Byla 2K-462/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „PS“ ir jo atstovo advokato Aivaro Raišučio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. Ž. nukentėjusiajai J. K. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas: nukentėjusiajai J. K. iš UAB „PS” priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

6A. Ž. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „PS“, įmonės kodas ( - ), direktoriaus J. Ž. 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 15 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas darbų vadovu ir materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, esančiame Vilniuje, ( - ), 2008 m. gruodžio 30 d., apie 8.30 val., turėdamas teisę ir pareigą vykdyti statybų darbus, statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, priimti sprendimus, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346) 18 punkto nuostatas apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 ir 36.1 punktų reikalavimus apie kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomą naudojimą saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose, t.y. neužtikrino saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, naudojimo betonuotojo A. K. darbo vietoje ir neparengė dokumento, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės darbai, dėl to darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius bei konkrečius jų poveikio išvengimo būdus ir įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2008 m. gruodžio 30 d., apie 8.30 val., iš 13,2 m aukščio nukritusi silikatinė plyta (250x120x88 mm dydžio, 5 kg svorio) pataikė šalia pastato dirbusiam betonuotojui A. K. į galvą ir jį mirtinai sužalojo.

7Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „PS“ ir jo atstovas advokatas Aivaras Raišutis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nukentėjusiosios J. K. ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, „kad bylos duomenimis A. K. 2008 m. gruodžio 30 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-15-1005 pripažintas draudiminiu įvykiu (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 6-18-2013 J. K. paskirta ir išmokėta 148 800 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Draudžiant darbuotojus pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintą jos dalį bendraisiais pagrindais. Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kadangi neturtinė žala nukentėjusiajai neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą jai privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Neturtinė žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-358/2004, Nr. 2K-134/2010)“.

8Kasatoriai nurodo, kad su tokiu neturtinės žalos ir socialinio draudimo santykio aiškinimu nesutinka, nes CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Žala yra tiek turtinė, tiek neturtinė (CK 6.249 ir 6.250 straipsniai).

9Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. yra išmokėta vienkartinė 148 800 Lt dydžio socialinio draudimo išmoka. Nukentėjusioji reikalavo teismo papildomai jai priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas priteisė 15 000 Lt, tačiau, anot kasatorių, tam neturėjo teisės, nes nukentėjusioji byloje neįrodė, kad jos patirta turtinė žala dėl sūnaus žūties buvo lygi ar bent artima jos gautai 148 800 Lt dydžio vienkartinei socialinio draudimo išmokai, todėl ši išmoka privalėjo būti įskaityta į atlygintiną 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydį, kuris negalėjo būti papildomai priteistas iš civilinio atsakovo.

10Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus, yra nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 110-3207; Žin., 2003, Nr. 114-5114) tokių nuostatų paprasčiausiai nėra. Pavyzdžiui, nagrinėjamo įstatymo 27 straipsnio „Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus" 1 dalis skelbia, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Tokia formuluotė, anot kasatorių, nereiškia, kad atlyginami tik turtiniai praradimai, o žala plačiąja prasme, įskaitant ir neturtinę žalą. Jeigu įstatymų leidėjas būtų turėjęs omenyje tik turtinius praradimus, t.y. tik patirtus turtinius nuostolius, tai įstatymo formuluotė būtų visai kitokia ir draudimo išmoka būtų apskaičiuojama remiantis konkrečiu patirtų turtinių netekimų dydžiu.

11Analizuojant teismo išvadą, kad draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintą jos dalį bendraisiais pagrindais, kasatoriai daro ir kitą išvadą, kad nukentėjusysis, pretenduojantis į didesnę sumą, nei gauta išmoka, privalo įrodyti, jog socialinio draudimo išmoka jam nekompensavo visų patirtų nuostolių, o tik dalį. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo įsitikinti tuo, kad nukentėjusiosios J. K. gauta 148 800 Lt dydžio vienkartinė socialinio draudimo išmoka nekompensuoja jai visos patirtos žalos. Kasatorių nuomone, nesant įrodymų byloje, kad nukentėjusioji patyrė didesnės žalos, nei gauta kompensacija, teismas neturėjo teisės priteisti nukentėjusiajai jokių papildomų sumų.

12Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB „PS“ ir jo atstovo advokato Aivaro Raišučio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras pažymi, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-1819, 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003 m. gruodžio 5 d.)) 2 straipsnis numato, kad „Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams“. Šio įstatymo 3 straipsnyje apdraustojo asmens draudžiamosiomis pajamomis pripažįstamos visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos, kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymą yra mokamos asmenims, per paskutinius trejus metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą. Be to, pažymima, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Nr. IX-2535, 2004 m. lapkričio 4 d., Žin., 2004, Nr. 171-6295 (2004 m. lapkričio 26 d.) draudžiamosiomis pajamomis taip pat laiko visas asmens pajamas, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos.

13Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu prokuroras teigia, kad socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos tik visos apdraustojo pajamos, kurios, apdraustajam žuvus, yra laikytinos patirtais turtiniais praradimais (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Ši išmoka mokama pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir yra vadinama draudimo nuo nelaimingo atsitikimo išmoka, o ne neturtinės žalos atlyginimu. Minėtuose teisės aktuose, pasak prokuroro, nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam galimybė, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą ir negali atlyginti. Be to prokuroras pažymi, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems turi būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintiną jos dalį bendraisiais pagrindais. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir konkretaus darbuotojo kaltės, pagal CK 6.264 straipsnį atlyginti neturtinę žalą privalo darbdavys (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-27/2006).

14Prokuroras atsiliepime teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino, jog dėl nuteistojo A. Ž. nusikalstamos veikos žuvus A. K. nukentėjusioji J. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. K. mirė nelaimingo atsitikimo darbe metu. Žuvusiojo sutuoktinei nukentėjusiojo mirtis sukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, todėl, pasak prokuroro, nukentėjusioji pagrįstai įgijo reikalavimo teisę atlyginti neturtinę žalą. Prokuroro teigimu, kadangi neturtinė žala nukentėjusiajai neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo, o šiuo atveju, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, einant darbines pareigas, tai pagal CK 6.264 straipsnį atlyginti neturtinę žalą privalėjo darbdavys, t. y. civilinis atsakovas – UAB „PS“.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog dėl jos sūnaus A. K. žūties darbovietėje nukentėjusioji J. K. patyrė neturtinės žalos, kasatoriai neginčija ir teismo nustatyto tos žalos dydžio. Prašymą nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį atmesti jie grindžia tuo, kad visa dėl sūnaus mirties patirta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) yra atlyginta, išmokėjus jai vienkartinę 148 000 Lt dydžio kompensaciją. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad kompensacija buvo išmokėta pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, o CK 6.290 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasatoriai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. Todėl, jų nuomone, apdraustojo mirties atveju jo šeimos nariams išmokama vienkartinė kompensacija yra skirta tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti kasatorių argumentai tik iš dalies atitinka aptariamų teisės aktų turinį. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme iš tiesų nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, neturtinės – CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.250 straipsnio 1 dalies sugretinimo akivaizdu, kad negautos pajamos priskiriamos tik turtinei žalai. Su neturtine žala jos neturi nieko bendra. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajai J. K. išmokėta 148 000 Lt dydžio vienkartinė kompensacija nekompensavo (neatlygino) jos patirtos neturtinės žalos. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra teisėtas. Jis atitinka šio klausimo sprendimui aktualių tiek BPK, tiek CK normų nuostatas (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis).

17Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Civilinio atsakovo UAB „PS“ ir jo atstovo advokato Aivaro Raišučio kasacinį skundą atmesti.