Byla N1-34-983/2016

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

2sekretoriaujant Nijolei Blaževič, Vigitai Lavrinovičienei,

3dalyvaujant prokurorams Dariui Maleckui, Mindaugui Jancevičiui,

4kaltinamajam M. Ž. ir jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

5kaltinamajam J. V. ir jo atstovei advokatei Žanai Kozliakienei,

6Trakų rajono Lentvario globos namų socialiniam darbuotojui V. K., Trakų rajono Lentvario globos namų socialiniam darbuotojui M. K.,

7nukentėjusiajai D. V.,

8Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liudmilai Dubinskajai,

9liudytojams J. K., S. N., N. S., T. N., G. D., L. M. ir P. K.,

10viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ( - ), a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,, gyv. ( - ) teistas:

112015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 82 straipsniu, M. Ž. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus 6 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį; M. Ž., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 7 mėnesiams ir įpareigoti M. Ž. tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

122016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. paskiriant M. Ž. 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant M. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per pirmus 4 bausmės atlikimo mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

13kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;

14J. V., gim. 1998-08-23, a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, ( - ) moksleivis, gyv. ( - ), teistas:

152014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvė apribojimo bausme 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto būti namuose.;

162014-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2015-05-29 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 areštą;

172015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviem metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta J. V. auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. J. V., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigoti J. V. tęsti mokslą, atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

182016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant J. V. laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.4, 9 d., J. V. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę J. V. paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta J. V. auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, bei auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą- nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose ir tęsti mokslą;

19kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

20Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

21M. Ž. ir J. V. veikdami kartu pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015-03-22, apie 21.00 val., viešoje vietoje ( - ) vaikų globos namų fojė, esančioje ( - ), M. Ž. ir J. V. veikdami kartu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia iš chuliganiškų paskatų matant kitiems asmenims, Lentvario vaikų globos namų socialines darbuotojas D. V. ir J. K. įžeidinėjo rusiškais keiksmažodžiais, po ko J. V. socialinei darbuotojai D. V. pagrasino spirti taip, kad ši nebeatsistos ir pastarąją užkas, rodė jai įžeidžiantį gestą - iškeldamas vidurinį pirštą į viršų. Tęsdami nusikalstamą veiką 2015-03-22, apie 21.30 val., išėję į lauką ir sustoję ant laiptų prie pagrindinių globos namų durų, paėmė ir metė šalia stovėjusį suolą, po ko M. Ž. priėjęs prie D. V. priklausančio automobilio SAAB, kurio valstybiniai numeriai ( - ) pradėjo spardyti ratus, stebint D. V. bandė išprovokuoti konfliktą, tuo tarpu J. V. įėjęs į vidų išjungė lauko apšvietimą, D. V. siekiant įjungti jungiklį, sudavė šiai per rankas ir pastūmė, pagrasinęs trenkti taip, jog ši nebeatsikels, pastarajai likus stovėti prie durų, sakydamas jai: „ko tu čia bliat kurva stovi“ metė į D. V. akmenį, kuris skriedamas pataikė jai į koją. Taip tokiu būdu M. Ž. ir J. V. veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d.

22Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-03-22, apie 21.00 val., ( - ) globos namuose, esančiuose Klevų al. 24, Lentvaryje, tarp jo, J. V. ir socialinės darbuotojos D. V. įvyko žodinis konfliktas. Nurodė, kad jie sėdėjo kambaryje, kai atėjo socialinė darbuotoja kviesti G. D., kad eitų tvarkytis. Jie nuėjo kartu su G. D. ir socialinės darbuotojos G. D. liepė tvarkyti foje. Jie pradėjo jį ginti ir taip prasidėjo konfliktas. Ten buvo L. M., P. K., G. D.. Teigė, kad konflikto metu jis D. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau neprisipažįsta, kad metė suoliuką, spardė jos mašiną, grasino. Teigė, kad jis su J. V. pasakė D. V. porą keiksmažodžių, tačiau dabar tų keiksmažodžių neprisimena, todėl, kad ji prisikabino prie vaiko. Nurodė, kad jie suoliuką pernešė prie mašinos, kad galėtų pastovėti ant jo. J. V. išjungė šviesą, o jis tuo metu stovėjo ant suoliuko ir nematė, kad J. V. trenktų auklėtojai ir ją pastumtų. Nurodė, kad automobilio padangų jie nespardė. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies sakė tiesą, o dabar pasakė visą tiesą. Teigė, kad pasirašė parodymus, nes nebuvo kito pasirinkimo. Pažymėjo, kad jo santykiai su auklėtoja Danute ne itin geri, nes ji nuolat jam priekaištauja, ji visą laiką liepia kažką daryti, liepia indus plauti arba atneša jam į kambarį nešvarius kitų indus. Teigė, kad su kitais auklėtojais jo santykiai yra normalūs. Teigė, kad dėl keiksmažodžių, kuriais išvadino auklėtoją, jis gailisi, jos atsiprašė ir ji jam atleido.

23Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis keikėsi D. V. atžvilgiu, tačiau konkrečiai sakytų žodžių neatsimena, ir tada išjungė šviesą. Teigė, kad kai jie stovėjo lauke, auklėtoja buvo atėjusi įjungti šviesą ir liepė jiems neišjunginėti šviesos ir kai jie nuėjo nuo durų ji įjungė šviesą. Teigė, kad per rankas D. V. jis nesudavė, todėl, kad kai auklėtoja ėjo įjungti šviesos, jis jau buvau nuėjęs nuo durų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė neteisybę, bet kodėl taip sakė neatsimena, bet dabar jis sako teisybę. Teigė, kad auklėtojai jis negrasino. Nurodė, kad vieną kartą metė akmenį į D. V., bet nepataikė, nes ji buvo toliau, ji stovėjo ant laiptų. Ką sakė mesdamas akmenį neatsimena. Neatsimena, kad jis būtų sakęs keiksmažodžius ant auklėtojos. Teigė, kad jokių gestų D. V. jis nerodė. Vidurinio piršto nerodė ir nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad rodė vidurinį pirštą. Teigė, kad auklėtojos dėl įvykusio konflikto atsiprašė.

24Nukentėjusioji D. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ( - ) darbuotoja. Teigė, kad įvykio dieną M. Ž. ir J. V. buvo foje, pirmame aukšte, prišiukšlino, sėdėjo ant palangės susikėlę kojas. Kita darbuotoja perspėjo, kad ji nueitų nuraminti kaltinamuosius ir lieptų jiems susitvarkyti. Ji jų paprašė, kad susitvarkytų, tačiau kaltinamieji stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, savo elgesiu pritraukė daugiau globos namų vaikų dėmesio. Dėl šių veiksmų susidarė priešgyniavimas prieš darbuotojus, kaltinamieji tyčiojosi, o tai išsirutuliojo į tai, jog kaltinamieji išėjo į lauką, metė suolelį, imitavo, kad lipa ant jos automobilio. M. Ž. vaikščiojo aplink automobilį, žiūrėjo kas viduje, apžiūrinėjo ratus, jis nenurimo, keikėsi. Galiausiai ji manydama, kad jie automobiliui gali pakenkti, uždegė šviesą lauke. Teigė, kad J. V. nustūmė ją nuo jungiklio ir šūkavo, rėkavo. Tada ji vėl įjungė šviesą. Tada J. V. trenkė jai per rankas ir vėl šviesą išjungė. Ji įjungia, jis vėl išjungia. Lauke J. V. paėmė cemento luitą, metė jai į koją ir pataikė. Tuomet ji iškvietė policiją ir surašė pareiškimą. Viskas vyko apie 22:00 val., ji bijojo grįžti į namus, todėl policija palydėjo ją iki pat namų. Asmeniniai įžeidinėjimai jos atžvilgiu buvo rusiški keiksmažodžiai. Grasino, kad padarys taip, kad ji čia nedirbs. Išvadino ją šliundra ir dar daug rusiškų keiksmažodžių pavartojo. Kaltinamieji imitavo, kad bando lipti ant automobilio, jį apžiūrinėjo. Įžeidžiančių gestu ar buvo neprisimena. M. Ž. į kiekvieną jos pastabą atsakydavo keiksmažodžiais. Jis vadino ją „durne“. Taip pat M. Ž. sakė, jog jau daug čia tokių dirbo, padarys kad ji nebedirbtų. Jos nuomone, viešoji tvarka tikrai buvo pažeista. Teigė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni, todėl prašė jais remtis. Teigė, kad M. Ž. jos neatsiprašė, o J. V. atsiprašė.

25Liudytoja J. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes dirba ( - ) darbuotoja. 2015-03-22 pastebėjo, kad prišiukšlinta hole, todėl su kitomis darbuotojomis paprašė, kad globotiniai susitvarkytų, tačiau asmenys buvę hole atsisakė tvarkyti, įžeidinėjo socialines darbuotojas, grasino, vadino žiurkėmis. Tačiau tuo konfliktas nesibaigė, nes kaltinamieji įvairiais būdais stengėsi išprovokuoti konfliktą. Lauke stovėjo socialinės darbuotojos D. V. automobilis, o kaltinamieji imitavo, kad šokinėja ant automobilio, jų veiksmai buvo neadekvatūs, metė suoliuką stovėjusį prie įėjimo. D. V. vis bandė uždegti šviesą, tačiau J. V. jai daužė per rankas. Kaltinamieji vaikščiojo aplink jos automobilį, apžiūrinėjo spyneles, imitavo, kad šoka ant automobilio, mėtė lentgalius į langus, pro kuriuos buvo žiūrinčių asmenų, rodė nepadorius gestus. Kaltinamieji mėtė į socialinę darbuotoją D. V. akmenis ir pataikė jai į koją. Teigė, kad jos jie neapstumdė, o kas buvo lauke ji matė tik pro langą. Nurodė, kad mėgino konfliktą nutraukti, kvietė vaikus į šeimynas, siūlė konfliktą baigti, tačiau kaltinamieji neklausė.

26Liudytojas S. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo tą dieną globos namuose nebuvo. Teigė, kad jam paskambino J. K., kuri pasakė, kad išdaužtas langelis. Atvažiavęs jis pamatė, kad tikrai išdaužtas langelis, tačiau daugiau sugadinta nieko nebuvo. Paties konflikto jis nematė, todėl daugiau pasakyti nieko negali.

27Liudytoja N. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamuosius, kadangi jie yra globos namų auklėtiniai, kuriuose ji dirba. Teigė, kad sužinojusi, kad foje prišiukšlino jos auklėtinis L. M., pasikvietė jį ir nuėjo tvarkytis. Nuėjus į foje, L. M. atsisakė tvarkyti, kadangi ne jis vienas šiukšlino, sakė, kad šiukšlino ir G. D.. Buvo pakviestas ir G. ir tada prasidėjo derybos tarp G. ir L. Kadangi ji pamatė, jog beprasmiška priversti juos susitvarkyti, ji nuėjo pas savo likusius šeimynos vaikus, kadangi ten buvo likusi auklėtinė su Dauno sindromu. Teigė, kad girdėjo triukšmą lauke, girdėjo keiksmus. Atidariusi langą ji paklausė, ar čia jai skirta, ir kažkas atsakė, kad ne jai. Girdėjo, kad kažkas kažką metė į langą, bet nematė kas. Vėl išgirdusi triukšmą pastebėjo, kad suoliukas, kuris stovėjo prie įėjimo, guli lauke, tačiau kaip jis ten atsidūrė nematė. Teigė, kad paties konflikto nematė, tačiau keiksmai trukdė darbui, auklėtiniai viską girdėjo.

28Liudytojas T. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kadangi dirba ( - ), o jie yra globos namų auklėtiniai. Kai įvykio dieną atvažiavo į darbą, kieme buvo daug vaikų, ant kelio mėtėsi suoliukas. Užėjęs į vidų ant laiptų sutiko D. V., kuri jam sakiusi, kad kažkas metė į ją akmenis. Jis pats lauke matė P. K., kuris patraukė suoliuką, M. Ž. ir dar 2–3 vaikus. Lauke šviesa buvo išjunta, todėl buvo tamsu, šviesa sklido tik iš pastato langų. Teigė, kad paties konflikto jis nematė, tik D. V. sakė, kad M. Ž. ir J. V. akmenimis mėtė, prie automobilio šokinėjo. Prašė remtis jo pirminiais parodymais, nes jie tikslesni.

29Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra draugai. Nurodė, kad įvykio dieną M. Ž. ir J. V. paėmė suoliuką, nunešė prie auklėtojos automobilio, pastatė ir ant jo užlipo. Auklėtojai pasirodė, kad jie užlipo ant jos automobilio. Teigė, kad suoliukas stovėjo lauke, o jie trise nunešė jį prie automobilio, nes norėjo pastovėti ant suoliuko prie automobilio. Vėliau jie nulipo nuo suoliuko ir kas buvo daugiau nieko neprisimena. Teigė, kad auklėtoja tuo metu buvo viduje, žiūrėjo pro langą, vėliau ji buvo išėjusi ir į lauką. Teigė, kad M. Ž. ir J. V. kalbėjo tik tarpusavyje, su auklėtoja nekalbėjo. Teigė, kad prisipažįsta, kad viduje jis prišiukšlino. Nurodė, kad auklėtoja liepė tvarkyti ir M. Ž. ir J. V.. Kai kartu visi tvarkė auklėtojos atžvilgiu M. Ž. ir J. V. kažką kalbėjo, bet ką konkrečiai jis neatsimena. Nurodė, kad jis nematė, jog J. V. mestų akmenį į auklėtoją.

30Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. Ž. ir J. V. pažįsta, jų santykiai normalūs, jie yra draugai. Teigė, kad jie stovėjo ant suoliuko, o auklėtoja pagalvojo, kad jie stovi ant jos automobilio. Dėl ko viskas prasidėjo, jis nežino. Auklėtoja kažką lyg J. V. pasakė ir jie visi išėjo į lauką. Dėl ko susibarė jis negirdėjo. Teigė, kad auklėtoja stovėjo pirmame aukšte ir viską matė pro langą. Ji nieko nesakė, tik iškvietė policiją. Teigė, kad jie aplink automobilį nevaikščiojo, tik buvo užlipę ant suoliuko šalia automobilio. Nurodė, kad jis nematė ir negirdėjo, jog auklėtojos atžvilgiu M. Ž. kažką rodytų ar sakytų.

31Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jų santykiai normalūs, jie yra draugai. Teigė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau pamena, kad J. V. apsižodžiavo su auklėtoja dėl to, jog ji jam sakė, kad jis apsvaigęs nuo neaiškių medžiagų, o jis jai sakė, kad nieko nevartojo. Teigė, kad auklėtoja tvarkyti fojė liepė jam ir L. M., tačiau jie netvarkė, nes ne jie prišiukšlino. Kas prišiukšlino jis nežino. Ar auklėtoja liepė M. Ž. ir J. V. tvarkyti, jis nepamena. Teigė, kad J. V. metė akmenį prie laiptų, o auklėtoja buvo ant laiptų. Nurodė, kad jie stovėjo, kalbėjosi ir mokytoja kažką pasakė J. V., todėl jis susinervino ir tada metė akmenį, bet nepataikė. Auklėtoja pakvietė ir kitas auklėtojas. Teigė, kad paskui J. V. ir M. Ž. atnešė suolelį ant kurio jie stovėjo ir kažką lyg kalbėjo su auklėtoja tarpusavyje. Girdėjo, kad J. V. ir M. Ž. žodžiavosi ant auklėtojos, t.y. pasakė auklėtojos atžvilgiu pora keiksmažodžių, tačiau gestų jis nematė. Nurodė, kad tuo metu lauke buvo dar G., L., J., M. ir gal trys mokytojai. Teigė, kad M. su J. elgėsi negražiai dėl suoliuko, akmens, negražiai šnekėjo su mokytoja.

32Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra ( - ) vaikų globos namų pastatas, esantis ( - )., bei aplik jį esanti teritorija. Priešais ( - ) vaikų globos namų pastatą yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė ir pastato teritorija yra aptverti metaline rudos spalvos tvora. Vartai yra nuo 22-o pastato pusės. Šio pastato dešiniajame kampe, nuo apačios 4 metrų aukštyje yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje šio pastato pusėje, nuo apačios 4 metrų aukštyje matyti išlindę laidai. Vaikų globos namų pastato kairėje pusėje palei sieną yra pėsčiųjų takelis. Paėjus 20 metrų yra asfaltuota aikštelė, kurios dešinėje pusėje yra įrengti laiptai vedantys į vaikų globos namus. Pakilus laiptais yra plastikinės durys, pro kurias įėjus patenkama į prieškambarį, o pro jas į pastato pirmą aukštą (b.l. 9).

33Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

34Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

35Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai - tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Patyčios - tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Vandališki veiksmai - tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

36Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

37Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010).

38Teismas pažymi, kad tiek įžūlūs, vandališki veiksmai, tiek visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, yra vertinamieji požymiai, todėl teismas turi išanalizuoti priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp šalių, kokia buvo jo eiga, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, ar dėl konkrečių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ar tam turėjo įtakos kiti veiksniai ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.

39Nagrinėjamu atveju M. Ž. ir J. V. yra kaltinami tuo, kad jie padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: viešoje vietoje - Lentvario vaikų globos namų fojė ir kieme – veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

40Nors kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teismas daro išvadą, kad jų kaltė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu yra įrodyta visiškai. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis M. Ž., tiek kaltinamasis J. V. visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (b.l. 35-36, 41-42, 72-73, 78-79). Todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo M. Ž. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tik iš dalies sakė tiesą, kad ikiteisminio tyrimo metu pasirašė parodymus, nes nebuvo kito pasirinkimo ir J. V. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė neteisybę, bet kodėl taip sakė neatsimena. Pažymėtina, kad kaltinamųjų apklausose, kuriose jie prisipažino kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, dalyvavo ir jų gynėjai bei įstatyminis atstovas Lentvario vaikų globos namų socialinis darbuotojas M. K., kurie kaip ir kaltinamieji pasirašė įtariamųjų apklausos protokoluose ir papildomos apklausos protokoluose, tuo patvirtindami jų tikrumą bei atitikimą įtariamųjų apklausose duotiems paaiškinimams. Teismas teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. Ž. paaiškinimus, kad jis nukentėjusiosios D. V. atžvilgiu vartojo tik necenzūrinius žodžius, tačiau nespardė automobilio ratų, neįžeidinėjo jos ir nebandė išprovokuoti konflikto ir kaltinamojo J. V. parodymus, kur jis nurodė, kad nukentėjusiosios D. V. atžvilgiu vartojo tik necenzūrinius žodžius ir vieną kartą metė į ją akmenį, bet nepataikė, tačiau jai nerodė įžeidžiančio gesto, negrasino, netrenkė jai per rankas, nestūmė, vertina kritiškai, kaip jų gynybines pozicijas, kuriomis siekiama sušvelninti jų padarytų veikų pavojingumą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

41Tai, jog M. Ž. ir J. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą viešoje vietoje, konkrečiai M. Ž. savo įžūliu elgesiu, patyčiomis, o J. V. įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės tvarką, patvirtina nukentėjusiosios D. V., o taip pat tiesiogiai mačiusios incidentą liudytojos J. K. ir kitų liudytojų N. S. ir T. N., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duoti parodymai. Ir nors nukentėjusioji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu negalėjo detaliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau jais iš esmės nebuvo paneigtos esminės faktinės įvykio aplinkybės nurodytos jos parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu. Šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad M. Ž. viešoje vietoje – Lentvario vaikų globos namų foje ir kieme – įžūliu elgesiu, o būtent akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais ir patyčiomis, t. y. necenzūrinių ir žeminančių žodžių vartojimu, neadekvačiu elgesiu – suoliuko nustūmimu ir demonstratyviu užlipimu ant suoliuko, demonstratyviu automobilio apžiūrinėjimu ir ratų spardymu - siekė išprovokuoti konfliktą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

42Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai taip pat patvirtina, kad J. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, o būtent akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais ir patyčiomis, t. y. necenzūrinių ir žeminančių žodžių vartojimu, neadekvačiu elgesiu – suoliuko nustūmimu ir demonstratyviu užlipimu ant suoliuko, nepadorių gestų rodymu – iškelto vidurinio piršto į viršų rodymu, grasinimais – spirti taip, kad nukentėjusioji nebeatsistos ir pastarąją užkas, trenkti taip, jog ši nebeatsikels - siekė išprovokuoti konfliktą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Be to, J. V. nukentėjusiosios atžvilgiu ne tik vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepadorius gestus ir grasino, tačiau prieš ją panaudojo ir fizinį smurtą, kuriuo buvo pažeistas nukentėjusiosios kūno neliečiamumas, t. y. byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. V. siekiant įjungti šviesos jungiklį, J. V. sudavė jai per rankas ir pastūmė, metė į ją akmenį, kuriuo pataikė jai į koją. Taigi, kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais, jo elgesys buvo agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Dėl tokių veiksmų tiek pati nukentėjusioji, tiek ir įvykį girdėję bei matę liudininkai neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje prie įžūlių veiksmų paprastai priskiriamas ir fizinio smurto panaudojimas, ir akiplėšiškas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis.

43Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamojo M. Ž. veiksmai, t.y. necenzūrinių ir žeminančių žodžių vartojimas, neadekvatus jo elgesys siekiant išprovokuoti konfliktą, tiek kaltinamojo J. V. veiksmai, t.y. sudavimas nukentėjusiajai per rankas, jos pastūmimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, nepadoraus gesto rodymas, grasinimai ir tokių veiksmų atlikimo vieta - Lentvario vaikų globos namų foje ir kiemas - rodo, jog šiais veiksmais buvo siekiama parodyti nepagarbą aplinkiniams, pažeminti auklėtoją kitų vaikų akivaizdoje bei sutrikdyti Lentvario vaikų globos namų bendrą tvarką.

44Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Tai, kad kaltinamųjų veiksmais buvo realiai sutrikdyta Lentvario vaikų globos namų tvarka ir rimtis patvirtino tiek nukentėjusioji, nurodžiusi, jog kaltinamųjų veiksmais viešoji tvarka tikrai buvo pažeista, kadangi globos namų foje kilo sumaištis, ji jautėsi pažeminta, buvo iš jos tyčiojamasi, tiek liudytoja J. K., teigusi, jog ji pasijuto pažeminta, tiek liudytoja N. S. nurodžiusi, jog lauke girdėjosi triukšmas, keiksmai trukdė darbui, juos girdėjo auklėtiniai. Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, būtent tokie kaip nustatyti nagrinėjamojoje byloje veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo sutrikdytas darbas ar normali įstaigos veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis paprastai laikomi viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties sutrikdymu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, nes aptartas kaltinamųjų elgesys buvo itin intensyvus, jis buvo vykdomas bendrininkų grupėje, kas rodo esant didesnį pavojų, jis truko tam tikrą laiko tarpą, kadangi viešosios tvarkos pažeidimas buvo vykdomas iš pradžių Lentvario vaikų globos namų foje, o po to tęsiamas kieme.

45Visi aukščiau išvardyti kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, teismas konstatuoja, jog tiek M. Ž., tiek J. V. tyčia, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Dėl paminėtų aplinkybių abiems kaltinamiesiems nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

46Kaltinamųjų gynėjos baigiamosiose kalbose ginčydamos padarytų veikų kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d. bei jų ginamų kaltinamųjų padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją turinį ir pavojingumą, bendrąja prasme kvestionavo ir tinkamą baudžiamosios atsakomybės taikymą, teigdamos, jog jų ginamų kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip nusikaltimai, o kaip administraciniai teisės pažeidimai.

47Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

48Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, kilusius padarinius, viešosios vietos specifiką (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-160/2013).

49Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamieji buvo kilusio konflikto iniciatoriai, kad jų reakcija į nukentėjusiosios prašymą sutvarkyti prišiukšlintą foje buvo akivaizdžiai neadekvati, net ir įvertinus tai, kad foje buvo prišiukšlinę ne jie, įvertinęs kaltinamųjų veiksmus - necenzūrinių ir žeminančių žodžių vartojimą, neadekvatų elgesį, siekimą išprovokuoti konfliktą, nepadoraus gesto rodymą, grasinimą, fizinio smurto naudojimą, bei tai, kad veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, jie buvo ne vienkartiniai, o truko tam tikrą laiko tarpą, veiksmai buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeminant ir šokiruojant aplinkinius, demonstruojant nepagarbą aplinkai, sukeliant sumaištį, sutrikdant žmonių darbą ir normalią įstaigos veiklą, t.y. sutrikdant viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, daro išvadą, kad kaltinamųjų M. Ž. ir J. V. padarytos veikos pagal jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą ir sukeltas pasekmes atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, ir jų padarytos veikos siekia tokį pavojingumo laipsnį, kad galėtų būti vertinamos kaip nusikalstamos.

50Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Ž. padarytą veiką, kuri pasireiškė necenzūrinių ir žeminančių žodžių vartojimu, neadekvačiu elgesiu – suoliuko nustūmimu ir demonstratyviu užlipimu ant suoliuko, demonstratyviu automobilio apžiūrinėjimu ir ratų spardymu, tokiu būdu siekiant išprovokuoti konfliktą, pažymi, kad nėra pagrindo ir kaltinamojo M. Ž. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. 2 d., kaip akcentavo savo baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėja. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma (BK 284 straipsnio 1 dalis) arba trikdoma (BK 284 straipsnio 2 dalis) visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atribojant nusikaltimo sudėtį nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, o BK 284 str. 2 d. - formalioji. Jeigu pagal BK 284 str. 2 d. visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal BK 284 str. 1 d. - ji sutrikdoma (atsiranda padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-397/2005, Nr. 2K-34/2008). Taip pat pažymėtina, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo ar trikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. ar BK 284 str. 2 d. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad kaltinamojo M. Ž. veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, tęsėsi ilgesnį laiką, jie laikytini pakankamai įžūliais ir agresyviais. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. Ž. nusikalstamais veiksmais visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, kadangi dėl tokių jo veiksmų tiek nukentėjusioji, tiek aplinkiniai asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, buvo sutrikdytas įprastas žmonių darbas, sukelta sumaištis, todėl teismo vertinimu jo padaryta veika kvalifikuota tinkamai. Pažymėtina, jog tai, kad paminėtais kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis, aplinkiniai laikė jog jiems realiai yra kilusi grėsmė įrodo ir tas faktas, jog dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl tokių kaltinamųjų veiksmų ji bijojo grįžti į namus, todėl policijos pareigūnai palydėjo ją iki pat namų.

51Teismas taip pat atmetą kaltinamųjų gynėjų poziciją, jog byloje nėra duomenų, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Teismo vertinimu byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tarp M. Ž. ir J. V. buvo išankstinis susitarimas veikti įžūliai, įžeidžiamai ir chuliganiškai, tačiau toks jų susitarimas kilo spontaniškai. Teismo vertinimu, kiekvieno iš kaltinamųjų veika pasireiškė panašiais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiu veiksmais (necenzūrinių žodžių vartojimu, suoliuko nustūmimu ir stovėjimu, tokiu elgesiu siekiant išprovokuoti konfliktą), vieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai sudarė sąlygas (buvo būtina sąlyga) kito nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmams atlikti (J. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis junginėjo jungiklį, nes nenorėjo, kad kas matytų, ką veikė prie auklėtojos automobilio M. Ž.). Pažymėtina, kad nors kaltinamojo M. Ž. įžūlių ir chuliganiškų veiksmų apimtis buvo mažesnė, tačiau tai, atsižvelgus į tai, kad kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, neduoda pagrindo iš kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų aprašymo šalinti bendrininkavimo aplinkybę.

52Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog tiek M. Ž., tiek J. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravę nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdę visuomenės tvarką, todėl jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d.

53Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

54Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

55Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. Ž. padaryta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgia į M. Ž. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes: jis teistas, teistumai neišnykę, administracine tvarka baustas 4 kartus, taikytos poveikio priemonės jam įtakos nepadarė, nes jis ir toliau daro tiek administracinius teisės pažeidimus, tiek nusikaltimus.

56Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Ž. nuo 2007-11-20 priklauso VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei, diagnozė: Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F92.8. (b.l. 53). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus: 2007-11-20 – 2007-12-10, 2012-05-15 – 2012-05-29, 2012-09-06 – 2012-09-18, 2014-04-17 – 2014-04-25, diagnozė: Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8, Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, žalingas vartojimas F12.1. (b.l. 51, 58). Todėl 2015-08-26 buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių siekiant išsiaiškinti, ar tikslinga M. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 54, 55-57). 2015-09-04 Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. 104MS-236/2015, kurioje nurodyta, kad M. Ž. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 58).

57Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

58Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

59Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

60Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, parodydamas, kad konflikto metu jis D. V. išvadino tik necenzūriniais žodžiais, o kitų veiksmų neatliko, tačiau tai neatitinka nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

61Teismas konstatuoja, jo kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nuskalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

62Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. Ž. už jam inkriminuotos nusikaltimo padarymą skirtini 1 metai laisvės apribojimo.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrintina su 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir jam skirtina subendrinta bausmė - 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant M. Ž. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, per pirmus 7 bausmės atlikimo mėnesius išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose organizacijose ir uždrausti bendrauti su J. V..

64Skirdamas bausmę kaltinamajam J. V. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

65Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. V. padaryta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgia į J. V. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes: jis teistas 5 kartus, teistumai neišnykę, nusikaltimą padarė neatlikus kitų bausmių, toliau nesilaiko taisyklių, nes daro tiek administracinius teisės pažeidimus, tiek nusikaltimus, administracine tvarka baustas 4 kartus.

66Teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. nuo 2013-05-20 priklauso VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei, diagnozė: Lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo (b.l. 101) VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus: 2012-05-21 – 2012-06-04, diagnozė: Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8, 2012-09-10 – 2012-09-18, diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija F10.0, Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8, Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F70.1 (b.l. 99, 105). Todėl 2015-08-26 buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių siekiant išsiaiškinti, ar tikslinga J. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 54, 102-104). 2015-09-04 Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. 104MS-237/2015, kurioje nurodyta, kad J. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 105).

67Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, parodydamas, kad konflikto metu jis nukentėjusiąją tik išvadino necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą metė į ją akmenį ir nepataikė, tačiau tai neatitinka nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

68Teismas pažymi, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

69Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. V. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

70Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrintina su 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir J. V. skirtina subendrinta bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams, skiriant J. V. auklėjamojo poveikio priemonę, t.y. per pirmus 7 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Taip pat J. V. skirtini elgesio apribojimai ir įpareigojimai, tai yra, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą ir uždrausti bendrauti su M. Ž..

72Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,

Nutarė

73M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 1(vienerius) metus laisvės apribojimo.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir skirti M. Ž. subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. Ž. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, per pirmus 7 bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir uždrausti bendrauti su J. V..

75J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

76Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir J. V. skirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

77Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. V. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, per pirmus 7 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir uždrausti bendrauti su M. Ž..

78Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,... 2. sekretoriaujant Nijolei Blaževič, Vigitai Lavrinovičienei,... 3. dalyvaujant prokurorams Dariui Maleckui, Mindaugui Jancevičiui,... 4. kaltinamajam M. Ž. ir jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,... 5. kaltinamajam J. V. ir jo atstovei advokatei Žanai Kozliakienei,... 6. Trakų rajono Lentvario globos namų socialiniam darbuotojui V. K., Trakų... 7. nukentėjusiajai D. V.,... 8. Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liudmilai... 9. liudytojams J. K., S. N., N. S., T. N., G. D., L. M. ir P. K.,... 10. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ( -... 11. 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 8... 12. 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1... 13. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;... 14. J. V., gim. 1998-08-23, a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, ( - )... 15. 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvė... 16. 2014-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178... 17. 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 187 str. 1... 18. 2016-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.... 19. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.... 20. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 21. M. Ž. ir J. V. veikdami kartu pažeidė viešąją tvarką, o būtent:... 22. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos... 23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. kaltu dėl jam inkriminuotos... 24. Nukentėjusioji D. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra... 25. Liudytoja J. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad... 26. Liudytojas S. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo tą... 27. Liudytoja N. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta... 28. Liudytojas T. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad... 29. Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius... 30. Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. Ž. ir J. V.... 31. Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius... 32. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra ( -... 33. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 34. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad... 35. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų:... 36. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad... 37. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 38. Teismas pažymi, kad tiek įžūlūs, vandališki veiksmai, tiek visuomenės... 39. Nagrinėjamu atveju M. Ž. ir J. V. yra kaltinami tuo, kad jie padarė... 40. Nors kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš... 41. Tai, jog M. Ž. ir J. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą viešoje... 42. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai taip pat patvirtina, kad J.... 43. Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamojo M. Ž. veiksmai, t.y. necenzūrinių ir... 44. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad... 45. Visi aukščiau išvardyti kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia –... 46. Kaltinamųjų gynėjos baigiamosiose kalbose ginčydamos padarytų veikų... 47. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir... 48. Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio... 49. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamieji buvo kilusio konflikto... 50. Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Ž. padarytą veiką, kuri pasireiškė... 51. Teismas taip pat atmetą kaltinamųjų gynėjų poziciją, jog byloje nėra... 52. Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog byloje surinkti įrodymai duoda... 53. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma... 54. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos... 55. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. Ž. padaryta veika... 56. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Ž. nuo 2007-11-20 priklauso VšĮ Trakų... 57. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė... 58. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 59. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai... 60. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu... 61. Teismas konstatuoja, jo kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta,... 62. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. Ž. už jam inkriminuotos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirta... 64. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. V. teismas atsižvelgia į padarytos... 65. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. V. padaryta veika... 66. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. nuo 2013-05-20 priklauso VšĮ Trakų... 67. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu... 68. Teismas pažymi, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad... 69. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. V. už jam inkriminuoto... 70. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirta... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos... 72. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 73. M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirtą... 75. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 76. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., paskirtą... 77. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos... 78. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...