Byla e2A-331-196/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ,,InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-532-730/2017 pagal ieškovo B. Ž. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ,,InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas B. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovo naudai 35 000 Eur neturtinės ir 1345,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti.
  2. Ieškovas nurodė, kad gydymo įstaiga pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius gauti kokybiškas medicinos paslaugas, nes medicinos paslaugos buvo teikiamos nededant maksimalių pastangų, nesiimant visų galimų ir reikalingų priemonių savalaikiams diagnostiniams tyrimams atlikti ir tinkamam gydymui užtikrinti, jas naudojant neatidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. 5 val. ieškovas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo pristatytas dėl kalbos sutrikimo, dešinės rankos nusilpimo, koordinacijos sutrikimo, nustatyta diagnozė – ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. 2014-04-22 9 val. rezidentė medicinos gydytoja E. S.-J. apžiūros metu nustatė praeinantį smegenų išemijos priepuolį, tačiau gydytojas neurologas apžiūrėti nebuvo iškviestas. Tą dieną perkėlus ieškovą į Nervų ligų skyrių, gydytoja E. T. ieškovo sveikatos būklę įvertino tik kitą dieną, t. y. 2014-04-23 10 val. bendros vizitacijos metu, nors ieškovo sveikatos būklė blogėjo, 2014-04-22 po pietų, paskambinus sutuoktinei, su ja susikalbėti ieškovas negalėjo, nes strigo kalba. Gydytoja E. T., kalbos sutrikimą įvertinusi kaip „žmogaus intelektą“, nekartojo kompiuterinės tomografijos tyrimo, taip pat neatliko magnetinio rezonanso tomografijos, nes toks tyrimas atliekamas tik tada, kai diagnozė po kompiuterinės tomografijos tyrimo lieka neaiški arba galvos smegenų kompiuterinė tomografija neinformatyvi, neatlikta kaklo arterijų doplerosonografija, taip pat neskirtas kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimas. Nors šį galvos ir kaklo kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą nurodyta atlikti skubos tvarka 2014-04-24 9 val., tačiau jis atliktas tik kitą dieną – 2014-04-25, tai patvirtina Brachicefalinių arterijų angiografijos protokole 10.50 val. padaryti įrašai, šis kaklo ir galvos kraujagyslių angiografijos tyrimas atliktas ne pagal 2014-04-24 E. T. nurodymą, o 2014-04-25 gydytojai neurologei R. B. paskyrus. Ieškovo neurologinė būklė nuo hospitalizavimo dienos tik blogėjo, tačiau 2014-04-24 atlikus kompiuterinę tomografiją ir nustačius kairės smegenų vidinės arterijos trombozę bei nustačius diagnozę – išeminis insultas kairės smegenų vidinės arterijos baseine, motorinė afazija, aleksija, agrafija dėl kairės ACI trombozės, ieškovas nebuvo perkeltas į Insultų skyrių ar Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kuriuose turėjo būti užtikrintas neurologinės būklės stebėjimas visą parą, neatlikta kompiuterinės tomografijos angiografija, kurios duomenimis remiantis, laiku nustačius diagnozę, būtų sprendžiama dėl tinkamo gydymo metodo ar neurochirurginės operacijos. Tai laiku padaryta nebuvo, nors buvo būtina atsižvelgiant į tai, kad praeinantis smegenų išemijos priepuolis (priešinsultinė būklė) buvo diagnozuotas 2014-04-15, t. y. prieš savaitę laiko, ir pakartotinis ligos ištyrimas tretinio lygio gydymo įstaigoje turėjo būti operatyvesnis ir išsamesnis. Į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių ieškovas perkeltas tik 2014-04-25, kai to pareikalavo ieškovą lankę šeimos nariai, matydami sunkią sveikatos būklę, o ne pačių gydytojų iniciatyva. 2014-04-25 10 val. gydytoja neurologė R. B. ligos istorijoje padarė įrašą, kad skiriamas kaklo ir galvos kraujagyslių angiografijos tyrimas pagal gydytojo neurochirurgo D. L. rekomendaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio gydytojo konsultacijos įrašų ligos istorijoje nėra. Taip pat pastebėtina tai, kad ligos istorijoje yra daryti įrašų taisymai, nors visi įrašai turi būti padaryti įskaitomai ir reikalaujama, kad suklydus atitinkamas įrašas būtų nubraukiamas ir šalia parašoma „taisyta“, taisymo data ir pasirašo ištaisęs asmuo. Manytina, kad 2014-04-25 neurochirurgo D. A. ir 2014-04-26 N. L. įrašai padaryti po to, kai įstaigoje buvo gautas pareiškimas dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų. Šiuo metu ieškovas yra neįgalus, sunkios būklės ligonis. Nuo 2014-07-15 iki 2016-07-14 ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi, uždelsus atlikti minėtus būtinus diagnostinius tyrimus ir dėl to laiku netaikius tinkamų gydymo metodų, ieškovo sveikatai buvo sukelti sunkūs padariniai. Jeigu 2014-04-22, kai buvo nustatyti insulto požymiai, gydytojai, būdami atidūs ir kvalifikuoti specialistai, skubos tvarka būtų atlikę išsamius šiai ligai nustatyti būtinus tyrimus, atsiradusių sunkių pasekmių – galvos smegenų infarkto ir dešinės pusės galūnių paralyžiaus, būtų buvę galima išvengti. Šiuo atveju gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, t. y. nebuvo laiku bandyta išsiaiškinti pagal ligos simptomus tikrąją sutrikusios sveikatos priežastį, gydytojai uždelsė atlikti išsamius tyrimus ir taikyti atitinkamus gydymo metodus, taigi laiku nesuteikė tinkamų medicinos paslaugų. Dėl atsakovės suteiktų nekokybiškų paslaugų (neveikimo), t. y. neatlikus reikiamų tyrimų, ir dėl to atsiradusių ilgalaikių pasekmių ieškovas patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą. Dėl savo neįgalumo patyrė ir patiria iki šiol dvasinius išgyvenimus. Iki šiol išlikę pastovaus pobūdžio liekamieji padariniai: afazija, agrafija, nevaldo dešinės rankos ir sutrikusi judėjimo funkcija, nevisiškai valdo dešinę koją, dėl to negali gyventi visaverčio gyvenimo, yra priklausomas nuo aplinkinių, nes be jų pagalbos negali išsiversti. Dėl pakenkimo sveikatai prarado darbingumą, pakito gyvenimo kokybė, pakito santykiai su šeimos nariais, aplinkiniais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo B. Ž. 73,66 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui ir 6, 14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, grąžino ieškovui 100 Eur užstatą pervestą 2017 m. liepos 3 d. bylinėjimosi išlaidoms padengti ir 51,40 Eur likusio užstato dalį už ekspertizės atlikimą.
  2. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovo skundą 2016 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 56-44, kuriuo nusprendė, jog žala ieškovo sveikatai, atsakovei teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta, ieškovo prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nepatenkintas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio d. įsakymu Nr. T4-61 „Dėl pacientui B. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. gegužės 7 d. atsakovės ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.
  3. Teismas nurodė, kad įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovas teigė, jog 2014 m. balandžio 22 d. nebuvo tinkamai suformuluota diagnozė, 2014 m. balandžio 22 d. nebuvo iškviestas neurologas, 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 27 d. ieškovas nebuvo gydomas Insultų skyriuje, pavėluotai buvo atliktas kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimas, 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. balandžio 23 d. nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, buvo būtina skubiai atlikti kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą, gydytoja R. T. 2014 m. balandžio 23 d. neteisingai suformulavo diagnozę – praeinantis smegenų išemijos priepuolis kairiame ACM baseine, nebuvo skirtas operacinis gydymas, padaryti taisymai ligos istorijoje.
  4. Teismas sprendė, kad remiantis CK 12, 178, 179 straipsniuose įtvirtintomis ir kasacinio teismo suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad atsakovės darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, atliko ieškovo įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala, ir taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 str.), nes ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, šių atsakomybės sąlygų neįrodė. Tokią išvadą teismas padarė, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), t. y. kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
  5. Teismas nurodė, kad ginčas sprendžiamas vertinant byloje esančių įrodymų visumą – teismo deontologinės ekspertizės išvadą, 2015 m. birželio 5 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitą Nr. D17-115-(1.27.) dėl atsakovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ieškovui, 2016 m. balandžio 19 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-44, ieškovo medicininius dokumentus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ir raštu pateiktus liudytojų (gydytojų S. Ž., E. G. (T.), N. L., gydžiusių ieškovą, ir šeimos narių I. K. ir V. Ž.) parodymus, šalių atstovų paaiškinimus.
  6. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje, patenkinus ieškovo atstovių prašymą, buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė. Teismo teigimu, ieškovo atstovės nesutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, prašymų paskirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, kviesti ekspertus ekspertizės išvadai išaiškinti ir papildyti nepateikė. Ieškovo nesutikimo su ekspertizės išvadomis motyvų esmė, jog ekspertizė buvo atliekama, remiantis ieškovo ligos istorijoje esančiais įrašais, o ligos istorijoje esantys įrašai neatitinka tikrosios ieškovo sveikatos būklės, ieškovo faktinę sveikatos būklę įrodo liudytojų I. K. ir V. Ž., S. Ž. parodymai, gydytojos E. G. įrašas ligos istorijoje, ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimai (2017 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Be to, ieškovo atstovių teigimu, ligos istorijoje esantys įrašai neatitinka tikrovės, kadangi jie buvo padaryti ne įrašuose nurodytų veiksmų atlikimo metu, yra ištaisyti. Tokiais ieškovo ligos istorijoje esančiais įrašais ieškovo atstovės nurodė (2017 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas): 2014 m. balandžio 24 d. gydytojos E. T. įraše ,,FMR gyd., prašau skirti gydymą“ ištaisyta data, gydytojos R. B. 2014 m. balandžio 25 d. įraše ištaisyta data, nubrauktas įrašas angiochirurgui (nurodytas gydytojos R. B. prierašas „taisyta“, pasirašyta), 2014 m. balandžio 25 d., 10.00 val. įraše ištaisyta data iš 28 dienos į 25 dieną, 2014 m. balandžio 25 d. neurochirurgo gydytojo D. A. (D. A.) įrašas, kadangi šio konsultanto įrašas nebuvo įtrauktas į Konsultantų iškvietimų perdavimo ir priėmimo registracijos žurnalą, 2014 m. balandžio 26 d. gydytojos N. L. įrašas, kadangi ši diena buvo ne darbo diena, o gydytoja N. L. į darbą atvykusi nebuvo.
  7. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodytomis ieškovo atstovių nurodytas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės išvadų aiškumu, išsamumu ir pagrįstumu, paneigtų ekspertizės išvadas. Atsakovės yra priimtas 2007 m. spalio 11 įsakymas Nr. 194 p.4 „Dėl gydymo stacionare istorijų pildymo, sutvarkymo procedūros tvirtinimo“. Šio įsakymo 3.3.11 punkte nustatyta, kad visi gydymo įrašai turi būti parašyti įskaitomai, suklydus atitinkamas įrašas nubraukiamas ir šalia parašoma „taisyta“, taisymo data, pasirašo ištaisęs asmuo, kiti įrašų taisymo būdai ir priemonės (korektoriai, trintukai, įrašų užklijavimas ir pan.) draudžiami. Teismas nustatė, kad ieškovo ligos istorijoje esantys ieškovo atstovių nurodyti ištaisymai iš esmės atitiko minėtas nuostatas. Atsakovės 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 166 p. 6 yra patvirtinti vidaus tvarkos aktai, susiję su gydytojų konsultacijų teikimo tvarka, tarp kurių yra patvirtinta ir Bendra vidaus konsultacijų atlikimo tvarka (3 priedas), kurioje yra reglamentuota tiek konsultacijų darbo dienos metu, tiek konsultacijų po darbo dienos (budėjimo metu), tiek konsultacijų ne darbo metu atlikimo tvarka (2–3 punktai). Teismo teigimu, iš 2014 m. balandžio 25 d. neurochirurgo gydytojo D. A. įrašo apie operacijos reikalingumą matyti, kad ieškovo ligos istorijoje įrašas neatitinka šių nuostatų (nenurodyta konsultacijos atlikimo valanda, minutės). Be to, atsakovės pateiktame Konsultantų iškvietimų perdavimo ir priėmimo registracijos žurnalo (4 priedas) išraše, įrašas žurnale apie neurochirurgo gydytojo D. A. kvietimą konsultuoti ieškovą nebuvo atliktas. Liudytoja S. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu parodė, kad konsultantų registracijos žurnalas faktiškai pildomas tik dienos metu, kitu metu yra tik telefoninis skambutis, įrašai apie pacientą daromi tik ligos istorijoje (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. L., jog vakarais registracijos žurnalas nepildomas (2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas nurodė, kad iš prieš tai esančio įrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. 20.29 val. gyd. D. A. įrašas padarytas vėliau, tai yra vakare. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šio įrašo objektyvumu.
  8. Teismo vertinimu, perkėlus ieškovą į Reanimacijos skyrių, pablogėjus jo sveikatos būklei, logiška, jog buvo sprendžiama dėl operacinio gydymo būtinumo. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, specialistų vertinimų, šiuo atveju operacinis gydymas ieškovui negalėjo būti taikomas. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ir gydytojos N. L. 2014 m. balandžio 26 d. įrašo objektyvumu. Kaip 2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu parodė liudytoja N. L., yra įprasta praktika, kad skyrių vedėjai šeštadieniais ateina į darbą (2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje nėra įrodymų, objektyviai paneigiančių liudytojos N. L. parodymus, byloje nėra įrodymų, jog nuolatos ieškovas buvo slaugomas artimųjų, kurie tai galėjo matyti. Iš ieškovo ligos istorijos įrašų matyti, kad ieškovas mažiausiai iki 2014-04-26 9.00 val. buvo Reanimacijos skyriuje, gydytojos N. L. įrašas padarytas 2014 m. balandžio 26 d. 10.20 val., tai yra netrukus po ieškovo perkėlimo iš Reanimacijos skyriaus. Liudytoja I. K. raštu duotuose parodymuose patvirtino, kad ji su ieškovo atstove R. Ž. nedalyvavo perkeliant ieškovą iš Reanimacijos skyriaus į Nervų ligų skyrių, atvyko į Nervų ligų skyrių, jį perkėlus. Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu duotų ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimų, liudytojų V. Ž., I. K. parodymų, kuriais buvo įrodinėjama, jog faktinė ieškovo sveikatos būklė neatitiko būklės, nurodytos ligos istorijoje, esmė, kad ieškovas negalėjo kalbėti, nejautė rankos, kojos, jo būklė blogėjo, tačiau, kaip matyti iš ieškovo ligos istorijos įrašų sekos, tokie ieškovo sveikatos būklės požymiai buvo nurodyti nuo ieškovo patekimo pas atsakovę pradžios (2014 m. balandžio 22 d.) – afazija (kalbos sutrikimas), parezė (dalinis kūno paralyžius), jau 2014 m. balandžio 24 d. 9.00 val. padarytas įrašas apie būklės pablogėjimą. Be to, teismo vertinimu, ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimų, liudytojų I. K., V. Ž. parodymų nėra pagrindo pripažinti objektyviai atspindinčiais ieškovo sveikatos būklę, kadangi jie nėra medicinos srities specialistai, todėl negali teisingai įvertinti ligos simptomatikos, negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar konkrečioje ieškovo situacijoje atsakovės darbuotojai elgėsi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.
  9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas nurodė, kad teismo ekspertizės išvadų aiškumas, išsamumas ar pagrįstumas abejonių nekelia, liudytojos S. Ž., E. G. (T.), N. L., gydžiusios ieškovą, iš esmės parodė ieškovo medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nurodydamos, jog ieškovui paslaugos buvo suteiktos kokybiškai.
  10. Teismas nurodė, kad ekspertizės išvadas iš esmės patvirtina ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui nebuvo padaryta bei 2015 m. birželio 5 d. Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita Nr. D17-115-(1.27.), kurioje nustatyta, kad atsakovė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė, nepažeisdama teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų skyriuje medicininės paslaugos buvo teikiamos tinkamai, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikytas medikamentinis gydymas buvo adekvatus, tyrimai atlikti tinkamai ir laiku, ieškovui išeminis insultas kairės vidinės smegenų arterijos baseine įvyko dėl laipsniškai progresavusios minėtos arterijos patologinio proceso, bet ne dėl diagnostikos / gydymo taktikos.
  11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Nustatęs, kad nėra būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, teismas ieškovo ieškinį atmetė (CK 6.247-6.250 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovas B. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovė ieškovui suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes nedėjo maksimalių pastangų, nesiėmė galimų ir reikalingų priemonių savalaikiams diagnostiniams tyrimams atlikti ir tinkamam gydymui užtikrinti, paslaugos buvo teikiamos neatidžiai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai. Ieškovas pas atsakovę buvo hospitalizuotas dėl ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, praeinančio smegenų išemijos priepuolio. Ieškovas 2012-04-17 išleistas iš VšĮ Mažeikių ligoninės ambulatoriniam gydymui, kai jam buvo diagnozuotas praeinantis smegenų išemijos priepuolis, ši liga pasikartojo 2014-04-22 nepraėjus savaitei. Pasikartojus praeinančio smegenų išemijos priepuolio požymiams, atsakovė neturėjo apsiriboti tik galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimu, o atlikti kitus diagnostinius tyrimus – galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją bei atlikti kompiuterinę angiografiją, kas nebuvo padaryta. Ieškovas iš vidaus ligų skyriaus į nervų ligų skyrių perkeltas 2014-02-22 12 val. Iki 2014-04-23 10 val. paciento būklė nebuvo stebima. Liudytojai V. Ž., I. K., R. Ž. nurodė, kad 2014-04-22 po pietų bendraujant telefonu nebuvo įmanoma susikalbėti su ieškovu, nes jis kalbėjo užsikirsdamas ir pokalbis neįvyko. Vadinasi neurologiniai simptomai neišnyko, jo būklė nesikeitė nuo hospitalizavimo pas atsakovę pradžios.
    2. Ieškovą gydanti gydytoja neurologė E. T. (G.), perkėlus ieškovą į Nervų ligų skyrių, ieškovo neapžiūrėjo, neįvertino jo sveikatos būklės. Gydytoja neurologė E. T. (G.) su skyriaus vedėja N. L. ieškovą apžiūrėjo tik kitą dieną, t. y. 2014-04-23 10 val. ir jo sveikatos būklę įvertino patenkinamai, nors apžiūros metu egzistavo patologiniai neurologijos simptomai – sutrikusi kalba. Gydytoja neurologė ieškovo kalbos sutrikimą įvertino kaip jo intelektą, ir gydymo stacionare istorijoje priemonių plane įrašė logopedo bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų konsultacijas. Ieškovo sveikatos būklė blogėjo, o gydytoja neurologė neišnaudojo visų galimybių nustatyti ieškovo negalavimų tikrąją priežastį. 2014-04-23 ligos istorijoje nebuvo įrašyta objektyvi ligonio sveikatos būklė, nors 2014-04-23 22 val. budėjusi infekcinių ligų gydytoja R. G. įrašė, jog apžiūrint ieškovą, jis kalbėjo užsikirsdamas. Tik 2014-04-24 9 val. gydytoja neurologė E. T. (G.) ligos istorijoje nurodė, kad paciento būklė blogėja, todėl skubos tvarka paskyrė atlikti galvos ir kaklo kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą. 2014-04-24 11.30 val. atlikus kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą, gydytojas H. L. nustatė dešinės slankstelinės arterijos žymią hipoplaziją, kairės – žiočių stenozę iki 50 proc., kairės vidinės smegenų arterijos (ACI) okliuziją (trombozę). Su minėtais tyrimo rezultatais gydytoja neurologė E. T. (G.) nesusipažino, nesprendė ieškovo perkėlimo į Insultų skyrių, ištikus insultui. Ieškovo būklei blogėjant, Nervų ligų skyriaus gydytojos paciento būklės nestebėjo bei nevykdė Gydymo stacionare istorijų pildymo, sutvarkymo procedūros 3.3.9 p. reikalavimų.
    3. Pagal Gydymo stacionare istorijų pildymo, sutvarkymo procedūros 3.3.8 p. gydantis gydytojas ar skyriaus vedėjas turi organizuoti konsiliumą dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo taktikos nustatymo, jei per 3 paras klinikinės diagnozės pagrįsti negalima. Ieškovas stacionarizuotas į Vidaus ligų skyrių 2014-04-22 5.15 val. su diagnoze – praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Gydytoja neurologė E. T. (G.) 2014-04-23 10 val. suformulavo klinikinę diagnozę – praeinantis smegenų išemijos priepuolis, nors buvo išlikęs kalbos sutrikimas. 2014-04-24 pablogėjus paciento sveikatos būklei bei atsiradus insulto požymiams, ligos istorijoje diagnozė nenustatyta. Tik 2014-04-25 10 val. gydytoja neurologė R. B. patvirtino klinikinę diagnozę – išeminį insultą kairės smegenų vidinės arterijos baseine bei diagnozei patikslinti paskyrė ieškovui atlikti kaklo – galvos kraujagyslių angiografiją bei nurodė, kad tyrimas skiriamas pagal gydytojo neurochirurgo D. L. rekomendaciją, nors šio gydytojo konsultacijos istorijoje nėra.
    4. Ieškovo sveikatos būklė nuo hospitalizavimo pradžios blogėjo, jis kalbėjo užsikirsdamas (šią aplinkybę patvirtino liudytojai I. K., V. Ž., R. Ž., gydytojų R. G., S. Ž. įrašai ligos istorijoje), ir tai sudarė pagrindą teismui spręsti, kad pacientas negalėjo įvertinti savo sveikatos būklės, apibūdinti gydytojams savo savijautą. Ieškovui praeinančių smegenų išemijos priepuolio reiškiniai neišnyko, Nervų ligų gydytojos matydamos tokias indikacijas, privalėjo detaliau tirti ieškovo sveikatos būklę – atlikti kompiuterinės tomografijos angiografiją. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas D. J., atsakydamas į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus klausimus, nurodė, kad atsakovės taikytos diagnostikos ir gydomosios priemonės buvo adekvačios ir savalaikės, išskyrus pavėluotą kompiuterinės tomografijos angiografijos atlikimą. Toks situacijos vertinimas negali būti laikomas nepateisinamu reikalavimu atlikti visus įmanomus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti – paciento būklei negerėjant, kompiuterinės tomografijos angiografijos neatlikimas laiku, sveikatos būklės nevertinimas, neišnykus išeminio insulto simptomams, pripažintina neadekvačia ir profesionalaus gydytojo standartą atitinkančia priemone. Taigi Nervų skyriaus gydytoja E. T. (G.) netinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę ir nesiėmė reikiamų veiksmų atsiradusiai kraujagyslinei patologijai nustatyti, nebuvo skirtas skubus kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimas bei skubi angiochirurgo konsultacija, nustačius išeminio insulto požymius. Atsakovė neišnaudojo visų galimybių nustatyti ieškovo negalavimų tikrąją priežastį, o ją nustačius, atlikti operaciją ar taikyti kitą gydymą ir taip ieškovui suteikti galimybę pasveikti. Taigi atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu.
    5. Gydytoja neurologė E. T. (G.) ir Nervų ligų skyriaus vedėja N. L. sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko veiksmų, kuriuos remiantis atsakovės priimtais lokaliniais norminiais aktais ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti, esant insulto požymiams, laiku neatliko kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimo, nestebėjo paciento sveikatos būklės, ir jai blogėjant, ištikus insultui, nenukreipė į Insultų skyrių, neužtikrino būklės stebėjimo, taip pat nebuvo gydymo nuoseklumo keičiantis gydytojams. Gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, t. y. nebuvo savalaikiai bandyta išsiaiškinti pagal ligos simptomus tikrąją sutrikusios sveikatos priežastį, uždelsta atlikti išsamius tyrimus ir taikyti atitinkamus gydymo metodus, taigi laiku nesuteiktos tinkamos gydymo paslaugos.
    6. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi atliktos deontologinės ekspertizės aktu, tačiau nevertino kitų byloje nustatytų aplinkybių. Tiek atliekant teismo paskirtą deontologinę ekspertizę, tiek Valstybinė akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnyba bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, spręsdamos dėl ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, vadovavosi atsakovės pateiktais ieškovo sveikatos istorijoje padarytais įrašais. Tačiau pateiktuose ieškovo medicinos dokumentuose nebuvo visos atsakovės lokaliniuose aktuose reikalaujamos išsamios nurodytos informacijos apie paciento būklę, padaryti įrašai neatitiko objektyvios situacijos. Tiek ekspertai, atlikdami deontologinę ekspertizę, tiek D. J., atsakęs į Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos pateiktus klausimus, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturėjo išsamių duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, taikytą gydymo planą ir taktiką teikiant medicininę pagalbą, todėl jų padarytos išvados ir įrodomoji galia visų bylos duomenų kontekste vertintina atsižvelgiant į ribotas turėtos informacijos apie paciento būklę apimtis.
    7. Teismas sprendime neturėjo remtis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, nes jis priimtas vadovaujantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės, medicinos mokslų daktarės Rūtos K. L. ir Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo U. K. išvadomis. Specialistų – konsultantų, patariančių Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai sprendžiant ginčus dėl gydymo tinkamumo, sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-09 įsakymu Nr. V-688. Tačiau R. K. L. ir U. K. į minėtų specialistų – konsultantų sąrašą nėra įtraukti ir patvirtinti. Todėl minėtos komisijos sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl sveikatos priežiūros paslaugų remtis nebuvo teisinio pagrindo.
    8. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad galvos kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimas atliktas (2014-04-24), kai atsinaujino ir išryškėjo neurologinė židininė simptomatika, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, jog pavėluotai atliktas kompiuterinės tomografijos angiografinis tyrimas, tačiau kaip minėta, D. J., atsakydamas į Akreditavimo tarnybos klausimus, konstatavo priešingai, kad kompiuterinės tomografijos angiografinis tyrimas atliktas pavėluotai. Vertinant ekspertizės išvadas, kad kompiuterinės tomografijos angiografinis tyrimas anksčiau, negu 2014-04-24 nebuvo reikalingas, nešalino gydytojų pareigos neišnykus praeinančio smegenų išemijos priepuolio požymiams, tuo metu imtis priemonių, kad būtų atidžiai ir rūpestingai atliktos reikiamos gydymo funkcijos, galinčios pašalinti net minimalias abejones ar prielaidas didesnei žalai ieškovo sveikatai atsirasti.
    9. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovo atstovės prašymų paskirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, kviesti ekspertus ekspertizės išvadai paaiškinti nepateikė. Sprendžiant dėl ekspertų iškvietimo į teismo posėdį, buvo išreikštas teismo šališkumas atsakovės atžvilgiu, nes atsakovei net neprašant, teismas įpareigojo atsakovę pateikti kviečiamų liudytojų išlaidų sąmatą. Be to, nežiūrint į tai, kad už ekspertizę sumokėta didelė pinigų suma, bei į tai, kad ekspertas nevisiškai atsakė į pateiktus klausimus, teismas sprendė, kad prašymus būtų galima tenkinti, tik iš anksto sumokėjus liudytojų galimas patirtas išlaidas į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovo gaunama invalidumo pensija yra pakankama tik jo gyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti, taigi dėl turtinės padėties prašymų nebuvo galima įgyvendinti.
  2. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas turėjo paneigti specialistų ir ekspertų išvadas, tačiau ieškovo nurodyti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Todėl darytina išvada, kad subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Paties paciento sudėtinga sveikatos būklė negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
  3. Trečiasis asmuo ,,InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi apeliacinio skundo argumentai buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, jie visi teismo buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad ši byla yra sudėtinga, reikalingos specialios žinios, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp ekspertizės akte nustatytų išvadų ir Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitos išvadų, kurias teikė Lietuvos insulto asociacijos prezidentas D. J., būtina apklausti ekspertus ir D. J., ko nebuvo galima padaryti pirmosios instancijos teisme dėl ieškovo finansinės padėties.
  2. Pažymėtina, kad pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad būtina apklausti ekspertus ir liudytoją, tačiau prašymo juos iškviesti į teismo posėdį nesuformulavo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto atstovė advokatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2017 m. gegužės 16 d. metu, pareiškė prašymą apklausti liudytoju D. J. ir ekspertą V. K., tačiau vėliau šio prašymo atsisakė (teismo posėdžio protokolo garso įrašas 05:40 – 06:50; 19:45 – 19:55). Vėlesniuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose tokio prašymo nereiškė. Todėl tokie apelianto elgesio padariniai tenka jam pačiam ir negali būti taisomi jo pageidaujamu būdu – apklausiant liudytoją ir ekspertą apeliacinės instancijos teisme, juo labiau kad apeliacinės procesas nėra bylos nagrinėjimo pakartojimas iš naujo, o naujų įrodymų pateikimas jame yra itin ribojamas ir galimas tik išskirtiniais, tiesiogiai įstatyme aptartais atvejais (CPK 314 str.).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip liudijančios apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinybę. Šalims nebuvo užkirstas kelias teikti prašymus, paaiškinimus ar įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kurios suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).

6Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6. 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).
  2. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Ši atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
  3. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir/ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).
  4. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014-04-15 – 2014-04-17 buvo gydomas VšĮ Mažeikių ligoninėje su nustatyta diagnoze – praeinantis smegenų išemijos priepuolis kairiajame pusrutulyje. VšĮ Mažeikių ligoninėje ieškovo ligos istorijoje pažymėta, kad ieškovas buvo atvežtas dėl atsiradusio dešinės rankos, kojos pasilpimo, kalbos sutrikimo, negalėjimo paeiti. 2014-04-22 apie 2 val. nakties namuose, ieškovui pasijutus blogai, jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas į VšĮ Mažeikių ligoninę, kurioje ieškovą apžiūrėjusi budinti gydytoja skubos tvarka nukreipė į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė atsisakė priimti ieškovą, motyvuojant tuo, kad per vėlai atvežtas, dėl to ieškovas buvo pervežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje buvo gydomas 2014-04-22 – 2014-05-07. 2014-04-22 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje ieškovą apžiūrėjusi gydytoja J. Ž. gydymo istorijoje pažymėjo ieškovo nusiskundimus ir suformulavo diagnozę – ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, įtariamas praeinantis smegenų išemijos priepuolis, ieškovą stacionarizavo į Vidaus ligų skyrių, nes vietų Nervų ligų skyriuje nebuvo. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje ieškovui atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas bei nustatyta išvada – hemoragijos ar ūminės išeminės zonos nestebėta. 2014-04-22 9 val. rezidentė medicinos gydytoja E. S.-J., įvertinusi ieškovo sveikatos būklę, nustatė preliminarią diagnozę - praeinantis smegenų išemijos priepuolis kairiajame vidurinės smegenų arterijos (ACM) baseine su dešinės rankos monopareze, daline sensomotorine afazija, pirmine arterine hipertenzija III laipsnio, AKS padidėjimu, gydymui papildomai skyrė vaistų ir ieškovą perkėlė į Nervų ligų skyrių, įrašą patvirtino Nervų ligų skyriaus vedėja gydytoja neurologė N. L.. 2014-04-23 10 val. Nervų ligų skyriaus gydytoja E. T. bendros vizitacijos metu įvertinusi ieškovo sveikatos būklę nurodė, kad bendra paciento būklė buvo patenkinama bei suformulavo klinikinę diagnozę – praeinantis smegenų išemijos priepuolis kairiajame ACM baseine su sensomotorine afazija, dešinės rankos parezė, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, tyrimų plane numatė atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimus, gydytojo logopedo ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijas. Įrašą patvirtino Nervų ligų skyriaus vedėja gydytoja N. L.. 2014-04-23 22 val. budėjusi infekcinių ligų gydytoja R. G. ligos istorijoje įrašė, kad pacientas skundėsi vakare atsiradusiu kalbos sutrikimu, apžiūros metu buvo sąmoningas, kalbėjo užsikirsdamas, meninginių simptomų nebuvo. 2014-04-24 9 val. ieškovą apžiūrėjusi gydytoja E. T. nurodė, kad ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, sutriko kalba, stebėjo dalinę sensomotorinę afaziją, liežuvis nukrypęs į kairę, sausgysliniai refleksai kairėje ir dešinėje vienodi, patologinių refleksų nebuvo, ieškovui paskyrė skubos tvarka atlikti galvos ir kaklo kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą, paskyrė papildomai vaistų. 2014-04-24 11.30 val. ieškovui atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. 2014-04-25 10 val. gydytoja neurologė R. B. ieškovo ligos istorijoje įrašė, kad paciento sveikatos būklė buvo patenkinama, išliko motorinė afazija, aleksija, agrafija, centrinio tipo veidinio nervo parezė, patikslino klinikinę diagnozę – kadangi neurologiniai patologiniai simptomai išliko daugiau 24 val., kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nustatyta kairės smegenų vidinės arterijos trombozė, nustatyta klinikinė diagnozė – išeminis insultas kairės smegenų vidinės arterijos baseine, motorinė afazija, aleksija, agrafija dėl kairės ACI trombozės, diagnozei patikslinti paskyrė ieškovui atlikti kaklo-galvos kraujagyslių angiografiją (nurodė, kad tyrimas skiriamas pagal gydytojo neurochirurgo D. L. rekomendaciją). Nors kaip nurodo apeliantas, šio gydytojo konsultacijos Gydymo stacionare ligos istorijoje nėra, tačiau bylos duomenimis nepaneigti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad šis tyrimas buvo paskirtas aptarus su gydytoju neurochirurgu D. L. paciento būklę ir jos pakitimus. 2014-04-25 10.50 val. ieškovui atliktas branchicefalinių arterijų angiografijos tyrimas. Budėjusi infekcinių ligų gydytoja S. Ž. 2014-04-25 19.50 val. ligos istorijoje įrašė, kad namiškiai pasiskundė, jog pacientas negalėjo pakelti dešinės rankos ir kojos, blogėjo kalba, apžiūros metu buvo sutrikusi kalba, klausimus suprato, bet atsakyti negalėjo, buvo dešinės kūno pusės parezė, dėl progresavusių išeminio insulto simptomų ieškovą perkėlė į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame ieškovas buvo gydytas iki 2014-04-26. Ieškovui 2014-04-25 buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. 2014-04-25 gydytojas neurochirurgas D. A., įvertinęs anamnezę, kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis, pateikė išvadą – indikacijų specializuotam neurochirurginian gydymui nebuvo, rekomendavo dėl tolimesnio gydymo spręsti gydytojui neurologui. 2014-04-26 10.20 val. Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja N. L. ieškovo gydymo stacionare ligos istorijoje įrašė, kad paciento sveikatos būklė buvo stabili, sąmoningas, suvokimas nesutrikęs, buvo dalinė motorinė afazija, hemiparezė dešinėje, numatė tęsti paskirtą gydymą. 2014-04-28 9 val. gydytoja E. T. ieškovo ligos istorijoje įrašė, kad paciento sveikatos būklė pablogėjo, nusilpo dešinės galūnės, nuo vakar negalėjo pajudinti dešinės rankos ir kojos, objektyvaus tyrimo metu pacientui buvo sensomotorinė afazija, seklesnė nosies – lūpų raukšlė, dešinė hemiplegija, bei suformulavo diagnozę – galvos smegenų infarktas kairės vidinės miego arterijos (VMA) baseine, sensomotorinė afazija, dešinė hemiplegija, VMA okliuzija (trombozė), paskyrė skubiai atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, po jo gydytojo neurochirurgo konsultaciją dėl operacinio gydymo, ieškovą perkėlė į Insultų skyrių. 2014-04-28 10 val. ieškovui atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Insultų skyriuje 2014-04-28 11.15 val. ieškovą apžiūrėjo gydytojas neurologas H. K., kuris nurodė, kad neurologinė būklė patenkinama, sensomotorinė afazija, dešinės pusės galūnių pilna hemiplegija, pakoregavo gydymą, paskyrė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją dėl pirmo reabilitacijos etapo skyrimo.
  5. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovas išrašytas 2014-05-07 ir nukreiptas į VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninę su nustatyta diagnoze – galvos smegenų infarktas kairės vidurinės arterijos baseine; sensomotorinė afazija; dešinių galūnių paralyžius.
  6. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad gydytoja neurologė E. T. (G.) ir Nervų ligų skyriaus vedėja N. L. sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko veiksmų, kuriuos remiantis atsakovės priimtais lokaliniais norminiais aktais ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti, esant insulto požymiams, laiku neatliko kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimo, nestebėjo paciento sveikatos būklės, ir jai blogėjant, ištikus insultui, nenukreipė į Insultų skyrių, neužtikrino būklės stebėjimo, taip pat nebuvo gydymo nuoseklumo keičiantis gydytojams. Apelianto teigimu, gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu, t. y. nebuvo savalaikiai bandyta išsiaiškinti pagal ligos simptomus tikrąją sutrikusios sveikatos priežastį, uždelsta atlikti išsamius tyrimus ir taikyti atitinkamus gydymo metodus, taigi laiku nesuteiktos tinkamos gydymo paslaugos.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.
  8. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovo B. Ž. skundą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kuris buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo savalaikiai bandyta išaiškinti pagal ligos simptomus tikrąją sutrikusios sveikatos priežastį, uždelsta atlikti išsamius tyrimus ir taikyti atitinkamus gydymo metodus, 2016 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 56-44, konstatavo, kad žala B. Ž. sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta; B. Ž. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Šią išvadą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija grindė ją konsultavusių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės, medicinos mokslų daktarės Rūtos K. L. ir Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo U. K. pateiktais atsakymais į komisijos klausimus, kuriuose nurodyta, kad remiantis pateikta medicinine dokumentacija, atsakovės darbuotojų pasirinktas bendros ir neurologinės būklės įvertinimas, taikytos diagnostikos ir gydymo priemonės bei taktika buvo teisinga ir atitiko 2012 m. Lietuvos insulto asociacijos darbo grupės parengtą ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą insulto diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodiką bei tarptautines rekomendacijas.
  9. Apeliantas skunde nurodo, kad šiuo atveju negalima remtis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, nes jis priimtas vadovaujantis specialistų išvadomis, kurie nėra įtraukti į specialistų – konsultantų, patariančių Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai sprendžiant ginčus dėl gydymo tinkamumo, sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-09 įsakymu Nr. V-688. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadas pateikė reikiamos kvalifikacijos specialistai, o byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių abejoti šių specialistų kvalifikacija ar nešališkumu.
  10. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų reikšmingais pripažintini Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimas, kurie parengti pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos, kontroliuojančios, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Nagrinėjamu atveju Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-06-04 ataskaitoje Nr. D17-115-(1.27) įvertinusi ieškovo gydymo stacionare ligos istoriją, pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medicinos specialistų pareigų instrukcijas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės direktoriaus patvirtintus įstaigos vidaus dokumentus, konstatavo, kad ieškovui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2014-04-22 – 2014-05-07 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Minėtoje atskaitoje pažymėta, kad atliekant atsakovės veiksmų vertinimą, dalyvavo ir medicinos specialistas konsultantas gydytojas neurologas, kuris patvirtino, jog ieškovui insultas ir komplikacijos išsivystė ne dėl netinkamai atsakovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų komplikacijos, bet dėl progresavusios natūralios sudėtingos diagnostine prasme ligos eigos (progresavusios intrakranijinės kairės vidinės miego arterijos trombozės, kurios tikslus įvykio laikas nežinomas), o atsakovės taikytos diagnostinės ir gydomosios priemonės buvo adekvačios ir savalaikės.
  11. Nagrinėjamoje byloje, tenkinus ieškovo atstovių prašymą, pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, o 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi paskirtą deontologinę ekspertizę pavesta atlikti ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimų skyriaus vedėjui gydytojui neurologui A. V.. Teismo paskirtos ekspertizės akto Nr. EDG 12(101)/2017 (01) išvadose, atsakant į teismo nutartimi užduotus klausimus, nurodyta, kad: 1) 2014 m. balandžio 22 d. hospitalizacijos metu gydytojų nustatytos diagnozės buvo suformuluotos, remiantis tuo metu buvusia paciento objektyvia sveikatos būkle ir galvos KT tyrimo rezultatais; 2) gydytoja J. Ž. 2014 m. balandžio 22 d. pažymėjo, jog ieškovas buvo konsultuotas gydytojo neurochirurgo, kuris kompetentingas vertinti neurologinę būklę, todėl nebuvo būtinumo skirti skubią neurologo konsultaciją; 3) sergantieji ūmiu insultu turėtų būti gydomi Insultų skyriuje, tačiau konkrečiu atveju, nesant laisvų vietų Neurologijos skyriuje, ieškovas hospitalizuotas į Vidaus ligų skyrių, bet tai neturėjo įtakos tolesnei diagnostikai ir gydymui; 4) galvos KT angiografinis tyrimas atliktas laiku (2014 m. balandžio 24 d.), kai atsinaujino ir išryškėjo neurologinė židininė simptomatika; 5) skubių indikacijų 2014 m. balandžio 22 d. atlikti KT angiografiją nebuvo; 6) magnetinio rezonanso tomografija nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, esant smegenų išemijai, todėl nurodytomis dienomis jo atlikti nebuvo būtina; 7) ligoninėje laikotarpiu 2014-04-22 – 2014-04-27 buvo taikoma tinkama tyrimo ir gydymo taktika; 8) ieškovo liga 2014-04-22 – 2014-04-27 laikotarpiu progresavo, todėl pacientas buvo perkeltas į Intensyvios terapijos skyrių intensyviam gydymui, tuo pačiu sumažinant galimas grėsmes sveikatai; 9) bendrosios vizitacijos metu 2014 m. balandžio 23 d. (10.00 val.) gydytoja T. kartu su Nervų ligų skyriaus vedėja N. L. ligos istorijos įrašais pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu skundų neturi, židininės neurologinės simptomatikos nėra (tai yra tuo metu kalbos sutrikimų nebuvo), todėl pagal tuometinę būklę diagnozė buvo suformuluota teisingai; 10) 2014 m. balandžio 24 d. ieškovui diagnozavus kairės vidinės miego arterijos okliuziją (užakimą), operacinis gydymas netikslingas; 11) ieškovo tyrimų metu rasta kairės vidinės smegenų arterijos trombozė su susiformavusiomis kolateralėmis, kas rodo į laipsniškai progresavusią (lėtinę) minėtos arterijos stenozę. Tokiu atveju operacinis gydymas netikslingas ir nesvarstytinas (remiantis Lietuvos instituto diagnostikos, gydymo, profilaktikos metodika bei tarptautinėmis rekomendacijomis); 12) ieškovui išeminis insultas kairės vidinės smegenų arterijos baseine išsivystė dėl laipsniškai progresavusios arterijos patologinio proceso, bet ne dėl diagnostikos/gydymo taktikos; 13) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų skyriuje medicininės paslaugos buvo teikiamos tinkamai; 14) VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikytas medikamentinis gydymas buvo adekvatus, tyrimai atlikti tinkamai ir savalaikiai.
  12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad atsakovės darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, atliko ieškovo įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala, ir taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 str.).
  13. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės darbuotojų, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, veiksmų teisėtumo, skunde nurodo, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas D. J., atsakydamas į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus klausimus, nurodė, kad atsakovės taikytos diagnostikos ir gydomosios priemonės buvo adekvačios ir savalaikės, išskyrus pavėluotą kompiuterinės tomografijos angiografijos atlikimą. Apelianto teigimu, kompiuterinės tomografijos angiografijos neatlikimas laiku, sveikatos būklės nevertinimas, neišnykus išeminio insulto simptomams, pripažintini neadekvačia profesionalaus gydytojo standartą atitinkančia priemone. Šie apelianto skundo argumentai atmestini, nes iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 3R-294(AG-217/04-2015) turinio matyti, kad nors minėtas gydytojas neurologas D. J. nurodė, jog VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikytos diagnostinės ir gydomosios priemonės buvo adekvačios ir savalaikės, išskyrus, galbūt, šio specialisto nuomone, kiek pavėluotą KT angiografijos atlikimą, tačiau ar anksčiau atlikta galvos KT angiografija būtų kaip nors pakeitusi ligos eigą ir pasekmes, negalėjo atsakyti. Taip pat minėtame sprendime pažymėta, kad gydytojas neurologas D. J. atsakydamas į klausimą, ar pacientui taikyta tinkama dioagnostikos ir gydymo taktika ir, ar buvo skubių indikacijų atlikti diagnostikos tyrimus (KT angiografiją) stacionarizavimo dieną, nurodė, kad pareiškėjo stacionarizavimo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dieną 2014-04-22 suformuluota teisinga diagnozė (PSIP); kad simptomai buvo pilnai išnykę, kalbos sutrikimas atsinaujino 2014-04-23 vakare; 2014-04-24 ryte buvo nutarta skubos tvarka atlikti galvos KT angiografijos tyrimą; kad nuo pirmos dienos skiriamas antiotrombozinis gydymas aspirinu buvo papildytas antikoaguliantais; kad KT angiografijos tyrimas atliktas 2014-04-24 11.30 val. ir jo metu buvo rasta kairės vidinės miego arterijos (VMA) trombozė su susiformavusiomis kolateralėmis, paprastai liudijančiomis jau nebe ūminį, o poūmį ar lėtinį procesą; ir kad skubių indikacijų atlikti KT angiografiją atvykimo dieną (2014-04-22) praėjus neurologiniams simptomams ir įvertinus tos dienos klinikinę situaciją, nebuvo. Tame pačiame Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendime, pažymėta, kad atsakydamas į klausimą, ar išeminio insulto išsivystymui galėjo turėti įtakos netinkamos ir nesavalaikės sveikatos priežiūros paslaugos, gydytojas neurologas D. J. nurodė, kad insultas išsivystė ne dėl netinkamų paslaugų ar jų komplikacijų, bet dėl progresuojančios ligos eigos – intrakranijinės kairės vidinės miego arterijos trombozės, kurios tikslus įvykio laikas nežinomas. Todėl apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą dėl atsakovės darbuotojų veiksmų teisėtumo, nei nurodė pirmosios instancijos teismas.
  14. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl atsakovės veiksmų teisėtumo sprendė remdamasis vien atliktos deontologinės ekspertizės aktu, tačiau nevertino kitų byloje nustatytų aplinkybių.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovė ieškovui kvalifikuotai, rūpestingai ir tinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, ar dėjo maksimalias pastangas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aptarė visų įrodymų įrodomąją reikšmę, darydamas galutinę išvadą dėl gydytojų veiksmų tinkamumo rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma – deontologinės ekspertizės išvada, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. birželio 5 d. ataskaita Nr. D17-115-(1.27.), Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 56-44, ieškovo medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais, šalių atstovų paaiškinimais.
  16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek teismo paskirti ekspertai, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, spręsdami dėl ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, vadovavosi atsakovės pateiktais ieškovo sveikatos istorijoje padarytais įrašais, kuriuose nebuvo visos atsakovės lokaliniuose aktuose reikalaujamos išsamios nurodytos informacijos apie paciento būklę, padaryti įrašai neatitiko objektyvios situacijos. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais, nes apeliantas nepagrindė, kokia būtent atsakovės lokaliniuose aktuose reikalaujama informacija apie paciento būklę neatsispindi sveikatos istorijoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo atstovės R. Ž. paaiškinimų bei liudytojų V. Ž., I. K. parodymų, jog faktinė ieškovo sveikatos būklė neatitiko būklės, nurodytos gydymo stacionare ligos istorijoje, nėra pagrindo pripažinti objektyviai atspindinčiais ieškovo sveikatos būklę, kadangi jie nėra medicinos srities specialistai, todėl negali teisingai įvertinti ligos simptomatikos. Dėl ieškovo atstovių pirmosios instancijos teismo posėdžio 2017 m. birželio 20 d. metu išsakytų argumentų dėl ieškovo gydymo stacionare ligos istorijoje padarytų įrašų ne šių veiksmų atlikimo metu bei įrašų taisymo, skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo klausimu. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad tiek ekspertai, atlikdami deontologinę ekspertizę, tiek Valstybinė akreditavimo sveiktos priežiūros veiklai tarnyba, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturėjo išsamių duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, taikytą gydymo planą ir taktiką teikiant medicininę pagalbą.
  17. Kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, kaip vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų sąlygų egzistavimo, nes bent vienos iš sąlygų nebuvimas lemia atsakomybės negalimumą. Nenustačius gydymo įstaigos civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
  18. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančias aplinkybes bei įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai