Byla 2A-394-524/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės ( - ) patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 3–9) prašė priteisti iš atsakovo 40 786,87 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-07-26 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius atliko ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, jog ( - ) atskaitingas asmuo direktorius Ž. Š. laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-05-10 nepagrindė 40 786,87 Lt piniginių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl ieškovė prašo atsakovo atlyginti žalą.

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, būdamas direktoriumi, atsakingai vykdė savo pareigas, buhalterinius apskaitos dokumentus siųsdavo akcininkui D. B., pastarasis turėjo juos perduoti buhalterei Vilniuje. Mano, kad jeigu būtų vykdęs aplaidžiai savo pareigas, tai būtų atleistas iš pareigų dėl pažeidimų. Pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, todėl nepripažįsta, jog yra padaręs įmonei žalą.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-05-10 nepagrindė 40 786,87 Lt piniginių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos prarastos dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių teisėtą įmonės piniginių lėšų panaudojimą, konstatavo, kad dėl atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo ir neteisėto neveikimo ieškovei buvo padaryta 40 786,87 Lt žala. Padarė išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes. Atkartoja atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo(atlikto dėl atsakovo metu buvo atliktos dvi specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-05-10 ( - ) nepagrįstas 40 786,87 Lt piniginių lėšų panaudojimas buhalterinės apskaitos dokumentais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, kad minėta piniginių lėšų suma nepagrįsta dėl atsakovo kaltės ar pasisavinta atsakovo. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas kiekvieną mėnesį siųsdavo įmonės akcininkui D. B., minėtą aplinkybę pagrindžia rašytiniai įrodymai, juos pirmosios instancijos teismas pridėti prie bylos atsisakė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, rėmėsi tik ieškovo nepagrįstomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, priimdamas procesinį sprendimą, buvo šališkas.

6Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą. Nurodo, kad atsakovas neginčija aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsto 40 786,87 Lt piniginių lėšų panaudojimo. Atsižvelgdama į tai mano, kad atsakovas, atitinkamu laikotarpiu buvęs įmonės vadovu, privalo atsakyti už įmonei padarytą žalą. Dėl minėtos priežasties mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atsakovo prašomų pridėti prie bylos įrodymų, nes jie nepagrindžia jokių byloje nurodytų aplinkybių.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003).

10Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-05-10 buvo ieškovės administracijos vadovu ir akcininku, valdė 50 procentų ieškovės akcijų kartu su D. B. (t.1, b. l. 17–21). Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės akcininku, ieškovėje ginčo laikotarpiu vykdė įmonės valdymo funkcijas, todėl akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Vertinant akcininko – bendrovės vadovo – sudarytų sandorių teisėtumą, taikytina kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta verslo sprendimo taisyklė – vertinant, ar sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką (ar prieš sudarant sandorį ar priimant sprendimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ v. V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

11Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jis įrodė 40 786, 87 Lt panaudojimą, t. y. buvo mokami priedai prie atlyginimų, įmonėje būdavo grynųjų pinigų, kurie buvo duodami vairuotojams vykstant į reisus, tačiau pagal bendrovės vadovo ir valdymo funkcijas vykdančio akcininko pareigas jis buvo atsakingas už tai, kad tokių veiksmų įmonėje neturėtų būti. Iš įmonės finansininkės I. S. apklausos baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 126–140) nustatyta, kad vairuotojams grynieji pinigai, t. y. dienpinigiai ir kompensuojamos komandiruočių išlaidos, buvo mokami per įmonės kasą, t. y. atsakovas turėjo siųsti vairuotojų dirbtų valandų tabelius ir pagal juos buvo sudaromi darbo užmokesčių išmokėjimo žiniaraščiai. Todėl byloje nustatyta, kad toks pinigų panaudojimo būdas įmonėje turėjo būti pagrįstas. Ieškovės darbuotojai A. S., V. R., apklausti kaip liudytojai, patvirtino paminėtas aplinkybes ir nurodė, jog už gautus pinigus privalėjo įmonėje atsiskaityti, t. y. pateikti jų panaudojimą pateisinančius dokumentus (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 146, 161). Byloje įrodyta, kad ginčo sumą atsakovas paėmė iš įmonės sąskaitos ir šią paimtą sumą įmonės finansininkė įformino avanso apyskaita (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 132–137). 2013-07-26 specialisto išvada (t. 2, b. l. 10–22) įrodo, kad ginčo sumos atsakovas nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. Specialisto atliktas tyrimas ir surašyta išvada ikiteisminio tyrimo byloje yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.), tačiau nesant byloje priešingų įrodymų, minėtos specialisto išvados duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kaip svarūs įrodymai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimus. Šis tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada surašyta remiantis visais turimais ieškovės finansiniais dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta informacija iš kitų šaltinių, su kuriais apelianto vadovaujama įmonė buvo susijusi, todėl byloje nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovo pateikti dokumentai per siuntų tarnybą finansininkei nebuvo įvertinti. Apeliaciniame skunde atsakovas neįvardija konkrečių dokumentų, nenurodo kokia konkreti ginčo suma turėtų būti pateisinta jo teiktais dokumentais. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš viso buvo paėmęs grynaisiais 68 556,03 Lt įmonės lėšų, tačiau iš jų 27 475,79 Lt buvo pateisinta buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl darytina išvada, kad ši pareiga atsakovui buvo žinoma. Civilinėje byloje esančios specialisto išvados (t. 2, b. l. 10–40) yra atliktos baudžiamojoje byloje, kurioje buvo surinkti visi dokumentai, todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą atsisakydamas priimti įrodymą iš UAB ,,Toks“ dėl dokumentų siuntimo kitam įmonės akcininkui D. B.. Nagrinėjant šią civilinę bylą prie jos buvo pridėta baudžiamoji byla ir jos medžiaga įrodo, jog buvo pridėta ataskaita apie atsakovo siųstas siuntas (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 31–58). Šioje byloje atsakovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo pateikti įrodymus, jog ginčo sumą, paėmęs iš įmonės sąskaitos, panaudojo įmonės reikmėms, tačiau tokių įrodymų net su apeliaciniu skundu nepateikė. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Ieškovės ir atsakovo teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ginčo laikotarpiu ėjo ( - ) direktoriaus pareigas. Be kitų, kaip įmonės vadovo, teisių, atsakovas turėjo teisę atsiskaitytinai disponuoti įmonės lėšomis. Atsakovas vadovavimo įmonės veiklai laikotarpiu paėmė įvairias lėšų sumas iš įmonės sąskaitos ir už jų panaudojimą neatsiskaitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas lėšas iš ieškovės sąskaitos paimdavo sudarytos rašytinės paskolos sutarties pagrindu, nors atstovaudamas įmonei, galėjo išreikšti įmonės valią tokią sutartį sudaryti, taip pat kad buvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas leisti ieškovui kaip paskolą naudoti įmonės lėšas ar kad šios lėšos atsakovui buvo skiriamos kitais pagrindais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Šioje byloje ginčas kyla dėl grynųjų pinigų, paimtų iš įmonės sąskaitos, tvarkymo ir apskaitos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 5 d. grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Todėl šiuo atveju pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės sąskaitos lėšas ir už jas nustatyta tvarka neatsiskaitydamas, pažeidė nurodytus teisės akto reikalavimus, taip pat fiduciarinę pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), t. y. ieškovei atsirado pagrindas reikalauti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

12Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog 2013-10-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2014-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis (t. 2, b. l. 63–70) įrodo, jog atsakovas žalos ieškovei nepadarė. Visų pirma, šiuose dokumentuose konstatuota, kad ieškovei padarytos žalos klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Ištyrus ginčo klausimą baudžiamojo proceso tvarka buvo konstatuota, kad atsakovo veikoje nėra LR BK 183 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties, tačiau įmonės vadovo deliktinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas, o paliktas išspręst civilinio proceso tvarka, todėl paminėtas nutarimas ir nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008). Šioje byloje yra įrodinėjamos visai kitos aplinkybės, nei baudžiamajame procese, be to, CPK 182 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyti procesiniai dokumentai įsiteisėjęs sprendimas civilinėje ar administracinėje byloje ir įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes baudžiamajame tyrime buvo priimtas tik nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o žalos atlyginimo ieškovei klausimas buvo paliktas spręsti civilinio proceso tvarka, t. y. žalos klausimas baudžiamajame tyrime nebuvo sprendžiamas.

13Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas kaip neįrodytas jo civilinei atsakomybei kilti sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos faktą), pats nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, leidžiančių pagrįstai suabejoti jo, kaip įmonės vadovo, kalte. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – CK 6.248 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog apelianto kaltė, kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų, preziumuojama, taigi tam, kad asmeniui nebūtų taikoma civilinė atsakomybė, jis turi šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės. Apelianto niekuo nepagrįsti paaiškinimai dėl pateiktų neįvardytų finansinių dokumentų, į apskaitą neįtrauktų priedų prie atlyginimų mokėjimų nesuteikia pagrindo abejoti įmonėje atliktomis specialistų išvadomis ir joje analizuotų įmonės veiklos bei finansinių duomenų teisingumu.

14Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl keisti skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl delspinigių sumažinimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai