Byla 2-828-753/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja R. B.,

2sekretoriaujant T. D.,

3dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui M. Š.,

4atsakovui N. K. (naudojant vaizdo ir garso įrangą), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui A. S.,

5nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo ir garso įrangą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams – N. K. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

7ieškovas D. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams: N. K. ir Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti jam iš atsakovų – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – 150000 Lt (43443,01 Eur) neturtinės žalos; iš atsakovų – 2000 Lt (579,24 Eur) turtinę žalą; iš atsakovų – 500 Eur už advokato teisinę pagalbą ir iš atsakovų – visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 37-42).

8Teismo posėdžio metu, palaikydamas ieškinį, D. A. nurodė, jog bausmę atlikinėjo turbūt nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2012 m. gruodžio 27 arba 28 d. Buvo darbo diena, kai grįžo iš ilgalaikio pasimatymo, kuriame buvo dvi dienas (nuo šeštadienio iki antradienio). Jį pasitiko žmonės, kurie gyveno su juo vienoje patalpoje, ir pasakė, jog juos muš, papasakojo aplinkybes, kad buvo atėję, ir jis kartu su G. nieko nelaukę nuėjo pas VTS pareigūnus ir kalbėjo su V. A., nurodė visas aplinkybes. Jis sakė, kad viską sutvarkys, išsikvies atsakingą žmogų ir sakė, kad problemų nebus. Iki įvykio jokių sveikatos problemų neturėjo, sportuodavo, buvo fiziškai aktyvus, nerūkė. Pagrindiniai sužalojimai: galvos sutrenkimas, dėl kurio pusę metų lankėsi pas logopedus – mokėsi iš naujo rašyti, skaityti ir kalbėti, nes atsikėlęs iš komos Kauno klinikų ir pergabentas į Lukiškių ligoninę jis negalėjo ištarti nei žodžio. Po galvos sutrenkimo jam buvo ištekėjęs kraujas į smegenis ir lūžęs smilkinkaulis. Kai jį mušė, skausmą jautė tol, kol neteko sąmonės. Po sumušimo jis nieko neatsiminė, atsikėlė iš komos po dviejų savaičių Kauno klinikose. Kai atsikėlė, pastoviai skaudėdavo galvą, duodavo vaistų nuo skausmo. Galvą skaudėdavo gal pusę metų, kol gydytojai psichiatrinėje ligoninėje nustatė, kad reikia vartoti prailginto veikimo Finlepsiną; pakeitus vaistus, galvos neskauda. Apie dvi savaites buvo Lukiškėse, kad išmoktų pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo metus, ir gal po mėnesio grįžo į pataisos namus. Jam taip pat buvo skirti vaistai nuo epilepsijos, kad nebūtų priepuolių. Juos vartojo jau pataisos namuose. Lukiškių ligoninėje lygtai buvo vienas mini priepuolis. Kai buvo paleistas, gulėjo ir psichiatriniame skyriuje klinikose, nes buvo tiriama dėl jo agresijos priepuolių. Nustatytas potrauminis sindromas. Tada skyrė Tipridalį (vaistus), kurie nekompensuojami, ir iš dalies kompensuojamą Finlepsiną nuo epilepsijos. Kiek tiksliai kompensuojama, jis nežino, tačiau už visus vaistus jis kiekvieną mėnesį moka apie 25 Eur. Kol atlikinėjo bausmę, vaistų jam nereikėjo pirktis pačiam. Taigi jo išlaidos susidarė nuo 2012 m. gruodžio 27 d. Iki to laiko epilepsijos priepuolių nėra buvę. Šiais metais priepuolių buvo: du dideli ir iki penkių mikropriepuolių. Vieną mėnesį buvo vienas didelis priepuolis, kitą – du mikropriepuoliai, o buvo, kad du mėnesius nebuvo. Užmiršta išgerti vaistus ar pervargsta, kelionės. Buvo išvykęs į Švediją, gal buvo ir nuovargis dėl kelionės, bet sėdėdamas nukrito, trenkė galvą į spintutę, ir žandą susikandžiojo. O šiaip būna mikropriepuolių, jei dirba ir pervargsta – atsijungia ir negali nei paeiti, nei kalbėti, nors viską supranta. Anksčiau priepuolių būdavo daugiau, gal ir dėl to, kad vaistus ne visada išgerdavo ar pavėluodavo. Vaikščiodavo pas psichologus ir psichiatrus. Paaiškino, jog turi susitaikyti su liga ir gerti vaistus valanda į valandą. Dabar, kai tai daro, priepuolių mažai, neseniai įsigijo vairavimo teises. Anksčiau teisių nebūtų išlaikęs, nes, kai pradėjo vartoti vaistus – pirmus metus, jie slopindavo, būdavo apsnūdęs. Kai atlikinėjo bausmę, buvo vedęs. Šeimoje dėl ligos būdavo agresijos priepuolių – iš niekur nieko pradėdavo šaukti, su niekuo nebendraudavo, draugų neturėjo, sėdėdavo namuose su žmona, rėkdavo ant jos, dėl to maždaug 2014 m. vasarą gulėjo klinikų psichiatrijos skyriuje. Agresijos priepuolių prieš traumą nėra buvę. Tipridalį geria, kad nebūtų agresijos priepuolių. Dabar jaučiasi gerai, mokosi Petrašiūnų mokymo centre apdailininku. Pataisos namuose yra įgijęs suvirintojo elektra specialybę. Išėjęs iš pataisos įstaigos dirbo briketų operatoriumi Prienuose, gyveno Kaune su šeima, tačiau darbas fiziškai buvo per sunkus dėl traumos. Jei būtų sveikas, būtų pajėgęs. Kai buvo sveikas važinėdavo ir į Norvegiją, ir į Švediją, kur dirbo staliumi ir apdailininku, šiltindavo namus. Šiuo metu jam neįgalumas nenustatytas. Jam neapsimoka jį tvarkytis – pirmus metus gaudavo 140 Lt per mėnesį, bandė kitais metais tvarkytis, bet pritrūko dokumentų. Dabar taip susitvarkė gyvenimą, kad jam nereikia neįgalumo. Pats užsidirba ir grupės jam nereikia. Dabar galvos skausmo nejaučia. Vaistų dozė nepadidinta, pastoviai vartoja tuos pačius. Susitaikė su situacija, žino, kad kitaip nebebus, turi šeimą. Specialaus maisto nereikia. Kai buvo išleistas iš pataisos namų, gerdavo vitaminus smegenų veiklai gerinti (turėtų būti byloje, kokius), jie buvo rekomenduoti gydytojų; pirmus kelis mėnesius buvo atliekami galvos masažai, eidavo pas logopedus. Ten važiuodavo gal kas antrą dieną su mikroautobusais, kaina buvo gal 2,50 Lt, reikėdavo pirmyn atgal vieno transporto. Kadangi buvo trūkęs smilkinkaulis, reikėjo ir šildymų. Į juos važinėdavo tuo pačiu metu kaip ir į masažus. Dar važinėdavo ir į klinikas, ir pas gydytojus. Kiekvieną mėnesį jis turi eiti pas šeimos gydytoją išsirašyti vaistus. Pas neurologus jam reikia kreiptis kažkur tris kartus per metus. Pas psichiatrus nesilanko, būklė pagerėjo. Specialus režimas, kad negali pervargti, turi kuo daugiau ilsėtis, negali nervintis. Yra buvę, kad epilepsijos priepuolio metu sutrenkė planšetinį kompiuterį, kuris sugedo. Žmona dėl to reaguoja blogai. Pats kreipėsi į psichiatrus, pasiryžo gulėti ligoninėje, nes jam, kai baigiasi, supranta, kad blogai – ir duris buvo sulaužęs dėl agresijos priepuolio, matė, kad jam reikia gydymo. Gal vaikai ir matė, kai trinktelėjo per kompiuterį. Žmona kartu su juo važinėdavo pas psichiatrus, kurie jai pasakė, kad taip bus, kol jis susigyvens su tuo. Dabar jam agresijos priepuolių nebūna. Iki to įvykio agresijos priepuolių jam nebūdavo. Kai grįžo iš pataisos įstaigos, būdavo, kad dėl priepuolių šeimoje pykdavosi. Kai buvo pirmas didelis priepuolis, žmona išsigando, iškvietė greitąją, po to jai paaiškino, ką daryti. Turi du 6,5 ir 3,5 metų vaikus. Priepuolį vienas vaikas matė, nes, kai atsikėlė, buvo. Buvo nuteistas už vagystes, jokio mušimo, jokios agresijos. Žmona taip pat dėl esamos situacijos, ieškovo būsenos lankosi pas psichologus. Jai taip pat reikia susigyventi su jo liga, nes visko būna.

9Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Taip pat prašo pakeisti pradinį atsakovą ir Kalėjimų departamentą palikti byloje trečiuoju asmeniu, nes ieškinys pareikštas ne tiems asmenims, kurie turi pagal jį atsakyti. Žala galimai kilo dėl N. K. ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos darbuotojų veiksmų, taigi Kalėjimų departamentas mano, kad atsakovu šioje civilinėje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

10Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas teismo posėdyje, palaikydamas atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog D. A. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jų priteisimui iš pataisos namų nėra teisinio pagrindo, o neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė. Pagal turimus duomenis, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos darbuotojams nebuvo žinoma apie būsimą incidentą. Ieškovas nei raštu, nei žodžiu pareigūnų nebuvo informavęs, kad turi priešų ir kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas; tik vėliau teigė, jog pranešė pareigūnui V. A., o prieš tai tvirtino, jog pranešė kitam pareigūnui L. Z., kuris, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, tą dieną atostogavo. Bendrose pataisos įstaigos patalpose nėra įrengtų vaizdo kamerų, nėra stacionaraus posto, kuriame turėtų būti pareigūnas, todėl pareigūnai neturėjo galimybės žinoti ar matyti, kad vyksta incidentas, o vos tik sužinoję iš karto sureagavo. Tenkinus ieškinį, prašo atsižvelgti į tai, kad dėl ieškovo patirto sužalojimo atsiradimo tiesiogiai yra kaltas tyčiniais veiksmais žalą padaręs N. K. ir į reikšmingą Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. A63-1912/2008 ir į turtinę įstaigos padėtį.

11Atsakovas N. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Jis yra pataisos namuose, atlikinėja bausmę ir neturi iš ko dengti civilinį ieškinį. Dar turi labai daug kitų ieškinių, tiksliai negali pasakyti. Tiksliai negalėtų pasakyti, kokie ten ieškiniai, kokios sumos. Ieškinys susijęs tik su šia byla. Labai daug nori pinigų, jis neturi iš ko atiduoti. Jeigu būtų buvęs laisvėje, būtų ieškovui sumokėjęs. Pripažįsta, kad ieškovas buvo sužalotas dėl jo veiksmų, yra priimtas dėl to nuosprendis. Jis manytų, kad sužalojimai verti kokių 200 Eur, bet ne 500 Eur. Reali žala – 200 Eur.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje D. A., kuriam pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento – 43443 Eur (150000 Lt) neturtinės žalos bei priteisti iš atsakovų 579,24 Eur (2000 Lt) turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

14Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str.1 d. 3 metų laisvės atėmimu. Nukentėjusiajam D. A. nuosprendžiu pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi pakeitė minėto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį – priteisė nukentėjusiajam D. A. iš nuteistojo N. K. 868 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis nepakeistas, įsiteisėjęs.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinei atsakomybei kilti yra būtini 3 elementai: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 str. 1 d. laikomi tokie veiksmai, kurių atlikimas yra draudžiamas įstatymų. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Iš CK 6.263 str. 2 d. nuostatų išplaukia, kad žalą visiškai atlyginti privalo atsakingas asmuo. CK 6.247 str. reglamentuojamas priežastinio ryšio klausimas. Šios normos analizė leidžia teigti, kad tam, jog asmeniui kiltų civilinė atsakomybė, jo neteisėti veiksmai turi sukelti žalą (nuostolius).

16Kaip matyti iš patikslinto ieškinio reikalavimų formuluočių ir kaip teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovas, neturtinę žalą ieškovas prašo priteisti tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Pravieniškių pataisos namų, o turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas – tiek iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Pravieniškių pataisos namų, tiek iš atsakovo N. K..

17Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

19Nagrinėjamu atveju pirmiausia keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Pavieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų pareigų, numatytų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), susijusių su nuteistųjų, jiems atliekant laisvės atėmimo bausmę, saugumo užtikrinimu, nevykdymu, t. y. neteisėto neveikimo, kai nurodytos įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė, ir dėl to, ieškovo nuomone, jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

20Ieškinyje nurodyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, jog būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų užtikrinti, jog nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus, o BVK 91 str. numato laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus. N. P. pataisos namai ginčijo ieškovo nurodomas teisės normas, nurodydama, jog, sprendžiant valstybės institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, o ieškovo nurodomos normos (BVK 91 str.) reglamentuoja laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus atvirojoje kolonijoje, o byloje ginčas kilęs dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose, BVK 70 str. taip pat netaikytinas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 str. 2 d., be kita ko nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis, lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus.

21Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-348/2015, kurioje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeitė tik dėl bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam priteisimo, nurodyta, jog įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos turi imtis priemonių, kad juos apsaugotų. Kaip pažymi Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje, iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti (žr. L.C.B. v. the United Kingdom, 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1998-III). Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrasančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr. Nachova and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 ir 43579/98, § 160, ECHR 2005-VII). Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei ar sveikatai dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti.

22Nukentėjęs D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. spalio 4 d. ryte jis sugrįžo iš ilgojo pasimatymo į lokalinį sektorių, kuriame gyveno kartu su kitais nuteistaisiais, bei išgirdo kitus nuteistuosius kalbant, jog vakare gali būti sumuštas. Tai sužinojęs, jis su nuteistuoju G. Z. kreipėsi žodžiu į Pravieniškių pataisos namų VTS tarnybos darbuotoją A., kuriam pasakė apie girdėtas kalbas dėl sumušimo. /.../. Iš kitų nuteistųjų pasakojimo jam žinoma, kad pataisos įstaigos pareigūnai į sekciją atėjo tuomet, kai pro langą buvo išmestas stalas (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 2 t. b. l. 144). Liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-753/2014 skyrėsi. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai tvirtino, jog D. A. nebuvo iš anksto pranešęs apie galimą jo sumušimą, ieškovo asmeniu, kuriam pranešė, nurodomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-osios sekcijos pareigūnas V. A. parodė, kad jam iš anksto nebuvo žinoma apie galimą incidentą (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 2 t. b. l. 165-166), o asmuo, kuris, pasak ieškovo, paliudytų aplinkybę, kad jis su nuteistuoju G. Z. buvo pas pareigūną A., nes buvo kabinete, pareigūnas L. Z. teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-753/2014 metu parodė, kad įvykio dieną buvo atostogose, todėl nieko apie tai nežino (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 2 t. b. l. 166).

23Visgi pažymėtina, kad kartu su ieškovu bausmę atlikinėję nuteistieji – J. B., D. B. – nurodė, kad D. A., grįžęs iš ilgalaikio pasimatymo, jiems buvo sakęs, kad jis pranešęs VTS darbuotojams, jog kažkas lyg ruošiasi sumušti (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 3 t. b. l. 16-17), o taip pat Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje, kuomet buvo sužalotas nukentėjęs D. A., laisvės atėmimo bausmę atlikinėjęs V. Z. parodė, jog jam žinoma aplinkybė, kad įvykio dieną tarp nuteistųjų sklandė kalbos apie galimą sumušimą, tačiau kurį iš nuteistųjų, nebuvo žinoma, ir tai, kad tądien D. A., sugrįžęs iš ilgojo pasimatymo, ėjo pas VTS darbuotojus galimai dėl to, kad žinojo, jog jis gali būti sumuštas (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 3 t. b. l. 18).

24Taigi, nors Pravieniškių pataisos inspekcijos – atvirosios kolonijos pareigūnų ir ieškovo sužalojimo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjusių nuteistųjų parodymai skiriasi, pažymėtina, kad iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad pareigūnams turėjo būti žinoma apie planuojamą D. A. sumušimą ir apie tarp nuteistųjų sklandančias kalbas apie sumušimą „spec. etapą“, galintį liesti bet kurį iš nuteistųjų, nes, kaip parodė liudytojas V. Z., nėra žinoma kuris nuteistasis gali būti sumuštas (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 3 t. b. l. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad ir iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-osios sekcijos pareigūno V. A. parodymų matyti, jog galimai konflikte dalyvavo apie 10 žmonių, 2 buvo sužeisti (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 2 t. b. l. 165-166), taigi brendo didesnis konfliktas nei vieno žmogaus sumušimas.

25Be to, teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-753/2014 metu liudijęs dar vienas ieškovo sužalojimo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjęs nuteistasis G. Z. tvirtino, jog, D. A. sugrįžus iš ilgalaikio pasimatymo, tos dienos rytą apie 8.30 val. jis kartu su nukentėjusiuoju D. A. nuėjo pas VTS pareigūnus pranešti apie galimas muštynes, kadangi tarp nuteistųjų buvo tokios kalbos. Šio liudytojo parodymu, į VTS pareigūno V. A. kabinetą jie buvo užėję abu ir apie tai su pareigūnu kalbėjosi, o šis pasakė, jog viskas bus gerai. Liudytojas bijojo sugrįžti į gyvenamas patalpas, tačiau pareigūnui pasakius, kad viskas bus gerai, jis sugrįžo. Liudytojo parodymu, pareigūnui buvo pasakyta, jog galimos muštynės liečia juos, tačiau pareigūnas užtikrino, kad viskas bus gerai. Iki 19 val. nebuvo pataisos įstaigos pareigūnų užtikrintas sustiprintas patruliavimas ar stebėjimas, ir ne kartą yra buvę atvejų, kuomet apie tai pranešus pareigūnams, jie nesureaguodavo, tik sakydavo „po darbo muškitės“ (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 3 t. b. l. 34).

26Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-348/2015 taip pat pažymėjo, jog liudytojas G. Z. parodė, kad kartu su D. A. nuėjo pas VTS pareigūnus pranešti apie galimas muštynes; liudytojas J. B. – kad kalbant su D. A. pastarasis minėjo, kad kažkas lyg ruošiasi jį sumušti ir apie tai jis pranešė VTS darbuotojams; liudytojas D. B. – kad nukentėjęs yra minėjęs, kad eina į VTS skyrių; liudytojas V. Z. – kad įvykio dieną tarp nuteistųjų sklandė kalbos apie galimą sumušimą, tačiau kuris iš nuteistųjų bus mušamas, nebuvo žinoma. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, jog šie liudytojų parodymai paneigia civilinio atsakovo teiginį, kad apie galimas muštynes jo pareigūnams nebuvo pranešta ir jie nieko apie tai nežinojo. Argumentas jog pareigūnai yra davę priesaiką pagal jų tarnybą reglamentuojantį statutą, negali paneigti kitų liudytojų duotų parodymų, taip pat dėl pareigūnų priesaikos jų parodymų negalima vertinti kaip labiau patikimų nei kitų liudytojų parodymų. Skundo argumentas, kad kitų nuteistųjų teiginiai apie tai, kad jie neva girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė, kad ėjo į VTS, negali būti vertinami kaip reikšmingi ir patikimi įrodymai, Kauno apygardos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neparemtas objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, nei Kalėjimų departamentas šios Kauno apygardos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė.

27Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas vertina, jog Pravieniškių pataisos inspekcijos – atvirosios kolonijos pareigūnai Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse bei BVK nurodytų pareigų neatliko – žinodami apie galimą sumušimą, nesiėmė priemonių, kad apsaugotų pažeidžiamoje padėtyje esančius įkalintus asmenis: nepadėjo užtikrinti nuteistųjų priežiūros ir jų saugumo bei nepadėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų, kt. (BVK 70 str. 1 d.). Atmetus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teiginį dėl nežinojimo apie būsimas muštynes, tai patvirtina ir pareigūnų parodymai apie atvykimo į incidento vietą laikas. Teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-753/2014 metu liudiję Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai – G. K., A. K. bei E. B. – parodė, kad į 4 lokalinio sektoriaus nuteistųjų gyvenamąją patalpą nubėgo tik išgirdę dūžtančius stiklus (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 t. 2, b. l. 146-147). Liudytojo A. K. parodymu, tą vakarą su pareigūnu G. K. nuteistųjų gyvenamosiose patalpose patruliavo kaip įprastai, tai nebuvo specialus patruliavimas (baudžiamosios bylos Nr. 1-100-753/2014 2 t. b. l. 147, 165).

28Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos įstaigos – atvirosios kolonijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal pataisos įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus buvo privalu veikti. Sutiktina su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos argumentu, kad sprendžiant ieškovo skundo pagrįstumą nepakanka nustatyti, jog pataisos namų pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Byloje taip pat pripažintina, kad D. A. sveikatą sunkiai sutrikdė tiesioginiai nusikalstami atsakovo N. K. veiksmai.

29Tačiau, analizuojant šioje byloje konstatuotą pataisos įstaigos pareigūnų neveikimą, nesiimant priemonių, taip pat ir nustatytų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 p. bei BVK 70 str., ieškovo saugumui užtikrinti, darytina išvada, kad toks jų elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir taip, nors nebuvo vienintelė sunkaus D. A. sveikatos sutrikdymo priežastis, kartu su atsakovo N. K. veiksmais padidino incidento, kurio metu ieškovas buv sumuštas, galimybę, taigi, prisidėjimas prie sąlygų žalingiems padariniams kilti sudarymo, buvo pakankama šių padarinių atsiradimo priežastis. Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių neabejotinai yra. Ir tai patvirtina visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą pataisos įstaigos veiksmuose.

30Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą ieškovas patyrė dėl nusikalstamų atsakovo N. K. veiksmų; tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.). Baudžiamojoje byloje teismas pripažino nukentėjusiajam D. A. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka ir, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje, nuosprendžiu nebuvo nuspręsta, iš ko turi būti priskaičiuota ir priteista žala. Šioje byloje, remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas yra priteistinas tiek iš atsakovo N. K. (CPK 182 str. 3 p.), tiek iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tačiau pažymėtina, kad nei ieškinyje, patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžių metu ieškovas neprašė neturtinės žalos priteisti iš tiesiogiai už jos atsiradimą atsakingo asmens – N. K.. Atvirkščiai, baigiamosiose kalbose D. A. atstovas kaip tik nurodė, jog N. K. dėl neturtinės žalos nėra atsakovas, jog Pravieniškių pataisos namų atsakingiems darbuotojams nukentėjusysis buvo pranešęs apie galimas muštynes, tačiau administracija nesiėmė jokių veiksmų, todėl įstaiga yra atsakinga už savo darbuotojų atliktus ir neatliktus veiksmus.

32Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas N. K. neturėjo galimybės gintis dėl pareikšto neturtinės žalos dydžio – teismo posėdyje jis pasisakė tik dėl turtinės žalos, kurios reikalaujama iš jo priteisti, dydžio, išaiškina ieškovui galimybę kreiptis civilinio proceso tvarka dėl neturtinės žalos atlyginimo iš N. K.. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kas jau buvo nurodyta apie priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos skirtingumą, svarbu tai, kad visas neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas iš netiesiogiai žalą padariusio asmens. Tai svarbu nustatant ir atlygintinos žalos dalį.

33Atsižvelgiant į byloje nustatytą priežastinį neteisėtų veiksmų ir ieškovo D. A. sukaus sveikatos sutrikdymo, kaip įvykio padarinio, sukėlusio ieškovui žalos, ryšį – tiesioginė ir pagrindinė atsiradusių žalingų padarinių priežastis buvo atsakovo N. K. nusikalstami veiksmai, šiam sudavus smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip tyčia sužalojus nukentėjusįjį D. A., t. y. padarant nukentėjusiajam sunkią galvos smegenų traumą: kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinio smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą kairėse smilkininėje ir momeninėje skiltyse, minkštųjų audinių kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame antakyje, dešinėje galvos pusėje; dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo kairėse smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei išsivysčiusia mechanine afazija (kalbos praradimu), o teisines pareigas pažeidusių pataisos įstaigos pareigūnų elgesys tik neužkirto kelio minėtiems nusikalstamiems atsakovo N. K. veiksmams. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo N. K. ir atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybės proporcijos yra atitinkamai 75 proc. ir 25 proc.

34CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. ir CPK 178 str., šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo.

35Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 579,24 Eur turtinę žalą. Jis nurodo, kad negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos buvimą, kadangi jų neišsaugojo, tačiau neabejotina ir akivaizdu, jog tokios išlaidos buvo – įvairūs šildymai, masažai, vaistai. Šių išlaidų atsiradimą sąlygojo sveikatos sutrikimas dėl įvykusio įvykio. Teismo posėdžio metu D. A. nurodė, jog jo išlaidos susidarė nuo 2012 m. gruodžio 27 d. – nuo to laiko, kai grįžo iš pataisos namų. Jis vartoja Finlepsiną, Tipridalį, sutuoktinė patikslino, kad dar ir – Clonazepamą; kiek tiksliai kompensuojama, jis nežino, tačiau už visus vaistus jis kiekvieną mėnesį moka apie 25 Eur; kai buvo išleistas iš pataisos namų, gerdavo gydytojų rekomenduotus vitaminus smegenų veiklai gerinti; pirmus kelis mėnesius buvo atliekami galvos masažai, pusę metų lankėsi pas logopedus pas logopedus – mokėsi iš naujo rašyti, skaityti ir kalbėti. Ten važiuodavo gal kas antrą dieną su mikroautobusais, kaina buvo gal 2,50 Lt, reikėdavo pirmyn atgal vieno transporto. Kadangi buvo trūkęs smilkinkaulis, reikėjo ir šildymų. Į juos važinėdavo tuo pačiu metu kaip ir į masažus. Dar važinėdavo ir į klinikas, ir pas gydytojus. Pas neurologus jam reikia kreiptis kažkur tris kartus per metus. Yra buvę, kad epilepsijos priepuolio metu sutrenkė planšetinį kompiuterį, kuris sugedo, ir duris buvo sulaužęs dėl agresijos priepuolio. Žmona kartu su juo važinėdavo pas psichiatrus. Liudytoja byloje apklausta ieškovo sutuoktinė D. A. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos, patikslino, jog vaistams per mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 5 Eur. Byloje taip pat yra turtinę žalą iš dalies pagrindžiantys medicininiai D. A. dokumentai (b. l. 117-124), vaistinės kvitas (b. l. 126). Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendžia, kad iš atsakovų – N. K. ir Lietuvos valstybės – priteistina ieškovo prašoma 579,24 Eur turtinė žala, atitinkamai ją padalinant: iš N. K. – 434,43 Eur (75 %), iš Lietuvos valstybės – 144,81 Eur (75 %). Ir nors N. K. nesutinka su tokio dydžio turtinės žalos atlyginimu, nurodydamas, kad jis negali jos atlyginti, nes yra įkalinimo įstaigoje, teismas pažymi, kad pagal ligos pobūdį matyti, jog, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovo patirtos išlaidos yra ne mažesnės nei jo prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas, be to, gydymas dėl sveikatos sutrikdymo, padaryto nusikalstamais N. K. veiksmais, pagrįstai tikėtina, bus tęsiamas, taigi išlaidų dar bus, o N. K. yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi siekti atlyginti kitam asmeniui dėl jo kaltų veiksmų atsiradusias išlaidas, siekti dirbti pataisos įstaigoje ir išėjęs iš jos.

36Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

37Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.).

38Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovų nepagrįstai pabloginta. Iš byloje esančių duomenų apie sužalojimų pobūdį, neabejotina, kad ieškovas juto didelį skausmą, kol prarado sąmonę; jis patyrė didelį išgąstį, prabudęs iš komos negalėdamas kalbėti; nustatyta, kad po sužalojimo jis ilgą laiko tarpą buvo gydomas gydymo įstaigoje, jo sveikatos būklė buvo sunki: pastoviai (apie pusę metų) skaudėdavo galvą; dėl atsiradusių agresijos priepuolių jam teko gultis į psichiatrijos ligoninę; pusę metų lankėsi pas logopedus – mokėsi iš naujo rašyti, skaityti ir kalbėti; jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kurie, kaip liudijo sutuoktinė, stiprėja. Be to, ieškovui ir dėl dabartinės sveikatos būklės taikomas specialus režimas: jis negali normaliai keliauti, sunkiau dirbti, pervargti, nervintis, nes tai iššaukia priepuolius; turi reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, neurologus. D. A. dar nurodė, kad dėl agresijos priepuolių vėl reikia gultis į psichiatrijos ligoninę. Nors su medikų pagalba ieškovas palaipsniui grįžta į normalaus gyvenimo ritmą – įsigijo vairavimo teises, mokosi ( - ), siekia užsidirbti, o ne įgyti tęsti neįgalumą, iš kurio, pasak jo vis tiek nepragyventų, jo ir jo šeimos gyvenimas, akivaizdu, nebegali būti toks, koks buvo iki traumos. Akivaizdu, kad patirtas sunkus sveikatos sužalojimas palietė šeimą, nors sutuoktinė neįvykdė ketinimų skirtis, tačiau ji privalo prižiūrėti D. A. (pasako, kada gerti vaistus), pati lankosi pas psichologus, geria vaistus, dažnai viena rūpinasi nepilnamečiu savo ir nukentėjusiojo vaiku, nes ieškovas ne visada pajėgia. Tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė tvirtina, kad iki to įvykio buvo sveikas, sportiškas, linksmas ir komunikabilus. O šiuo metu negalima tvirtinti, kad jis pasveiks, greičiau, atvirkščiai, – iš parodymų byloje matyti, kad kalba ieškovui pilnai nebeatsistato, priepuoliai tęsiasi.

39Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismas nevertina atsakovo N. K. argumentų dėl blogos jo finansinės padėties neturtinės žalos atžvilgiu, nes reikalavimas priteisti iš jo neturtinę žalą nepareikštas; atsižvelgia, kad šioje byloje atsakovė Lietuvos valstybė neatsako tokia pačia apimtimi kaip atsakovas N. K., tačiau Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos argumentas dėl sunkios finansinės padėties taip pat atmestinas, kaip neturintis esminės reikšmės, kadangi ji yra atsakovės atstovė. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat atsižvelgia į ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo mastą, ieškovo nurodytus patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų bylose, kitas bylos aplinkybes, todėl laiko, kad ieškovui D. A. iš Lietuvos valstybės priteistina kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 3000 Eur. Toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (kasacinės bylos Nr.: 2K-244-942/2015, 2K-364-696/2015, 2K-501/2014, 2K-103/2011, 2K-341/2010, 2K-408/2008, 2K-108/2007, 2K-87/2007, 2K-492/2003). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

40Ieškovas D. A. taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2015 m. gegužės 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 6-1/2015 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 764274, patvirtinantys 500 Eur sumokėjimą advokatui už ieškinio patikslinimą ir atstovavimą teisme. Ieškinys tenkintas 8 %, taigi priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 40 Eur, kurie, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – tuo, kad N. K. yra atsakingas už ieškovui padarytą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nors šioje byloje nebuvo galimybės jos priteisti, iš atsakovų priteistini lygiomis dalimis.

41Byloje išreikalauti D. A. mediciniai dokumentai iš medicinos įstaigų, sprendimui įsiteisėjus grąžintini į medicinos įstaigas.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str., 6.250 str., 6.247 str.,

Nutarė

43ieškinį patenkinti iš dalies.

44Priteisti iš atsakovo N. K., a. k. ( - ) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. A., a. k. ( - )

45Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kurios juridinio asmens kodas 302560890, ir Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio juridinio asmens kodas 288697120, 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, 81 euro cento) turtinės žalos ir 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. A., a. k. ( - )

46Išaiškina ieškovui D. A., kad jis gali kreiptis civilinio proceso tvarka dėl neturtinės žalos atlyginimo iš N. K..

47Įsiteisėjus sprendimui, medicinos įstaigoms grąžinti D. A. medicinius dokumentus.

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja R. B.,... 2. sekretoriaujant T. D.,... 3. dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui M. Š.,... 4. atsakovui N. K. (naudojant vaizdo ir garso įrangą), atsakovės Lietuvos... 5. nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo ir garso... 7. ieškovas D. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams: N. K. ir... 8. Teismo posėdžio metu, palaikydamas ieškinį, D. A. nurodė, jog bausmę... 9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Pravieniškių pataisos namų –... 11. Atsakovas N. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad su... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas baudžiamojoje... 14. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu N. K.... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 16. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio reikalavimų formuluočių ir kaip teismo... 17. Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas... 19. Nagrinėjamu atveju pirmiausia keliamas Lietuvos valstybės deliktinės... 20. Ieškinyje nurodyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse... 21. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje baudžiamojoje... 22. Nukentėjęs D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. spalio 4 d. ryte... 23. Visgi pažymėtina, kad kartu su ieškovu bausmę atlikinėję nuteistieji –... 24. Taigi, nors Pravieniškių pataisos inspekcijos – atvirosios kolonijos... 25. Be to, teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-753/2014 metu... 26. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje... 27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas vertina, jog Pravieniškių... 28. Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos... 29. Tačiau, analizuojant šioje byloje konstatuotą pataisos įstaigos pareigūnų... 30. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę,... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą ieškovas... 32. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, ir, atsižvelgdamas į tai, kad... 33. Atsižvelgiant į byloje nustatytą priežastinį neteisėtų veiksmų ir... 34. CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju)... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 579,24 Eur turtinę žalą. Jis... 36. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala... 37. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal... 38. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo... 39. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismas nevertina atsakovo N. K.... 40. Ieškovas D. A. taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi... 41. Byloje išreikalauti D. A. mediciniai dokumentai iš medicinos įstaigų,... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 43. ieškinį patenkinti iš dalies.... 44. Priteisti iš atsakovo N. K., a. k. ( - ) 434,43 Eur (keturių šimtų... 45. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių... 46. Išaiškina ieškovui D. A., kad jis gali kreiptis civilinio proceso tvarka... 47. Įsiteisėjus sprendimui, medicinos įstaigoms grąžinti D. A. medicinius... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...