Byla 2A-119/2012
Dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Ž. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens R. Ž. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-845-278/2011 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ ieškinį atsakovei E. Ž., trečiajam asmeniui R. Ž. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Melsta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas L. P. Teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Ieškovas BUAB „Melsta“ 2010-06-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės E. Ž. šį turtą: ekskavatorių (20 000 Lt vertės), du traktorius T40AM (po 4 000 Lt vertės), traktoriaus priekabą T-150 (1 000 Lt vertės), dviejų dalių kultivatorių KSP-4 (2 000 Lt vertės). Nurodė, kad bendrovės apskaitomame ilgalaikiame turto sąraše yra nurodytas minėtas turtas, tačiau realiai šio turto bendrovėje nėra. Teigė, kad, bendrovės darbuotojų paaiškinimu, abu traktoriai ir priekaba 1997 m. buvo perduoti buvusiam bendrovės akcininkui ir komercijos direktoriui S. Ž. (13 b. l.), 1999-02-23 ilgalaikio turto perdavimo naudojimui aktu Nr. 3 minėtam asmeniui perduotas kultivatorius (18 b. l.), o 2009-07-28 – atsakovei perduotas ekskavatorius EO (14 b. l.). Nurodė, kad S. Ž. mirė 2004-07-30, o jo sutuoktinė S. Ž. (atsakovė) ir dukra R. Ž. (trečiasis asmuo) yra priėmusios palikimą (12, 54-60 b. l.). Tvirtino, kad jo žiniomis minėtas bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra pas atsakovę, tačiau ji atsisako turtą sugrąžinti, todėl turi būti išreikalautas iš neteisėto atsakovės valdymo (CK 4.95 str.).

7Atsakovė S. Ž., nesutikdama su ieškiniu, neigė, kad yra paveldėjusi ginčo turtą. Nurodė, kad bendrovė iki S. Ž. mirties dėl šio turto jam nereiškė jokių reikalavimų, o po mirties nereiškė kreditorinių reikalavimų CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka bei terminais. Dėl to ieškinys, pareikštas praėjus daugiau nei 5 metams po S. Ž. mirties, yra atmestinas.

8Nagrinėjant bylą ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl ekskavatoriaus išreikalavimo iš atsakovės, jai grąžinus minėtą priemonę (32, 39 b. l.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui BUAB „Melsta“ iš atsakovės E. Ž. du traktorius T40AM po 4 000 Lt, 1000 Lt vertės traktoriaus priekabą T-150, 2 000 Lt vertės dviejų dalių kultivatorių KSP-4, o šio turto nesant, nurodė išieškoti iš atsakovės jo vertę; nutraukė bylos dalį dėl ekskavatoriaus priteisimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui pagal balansą nebuvo perduoti du traktoriai T40AM, traktoriaus priekaba T-150, dviejų dalių kultivatorius KSP-4. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų vyr. mechaniko A. K., vyr. finansininkės D. Š., buvusių administracijos vadovų P. P. ir S. M. parodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei, o 1997-1999 m. laikinam naudojimui buvo perduotas bendrovės akcininkui ir komercijos direktoriui S. Ž.. Teismas sprendė, kad tarp bendrovės ir S. Ž. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Pažymėjo, kad rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta dėl tos priežasties, kad pagal CK 6.630 straipsnį yra draudžiama sudaryti tokią sutartį su juridinių asmenų steigėjais, dalyviais ar organų nariais. Teismas taip pat nustatė, kad 2004-07-30 mirus S. Ž. 42,87 proc. bendrovės akcijų, jo turtines teises ir pareigas paveldėjo atsakovė E. Ž. bei trečiasis asmuo R. Ž., tačiau bendrovė neprašė jų sugrąžinti šį turtą. Nurodė, kad paveldėtojos turėjo teisę bei pareigą dalyvauti įmonės valdyme, gauti informaciją apie turtą ir jo panaudojimą, tačiau to nedarė, todėl žodinė panaudos sutartis buvo tęsiama ir jos negali remtis tuo, kad yra praleistas terminas ieškovo reikalavimui pareikšti. Teismas vertino ieškovo reikalavimą kaip panaudos sutarties nutraukimą dėl nenumatytų nepaprastųjų aplinkybių ir pripažino ieškovo teisę išreikalauti minėtą turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.37 str. 1 d., 4.95, 4.97 str.). Pripažino, kad nesant minėto turto turi būti priteista jo vertė, kurią nurodė ieškovas, nes 2010-03-01 kreditorių komiteto nutarimas, kuriame nustatyta ginčo turto vertė, nėra nuginčytas ir nepateikti duomenys apie kitokią vertę. Pažymėjo, kad nėra pagrindo atsižvelgti į turto nusidėvėjimą, nes atsakovės šeima turtu naudojosi daug metų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė E. Ž. apeliaciniu skundu ir trečiasis asmuo R. Ž. prisidėjimu prie jo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas teisingai sprendė, kad yra pareikštas vindikacinis ieškinys, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų šiam ieškiniui patenkinti: nepateikti ginčo turto nuosavybę įrodantys dokumentai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str., CK 4.253, 4.262 str.); įrodymai, kad valdymo teisė prarasta be ieškovo valios; kad turtas iš tikrųjų yra natūra; kad jis tikrai yra pas atsakovę. Priešingai, minėta technika nėra įregistruota Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų, jų priekabų registre, o ieškovo pateiktas 2009 m. rugsėjo mėn. inventorizacijos aprašas Nr. 9, 1999-02-23 ilgalaikio turto perdavimo naudojimui aktas Nr. 3, amortizaciniai atskaitymai, 2002 m. ilgalaikio turto apyvartos sąrašas neįrodo ieškovo nuosavybės teisių. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, ar prašomas priteisti turtas nėra nurašytas, sunaudotas atsarginėms dalims, prarastas dėl netinkamos priežiūros. Teismas nekritiškai vertino prieštaringus liudytojų parodymus, be pagrindo rėmėsi buvusio bendrovės direktoriaus P. P. parodymais, nes būtent šis asmuo buvo materialiai atsakingas už turto išsaugojimą.
  2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl panaudos sutarties sudarymo tarp bendrovės ir S. Ž.. Tai yra, teisingai nurodė, kad panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, turi būti rašytinės formos, tačiau konstatuodamas, kad buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri draudžia įrodinėti tokį faktą liudytojų parodymais. Be to, neįrodžius, kad pagal tokią sutartį turtą po velionio mirties naudojo atsakovė, negalima taikyti restitucijos ar priteisti nuostolių, susidariusių vykdant panaudos sutartį, atlyginimo.
  3. Teismo išvada, kad nėra praleistas terminas pareikšti reikalavimus S. Ž. turto ir teisių paveldėtojams, yra nelogiška ir pažeidžia CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatą.
  4. Teismas be pagrindo, nesant turto natūra, priteisė visą ieškovo nurodyto turto vertę, nes byloje nėra ją pagrindžiančių įrodymų. Visų pirma, bendrovėje nesant šio turto, jis negalėjo būti įtrauktas į siūlomo parduoti turto sąrašą. Antra, nesant turto natūra, neįmanoma nustatyti jo būklės ir vertės. Trečia, jei būtų pripažinta panauda, panaudos gavėjas turėtų grąžinti daiktą tokios būklės, kurios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų 10-20 metų nusidėvėjimą (CK 6.629 str. 1 d.).

14Ieškovas BUAB „Melsta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:

151. Apeliantė be pagrindo teigia, kad jis neįrodė nuosavybės teisių į minėtą turtą, nes ginčo turtas bendrovėje buvo apskaitytas, yra pateikta kultivatoriaus įsigijimą patvirtinanti PVM sąskaita faktūra, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad turtas priklausė kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 ir 2010-11-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010 yra išaiškinęs, kad įstatymas nenumato privalomos registracijos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kuri yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o tokios priemonės įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

162. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad pats S. Ž., kuris buvo bendrovės akcininkas ir komercijos direktorius, yra atsakingas už tai, jog ginčo turto panaudos sutartis nebuvo sudaryta raštu. Šis asmuo siekė neatlygintinai asmeniniams interesams įmonės turtą naudoti be apskaitos dokumentų, todėl teismas, nustatydamas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai vadovavosi liudytojų paaiškinimais.

173. Teismas teisingai sprendė, kad negali būti ginamos atsakovės teisės, nes ji, kaip S. Ž. sutuoktinė, UAB „Melsta“ akcijas valdė ir naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl negali remtis rašytinės panaudos sutarties nebuvimo faktu (CK 1.93 str. 2 d.).

184. Teismas priteisė teisingą turto vertę, nes atsakovė jau seniai naudojasi ginčo turtu ir iš jo gavo pajamas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie jo iš dalies tenkintini.

21Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovės E. Ž. apeliacinio skundo ir trečiojo asmens R. Ž. prisidėjimo prie jo, ieškovo BUAB „Melsta“ atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija netikrina teisėtumo ir pagrįstumo tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priėmus ieškovo atsisakymą, buvo nutraukta bylos dalis dėl ekskavatoriaus išreikalavimo iš atsakovės valdymo, nes ji nėra apskųsta apeliaciniu skundu ir tarp šalių dėl to nėra ginčo, t. y. minėta teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (CPK 301 str.).

22Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrindą ir dalyką (ieškinio ribas, pasirinktą teisių gynimo būdą) ir dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai, kurie siejo ieškovą ir palikėją S. Ž., o taip pat ieškovą ir atsakovę E. Ž., ir neteisingai nuspręsta ar yra pagrindas ginti ieškovo nurodytą teisę jo nurodytu būdu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako minimais klausimais.

23Reikšmingos aplinkybės

24Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas BUAB „Melsta“ pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės E. Ž. išreikalauti, anot ieškovo, neteisėtai jos valdomą jam nuosavybės teise priklausantį turtą: du traktorius T40AM, traktorinę priekabą T-150, dviejų dalių kultivatorių KSP-4. Nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas CK 4.95, 4.97 straipsnių pagrindu. Tvirtino, kad turi teisę reikalauti grąžinti šį turtą, 1997-1999 metais perduotą laikinai naudotis tuometiniam ieškovo akcininkui ir komercijos direktoriui S. Ž., iš atsakovės (S. Ž. sutuoktinės) – E. Ž., nes ji yra 2004-07-31 mirusio S. Ž. teisių ir pareigų perėmėja, ir žinojo arba turėjo žinoti, kad šį turtą valdo be teisėto pagrindo (2-3 b. l.). Dublike ieškovas teigė, kad po S. Ž. mirties tarp jo ir atsakovės susiklostė ginčo turto panaudos santykiai, kad nesant prašomo išreikalauti turto natūra, turi būti priteista didžiausia jo vertė (39 b. l.).

25Atsakovė nuo ieškinio gynėsi tuo, kad ginčo turto ji neturi ir niekuomet neturėjo, nevaldė ir jis nebuvo perduotas jai saugoti, kad apie šį turtą nieko nežino ir jo nepaveldėjo, kad ieškovas, kaip S. Ž. kreditorius, per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą nepareiškė paveldėtojams jokių reikalavimų, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo turtas apskritai jam priklauso nuosavybės teise bei buvo perduotas jos sutuoktiniui asmeniniam naudojimui ir kt. (27-29 b. l.).

26Teismas konstatavo, kad tarp mirusiojo S. Ž. ir ieškovo buvo sudaryta žodinė ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartis, kuri tęsėsi ir po jo mirties – su atsakove, pastarajai paveldėjus ieškovo akcijas, turtą ir kitas teises, todėl būtent atsakovė yra materialiai atsakinga už ginčo turtą, kurį po bankroto bylos iškėlimo bendrovei valdo neteisėtai. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės patenkino ieškovo reikalavimus – priteisė iš atsakovės ieškovui šį turtą, o jo nesant – 11 000 Lt, tai yra jo vertę (CK 4.37, 4.95, 4.97, 6.629, 6.641, 6.478 str.).

27Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui patenkinti, kad neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl neva sudarytos panaudos sutarties tarp ieškovo ir S. Ž., kad netinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, nuspręsdamas, jog ieškovas nėra praleidęs termino pareikšti reikalavimus mirusiojo S. Ž. paveldėtojams, kad priteista turto vertė yra neadekvati, atsižvelgiant į jo 10-20 m. nusidėvėjimą.

28Dėl palikėjo kreditoriaus teisių ir kitų pažeistų asmens teisių daiktinių bei prievolinių gynimo būdų

29Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, taip pat CK penktoje knygoje reglamentuota, kaip yra reiškiami mirusiojo asmens kreditoriaus reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kaip nustatyta aukščiau, teismas, konstatavęs, kad šalis (ieškovą ir mirusį S. Ž. bei ieškovą ir S. Ž. palikimą priėmusią atsakovę E. Ž.) siejo prievoliniai teisiniai santykiai, ginčą sprendė taikydamas daiktinės teisės gynimui būtinas sąlygas.

30Visų pirma, jeigu ieškinys yra reiškiamas mirusiojo asmens įpėdiniams dėl jo turėto kreditoriui priklausančio daikto ar prievolės. Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, kad mirusysis S. Ž. jam patikėtą daiktą prarado, jis turi teisę prašyti įpėdinių atlyginti šio turto vertę (CK 5.52 str.); jeigu mano, kad įpėdiniai neteisėtai paveldėjo jam nuosavybės teise priklausantį daiktą, tai jis turi pareigą įrodyti, kad ginčo daiktai yra paveldėti ir kad jie ieškovui priklauso nuosavybės teise; jeigu mano, kad buvo paveldėta prievolė (nagrinėjamu atveju – panauda), turi įrodyti, kad tokia prievolė, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, egzistavo tarp ieškovo ir mirusiojo, o įpėdiniai ją paveldėjo.

31Kalbant šiuo klausimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-05-08 paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, jog atsakovė paveldėjo ½ dalį traktoriaus T-150 K, gamyklinis Nr. 529247 (59 b. l.), tuo tarpu, kaip matyti iš ieškininio pareiškimo, dubliko, ieškovas šiais duomenimis iš viso nesiremia. Bet kuriuo atveju reiškiant kreditorinius reikalavimus įpėdiniams turi būti remiamasi paveldėjimo teisę reglamentuojančių normų, tai yra CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad tokie reikalavimai teikiami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o terminą praleidus dėl svarbių priežasčių jis gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), kad šiems veiksmams atlikti nustatytas 3 metų naikinamasis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2010).

32Taigi tuo atveju, jeigu ieškininis reikalavimas grindžiamas paveldėjimo teisiniais santykiais, spręstina, koks yra ieškovo, kaip mirusiojo kreditoriaus, reikalavimo faktinis pagrindas ir ar jis laikėsi aukščiau paminėtų sąlygų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos medžiagą, S. Ž. palikimą priėmė ne tik jo žmona atsakovė E. Ž., bet ir dukra trečiasis asmuo R. Ž., tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį ginčą, iš viso nepasisakė šiuo klausimu (CPK 185 str.).

33Antra, daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo dar vadinamas vindikaciniu ieškiniu. Tai yra daiktinis teisinis ieškinys – absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo jam priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra reiškiamas remiantis daiktinės teisės normomis (CK 4.95-4.97 str.), asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias sąlygas: jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir ją turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

34Taigi apeliantė teisingai nurodo, jog ieškovui tokiu būdu (CK 4.95 str.) siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, privalo būti nustatytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, tuo tarpu teismas šių sąlygų neišsiaiškino ir nenustatė.

35Trečia, nuo aukščiau paminėtos teisinės situacijos (vidikacijos) reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia išsireikalauti daiktą iš kito asmens tarp šalių esančios prievolės pagrindu – tai yra, kai skolininkas įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, pastarasis ginasi reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007).

36Tokiu atveju, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, ir kaip jau yra paminėta aukščiau, ieškovas privalo įrodyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, pradinės prievolės egzistavimo, jos paveldėjimo faktus ir kad minėtiems santykiams pasibaigus atsakovė daiktų negrąžina (CK 6.145-6.153, 6.237-6.243 str.).

37Dėl ieškovo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą

38Kaip yra žinoma, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Teismas tokias teises gina CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje, kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d.).

39Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, todėl, būtent šis asmuo ieškinyje (patikslintame ieškinyje), kaip vientisame šalies procesiniame dokumente turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimo ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises. Nors civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas (CPK 13 str.) užtikrina ieškovo teisę savo nuožiūra pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą ir teismas negali nurodyti, kokiu būdu jis privalo ginti savo teises, tačiau privalo reikalauti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas, tai yra pasirinktas teisės pažeidimo šalinimo būdas, būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai, o neįvykdžius šios procesinės pareigos, privalo taikyti CPK 115 straipsnyje nustatytą trūkumų šalinimo institutą.

40Taigi teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; kt.).

41Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei apeliacinio skundo argumentų

42Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesilaikė pirmiau paminėtų proceso ir materialiosios teisės taisyklių reikalavimų, nes ieškovui pareiškus ieškininį reikalavimą taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių daiktinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodžius tokio reikalavimo faktinį pagrindą, o kituose procesiniuose dokumentuose – prievolių teise grindžiamus reikalavimus, teismas bylos šalių santykius kvalifikavo kaip prievolinius, kartu pritaikydamas daiktinį civilinių teisių gynimo būdą (CPK 12, 13 str., 42 str. 1 d., 265 str. 2 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

43Paminėtina, kad tiek Lietuvos civilinė teisė, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, tai reiškia, kad tuo atveju, kai asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, ieškinys gali būti reiškiamas dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu, jeigu daikto savininko nesieja prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, – reiškiamas vindikacinis ieškinys. Tuo atveju, kai ginčo turto natūra nebėra, savininkas (ieškovas) gali prašyti alternatyvaus civilinių teisių gynimo būdo, o ne vindikacijos (CK 1.138 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001; kt.).

44Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs tikslių nagrinėjamos bylos ieškinio ribų (pagrindo ir dalyko), atitinkamai ir esminę reikšmę nagrinėjam ginčui galinčių turėti aplinkybių, todėl yra pagrindas pripažinti, kad yra neatskleista bylos esmė (CPK 327 str.). Apeliacinis procesas, kaip minėta, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės ištaisyti šios teismo klaidos. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 320 str.).

45Nusprendus bylą gražinti nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 4 d.).

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

47Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys yra patenkintas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

48Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Melsta“... 6. Ieškovas BUAB „Melsta“ 2010-06-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 7. Atsakovė S. Ž., nesutikdama su ieškiniu, neigė, kad yra paveldėjusi ginčo... 8. Nagrinėjant bylą ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl ekskavatoriaus... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui pagal balansą nebuvo perduoti... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė E. Ž. apeliaciniu skundu ir trečiasis asmuo R. Ž. prisidėjimu... 14. Ieškovas BUAB „Melsta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 15. 1. Apeliantė be pagrindo teigia, kad jis neįrodė nuosavybės teisių į... 16. 2. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad pats S. Ž., kuris... 17. 3. Teismas teisingai sprendė, kad negali būti ginamos atsakovės teisės, nes... 18. 4. Teismas priteisė teisingą turto vertę, nes atsakovė jau seniai naudojasi... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie jo iš dalies tenkintini.... 21. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas... 23. Reikšmingos aplinkybės ... 24. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas BUAB „Melsta“ pareikštu ieškiniu... 25. Atsakovė nuo ieškinio gynėsi tuo, kad ginčo turto ji neturi ir niekuomet... 26. Teismas konstatavo, kad tarp mirusiojo S. Ž. ir ieškovo buvo sudaryta... 27. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo... 28. Dėl palikėjo kreditoriaus teisių ir kitų pažeistų asmens teisių... 29. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių... 30. Visų pirma, jeigu ieškinys yra reiškiamas mirusiojo asmens įpėdiniams dėl... 31. Kalbant šiuo klausimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-05-08... 32. Taigi tuo atveju, jeigu ieškininis reikalavimas grindžiamas paveldėjimo... 33. Antra, daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo dar vadinamas vindikaciniu... 34. Taigi apeliantė teisingai nurodo, jog ieškovui tokiu būdu (CK 4.95 str.)... 35. Trečia, nuo aukščiau paminėtos teisinės situacijos (vidikacijos) reikia... 36. Tokiu atveju, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, ir kaip jau yra... 37. Dėl ieškovo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą... 38. Kaip yra žinoma, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 39. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra materialusis teisinis reikalavimas ir... 40. Taigi teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio... 41. Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei apeliacinio skundo... 42. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia,... 43. Paminėtina, kad tiek Lietuvos civilinė teisė, tiek Lietuvos Aukščiausiojo... 44. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 45. Nusprendus bylą gražinti nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo... 48. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....