Byla e2-749-196/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos ,,ENERGIJA“ ir atsakovės LTL Kredito unijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3068-565/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios TŪB „ENERGIJA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, ieškinį atsakovėms UAB „Villa Monis“ ir LTL Kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BTŪB „ENERGIJA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Villa Monis“ ir LTL Kredito unijai, prašydama: pripažinti negaliojančia ab initio ieškovės TŪB „ENERGIJA“ ir atsakovės UAB „Villa Monis“ 2015-11-23 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.8040; taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Villa Monis“ ieškovės naudai priteisti visą atsakovės UAB „Villa Monis“ pagal 2015-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.8040 iš ieškovės įgytą nekilnojamąjį turtą; tenkinus nurodytą prašymą, konstatuoti ex officio (pripažinti), kad atsakovių LTL Kredito unijos ir UAB „Villa Monis“ sudarytas 2015-12-22 sutartinės hipotekos Nr.20120150075050 sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento.
  2. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti 2018-01-18 interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtų elektroninių varžytynių Nr.148276 vykdymą; 2) areštuoti visą atsakovės UAB „Villa Monis“ nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinys preliminariai pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Ginčijamu sandoriu atsakovei UAB „Villa Monis“ perleistas nekilnojamasis turtas iš varžytynių gali būti parduotas tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia susigrąžinti natūra neteisėtai atsakovei perleistą turtą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių toks sprendimas taptų praktiškai neįvykdomas. Be to, ieškovei galimai tektų inicijuoti atskirą bylą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kas taipogi būtų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu. Pagal balansinius duomenis bei vertinant atsakovės beveik visam nekilnojamajam turtui taikytus areštus, atsakovė yra praktiškai nemoki, todėl jai gresia bankrotas. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, ji objektyviai neturėtų lėšų atlyginti ieškovei turto vertės skirtumo (935 488,00 Eur) piniginiu ekvivalentu. Todėl egzistuoja objektyvus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė 2018-01-18 interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtų elektroninių varžytynių Nr.148276 vykdymą, kitą prašymo dalį atmetė.
  2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, pripažino, kad jie pagal pateiktus duomenis nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl gali būti tenkinami.
  3. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs dėl sandorio, kurio pagrindu buvo perleistas ieškovės nekilnojamasis turtas atsakovei UAB „Villa Monis“, teisėtumo. Antstolė V. M. yra paskelbusi varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2018-02-07, dėl ginčijamu sandoriu perleisto atsakovės UAB „Villa Monis“ turto pardavimo. Teismas sutiko su prašymo argumentu, kad turto pardavimo sąžiningiems įgijėjams atveju, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos natūra priteisimo būtų neįvykdoma arba jos įvykdymas būtų apsunkintas, todėl varžytynių sustabdymas iki bus išnagrinėta ši byla, išlaikytų buvusią iki kreipimosi į teismą dienos padėtį, padėtų ieškovei išvengti neigiamų padarinių, kurie kiltų užbaigus išieškojimą, jeigu jos ieškinys būtų patenkintas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – elektroninių varžytynių Nr. 148276 sustabdymo taikymo tenkino (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
  4. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės UAB „Villa Monis“ viso nekilnojamojo turto areštą. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti įvertinama tiek galima reali grėsmė, tiek taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, išlaikoma ginčo šalių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma - 1 170 000 Eur, ieškinyje teiktais duomenimis, viso atsakovės nekilnojamojo turto (45 nekilnojamojo turto objektai) vertė yra 1 400 000 Eur, o iš varžytynių parduodamo turto (43 turto objektai) vertė sudaro 1 170 000 Eur. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės turto areštas 1 400 000 Eur sumoje būtų neproporcinga priemonė, galimai pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą. Teismas sprendė, kad taikoma ieškovės prašoma priemonė – išieškojimo iš atsakovės turto (vertė 1 170 000 Eur) sustabdymas yra pakankama priemonė ieškovės interesų užtikrinimui, todėl ieškovės prašymą dėl atsakovės viso nekilnojamojo turto arešto taikymo atmetė (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Ieškovė BTŪB „ENERGIJA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas areštuoti visą atsakovės UAB ,,Villa Monis“ nekilnojamąjį turtą, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismui pritaikius tik vieną iš ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių – konkrečių varžytynių sustabdymą ir netaikius kitos – turto arešto, grėsmė palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui išliko iš esmės nepakitusi. Teismas sustabdė ne išieškojimą iš atsakovės turto, o tik vieną iš išieškojimo veiksmų – konkrečias varžytynes. Tai reiškia, kad antstolė gali toliau vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovės UAB ,,Villa Monis“ turto. Vien tik konkrečių varžytynių sustabdymas nepadės išvengti grėsmės dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Nepaisant to, kad teismas skundžiama nutartimi sustabdė varžytynių vykdymą, varžytynės buvo tęsiamos iki pat jų pabaigos, t. y. teismo nutarties antstolė neįvykdė. Teismas, nepritaikęs atsakovės turto arešto, iš esmės paliko teisines prielaidas atsakovei nesąžiningai perleisti turtą sąžiningam įgijėjui. Tam, kad atsakovės turto teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, kol bus išnagrinėtas ieškinys šioje byloje, būtina taikyti viso atsakovės turto areštą, kadangi tik areštavus turtą, bus eliminuota rizika dėl jo perleidimo sąžiningam įgijėjui ir / ar turto apsunkinimui.
    2. Dėl pritaikyto turto arešto atsakovė UAB ,,Villa Monis“ nepatirs jokių papildomų neigiamų pasekmių, kadangi bendrovės turtas nuo 2017-07-12 yra areštuotas antstolės, be to, pritaikius areštą šioje byloje, UAB ,,Villa Monis“ išliks šio turto savininke ir galės juo naudotis. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau šiuo atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
    3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrija ir šiuo atveju byloje egzistuoja viešasis interesas. Tai pat teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės UAB ,,Villa Monis“ turtinė padėtis yra sunki, dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei yra kreiptasi į teismą. Todėl atsakovė UAB ,,Villa Monis“ veikdama su atsakove LTL Kredito unija ir jos pritarimu perleidusi savo turtą tretiesiems asmenims, vėliau jai iškėlus bankroto bylą, objektyviai neturėtų lėšų atlyginti ieškovei ieškinyje nurodyto turto vertės skirtumo (935 488 Eur) bent jau piniginiu ekvivalentu. Atsižvelgiant į ieškinio šioje byloje sumą

      4(1 170 000 Eur) ir į tai, kad atsakovė UAB ,,Villa Monis“ yra nemoki ir jai gresia bankroto bylos iškėlimas, laikytina, kad ieškinio suma jai yra didelė, todėl egzistuoja objektyvus pagrindas taikyti atsakovės turto areštą.

  2. Atsakovė LTL Kredito unija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, kadangi ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų bei nepagrindė, jog, net nepriklausomai nuo pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo, hipotekos sandoris galėtų būti pripažintas niekiniu, o tokiu atveju ieškinio reikalavimas negali būti laikomas preliminariai tenkintinu.
    2. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi net ir pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, hipotekos sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu per se, jeigu nėra šio sandorio negaliojimo pagrindų. Atsakovė LTL Kredito unija yra sąžiningas hipotekos kreditorius, kurio interesai negali nukentėti dėl to, jog tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Villa Monis“ kilo ginčas ir / arba netgi dėl to, kad tarp šių šalių sudaryta sutartis galimai turi trūkumų, apie kuriuos atsakovė LTL Kredito unija nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškinys paremtas prielaidomis, kurių pagrindu ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė LTL Kredito unija sudarydama paskolos sutartį bei hipotekos sandorį galimai buvo nesąžininga.
    3. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl hipotekos sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Nors ieškovė remiasi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinis ir negaliojantis, tačiau nenurodė kokiai imperatyviai įstatymo normai hipotekos sandoris prieštarauja, todėl reikalavimas pripažinti hipotekos sandorį niekiniu yra akivaizdžiai nepagrįstas.
    4. Ieškovė ieškinyje nepateikia pagrįstų įrodymų, kad turi galiojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu būtų galima taikyti actio Pauliana institutą.
  3. Ieškovė BTŪB „ENERGIJA“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės LTL Kredito unija atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, arba atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – varžytynių sustabdymas, jau yra įvykdytas, dėl ko skundžiamos nutarties dalies panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Dėl to atsakovės LTL Kredito unijos atskirasis skundas negalėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui.
    2. Teismas įvertino visus ieškinio reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir egzistuoja reali tikimybė, kad jis bus patenkintas. Teismas atliko tik preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą ir neprivalėjo nutartyje atskirai pasisakyti dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
    3. Nepagrįstas skundo argumentas, kad atsakovė LTL Kredito unija yra sąžininga hipotekos kreditorė, kuriai taikytina CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta apsauga. Atsakovė laikytina nesąžininga hipotekos kreditore, nes ji dar iki hipotekos sandorio sudarymo žinojo / turėjo žinoti iš atsakovės UAB ,,Villa Monis“ pateiktų duomenų apie turto įsigijimo kainos neatitikimą rinkos kainai ir ieškovės interesų pažeidimą, tačiau vis tiek sudarė hipotekos sandorį, tuo prisiimdama visas iš tokio savo sprendimo kilsiančias neigiamas pasekmes. Atsakovė LTL Kredito unija nepateikė jokių savo nesąžiningumą paneigiančių įrodymų, nors įrodinėjimo pareiga dėl jos tariamo sąžiningumo šiuo atveju tenka būtent šiais atsakovei.
    4. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė ieškiniu neprašo pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl neprivalo įrodinėti šio instituto sąlygų buvimo, siekiant pripažinti hipotekos sandorį niekiniu. Ieškovė prašo pripažinti hipotekos sandorį niekiniu CK 1.78 straipsnio 5 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi jis prieštarauja imperatyviam bendrajam teisės principui ,,iš neteisės negali atsirasti teisė“, iš kurio inter alia kyla imperatyvi CK 4.180 straipsnio 2 dalyje numatyta teisės norma.
    5. Ieškovės vardu ieškinį šiuo atveju reiškia bankroto administratorius, ginantis visų ieškovės kreditorių interesus, todėl nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės CK 6.66 straipsnio prasme.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5Dėl papildomų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovė LTL Kredito unija su atskiruoju skundu pateikė: LTL Kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarką; 2015-12-12 nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitos Nr. AGV 15/22 santrauką; Turto draudimo liudijimą bei polisą. Susipažinęs su šiais įrodymais, apeliacinis instancijos teismas nustatė, jog šie įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 180 str.), todėl šiuos papildomai pateiktus atsakovės naujus įrodymus atsisako priimti.
  3. Ieškovė BTŪB „ENERGIJA“ su atskiruoju skundu pateikė ieškovės el. laišką antstolei su prašymu atšaukti 2018-01-08 interneto svetainėje paskelbtų varžytynių vykdymą bei informaciją apie elektronines varžytynes Nr. 148276. Nurodytais dokumentais ieškovė siekia įrodyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, taip pat siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus naujus įrodymus priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti.

6Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė 2018-01-18 interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtų elektroninių varžytynių Nr.148276 vykdymą.
  3. Atsakovė LTL Kredito unija atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą.
  4. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
  5. Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  6. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad jo forma ir (ar) turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas, jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Atsakovė atskirajame skunde pareikšto reikalavimo nepagrįstumą iš esmės įrodinėja tuo, kad ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų ginčijamai pirkimo-pardavimo sutarčiai pripažinti negaliojančia bei nepagrindė, jog, net nepriklausomai nuo pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo, hipotekos sandoris galėtų būti pripažintas niekiniu bei pažymėjo, kad atsakovė yra sąžininga hipotekos kreditorė, kuriai taikytina CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta apsauga. Tačiau tokie atsakovės argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, tarp jų ir to, ar ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, todėl ir atsakovės argumentai, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog turi galiojančią reikalavimo teisę, detaliau nevertinami. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
  7. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas dėl TŪB ,,ENERGIJA“ ir UAB „Villa Monis“ 2015-11-23 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana tikslas yra, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, be kita ko, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas (nagrinėjamu atveju – nekilnojamasis turtas), kurio grąžinimo skolininkės nuosavybėn siekiama reiškiant actio Pauliana ieškinį, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, pripažinus negaliojančiu skolininkės sudarytą sandorį, restituciją būtų galima atlikti natūra.
  8. Ieškovė byloje pateiktame ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2018-01-18 interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtų elektroninių varžytynių Nr.148276 vykdymą bei areštuoti visą atsakovės UAB „Villa Monis“ nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad antstolė V. M. yra paskelbusi varžytynes dėl ginčijamu sandoriu perleisto atsakovės UAB „Villa Monis“ turto pardavimo, bei atsižvelgdamas į tai, kad turto pardavimo sąžiningiems įgijėjams atveju, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos natūra priteisimo būtų neįvykdoma arba jos įvykdymas būtų apsunkintas, sprendė, kad varžytynių sustabdymas iki bus išnagrinėta ši byla, išlaikytų buvusią iki kreipimosi į teismą dienos padėtį.
  9. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas areštuoti visą atsakovės UAB „Villa Monis“ nekilnojamąjį turtą, motyvuodama tuo, kad tam, jog atsakovės UAB „Villa Monis“ turto teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, kol bus išnagrinėtas ieškinys šioje byloje, būtina taikyti viso atsakovės turto areštą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad viso atsakovės UAB „Villa Monis“ turto areštas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
  11. Nepagrįstu laikytinas ir ieškovės argumentas, kad pritaikius tik laikinąją apsaugos priemonę – konkrečių varžytynių sustabdymą ir netaikius kitos – turto arešto, grėsmė palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui išliko iš esmės nepakitusi. Kaip nurodo pati ieškovė, atsakovės UAB „Villa Monis“ turtas nuo 2017-07-12 yra areštuotas antstolės, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad teismui neareštavus turto liko prielaidos atsakovei nesąžiningai perleisti turtą sąžiningam įgijėjui.
  12. Ieškovės pateiktais byloje duomenimis, varžytynės Nr. 148276 buvo atšauktos 2018-02-07, t. y. tą pačią dieną kai buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – varžytynių vykdymo sustabdymo. Todėl atmestini ir ieškovės argumentai, kad antstolė neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties ir varžytynių Nr. 148276 iki jų pabaigos neatšaukė. Ieškovė teigdama, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių antstolė gali toliau vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovės UAB ,,Villa Monis“ turto, nepateikė jokių įrodymų, jog antstolė ėmėsi kokių nors veiksmų dėl išieškojimo nukreipimo į ginčijamu sandoriu perleistą atsakovės turtą, šio turto varžytynių paskelbimo, perleidimo ar pan. Remiantis nurodytais argumentais, nėra pagrindo išvadai, kad netaikius ieškovės prašomo viso atsakovės UAB „Villa Monis“ turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  13. Atskirųjų skundų esminiai argumentai, į kuriuos atsakyta, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kiti argumentai laikytini nereikšmingais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimui klausimą.
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai