Byla 2A-1523-603/2015
Dėl apmokėjimo už paslaugas ir darbus kompensavimo, trečiasis asmuo byloje E. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl apmokėjimo už paslaugas ir darbus kompensavimo, trečiasis asmuo byloje E. P.,

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5166,26 Lt kompensaciją, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad teismas 2013-03-04 sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovo, lygiomis dalimis padalino šalių butą. Atsakovas nuo 2012-09-01 už minėtą butą visiškai nemoka. Laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-05-01 ieškovė sumokėjo 924,34 Lt už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, 4605,57 Lt už šildymą, 1964,39 Lt už kitas paslaugas ir 33,53 Lt įmokos mokesčių. Taip pat šalims pradėjus gyventi atskirai ir atsiradus atsakovo ieškiniui teisme, ieškovė bute įstatė plastikinius langus, kurių vertė 2804,66 Lt.

4Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, iki 2012-09-01 mokėjo už buto išlaikymą, tačiau 2012 m. birželio mėn. dėl ieškovės kaltės buvo priverstas išsikelti iš buto. Ieškovė neleidžia jam gyventi minėtame bute, dėl ko atsakovas kreipėsi į policiją, rengia ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš neteisėtai užimto kambario. Atsakovas bute negyvena ir nesinaudoja komunalinėmis paslaugomis, faktiškai paslaugomis naudojasi ieškovė ir jų sūnus E. P., todėl už jas turi sumokėti ieškovė. Atsakovas taip pat nurodo, kad iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo, jų turimas turtas ir lėšos buvo bendri, todėl nesvarbu, kas faktiškai atliko mokėjimus už bendram butui teiktas paslaugas. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu sumokėti pusę sumos už plastikinius langus, kadangi nedavė sutikimo pagerinti butą, ieškovė su juo nieko nederino, pakeitė langus be jo žinios. Langai pakeisti virtuvėje ir dviejuose kambariuose, kuriais naudojasi ieškovė, o atsakovo naudojamame kambaryje langai nebuvo keičiami.

6Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas vienu kambariu naudojasi, neretai į jį užeina, laiko jame savo daiktus. Be to, atsakovas dalyvavo organizuojant buto langų keitimą, rūpinosi, kad langų keitimo darbai būtų atlikti tinkamai.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu nutraukė tarp ieškovės M. P. ir atsakovo S. P. sudarytą santuoką, sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį butą, esantį ( - ), padalino lygiomis dalimis, t.y. priteisė natūra M. P. buto ½ dalį ir S. P. ½ dalį, nustatė naudojimosi buto patalpomis tvarką (b. l. 8-9). 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės 2013-03-04 sprendimą pakeitė dalyje dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, t.y. paskyrė M. P. naudotis kambariu 36-5, kurio plotas 9,75 kv. m., ir kambariu 36-4, kurio plotas 12,72 kv. m.; S. P. paskyrė naudotis kambariu 36-2, kurio plotas 15,88 kv. m.; paliko koridorių 36-1, virtuvę 36-3, vonią 36-6, tualetą 36-7 ir rūsį naudotis šalims bendrai (b. l. 10-14). Laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-05-01 už butui, esančiam ( - ), tiektą šildymą priskaičiuota 4605,57 Lt, 924,34 Lt už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (b.l. 36-40). Pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad šias sumas sumokėjo ieškovė. Ieškovė laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-05-01 taip pat sumokėjo 1964,39 Lt už kitas paslaugas ir 33,53 Lt įmokų mokesčių (b. l. 15-35). Tarp šalių nekilo ginčo dėl šių sumų dydžio. Taip pat nustatyta, kad 2011-05-20 sutarties, sudarytos tarp UAB „Aulaukis“ ir M. P., pagrindu buvo pagaminti ir sumontuoti plastikiniai langai butui, esančiam ( - ) (b. l. 45). 2011-06-01 už minėtus gaminius ir darbą buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 2804,66 Lt sumai (b. l. 111), pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad šią sumą sumokėjo M. P. (b. l. 41-42).

9Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo, jų turimas turtas ir lėšos buvo bendri, todėl nesvarbu, kas faktiškai atliko mokėjimus už bendram butui teiktas paslaugas, kaip nepagrįstą. Teismas Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad S. P. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo teisme gautas dar 2011-04-29. Kreipdamasis į teismą S. P. nurodė, kad faktiškai santuokiniai ryšiai tarp buvusių sutuoktinių nutrūko prieš daugelį metų, teismo sprendime be kita ko nustatyta, kad sutuoktiniai apie penkerius metus gyvena atskiruose kambariuose, dalijasi mokesčius už butą. Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl turimų piniginių lėšų padalijimo. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 šalys bendro ūkio nevedė, faktiškai gyveno skyrium, todėl kiekviena turėjo pareigą mokėti mokesčius, būtinus bendro turto išlaikymui.

10Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos išlaidos priskiriamos buto išlaikymo išlaidoms, kurias padengti turi visi konkretaus buto bendraturčiai, nepaisant to, naudojasi jie faktiškai tuo butu ar ne, nes šios paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo, ar konkrečiame bute faktiškai gyvenama ar ne. Būtinosiomis išlaidomis teismas laiko ir ieškovės sumokėtus įmokų mokesčius, kadangi šios išlaidos betarpiškai susijusios su minėtomis turto išlaikymo išlaidomis ir buvo neišvengiamos. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-05-01 ieškovė, mokėdama mokesčius už buto, buvusio jos ir atsakovo bendrąja nuosavybe, išlaikymą viena, t.y. ir už atsakovui priklausiusią buto dalį, taip įvykdė už atsakovą jo, kaip buto bendraturčio, prievoles, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo (CK 4.76 str., 6.114 str. 3 p.), kas sudaro pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovo priteisti pusę jos patirtų buto išlaikymo išlaidų, t.y. 2302,79 Lt už šildymą, 462,17 Lt už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti 982,20 Lt už kitas paslaugas ir 16,77 Lt įmokų mokesčių. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad dalį šių išlaidų turėtų padengti bute gyvenantis šalių pilnametis sūnus, kadangi padengti turto išlaikymo išlaidas yra bendraturčių pareiga, tuo tarpu tarp šalių ir jų pilnamečio sūnaus susiklostę tarpusavio teisiniai santykiai (panaudos, nuomos ar pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad jis nedavė sutikimo tokiam turto pagerinimui. Kad atsakovas sutiko su langų bute keitimu patvirtina ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, aplinkybė, kad atsakovas priėmė ir pasirašė ant PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už langus bei jų keitimą (b.l. 111). Nors atsakovas nurodė neprisimenantis, kaip jis pasirašė ant sąskaitos, jis iš esmės nepaneigė, kad sąskaitoje yra būtent jo parašas, nekėlė klausimo dėl jo tikrumo, neprašė teismo skirti ekspertizės parašo tikrumui nustatyti. Teismas šalių paaiškinimais, aplinkybe, jog butas pastatytas 1979 metais, nustatė, kad langai bute buvo prastos būklės. (b.l. 7). Teismas darė išvadą, kad išlaidos langams pakeisti buvo būtinos, dėl jų šalys iš esmės sutarė, todėl ieškovė, sumokėjusi už naujus langus bei jų pakeitimą ir taip pagerinusi bendrą turtą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų išlaidų (nuostolių), pastarajam nevykdant pareigos bendrą turtą tvarkyti, atlyginimo.

12Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad atsakovas dėl ieškovės kaltės butu nesinaudoja, nesinaudojo ir komunalinėmis paslaugomis. Be to, nėra žinoma, kas sudaro kitas paslaugas, ieškovė nepagrindė šių mokesčių. Ieškovė nepagrįstai buto išlaikymo išlaidas dalina į dvi dalis, kadangi faktiškai komunalines paslaugas gauna ir sūnus. Atsakovas teigia, kad sutikimo pagerinti butą nedavė, sandorio dėl langų užsakymo nepripažįsta. Jo naudojamame kambaryje langas pakeistas nebuvo, langai pakeisti virtuvėje ir dvejuose kambariuose, kuriais naudojasi ieškovė ir trečiasis asmuo, kas patvirtina, kad langai nebuvo keisti bendru sutikimu. Ieškovė veikė išskirtinai savo rizika, todėl langų keitimo kaštai turi likti jai.

14Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodė, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta svarių argumentų, kodėl pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Ieškovė pabrėžia, kad ji prašė priteisti tik tas išlaidas, kurios susidaro nepriklausomai nuo to, ar kas nors gyvena bute. E. P. neprivalo mokėti už buto išlaikymą, kadangi jis nėra bendraturtis.

16Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ginčija 1964,39 Lt už kitas paslaugas sumokėtos sumos pagrįstumą bei sutikimo davimą pakeisti buto langus, vadovaudamasis žemiau aptarta kasacinio teismo praktika pasisako dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, vertinimo.

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

22Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už visas buto išlaikymo paslaugas mokėdavo atsiskaitymo knygele, tame tarpe už kitas paslaugas. Atsiskaitymo knygelės skiltyje „kitos paslaugos“ paprastai nurodoma suma, kurią sudaro paslaugos už namo, kuriame yra butas, tenkanti to buto savininkui, išlaikymą, pavyzdžiui šiukšlių išvežimas, elektra bendrosioms reikmėms, laiptinės šildymas, šilumos punkto priežiūra ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta visuotinai žinoma aplinkybe, jog atsiskaitymo knygele mokami tik su buto išlaikymu susiję mokesčiai (CPK 182 str. 1 p.), šią aplinkybę patvirtina ir mokėjimo patvirtinimai (b.l. 30, 31), iš kurių matyti, jog suma už kitas paslaugas sumokėta už komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigti, jog išlaidos už kitas paslaugas sudaro mokesčiai, nesusiję su buto išlaikymu ar mokesčiai, kurie susidarė tik dėl asmeninių ieškovės poreikių tenkinimo, nėra pagrindo, turint omeny, jog už paslaugas, skirtas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. vandenį, elektrą, dujas ir pan., yra mokama atskirose atsiskaitymo knygelės eilutėse, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė nepagrindė mokesčių už kitas paslaugas, atmestini.

23Parengiamojo posėdžio metu bei perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės apeliantas nurodė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje serija AUL Nr. 0029481 (b.l. 86, 111) esantis parašas gal yra jo, panašus į jo parašą, tačiau jis nėra ekspertas nustatyti parašo tikrumą. Pirma teigė, kad nepamena, jog pasirašė tokį dokumentą, gal pasirašė, nes daugiau nieko namuose nebuvo, vėliau nurodė, jog minėtos PVM sąskaitos-faktūros nepasirašinėjo, nežino, kodėl čia yra jo parašas. Apeliantas iki pereinant į bylos nagrinėjimą iš esmės buvo pateikęs prašymą skirti rašysenos ekspertizę, kurį teismas sprendė posėdžio metu, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės paklausus atsakovo, kaip jis įrodinės savo argumentus, jog jis minėto dokumento nepasirašinėjo, atsakovas pakartojo savo teiginius apie tuo metu vykusį skyrybų procesą, dėl ko bendro susitarimo keisti langus negalėjo būti, posėdžio metu neprašė skirti rašysenos ekspertizės, t.y. savo prašymo nepalaikė bei jokių papildomų prašymų nepateikė. Išnagrinėjus atsakovo paaiškinimus dėl PVM sąskaitoje-faktūroje serija AUL Nr. 0029481 esančio parašas, išsakytus posėdžių metu, byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs, nepagrįsti papildomais įrodymais, todėl nelaikytini reikšmingais teismo nuomonei dėl apelianto nurodomų faktinių aplinkybių egzistavimo susidaryti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių apelianto parašo tikrumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Laikytina, kad apeliantas neįrodė, jog minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra ne jo parašas, kad jam nebuvo žinoma apie langų keitimą, todėl priešingi apelianto teiginiai laikytini jo gynybine pozicija.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmos instancijos teismas nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

25Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, t.y. trečiojo asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo ištuokos byloje, kadangi šie įrodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei reikalavimu, apeliacinio skundo argumentais.

26Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 šalys bendro ūkio nevedė, faktiškai gyveno skyrium. Šios aplinkybės apeliantas neginčijo.

27Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 4.76 str., CK 4.82 str., bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodomos išlaidos už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir išlaikymą priskiriamos buto išlaikymo išlaidoms, kurias padengti turi visi to buto bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi jie faktiškai tuo butu ar ne, nes šios paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo, ar konkrečiame bute faktiškai gyvenama ar ne. Kasacinio teismo išaiškinta, kad Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.). Taigi, net jei niekas negyventų šalių bute, t.y. kaip teigia apeliantas - nesinaudotų teikiamomis butui komunalinėmis paslaugomis, už jas vis tiek tektų mokėti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog jis neturi mokėti privalomų buto išlaikymo mokesčių, kadangi bute negyvena. Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ir atsakovo argumentus apie tai, kad dalį šių išlaidų turėtų padengti bute gyvenantis šalių pilnametis sūnus. Byloje nustatyta, kad butas priklauso ieškovei bei atsakovui, todėl remiantis CK 4.76 str. nėra pagrindo mažinti apelianto dalį, skirtiną buto išlaikymui, šiais apelianto argumentais.

28Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad langai bute buvo prastos būklės, kad išlaidos langams pakeisti buvo būtinos. Šios aplinkybės apeliantas neginčijo. Nustačius, jog apeliantas neįrodė savo atsikirtimų, jog nesutiko su langų keitimu, apie tai nežinojo bei to, kad ne jis pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje serija AUL Nr. 0029481, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš apelianto turėtų išlaidų (nuostolių), pastarajam nevykdant pareigos bendrą turtą tvarkyti, atlyginimo.

29Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

32Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 300 Lt (86,89 EUR) už teisinę pagalbą.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš S. P. M. P. 86,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5166,26 Lt kompensaciją, 5 proc.... 3. Nurodė, kad teismas 2013-03-04 sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovo ir... 4. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė... 5. Nurodė, iki 2012-09-01 mokėjo už buto išlaikymą, tačiau 2012 m. birželio... 6. Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 9. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukta... 10. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos išlaidos priskiriamos buto... 11. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad jis nedavė... 12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 13. Nurodo, kad atsakovas dėl ieškovės kaltės butu nesinaudoja, nesinaudojo ir... 14. Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi... 15. Nurodė, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta svarių argumentų,... 16. Trečiasis asmuo E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais,... 20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už visas buto išlaikymo paslaugas... 23. Parengiamojo posėdžio metu bei perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 25. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus... 26. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 šalys... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas... 28. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad langai bute buvo prastos būklės,... 29. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš S. P. M. P. 86,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų...