Byla 1A-269-81-2012
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiojo R. D. atstovei pagal įstatymą ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei L. D., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. K. priteista 78 618,88 Lt (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniolika litų 88 centai) R. D. naudai jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

4R. D. įstatyminės atstovės nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys atmestas.

5K. P. ieškinys dalyje dėl turtinės 560 Lt žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš V. K. 560 Lt ( penki šimtai šešiasdešimt litų) K. P. naudai .

6L. D. iš V. K. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) išlaidoms advokato padėjėjo teisinei pagalbai už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ir kitas teisines paslaugas.

7Vadovaujantis LR BK 68 st., V. K. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9V. K. dėl LR BK 281 str. 6 d.nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata bei vienas žmogus žuvo, o būtent:

102009-06-07 tamsiu paros metu, apie 01 val. 31 min., ( - ) kelio Jonava-Liepiai-Pasraučiai 11.600 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.61 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „RENAULT Laguna“, valst. Nr. ( - ) priklausantį K. K., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) nustatytus reikalavimus, t.y. KET 9 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui.“, KET 14 punkto reikalavimą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 19 punkto reikalavimą, kad „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti“, KET 133 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir nevykdydamas šių reikalavimų nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje kartu su juo važiavusiems keleiviams nukentėjusiajam R. D. padaryta pakauškaulio lūžis kairėje, V-to kaklinio slankstelio lūžis, VI-to VII-to kaklinių stuburo slankstelių lūžiai ir išnirimas, lydimi trauminio mielito bei galūnių paralyžiaus, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam R. J. padaryta odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva galvos dešinėje, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio smilkinio srityje, kaklo dešinėje ir krūtinės dešinėje, abiejų stipinkaulių lūžiai, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis bei diagnozuota vidutinio laipsnio trauminė galvos smegenų liga, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam P. T. padaryta viena muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai dešiniajame skruoste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o J. D. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. D. atstovė pagal įstatymą L. D. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti, R. D. naudai priteisti 230 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, L. D. naudai priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantai mano, jog nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio neteisingas, nes teismas netinkamai pritaikė civilinio kodekso normas, padarė esminių BPK pažeidimų bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu.

12L. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų padaryta neturtinė žala jai pasireiškė didžiuliais dvasiniais išgyvenimais dėl J. D. mirties, sukrėtimu ir emociniu stresu dėl sūnaus būklės ir įvykio pasekmių, kurios išliks visą gyvenimą. Pažymima, jog sūnų ištiko galūnių paralyžius, jis negali savęs apsitarnauti, jo pasveikimo prognozė yra nepatenkinama, sūnui nuo 2009-12-09 iki 2010-12-08 nustatytas specialusis slaugos poreikis, 95 % netektas darbingumas, R. D. reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba. Skunde teigiama, jog L. D. yra tinkamas subjektas pareikšti ieškinį byloje dėl patirtos nusikaltimu padarytos žalos, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, o patiriami išgyvenimai dėl sūnaus būklės, rūpinimasis kiekvieną dieną neįgaliu sūnumi atitinka neturtinės žalos sąvoką. Skunde taip pat nurodoma, jog L. D. ir žuvusią sūnaus žmoną siejo glaudūs tarpusavio santykiai, todėl neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ir dėl išgyvenimų žuvus marčiai J. D. ir tai turėjo neigiamos įtakos tiek L. D. tiek ir sūnui, tiek ir jų gyvenimo kokybei ateityje. Dėl marčios mirties, sūnaus suluošinimo visam likusiam gyvenimui, apeliantė teigia patyrusi didelį stresą visam likusiam gyvenimui, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, todėl teigia turinti teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmesdamas L. D. ieškinį nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, LR CK nuostatomis, jas pažeidė, o taip pat pažeidė ir LR BPK 44 straipsnio, BPK 109 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

13Skunde taip pat pabrėžiama, jog teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį R. D. visiškai nevertino aplinkybės, kad įvykio metu žuvo R. D. žmona, kuriai buvo 23 metai, kad dėl to jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus prisimindamas apie tai, dvasiškai palūžo, tapo perdėtai jautrus ir dirglus. Teismas neatsižvelgė ir į kitus patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus: per trumpą laiką dėl kaltinamojo kaltės tapo neįgaliu visam likusiam gyvenimui, prarado brangų žmogų, yra morališkai sugniuždytas, dėl dabartinės būklės nutrūko visi ryšiai su kitais asmenimis, buvo atlikta eilė operacijų, patyrė didelį fizinį skausmą, patyrė ir patiria nepatogumus, nustatytas specialus slaugos poreikis, reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, nes negali laisvai judėti, prikaustytas prie vežimėlio būdamas 27 metų amžiaus, negali savimi pasirūpinti, savęs apsitarnauti, pasveikimo prognozė yra nepatenkinama. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis per visą procesą taip ir nepripažino savo kaltės, siekė išvengti atsakomybės. Apeliantai mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo bei visiškai netinkamai aiškino ir taikė LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

14Skunde teigiama, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus šiuo atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo asmens sveikatos būklė, todėl apeliantų manymu, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes dėl žmonos žūties, pasekmes R. D. sveikatai, teismo nustatyta piniginė kompensacija yra aiškiai per maža, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad vien nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.), o dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, Nr. 2K-296/2009, 2K-73/2010). Priteista 78 618,88 Lt suma neturtinei žalai, dėl nukentėjusiojo R. D. žmonos žūties ir jo sveikatos sužalojimo visam likusiam gyvenimui, atlyginti, neatitinka įstatymo reikalavimų bei teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. R. D. naudai turėtų būti priteista 230 000 Lt, o L. D. naudai - 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

15Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo R. D. atstovės, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D., nukentėjusiųjų atstovės advokatės B. Pauliukevičienės, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

16Apeliaciniame skunde neginčijama nuosprendžiu nustatyta kaltė ir V. K. nuteisimas už nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

17Dėl R. D. priteistinos neturtinės žalos dydžio

18Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, LR BPK 109 str., LR CK 6.250 str. nuostatų nepažeidė, jas pritaikė tinkamai.

20LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21Apylinkės teismas spręsdamas dėl R. D. priteistinos neturtinės žalos dydžio į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino tinkamai. Teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. tai, kad nusikalstama veika R. D. sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek dėl žmonos žūties, tiek ir dėl jo sveikatai kilusių pasekmių. Apylinkės teismas įvertino tai, kad žmonos žūtis R. D. sukėlė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – R. D. žmonos mirtį ir tuo jam buvo padaryta ypatinga žala, atsižvelgė ir įvertino tai, kad nukentėjusysis prarado brangų artimą žmogų, jaučiasi moraliai sugniuždytas. Teismas taip pat įvertino ir nusikaltimo pasekmes nukentėjusiajam R. D. dėl jo sveikatos sutrikdymo: padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pažeistas nukentėjusiojo stuburas, trauma galvoje, sužalojimai lėmė trauminį mielitą bei galūnių paralyžių, po įvykio nukentėjusysis tapo jautrus, dirglus, iš nevilties ir bejėgiškumo yra dvasiškai palūžęs, per trumpą laiką tapo neįgaliu, dėl blogos būklės nutrūko ryšiai su kitais asmenimis. Po avarijoje patirtos traumos jam buvo atlikta operacija, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusiajam nustatytas specialusis slaugos poreikis, netektas darbingumas 95 proc., jam reikalingas nuolatinė kito žmogaus pagalba, nes negali laisvai judėti, negali savimi pasirūpinti, tinkamai apsitarnauti, nes paralyžuotos galūnės, jo pasveikimo prognozė yra nepatenkinama. Teismas įvertino ne tik pasekmes nukentėjusiajam, tačiau ir padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, nuteistojo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone teismas pagrįsti atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nors nuteistasis buvo neblaivus, kas lėmė veikos kvalifikavimą sutinkamai su LR BK 281 str. 6 d., tačiau apsvaigimo laipsnis nebuvo didelis, artimas leistinai normai, numatytai LR BK 281 str. 8 d., o tai žymiai mažina veikos pavojingumą. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vertinant nukentėjusiojo patirtą žalą dėl to, jog jis neteko žmonos, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis buvo vedęs neseniai. Vertinant neturtinę žalą dėl nukentėjusiojo pasekmių sveikatai taip pat atsižvelgtina ir paties įvykio aplinkybes, į tai, kad tiek nukentėjusysis ,tiek ir nukentėjusiojo žmona, žinodami, jog nukentėjusysis taip pat išgėręs, galimai neblaivus sėdo į automobilį, sprendimas su automobiliu sprukti iš susiklosčiusios konfliktinės situacijos buvo priimtas bendrai nukentėjusiųjų, be to, tiek nukentėjusysis tiek ir jo žmona buvo neblaivūs (R. D. neblaivumas netirtas, tačiau specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog nukentėjusysis objektyviai buvo neblaivus (t1, b.l. 67), J. D. kraujyje rasta 1,81 promilės alkoholio, šlapime – 2,58 promilės, tai atitinka vidutinį girtumą (t1, b.l. 48)). Teisėjų kolegijos nuomone būtent šios aplinkybės, kartu vertinat su kitomis aptartomis aplinkybėmis ir lemia mažesnės neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, kaltės formą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji taip pat elgėsi ypatingai neatsakingai sutikdami važiuoti vairuojant neblaiviam nuteistajam, nuteistojo turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija R. D. neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per maža, atitinka nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

22Dėl L. D. reikalavimų

23L. D. byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti neturtinę žalą, kurią sudaro neigiami išgyvenimai dėl marčios J. D. mirties bei dėl sunkiai sužaloto sūnaus R. D..

24Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta LR CK 6.263 str., reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 str., nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju, tačiau net ir tokiu atveju neturtinė žala nepriteisiama besąlygiškai. CK 6.284 str. 1 d. normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Tačiau net ir šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. neatitinka šių kriterijų. L. D. nors ir pripažinta byloje nukentėjusiąja, tačiau tiesiogiai ji dėl eismo įvykio nenukentėjo, ji nebuvo šeimos narys ar giminaitė su nukentėjusiąją J. D.. Iš bylos duomenų matyti, jog L. D. sūnus buvo vedęs vos 9 mėnesius. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog L. D. santykiai su marčia buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs ir artimi, emociškai tvirti, todėl L. D. ieškinys atlyginti neturtinę žalą dėl marčios mirties netenkintas pagrįstai. Be to, kaip jau minėta aukščiau, L. D. tiesiogiai nuo eismo įvykio nenukentėjo. R. D. yra pilnametis suaugęs asmuo, žala tiesiogiai buvo padaryta R. D. ir teismas teisingai įvertinęs nukentėjusiojo R. D. patirtą neturtinę žalą tiek dėl jo žmonos žūties, tiek ir dėl sveikatos sutrikdymo ją priteisė. R. D. yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė slauga, tačiau pažymėtina, jog tam numatomos ir taikomos valstybės socialinės garantijos. Tai neabejotinai sukelia papildomą rūpestį bei pergyvenimus artimiesiems, šiuo atveju motinai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos kaip nusikaltimo padarinių kriterijus. Taip pat pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių medicininių duomenų, galinčių patvirtinti, jog dėl sūnaus sužalojimo ypatingai būtų pablogėjusi L. D. fizinė bei psichinė sveikata, išsivysčiusi emocinė depresija ar pan. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. D. civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos atmestas pagrįstai, nes ji byloje galėjo dalyvauti tik kaip nukentėjusiojo R. D. atstovė pagal įstatymą (BPK 53 str. 4d.).(LAT nutartis byloje Nr. 2K-453/2011)

25Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. civilinio ieškinio reikalavimus atlyginti neturtinę žalą Konstitucinio žalos atlyginimo principo, baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimą bei civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, tiek LR BPK 44 str., 109 str., tiek ir LR CK 6.250 str. nuostatas taikė tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

27nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų)... 3. Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. K.... 4. R. D. įstatyminės atstovės nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys... 5. K. P. ieškinys dalyje dėl turtinės 560 Lt žalos atlyginimo tenkintas ir... 6. L. D. iš V. K. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) išlaidoms advokato... 7. Vadovaujantis LR BK 68 st., V. K. uždrausta vairuoti kelių transporto... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. V. K. dėl LR BK 281 str. 6 d.nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių... 10. 2009-06-07 tamsiu paros metu, apie 01 val. 31 min., ( - ) kelio... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. D. atstovė pagal įstatymą L. D. prašo... 12. L. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų padaryta... 13. Skunde taip pat pabrėžiama, jog teismas nustatydamas priteistinos neturtinės... 14. Skunde teigiama, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti... 15. Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones:... 16. Apeliaciniame skunde neginčijama nuosprendžiu nustatyta kaltė ir V. K.... 17. Dėl R. D. priteistinos neturtinės žalos dydžio... 18. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka,... 20. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį... 21. Apylinkės teismas spręsdamas dėl R. D. priteistinos neturtinės žalos... 22. Dėl L. D. reikalavimų ... 23. L. D. byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, pateikė... 24. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 27. nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios bei...