Byla 2K-160/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 287 straipsnio l dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 b punktu, paskirta 20 MGL dydžio bauda pakeista 20 dienų laisvės apribojimo bausme.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

5Iš R. R. priteista neturtinei žalai atlyginti: D. R. - 100 Lt; J. A. - 100 Lt; G. A. - 500 Lt.

6Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis, kuria nuteistosios R. R. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

8R. R. nuteista už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d., apie 13 val., būdama viešoje vietoje – UAB „( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), grasindama valstybės tarnautojui UAB „( - )“ direktoriui D. R. ir vyriausiajai finansininkei J. A. susprogdinti katilinę, juos nušauti, o mažametei G. A. (gimusiai 1997 m. gruodžio 6 d.) sakydama „įsidėmėk, vaikai paliks be tėvo“, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį bei tvarką, taip panaudodama psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo D. R. susilaikyti nuo veiksmų savo naudai, t. y. nebesiųsti sąskaitų už šildymą.

9Nuteistoji R. R. kasaciniu skundu prašo žemesnės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

10Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagristi, šališki, neobjektyvūs, pažeidžiantys žmogaus teises ir neatitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos. Nuteistosios manymu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnyje nustatytos jos teisės, nes nebuvo siekiama nustatyti ginčo tarp jos ir nukentėjusių asmenų turinio bei ketinimų.

11Anot kasatorės, jos veiksmuose nėra BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusysis nėra šio nusikaltimo objektas. Nuteistoji pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, dirbantis ir nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, ar asmuo, kuris verčiasi profesine veikla, jei jis papildomai turi atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus ar teikia viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Tačiau nukentėjusysis D. R., dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi, neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų ir neteikė viešųjų paslaugų. Pagal bylos duomenis, minėtos bendrovės direktorius turi pavaldžių asmenų ir vidinio administravimo įgaliojimų: vykdo darbo priežiūrą, kontroliuoja bei organizuoja įmonės veiklą, siekia jai pelno, užtikrina vidaus darbo taisyklių laikymąsi, duoda nurodymus pavaldžiam personalui, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šios bendrovės direktorius turi teisę vykdyti išorinį ar viešąjį administravimą, t. y. įgaliojimus valdyti, prižiūrėti, tvarkyti, kontroliuoti kai kurias viešo gyvenimo sritis, įgyvendinti teisės aktus. Tokios teisės direktoriui nesuteikia nė vienas teisės aktas. UAB „( - )“ direktorius vykdė tik ūkines funkcijas, kurios neatitinka Viešojo administravimo įstatyme minimo viešosios paslaugos teikimo termino. Nuteistoji tvirtina, kad pagal Energetikos įstatymą UAB „( - )“ teikiama šilumos energija laikytina preke, o ne paslauga. BK 230 straipsnio 3 dalis nenumato, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris neturi viešojo administravimo įgaliojimų kitų asmenų atžvilgiu ir (arba) asmeniškai neteikia viešųjų paslaugų, o tik vykdo ūkines funkcijas ir dirba komercinėje įmonėje, kuri teikia ne viešąsias paslaugas, o prekes - šilumos energiją. Todėl kasatorė mano, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagristai ir neteisėtai prilygindami UAB „( - )" direktorių valstybės tarnautojui, nes vadovaujantis BK 230 straipsnio nuostatomis D. R. nėra nuo BK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo nukentėjęs asmuo, nes jis nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.

12Skunde nurodoma, kad teismai jai netinkamai pritaikė ir BK 284 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių patikimų įrodymų, neginčijamai įrodančių, kad kasatorė įžūliais veiksmais arba grasinimais sutrikdė viešąją tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Tačiau byloje nurodyti kasatorės grasinimai susprogdinti katilinę ir sušaudyti šilumos tinklų direktorių yra akivaizdžiai nerealūs bei neįtikėtini, nes nėra susiję su jokiais realiais ketinimais arba fizine prievarta. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems tik simbolinę neturtinę žalą, pripažino, kad šie nepatyrė jokios realios neturtinės žalos, nes grasinimai buvo nerealūs. Be to, kasatorė nesutinka, kad UAB „( - )“ direktoriaus kabinetas yra laikytinas vieša vieta, nes jame nėra laisvo priėjimo bet kuriuo metu pašaliniams asmenims. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad minėtoje vietoje įvykęs ginčas tarp kasatorės ir jos kaimynės bei nukentėjusiųjų turėjo įtakos kitiems asmenims, esantiems kitoje viešoje arba privačioje erdvėje. Nuteistoji pažymi, kad ji nenaudojo jokio smurto, o teismo nurodyta psichologinė prievarta nepagrista jokiais faktiniais įrodymais ir nemotyvuota, paremta tik priešiškai kasatorės atžvilgiu nusiteikusių nukentėjusiųjų subjektyviu savo psichologinės būklės vertinimu, kurios neįmanoma patikrinti jokiomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismai taip pat nenustatė kasatorės veiksmuose jokios tiesioginės tyčios. Nuteistosios manymu, tarp jos ir nukentėjusiųjų įvyko paprastas buitinis ginčas, kurio metu abi konfliktuojančios pusės priekaištavo viena kitai, tačiau nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika.

13Kasatorė taip pat mano, kad jei jos padaryta veika ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tai ši atitiktis yra tik formali. Teismas tokią veiką galėjo pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 straipsnį, nes jokių neigiamų pasekmių nekilo, nukentėjusieji nuteistosios žodžius suprato klaidingai arba tyčia liudijo klaidinančiai, siekdami jai atkeršyti. Nuteistosios padaryta veika (BK 284 straipsnis) pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), juo nebuvo sutrikdyta (ir nesiekiama sutrikdyti) nukentėjusiųjų sveikata. Teismai nepagristai neatsižvelgė į tai, kad padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam, kuris nebuvo ir negalėjo būti BK 278 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu, ir nepagrįstai nepritaikė R. R. BK 37 straipsnio. Kasatorės manymu, teismai taip pat turėjo svarstyti klausimą, ar jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 ir 187 straipsniuose, požymių.

14Nuteistoji teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių jos kaltės įrodymų. Teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai vadovavosi neišsamiais, subjektyviais nukentėjusiųjų, susijusių pavaldumo ir šeiminiais ryšiais, parodymais, prieštaraujančiais nuteistosios bei jos kaimynės liudytojos I. K. parodymams, nepašalino prieštaravimų šių asmenų parodymuose ir abejones neteisėtai vertino nuteistosios nenaudai. Teismai nenurodė, kodėl atmetė kasatorės ir jos kaimynės parodymus.

15Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji savo buto šildymo dokumentus susitvarkė ir įteisino pakeistą šildymo būdą 2010 m. lapkričio 15 d., apie tai raštu pranešdama UAB „( - )“, t. y. prieš penkis mėnesius iki prašymo-paaiškinimo pateikimo bei konflikto 2011 m. balandžio 8 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyto 2011 m. rugsėjo 2 d. priimto teismo sprendimo išvis nėra.

16Atsiliepimu į nuteistosios R. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendžio bei nutarties dalis dėl R. R. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą dėl šios dalies nutraukti.

17Prokuroras nurodo, kad R. R. pagrįstai nuteista pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, nes D. R. laikytinas valstybės tarnautoju BK 230 straipsnio prasme. Be to, šilumos tiekimas miesto gyventojams teismų praktikoje yra pripažįstamas vieša paslauga gyventojams. Tai, kad už šią paslaugą reikia mokėti, jos pobūdžio nekeičia (šilumos energija netampa preke) ir veikos kvalifikavimui neturi įtakos. Už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

18Prokuroras pritaria kasatorės argumentams, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ji nuteista nepagrįstai. Prokuroro manymu, R. R. veiksmai negalėjo būti pripažinti kaip nukreipti sutrikdyti viešąją tvarką ar tokią tvarką bei įstaigos darbą sutrukdžiusiais, nes 2011 m. balandžio 8 d. įvykęs konfliktas buvo ankstesnių asmeninių ginčų tąsa, o direktoriaus kabinete, kurio pripažinimas vieša vieta kelia abejonių, be konfliktuojančių asmenų buvo tik J. A. dukra, kuri atėjusi tik R. R. pradėjus šaukti ir grasinti.

19Nuteistosios R. R. kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl valstybės tarnautojo sąvokos BK 287 straipsnio prasme

21Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

22Pagrindinė šios normos saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

23Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Tokia išvada darytina todėl, kad šiuo įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių santykių turinys. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę (tikrą ar tariamą) ir reikalauja iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti teisėtus veiksmus, kurių jis neatliko, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplaidumo ar kitų aplinkybių, veika nekvalifikuojama pagal BK 287 straipsnį, tačiau gali sudaryti kito nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. R. įvykio metu grasino valstybės tarnautojui UAB „( - )“ direktoriui D. R. ir vyriausiajai finansininkei J. A. (susprogdinti katilinę, juos nušauti) ir reikalavo, kad valstybės tarnautojas D. R. nebesiųstų sąskaitų už buto centrinį šildymą, nes nuo jo atsijungė.

25Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tuo, kad UAB „( - )“ 99,8 procento akcijų priklauso ( - ) rajono savivaldybei, įmonė centralizuotai tiekia šilumos energiją, kad tai laikytina vieša paslauga, ir remdamasis BK 230 straipsnio nuostatomis įmonės direktorių D. R. prilygino valstybės tarnautojui, o R. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

26Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pakartojo iš esmės tuos pačius argumentus ir padarė išvadą, kad direktorius D. R. laikytinas valstybės tarnautoju BK 230 straipsnio prasme, o esminį apelianto argumentą, kad UAB „( - )“ direktorius nėra valstybės tarnautojas BK 287 straipsnio prasme, atmetė. Taigi šis teismas UAB „( - )“ direktorių pripažino valstybės tarnautoju BK 230 straipsnio prasme.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 230 straipsnio 1-3 dalyse pateiktas oficialus sąvokų išaiškinimas leidžia nustatyti valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar baudžiamąja teisine prasme asmuo yra valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis) ar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis). Vien tai, kad minėtų asmenų požymiai yra apibrėžti viename BK 230 straipsnyje, neleidžia daryti išvados, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra laikomas valstybės tarnautoju. Tokį aiškinimą pagrindžia ne tik BK 230 straipsnio 1-3 dalyse nurodyti skirtingi požymiai, bet ir BK XXXIII skyriuje numatytos nusikalstamų veikų dispozicijos, kuriose šalia valstybės tarnautojo taip pat tiesiogiai nurodomas ir kitas – valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 225–229 straipsniai). Valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sąvokų oficialus išaiškinimas yra pateiktas BK XXXIII skyriuje ir minėti asmenys yra šiame skyriuje numatytų nusikalstamų veikų specialieji subjektai, nes BK 230 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodoma, kad joje yra kalbama apie šiame skyriuje nurodytus valstybės tarnautojus. Tuo tarpu BK XLI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijose (BK 286–290 straipsniai) nurodomas valstybės tarnautojas yra ne veikų subjektas, o vienas iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, ir šios sąvokos įstatymų leidėjas neišaiškino. Taigi teismas inkriminuodamas BK 287 straipsnį turėjo nustatyti, ar R. R. grasino valstybės tarnautojui, nes būtent šis požymis aktualus nagrinėjamoje byloje.

28Teisėjų kolegijos nuomone, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant BK XLI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų dispozicijose (BK 286–290 straipsniai) nurodomą valstybės tarnautojo sąvoką, galima remtis tik BK 230 straipsnio 1 dalyje pateiktu išaiškinimu. BK 230 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas, aiškindamas, kas yra valstybės tarnautojas, nurodė: ,,Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“.

29Taigi išaiškinta, kad valstybės tarnautojai yra ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. Konkrečiai apibrėžta, kad asmenys turi dirbti valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose. Teismų praktika savivaldybės viešosios įstaigos (teikiančios viešąsias paslaugas) direktorių, turintį administracinius įgaliojimus, pripažįsta valstybės tarnautoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ yra savivaldybės įmonė, teikianti viešąją paslaugą. Savivaldybės institucijos, įstaigos ir įmonės terminai turi skirtingą teisinę reikšmę, todėl negali būti vartojami kaip sinonimai. Atitinkamai savivaldybės įmonės darbuotojai, net ir turintys administracinius įgaliojimus, negali būti pripažįstami valstybės tarnautojais, tačiau pagal BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas jie yra valstybės tarnautojui prilyginami asmenys. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį baudžiamojo įstatymo aiškinimą. Beje, tokio plečiamojo aiškinimo išeinant už nustatytų valstybės tarnautojo sąvokos ribų neleidžia ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kurioje imperatyviai nurodoma, kad šis įstatymas netaikomas valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad UAB „( - )“ direktorius neatitinka BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinų valstybės tarnautojo požymių, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jį laikė valstybės tarnautoju. Beje, pirmosios instancijos teismas UAB „( - )“ direktorių D. R. pagrįstai prilygino valstybės tarnautojui, nes jis atitiko BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau neatkreipė dėmesio į BK 287 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytus objektyviuosius požymius, vienas iš jų, jog kaltininkas neteisėtą reikalavimą turi pateikti valstybės tarnautojui.

30Taigi žemesnės instancijos teismai, interpretuodami BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nepagrįstai UAB „( - )“ direktorių pripažino valstybės tarnautoju. Įvertinusi šias aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo interpretuotas ir pritaikytas netinkamai, nes šiuo atveju nėra BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos visų būtinų požymių – nėra šio nusikaltimo sudėties.

31Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą atribojimo kriterijų

32BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“.

33Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūlūs, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais.

34Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

35Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).

36Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

37Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose. (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

38Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

39Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

40Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu viešoje vietoje – UAB „( - )“ patalpose R. R. įžūliu elgesiu – šaukdama ir žodžiais grasindama demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

41Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad jis pagrįstas ir teisėtas.

42Tačiau žemesnės instancijos teismai apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nors tai, kaip minėta, esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.

43Teismų praktika atskleidžia, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų. Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų, tarp BK 284 straipsnyje ir BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp BK 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytų veikų. Teismas privalo nurodyti išsamius motyvus, labai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinančius teismo išvadą dėl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams.

44Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. R., kuri yra namo, esančio ( - ), bendrijos pirmininkė, ir UAB „( - )“ vyksta teisminiai ginčai dėl centrinio šildymo atsijungimo bei priskaičiuotų mokesčių už šilumą. Įvykio metu ji atvyko į UAB „( - )“ patalpas norėdama užregistruoti pareiškimą, kad atsiskaitė už šilumą, nuo centrinio šildymo atsijungė, dėl to neturėtų būti siunčiamos sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų darbuotojai teigė, kad atsijungimas neteisėtas, dėl to sąskaitos bus siunčiamos. Šio konflikto metu, R. R. ėmė šaukti ir žodžiu pagrasino susprogdinti katilinę, nušauti žmones, tačiau policija nebuvo iškviesta, į policiją D. R. skundu kreipėsi tik po 6 dienų.

45Teismai, įvertinę surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu UAB „( - )“ patalpose R. R. šaukė ir žodžiu grasino susprogdinti katilinę bei nušauti žmones, tačiau neįvertino R. R. tyčios turinio susidariusioje situacijoje ir tokį R. R. elgesį nepagrįstai pripažino įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ar tvarką.

46Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, neteisėtas R. R. elgesys truko trumpai, tai kad dėl jos elgesio žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių darbas ar tuo sutrikdyta normali įmonės veikla bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog R. R. įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, yra neteisinga.

47Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema. Veikos, aprašytos BK 284 ir ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

48Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.

49Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. R. neteisėtas elgesys – šauksmai ir grasinimai UAB „( - )“ patalpose pagal savo pavojingumo laipsnį (tai truko trumpai ir jie nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

50Remiantis tuo, kas išdėstyta, žemesnės instancijos teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla R. R. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu

Nutarė

52Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. R. nutraukti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 b punktu, paskirta 20 MGL dydžio... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos... 5. Iš R. R. priteista neturtinei žalai atlyginti: D. R. - 100 Lt; J. A. - 100... 6. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 8. R. R. nuteista už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d., apie 13 val., būdama... 9. Nuteistoji R. R. kasaciniu skundu prašo žemesnės instancijos teismų... 10. Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagristi, šališki,... 11. Anot kasatorės, jos veiksmuose nėra BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto... 12. Skunde nurodoma, kad teismai jai netinkamai pritaikė ir BK 284 straipsnio 1... 13. Kasatorė taip pat mano, kad jei jos padaryta veika ir atitinka BK 284... 14. Nuteistoji teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių jos kaltės įrodymų.... 15. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji savo buto... 16. Atsiliepimu į nuteistosios R. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 17. Prokuroras nurodo, kad R. R. pagrįstai nuteista pagal BK 287 straipsnio 1... 18. Prokuroras pritaria kasatorės argumentams, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 19. Nuteistosios R. R. kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl valstybės tarnautojo sąvokos BK 287 straipsnio prasme... 21. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas,... 22. Pagrindinė šios normos saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir... 23. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog,... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. R. įvykio metu grasino... 25. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tuo, kad UAB „( - )“ 99,8... 26. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios skundą patikrinęs priimto... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 230 straipsnio 1-3 dalyse... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant BK XLI... 29. Taigi išaiškinta, kad valstybės tarnautojai yra ir kiti asmenys, kurie,... 30. Taigi žemesnės instancijos teismai, interpretuodami BK 287 straipsnio 1... 31. Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos... 32. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje... 33. Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai.... 34. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną,... 35. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus... 36. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas... 37. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno... 38. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad... 39. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi... 40. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu viešoje... 41. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios skundą patikrinęs... 42. Tačiau žemesnės instancijos teismai apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė... 43. Teismų praktika atskleidžia, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama... 44. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. R., kuri yra namo, esančio ( - ),... 45. Teismai, įvertinę surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu... 46. Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, neteisėtas R. R. elgesys truko... 47. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir... 48. Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio... 49. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. R.... 50. Remiantis tuo, kas išdėstyta, žemesnės instancijos teismų sprendimai... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d....