Byla 1A-49-485/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui A. B., nuteistojo K. K. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir paskirta laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

3Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš K. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 95,80 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 80 ct) gydymo išlaidų.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5K. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 1.00 val. nakties, viešoje vietoje – UAB „( - )“ priklausančiame restorane „( - )“, esančiame „( - ), Druskininkuose – tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. Š. ir jam tyčia sudavė rankomis ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį, po ko, nukentėjusiajam A. Š. nugriuvus ant grindų, sudavė gulinčiam A. Š. kojomis ne mažiau kaip 3 smūgius į įvairias kūno dalis (galvą, krūtinę ir kt.), tuo A. Š. padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kairėje užausinėje srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kraujosruvą odoje su odos nubrozdinimu sprande, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies srityje, kairiojo smilkinio - skruosto srityje, kairėje alkūnėje, paviršinį odos nubrozdinimą kaktos kairėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino kaltu. Konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo A. Š. kilo restorano „( - )“, esančio „( - ), Druskininkuose patalpose apie 1 val. nakties, t. y. jau nesant lankytojų ir restoranui užsidarant, todėl negalėjo sutrikdyti viešosios rimties ar tvarkos. Konfliktas buvo pradėtas paties nukentėjusiojo, siūlant narkotines medžiagas ir esant jam neblaiviam. Liudytojai nieko nusikalstamo tarp nuteistojo ir A. Š. nematė. Liudytojas R. V. nurodė, kad nuteistasis tik priėjo prie A. Š. ir, nesuduodamas jokių smūgių, pargriovė jį. Nuteistojo nuomone, viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nes išlydėjus A. Š. iš restorano, liudytojas R. V. lyg niekur nieko grįžo atgal į restoraną leisti muziką. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti ir nustatinėjami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kuriais remiantis būtų galima kvalifikuoti nuteistojo veiksmus kaip nusikalstamus. Nuteistojo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Nuosprendis buvo grindžiamas tik nukentėjusiajam A. Š. palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgiant ir neįvertinant byloje surinktų įrodymų ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų įrodymų visumos. Liudytojų duoti parodymai visai nebuvo išsamiai analizuoti ir įvertinti. Teismas nepateikė jokių objektyvių išvadų ir motyvų, kurie iš įrodymų patvirtina nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo veiksmuose buvimą. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų patvirtinančių K. K. kaltę, nes nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad būtent jis sudavė A. Š.. Nepagrįstai buvo atmesti paties nuteistojo duoti parodymai bei nepašalinti prieštaravimai tarp A. Š. parodymų, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai paneigia A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jam buvo praskelta lūpa, suduoti smūgiai į nugarą. Sužalojimai galėjo atsirasti skirtingu metu, nes tai patvirtino užfiksuotų sužalojimų skirtingos spalvos. Be to policijos pareigūnai nepastebėjo jokių sužalojimų ant A. Š.. Nuteistasis skundą grindė ir tuo, kad apylinkės teismas akivaizdžiai išreiškė išankstinį priešiškumą jo atžvilgiu, taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją. Ginčijamas nuosprendis grįstas abejonėmis ir prieštaravimais, kurie turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius tiek baudžiamojo, tiek ir baudžiamojo proceso normas, nesivadovaujant teismų praktika bei byla ištirta šališko teismo.

7Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.

8Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

9Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, taip pat netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

10Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės keliamas išimtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimai.

11Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė.

12Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

13Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. K. padaryta veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

14Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

15Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad atėjo į restoraną „( - )“, kuriame be barmeno, R. V. ir padavėjos buvo dar keli lankytojai. Pradėjus jam šokti prie jo priėjo nuteistasis ir pradėjo klausinėti, tačiau nukentėjusiajam nepanorus į nuteistojo klausimus atsakinėti, buvo suduoti smūgiai į galvą ir jis nukrito ant žemės. Nukentėjusiajam nukritus ant žemės nuteistasis dar sudavė smūgius į dešinį šoną, pakaušį bei galvos sritį. Smūgiuota buvo ir rankomis bei kojomis. Gulėdamas ant žemės nukentėjusysis girdėjo kaip buvo priėjęs R. V., kuris sakė kaltinamajam, kad baigti ir paskui nukentėjusysis buvo ištemptas iš restorano. Į restoraną dar kartą grįžo tik pasiimti paliktos savo kuprinės. Buvo nuėjęs į policijos komisariatą, tačiau dėl neblaivaus stovio negalėjo parašyti pareiškimo. Į policijos pareigūnus kreipėsi po kelių dienų kai pasijuto blogai.

16Liudytojas R. V. parodė, kad nuo 21 val. jis restorane „( - )“ grojo muziką ir apie 00 val. atėjo nukentėjusysis, kuris nupirkęs alaus sau ir liudytojui R. V., pradėjo šokti, bet prie jo priėjo nuteistasis ir kažką pasakęs griebė nukentėjusįjį už kaklo, pargriovė ant žemės ir mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Liautis mušti nukentėjusįjį prašė ir R. V., ir D. T.. Patvirtino, kad tuo metu restorane be barmeno, padavėjos bei jo buvo apie 10 žmonių.

17Liudytojas D. T. parodė, jog dirbo restorane „( - )“ barmenu. Įvykio metu restorane be jo, dar dirbo padavėja, virtuvės šefas, tačiau ar daugiau žmonių buvo restorane neprisiminė. Nukentėjusysis buvo įtartinas, atrodė apsvaigęs. Liudytojas buvo išėjęs į kiemą parūkyti ir grįžęs po 5-10 minučių į vidų pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, o prie jo K. K. kažką aiškino. Susinervino ir vėl išėjo į kiemą. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas juos patvirtino ir parodė, jog neprisiminė, kad prieš jam išeinant vėl į kiemą buvo nuėjęs prie nuteistojo ir prašė liautis.

18Iš liudytojo R. U. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam ant kaktos matėsi nubrozdinimai.

19Iš specialisto išvados matyti, kad A. Š. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairėje užausinėje srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kraujosruva odoje su odos nubrozdinimu sprande, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies srityje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairėje alkūnėje, paviršinis odos nubrozdinimas kaktos kairėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 36-37). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas specialistas.

20BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo įvyko viešoje vietoje – restorane „( - )“. Ginčo dėl viešosios vietos nėra. Apeliantas nurodo, kad tariamas konfliktas įvyko restorane, kuriame lankytojų nebuvo ir restoranui užsidarant. Taip pat nurodė, kad konfliktas įvyko dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, nes jis neva siūlė narkotines medžiagas ir buvo neblaivus.

22BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas yra asmens sveikata. Įstatymo dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, ir vienas iš jų – įžūlus elgesys, kuris reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

23BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

24Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis K. K., restorane, kai jame buvo žmonių, nedalyvavusių konfliktinėje situacijoje, sudavė ne vieną smūgį stovinčiam nukentėjusiajam, kuris po jų nukrito ant žemės, toliau jį gulintį mušė rankomis ir kojomis, kol iki jo nepriėjo liudytojai R. V. bei D. T. bei pasakė, kad jis baigtų taip elgtis. Tuomet nukentėjusysis buvo ištemptas iš restorano į lauką. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (Specialisto išvada Nr. G3131/14(01)). Liudytojas R. V. parodė, kad įvykis vyko jam priešais pat jo darbo vietą, jis viską matė. Šiuos jo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis, o sužalojimai padaryti būtent šio įvykio metu, todėl dėl nustatytų objektyvių požymių nekyla abejonių ir apygardos teismui. Darytina išvada, kad šiais savo veiksmais, kurie įrodyti ir patvirtinti liudytojo R. V. bei nukentėjusiojo parodymais, nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. savo įžūliu elgesiu (panaudojus fizinį smurtą prieš asmenį) parodė nepagarbą įvykį mačiusiam liudytojui R. V. bei liudytojui D. T., nes iš D. T. parodymų vertintina, jog jis dėl šios situacijos buvo susinervinęs. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis tokiu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir padarė viešos tvarkos pažeidimą.

25Skundo argumentas, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, kadangi R. V. po įvykio lyg niekur nieko tęsė savo darbą restorane yra nepagrįstas. Tiek liudytojas R. V., tiek liudytojas D. T. pajuto neigiamų emocijų bei nepatogumų dėl įvykusio smurtinio konflikto, kadangi turėjo raminti nuteistąjį, liepė K. K. liautis taip elgtis.

26Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliantas suvokė, kad restorane be jo ir nukentėjusiojo buvo asmenų, nedalyvaujančių konflikte, kuriems gali būti sudaryti nepatogumai, taip pat restorane gali pasirodyti ir kiti asmenys. Pagal veiksmų pobūdį jis numatė, jog smurtaudamas neabejotinai pažeis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, ir to norėjo, nes pats konflikto nenutraukė, t. y. sąmoningai leido padariniams atsirasti, buvo abejingas pasekmėms. Bylos duomenys (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga) paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad nėra byloje įrodymų dėl jo kaltės. Kaltės neigiamas byloje vertintinas tik kaip gynybinė kaltinamojo versija.

27Pažymėtina, kad bylos duomenimis neįrodžius, jog buvo smūgiuota į nugarą ir specialisto išvadoje tokių sužalojimų nukentėjusiojo nugaros srityje neužfiksuota, teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai iš kaltinimo šią aplinkybę pašalino. Skundo argumentai dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimo laiko atmestini, kadangi sutinkant su pirmos instancijos motyvais, visi sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą datą, paviršinius ant kaktos esančius nubrozdinimus matė ir liudytoju apklaustas R. U., o apeliantas naujų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nenurodė.

28K. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, parodė išankstinį priešiškumą, nuosprendį grindė tik nukentėjusiajam palankia įrodymų dalimi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu proceso šalys nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui, suformulavo šį argumentą tik apylinkės teismui priėmus apeliantui nepalankų sprendimą. Vertinti ištirtus įrodymus yra teismo dikrecija. Savo vertinimus ir išvadas apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

29Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ne tik kaltinamajame akte bet ir viso proceso metu buvo konstatuojama, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina, prokuroro funkcija yra kaltinti asmenį, kaip gynėjo funkcija – ginti, todėl teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nėra jokio pagrindo.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėtai ir pagrįstai nuteistąjį K. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat paskyrė teisingą bausmę, laikydamasis įstatymų reikalavimų išsprendė kitus klausimus, todėl nuosprendžio naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

31Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. K., išlaidas sudaro 40,53 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

33nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus... 3. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. K. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d.,... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Druskininkų miesto... 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo... 8. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.... 9. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl... 10. Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės keliamas išimtinai įrodymų... 11. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų... 12. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia... 13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos... 14. Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir bylos... 15. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad atėjo į restoraną „( - )“, kuriame... 16. Liudytojas R. V. parodė, kad nuo 21 val. jis restorane „( - )“ grojo... 17. Liudytojas D. T. parodė, jog dirbo restorane „( - )“ barmenu. Įvykio metu... 18. Iš liudytojo R. U. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam ant kaktos matėsi... 19. Iš specialisto išvados matyti, kad A. Š. padaryta poodinė kraujosruva su... 20. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo... 22. BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra... 23. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina... 24. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis K. K., restorane, kai jame buvo... 25. Skundo argumentas, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, kadangi R. V. po... 26. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine... 27. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neįrodžius, jog buvo smūgiuota į nugarą... 28. K. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas,... 29. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ne tik kaltinamajame akte bet ir viso... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 31. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 33. nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti....