020
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. P

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1218-1099/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

5I. Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 4 735,17 Eur žalą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. (žalos byla Nr. 9012504-1), 2016 m. rugpjūčio 15 d. (žalos byla Nr. 9014139-1) ir 2016 m. spalio 5 d. (žalos byla Nr. 9017934-1) įvykių metu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ) (toliau – ir ginčo butas), išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam draudėjos D. M. turtui – butui, adresu ( - ). Ieškovė buvo apdraudusi šį turtą gyventojų turto draudimu pagal su draudėja sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 19056/9055784), todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiais įvykiais padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šių įvykių išmokėjo draudėjai 4 735,17 Eur dydžio draudimo išmokas žalai atlyginti. Tada kreipėsi su 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. sausio 11 d. pretenzijomis bei jas pagrindžiančiais priedais į ( - ), buto nuomininkę S. P., tačiau pastaroji ieškovės pateiktų reikalavimų nepatenkino, o 2017 m. liepos 4 d. mirė.

103.

11Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 12 d. Nr. 1-1538 sprendimu dėl pritarimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatams nusprendė įgalioti atsakovę įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas; pagrindinis atsakovės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas. Anot ieškovės, į atsakovės funkcijas patenka ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir ginčo buto, valdymas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būtent statinio valdytojas privalo atlyginti žalą, patirtą dėl statinio trūkumų. Taigi, anot ieškovės, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė šioje byloje.

124.

13Ieškovė aiškino, kad sprendžiant dėl to, kas buvo ginčo buto valdytoju 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. įvykusių draudiminių įvykių metu, turi būti nagrinėjamos atsakovės ir nuomininkės S. P. 2015 m. balandžio 21 d. pasirašytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/0954 (toliau – ir 2015 m. nuomos sutartis) nuostatos. Pažymi, kad minėta nuomos sutartimi atsakovė nuomininkei neperdavė buto inžinerinių tinklų / sistemų valdymo; nurodytas butas nuomininkei nebuvo perduotas savarankiškai valdyti. Taigi, ieškovės vertinimu, nuomos sutartimi atsakovė nuomininkei nebuvo perdavusi buto valdymo teisės, todėl nuomininkė netapo atsakinga už buto inžinerinių sistemų priežiūrą, tinkamą veikimą, ji neturėjo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo butui tenkančią dalį.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d.sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 4 735,17 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 735,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

176.

18Teismas sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, kuriame numatyta griežtoji atsakomybė (be kaltės), nes byloje nebuvo nustatyta konkrečių užpylimų priežasčių (šalys jų nežino), t. y. nebuvo nustatyta, jog užliejimo priežastis buvo statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, todėl šiuo atveju turi būti nustatinėjamos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

197.

20Nustatė, jog byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad ginčo buto valdymas jo savininkės Vilniaus miesto savivaldybės buvo perduotas atsakovei, taip pat ir dėl to, kad butas, esantis ( - ), buvo aplietas iš ( - ), esančio buto. Be to, šią aplinkybę byloje patvirtina ir draudėjos pranešimai apie įvykį, ieškovės turto apžiūros aktai, daugiabučio namo administratorės UAB „Naujoji pilaitė“ aktai, ieškovės draudėjos buto nuotraukos. Teismas nenustatė (atsakovė to ir neįrodinėjo) kitų užliejimo šaltinių (nenustatė, jog name būtų įvykusių vandentiekio, inžinierinių tinklų ar pan. avarijų). Taigi, darė išvadą, kad ieškovės draudėjos buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis ginčo butas, atitinkamai atsakovės, kaip buto valdytojos, neteisėti veiksmai, taip pat laikytini įrodytais. Konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, laikė įrodytomis ir kitas sąlygas jos civilinei atsakomybei kilti, t. y. žala (kurios dydžio atsakovė iš esmės net ir neginčijo, tik teismo posėdžio metu jos atstovė deklaratyviai nurodė, jog ji turėtų būti mažinama, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir / ar objektyvių paaiškinimų dėl per didelės paskaičiuotos žalos), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (ieškovės draudėjos butas buvo apgadintas ir žala atsirado dėl užpylimo iš ginčo buto, t. y. neteisėtų veiksmų); taip pat atsakovės kaltė, kuri šiuo atveju pasireiškė jos valdomo buto netinkama priežiūra, t. y. atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis.

218.

22Nesutiko su atsakovės pozicija, kad patirtą žalą turėtų atlyginti nuomininkė D. P., po S. P. mirties tapusia faktine buto valdytoja, turėjusią įstatymų numatytą pareigą prižiūrėti ir rūpintis ginčo butu. Teismo vertino, jog vien ta aplinkybė, kad ginčo butas, esantis ( - ), iš kurio buvo užlietas kitas butas, buvo / yra išnuomotas kitam asmeniui (draudiminių įvykių metu S. P. (kuri yra mirusi), vėliau – D. P.), nepašalina buto valdytojos, t. y. atsakovės, atsakomybės, nes nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovės ir S. P. (taip pat ir D. P., kuri gyveno ginčo bute ir draudiminių įvykių metu, o vėliau jai buvo išnuomotas ginčo butas), tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovės tarpusavio santykių bei neeliminuoja CK nuostatų, todėl ieškovė net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš buto nuomininkų.

239.

24Pažymėjo, kad atsakovės su S. P., o vėliau ir su D. P. sudarytose nuomos sutartyse (atitinkamai 35 ir 19 punkte) nustatyta, jog nuomininkas privalo atlyginti žalą tretiesiems asmenims, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo. Nurodė, jog atsakovė šios aplinkybės byloje iš esmės net neįrodinėjo, tik deklaratyviai nurodė, jog nuomininkė (S. P.) nepranešė nei ginčo buto savininkei, nei valdytojai (atsakovei) apie įvykusius užpylimus, tačiau kitų įrodymų dėl ginčo buto nuomininko kaltės ir (ar) aplaidumo nepateikė.

2510.

26Taip pat nurodė, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Teismo vertinimu, ši praktika šiuo atveju taikytina ir atsakovei, nes jai patikėjimo teise perduota valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir ginčo butą. Be to, sutiko su atsakovės teiginiais, kad ji civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip viešasis juridinis asmuo, todėl jai nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

2811.

29Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

3012.

31Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymų ir tai lėmė neteisėto bei nepagristo sprendimo priėmimą.

3213.

33Pažymi, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra tinkama atsakovė šioje byloje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kiti juridiniai faktai: 2018 m. sausio 30 d. įregistruota patalpų nuomos sutartis Nr. 1.1-G18/1387/1, sudaryta su D. P.. Vadovaujantis CK 6.531 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, apeliantė nėra įregistruota kaip turto valdytoja.

3414.

35Atkreipia dėmesį, kad sutartis, sudaryta su D. P., įregistruota 2018 m. sausio 30 d. Sutartis su S. P., kuri mirė 2017 m. liepos 4 d., sudaryta 2015 m. balandžio 21 d., įregistruota 2015 m. birželio 2 d. Draudiminiai įvykiai įvyko 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. Apeliantė pateikė teismui Vilniau miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl buto, esančio ( - ), išnuomojimo V. P. penkių asmenų šeimai (ji, vyras, trys dukros), pateikė visas vėliau sudarytas sutartis su šeimos nariais, kuriose įrašyti šeimos nariai, tikslu apsigyventi išnuojamos patalpos, tame tarpe ir D. P.. Taigi, patalpas visą laiką valdė vienos ir tos pačios šeimos nariai, nuomos santykiai su nuomininkais tęsėsi ir nebuvo nutrūkę, o nuomos sutarties šalių pasikeitimą lėmė teisiškai reikšmingi faktai – atsakovų gyvenimas nuomininko šeimos narių teisėmis ir pirminio nuomininko mirtis, todėl vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, prievolė atlyginti žalą tenka ne tik pagrindinei buto nuomininkei D. P., bet kitiems pilnamečiams šeimos nariams, kurie faktiškai gyvena ir naudojosi / naudojasi gyvenamuoju plotu.

3615.

37Apeliantės nuomone, negali būti suabsoliutintas CK 6.266 straipsnio ir 6.531 straipsnio 2 dalies taikymas ir tokiu būdu automatiškai perkeliama atsakomybė net ne gyvenamųjų patalpų savininkui ir ne faktiniam žalos sukėlėjui, o užtikrinant žalos atlyginimą iš trečiojo asmens. Toks teismo sprendimas įtvirtino ieškovės, pelno siekiančio ir su tuo susijusių rizikų prisiimančio verslo subjekto, galimybę išvengti rizikos, prisiteisiant nuostolius galimai iš nemokių nuomininkų. Visa ieškovės verslo rizikos – galimų nuostolių našta – sprendimu buvo perkelta socialinio būsto suteikimą (viešas interesas) vykdančiam ir administruojančiam subjektui – apeliantei, kas savo ruožtu yra nesąžininga ir viešo intereso pažeidimas, ko teismas savo sprendimu negalėjo įteisinti.

3816.

39Teigia, kad yra akivaizdu, kad gyvenamosios patalpos buvo aplietos iš viršaus bėgančio vandens, tačiau nėra tiksliai ir objektyviai nustatyta įvykio priežastis. Nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad apliejimas įvyko būtent dėl buto ( - ), kaip pastato – nekilnojamojo turto objekto, trūkumų. Tai galėjo įvykti ir dėl kitų asmenų kaltės ir / ar namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų. Pažymi, kad nustatant priežastį, surašant defektinį aktų, apžiūrint išnuomotų turtų nei patalpų savininkė, nei apeliantė nebuvo kviečiami ir nedalyvavo. Todėl patirtos žalos dydis, to priežastys buvo nustatinėjamos be akivaizdžiai su tuo susijusių ir suinteresuotų asmenų – atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, turto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės atstovų dalyvavimo, todėl negali būti laikomi objektyviais įrodymais.

4017.

41Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis buvo atliekami skaičiavimai, todėl neįrodė žalos dydžio.

4218.

43Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

4419.

45Nurodo, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Apeliantės įstatų punktai patvirtina, kad apeliantei buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir buto, valdymas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buto nuomos sutartimi nuomininkams nebuvo perleistas buto valdymas.

4620.

47Atkreipia dėmesį, kad apeliantės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino faktinę aplinkybę, kad vanduo išsiliejo būtent iš buto. Kad bute buvo vandens išsiliejimo židinys patvirtina ir daugiabučio namo administratorės UAB „Naujoji pilaitė“ aktai, ieškovės sudaryti turto apžiūros aktai ir kt. Ieškovė į bylą pateikė apdrausto buto fotonuotraukas, kuriose matosi aplieto turto apgadinimai, t. y. žalos mastas. Taip pat ieškovė į bylą pateikė sąmatas, sudarytas sertifikuota Sistela programa, teismui pateiktos ir sąskaitos – faktūros už apdraustame turte atliktus remonto darbus. Ieškovei pateikus įrodymus, pagrindžiančius išmokėtų draudimo išmokų, skirtų užliejimo padariniams šalinti, apeliantė jokių duomenų ir argumentų dėl išmokėtos žalos dydžio nepateikė ir ieškovės pateiktų dokumentų ir duomenų nepaneigė.

4821.

49Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą tenkinti.

5022.

51Nurodo, kad dar teikdama atsiliepimą į ieškinį, prašė teismo pakeisti atsakovą, nurodant juo būsto nuomininkę, bei detaliai išdėstė priežastis, įrodančias, kad už nagrinėjamu atveju kilusią žalą turėtų atlyginti ne buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė, o būtent, buto, esančio ( - ), nuomininkė D. P. (tapusi pagrindine buto nuomininke po S. P. mirties ir perėmusi buto valdymą), kuriai tokia pareiga kyla tiek nuomos sutarties, tiek teisės aktų pagrindu. Vadovaujantis su S. P. 2015 m. balandžio 21 d. sudaryta nuomos sutartimi, nuomininkas įsipareigojo naudoti butą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti geros būklės, rūpintis jo saugumu ir priežiūra (Sutarties 12 punktas); savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, organizuoti jų tvarkymą (Sutarties 14 punktas); taip pat nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita likviduoti bute, pastate ar inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto ir (ar) inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklės pablogėjimą (Sutarties 6 punktas). Identiškos nuomininko teisės ir pareigos yra numatytos ir 2018 m. sausio 15 d. sudarytoje nuomos sutartyje su D. P.. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu yra formuojama ydinga teismų praktika, kuomet faktinis paslaugų vartotojas (nuomininkas) nėra įpareigotas vykdyti jam kylančios pareigos tiek iš įstatymo, tiek iš nuomos sutarties nuostatų.

5223.

53Papildomai atkreipia dėmesį, jog ginčo buto valdymas bei su tuo susijusios teisės ir pareigos po S. P. mirties perėjo D. P., kurias ji įgijo rašytinių dokumentų bei nuomos sutarčių pagrindu. Nuomos sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui šioje sutartyje nustatyta ir sąlygomis valdyti ir naudotis socialinio būsto gyvenamąsias patalpas (Sutarties 1 punktas). Nuomos sutartimi nuomininkui yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti išnuomojamas gyvenamąsias patalpas. Dar gi, nuomininkas, pasirašydamas nuomos sutartį taip pat įsipareigoja ir naudoti išsinuomotą butą pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti geros būklės, rūpintis nuomojamo turto saugumu ir priežiūra, nuolat prižiūrėti bute esančią įrangą bei atlikti jos einamąjį remontą. Todėl ginčo buto valdytoja tiek CK 6.266 straipsnio, tiek nuomos sutarties prasme, laikytina pagrindinė buto nuomininkė D. P., ko pasėkoje, labiau nei akivaizdu, kad žalos atlyginimas turėjo būti priteistas būtent iš D. P., o ne iš apeliantės.

5424.

55Pažymi ir tai, kad byloje net nebuvo tiksliai nustatyta įvykio priežastis, t. y. nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad užliejimas įvyko būtent dėl buto, esančio ( - ), trūkumų.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5825.

59Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

6026.

61Ginčas byloje kilo dėl civilinės atsakomybės už užliejimo, kilusio patikėjimo teise valdomame turte, padarytą žalą. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas iš valdytojo, turtą valdžiusio patikėjimo teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

6227.

63Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 4 735,17 Eur žalą. Ieškovė įrodinėjo, kad 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), kurį patikėjimo teise valdė atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam turtui – butui, esančiam adresu ( - ), kuris buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šių įvykių išmokėjo 4 735,17 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

6428.

65Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad buto, esančio adresu ( - ), užliejimo židinys buvo viršuje esantis butas, adresu ( - ), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei, draudiminių įvykių metu patikėjimo teise valdytas atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti.

6629.

67Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

6830.

69Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymų ir tai lėmė neteisėto bei nepagristo sprendimo priėmimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra tinkama atsakovė šioje byloje. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

7031.

71Byloje nustatyta, kad apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindu valdė būstą, kuriame buvo užliejimo židinys, patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisės turinys apibrėžtas CK 4.109 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra buto, kuriame buvo užliejimo židinys, savininkės Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo konkrečioms funkcijoms – patikėjimo teisei į savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir pagalbines negyvenamąsias patalpas įgyvendinti. Viešasis (savivaldybės) turtas patikėjimo teise perduodamas savivaldybės įsteigtam patikėtiniui tam, kad būtų užtikrintas efektyvus turto valdymas ir savivaldybės viešųjų funkcijų (gyventojų aprūpinimo socialiniu būstu) įgyvendinimas. Nors į bylą nėra pateikti užliejimo metu galioję SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai, tačiau remiantis šiuo metu galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8.1 punktu, vienas iš pagrindinių įmonės tikslų – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Įmonės veiklą taip pat sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (9.14 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiūros vykdymas (9.23 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimas, organizavimas ir remonto darbų priežiūra (9.25 punktas). Iš procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų duomenų matyti, jog iš esmės tokio pat turinio nuostatos buvo įtvirtintos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose kuriems buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1538. Taigi užliejimo metu būtent atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kontroliavo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudojimą ir tvarkymą. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl jos patikėjimo teise valdomose patalpose buvusio užliejimo židinio, atlyginimo.

7232.

73Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad prievolė atlyginti žalą šiuo atveju tenka pagrindinei buto nuomininkei D. P. ir kitiems pilnamečiams šeimos nariams pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, kurie faktiškai naudojosi / naudojasi gyvenamuoju plotu, kadangi butą, nuo pat jo pirminio išnuomojimo V. P., visą laiką valdė vienos ir tos pačios šeimos nariai, o nuomos sutarties šalių pasikeitimą lėmė pirminio nuomininko mirtis ir šeimos narių gyvenimas šeimos narių teisėmis.

7433.

75Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad butas, esantis adresu ( - ), iš kurio buvo užlietas kitas butas, yra išnuomotas trečiajam asmeniui, nepašalina buto valdytojos, t. y. atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakomybės. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog tinkamai atliko pareigą vykdyti buto techninę priežiūrą, tikrino bei kitais būdais kontroliavo, ar buto nuomininkė tinkamai ir pagal paskirtį naudojosi jai išnuomota gyvenamąja patalpa (buto techninės priežiūros žurnalas net nėra vedamas). Byloje nenustatyta jokių duomenų apie kokius nors tyčinius ar neatsargius nuomininkės ar jos šeimos narių veiksmus, lėmusius užliejimo kilmę. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei atsakovė (valdytoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“), nei trečiasis asmuo (savininkė Vilniaus miesto savivaldybė) net neįrodinėjo, tik deklaratyviai nurodydamos, jog nuomininkė (S. P.) nepranešė joms apie įvykusius užpylimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų valdytoja, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti buto priežiūrą ir nesirūpino jos tinkama būkle. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomotojas turi pareigą nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle, t. y. tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.498 straipsnio 5 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), daryti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), vykdyti išnuomoto buto ir jame esančių inžinerinių tinklų, santechnikos įrenginių priežiūrą (Įstatų 9.23 punktas) ir kt., t. y. būti aktyvus, todėl nurodytos teisinės pareigos netinkamas vykdymas laikytinas nuomotojo neteisėtu neveikimu. Taigi atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip teisėta išnuomotų patalpų valdytoja, privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jai patikėtomis patalpomis.

7634.

77Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad vienas esminių civilinių proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad, šalys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi šalys procese turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į procesines teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas. Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

7835.

79Panašios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas. Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Žinoma, ši teisė nėra absoliuti, proceso teisės normoje gali būti suteikta galimybė teismui savo iniciatyva išspręsti bylos šalių klausimą, pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė darbo bylose įtraukti byloje dalyvauti antrąjį atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

8036.

81Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovo tinkamumo klausimą, tačiau ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeisti į užliejimo metu (2016 m.) šeimos nario teisėmis bute gyvenusią ir 2018 m. sausio 15 d. nuomos sutarties pagrindu pagrindine buto nuomininke tapusią D. P.) (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesiūlė ieškovei patraukti D. P. bendraatsakove (CPK 43 straipsnio 3 dalis) ir, kaip minėta, iš esmės net neįrodinėjo nuomininkės kaltės ar aplaidumo. D. P. buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir ji bylos nagrinėjimo metu turėjo įstatyme nustatytas procesines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismui priteisus žalos atlyginimą tik iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip patikėto buto valdytojos, buvo iš esmės pažeistos CPK 43 straipsnio 3 dalies nuostatos, lėmusios neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Ieškovė, disponuodama ginčo objektu, pasinaudodama procesinėmis priemonėmis, įgyvendino savo teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą ir pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą būtent atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

8237.

83Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tiksliai ir objektyviai nenustatė įvykių priežasčių. Apeliantės nuomone, į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad užliejimas įvyko dėl buto, esančio adresu ( - ), trūkumų, tai galėjo įvykti ir dėl kitų asmenų kaltės ir / ar namo bendrųjų konstrukcijų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8438.

85Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

8639.

87Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

8840.

89Pagal kasacinio teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

9041.

91Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti draudėjos pranešimai apie įvykius, ieškovės turto apžiūros aktai, daugiabučio namo administratorės UAB „Naujoji pilaitė“ aktai, ieškovės draudėjos buto nuotraukos bei planas ir namo išorės nuotraukos, įrašai iš namo techninės priežiūros žurnalo bei gyventojų pretenzijų, avarijų, gedimų registravimo žurnalo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2016 m. spalio 15 d. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino šiuos į bylą pateiktus duomenis ir nenustatė kitų užliejimo šaltinių (nenustatė, jog name būtų įvykę bendros vandentiekio sistemos, inžinierinių tinklų ar pan. avarijų), todėl sprendė, kad butas, esantis adresu ( - ), buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu ( - ). Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išvada, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, galėtų būti padaryta ištyrus, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz. Statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, atsižvelgė į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus.

9242.

93Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jai patikėtame bute, arba įrodyti, kad ne ji, o nuomininkė yra atsakinga už padarytą žalą, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo pareigą įrodyti žalą padariusių įvykių priežastis (CPK 178 straipsnis). Tačiau kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai patikėtame bute, apeliantė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto, adresu ( - ), užpylimo priežasčiai nustatyti. Įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą ar bent suabejoti pirmosios instancijos padarytos išvados, kuriai pritaria ir teisėjų kolegija, teisingumu atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12,178,185 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

9443.

95Apeliantės argumentas, kad nustatant užpylimo aplinkybes bei žalos dydį (surašant turto apžiūros aktus, apžiūrint išnuomotą butą) nei atsakovė (valdytojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“), nei trečiasis asmuo (savininkė Vilniaus miesto savivaldybė) nebuvo kviečiami ir nedalyvavo, todėl pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviais, atmestinas kaip nepagrįstas. Daugiabučio namo administratorės UAB „Naujoji pilaitė“ aktai, surašyti 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. spalio 5 d., įrašai iš gyventojų pretenzijų, avarijų, gedimų registravimo žurnalo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2016 m. spalio 15 d. patvirtina, kad daugiabučio namo administratorei apie aptariamus užliejimus buvo žinoma dar iki turto apžiūros aktų surašymo (2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. spalio 6 d.). Kaip minėta, ir pati atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip išnuomotų patalpų valdytoja, turėjo pareigą aktyviai domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, be kito ko, turėjo organizuoti savo veiklą taip, kad laiku gautų visą reikiamą informaciją, susijusią su patikėtais butais tam, kad galėtų laiku ir tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas. Todėl šiuo atveju pati atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad nedalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje.

9644.

97Iš apeliacinio skundo taip pat galima suprasti, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Apeliantė akcentavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis buvo atliekami skaičiavimai, neįrodė nurodyto žalos dydžio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus.

9845.

99Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė žalos dydį grindė rašytiniais įrodymais – turto apžiūros aktais, nuostolių apskaičiavimais (priedas prie akto), rangos sutartimis, sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir žalos kilimo aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju svarbu ir tai, kad žalos dydžio atsakovė iš esmės net ir neginčijo (procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad nėra tinkama atsakovė ir kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog užliejimo šaltinis yra jai patikėtame bute), tik teismo posėdžio metu jos atstovė deklaratyviai nurodė, jog ji turėtų būti mažinama, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir / ar objektyvių paaiškinimų dėl per didelės paskaičiuotos žalos. Tokių įrodymų bei paaiškinimų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12,178,185 straipsniai).

10046.

101Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10247.

103Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

104Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

105Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

106Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.

... 5. I. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. (žalos byla Nr. 9012504-1), 2016... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 12... 12. 4.... 13. Ieškovė aiškino, kad sprendžiant dėl to, kas buvo ginčo buto valdytoju... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d.sprendimu ieškovės... 17. 6.... 18. Teismas sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis,... 19. 7.... 20. Nustatė, jog byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad ginčo buto valdymas... 21. 8.... 22. Nesutiko su atsakovės pozicija, kad patirtą žalą turėtų atlyginti... 23. 9.... 24. Pažymėjo, kad atsakovės su S. P., o vėliau ir su D. P. sudarytose nuomos... 25. 10.... 26. Taip pat nurodė, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 28. 11.... 29. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo... 30. 12.... 31. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir... 32. 13.... 33. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė... 34. 14.... 35. Atkreipia dėmesį, kad sutartis, sudaryta su D. P., įregistruota 2018 m.... 36. 15.... 37. Apeliantės nuomone, negali būti suabsoliutintas CK 6.266 straipsnio ir 6.531... 38. 16.... 39. Teigia, kad yra akivaizdu, kad gyvenamosios patalpos buvo aplietos iš viršaus... 40. 17.... 41. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis... 42. 18.... 43. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį... 44. 19.... 45. Nurodo, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik... 46. 20.... 47. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino... 48. 21.... 49. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį... 50. 22.... 51. Nurodo, kad dar teikdama atsiliepimą į ieškinį, prašė teismo pakeisti... 52. 23.... 53. Papildomai atkreipia dėmesį, jog ginčo buto valdymas bei su tuo susijusios... 54. 24.... 55. Pažymi ir tai, kad byloje net nebuvo tiksliai nustatyta įvykio priežastis,... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 25.... 59. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 60. 26.... 61. Ginčas byloje kilo dėl civilinės atsakomybės už užliejimo, kilusio... 62. 27.... 63. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance... 64. 28.... 65. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies,... 66. 29.... 67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei... 68. 30.... 69. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė apeliacinį... 70. 31.... 71. Byloje nustatyta, kad apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus... 72. 32.... 73. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad prievolė atlyginti žalą šiuo... 74. 33.... 75. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 76. 34.... 77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad vienas esminių civilinių... 78. 35.... 79. Panašios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo... 80. 36.... 81. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovo tinkamumo... 82. 37.... 83. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas... 84. 38.... 85. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 86. 39.... 87. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 88. 40.... 89. Pagal kasacinio teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto... 90. 41.... 91. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti draudėjos pranešimai apie... 92. 42.... 93. Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jai patikėtame... 94. 43.... 95. Apeliantės argumentas, kad nustatant užpylimo aplinkybes bei žalos dydį... 96. 44.... 97. Iš apeliacinio skundo taip pat galima suprasti, jog apeliantė nesutinka su... 98. 45.... 99. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė žalos dydį grindė... 100. 46.... 101. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad... 102. 47.... 103. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 104. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 105. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti... 106. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo...