Byla 1A-253-354/2017
Dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

4pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimo 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

6A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš V. Š. 399,25 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

7Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. Š. 662,75 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9

  1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 1 d., apie 20 val., ( - ), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. ( - ) kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklą, tuo padarydamas jam poliežuvinio kaulo lūžį, kraujosruvą gerklų dešinėje pusėje, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sulaužydamas nukentėjusiajam A. J. priklausančius akinius, 58 Eur vertės, taip jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo:
  1. 2017 m. birželio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, panaikinti, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti;
  2. jei būtų netenkinamas pirmasis prašymas, veiką dėl A. J. sužalojimo perkvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, jį išteisinti;
  3. jei būtų netenkinami pirmi du prašymai, paskirti švelnesnes nei sankcijose numatytos bausmes.
    1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. nurodo, kad jo veiksmai visiškai atitiko būtinajai ginčiai BK keliamas sąlygas. Nuteistasis pažymi, kad teismas teisingais laikė akivaizdžiai apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu suinteresuotų giminystės ryšiais susijusių A. J., J. J. ir A. M. parodymus, neatkreipdamas dėmesio į šių asmenų elgesį apibūdinusių liudytojų E. V., R. M., G. B. parodymus. Nuteistojo teigimu, A. J. parodymų neatitikimą tikrovei patvirtina ir jo pozicijos dėl susitaikymo kaitaliojimas. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas neištyrė ir atmetęs prašymą paskirti jam teismo medicininę ekspertizę nesurinko įrodymų apie jo sveikatos būklę, nors jie galėjo turėti tiesioginę įtaką priimamam sprendimui.
    2. Nuteistojo manymu, visiškai be pagrindo skundžiamame nuosprendyje nurodyta tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis iš dalies atlygino padarytą nukentėjusiajam žalą, sumokėdamas pastarajam 130 eurų, o tai, sutinkamai su BK 59 straipsniu, turėtų būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
    3. Nuteistasis nurodo, kad veika, dėl kurios jis nuteistas, iš tiesų vyko viešoje vietoje, tačiau jis jokių nusikalstamų ketinimų neturėjo, konfliktas kilo ne dėl jo, o dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų suduodant jam smūgį į galvą, jis (nuteistasis) tik savo gynybiniais veiksmais atsakė į agresiją, pažeisti viešąją tvarką motyvo ir noro nebuvo, gynėsi nuo, jo supratimu, gręsiančio pavojaus.
    4. Be to, nuteistasis V. Š. nurodo, kad priklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas dėl veikos baudžiamumo, turėtų būti išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Patenkinus jo skundą, civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti.
    5. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos visos tiek jo, tiek kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veikų aplinkybės, jo veikos subjektyvinė pusė, bylos medžiaga vertinta tendencingai, tik kaltinančia linkme, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, turi būti panaikintas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra prašo nuteistojo V. Š. 2017 m. birželio 26 d. apeliacinį skundą atmesti.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad V. Š. jokių prašymų pareigūnei apklausti papildomus liudytojus nepateikė, apie tai, kad jam taip pat galimai suduoti smūgiai (smūgis), nesakė, o iš apklaustų liudytojų parodymų ir kitų bylos medžiagoje esančių duomenų analizės matyti, kad V. Š. veiksmai buvo aiškiai pertekliniai ir negali būti vertintini kaip būtinoji gintis. Be to, atsiliepime teigiama, kad net ir tikint V. Š. parodymais, kad jis gynėsi nuo pirmojo nukentėjusiojo jam suduoto smūgio, iš liudytojų parodymų ir kitų duomenų matyti, kad nuteistasis agresyviai, aktyviais veiksmais įsijungė į muštynes, naudojo fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, muštynes nutraukė tik dėl liudytojų – A. M., A. M. veiksmų. Atsiliepime pažymima, kad V. Š. veiksmai negali būti vertintini ir kaip padaryti dėl neatsargumo.
    2. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju yra kilę sunkesni padariniai, todėl veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Teigiama, kad iš visų duomenų matyti, jog V. Š. panaudojus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. J. buvo kilusi sumaištis ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
    3. Dėl civilinių ieškinių atsiliepime pažymima, kad civiliniai ieškiniai patenkinti pagrįstai, nes dėl patirtų sužalojimų A. J. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, jam teko gydytis ligoninėje stacionare, vėliau ambulatoriškai, o priteistos neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
  2. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, nukentėjusysis A. J. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
  1. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
  1. Nuteistasis V. Š. pateiktu apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad J. J. prašymu valė ir tvarstė pastarosios žaizdotas kojas, o A. J. dėl to supykęs trenkė jam (nuteistajam) per galvą, dėl to jis pradėjo gintis ir netyčia galėjo sužaloti A. J.. Apelianto teigimu, jo versiją patvirtina A. K. ir A. M. parodymai, taip pat E. V., R. M., G. B. parodymai. Jei nebūtų nustatyta būtinosios ginties situacija, nuteistasis prašo kvalifikuoti jo padarytą veiką pagal BK 139 straipsnį, nes sužalojimai A. J. padaryti dėl neatsargumo.
    1. Iš nuteistojo skunde minimų liudytojų A. K., A. M., E. V., R. M., G. B., tik A. K. matė konflikto pradžią, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie pirmą A. J. smūgį nuteistajam į galvą nepatvirtina kita bylos medžiaga (1 t., b. l. 29, 36, 168–171; 2 t., b. l. 9–10, 25). Nukentėjusysis A. J. neigė pirmas trenkęs V. Š. (1 t., b. l. 135–136). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino įvykio vietoje buvusi J. J. (1 t., b. l. 166). Pažymėtina ir tai, kad V. Š. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų galvos srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Š. padarytos kraujosruvos kaklo srityje ir gerklų kairėje pusėje (tyrimo Nr. 01-1-31402-16, b. l. 21). Be to, net ir darydamas prielaidą, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį V. Š., apylinkės teismas nenustatė, kad įvykio metu būtų susidariusi tokio pavojingumo konfliktinė situacija, kad V. Š. būtų turėjęs gintis, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi aplinkybę, kad V. Š. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tai, kad V. Š. įsijungė į muštynes agresyviais veiksmais, jas nutraukė tik dėl A. M. veiksmų (1 t., b. l. 138), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis V. Š. savo veiksmus atliko tyčia ir byloje nagrinėjama situacija negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties situacijoje.
    2. Kaip matyti iš nustatytų veikos padarymo aplinkybių, V. Š. konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, jį tenkino bet kokie dėl jo veikos kilsiantys padariniai, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, V. Š. veika dėl nesunkaus A. J. sveikatos sutrikdymo negali būti vertinama kaip padaryta dėl neatsargumo ir kvalifikuojama pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. J. dėl nuteistojo V. Š. veikos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakomybė už tyčinį tokių padarinių sukėlimą, nesant didesnį veikos pavojingumą rodančių požymių, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą V. Š. veiką kvalifikuodamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
  2. Išteisinti nusiteistąjį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat nėra pagrindo. Kaip jau minėta, nuteistojo skunde pateikta versija, kad jis tik savo gynybiniais veiksmais atsakė į agresiją, atmetami kaip nepagrįsti.
    1. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog dėl nuteistojo V. Š. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam A. J. nesunkiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad tiek įvykio vietoje buvusi J. J., kuri šaukėsi pagalbos, tiek į įvykio vietą atbėgę A. M. ir A. M., kuriems teko skirti besimušančiuosius, patyrė neigiamų emocijų. Be to, dalį konflikto matė ir kiti liudytojai, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. Š. viešoje vietoje įžūliais veiksmais – be jokios priežasties panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi nuteistasis V. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį ir V. Š. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. Š. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
  3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. nesutinka su nukentėjusiajam priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apelianto teigimu, A. J. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos padarymo yra neįrodyta, nes iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog jam (nukentėjusiajam) priklausančius akinius sudaužė jis (nuteistasis). Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis V. Š. pabrėžia, kad teismas įvertino tik A. J. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne pastarojo elgesį iki įvykio bei paties įvykio metu.
    1. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 93–94) dėl jam padarytos 29,25 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti jo regėjimo (korekciniai) akiniai ir dėl to jis patyrė 29,25 Eur dydžio žalą. Nukentėjusysis pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 95–96). Kadangi nukentėjusiojo A. J. patirta turtinė žala yra patvirtinta dokumentais, daroma išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino. Nors nuteistasis V. Š. mano, kad iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog A. J. priklausančius akinius sulaužė jis (V. Š.), teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusysis A. J., tiek liudytojas A. M. nurodė, kad konflikto tarp A. J. ir V. Š. metu buvo sulaužyti A. J. akiniai (1 t., 135, 139 b. l.), apeliacinės instancijos teismui nesant jokio pagrindo nesiremti minėtais parodymais, daroma išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo tenkintas visa jo apimtimi ir priteistas iš V. Š..
    2. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl V. Š. smurto patyrė fizinį skausmą, nepatogumus – skausmingą valgymą, skausmą kakle atlikus staigesnius judesius, dažną gulėjimo padėties keitimą (1 t., b. l. 93–94). Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir tai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino tik A. J. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne jo paties elgesį iki įvykio bei paties įvykio metu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Todėl mažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  4. Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistasis mano, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą, sumokėdamas 130 Eur.
    1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).
    2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. J. pareiškė ieškinį dėl 529,25 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad V. Š. nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, t. y. sumokėjo 130 Eur, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė A. J. naudai 399,25 Eur. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės liginių kasos, dėl išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo, pareiškė 652,75 Eur dydžio civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai. Kadangi V. Š. tik iš dalies atlygino padarytą žalą, pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Taip pat akcentuotina, kad vadovautis BK 59 straipsnio 2 dalimi – pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytą aplinkybę – dalinį žalos atlyginimą savo noru – nėra teisinio pagrindo, nes iš nuteistojo V. Š. nukentėjusiajam atlyginta žalos dalis nėra pakankamai didelė (atlyginta tik ketvirtadalis žalos), o Šiaulių teritorinei ligonių kasai žala apskritai neatlyginta. Nei BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nei BK 59 straipsnio 2 dalimi šiuo atveju vadovautis nėra teisinio pagrindo.
    3. Kaip matyti iš skundžiamo Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam V. Š. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, į V. Š. asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, iš dalies darbingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas baudą ir laisvės apribojimą, bausmės dydžius nustatant mažesnius už vidurkį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. V. Š. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai