Byla e2A-279-381/2020
Dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“, atsakovų R. K. ir mažosios bendrijos „Marklita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir mažajai bendrijai „Marklita“ dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Binčis“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus R. K. ir mažąją bendriją (toliau – MB) „Marklita“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 21 990,57 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė nurodė, kad UAB „Binčis“, užsiimančioje klientų gaminamos ir / ar parduodamos produkcijos ženklinimu, R. K. nuo 2007 m. lapkričio 19 d. užėmė serviso inžinieriaus pareigas. Su atsakovu ieškovė taip pat buvo pasirašiusi Konfidencialumo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo saugoti ieškovės komercines paslaptis, nustatytas Konfidencialumo sutartyje. Konfidencialumo sutartimi ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovės konfidencialia informacija (komercine paslaptimi) bus laikoma, įskaitant, bet neapsiribojant: (1) bendrovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašai, pardavimo ir pirkimo sąlygos, sutartys, pardavimo kainos, produktų ir paslaugų savikaina, pardavimo metodai, valdymo ataskaitos, valdymo principai; (2) informacija apie bendrovės klientus ir klientų bendrovei už teikiamas paslaugas mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės bei klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės ir klientų gaunamas nuolaidas iš paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams mokamą užmokestį; (3) visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija; (4) žinios apie kainų struktūrą; (5) žinios apie bet kokius komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais. Neįvykdęs Konfidencialumo sutartyje nustatytos pareigos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei baudą bei atlyginti jos dėl tokio pažeidimo patirtus nuostolius.

83.

92016 m. gruodžio 23 d. darbo sutartis R. K. prašymu buvo nutraukta. 2017 m. sausio 3 d. atsakovas R. K. įkūrė MB „Marklita“, yra jos vienintelis steigėjas bei direktorius. Atsakovo įsteigta mažoji bendrija teikia profesionalias paslaugas, susijusias su pramoninio ženklinimo, datavimo, etikečių klijavimo tiesiogiai ant produktų, spausdintuvų parinkimo srityse, o taip pat atlieka ženklinimo įrangos suderinimo, remonto bei aptarnavimo darbus. Nutraukęs ilgalaikius darbo santykius UAB „Binčis“, atsakovas įsteigė tiesioginį jos konkurentą – MB „Marklita“. Atsakovo per MB „Marklita“ teikiamos paslaugos yra analogiškos ieškovės teikiamoms paslaugoms bei su jomis tiesiogiai konkuruoja.

104.

11Atsakovui išėjus iš darbo, ieškovės gaunamos pajamos iš klientų, su kuriais buvo susiklostę ilgalaikiai ir pastovūs santykiai (UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Visagino linija“, AB „Klaipėdos pienas“, „UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „K-UNI BALTIC“, UAB „Norvelita“, UAB „WAVIN BALTIC“, UAB „Gambera“, AB „Gubernija“), su kuriais atsakovui buvo pavesta dirbti UAB „Binčis“, ėmė mažėti, ženkliai sumažėjo užsakymų. Ilgainiui iš ieškovės klientų sąrašo vienas po kito visiškai pasitraukė ne vienerius metus iki tol su ieškove dirbę klientai. Tai atsitiko dėl to, kad atsakovas pradėjo bendradarbiauti ir gauti pajamas iš buvusių ieškovės klientų. Atsakovas, žinodamas ir disponuodamas ieškovės konfidencialia informacija, t. y. komercinėmis paslaptimis – klientų sąrašu, jų kontaktiniais duomenimis, jiems taikomais įkainiais, nuolaidomis, sutarčių su klientais sąlygomis, informacija apie klientų poreikius bei paslaugų užsakymo įpročius ir kt., pasinaudodamas UAB „Binčis“ darbo metu su ieškovės klientais sukurtais ryšiais, de facto (iš tikrųjų) klonavo jos veiklą – įsteigė MB „Marklita“. Tokiu būdu organizuodamas ir vykdydamas savarankišką veiklą, nesąžiningais veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, atsakovas persiviliojo ženklią dalį ilgalaikių ieškovės klientų, perdavė šią informaciją MB „Marklita“, ir pradėjo jiems tiekti paslaugas, analogiškas ieškovės teikiamoms paslaugoms. Ilgalaikius ieškovės klientus atsakovai persiviliojo neteisėtai pasinaudodami jos komercines paslaptis sudarančia informacija, tuo pažeisdami ieškovės bei atsakovo sudarytą Konfidencialumo sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytas komercinės paslapties apsaugos ir sąžiningos konkurencijos taisykles.

125.

13Ieškovė bei atsakovas Konfidencialumo sutartyje buvo aptarę minimalių ieškovės nuostolių esant Konfidencialumo sutarties pažeidimui dydį, t. y. – 2 896 Eur (10 000 Lt). Taip pat šalys susitarė, kad esant pažeidimui atsakovas kompensuos ir ieškovės dėl padaryto pažeidimo negautas pajamas, kiek jų nepadengia bauda. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės patirti nuostoliai negautų pajamų forma yra didesni, nei Konfidencialumo sutartyje nustatytas minimalus nuostolių dydis, todėl atsakovas neturi jai sumokėti baudos, o solidariai su MB „Marklita“ turi atlyginti jos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos. Kardinalus ieškovės apyvartinių lėšų, gaunamų iš klientų, kritimas, skaičiuojamas nuo 2017 m. pradžios, kada atsakovas įsteigė MB „Marklita“ ir pradėjo savo veiklos vykdymą. Pajamos, kurių ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sudaro 31 671,63 Eur, o grynasis negautas pelnas – 21 990,57 Eur, kuris iš esmės atitinka MB „Marklita“ gautą naudą iš ieškovės klientų – 31 495,50 Eur.

146.

15Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovės argumentai bei reikalavimai yra nepagrįsti, paremti prielaidomis, nesąžiningi ir neteisėti, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, taip pat atsakovų atžvilgiu taikomos civilinės atsakomybės pagrindų. Ieškovė neįrodė, kad jos nurodyta informacija yra komercinė paslaptis, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidę sutartinius įsipareigojimus. Vien faktas, kad dalis ieškovės klientų perka prekes/paslaugas iš MB „Marklita“, nereiškia, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.

167.

17Ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2007 m. lapkričio 19 d. darbo sutartyje Nr. 20 (toliau – Darbo sutartis), nėra nurodyta, kad R. K. tiek Darbo sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus, įsipareigoja nevykdyti konkurencinės veiklos darbdavio atžvilgiu. Jokio kito susitarimo dėl nekonkuravimo darbo santykių metu ar pasibaigus darbo santykiams sudaryta nebuvo. Reikalavimas atsakovui nekonkuruoti pasibaigus darbo santykiams su ieškove, nemokant jokios kompensacijos, laikytinas nesąžiningu ieškovės elgesiu ir siekiu neteisėtai riboti R. K. teises dirbti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą bei laisvai pasirinkti darbo vietą. MB „Marklita“ buvo įsteigta 2017 m. sausio 3 d., kai darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukti (2016 m. gruodžio 23 d.). Todėl atsakovas turėjo / turi teisę laisvai pasirinkti darbą ir darbo vietą pas bet kurį ieškovės konkurentą, taip pat turėjo / turi teisę tapti naujo juridinio asmens, kuris būtų ieškovės konkurentu, steigėju.

188.

19MB „Marklita“ parduoda skirtingą produkciją, nei kad parduoda ieškovė – MB „Marklita“ tiekia Videojet, Linx, Citronix rašalinės technologijos aptarnavimą, tuo tarpu UAB „Binčis“ tiekia vien Domino rašalinės technologijos aptarnavimą, taip pat atsakovas teikia kompleksinę pagalbą savo klientams, t. y. telefonu, fiziškai bet kuriuo paros metu, o UAB „Binčis“ tokių paslaugų neteikia, todėl negalima teigti, kad tiekiamos analogiškos paslaugos, o MB „Marklita“ yra konkurentė. Atsakovės MB „Marklita“ pasiūla gerokai didesnė, nei UAB „Binčis“. MB „Marklita“ parduoda rašalus, kurie tinkami Linx, Videojet, Citronix, Imaje.

209.

21Joks teisės aktas nedraudžia konkuruojantiems ūkio subjektams vilioti vienas kito klientus ir dėl jų varžytis. Atvirkščiai, toks varžymasis dėl klientų yra laisvos rinkos funkcionavimo pagrindas, kurį gina ir saugo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) nuostatos. Todėl ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į nei vieną klientą ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo, jeigu jis galėtų būti laikomas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, ir / arba MB „Marklita“ neparduoti prekių / produkcijos, nesiūlyti bei neteikti paslaugų, jei tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos, o prekės / produkcija parduodami.

2210.

23Ieškinyje iš esmės nėra įrodinėjamas joks konkretus tam tikrų komercinių paslapčių panaudojimo faktas, o teigiama, kad MB „Marklita“ įsteigimo faktas, savaime yra įrodymas, jog komercinės paslaptys tariamai buvo panaudotos atsakovų komerciniams tikslams. Ieškovė, įrodinėdama savo išskirtines teises teikti paslaugas ieškinyje nurodytiems klientams, nepateikė įrodymų apie ją ir klientus siejusius santykius: neatskleidė abipusių įsipareigojimų turinio ir jų tęstinumo bei kitų svarbių aplinkybių. Tokiame versle, kokį vykdo ieškovė, klientai gali turėti ne vieną partnerį, teikiantį ar galintį teikti tokias pat paslaugas ir parduoti tokias pat prekes / produkciją. Atsakovai teikia paslaugas / parduoda prekes / produkciją ginčo klientams teisėtai, nesinaudodami jokiomis ieškovės komercinėmis paslaptimis. Taip pat atsakovas negali būti kaltinamas ieškovės komercinių paslapčių panaudojimu, klientų perviliojimu, nes jis nėra ūkio subjektas, kuris teikia ir gali teikti kokias nors paslaugas ar parduoti prekes / produkciją ieškovės klientams. Ieškovė neįrodė, jog atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove, jos klientai buvo perduoti kuruoti / administruoti tokio paties lygio darbuotojui, taip pat neįrodė, kad, išėjus iš darbo atsakovui, ji sugebėjo tinkamai pasirūpinti klientais. Priešingai, į bylą pateikti klientų atsiliepimai patvirtina, kad pastarieji nebuvo patenkinti UAB „Binčis“ teikiamomis paslaugomis ir per mažu dėmesiu jiems, kuomet nutrūko atsakovo ir ieškovės darbo santykiai.

2411.

25Atsakovas R. K., dirbdamas pas ieškovę serviso inžinieriumi, neturėjo priėjimo prie visos UAB „Binčis“ informacijos, o juo labiau – prie visos komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Jam turėjo būti pateikta informacijos tiek, kiek reikia jo darbo funkcijoms vykdyti. Todėl faktas, kad atsakovas realiai buvo supažindintas su visa ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija negali būti realus. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokią komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovas žinojo, neįrodė, kad kokia nors jo komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo ar galėjo būti realiai panaudota.

2612.

27Ieškovė neįrodė, kad jos nurodoma informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką. Iš Konfidencialumo sutarties nėra aišku, kokia tiksli ir konkreti informacija turėtų būti saugoma, nenaudojama. Ieškovė niekaip neįrodinėja konkrečios informacijos neviešumo bei jos komercinės vertės. Didžioji dalis duomenų, kurių naudojimu yra kaltinami atsakovai, yra įprastiniuose verslo procesuose naudojami duomenys (pvz., įmonių pavadinimai).

2813.

29Ieškovė remiasi neegzistuojančia prezumpcija, kad kliento perėjimo (jei toks būtų buvęs) pas konkurentą faktas įrodo komercinių paslapčių atskleidimą. Ieškovė neįrodė žalos fakto, apsiribojo teoriniais pasvarstymais, kad dėl tariamų atsakovų neteisėtų veiksmų ji prarado pajamas iš klientų, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tokią žalą patyrė ir patiria būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad ieškovės klientai nebūtų pratęsę ar būtų nutraukę bendradarbiavimą dėl atsakovų aktyvių neteisėtų veiksmų.

3014.

31Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Visiškai neaišku, kokiu būdu ieškovė skaičiuoja savo tariamai patirtą žalą ir kokios rūšies nuostoliai į ją įeina. Neaišku, kokią konkrečiai nuostolių rūšį įrodinėja ieškovė, kodėl ji savo neva negautą tariamą grynąjį pelną (buhalterine prasme) prilygina atsakovų gautoms pajamoms (buhalterine prasme). Be to, ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimo modelis yra visiškai neteisingas, kadangi bylose dėl nuostolių atlyginimo negautomis pajamomis laikomas grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas iš pajamų atėmus visas turėtas išlaidas.

3215.

33Atsakovai nėra atlikę neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymą, o ieškovės nurodytos baudos dydis yra visiškai neadekvatus situacijai bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nebuvo atlikta neteisėta veika/sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, kurie ieškovei būtų sukėlę kokius nors neigiamus padarinius, kokią nors žalą. Ieškovė nepagrindė bei neįrodė jos tariamai patirtų nuostolių (žalos) fakto bei dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovės neva patirtos žalos ir tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų – buvimo, t. y. neįrodė nei vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

3416.

35Vadovaujantis CK 6.5 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, suformuota praktika, atsakovams negali būti taikoma solidarioji atsakomybė.

36II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3717.

38Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 10 015,66 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3918.

40Teismas, nustatęs, kad R. K. UAB „Binčis“ dirbo serviso inžinieriumi, tiesiogiai bendravo su ginčo klientais, taip pat vadovaudamasis jo pareiginėje instrukcijoje nurodytomis pareigomis (tiesiogiai bendrauti su klientais, juos aptarnauti; siekti naujų užsakymų, ieškoti naujų klientų; rinkti ir tiekti įmonės vadovybei duomenis apie klientų pageidavimus ir pretenzijas; lankyti klientus pagal iškvietimus; pardavinėti, aptarnauti ir remontuoti parduotus įrenginius; pagal pateiktas specifikacijas apskaičiuoti medžiagų kiekį ir išlaidas bei darbo sąnaudas, kurių reikia gamybai, remontui ar instaliacijai), ir atsakovo UAB „Binčis“ klientams išrašytomis sąskaitomis faktūromis, padarė išvadą, kad atsakovas žinojo duomenis apie ieškovės parduodamos produkcijos ir eksploatavimo medžiagų kainas, nuolaidas.

4119.

42Teismas sprendė, kad atsakovas R. K. žinojo informaciją, kuri buvo apibrėžta Konfidencialumo sutartyje, t.y. įmonės klientų, kurie naudojasi rašaliniais/čiurkšliniais spausdintuvais, skirtais prekių ženklinimui, sąrašą, šių klientų kontaktinius asmenis, klientų poreikius (kiek ir kokių spausdintuvų turi, kokių eksploatacinių medžiagų ir kada jiems prireikia, kokių serviso paslaugų gali reikėti ir kaip jas atlikti), kainas, kuriomis ieškovė pardavinėjo prekes ir teikė paslaugas. Nenustatęs, kad nurodyta informacija, kurią sudarytų pirmiau nurodyti duomenys, būtų prieinama viešai, teismas padarė išvadą, kad ši informacija pripažintina atitinkančia formaliuosius informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus bei neprieinama viešai. Teismas sprendė, kad ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

4320.

44Atsižvelgęs į UAB „Binčis“ vyr. finansininkės parodymus byloje, kuriais ji patvirtino, kad ieškovė imasi priemonių turimai informacijai apsaugoti – prie įmonės duomenų galima prieiti tik žinant kompiuterių prisijungimo slaptažodžius, kito darbuotojo vardu per „Terrasoft“ programą nebuvo galima išrašyti sąskaitų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodoma informacija atitinka komercinės paslapties sampratą, todėl pripažintina komercine paslaptimi.

4521.

46Teismas nustatė, kad UAB „Binčis“ veiklos sritis: tiekti, integruoti, aptarnauti įvairios produkcijos ženklinimo, kodavimo įrangą. UAB „Binčis“ yra Domino produkcijos atstovė, parduoda Domino spausdintuvus, skirtus pramoniniam ženklinimui, tiekia jiems eksploatavimo medžiagas ir atlieka jų techninį aptarnavimą. MB „Marklita“ parduoda spausdintuvus, skirtus pramoniniam ženklinimui (ne Domino), tiekia jiems eksploatavimo medžiagas (ne Domino) ir atlieka spausdintuvų, skirtų pramoniniam ženklinimui, techninį aptarnavimą. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad MB „Marklita“ parduoda Domino spausdintuvus ir Domino eksploatavimo medžiagas, nepateikė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas užsiima ne tik spausdintuvų bei eksploatavimo medžiagų pardavimu, tačiau ir teikia techninio aptarnavimo paslaugas. MB „Marklita“ atlieka ir Domino spausdintuvų techninį aptarnavimą. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad UAB „Binčis“ ir MB „Marklita“ iš dalies veikia toje pačioje rinkoje – teikia tokias pačias techninio aptarnavimo paslaugas.

4722.

48Spręsdamas dėl komercinės paslapties atskleidimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas R. K. darbo santykius su ieškove nutraukė 2016 m. gruodžio 23 d., o 2017 m. sausio 3 d. įregistravo MB „Marklita“. Nors R. K. teismo proceso metu teigė, kad jis darbo santykius nutraukė neturėdamas tikslo konkuruoti su ieškove, o MB „Marklita“ įkūrė tik pastūmėtas buvusių klientų prašymų dėl paslaugų teikimo, teismo vertinimu, tokie jo teiginiai neįtikinami. Aplinkybė, kad nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 3 d. buvo 6 darbo dienos, teismo vertinta kaip pernelyg trumpas laikotarpis atsirasti ginčo klientų (kelių) poreikiui kreiptis į R. K. dėl paslaugų, jo paties apsisprendimui įkurti įmonę, parengti įmonės registravimo dokumentus ir juos pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Todėl teismas padarė išvadą, kad R. K. darbo santykius nutraukė turėdamas tikslą nedelsiant įsteigti įmonę, iš dalies veikiančią toje pačioje rinkoje, teikti analogiškas techninės priežiūros paslaugas kaip ieškovė, ir, žinodamas ieškovės komercines paslaptis, perimdamas dalį ieškovės klientų, jas panaudoti pelnui MB „Marklita“ gauti. MB „Marklita“ pajamos iš ginčo klientų sudarė 72,22 proc. visų pajamų. Tai rodo, kad būtent UAB „Binčis“ komercinės paslapties atskleidimas įkuriant MB „Marklita“, leido atsakovams pradėti veiklą ir įsitvirtinti rinkoje.

4923.

50Tarp šalių sudaryta Konfidencialumo sutartis apėmė draudimą R. K. atskleisti ir naudoti ne tik komercinę paslaptį, bet ir bet kokią kitą informaciją, kuri yra konfidenciali ieškovės informacija. Kadangi ieškovė teismo prašė uždrausti konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, žalą kildino iš konfidencialios informacijos atskleidimo konkrečių klientų apimtyje, teismas vertino, kad šio reikalavimo turinys apima konfidencialios informacijos, susijusios su ginčo klientais, t. y. UAB „Visagino linija“, UAB „GealanBaltic“, UAB „Gambera“, AB „Klaipėdos pienas“, UAB „Norvelita“, UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „K-UNI Baltic“, UAB „WAVIN BALTIC“, AB „Gubernija“, naudojimą. Konfidencialumo sutartyje nustatytas trejų metų terminas nuo darbo santykių pasibaigimo, įpareigojantis per šį terminą neatskleisti konfidencialios informacijos. Duomenų, kad atsakovas R. K. atskleidė konfidencialią informaciją, susijusią su kitais ieškovės klientais, teismas nenustatė. Todėl teismas padarė išvadą, kad, pasibaigus trejų metų terminui, atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais.

5124.

52Atsižvelgęs į atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytus argumentus, kad ieškovės pajamos galimai sumažėjo ne dėl MB „Marklita“ veiklos, tačiau dėl to, kad ieškovė savo veiklą, susijusią su ginčo klientais, perkėlė į UAB „Partnerita“, teismas nustatė, kad UAB „Binčis“ akcininkas ir direktorius bei UAB „Partnerita“ akcininkė ir direktorė yra sutuoktiniai. UAB „Binčis“ yra Domino produkcijos atstovas, parduoda Domino spausdintuvus, skirtus pramoniniam ženklinimui, tiekia jiems eksploatavimo medžiagas ir atlieka jų techninį aptarnavimą. UAB „Partnerita“ tiekia ne Domino eksploatacines medžiagas tokiems patiems pramoniniams prekių ženklinimo spausdintuvams. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Partnerita“ nepateikė duomenų ekspertei apie pajamas, gautas per ginčo laikotarpį iš ginčo klientų, teismas sprendė, kad UAB „Partnerita“ gali teikti ginčo klientams ne Domino eksploatacines medžiagas, t.y. analogiškas toms, kurias teikia MB „Marklita“, ir pigesnes nei teikia UAB „Binčis“. Todėl teismas UAB „Partnerita“ vertino kaip su UAB „Binčis“ susijusią įmonę ir iš dalies kaip MB „Marklita“ konkurentę. Aplinkybę, kad UAB „Binčis“ atsisakė atskleisti UAB „Partnerita“ gautas pajamas iš ginčo klientų, teismas vertino kaip siekį neatskleisti duomenų apie savo netektas pajamas dėl MB „Marklita“ neteisėtų veiksmų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp savo negautų pajamų, susijusių su Domino spausdintuvų pardavimu ir eksploatacinių medžiagų jiems tiekimu ginčo klientams dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

5325.

54Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Partnerita“ teiktų ginčo klientams ir techninio aptarnavimo paslaugas, to neįrodinėjo nei viena šalis. Tuo tarpu atsakovė MB „Marklita“ ginčo klientams tokias paslaugas teikia ir per ginčo laikotarpį šių paslaugų suma, apskaičiuota ekspertės, sudarė 10 015,66 Eur. Todėl, teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, jog ieškovė UAB „Binčis“ patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovui atskleidus ir perdavus MB „Marklita“ ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją ir MB „Marklita“ ją panaudojus per ginčo laikotarpį teikiant ginčo klientams techninio aptarnavimo paslaugas.

5526.

56Ekspertizės aktas paremtas pirminiais buhalteriniais dokumentais, t. y. atsakovės MB „Marklita“ sąskaitomis faktūromis. Teismas sprendė, kad tai yra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog ieškovė dėl MB „Marklita“ neteisėtai naudojamos UAB „Binčis“ komercinės paslapties prarado pajamas, kurias gavo MB „Marklita“. Tokiu apskaičiavimu teismas ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo nekeitė – nuostolių dydį apskaičiuoti pagal savo negautas pajamas, o atsakovės gautas pajamas vertinti ieškovės negautų pajamų kontekste. Todėl teismas iš atsakovų priteisė 10 015,66 Eur ieškovės negautų pajamų (netiesioginių nuostolių).

5727.

58Remdamasis CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apie atsakovų sąsajas, bendrai atliekamus veiksmus ir ribotą galimybę atriboti kiekvieno atsakovo veiksmais padarytus nuostolius, teismas nurodė, kad atsakovai žalą privalo atlyginti solidariai.

59III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6028.

61Ieškovė UAB „Binčis“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą „darytina išvada, kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6228.1.

63UAB „Partnerita“ nėra ieškovės konkurentė, ji yra ieškovės partnerė. Šios dvi įmonės yra susijusios per akcininkus bei tarpusavyje nekonkuruoja, dirba su skirtingais klientais. Šios dvi įmonės buvo įsteigtos būtent darbui su skirtingais klientais ir jie negalėjo būti perkeliami iš vienos įmonės į kitą. Tai yra du atskiri juridiniai asmenys. Visa tai patvirtino byloje liudytoja apklausta J. P., kuri yra UAB „Binčis“ vyr. finansininkė, akcininko ir direktoriaus sutuoktinė, o taip pat UAB „Partnerita“ akcininkė bei direktorė. Papildomai šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti UAB „Partnerita“ banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad ginčo klientai su UAB „Partnerita“ ginčo laikotarpiu nebendradarbiavo, mokėjimų iš šių klientų UAB „Partnerita“ negavo.

6428.2.

65Iš viso sutampa tik du klientai, su kuriais dirba tiek ieškovė, tiek UAB „Partnerita“ – UAB „WAVIN BALTIC“bei UAB „Norvelita“ (ir šios tebuvo tik vienas mokėjimas), tačiau iš esmės skiriasi teikiamų paslaugų/prekių pobūdis. UAB „WAVIN BALTIC“ iš UAB „Partnerita“ perka rašalus ir skiediklius rašaliniams spausdintuvams. Iš ieškovės ši klientė pirkdavo serviso ir remonto paslaugas, detales spausdintuvams. Tai visiškai skirtingos prekės / paslaugos, kurios tarpusavyje nekonkuruoja, viena kitos nepakeičia. Tuo tarpu kaip įrodo MB „Marklita“ PVM sąskaitos faktūros bei Ekspertizės aktas, MB „Marklita“ klientei UAB „WAVIN BALTIC“ teikė paslaugas, identiškas toms, kurias iki perviliojimo jai teikė ieškovė, konkrečiai – serviso ir remonto paslaugas, detales spausdintuvams. Ieškovės veikla šios klientės atžvilgu buvo perkelta ne į UAB „Partnerita“, bet būtent atsakovai nesąžiningai ją perėmė.

6628.3.

67UAB „Norvelita“ iš UAB „Partnerita“ įsigijo tik valymo šluostes. Ieškovė šiai klientei teikė serviso bei remonto paslaugas, detales spausdintuvams bei eksploatacines medžiagas. Vėlgi, savo esme tai visiškai skirtingi produktai / paslaugos. MB „Marklita“ klientei UAB „Norvelita“ siūlė serviso ir remonto paslaugas, detales spausdintuvams, kas įrodo, kad ieškovės veiklą šios klientės atžvilgiu perėmė ne UAB „Partnerita“, o atsakovai. UAB „Partnerita“ su nurodytom sutampančiom klientėm bendradarbiauja dar nuo 2011 m., bendradarbiavimas buvo nuoseklus, visada perkant iš UAB „Partnerita“ skirtingo pobūdžio prekes, nei iš ieškovės.

6828.4.

69Teismui pateikti byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Partnerita“ finansiniai dokumentai–UAB „Partnerita“ išrašai iš banko sąskaitos, kuriuose matosi visas bendrovės lėšų judėjimas (įskaitant ir su byla nesusijusių trečiųjų asmenų asmens duomenis) bei su bylos ginčo klientais susijusios PVM sąskaitos-faktūros. Todėl, priešingai teismo teiginiams, byloje buvo visi bylai reikšmingi ir ekspertizės atlikimui būtini UAB „Partnerita“ finansiniai dokumentai. Nepaisant to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas dėl nežinomų priežasčių šį faktą paprasčiausiai ignoravo, dokumentų tiesiog nevertino bei ekspertei neperdavė. Kita vertus, nei byloje nedalyvaujanti UAB „Partnerita“ tiesiogiai, nei ieškovė niekada nebuvo teismo nutartimi ar kokiu nors kitu procesiniu dokumentu ar veiksmu įpareigoti pateikti teismui ir/arba ekspertui UAB „Partnerita“ finansinius dokumentus. Ieškovės 2018 m. lapkričio 5 d. paaiškinimuose dėl ekspertizės klausimų, susijusių su UAB „Partnerita“ veikla, nurodyta, kad teismui palikus nurodytus klausimus dėl UAB „Partnerita“, ieškovė neturi galimybių pateikti visų neapibrėžtų ir su byla nesusijusių UAB „Partnerita“ finansinių dokumentų, kurių tikslaus sąrašo ekspertė netgi nenurodė, ir siūlė teismui svarstyti UAB „Partnerita“ dalyvavimo byloje klausimą. Teismas į šią situaciją niekaip nesureagavo, jokio įpareigojimo ieškovės atžvilgiu nepriėmė, tiesiogiai į UAB „Partnerita“ nesikreipė. Jei teismas manė, kad UAB „Partnerita“ finansiniai dokumentai bei jų analizė nagrinėjamoje byloje yra reikalingi didesne apimtimi, ši bendrovė turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ar bent teismo reikalavimai dėl šių dokumentų pateikimo turėjo būti teikiami bei adresuojami tiesiogiai UAB „Partnerita“, tačiau ne ieškovei. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdų civilinio proceso teisės normų pažeidimą. Tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, kad neigiamos tokio teismo sprendimo pasekmės gali ar turi būti perkeliamos ieškovei. Sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas faktas, kad ieškovė dalį savo veiklos ir pajamų perkėlė į byloje nedalyvaujantį asmenį UAB „Partnerita“ yra sprendimas dėl šio byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)329 straipsnis).

7028.5.

71Teismas nepagrįstai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės negautų pajamų, kiek tai susiję su spausdintuvų ir eksploatacinių medžiagų pardavimu. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovų pajamų, gautų iš ginčo klientų, šiems parduodant spausdintuvus, jų dalis ir eksploatacines medžiagas, nurodęs, kad ieškovė ir atsakovas šioje dalyje nekonkuruoja. Ieškovė yra oficiali Domino produkcijos atstovė – parduoda Domino spausdintuvus, skirtus pramoniniam ženklinimui, tiekia jiems eksploatavimo medžiagas ir atlieka jų techninį aptarnavimą. MB „Marklita“ parduoda kitų gamintojų produkciją bei teikia techninio aptarnavimo paslaugas Domino produkcijai. Nors MB „Marklita“ neturi teisės prekiauti originalia Domino produkcija (spausdintuvais ar originaliomis eksploatavimo medžiagomis), ji, be to, kad teikė šios produkcijos techninio aptarnavimo paslaugas, dėl to, kad žinojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, turėjo galimybę ją naudoti, ginčo klientus taip pat aprūpindavo ir neoriginaliomis Domino produkcijai naudojamomis eksploatavimo medžiagomis: filtrais, rašalais, skiedikliais, plovikliais ir pan. Klientams įsigijus prekes iš atsakovų, klientų poreikis buvo patenkintas ir jie nebeturėjo poreikio pirkti šių prekių iš ieškovės.

7228.6.

73Tiektos prekės yra identiškos. Tiek ieškovė, tiek MB „Marklita“ Domino produkcijos techniniam aptarnavimui naudoja tokių pačių parametrų filtrus, taip pat visiškai atitinka rašalų, skiediklių, ploviklių parametrai. Originalios Domino eksploatacinės medžiagos bei neoriginali analogiška produkcija, kurią ginčo klientams pardavinėjo MB „Marklita“, yra viena kitą pakeičiančios prekės. Be to, ieškovė bei MB „Marklita“ tiesiogiai konkuruoja ne tik Domino produkcijos techninės priežiūros paslaugose, bet ir tiekiant šiai produkcijai skirtas eksploatacines medžiagas. Atsakovui R. K., kaip šios srities specialistui, buvo žinoma, kad vietoj originalių Domino eksploatacinių medžiagų Domino produkciją naudojantys ieškovės klientai iš esmės be jokių neigiamų pasekmių taip pat gali naudoti ir neoriginalias, tačiau analogiškas, MB „Marklita“ platinamas medžiagas. Todėl dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovės negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne tik techninio aptarnavimo paslaugų, bet ir eksploatacinių medžiagų pardavimo atžvilgiu. Tai, reiškia, kad sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, dėl to apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pakeistas.

7428.7.

75Sprendime teismas nurodė, jog „darytina išvada, kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir, nors ir neturi tiesioginės įtakos teismo sprendimo rezoliucinei daliai, turėtų būti šalinama iš teismo sprendimo motyvų, kadangi suvaržo ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl kitų, šioje byloje nenagrinėtų, ieškovės klientų atžvilgiu atliktų neteisėtų atsakovų veiksmų, jeigu tokie paaiškėtų. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), jeigu šalių sudarytoje sutartyje nurodytas ilgesnis terminas neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, kaip šiuo konkrečiu atveju – 3 metai, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas trimis metais.

7629.

77Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti atsakovų pateiktą apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7829.1.

79UAB „Partnerita“ bei UAB „Binčis“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad šios susijusios bendrovės dirba su tais pačiais / sutampančiais tiek ginčo (UAB „Norvelita“, UAB „WAVIN BALTIC“), tiek ne ginčo klientais (AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Italiana“, UAB „Sulinkiai“ ir kt.). Ieškovė dirbtinai imituoja tariamai dėl atsakovų kaltės patirtus nuostolius. Bendradarbiavimas su ginčo klientais bei kitais juridiniais asmenimis, dėl kurių nors ir nekyla ginčas, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Binčis“ ir UAB „Partnerita“ nėra tarpusavyje nekonkuruojančios įmonės ir dirba su tais pačiais klientais. Šiuos atsakovų argumentus patvirtina ir itin dideli finansiniai srautai / tarpusavio atsiskaitymai tarp UAB „Binčis“ bei UAB „Partnerita“ (2016 m. gruodžio 29 d. – 8 000 Eur; 2017 m. sausio 6 d. – 233,53 Eur; 2017 m. vasario 9 d. – 6 333,91 Eur; 2017 m. vasario 21 d. – 96,80 Eur; 2017 m. kovo 8 d. – 2 424,42 Eur ir t.t.).

8029.2.

81Ieškovė Ekspertizės akto išvadų neginčijo, todėl visiškai nepagrįstas jos argumentas, kad teismas nuslėpė kažkokius įrodymus nuo ekspertės ir neperdavė jai įvertinti. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu buvo išanalizuoti civilinės bylos duomenys bei papildomai pateikti duomenys, kuriuose nebuvo pateikta informacija apie UAB „Partnerita“ pajamas ir sąnaudas iš ginčo klientų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. Ekspertizei pateikti UAB „Partnerita“ banko išrašai, kuriuose yra įmonės išlaidos ir įplaukos, neatspindi informacijos apie UAB „Partnerita“ gautas pajamas ir grynąjį pelną. Ekspertizei nebuvo pateikti pakankamai išsamūs duomenys apie UAB „Partnerita“ gautas pajamas ir patirtas sąnaudas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., todėl iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti pajamų ir grynojo pelno dydžio. 2019 m. balandžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu UAB „Partnerita“ vienintelė akcininkė J. P. nurodė, kad duomenų apie UAB „Partnerita“ neteikė ne todėl, kad negalėjo, o todėl, kad nematė poreikio teikti ir jai taip patarė UAB „Binčis“ teisininkai.

8229.3.

83Atsakovai dėjo maksimalias pastangas, siekdami įrodyti, kad ieškovės ginčo klientai ir užsakymai iš jų buvo nukreipti į UAB „Partnerita. Tuo tarpu ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neteikė įrodymų, kuriuos turėjo pateikti ir kurie buvo jos žinioje. Tokio ieškovės elgesio negalima pavadinti niekaip kitaip, kaip tik piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis bei nesąžiningu elgesiu, todėl teismas teisingai ir pagrįstai taikė contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs) principą. Tam, jog iš asmens būtų galima išreikalauti kokius nors įrodymus, tas asmuo neturi būti traukiamas į nagrinėjamą civilinę bylą kokiu nors procesiniu statusu, ypač, kai civilinė byla ir joje priimti sprendimai neturi ir ateityje neturės visiškai jokios įtakos to asmens teisėms ir / ar pareigoms.

8429.4.

85MB „Marklita“ yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Visagino linija“ pardavė 2 technologinės žymės ženklinimo įrangos Spray Jet 750 vienetus, taip pat su UAB „Gealan Baltic“ bei UAB „Švenčionių vaistažolės“ atsakovė MB „Marklita“ sudarė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias tiekia remonto ir profilaktinio aptarnavimo paslaugas bei eksploatacines medžiagas. Ieškovė neteikia priežiūros serviso įsipareigojimo paslaugų, nesiūlo Videojet, Imaje ir kt. rašalų ar jų pakaitalų. Klientai iš UAB „Binčis“ ir MB „Marklita“ perka skirtingas medžiagas / prekes, klientams MB „Marklita“ nėra pardavusi nė vieno Domino spausdintuvo ar eksploatacinių medžiagų. MB „Marklita“ nuomoja Videojet spausdintuvus, parduoda seną Citronix, Videojet įrangą, naują Makrotek, CarlValentin, Savema įrangą (Domino MB „Marklita“ neplatina), tiekia rašalus ir skiediklius iš Jungtinės Karalystės tiekėjo SIC. Ekspertizės akte taip pat padarytos išvados, kad (1) negalime daryti prielaidų, ar suteiktos prekės ir paslaugos buvo identiškos, (2) nepavyko surinkti tinkamų įrodymų teigti, kad ieškovė UAB „Binčis“ ir atsakovė MB „Marklita“ ginčo klientams parduoda tokias pačias, t. y. identiškas prekes ir teikia tokias pačias, t.y. identiškas paslaugas, (3) negalima teigti, kad visais atvejais ieškovei UAB „Binčis“ ir atsakovei MB „Marklita“ bendradarbiaujant su ginčo klientais buvo realizuojami tos pačios rūšies paslaugos ir prekės.

8629.5.

87Ieškovės ir atsakovės sudarytoje Konfidencialumo sutartyje nurodyta, jog „sutartis galioja ir taikoma santykiams tarp šalių iki darbuotojo darbo santykių su darbdaviu pasibaigimo ir dar 3 kalendorinius metus po darbo sutarties su darbuotoju pasibaigimo dienos“. Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2018 m spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, dėl komercinės paslapties apsaugos termino, matyti, kad: 1) jei komercinės paslapties savininkas sutartimi nustatė konkretų komercinės paslapties apsaugos terminą, būtent tokį laiko tarpą (nei ilgiau, nei trumpiau) komercinė paslaptis turi būti saugoma ir tik 2) jeigu komercinė paslaptis yra neteisėtai išviešinama/panaudojama/atskleidžiama tuo laikotarpiu, kai ji turėjo būti saugoma, tokiu atveju komercinės paslapties naudojimas netampa teisėtas ir pasibaigus sutartiniam apsaugos terminui. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su ne ginčo klientais, todėl jei atsakovai per 3 metų konfidencialumo laikotarpį neatliks jokių neteisėtų veiksmų (o atlikti tikrai neketina ir iki šiol nėra atlikę jokių neteisėtų veiksmų nei kiek tai susiję su ginčo klientais, nei su ne ginčo klientais), tuomet pasibaigus 3 metų konfidencialumo terminui atsakovai teisėtai galės naudotis ieškovės konfidencialia informacija ir komercinėmis paslaptimis.

8830.

89Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9030.1.

91Ieškovė neįrodė, kad informacija, kuria tariamai pasinaudojo atsakovai, yra specifinio pobūdžio ar komercinę vertę turinti ieškovės informacija. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovui R. K. patikėtų komercinių paslapčių, išskyrus, kad tai yra bendri duomenys apie ieškovės klientus. Informacija ir duomenys, kuriuos žinojo atsakovas, atitinka informaciją, kuri, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl negali būti laikoma ieškovės specifinio pobūdžio ar komercinę vertę turinčia konfidencialia informacija, už kurios atskleidimą/panaudojimą galėtų kilti civilinė atsakomybė. Ieškovė nepateikė argumentų bei įrodymų, kad ji ėmėsi priemonių nustatyti, kokia tiksliai informacija ieškovei yra reikšminga ir turėtų būti saugoma (ieškovė konfidencialia informacija Konfidencialumo sutartyje įvardino absoliučiai visą savo bendrovės informaciją) bei nenurodė, apie kokią konkrečią informaciją ir tariamai neteisėtą tokios informacijos panaudojimą kalba.

9230.2.

93Bendravimas su klientais ir tam tikri vadybiniai sprendimai, žinios apie ieškovės klientus, kurie naudojasi rašaliniais/čiurkšliniais spausdintuvais, skirtais prekių ženklinimui, žinios apie šių klientų kontaktinius asmenis, klientų poreikius (kiek ir kokių spausdintuvų turi, kokių eksploatacinių medžiagų ir kada jiems prireikia, kokių serviso paslaugų gali reikėti ir kaip jas atlikti), yra laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Ieškovė nepateikė, o teismas nenustatė jokių konkrečių duomenų, kokią komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovas žinojo.

9430.3.

95Ginčas yra kilęs tik dėl 10 ieškovės klientų, o ne dėl kelių šimtų ar tūkstančių. Natūralu, kad darbuotojas, kuris ieškovės įmonėje dirbo beveik 10 metų, gali be jokių papildomų pastangų žinoti tam tikrą informaciją apie 10 ginčo klientų ir tokios informacijos, išėjęs iš įmonės, negali tiesiog užmiršti. Tokiu atveju kyla klausimas, ar sąžininga, teisinga ir protinga įpareigoti atsakovą neterminuotą laiko tarpą nenaudoti informacijos, kuri natūraliai tapo jo žinių bei įgūdžių dalimi, ypač, kai ne atsakovai aktyviais veiksmais siekė tokia informacija pasinaudoti, o ginčo klientai patys kreipėsi į atsakovus. Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojo R. L. teiktus paaiškinimus ir patvirtinimus, kad atsakovai neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdami pervilioti ginčo klientus.

9630.4.

97Konfidencialumo sutartyje nurodyta, jog darbuotojams patikėta komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija saugoma tik nuo tokios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims (2.1. punktas), kita vertus, darbuotojas gali vykdyti komercinę, socialinę ar kitą veiklą, pasinaudojęs turima konfidencialia informacija, jei yra gavęs tokią informaciją pateikusių klientų raštišką sutikimą (2.6. punktas). Kitaip tariant, jei ginčo klientai patys savarankiškai, prieš tai atsakovams neatlikus jokių aktyvių veiksmų, kreipiasi į atsakovus ir pageidauja bendradarbiauti būtent su atsakovais, ieškovė negali reikalauti, kad atsakovai, nesant jokio nekonkuravimo susitarimo ir negaunant jokios kompensacijos už nekonkuravimą, atsisakytų nuo tokio bendradarbiavimo su ginčo klientais. Priešingu atveju, ieškovės ir atsakovo sudarytas Konfidencialumo susitarimas de facto būtų pripažintas nekonkuravimo susitarimu.

9830.5.

99Ieškovė nepagrindė, o teismas nenustatė, kaip konkreti ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo panaudota ar bent jau galėjo būti panaudota prieš ieškovę jos atžvilgiu atliekant tariamus neteisėtus veiksmus. Samprotavimai apie atsakovo žinias apie klientus yra tik abstraktaus pobūdžio ir niekaip neįrodo nei aplinkybių, kad atsakovas žinojo konkrečią komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nei kad ją panaudojo komerciniams tikslams. Atvirkščiai, klientai buvo nepatenkinti UAB „Binčis“ teikiamomis paslaugomis ir per mažu dėmesiu klientams, kuomet buvo nutraukti darbo santykiai su R. K.. Teismas netyrė, jog atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove, jos klientai buvo perduoti kuruoti/administruoti tokio paties lygio darbuotojui. Ieškovė neįrodė, kad, išėjus atsakovui, ji sugebėjo tinkamai pasirūpinti savo klientais – šiuos apeliantų argumentus vėl patvirtina liudytojas R. L..

10030.6.

101Atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje, puikiai atliko jam patikėtus darbus, užsirekomendavo klientų akyse kaip puikus ir atsakingas darbuotojas, todėl ginčo klientai patys kreipėsi į atsakovus. Net ir nutraukus darbo santykius su R. K., jo kontaktiniai duomenys nebuvo pašalinti iš UAB „Binčis“ interneto svetainės, t. y. klientams buvo nurodoma, kad dėl produkcijos ženklinimo techninių sprendimų, techninio aptarnavimo jie turėtų kreiptis į atsakovą.

10230.7.

103Vien faktas, jog klientai nepratęsė bendradarbiavimo su ieškove ar nebetęsia jo tokia apimtimi, kokia vyko anksčiau, savaime negali rodyti, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės informacija. Paslaugų teikimo faktas savaime neįrodo neteisėtų veiksmų atlikimo, o nekonkuravimo susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas nebuvo.

10430.8.

105Ieškovė pateikė duomenis apie klientus iš savo darbo organizavimui naudojamos sistemos „Terrasoft“. Pateiktuose duomenyse yra nurodyti tik kliento pavadinimas ir iš kliento gautos pajamos, taip pat kad sutartis su klientais sudaryta. Jokios reikšmingos ir konfidencialios informacijos juose nėra. Taip pat nėra jokios informacijos, kuri darbuotojui ilgą laiką dirbant įmonėje automatiškai netaptų jo įgūdžių ir žinių dalimi. Atsakovas dirbo įmonėje beveik 10 metų, todėl natūralu, kad kažkokius duomenis apie klientus žinojo ir negalėjo jų užmiršti nutraukęs darbo santykius su bendrove. Tuo tarpu teismas nesistengė atriboti informacijos, kuri natūraliai tapo atsakovo žinių ir įgūdžių dalimi, nuo informacijos, kuri tikrai yra ieškovės komercinė paslaptis ir specifinio pobūdžio konfidenciali informacija.

10630.9.

107Ieškovė ne visiems savo darbuotojams buvo išpirkusi „Terrasoft“ licencijas, dalis darbuotojų jungėsi su svetimu prisijungimu (pvz., atsakovo R. K. vardu ir pavarde). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visi darbuotojai turėjo savo prisijungimus, nors atsakovai tokias aplinkybes ginčijo, o ne naudojosi R. K. prisijungimu. Tokiu būdu ieškovė dirbtinai sudaro įspūdį, kad atsakovas žinojo daugiau duomenų ir informacijos apie klientus, nei žinojo iš tikro. Sistema neturi/neturėjo jokių slaptažodžių, jokios autorizacijos, tik vardą, pavardę, todėl bet kuris iš ieškovės įmonėje kartu su R. K. dirbusių darbuotojų R. K. vardu jungėsi prie nurodytos sistemos. R. K., dirbdamas bendrovėje, neturėjo jam priskirto asmeninio darbinio elektroninio pašto – elektroninis paštas buvo visiems prieinamas, vienu elektroniniu paštu naudojosi keturi darbuotojai, todėl neaišku, koks asmuo išrašydavo ir siųsdavo sąskaitas.

10830.10.

109Ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir turinio, todėl teismas negalėjo tenkinti tokio reikalavimo. Taip pat teismas savarankiškai pakeitė ir tenkino tokį ieškovės reikalavimą, kokio ji nereiškė. Ieškinyje (patikslintame ieškinyje) ieškovė buvo nurodžiusi, kad prašo pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. „nutraukti neteisėtą ieškovės konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje“. Teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovus „nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1, t.y. nutraukti neteisėtą ieškovės konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje“. Tokiu būdu teismas nepaisė įstatymiškai įtvirtinto draudimo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas ir neteisėtai išplėtė ieškovės reikalavimą.

11030.11.

111Palikus galioti sprendime nurodytą įpareigojimą, būtų sudarytos galimybės ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis bei neteisėtai reikalauti atsakovų nekonkuruoti, t. y. visiškai nutraukti bendradarbiavimą su klientais. Sprendime nėra nurodyta, kokios informacijos naudojimas yra neteisėtas, o kokia informacija atsakovai gali naudotis ir teikti paslaugas ginčo klientams. Taip pat visiškai neaiški neturtinio pobūdžio įpareigojimo apimtis, t. y. tiek dėl turinio, tiek dėl galiojimo laike, todėl toks įpareigojimas tūrėtų būti panaikintas.

11230.12.

113Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Partnerita“ ginčo klientams neteikia techninio aptarnavimo paslaugų. UAB „Partnerita“ teikia techninio aptarnavimo paslaugas, ši informacija yra nurodyta ir UAB „Partnerita“ interneto svetainėje, taip pat dėl to byloje nekilo jokio ginčo, todėl ši aplinkybė nereikalavo jokio atskiro įrodinėjimo.

11430.13.

115Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir tariamai patirtų nuostolių. Ieškovė apsiriboja teoriniais pasvarstymais, kad dėl tariamų atsakovų neteisėtų veiksmų ji prarado pajamas iš klientų, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tokią žalą patyrė, patiria būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad ieškovės klientai nebūtų pratęsę ar būtų nutraukę bendradarbiavimą dėl atsakovų aktyvių neteisėtų veiksmų, arba, kad klientai būtų ketinę teikti užsakymus ieškovei ateityje. Ieškovės pajamos/pelnas tendencingai mažėjo nuo 2016 m., net ir atsakovo R. K. darbo įmonėje laikotarpiu, šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertė A. K. Ekspertizės akte. Taip pat ekspertė nurodė, kad nepavyko surinkti tinkamų įrodymų teigti, kad ieškovė UAB „Binčis“ ir atsakovas MB „Marklita“ ginčo klientams parduoda tokias pačias prekes ir teikia tokias pačias paslaugas.

11630.14.

117Teismas taikė netinkamą nuostolių skaičiavimo mechanizmą. Ieškovė reikalavo savo negautų pajamų grynojo pelno forma. Tačiau teismas priteisė ieškovei tariamą atsakovės MB „Marklita” nepagrįstą praturtėjimą ir ne grynojo pelno forma, o priteisė visiškai visas atsakovės gautas pajamas. Ieškovė turėjo pateikti duomenis apie realų patirtos žalos dydį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ekspertizės akte yra apskaičiuotos tik pajamos (buhalterine prasme), kurias gavo MB „Marklita”, o ne grynasis ar bendrasis pelnas (buhalterine prasme). Kita vertus, Ekspertizės akte yra nurodyta, kad neaišku ar MB „Marklita“ pajamos buvo gautos pardavus tas pačias prekes/produktus ir suteikus tokias pačias serviso paslaugas. Ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė savo nurodomos žalos skaičiavimo teisingumo bei dydžio.

11831.

119Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė teismo jį atmesti bei ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12031.1.

121Ieškovės verslas paremtas nuolatiniu bendravimu su klientais, jų poreikių sekimu bei juos atitinkančių sprendimų įgyvendinimu, tad būtent šios informacijos valdymas suteikia galimybes ieškovei sėkmingai konkuruoti. Ieškovės per daugiau nei 16 veiklos metų sukaupta bei valdoma informacija apie rinką, tiekėjus bei klientus turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali buti laisvai prieinama, be to, ši itin svarbi informacija bendrovėje laikoma paslaptyje, be kita ko ir naudojant slaptažodžius, ir yra atskleidžiama tik ieškovės darbuotojams, pasirašiusiems atsakovo pasirašytam analogiškus konfidencialumo susitarimus, taigi ieškovė deda pastangas jai išsaugoti. Atsakovas pats išrašinėjo sąskaitas, jas siuntė klientams, rūpinosi sąskaitų apmokėjimu, pildydavo visą pardavimo informaciją ir žinojo ieškovės teikiamų paslaugų ir prekių kainas, jų skaičiavimo metodikas bei struktūrą, klientams taikomas nuolaidas bei pardavimo bei mokėjimo sąlygas. Atsakovas ieškovės klientams pardavinėjo ne tik paslaugas, bet ir prekes, todėl žinojo, kokia įranga yra pas klientą ir koks yra konkretaus kliento poreikis bei pirkimo planai. Atsakovas žinojo kiekvieno kliento asmenis (jų kontaktus), kurie buvo atsakingi už prekių ir paslaugų pirkimą. Būtent šią informaciją, t.y. sukauptas rinkos žinias, ieškovės klientų, kurie naudojasi rašaliniais/čiurkšliniais spausdintuvais, skirtais prekių ženklinimui, sąrašą, šių klientų kontaktinius asmenis, klientų poreikius, kainas, kuriomis ieškovė pardavinėjo prekes ir teikė paslaugas, konkretiems klientams taikomas nuolaidas, o ne bendrus duomenis apie ieškovės klientus, atsakovai panaudojo neteisėtai perviliojant ilgamečius ieškovės klientus. Savarankiškai veiklai vykdyti atsakovai panaudojo ne tik konkretų viešai skelbiamą ieškovės kliento kontaktą, tačiau taip pat ir tokius su klientu susijusius duomenis, kaip faktą, kad šiam klientui yra reikalingos spausdinimo įrangos eksploatavimo ir priežiūros paslaugos ir konkrečios prekės, taip pat žinias, kad klientui dėl jo veiklos specifikos potencialiai galėtų būti įdomu pirkti produkciją bei paslaugas iš atsakovo R. K. įsteigtos MB „Marklita“, siūlančios pigesnes neoriginalias, tačiau ieškovės platinamai Domino produkcijai taip pat tinkančias eksploatavimo bei priežiūros prekes, o taip pat šios produkcijos priežiūros paslaugas.

12231.2.

123Atsakovas R. K., naudodamasis darbo pas ieškovę metu jam patikėta konfidencialia įmonės informacija, sudarančia bendrovės komercines paslaptis, teikė ieškovės klientams pasiūlymus dėl prekių ir paslaugų, analogiškų toms, kurias jis šiems klientams siūlydavo bei teikdavo darbo UAB „Binčis“ metu. Tai patvirtino ir liudytojas R. L., nurodydamas, kad atsakovai jam pasiūlė didesnes nuolaidas nei siūlydavo UAB „Binčis“, t. y. jis patvirtino, kad atsakovai žinojo ieškovės nuolaidas ir, atitinkamai, tiems patiems klientams siūlė didesnes. Tokie R. K. veiksmai laikytini ginčo šalių sudaryto Konfidencialumo susitarimo pažeidimu. Priešingai nei nurodo apeliantai, lyginamoji šalių apyvarta patvirtina, kad klientų poreikiai iš esmės nemažėjo. Atsakovai pateikė įrodymus, kad tik keli klientai neva tai nebuvo patenkinti ieškovės paslaugomis, kai tuo tarpu atsakovai neteisėtai pradėjo dirbti su daugiau nei 10 ilgalaikių bendrovės klientų. Pagrindinė priežastis, kodėl ginčo klientai pakeitė tiekėją, yra kaina. Taigi, atsakovai santykiuose su klientais akivaizdžiai naudojo ieškovės kainas ir nuolaidas, kas ir yra komercinė paslaptis. Be to, bylos duomenys (AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „WAVIN BALTIC“ elektroniniai laiškai) patvirtina, kad atsakovas aktyviai kreipėsi į ieškovės klientus ir siūlė mažesnę kainą.

12431.3.

125Atsakovų teiginiai, kad R. K. negali būti verčiamas „užmiršti“ ieškovės komercinėms paslaptims pripažintinos labai konkrečios informacijos apie ieškovės klientus, mat ji atsakovui dirbant UAB „Binčis“ tapo neatsiejama jo įgūdžiu dalimi, neturi jokio teisinio pagrindo ir pernelyg išplečia šią sąvoką. Jei vadovautumėmės atsakovų logika, kad darbuotojai negali būti verčiami „pamiršti“ to, ką jie sužinojo dirbdami darbdavio naudai, tuomet atsakomybės darbuotojams už darbdavio komercinių paslapčių neišsaugojimą iš viso nebūtų galima taikyti.

12631.4.

127Konfidencialumo susitarimo 2.6 punkte nurodoma, kad: darbuotojas įsipareigoja nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos, o taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima konfidencialia informacija be bendrovės ir (ne ir / arba, kaip tą nurodo atsakovai) tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Jungtukas „ir“ šioje nuostatoje reiškia, kad ieškovė komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimui kitoms, nei tiesioginių darbo funkcijų vykdymas, reikmėms būtų galimas tik bendru bendrovės bei šią informaciją pateikusio kliento sutikimu, sudarytu raštu. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie ginčo klientų sutikimai iš tiesų egzistavo. Kita vertus, ieškovės komercinių paslapčių naudojimas be jos žinios, neabejotina, net ir esant kliento sutikimui, nebūtų galimas.

12831.5.

129Atsakovų teiginiai, kad ieškovės naudotos „Terrasoft“ sistemos išrašuose neatsispindi visa ieškovės komercine paslaptimi įvardijama ginčo informacija, taip pat tai, kad prie jos jungėsi ir kiti darbuotojai, kaip ir tai, kad atsakovas R. K., dirbdamas ieškovės naudai, neturėjo specialiai jam sukurtos el. pašto dėžutės, kitų byloje esančių įrodymų kontekste niekaip negali paneigti, kad ieškovės komercinės paslaptys be jokios abejonės buvo žinomos atsakovui, bei neturi didesnės reikšmės.

13031.6.

131Tenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas jokiu būdu nedraudžia ieškovės bei atsakovų konkurencijos. Ieškovė bei atsakovas R. K. buvo sudarę Konfidencialumo susitarimą, kuris jo šalims turi įstatymo galią. Susitarimu šalys sutarė, kad darbo UAB „Binčis“ metu sužinotų komercinių paslapčių kitais, nei buvusio darbdavio interesai, tikslais atsakovas naudoti negali. Šio susitarimo turi būti laikomasi. Šis reikalavimas jokiu būdu negali riboti ir neriboja nei atsakovui R. K. įsidarbinti konkuruojančiame subjekte, nei atsakovui MB „Marklita“ teikti konkuruojančias prekes ir paslaugas, tame tarpe–ir varžytis dėl bendrų klientų, jei tas yra daroma sąžiningai.

13231.7.

133Ieškovas savo patikslintame ieškinyje labai detaliai išdėstė ir pagrindė žalos paskaičiavimo mechanizmą ir jos dydį bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Žalos skaičiavimai taip pat buvo ir ekspertizės dalykas. Todėl argumentas, kad byloje nėra pagrįsta nuostolių suma, yra nepagrįstas. Nesutiktina, kad teismas ieškovei žalą priteisė kaip nepagrįstą praturtėjimą. Sprendime aiškiai nurodyta, kad „teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovų priteisti 10 015,66 Eur ieškovės negautų pajamų (netiesioginių nuostolių)“.

13431.8.

135Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma –R. K. Darbo sutarties su ieškove nutraukimas nesant jokių svarių priežasčių, tiesioginio jos konkurento MB „Marklita“ įsteigimas vos už kelių dienų nuo darbo santykių su ieškove nutraukimo, UAB „Binčis“ apyvartos kritimas, MB „Marklita“ sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas, dėl ko MB „Marklita“ jau pirmaisiais veiklos mėnesiais gavo pelną, o ieškovės gaunamos pajamos iš atsakovo MB „Marklita“ perimtų klientų staigiai krito – konkrečiu atveju leidžia daryti išvadą, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų R. K. ir MB „Marklita“ veiksmai.

136Teisėjų kolegija

konstatuoja:

137IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13832.

139Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

14033.

141Bylos duomenimis atsakovas R. K. dirbo serviso inžinieriumi UAB „Binčis“ nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. Įsidarbinęs bendrovėje, atsakovas susipažino bei sutiko vykdyti UAB „Binčis“ serviso inžinieriaus pareiginėje instrukcijoje nustatytas pareigas. 2011 m. spalio 17 d. tarp R. K. ir UAB „Binčis“ buvo sudaryta Konfidencialumo sutartis Nr. 1. Iš darbo bendrovėje atsakovas R. K. 2016 m. gruodžio 23 d. buvo atleistas jo paties prašymu. 2017 m. sausio 2 d. R. K. įsteigė ir 2017 m. sausio 3 d. įregistravo MB „Marklita“.

14234.

143UAB „Binčis“ laikydama, kad atsakovo R. K. įsteigta mažoji bendrija yra tiesioginė jos konkurentė, kurios teikiamos paslaugos yra analogiškos ieškovės teikiamoms paslaugoms, kurias ji, neteisėtai pasinaudojusi R. K. jai atskleista bei perduota UAB „Binčis“ konfidencialia informacija, teikia ir ieškovės klientams, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir MB „Marklita“ dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

14435.

145Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo sudarytą Konfidencialumo sutartį, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždraudė atlikti šiuos veiksmus ateityje, priteisė solidariai ir atsakovų ieškovei 10 015,66 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14636.

147Ieškovė UAB „Binčis“, nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi bei pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, jog „darytina išvada, kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nors UAB „Binčis“ ir UAB „Partnerita“ yra per akcininkus susijusios bendrovės, tačiau jos dirba su skirtingais klientais, o sutampantiems teikia visiškai skirtingas paslaugas bei parduoda skirtingas prekes. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė dalį savo veiklos ir pajamų perkėlė į UAB „Partnerita“. Be to, į bylą pateiktų UAB „Partnerita“ kredito įstaigos sąskaitos išrašų pakako ekspertizės atlikimui, tačiau pats teismas jų neperdavė ekspertei, dėl to neigiamos tokio teismo sprendimo pasekmės negali būti perkeliamos ieškovei. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų, kiek tai susiję su spausdintuvų ir eksploatacinių medžiagų pardavimu. Nors MB „Marklita“ neturi teisės prekiauti originalia Domino produkcija (ieškovė tokią teisę turi), tačiau neoriginali produkcija (Domino produkcijai naudojamos eksploatacinės medžiagos), kurią ginčo klientams teikė MB „Marklita“, yra identiška ieškovės teikiamai, t. y. atsakovas, pasinaudodamas ieškovės komercine paslaptimi, teikia analogiškas prekes ieškovės klientams. Ieškovės teigimu, iš sprendimo motyvuojamosios dalies prašoma pašalinti išvada suvaržo jos teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, atliktų kitų (ne ginčo) ieškovės klientų atžvilgiu.

14837.

149Atsakovai teismui pateiktame apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog informacija, kuria tariamai pasinaudojo atsakovai, yra specifinio pobūdžio ar komercinę vertę turinti informacija. Teismas nenustatė, kokią komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovas žinojo ir panaudojo. Iš ieškovės į bylą pateiktų darbo organizavimui naudojamos sistemos „Terrasoft“ duomenų matyti, kad jokios reikšmingos ir konfidencialios informacijos juose nėra. Be to, prie šios sistemos jungėsi bet kuris ieškovės darbuotojas, ji neturėjo jokių slaptažodžių, autoritarizacijos. Atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje, puikiai atliko jam patikėtus darbus, užsirekomendavo klientų akyse kaip puikus ir atsakingas darbuotojas, todėl ginčo klientai patys kreipėsi į atsakovus. Patys atsakovai neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdami pervilioti ginčo klientus. Vien faktas, jog klientai nepratęsė bendradarbiavimo su ieškove ar nebetęsia jo tokia apimtimi, kokia vyko anksčiau, savaime negali rodyti, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės informacija. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir tariamai patirtų nuostolių. Taip pat teismas taikė netinkamą nuostolių skaičiavimą mechanizmą. Nors ieškovė reikalavo savo negautų pajamų grynojo pelno forma, teismas priteisė ieškovei tariamą MB „Marklita” nepagrįstą praturtėjimą ir ne grynojo pelno forma, o visas atsakovės gautas pajamas.

15038.

151Pasisakydami dėl ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimo, atsakovai teigė, kad jis pernelyg abstraktus, todėl teismas neturėjo jo tenkinti. Pastarąjį ieškovės reikalavimą patenkinęs, teismas nenurodė, kokios informacijos naudojimas yra neteisėtas, o kokią atsakovai gali naudoti ir teikti paslaugas ginčo klientams, neaiški teismo įpareigojimo apimtis – jos turinys ir galiojimas laike.

15239.

153Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės konfidencialios informacijos apie ginčo klientus atitikimo komercinės paslapties sampratai, atsakovo pasinaudojimo / nepasinaudojimo ieškovės konfidencialia informacija fakto bei su tuo susijusio pagrindo kilti atsakovų civilinei atsakomybei, atsakovų civilinės atsakomybės apimties, byloje taikytino ieškovei padarytos žalos apskaičiavimo metodo ir žalos dydžio, ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo bei reikalavimo pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl atsakovo teisės naudoti konfidencialią ieškovės informaciją ne ginčo klientų atžvilgiu. Dėl nesąžiningos konkurencijos draudimo

15440.

155Konkurencija ekonomikoje suprantama kaip varžybos, kurių metu juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu, nepriklausomai veikdami rinkoje, riboja vienas kito galimybes dominuoti toje rinkoje ir skatina vartotojams reikalingų prekių bei paslaugų gamybą ir siekimą didinti jos efektyvumą. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su didesnio pelno gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų. Tik sąžininga konkurencija užtikrina ekonominę pažangą, todėl teisės normų draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

15641.

157Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.), ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).

15842.

159Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) reglamentuota, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jos apsaugos

16043.

161Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti tokie komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi, informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

16244.

163Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų komercinės paslapties požymių, kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.).

16445.

165Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

16646.

167Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, išaiškino, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija.

16847.

169Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Binčis“ teigia, kad atsakovas R. K. neteisėtai atskleidė bei pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija, t. y. komercinėmis paslaptimis – klientų sąrašu, jų kontaktiniais duomenimis, klientams taikomais prekių ir paslaugų įkainiais, nuolaidomis, sutarčių su klientais sąlygomis, informacija apie klientų poreikius bei paslaugų užsakymo įpročius ir kt., pasinaudodamas UAB „Binčis“ darbo metu su ieškovės klientais sukurtais ryšiais, įsteigė MB „Marklita“, kuriai ir perdavė šią informaciją.

17048.

171Iš į bylą pateiktos ieškovės UAB „Binčis“ ir atsakovo R. K. sudarytos Konfidencialumo sutarties nustatyta, kad ieškovė įmonės komercine paslaptimi įvardijo: bendrovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašus, pardavimo ir pirkimo sąlygas, sutartis, pardavimų kainas, produktų ir paslaugų savikainą, pardavimo metodus, valdymo ataskaitas, valdymo principus (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.2. punktas), informaciją apie bendrovės klientus ir klientų bendrovei už teikiamas paslaugas mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės bei klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės ir klientų gaunamas nuolaidas iš paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams mokamą užmokestį (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.3. punktas), visą kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.5. punktas), žinias apie kainų struktūrą (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.9. punktas), žinias apie bet kokius komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.11. punktas). Iš nurodytų aplinkybių bei byloje ieškovės išdėstytų argumentų galima spręsti, kad UAB „Binčis“ savo komercine paslaptimi, kurią jos įsitikinimu atskleidė ir panaudojo atsakovas, laiko klientų sąrašus, klientų kontaktinius duomenis, sutarčių su klientais sąlygas, klientams taikomus prekių ir paslaugų įkainius bei nuolaidas, informaciją apie klientų poreikius bei paslaugų užsakymo įpročius, informaciją apie klientų finansinę būklę, tolimesnius klientų komercinius ketinimus.

17249.

173Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyta UAB „Binčis“ informacija apie klientus atitinka komercinės paslapties apibrėžtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, sutartys su klientais, informacija apie klientams taikomas kainas bei nuolaidas, jų poreikius ir kt. būtų skelbiami viešai. Priešingai, iš į bylą pateiktos Konfidencialumo sutarties matyti, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, jos nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenims, sąrašą, atsakovas Konfidencialumo sutartį pasirašė. Byloje pateikti išrašai iš UAB „Binčis“ darbo organizavimui naudojamos sistemos „Terrasoft“ patvirtina, kad duomenys apie klientus (jų pavadinimai, kontaktiniai duomenys ir atsakingi asmenys, informacija apie konkretiems klientams reikalingas paslaugas ir prekes, ketinamas siūlyti paslaugas ir prekes, suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, iš klientų gautas pajamas, taip pat informacija apie su klientais sudarytas sutartis) buvo fiksuojami šioje darbo organizavimo sistemoje ir buvo prieinami tik bendrovės darbuotojams. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė ne visiems savo darbuotojams buvo išpirkusi „Terrasoft“ licencijas, dalis darbuotojų jungėsi naudodami kitų darbuotojų prisijungimo duomenis (pvz., atsakovo vardu ir pavarde), tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad ieškovės turima informacija apie klientus nebuvo viešai skelbiama ir prieinama tretiesiems asmenims. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad protingos pastangos apsaugoti informaciją neturėtų būti suprantamos kaip ypatingos, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apie jos klientus apsaugoti, ieškovės veiksmai ir pastangos, apsaugant informaciją apie jos klientus, buvo protingos bei pakankamos.

17450.

175Vertindama, ar UAB „Binčis“ informacija apie klientus, turi komercinę vertę, teisėjų kolegija, akcentuoja, kad komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

17651.

177Atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės UAB „Binčis“ informacija apie klientus (klientų sąrašas, jų kontaktiniai duomenys, sprendimus priimantys asmenys, sutarčių su klientais sąlygos, informacija apie klientams taikomus prekių ir paslaugų įkainius bei nuolaidas, klientų poreikius ir reikalavimus prekių bei paslaugų kokybei, prekių bei paslaugų užsakymo įpročius, informaciją apie klientų finansinę būklę, tolesnius klientų komercinius ketinimus) suteikia ieškovei pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę. Informacijai apie klientus sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, būtent ieškovei yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Taigi dėl aukščiau nurodytų ieškovės dedamų pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą, ši informacija turi realią komercinę vertę. Ši informacija turi neabejotiną ir didelę komercinę vertę tol, kol jos nežino tretieji asmenys, nes leidžia ieškovei planingai vystyti savo verslą ir efektyviai vykdyti savo prekių ir paslaugų pardavimus.

17852.

179Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Binčis“, tiekiančios, integruojančios, aptarnaujančios įvairios produkcijos ženklinimo, kodavimo įrangą, informacija apie klientus, kuriems ieškovė pardavinėjo prekes (rašalinius / čiurkšlinius spausdintuvus, skirtus pramoninam ženklinimui, bei jiems skirtas eksploatacines medžiagas) ir teikė aptarnavimo (techninės priežiūros, remonto) paslaugas, t. y. klientų sąrašas, šių klientų kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, klientų poreikiai, klientų reikalavimai prekių bei paslaugų kokybei, informacija apie klientams parduodamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms taikomus įkainius bei nuolaidos, klientų mokumą, komercinius ketinimus, atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

18053.

181Apeliaciniame skunde atsakovas R. K. tvirtina, kad aukščiau nurodyta UAB „Binčis“ informacija apie klientus atitinka informaciją, kuri, kai su ja susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai), todėl negali būti laikoma ieškovės specifinio pobūdžio ar komercinę vertę turinčia konfidencialia informacija.

18254.

183Aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika bei bylos aplinkybės, jog ieškovė ėmėsi protingų pastangų informacijai apie savo klientus apsaugoti nuo jų išviešinimo tretiesiems asmenims, kas leidžia ieškovei lengviau konkuruoti pasinaudojant šia informacija, patvirtina, kad informacija apie klientus, jų poreikius, kontaktinius asmenis, taikomus klientams prekių ir paslaugų įkainius ir nuolaidas, klientų mokumą, nėra ta informacija, kuri tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Minėta, tokia informacija apie klientus suteikia bendrovei pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, todėl vien ta aplinkybė, kad darbuotojas tokią informaciją žino, savaime nedaro tokios informacijos nekonfidencialia. Tokiu atveju prarastų prasmę bet kokia konfidencialumo sutartis ir prisiimti įsipareigojimai pagal ją. Be to, iš paties atsakovo pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad pripažinti neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi galima tik tokią informaciją, kuri yra susijusi, pavyzdžiui, su bendrovėje taikomais darbo su klientais ar vadybos metodais ir pan., tačiau ne konkreti informacija apie bendrovės klientus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Todėl teisėjų kolegija šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą Dėl civilinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimu padarytą žalą ir jos įrodinėjimo

18455.

185CK nuostatose, galiojusiose laikotarpiu, kuriuo, kaip įrodinėja ieškovė, buvo atskleista jos komercinė paslaptis ir buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, ir už kurį dėl šių veiksmų ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą (negautas pajamas), buvo nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę (gamybinę) paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis).

18656.

187Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

18857.

189Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta dėl aukščiau nurodytų įstatyminių nuostatų santykio. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto atribojama, visų pirma, pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams (ne fiziniams asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas, visų pirma, gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, todėl kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad darbuotojai nepatenka į Konkurencijos įstatyme įtvirtintą ūkio subjekto sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Antra, šios teisės normos (CK 1.116 straipsnio 4 dalis ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atskiriamos pagal tikslo konkuruoti egzistavimą (kai ūkio subjektas, įgijęs ir / ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti) arba neegzistavimą (asmuo įgyja ir naudoja komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tačiau nesiekia nesąžiningai konkuruoti) – kai jo nėra, taikomas tik CK 1.116 straipsnis, jam esant – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

19058.

191Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, bylos aplinkybių visuma, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo R. K., kaip neturinčio konkurencinio savarankiškumo, veiksmai vertintini tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatų galimo taikymo aspektu, o atsakovės MB „Marklita“, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, ir Konkurencijos įstatymo, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto galimo taikymo aspektu.

19259.

193Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (specialusis įstatymas) (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra. Tai reiškia, kad žala, padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti atsakovo (ūkio subjekto) neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015).

19460.

195Atsakovo R. K. įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas žinojo kokią nors UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), kurią tariamai neteisėtai atskleidė ir perdavė MB „Marklita“, o pastaroji ją panaudojo. Vien faktas, kad ieškovės klientai (UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Visagino linija“, AB „Klaipėdos pienas“, „UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „K-UNI BALTIC“, UAB „Norvelita“, UAB „WAVIN BALTIC“, UAB „Gambera“, AB „Gubernija“) perka prekes iš MB „Marklita”, nereiškia atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, tarp šių atsakovų veiksmų ir sumažėjusių UAB „Binčis“ pajamų nėra priežastinio ryšio, neįrodyta, kad dėl to ieškovė patyrė žalos.

19661.

197Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjami dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo padarytos žalos atlyginimo klausimai, įrodinėjimas turi specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio, dažniausiai reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į tai būtina atsižvelgti, nes priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kai neįmanoma bus įrodyti, jog dėl neteisėto pasinaudojimo komercine paslaptimi ūkio subjektui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – konfidencialios informacijos atskleidimo, perdavimo bei panaudojimo

19862.

199Atsakovo R. K. argumentai, kad jis, dirbdamas UAB „Binčis“, nežinojo jokios konfidencialios ieškovės informacijos apie ginčo klientus, atmestini kaip nepagrįsti. UAB „Binčis“ serviso inžinieriaus pareiginėje instrukcijoje (toliau – Pareiginė instrukcija), su kuria susipažino bei kurią sutiko vykdyti R. K. (tai patvirtino savo parašu) nustatyta, kad į serviso inžinieriaus pareigas patenka tiesioginis bendravimas su klientais, jų aptarnavimas (Pareiginės instrukcijos 2.5 punktas), naujų užsakymų siekis bei naujų klientų paieška (Pareiginės instrukcijos 2.6 punktas), duomenų apie klientų pageidavimus ir pretenzijas rinkimas ir tiekimas įmonės vadovybei (Pareiginės instrukcijos 2.7 punktas), klientų pagal iškvietimus lankymas (Pareiginės instrukcijos 2.9 punktas), įrenginių pardavimas bei parduotų įrenginių aptarnavimas ir remontas (Pareiginės instrukcijos 2.12 punktas), konsultavimas ir techninės pagalbos teikimas, atliekant techninius (gamybinius) darbus, susijusius su įrengimais ir jų instaliacija (Pareiginės instrukcijos 2.14 punktas), medžiagų kiekio, pagal pateiktas specifikacijas, išlaidų bei darbo sąnaudų, kurių reikia gamybai, remontui ar instaliacijai, apskaičiavimas (Pareiginės instrukcijos 2.16 punktas). Iš į bylą pateikto išrašo iš UAB „Binčis“ darbo organizavimui naudojamos sistemos „Terrasoft“, elektroninio susirašinėjimo bei į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad R. K. tiesiogiai bendravo su ginčo klientais (UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Visagino linija“, AB „Klaipėdos pienas“, „UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „K-UNI BALTIC“, UAB „Norvelita“, UAB „WAVIN BALTIC“, UAB „Gambera“, AB „Gubernija“) –teikė jiems prekių ir paslaugų pasiūlymus, pristatinėjo naujas bendrovės prekes, pardavinėjo prekes (spausdintuvus, jų priedus bei eksploatacines medžiagas) bei teikė remonto, techninės priežiūros paslaugas, derėjosi dėl kainų bei nuolaidų. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos klientams buvo išrašomos ne tik R. K. vardu, tačiau jas atsakovas patvirtindavo savo parašu. Todėl atsakovo argumentai, kad PVM sąskaitas faktūras jo vardu įmonėje galėjo išrašyti bet kuris darbuotojas, neatitinka tikrovės. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui R. K., kaip UAB „Binčis“ serviso inžinieriui, buvo žinoma ne tik bendro pobūdžio informacija apie ginčo klientus, tačiau ir klientų kontaktiniai duomenys (atsakingi asmenys), klientų poreikiai (kiek ir kokių spausdintuvų klientai turi, kokių eksploatacinių medžiagų jiems prireikia, kokių serviso paslaugų jiems gali reikėti (paslaugų užsakymo įpročiai)), klientams taikomi įkainiai bei nuolaidos, informacija apie klientų finansinę būklę bei klientų komerciniai ketinimai.

20063.

201Kaip nustatyta šioje nutartyje, visa aukščiau nurodyta ir atsakovui R. K. žinoma informacija apie UAB „Binčis“ klientus buvo laikoma paslaptyje bei saugoma nuo trečiųjų asmenų, kaip turinti komercinę vertę ieškovei. Atsakovas, pasirašydamas Konfidencialumo sutartį, buvo supažindintas su šios informacijos, kaip konfidencialios, statusu bendrovėje. Todėl priešingai R. K. tvirtinimui, atsakovas žinojo, kad jam atliekant darbines pareigas įgyta informacija apie ginčo klientus – jų sąrašas, klientų kontaktiniai duomenys, klientų poreikiai, paslaugų užsakymo įpročiai, klientams taikomi prekių ir paslaugų įkainiai bei nuolaidos, informacija apie klientų finansinę būklę bei klientų komerciniai ketinimai – yra UAB „Binčis“ komercinė paslaptis.

20264.

203Bylos duomenimis nustatyta (nutarties 33 punktas), kad netrukus po to, kai atsakovas R. K. jo paties prašymu buvo atleistas iš darbo UAB „Binčis“ (2016 m. gruodžio 23 d.), jis įsteigė bei įregistravo (2017 m. sausio 3 d.) MB „Marklita“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad MB „Marklita“, priešingai nei UAB „Binčis“, neparduoda Domino spausdintuvų, skirtų pramoninam ženklinimui, bei Domino eksploatacinių medžiagų (rašalų, skiediklių, ploviklių ir kt.), tačiau, kaip ir UAB „Binčis“, teikia Domino spausdintuvų techninio aptarnavimo paslaugas, padarė išvadą, kad UAB „Binčis“ ir MB „Marklita“ tik iš dalies veikia toje pačioje rinkoje – teikia tokias pačias techninio aptarnavimo paslaugas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad MB „Marklita“, kaip ir UAB „Binčis“, užsiima spausdintuvų, skirtų pramoniniam ženklinimui, bei jiems skirtų eksploatacinių medžiagų (rašalų, skiediklių, ploviklių, dažjuosčių, valymo priemonių, pramoninio ženklinimo įrengimo detalių bei filtrų, kt.) pardavimu. Abi įmonės teikia spausdinimo / ženklinimo įrangos techninio aptarnavimo bei remonto paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtinta, kad abu juridiniai asmenys veikia toje pačioje verslo srityje. Aplinkybė, kad MB „Marklita“ parduoda ne Domino spausdintuvus ir eksploatacines medžiagas bei kad atsakovės parduodamų prekių asortimentas, gamintojas ar teikiamų paslaugų mastas skiriasi nuo ieškovės, nepaneigia fakto, kad abiejų įmonių verslo segmentas yra tas pats. Be to, iš į bylą atsakovo pateikto 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. 1 „Dėl MB „Marklita“ parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų“ matyti, kad atsakovės parduodamos eksploatacinės medžiagos (rašalai bei skiedikliai) yra skirti įvairių gamintojų, taip pat Domino, įrangai ir yra visiškai su ja derantys, tinkami saugiai naudotis. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad atsakovo R. K. įsteigta MB „Marklita“ yra ieškovės UAB „Binčis“ konkurentė tiek spausdintuvų bei jų eksploatacinių medžiagų pardavimo, tiek spausdinimo / ženklinimo įrangos techninio aptarnavimo, remonto srityse.

20465.

205Akivaizdu, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teises ir laisves bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti. Vienas tokių galimų suvaržymų yra susitarimai dėl konfidencialumo, pagal kuriuos bendrovės darbuotojas gali būti įpareigojamas neviešinti informacijos, esančios bendrovės komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, mažosios bendrijos „Marklita“, konkuruojančios ieškovei, įsteigimo faktas, kaip toks, savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Tačiau byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad netrukus po MB „Marklita“ įsteigimo pastaroji ėmė prekiauti bei teikti paslaugas net dešimčiai ieškovės klientų –UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Visagino linija“, AB „Klaipėdos pienas“, „UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „K-UNI BALTIC“, UAB „Norvelita“, UAB „WAVIN BALTIC“, UAB „Gambera“, AB „Gubernija“. Byloje atliktos Ekspertizės akto duomenimis, laikotarpiu nuo MB „Marklita“ įsteigimo iki 2017 m. gruodžio 22 d. iš visų atsakovės gautų 58 944 Eur pardavimo pajamų iš ginčo klientų gauta 42 572 Eur pajamų, t. y. ginčo klientų pajamų dalis nuo visų MB „Marklita“ pardavimo pajamų yra net 72,22 proc. Kaip nustatyta byloje, būtent su šiais ginčo klientais UAB „Binčis“ dirbo atsakovas R. K. – pardavinėjo jiems paslaugas bei prekes, todėl žinojo, kokia įranga yra pas klientus ir koks yra konkretaus kliento poreikis bei pirkimo planai, išrašinėjo jiems sąskaitas, todėl žinojo konkrečiam klientui taikomas prekių bei paslaugų kainas, jų skaičiavimo metodikas bei struktūrą, klientams taikomas nuolaidas bei pardavimo bei mokėjimo sąlygas, žinojo kiekvieno kliento asmenis (jų kontaktus), kurie buvo atsakingi už prekių ir paslaugų pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, kuomet naujai įsteigta įmonė netrukus po jos įsteigimo pradeda itin sėkmingai bendradarbiauti su jos steigėjo buvusio darbdavio klientais, neabejotinai patvirtina atsakovą R. K. atskleidus bei perdavus ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją apie tuos pačius (ginčo) klientus MB „Marklita“, o pastarąją šią informaciją neteisėtai panaudojus. Šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovo argumentai, jog UAB „Binčis“ klientai kreipėsi į jį patys, nes nebuvo patenkinti UAB „Binčis“ teikiamomis paslaugomis ir per mažu dėmesiu jiems, ar kad jo kontaktinių duomenų nepašalinus iš UAB „Binčis“ interneto svetainės klientams buvo nurodoma, kad dėl produkcijos ženklinimo techninių sprendimų jie turėtų kreiptis į atsakovą. Iš į bylą pateiktų AB „Klaipėdos pienas“, UAB „Gealan Baltic“, UAB „WAVIN BALTIC“ ir UAB „K-UNI BALTIC“ raštų matyti, kad tik UAB „Gealan Baltic“ nurodė esanti nepatenkinta UAB „Binčis“ dėmesio stoka klientei. Kita vertus, atsakovas pateikė tik keturių, bet ne dešimties ginčo klientų pasisakymus dėl bendradarbiavimo su MB „Marklita“ priežasčių. Be to, priešingai nei įrodinėja atsakovas, R. K. kontaktiniai duomenys ieškovės interneto svetainėje po atsakovo atleidimo iš darbo bendrovėje niekada nebuvo skelbiami. Iš ieškovės į bylą pateiktos 2017 m. kovo mėn. TELE2 sąskaitos matyti, kad interneto svetainėje skelbiamas telefono numeris priklauso ieškovei ir po R. K. išėjimo iš UAB „Binčis“ buvo naudojamas bendrovėje.

20666.

207Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. darbo UAB „Binčis“ metu buvo pasirašęs Konfidencialumo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos (komercinės paslapties) bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo (Konfidencialios sutarties 2.1 punktas), konfidencialios informacijos nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais, taip pat nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima konfidencialia informacija, be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo (Konfidencialios sutarties 2.6 punktas). Kaip teisingai akcentuoja ieškovė, Konfidencialumo sutarties 2.6 punkto nuostata reiškia, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas kitoms, nei tiesioginių darbo funkcijų vykdymas, reikmėms, būtų galimas tik bendru bendrovės bei šią informaciją pateikusio kliento sutikimu, sudarytu raštu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie ginčo klientų sutikimai iš tiesų egzistavo, o ir ieškovės komercinių paslapčių naudojimas be jos žinios, neabejotina, net ir esant klientų sutikimams, būtų neteisėtas. Bylos aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovui R. K. neteisėtai atskleidus bei perdavus MB „Marklita“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. pažeidus Konfidencialumo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, apie ginčo klientus, bei ją neteisėtai panaudojus savo įsteigtos MB „Marklita“ veikloje, buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

20867.

209R. K., siekdamas paneigti nesąžiningos konkurencijos aplinkybę, itin akcentuoja, jog MB „Marklita“ klientams teikiamos prekės bei paslaugos nėra analogiškos UAB „Binčis“ teikiamoms. Vienok, atsakovams žinant ieškovės klientus, jų poreikį tam tikroms prekėms, ieškovės tiekiamų prekių kainas, atsakovai įgijo konkurencinį pranašumą, parduodami net ir kitų gamintojų (neoriginalias) prekes ir jiems skirtas eksploatacines medžiagas. Juo labiau, kad iš paties atsakovo į bylą pateikto 2018 m. vasario 14 d. rašto nustatyta, kad MB „Marklita“ tiekiamos neoriginalios eksploatacinės medžiagos gali būti naudojamos kaip lygiavertės Domino spausdintuvuose, kuriais prekiauja ieškovė. Į bylą pateikta MB „Marklita“ ir UAB „Visagino linija“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S2017/8 patvirtina, kad atsakovė pardavė klientei du technologinės žymės ženklinimo įrangos Spray Jet 750 vienetus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Binčis“ taip pat prekiavo ir kita ženklinimo įranga. Iš byloje esančių MB „Marklita“ ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ 2017 m. kovo 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. S 2017/2 bei MB „Marklita“ ir UAB „Gealan Baltic“ 2017 m. kovo 23 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. S 2017/3 matyti, kad atsakovė įsipareigojo klientėms tiekti eksploatacines medžiagas, teikti remonto ir profilaktinio aptarnavimo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad MB „Marklita“ su ginčo klientais iš esmės sudarė įrangos, eksploatacinių medžiagų ir paslaugų teikimo sutartis tuose verslo segmentuose, kuriuose dirba ir ieškovė. Todėl aplinkybė, kad šalys tiekia skirtingų gamintojų įrangą ir skirtingas (neoriginalias) šiai įrangai aptarnauti reikalingas eksploatacines medžiagas nėra esminė. Priešingai, žinodami ginčo klientų poreikius, anksčiau ieškovės parduotos įrangos, medžiagų ir teiktų paslaugų kainas, nuolaidas, atsakovai turi konkurencinį pranašumą, gali tiems patiems klientams siūlyti prekių analogus, ne originalias prekes ir medžiagas, kurios turi tą pačią funkcinę paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo atsakovus atlikus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.

21068.

211Pažymėtina, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovas tvirtina, kad darbo santykius su UAB „Binčis“ nutraukė neturėdamas tikslo konkuruoti su ieškove, MB „Marklita“ įkūrė tik pastūmėtas buvusių klientų prašymų dėl paslaugų teikimo, tačiau jokių aktyvių ieškovės klientų perviliojimo veiksmų neatliko. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, šešių darbo dienų laikotarpis nuo atsakovo darbo santykių su UAB „Binčis“ pasibaigimo iki MB „Marklita“ įsteigimo yra pernelyg trumpas laikotarpis atsirasti ginčo klientų poreikiui kreiptis į R. K. dėl paslaugų, jo paties apsisprendimui įkurti įmonę, parengti įmonės registravimo dokumentus ir juos pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsakovas, steigdamas tame pačiame verslo segmente veikiantį juridinį asmenį, suvokė, kad jo įsteigtas juridinis asmuo taps ieškovės konkurentu. Pasirašydamas Konfidencialumo sutartį, atsakovas įsipareigojo neatskleisti ir nenaudoti jam žinomos ieškovės konfidencialios informacijos apie ieškovės klientus. Dėl to net ir nustačius aplinkybę, kad, kaip teigia apeliantas, patys ginčo klientai savarankiškai kreipėsi į atsakovus ir pageidavo bendradarbiauti būtent su jais, negali būti laikoma kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus šalinantis veiksnys. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad įkurti bendriją atsakovą pastūmėjo klientai. Atsakovas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad tokiu būdu šalių sudaryta Konfidencialumo sutartis tampa nekonkuravimo susitarimu, kurio šalys nebuvo sudariusios. Remiantis teismų praktika, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas nesinaudoti komercine paslaptimi bet kokiems asmenims, kuriems ji tapo žinoma, komercinės paslapties apsaugą siejant ne vien su darbo sutartimi, bet ir su kitais santykiais. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Dėl priežastinio ryšio

21269.

213Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju siekiant nustatyti civilinės atsakomybės kaltiems asmenims taikymo pagrindą, jų atlikti neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – priežastiniu ryšiu turi būti susiję su komercinės paslapties savininkui kilusiais nuostoliais. Paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą su iš tos veiklos gauta nauda arba žalą patyrusio asmens negautomis pajamomis. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto tokios informacijos panaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018).

21470.

215Atsakovo teigimu, ieškovės gaunamos pajamos (ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 21 990,57 Eur UAB „Binčis“ negautų pajamų) sumažėjo ne dėl MB „Marklita“ veiklos, bet dėl to, kad ieškovė savo veiklą, susijusią su ginčo klientais, perkėlė į UAB „Partnerita“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Binčis“ ir UAB „Parnerita“ yra susijusios įmonės – ieškovės akcininkas bei direktorius ir UAB „Partnerita“ akcininkė bei direktorė yra sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Partnerita“ ekspertei nepateikė duomenų apie bendrovės pajamas, gautas per ginčo laikotarpį iš ginčo klientų, sprendė, kad tokiu būdu ieškovė priežastinio ryšio tarp savo negautų pajamų, susijusių su Domino spausdintuvų ir eksploatacinių medžiagų jiems tiekimu ginčo klientams dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, neįrodė.

21671.

217Iš į bylą pateiktų UAB „Binčis“ ir UAB „Partnerita“ sąskaitų išrašų iš UAB „Paysera LT“ už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. bei iš sąskaitų banke išrašų iš AB „Luminor Bank“ už tą patį laikotarpį matyti, kad ginčo laikotarpiu UAB „Binčis“ ir UAB „Partnerita“ bendradarbiavo su dviem ginčo klientėmis – UAB „Norvelita“ ir UAB „WAVIN BALTIC“. Iš 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo bei dviejų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Norvelita“ iš UAB „Partnerita“ įsigijo valymo šluostes. Iš 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Parduotų prekių ir paslaugų (pagal pardavimo kainą) sąrašo bei devynių PVM sąskaitų faktūrų (išrašytų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 3 d.) matyti, kad UAB „WAVIN BALTIC“ iš UAB „Partnerita“ įsigijo tris juodo rašalo kasetes, keturis skiediklius, du rašalo rezervuarus ir keturis ploviklius. Tuo tarpu iš UAB „Binčis“ į bylą pateiktų 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2010 m. birželio 4 d. Sutarties Nr. B-PA 19/2010, 2011 m. sausio 11 d. Sutarties Nr. BPA 2/2011, septyniolikos sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Norvelita“ nuo 2009 m. iš UAB „Binčis“ pirko rašalinius / čiurkšlinius spausdintuvus Domino, rašalo rezervuarus, rašalo kasetes, skiediklius, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, rezervuarų tarpines, ploviklius, Domino spausdintuvų remonto ir techninio (profilaktinio) aptarnavimo paslaugas. Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2004 m. vasario 5 d. Sutarties Nr. BPA 2/2004, 2008 m. sausio 25 d. Sutarties Nr. B-PA 4/2008, 2010 m. gegužės 24 d. Sutarties B-PA 17/2010, 2013 m. balandžio 11 d. Sutarties Nr. B-PA 20130411-2, keturių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „WAVIN BALTIC“ nuo 2001 m. įsigijo iš UAB „Binčis“ rašalinius / čiurkšlinius spausdintuvus Domino, lipnių etikečių klijavimo įrenginį „Intrex 100+”, jutiklio vamzdelius, termines juosteles, programos atnaujinimo ir logotipo perkėlimo darbus, spausdintuvų Domino techninio aptarnavimo darbus, didinamuosius akinius su LED apšvietimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nors UAB „Partnerita“ ir yra susijusi su UAB „Binčis“, tačiau bendrovės tarpusavyje iš esmės nekonkuruoja dėl ginčo klientų. Iš dešimties ginčo klientų abi bendrovės bendradarbiavo tik su dvejomis klientėmis, tačiau ir pastarosioms UAB „Partnerita“ tiekė arba skirtingas nei ieškovė prekes, arba analogiškų prekių kiekiai buvo labai maži. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Partnerita“, skirtingai nei ieškovė, neteikia techninio aptarnavimo ir / ar remonto paslaugų Domino spausdintuvams.

21872.

219Tuo tarpu Ekspertizės akte nurodyta, kad MB „Marklita“, bendradarbiaudama su UAB „Norvelita“, pastarajai ginčo laikotarpiu pardavė 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrą, ploviklį, rašalo kasetę ir rašalo rezervuarą, skiediklio kasetes, teikė remonto bei techninio (profilaktinio) aptarnavimo paslaugas. UAB „WAVIN BALTIC“ ginčo laikotarpiu iš MB „Marklita“ įsigijo maitinimo bloką, laikiklį, varžtelius, ličio bateriją, 20 mikronų filtrą, rašalą ir ploviklį, pirko Domino spausdintuvų remonto paslaugas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bei aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad MB „Marklita“ ieškovės klientėms UAB „Norvelita“ ir UAB „WAVIN BALTIC“ teikė prekes bei paslaugas, iš esmės identiškas toms, kurias iki tol bendrovėms teikė ieškovė. Nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad UAB „Partnerita“ gali teikti ginčo klientams ne Domino eksploatacines medžiagas, analogiškas MB „Marklita“ teikiamoms.

22073.

221Išvadą, kad MB „Marklita“ ieškovės klientėms teikia prekes ir paslaugas iš esmės identiškas toms, kurias joms teikė UAB „Binčis“, patvirtina į bylą pateikti duomenys ir dėl kitų ginčo klientų. Iš į bylą pateiktų 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2015 m. balandžio 17 d. Sutarties Nr. B-PA 20150417-1, PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad UAB „Visagino linija“ nuo 2013 m. iš ieškovės pirko lipnių etikečių spausdintuvą Spectra 108/12 su vidinių etikečių suvyniotuvu, rašalo ir skiediklio kasetes, rašalo rezervuarus, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, skiediklius, ploviklius, plovimo buteliuką, dempferį, rašalus, tarpines rezervuarams, spausdintuvo Domino techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas. Ekspertizės akto duomenys patvirtina, kad UAB „Visagino linija“ iš MB „Marklita“ įsigijo 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, porolono filtrus, ženklinimo įrangą Spray-Jet 750, valdymo mazgus, spausdinimo velenėlį, guolį, etikečių išvyniojimo veleną, rašalus, skiediklius, skiediklio kasetes, pavarų diržus, tarpines, ploviklius, remonto ir techninio (profilaktinio) aptarnavimo darbus.

22274.

2232001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalas, 2010 m. rugsėjo 3 d. Sutartis Nr. B-PA-24/2010/339, 2010 m. rugsėjo 16 d. Sutartis Nr. B-PA-31/2011/238, 2012 m. spalio 24 d. Sutartis Nr. B-PA-20121024-2/416, 2016 m vasario 24 d. Sutartis Nr. B-PA 20160224-1/28, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad UAB „Klaipėdos pienas“ nuo 2010 m. pirko iš UAB „Binčis“ rašalinius / čiurkšlinius spausdintuvus Domino bei jų techninio aptarnavimo ir remonto, konsultavimo telefonu visą parą paslaugas, termotransferines ir termines juosteles, skiediklio kasetes, rašalo kasetes ir rezervuarus, ploviklius, velenėlį, dažajuosčių išvyniojimo / suvyniojimo rites, plovimo buteliukus, įrenginių programų atnaujinimo komplektus, linijinį greičio sinchronizatorių. Iš Ekspertizės akto matyti, kad ieškovės klientė iš MB „Marklita“ įsigijo 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, porolono filtrus, tarpines, dažjuostes, ploviklius ir plovimo buteliukus, purkštuką, rašalo ir skiediklio kasetes, lemputes, filtrą, maitinimo bloką, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, nuomojosi ženklinimo įrangą.

22475.

225Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2011 m. sausio 3 d. Sutarties Nr. B-PA 1/2011 ir 2011 m. kovo 29 d. Sutarties Nr. B-PA 12/2011, PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad UAB „Švenčionių vaistažolės“ iš UAB „Binčis“ nuo 2011 m. iš UAB „Binčis“ nuomojo spausdintuvą Domino, taip pat įsigijo spausdintuvą Domino, pirko skiediklių ir rašalo kasetes, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, rašalo rezervuarus, polimerinį šviesolaidį, Domino spausdintuvų bei įrangos techninio aptarnavimo bei remonto paslaugas. Iš Ekspertizės akto matyti, kad UAB „Švenčionių vaistažolės“ iš MB „Marklita“ įsigijo 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, porolono filtrus, ploviklius, rašalus, lašų generatorių, tarpinę, skiediklius ir jų kasetes, techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas.

22676.

2272001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalas, 2005 m. gruodžio 13 d. Sutartis Nr. B-PA 2005/30 ir 2008 m. liepos 29 d. Sutartis Nr. B-PA 37/2008, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad UAB „Gealan Baltic“ iš UAB „Binčis“ pirko keturis spausdintuvus Domino, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, tarpines, rašalo rezervuarus, skiediklio kasetes, ploviklius, įkrovos elektrodą, kaitinimo elementą su laikikliu, dempferį, programinės įrangos atnaujinimo paslaugas, buteliukus plovimui, tarpines, GP pompą, spausdintuvų techninio aptarnavimo bei remonto paslaugas. Iš Ekspertizės akto matyti, kad iš atsakovės MB „Marklita“ bendrovė ginčo laikotarpiu pirko 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, porolono filtrus, pompos GP mechanines dalis, varžtelių komplektą, tarpinę, rašalo rezervuarą ir skiediklių kasetes, ploviklius, temperatūros daviklį, techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas.

22877.

229Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2009 m. kovo 4 d. Sutarties Nr. B-PA-10/2009, 2011 m. kovo 11 d. Sutarties Nr. B-PA-2011/11, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Philip Morris Lietuva“ iš UAB „Binčis“ pirko Domino spausdintuvą, Domino spausdintuvų instaliavimo ir testavimo, programavimo, remonto darbus, lazerio kodavimo sistemos projektavimo, gamybos ir instaliavimo darbus, Domino spausdintuvų techninės priežiūros darbus, dempferius, tarpines, oro filtrus, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, rašalo rezervuarus, skiediklio kasetes, ploviklius, varžtus, spausdinimo galvos laikiklius, ličio bateriją, maitinimo bloką, rašalo pompą, buteliukus plovimui. Iš Ekspertizės akto matyti, kad iš atsakovės MB „Marklita“ bendrovė ginčo laikotarpiu pirko 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, ličio jonų elementus, pramonines lemputes, Domino spausdintuvų techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas.

23078.

231Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, PVM sąskaitų faktūrų registro nuo 2012 m. iki 2017 m., 2011 m. gegužės 5 d. Sutarties Nr. B-PA 14/2011, 2012 m. spalio 22 d. Sutarties Nr. B-PA-20121022-1, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Gambera“ iš ieškovės UAB „Binčis“ nuo 2011 m. įsigijo Domino spausdintuvus, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, reguliavimo varžtus, lašų generatoriaus gumą, skiediklio kasetes, ploviklius, rašalo rezervuarus, skiediklių kasetes, ploviklius, Domino spausdintuvų techninio aptarnavimo paslaugas. Ekspertizės akto duomenimis UAB „Gambera“ ginčo laikotarpiu iš atsakovės MB „Marklita“ įsigijo skiediklį, rašalą, ploviklį, veidrodėlį, techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas.

23279.

233Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalo, 2014 m. rugsėjo 18 d. Sutarties Nr. B-PA 20140918-1, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „K-UNI BALTIC“ iš ieškovės nuo 2014 m. pirko Domino spausdintuvus, rašalo rezervuarus, rašalo kasetes, skiediklio kasetes, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus. Ekspertizės akto duomenimis UAB „K-UNI BALTIC“ ginčo laikotarpiu iš atsakovės MB „Marklita“ įsigijo 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, porolono filtrą, rašalą ir skiediklį, techninio (profilaktinio) aptarnavimo ir remonto paslaugas.

23480.

235Iš 2006 m. rugpjūčio 17 d. Sutarties Nr. B-PA 33/2006, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Gubernija“ nuo 2006 m. pirko iš UAB „Binčis“ spausdintuvus Domino, skiediklio kasetes, rašalo kasetes, ploviklius, 5, 10 ir 20 mikronų filtrus, oro filtrus, rašalo rezervuarus. Ekspertizės akto duomenimis per ginčo laikotarpį UAB „Gubernija“ iš atsakovės pirko rašalą bei skiediklį.

23681.

237Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad MB „Marklita“ ieškovės (ginčo) klientams teikė analogiškas paslaugas bei pardavinėjo didžiąją dalį sutampančių prekių, t. y. tiekė Domino spausdintuvams reikalingas eksploatuoti medžiagas bei teikė šių spausdintuvų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, kurias iki MB „Marklita“ įsteigimo ginčo klientės pirko iš ieškovės. Nors atsakovės prekiaujama produkcija buvo ne to paties gamintojo, kuria prekiavo ieškovė, tačiau, kaip nustatyta šioje nutartyje, MB „Marklita“ produkcija iš esmės buvo analogiška bei tiko ginčo klientų naudojamiems Domino spausdintuvams. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visi ginčo klientai savo veikloje naudojo Domino spausdintuvus, tačiau iš MB „Marklita“ ne kartą įsigijo neoriginalių Domino spausdintuvams eksploatuoti reikalingų medžiagų bei produkcijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai, kuomet atsakovas R. K., kuriam buvo žinoma apie ieškovės ginčo klientų naudojamus spausdintuvus, jiems reikalingas eksploatuoti medžiagas, šiems spausdintuvams reikalingą atlikti techninę priežiūrą, o pastariesiems sugedus – remontą, ieškovės parduodamų prekių ir paslaugų kainas, klientams UAB „Binčis“ taikomas nuolaidas, klientų poreikius ir pan., įsteigęs MB „Marklita“ nurodytą informaciją atskleidė, perdavė ir panaudojo mažosios bendrijos veikloje. Tai lėmė, kad jau pirmaisiais veiklos metais MB „Marklita“ gavo iš ginčo klientų didžiąją savo pajamų dalį ir pelną, o ieškovės gaunamos pajamos iš ginčo klientų didele dalimi sumažėjo. Dėl žalos dydžio

23882.

239CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodytos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi būti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

24083.

241Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu iki 2018 m. birželio 1 d.) nuostatas, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ginčuose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškusiais komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, padarytos žalos atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Šios kategorijos bylose prašomų priteisti nuostolių dydis gali būti grindžiamas ir nukentėjusiojo asmens negautomis pajamomis, ir neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda (nepagrįsto praturtėjimo dydžiu), taip pat tiek negautomis pajamomis, tiek ir nepagrįstu praturėjimu kartu. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamas iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

24284.

243Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad MB „Marklita“ ir UAB „Binčis“ tik iš dalies veikia toje pačioje rinkoje – teikia tokias pačias techninio aptarnavimo paslaugas ginčo klientų naudojamiems Domino spausdintuvams bei kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp savo negautų pajamų, susijusių su Domino spausdintuvų pardavimu ir eksploatacinių medžiagų jiems tiekimu ginčo klientams, ir atsakovų neteisėtų veiksmų, remdamasis Ekspertizės aktu, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 015,66 Eur negautų pajamų.

24485.

245Viena vertus, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Binčis“ ir MB „Marklita“ tik iš dalies veikia toje pačioje rinkoje, yra nepagrįsta. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovės parduodama produkcija nėra visiškai identiška (ne to paties gamintojo, ne originali Domino produkcija ir pan.), MB „Marklita“ prekės tenkina klientų poreikius, dera su ieškovės klientų naudojamais Domino spausdintuvais ir atsakovė jas tiekia ginčo klientams. Kita vertus, iš kiekvieno ginčo kliento MB „Marklita“ gautas pajamas už jiems suteiktas techninio aptarnavimo paslaugas pripažindamas ieškovės nuostoliais, pirmosios instancijos teismas padarė dar vieną klaidą, iš šių pajamų neatimdamas joms gauti patirtų bendrijos sąnaudų ir nenustatydamas atsakovės neteisėtai gauto grynojo pelno. Nurodytą negautų pajamų sumą pirmosios instancijos teismas paskaičiavo sudėjęs Ekspertizės akte nurodytas iš kiekvieno ginčo kliento MB „Marklita“ gautas pajamas tik už joms suteiktas techninio aptarnavimo paslaugas, tačiau nenustatė atsakovės iš šių klientų sugeneruotų pajamų gauto jos grynojo pelno. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytos žalos dydį apskaičiavo tinkamai.

24686.

247Nutartyje taip pat nustatyta, kad su ieškove susijusi UAB „Partnerita“ ginčo laikotarpiu prekių ir paslaugų, analogiškų UAB „Binčis“ teikiamoms, ginčo klientams faktiškai neteikė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, teikiant Domino spausdintuvus ir eksploatacines medžiagas bei produkciją, yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tokiai išvadai padaryti pakako į bylą pateiktų išrašų iš UAB „Partnerita“ kredito įstaigose esančių sąskaitų, PVM sąskaitų faktūrų. Todėl teismas nepagrįstai ieškovės atžvilgiu byloje taikė contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs) principą.

24887.

249Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad, jos skaičiavimais, pajamos, kurių ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų sudaro 31 671,63 Eur, kurios iš esmės atitinka MB „Marklita“ gautą naudą iš ieškovės klientų – 31 495,50 Eur. Ieškovė pateikė teismui savo paskaičiavimus ir nurodė, kad jai turėtų būti priteisiamas jos negautas grynasis pelnas, kurį ji skaičiuoja nuo savo gautų pajamų sumos (31 671,63 Eur), – 21 990,57 Eur.

25088.

251Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Binčis“ tokių savo ieškinyje pateiktų skaičiavimų metodo ir jo teisingumo nepagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl ieškiniu prašomą žalos atlyginimo sumą, kaip ieškovės negautas pajamas, priteisti nėra teisinio pagrindo. Minėta, ūkio subjekto negautomis pajamomis, kaip patirtais nuostoliais, neturi būti suprantamos visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Nuostoliais teismų praktika pripažįsta nukentėjusiojo asmens negautą grynąjį pelną – gautų bendrųjų pajamų dalį, liekančią atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Ieškovė nepateikė duomenų, kokias veiklos sąnaudas ji patyrė ankstesniais laikotarpiais ir būtų patyrusi per ginčo laikotarpį sugeneruotoms iš ginčo klientų ankstesniais laikotarpiais pajamoms gauti ar planuotoms pajamoms per 2017 metus gauti.

25289.

253Kaip minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo. Neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda pripažintina nukentėjusiojo asmens nuostoliais tik įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau jos negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

25490.

255Ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, duomenys pagal jų objektyvumą dėl savo prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas abejoti Ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Todėl spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Ekspertizės aktu, kuriame yra naudojamas ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas, pagrįstas atsakovės MB „Marklita“ iš ginčo klientų 2017 metais gautomis pajamomis bei grynuoju pelnu.

25691.

257Ekspertizės akto duomenimis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) UAB „Binčis“ iš ginčo klientų neteko apie 80 417 Eur pardavimo pajamų. MB „Marklita“ per ginčo laikotarpį iš ginčo klientų gautos pardavimo pajamos sudaro 42 572,12 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertizės akte pateikti paskaičiavimai pagrindžia, jog, priešingai nei byloje siekė įrodyti ieškovė, ne visos ginčo laikotarpiu UAB „Binčis“ negautos pajamos yra susijusios su neteisėtais atsakovų veiksmais. Iš 80 417 Eur iš ginčo klientų ieškovės negautų pajamų beveik pusę šios sumos ieškovė negavo dėl kitų veiksnių. Kaip teisingai nurodo atsakovas, dar R. K. dirbant UAB „Binčis“ ieškovės pajamos / pelnas mažėjo. Šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateiktos 2015 – 2017 m. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovės gaunamas pelnas nuo 2015 m. tendencingai mažėjo: 2015 m. ieškovė grynasis pelnas siekė 289 755 Eur, o 2016 m. – 202 093 Eur. Ši aplinkybė nustatyta ir Ekspertizės akte. Iš Ekspertizės akte pateiktos lentelės Nr. 1 „UAB „Binčis“ 2012 – 2017 metų laikotarpiu uždirbtos pardavimo pajamos, Eur (suma be PVM) iš nurodytų klientų“ matyti, kad iš UAB „Gambera“ ieškovė 2015 m. uždirbo 963,26 Eur pajamų, tuo tarpu 2016 m. – 640,95 Eur, iš UAB „Norvelita“ ieškovė 2015 m. uždirbo 5 812,62 Eur pajamų, o 2016 m. ieškovės iš šios bendrovės uždirbtos pajamos nurodomas kaip neigiamos – -10 235,80 Eur, iš UAB „Philip Morris Lietuva“ 2015 m. ieškovė uždirbo 148 138,94 Eur pajamų, o 2016 m. – tik 60 536,22 Eur pajamų. Tačiau, tai nepaneigia fakto, kad daugiau nei pusę ieškovės 2017 m. negautų pajamų lėmė ieškovės neteisėti veiksmai. Šią aplinkybę akivaizdžiai įrodo ypač didelis ieškovės grynojo pelno sumažėjimas 2017 m., kuris, remiantis UAB „Binčis” 2017 m. Pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis siekė tik 139 208 Eur. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad UAB „Binčis“ negautas pajamas ginčo laikotarpiu atitinka MB „Marklita“ per ginčo laikotarpį iš ginčo klientų gautos 42 572,12 Eur pardavimo pajamos, o UAB „Binčis“ negautą grynąjį pelną atitinka MB „Marklita“ per tą patį laikotarpį gautas grynasis pelnas (nepagrįstas praturtėjimas), kuris ir pripažįstamas ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

25892.

259Ekspertizės akte pagrįstai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu MB „Marklita“ iš bendradarbiavimo su ginčo klientais gavo 13 155 Eur grynąjį pelną. Šios išvados Ekspertizės akte prieita, pirmiausia, paskaičiavus bei nustačius atsakovės gautų iš ginčo klientų pajamų dalį (42 572 Eur), lyginant su jos visomis 2017 m. gautomis pajamomis (58 944 Eur), kuri sudaro 72,22 proc. (45 572 Eur x 100 proc. / 58 944 Eur) visų atsakovės 2017 m. gautų pajamų. Nustačius, kad MB „Marklita“ 2017 m. uždirbtas grynasis pelnas yra 18 216 Eur, buvo paskaičiuota, kad grynojo pelno dalis, kurią atsakovė uždirbo nuo visų įmonės pardavimų ginčo klientams yra 13 155 Eur (18 216 Eur x 72,22 proc. / 100 proc.). Atsižvelgiant į Ekspertizės akte pateiktus paaiškinimus, jog grynasis pelnas iš konkretaus veiklos segmento gali būti preliminariai apskaičiuojamas išvedus proporciją tarp visų įmonės veiklos pajamų santykio su pajamomis iš konkretaus kliento ir pritaikius analogišką proporciją visam įmonės grynajam metiniam pelnui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ekspertizės akte naudotas MB „Marklita“ grynojo pelno apskaičiavimo metodas taikytas atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį ir bylos aplinkybes, todėl yra motyvuotas ir pagrįstas. Ši atsakovės neteisėtai gauta nauda pripažįstama nepagrįstu praturtėjimu, kurio pagrindu konstatuojami ieškovės patirti nuostoliai negautų pajamų forma.

26093.

261Ieškovė teismo ekspertei užduotų klausimų ir Ekspertizės akte atlikto tyrimo rezultatų, kiek jie susiję su atsakovės gautų pajamų ir grynojo pelno iš ginčo klientų apskaičiavimu, nekvestionavo. Kaip matyti ir iš Ekspertizės akto, ne visas pajamas ieškovė prarado dėl MB „Marklita“ gautų iš ginčo klientų pajamų, ieškovė nuostolių net ir neįrodinėjo kitomis aplinkybėmis, o iš esmės juos grindė tik komercinės paslapties panaudojimu perviliojant dešimt klientų. Būtent remdamasis ieškinio faktiniu pagrindu teismo ekspertizei teismas suformulavo klausimus dėl negautų ieškovės pajamų praradus ar iš dalies praradus ginčo klientus ir gautų MB „Marklita“ pajamų iš ginčo klientų. Ekspertizei nebuvo pateiktas teismo klausimas, kokią grynojo pelno dalį prarado ieškovė dėl negautų iš ginčo klientų pajamų per ginčo laikotarpį, tokio klausimo, teikdama prašymą teismui dėl ekspertizės skyrimo, nepasiūlė suformuluoti ir ieškovė. Atsakovai, priešingai, prašė teismo ekspertizei užduoti klausimus dėl ieškovės 2015 – 2017 metais patirtų sąnaudų, reikalingų pajamoms iš klientų per šį laikotarpį gauti, kad būtų galima apskaičiuoti ieškovės gautą (prarastą) grynąjį pelną, taip pat prašė nustatyti ieškovės pelningumo procentą 2015, 2016 ir 2017 metais atskirai. Nepaisant to, ekspertei teismo nutartimi klausimas dėl ieškovės patirtų sąnaudų pajamoms uždirbti ir netekto grynojo pelno, praradus pajamas iš ginčo klientų, nebuvo pateiktas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo remtis vien pačios ieškovės atliktų paskaičiavimų pagrindu nustatytomis ieškovės negautomis pajamomis ir negautu grynuoju pelnu, nes atsakovai tokio paskaičiavimo teisingumą ginčija. Be to, net jeigu būtų remiamasi Ekspertizė akte nustatytais ieškovės pelningumo 2015 ir 2016 metais rodikliais (atitinkamai 18,8 proc. 2015 metais ir 9,6 proc. – 2016 metais), vadovaujantis ieškovės nurodyta negautų pajamų suma (31 671,63 Eur), ieškovės nuostoliai negautų pajamų forma, kaip prarastas ieškovės grynasis pelnas būtų atitinkamai tik 5 954,27 Eur (skaičiuojant 18,8 proc. pelningumą) arba tik 3 040,48 Eur (skaičiuojant 9,6 proc. pelningumą), t. y. daug mažesnis, nei apskaičiuotas taikant atsakovės gautos naudos metodą. Kaip minėta, kai dėl nesąžiningos konkurencijos nukentėjusiojo asmens patirti nuostoliai gali būti skaičiuojami jo negautų pajamų metodu ir pažeidimą padariusio asmens gautos naudos (nepagrįsto praturtėjimo) metodu, priteisiami nuostoliai, kurie apskaičiuoti didesni. Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

26294.

263Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė iš neteisėtos veiklos gautas pajamas sąmoningai naudojo veiklos sąnaudoms, kurioms ieškovė neturi įtakos, didinti, taip siekdama sumažinti savo grynąjį pelną. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad grynojo pelno įmonė daugiau uždirbo iš pajamų dalies, gautos ne iš ginčo klientų, t. y. kad likusios veiklos pelningumas buvo didesnis, o sąnaudos mažesnės, nei iš veiklos su ginčo klientais. Nors naujausioje kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018), kad neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlikusio asmens gauta nauda gali būti didesnė, nei iš šios neteisėtos veiklos jos gautas grynasis pelnas, tačiau šių aplinkybių ieškovė taip pat neįrodinėjo. Atsižvelgiant į ieškovės iki ginčo laikotarpio iš ginčo klientų gautų pajamų dinamiką, pajamų iš nurodytų klientų didelį sumažėjimą 2017 m. (80 417 Eur), atsakovės iš ginčo klientų gautas pajamas (42 572 Eur) teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovė pati būtų gavusi naudą, kurią iš ginčo klientų gavo atsakovė, tačiau jos negavo dėl to, kad atsakovės neteisėti veiksmai to neleido padaryti. Ieškovei ieškinyje prašant priteisti iš atsakovų jos iš ginčo klientų negautas pajamas, tačiau iš esmės nepagrindus ieškovės veiklos sąnaudų ir negauto grynojo pelno dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimas remiantis pažeidimą padariusio asmens gautos naudos principu yra teisingas, sąžiningas ir protingas (CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 3 straipsnis, 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 13 155 Eur nuostolių, kurie priteistini ieškovei.

26495.

265Dėl procesinių palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) teisėjų kolegija nepasisako, kadangi nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų. Dėl kaltės

26696.

267Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

26897.

269Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, atsakovai šios prezumpcijos nenuginčijo. Nagrinėjamu atveju atsakovo R. K. kaltė tyčios forma pasireiškė tuo, kad jis žinojo, jog informacija, kuri naudojama MB „Marklita“ versle, yra ieškovės komercinė paslaptis ir sąmoningai ją atskleidė bei perdavė MB „Marklita“. Tuo tarpu atsakovės MB „Marklita” tyčią, teismo vertinimu, patvirtina pats faktas, kad atsakovas yra vienintelis mažosios bendrijos steigėjas. Komercinę paslaptį sudaranti ieškovės informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o atsakovei MB „Marklita“ šią informaciją neteisėtai naudojant savo veikloje, ieškovei dėl to atsirado neigiamų pasekmių (ieškovė negavo planuojamos komercinės naudos). Dėl bendrai kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo

27098.

271UAB „Binčis“ prašė teismo jos patirtą žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, sprendė, kad atsakovai žalą privalo atlyginti solidariai. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje situacijoje solidarioji atsakomybė jų atžvilgiu negali būti taikoma. Kadangi apeliaciniame skunde atsakovai prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimus abiejų atsakovų atžvilgiu atmesti, solidariosios atsakovų atsakomybės klausimas taip pat patenka į apeliacijos ribas.

27299.

273Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, atsižvelgdamas į CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, išaiškino, kad už tokių neteisėtai gautų pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo.

274100.

275Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas R. K. praturtėjo ieškovės sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, kad pelną, nesąžiningai konkuruodama, uždirbo atsakovė MB „Marklita“. Todėl, vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 13 155 Eur ieškovės nuostoliai priteistini iš MB „Marklita“, nes yra nustatytos visos šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Ieškinys atsakovo R. K. atžvilgiu atmestinas, nenustačius jo veiksmuose vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos ieškovei žalos. Dėl reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus

276101.

277Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

278102.

279Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Minėta, kad toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinamas dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, t. y. teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Taigi teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo ir / ar dalyko – peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-114/2007, 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-119/2012). Tuo tarpu teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

280103.

281Teismo taikomi asmens teisių gynimo būdai turi tam tikrą tikslą – kompensacinį arba apsauginį. Kompensaciniai teisių gynimo būdai taikomi tada, kai teisės jau pažeistos ir norima kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius ar kaip nors kitaip kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu sukeltus praradimus. Apsauginiai yra tokie teisių gynimo būdai, kurie apsaugo asmenį nuo jo teisių pažeidimo nutraukiant neteisėtus veiksmus, kartu užkertant kelią juos toliau atlikti arba draudžiant atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, kurie kelia pavojų, kad bus atlikti. Apsauginiais būdais turėtų būti laikomi ir tokie, kurie pašalina ne tik pačius teisę pažeidžiančius veiksmus, bet ir tokių veiksmų rezultatus, šaltinius, galinčius būti pagrindu vėl pažeisti teises. Šiems būdams reikėtų priskirti ir tokius, kurie padeda išsiaiškinti teisių turėjimo klausimus ir taip užkerta kelią tolesniems ginčams. Taigi apsauginiai teisių gynimo būdai užtikrina teisės reagavimą ne tik į jau esantį teisės pažeidimą ir jo šalinimą, bet turi ir kitą tikslą – apginti teises nuo būsimo pažeidimo.

282104.

283CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas, gindamas civilines teises, gali užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti tokius veiksmus, jeigu yra pagrįsta grėsmė atsirasti žalai (prevencinis ieškinys). Taigi, ginant civilines teises nuo asmens, kuris tęsia savo veiklą, keliančią realų žalos pavojų ateityje, galima taikyti du teisės gynimo būdus, turinčius prevencinį tikslą, – užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir uždrausti atlikti veiksmus, keliančius realią žalos ateityje grėsmę. Teisės doktrinoje šie reikalavimai dar vadinami bendruoju reikalavimu nutraukti neteisėtus veiksmus ir prevenciniu reikalavimu nutraukti neteisėtus veiksmus. Abu šie teisių gynimo būdai yra apsauginiai ir kildinami iš negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis). Abiem atvejais nereikia įrodyti asmens kaltės norint pritaikyti teisių gynimo būdą. Esminis neteisėtų veiksmų nutraukimo ir prevencinio ieškinio skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju teisės pažeidimas jau yra padarytas ir tęsiamas, o antruoju atveju teisės pažeidimo dar nėra, tačiau yra reali jo grėsmė.

284105.

285Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) reglamentuota, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Tačiau plačiau šis teisių gynybos būdas Konkurencijos įstatyme nedetalizuojamas.

286106.

287Prevencinio ieškinio nuostatos įtvirtintos CK 6.255 straipsnyje. Prevenciniu laikomas ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, galinčius padaryti žalos (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, kt.). Keldamas prevencinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reali žalos tikimybė – tai tokie veiksmai, kurie yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Teismas realumo aplinkybes turi vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo individualios bylos aplinkybių. Tai, kad ateityje atsakovo veiksmais gali būti padaryta žalos, nėra preziumuojama, bet turi būti įrodyta. Ieškovas turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus realus pavojus. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, tenkinti ar ne prevencinį ieškinį, privalo įvertinti ir spręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar yra realus pavojus atsirasti realiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015 ir jose nurodytą teismo praktiką).

288107.

289CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Tai yra specialusis prevencinio ieškinio taikymo atvejis. CK 6.255 straipsnio 2 dalies formuluotė, leidžianti teismui „įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą“, kai jau ne pirmą kartą gresia realus pavojus ir jau yra padaryta žalos, leidžia teismui tenkinti ieškovo prašymą taikyti prevencinį ieškinį nustačius buvusios žalos faktą ir tai, kad žalos buvo padaryta analogiškais veiksmais, kuriuos dabar siekiama uždrausti, t. y. daugiau nereikia įrodinėti realaus pavojaus. Tačiau ir šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas ateityje nėra preziumuojamas, o teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes – prievolės pobūdį, kokius konkrečius veiksmus ieškovas prašo nutraukti ateityje, kada prasidėjo teisę pažeidžiantys veiksmai, kiek laiko jie tęsėsi, kaip taikytas teisės gynimo būdas bus įgyvendintas praktiškai ir kokį laikotarpį toks teisės gynimo būdas gali būti taikomas, siekiant nepažeisti civiliniame procese galiojančių dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principų, taip pat teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.

290108.

291Taigi yra du prevencinio ieškinio taikymo variantai – pirmas, kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė, ir antras, kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

292109.

293CK 6. 255 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Tiek prevencinio ieškinio, tiek ir reikalavimo atlyginti žalą atveju ginami tie patys teisiniai gėriai. Tačiau prevencinio ieškinio atveju teisės pažeidimas dar nėra padarytas. Skiriasi šių gynimo būdų taikymo tikslas. Žalos atlyginimo būdu iš esmės siekiama kompensuoti patirtus nuostolius, tuo tarpu prevenciniu ieškiniu – apsaugoti teisę nuo pažeidimo. Žalos atlyginimu siekiama pašalinti teisės pažeidimo padarinius, o prevenciniu ieškiniu – kad neatsirastų teisės pažeidimas. Žalos atlyginimo atveju būtina įrodyti pažeidėjo kaltę.

294110.

295Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – R. K. neteisėtai atskleidus bei perdavus MB „Marklita“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei ją neteisėtai panaudojus savo įsteigtos MB „Marklita“ veikloje, buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų neteisėtais veiksmais jai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo. Tačiau UAB „Binčis“ ieškinyje taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus R. K. ir MB „Marklita“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nutraukti neteisėtą ieškovės konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje. Savo esme toks ieškovės reikalavimas atitinka du aukščiau paminėtus civilinių teisių gynimo būdus – užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams (nutraukti jau vykdomus neteisėtus veiksmus) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) ir prevencinį ieškinį (uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas ir 6.255 straipsnis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė byloje ne tik įrodinėjo pagrindą atsakovų civilinei atsakomybei kilti bei prašė priteisti jau realiai sukeltą žalą, bet ir reikšdama neturtinį reikalavimą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sukeliančių grėsmę žalai kilti ir ateityje, nutraukimo, pasirinko antrąjį prevencinio ieškinio variantą, kai ieškovės interesams jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta ir ateityje (CK 6.255 straipsnio 2 dalis).

296111.

297Pirmosios instancijos teismas tenkindamas neturtinio pobūdžio ieškovės reikalavimą įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje. Atsakovų įsitikinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tenkino tokį ieškovės reikalavimą, kurio ji nereiškė.

298112.

299Pažymėtina, kad būtent tokį reikalavimą – įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo R. K. 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, ieškovė suformulavo pradiniame pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje. Vėliau teismui pateiktame patikslintame ieškinyje UAB „Binčis“ savo reikalavimą iš esmės sutrumpino, t. y. jame nebeliko frazės „pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neleidžia spręsti pirmosios instancijos teismą pakeitus ieškovės reikalavimą. Iš teismui pateikto tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio turinio akivaizdu, kad neteisėti atsakovų veiksmai ieškinyje buvo siejami būtent su Konfidencialumo sutartyje numatytos konfidencialios informacijos neteisėtu atskleidimu bei naudojimu. Tuo tarpu materialaus reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

300113.

301Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), suinteresuotas asmuo kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis).

302114.

303Taigi, reiškiant ieškinį teisme, privalu suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką), kuris turi būti grindžiamas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (ieškinio pagrindas). Ieškinio reikalavimas atsakovui gali būti pripažintas neaiškiu, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

304115.

305Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nutraukti neteisėtą ieškovės konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje. Iš byloje esančios Konfidencialumo sutarties matyti, kad šio susitarimo pagrindu ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovės konfidencialia informacija (komercine paslaptimi) bus laikoma, įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašai, pardavimo ir pirkimo sąlygos, sutartys, pardavimų kainos, produktų ir paslaugų savikaina, pardavimo metodai, valdymo ataskaitos, valdymo principai (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.2. punktas), informacija apie bendrovės klientus ir klientų bendrovei už teikiamas paslaugas mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės bei klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės ir klientų gaunamas nuolaidas iš paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams mokamą užmokestį (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.3. punktas), visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.5. punktas), žinios apie kainų struktūrą (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.9. punktas), žinios apie bet kokius komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais (Konfidencialumo sutarties 1.1.1.11. punktas). Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Binčis“ savo komercine paslaptimi, kurią atskleidė ir panaudojo atsakovai, laiko – klientų sąrašą, klientų kontaktinius duomenis, sutarčių su klientais sąlygas, klientams taikomus prekių ir paslaugų įkainius bei nuolaidas, informaciją apie klientų poreikius bei paslaugų užsakymo įpročius, informaciją apie klientų finansinę būklę, tolesnius klientų komercinius ketinimus. Tačiau, reikšdama aptariamą neturtinio pobūdžio reikalavimą, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus nutraukti visos UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos, numatytos Konfidencialumo sutartyje, naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, t. y. tokiu reikalavimu prašoma atsakovus įpareigoti nutraukti ir tokius veiksmus, dėl kurių atlikimo fakto ir (ne)teisėtumo nebuvo nagrinėjamas ginčas šioje byloje. Konfidencialumo sutartyje kaip saugotina įvardinta ne tik ieškovės sukaupta informacija apie jos klientus, bet ir apie ieškovės tiekėjus, partnerius, bendrovės valdymo principus ir ataskaitas, pelną, jos gaunamas nuolaidas iš tiekėjų bei pastariesiems mokamas kainas ir kt. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad šią informaciją atsakovai taip pat neteisėtai atskleidė ir naudojo per Konfidencialumo sutarties galiojimo terminą.

306116.

307Net ir laikant, kad atsakovai būtų teismo įpareigoti neatlikti neteisėtų veiksmų būtent dėl konfidencialios informacijos apie ieškovės klientus naudojimo, šalių sudarytos Konfidencialumo sutarties 1.1.1.2, 1.1.1.3 ir 1.1.1.9 punktų analizė leidžia spręsti, kad tokių įpareigojimų vykdymas faktiškai reikštų atsakovės įpareigojimą nutraukti sutartis su buvusiais ieškovės klientais. Viena vertus, tai reikštų, jog teismas savo nuožiūra nustato ieškinio dalyką, jį sukonkretindamas, bei jį pagrindžia naujomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovė nesirėmė, kas yra draudžiama ir reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, tai galėtų reikšti nusprendimą dėl ginčo klientų (neįtrauktų asmenų į bylą) teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis) bei išprovokuoti naujų teisminių ginčų. Juo labiau nedetalizuotas bei nekonkretus, dėl to neatitinka aiškumo, apibrėžtumo kriterijų, taigi iš esmės yra neįvykdomas yra ieškovės reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti juos atlikti ateityje dėl Konfidencialumo sutarties 1.1.1.5. (visa kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija) ir 1.1.1.11. (žinios apie bet kokius komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais) punktuose nurodytos informacijos.

308117.

309Taigi, prašydama įpareigoti nutraukti neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius su ieškovės konfidencialios informacijos naudojimu, ir juos uždrausti atlikti ateityje, ieškovė apsiribojo bendro pobūdžio nuoroda į Konfidencialumo sutartį, tokio pobūdžio nuoroda, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, apsiribojo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškinio reikalavime ne tik nėra aptarti konkretūs neteisėti veiksmai, kuriuos atsakovai turi nutraukti, bei tokio teisės gynimo būdo taikymo įgyvendinimo tvarka (pavyzdžiui, įpareigoti atsakovę nutraukti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis su ginčo klientais, įpareigoti atsakovę nepardavinėti tam tikriems klientams tam tikrų prekių ar neteikti tam tikrų paslaugų ir kt.), nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos atsakovams turėtų būti uždrausta atlikti ateityje, tačiau ir nenurodyta, kokiam terminui šie įpareigojimai taikytini konkrečiam iš atsakovų. UAB „Binčis“ ir R. K. Konfidencialumo sutartimi susitarė, kad atsakovas įsipareigoja neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos (komercinės paslapties) bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo (Konfidencialios sutarties 2.1 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimą neatskleisti UAB „Binčis“ tam tikros konfidencialios informacijos, pažeidė vos nutraukęs darbo santykius su ieškove. Tačiau aplinkybių, kad R. K. atskleidė bei MB „Marklita“ buvo panaudota ir visa kita Konfidencialumo sutartyje nurodyta ieškovės konfidenciali informacija (apie ieškovės tiekėjus, partnerius, valdymo principus ir kt.), byloje nei buvo įrodinėjama, nei nustatyta. Todėl tenkinus ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimą atsakovai būtų įpareigoti nebenaudoti ir tos ieškovės informacijos, dėl kurios naudojimo (ne)teisėtumo ginčas byloje nebuvo nagrinėjamas. Kaip minėta, reiškiant reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus, turi būti konstatuotas konkrečių veiksmų neteisėtumas, o reiškiant reikalavimą uždrausti veiksmus atlikti ateityje turi būti įrodyta reali grėsmė, kad tokiais veiksmais bus padaryta žalos.

310118.

311Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktaus pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovus laikytis susitarimo neatskleisti, neperduoti bei nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos neterminuotą laiką ateityje taip pat neatitinka teisės aktų nuostatų, Konfidencialumo sutarties esmės bei šalių pareigos laikytis sutartinių įsipareigojimų principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, išaiškinta, kad komercinės paslapties vertingumui labai svarbus laiko pranašumas – komercinė paslaptis, pagrįsta manyti, turi didžiausią konkurencinę vertę iškart po jos sukūrimo, nes leidžia jos savininkui panaudojant paslaptį gaminti naujas prekes, jas parduoti ar siūlyti naujas paslaugas, taip iš komercinės paslapties gaunant maksimalią naudą. Todėl naujesnės, laiko prasme aktualesnės informacijos neteisėtas gavimas, atskleidimas ar panaudojimas, pagrįsta manyti, jos savininkui sukelia daug skausmingesnių pasekmių nei senesnės. Pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme. Šiuolaikiniame pasaulyje verslo santykiai yra labai dinamiški, per trijų metų laikotarpį iš esmės gali pasikeisti verslo subjekto klientai, jų ekonominė padėtis, poreikiai, ginčo šalių ir jų klientų veiklos sritys, klientų duomenys, tiekiamų prekių ir paslaugų asortimentas bei kaina, klientams taikomų antkainių ir nuolaidų sistema, buvę vienos šalies ar kitos šalies klientais, jie per tokį laikotarpį gali būti verslo santykiais susieti jau ne su ginčo šalimis, bet su trečiaisiais asmenimis ir t. t. Todėl nuo pažeidimo padarymo praėjus daugiau kaip trejiems metams ir ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad ir po ginčo laikotarpio atsakovai bendradarbiauja su ieškovės klientais, gauna finansinę naudą, įpareigojimas laikytis susitarimo dėl konfidencialumo neapibrėžtą laikotarpį ateityje yra ne tik abstraktus, bet ir neproporcingas.

312119.

313Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas neatitinka aiškumo, tikslumo ir konkretumo kriterijų. Todėl pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai apeliaciniame skunde, kad jam nėra aiškus ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, turinys. Tenkinus ieškovės abstraktų reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti visos jos konfidencialios informacijos naudojimą, nebūtų aiški tokio teismo sprendimo vykdymo apimtis. Teisėjų kolegija pritaria atsakovams, kad ieškovės nekonkretaus pobūdžio reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, apsunkina jų galimybes gintis nuo tokio pareikšto reikalavimo ir yra neproporcingas jų padarytiems pažeidimams. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo patenkinimas neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį prieštarautų tarp šalių sudarytos sutarties esmei ir paskirčiai, lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius reikalus, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo bei vykdytinumo reikalavimams.

314120.

315Akcentuotina, kad teismo sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu (fakultatyvusis teismo sprendimas) (CPK 273 straipsnis) gali įvykdyti asmeniškai tik pats įpareigotasis asmuo. Todėl ieškinyje nenurodžius konkrečių veiksmų, kuriuos turi nutraukti atsakovai ar kuriuos atlikti jiems uždrausta ateityje, ginčas nebūtų išspręstas, nes nebūtų išspręstas šalių materialiųjų teisių ir pareigų klausimas, teismo sprendimas neįgytų būtinųjų privalomumo, prejudicialumo, res iudicata (liet. privaloma teismo sprendimo galia šalims) ir vykdytinumo savybių. Tokioje situacijoje, ieškovei manant, kad atsakovai ir toliau atlieka jos teises pažeidžiančius veiksmus, ginčas būtų perkeltas į vykdymo proceso stadiją, kuri skirta ne ginčams dėl teisės nagrinėti, bet įsiteisėjusiems teismo sprendimams vykdyti (CPK 281 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

316121.

317Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimą yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus bei uždrausti juos atlikti ateityje atmesti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį nuo atsakovo darbo santykių pas ieškovę pabaigos, Konfidencialumo sutarties galiojimo trukmę, civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, aplinkybę, kad ieškovei byloje atstovauja profesionalūs teisininkai ir ieškovei neužkertamas kelias reikšti atsakovams konkretų reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir uždraudimo atlikti veiksmus ateityje, nėra pagrindo dėl neturtinio reikalavimo teismo sprendimą panaikinti ir siūlyti ieškovei šalinti pareikšto neturtinio reikalavimo trūkumus (CPK 296 straipsnio 2 dalis), nes tai neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Bylos aplinkybės – teismo sprendimas tenkinti ieškinio dalį dėl žalos priteisimo, praėjęs laikotarpis nuo trunkamojo pažeidimo pradžios, leidžia daryti išvadą, kad adekvatus teisių gynimo būdas analogiškam ieškovės tikslui pasiekti ateityje galėtų būti reikalavimas atlyginti padarytą žalą, jeigu, ieškovės nuomone, ir pasibaigus 2017 m. ji patyrė žalos dėl neteisėtų atsakovių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog komercinės paslapties apsaugos termino Konfidencialumo sutartyje nustatymas nereiškia, kad šiam terminui pasibaigus atsakovų per šį terminą atlikti neteisėti veiksmai – ieškovės komercinės paslapties paviešinimas, perdavimas ir panaudojimas – tampa teisėti. Kaip išaiškino kasacinis teismas, komercinės paslapties apsaugos terminas ir draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpis negali būti sutapatinami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Dėl reikalavimo pašalinti teismo išvadą iš sprendimo motyvuojamosios dalies

318122.

319Apeliaciniame skunde ieškovė prašė teismo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teiginį „darytina išvada, kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“. Tokia teismo išvada, ieškovės įsitikinimu, suvaržo jos teisę kreiptis į teismą dėl kitų, šioje byloje nenagrinėtų, ieškovės klientų atžvilgiu atliktų neteisėtų atsakovų veiksmų, jeigu tokie paaiškėtų.

320123.

321Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (CPK 303 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie dalyvavusiems byloje asmenims gali būti vertinami kaip prejudiciniai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.

322124.

323Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomą pašalinti iš motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo išvadą teismas sprendime padarė, nustatęs, kad duomenų, jog atsakovas R. K. atskleidė konfidencialią informaciją, susijusią su kitais ieškovės klientais, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu teismas peržengė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) bei pažeidė betarpiškumo civiliniame procese principą (CPK 14 straipsnis). Šis principas išsiskiria keliais reikšmingais aspektais, be kita ko, tuo aspektu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Šis reikalavimas reiškia, kad teismas turi apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis), kad teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis). Teismas privataus pobūdžio ginče netiria įrodymų ir jų pagrindu nenustatinėja aplinkybių, kurios šalių nebuvo suformuluotos kaip jų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindas. Nagrinėjamu atveju bylos įrodinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės dėl atsakovų teisės naudoti ieškovės konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais. Nei viena iš bylos šalių savo procesiniuose dokumentuose nereiškė jokių reikalavimų ir / ar atsikirtimų dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su kitais – ne ginčo klientais. Priešingai, ieškovė nurodė bei įvardijo konkrečius dešimt savo klientų, dėl kurių, jos vertinimu, atsakovai su ieškove nesąžiningai konkuravo, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius argumentus bei įrodymus. Todėl teismo išvada, kad „pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“ yra ne tik nepagrįsta, bet ir nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku.

324125.

325Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad faktai, dėl kurių teismas sprendime padaro išvadas, savaime netampa prejudiciniais pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, jeigu tas faktas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, aptariama skundžiamo sprendimo išvada iš esmės nesuvaržo jos teisės kreiptis į teismą ir dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su kitais (ne ginčo) ieškovės klientais, nes nurodyta teismo išvada neturi prejudicialumo savybės. Tačiau byloje nustačius, jog padarydamas išvadą, „kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės nuostatas, šis skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo nurodytas teiginys pripažįstamas nepagrįstu. Dėl procesinės bylos baigties

326126.

327Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2019 m gegužės 6 d. sprendimas pakeičiamas: naikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas patenkino neturtinio pobūdžio reikalavimą – įpareigojo atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 17 d. sudarytą Konfidencialumo sutartį Nr. 1, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, ir kuria priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo R. K., ir šios ieškinio reikalavimų dalys atmetamos, keičiama teismo sprendimo dalis, kuria priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės MB „Marklita“, padidinant priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 10 015,66 Eur iki 13 155 Eur; pripažįstama teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo padaryta išvada, „kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“, nepagrįsta. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

328127.

329Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikina teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas, ir padidina ieškovei priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

330128.

331Iš į bylą pateiktų duomenų ieškovė UAB „Binčis“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 15 073,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais).

332129.

333Teikdama pirminį ieškinį UAB „Binčis“ sumokėjo 1 350 Eur žyminį mokestį. Vėliau, ieškovei patikslinus ieškinį, t. y. sumažinus reikalaujamą nuostolių sumą, ieškovės už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sumažėjo iki 570 Eur – 495 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą. Ieškovei grąžintina už ieškinį permokėta žyminio mokesčio suma – 780 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus neturtinio reikalavimo, ieškovei nepriteistina žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą suma – 75 Eur.

334130.

335Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, šalims teikiant procesinius dokumentus ir jų priedus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams, rengiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant advokatams šalis teismo posėdžiuose, pagrindiniai kaštai bylinėjimosi išlaidoms susiję su byloje pareikštu turtinio pobūdžio reikalavimu, sprendžia, kad, tarp šalių paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturtinio pobūdžio reikalavimas sudaro 10 proc. visų ieškovės pareikštų reikalavimų, o turtinio pobūdžio reikalavimas – 90 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaudamasis nurodyta proporcija, teismas sprendžia, kad, netenkinus ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimo bei padidinus ieškovei priteistinų nuostolių dydį, iš viso buvo patenkinta 54 proc. ieškinio reikalavimų.

336131.

337Išsprendus dalies žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimą ir nesant pagrindo ieškovei priteisti žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro 14 218,21 Eur: 1 143 Eur žyminis mokestis ir kitos būtinosios išlaidos (žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą, mokestis už tris išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir už tris išrašus iš Juridinių asmenų registro, išlaidos už advokato vykimą į teismo posėdį), 3 630 Eur mokestis už ekspertizės atlikimą, 9 445,21 Eur už advokato teisinę pagalbą patirtos išlaidos (už ieškinio bei patikslinto ieškinio, atskirojo skundo, papildomų prašymų bei paaiškinimų parengimą, taikos derybų su atsakovais vedimą, atstovo pasirengimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą teisme, ieškovės teisines konsultacijas). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

338132.

339Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei UAB „Binčis“ iš atsakovės MB „Marklita“ priteistina 7 678 Eur ((1 143 Eur+ 3 630 Eur + 9 445,21 Eur) x 54 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

340133.

341Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė MB „Marklita“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 17 680,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3 630 Eur mokestis už ekspertizės atlikimą ir 14 050,11 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Visos atsakovų patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

342134.

343Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei nustačius, kad iš viso buvo patenkinta 54 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 46 proc. reikalavimų, atsakovei MB „Marklita“ proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai (46 proc.) iš ieškovės priteistina 8 133 Eur (17 680 Eur x 46 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

344135.

345Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 455 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

346136.

347Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat susidarė 9,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį bei vadovaujantis 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ iš atsakovės priteistina 5,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes jų dydis neviršija valstybės nustatytos išieškotinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

348137.

349Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3 908,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 269 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 48,40 Eur mokestis už du išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, 127,05 Eur mokestis už išrašą iš Credit Info bei tris išrašus iš Juridinių asmenų registro, 1 694 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 338,80 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 423,50 Eur už atskirojo skundo parengimą, 847 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą ir 84,70 Eur už ieškovės atstovo susipažinimą su atsakovų atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą. Visos ieškovės apeliaciniame teisme patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

350138.

351Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas, bei iš dalies patenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dėl likusios nuostolių dalies (11 975 Eur) priteisimo – papildomai priteista 3 140 Eur, ieškovei iš atsakovė priteistina 90 Eur (3 140 Eur x 100 proc. / 11 975 Eur = 26 proc.; 345 Eur x 26 proc.) žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo už apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytą ieškinio reikalavimų (turtinio ir neturtinio) procentinį svorį pagal šiems reikalavimams pagrįsti būtinų bylinėjimosi kaštų poreikį (neturtinis reikalavimas – 10 proc., turtinis reikalavimas – 90 proc. visų ieškinio reikalavimų), teisme patenkinto ieškovės apeliacinio skundo dalį, kuri sudaro 24 proc. turtinio reikalavimo (3140 Eur x 90 proc. / 11 975 Eur), ieškovei priteistina 855 Eur (3563,45 x 24 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 945 Eur (90 Eur + 855 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

352139.

353Iš atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 6 309,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 300 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (225 Eur už turtinį reikalavimą, 75 Eur – už neturtinį), 3 299,26 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 2 444,20 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 169,40 Eur už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą rengimą, 96,80 Eur ieškovės atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą analizę. Visos atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais). Kadangi atsakovų prašoma priteisti suma už apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 1 649,51 Eur (970,3 Eur (užpraėjusio, t. y. 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,7 (už apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.10 punktas)), ji yra mažintina iki 1 650 Eur. Remiantis tais pačiais argumentais mažintina atsakovų prašoma priteisti už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą suma iki 1 261 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas).

354140.

355Atsakovai apeliaciniame skunde prašė atmesti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas, ir šį reikalavimą atmetė, tačiau padidino ieškovei priteistinos žalos dydį, iš ieškovės atsakovei MB „Marklita“ priteistina 242 Eur atsakovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 167 Eur – už turtinį (8 835 Eur x 100 proc. / 11 975 Eur = 24 proc.; 225 Eur x 74 proc.)). Taip pat nustačius, kad byloje buvo patenkinta 76 proc. atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų (8 835 Eur x 90 proc. / 11 975 Eur = 66 proc. + 10 proc. = 76 proc.), atsakovei priteistina 2 415 Eur ((1 650 Eur + 1 261 Eur + 169,40 Eur + 96,80 Eur) x 76 proc.) teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovės atsakovei MB „Marklita“ iš viso priteistina 2 657 Eur (2 415 Eur + 242 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

356141.

357Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 712 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

358Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 96 straipsniu,

Nutarė

359Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

360„Uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

361Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Binčis“ (juridinio asmens kodas 157027046) iš mažosios bendrijos „Marklita“ (juridinio asmens kodas 304439834) 13 155 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

362Kitą ieškinio dalį atmesti.

363Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ (juridinio asmens kodas 157027046) atsakovei mažajai bendrijai „Marklita“ (juridinio asmens kodas 304439834) 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

364Priteisti iš mažosios bendrijos „Marklita“ (juridinio asmens kodas 304439834) 5,10 Eur (penkis eurus ir dešimt euro centų) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

365Pripažinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą išvadą, „kad pasibaigus trejų metų terminui atsakovas R. K. turi teisę atskleisti ir naudoti ieškovės UAB „Binčis“ konfidencialią informaciją, susijusią su kitais (ne ginčo) klientais“, nepagrįsta.

366Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Binčis“ (juridinio asmens kodas 157027046) 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017 m. gruodžio 22 d. per kredito įstaigą AB „Swedbank“, dokumento Nr. 3275, iš valstybės biudžeto.

367Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ (juridinio asmens kodas 157027046) mažajai bendrijai „Marklita“ (juridinio asmens kodas 304439834) 1 712 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Binčis“ kreipėsi... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad UAB „Binčis“, užsiimančioje klientų gaminamos ir... 8. 3.... 9. 2016 m. gruodžio 23 d. darbo sutartis R. K. prašymu buvo nutraukta. 2017 m.... 10. 4.... 11. Atsakovui išėjus iš darbo, ieškovės gaunamos pajamos iš klientų, su... 12. 5.... 13. Ieškovė bei atsakovas Konfidencialumo sutartyje buvo aptarę minimalių... 14. 6.... 15. Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ atsiliepime į patikslintą ieškinį... 16. 7.... 17. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2007 m. lapkričio 19 d. darbo sutartyje Nr.... 18. 8.... 19. MB „Marklita“ parduoda skirtingą produkciją, nei kad parduoda ieškovė... 20. 9.... 21. Joks teisės aktas nedraudžia konkuruojantiems ūkio subjektams vilioti vienas... 22. 10.... 23. Ieškinyje iš esmės nėra įrodinėjamas joks konkretus tam tikrų... 24. 11.... 25. Atsakovas R. K., dirbdamas pas ieškovę serviso inžinieriumi, neturėjo... 26. 12.... 27. Ieškovė neįrodė, kad jos nurodoma informacija atitinka komercinės... 28. 13.... 29. Ieškovė remiasi neegzistuojančia prezumpcija, kad kliento perėjimo (jei... 30. 14.... 31. Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Visiškai neaišku, kokiu būdu... 32. 15.... 33. Atsakovai nėra atlikę neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės... 34. 16.... 35. Vadovaujantis CK 6.5 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.... 36. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 37. 17.... 38. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 39. 18.... 40. Teismas, nustatęs, kad R. K. UAB „Binčis“ dirbo serviso inžinieriumi,... 41. 19.... 42. Teismas sprendė, kad atsakovas R. K. žinojo informaciją, kuri buvo... 43. 20.... 44. Atsižvelgęs į UAB „Binčis“ vyr. finansininkės parodymus byloje,... 45. 21.... 46. Teismas nustatė, kad UAB „Binčis“ veiklos sritis: tiekti, integruoti,... 47. 22.... 48. Spręsdamas dėl komercinės paslapties atskleidimo, teismas pažymėjo, kad... 49. 23.... 50. Tarp šalių sudaryta Konfidencialumo sutartis apėmė draudimą R. K.... 51. 24.... 52. Atsižvelgęs į atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytus argumentus,... 53. 25.... 54. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra... 55. 26.... 56. Ekspertizės aktas paremtas pirminiais buhalteriniais dokumentais, t. y.... 57. 27.... 58. Remdamasis CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrai padarę... 59. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 60. 28.... 61. Ieškovė UAB „Binčis“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti... 62. 28.1.... 63. UAB „Partnerita“ nėra ieškovės konkurentė, ji yra ieškovės partnerė.... 64. 28.2.... 65. Iš viso sutampa tik du klientai, su kuriais dirba tiek ieškovė, tiek UAB... 66. 28.3.... 67. UAB „Norvelita“ iš UAB „Partnerita“ įsigijo tik valymo šluostes.... 68. 28.4.... 69. Teismui pateikti byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Partnerita“... 70. 28.5.... 71. Teismas nepagrįstai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp neteisėtų... 72. 28.6.... 73. Tiektos prekės yra identiškos. Tiek ieškovė, tiek MB „Marklita“ Domino... 74. 28.7.... 75. Sprendime teismas nurodė, jog „darytina išvada, kad pasibaigus trejų metų... 76. 29.... 77. Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį... 78. 29.1.... 79. UAB „Partnerita“ bei UAB „Binčis“ banko sąskaitų išrašai... 80. 29.2.... 81. Ieškovė Ekspertizės akto išvadų neginčijo, todėl visiškai nepagrįstas... 82. 29.3.... 83. Atsakovai dėjo maksimalias pastangas, siekdami įrodyti, kad ieškovės ginčo... 84. 29.4.... 85. MB „Marklita“ yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB... 86. 29.5.... 87. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje Konfidencialumo sutartyje nurodyta, jog... 88. 30.... 89. Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 90. 30.1.... 91. Ieškovė neįrodė, kad informacija, kuria tariamai pasinaudojo atsakovai, yra... 92. 30.2.... 93. Bendravimas su klientais ir tam tikri vadybiniai sprendimai, žinios apie... 94. 30.3.... 95. Ginčas yra kilęs tik dėl 10 ieškovės klientų, o ne dėl kelių šimtų ar... 96. 30.4.... 97. Konfidencialumo sutartyje nurodyta, jog darbuotojams patikėta komercinė... 98. 30.5.... 99. Ieškovė nepagrindė, o teismas nenustatė, kaip konkreti ieškovės... 100. 30.6.... 101. Atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje, puikiai atliko jam patikėtus... 102. 30.7.... 103. Vien faktas, jog klientai nepratęsė bendradarbiavimo su ieškove ar... 104. 30.8.... 105. Ieškovė pateikė duomenis apie klientus iš savo darbo organizavimui... 106. 30.9.... 107. Ieškovė ne visiems savo darbuotojams buvo išpirkusi „Terrasoft“... 108. 30.10.... 109. Ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas yra pernelyg abstraktaus... 110. 30.11.... 111. Palikus galioti sprendime nurodytą įpareigojimą, būtų sudarytos galimybės... 112. 30.12.... 113. Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Partnerita“ ginčo klientams neteikia... 114. 30.13.... 115. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir tariamai... 116. 30.14.... 117. Teismas taikė netinkamą nuostolių skaičiavimo mechanizmą. Ieškovė... 118. 31.... 119. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė teismo jį... 120. 31.1.... 121. Ieškovės verslas paremtas nuolatiniu bendravimu su klientais, jų poreikių... 122. 31.2.... 123. Atsakovas R. K., naudodamasis darbo pas ieškovę metu jam patikėta... 124. 31.3.... 125. Atsakovų teiginiai, kad R. K. negali būti verčiamas „užmiršti“... 126. 31.4.... 127. Konfidencialumo susitarimo 2.6 punkte nurodoma, kad: darbuotojas įsipareigoja... 128. 31.5.... 129. Atsakovų teiginiai, kad ieškovės naudotos „Terrasoft“ sistemos... 130. 31.6.... 131. Tenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas jokiu būdu nedraudžia ieškovės... 132. 31.7.... 133. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje labai detaliai išdėstė ir pagrindė... 134. 31.8.... 135. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma –R. K. Darbo sutarties su... 136. Teisėjų kolegija... 137. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 138. 32.... 139. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 140. 33.... 141. Bylos duomenimis atsakovas R. K. dirbo serviso inžinieriumi UAB „Binčis“... 142. 34.... 143. UAB „Binčis“ laikydama, kad atsakovo R. K. įsteigta mažoji bendrija yra... 144. 35.... 145. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies... 146. 36.... 147. Ieškovė UAB „Binčis“, nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo... 148. 37.... 149. Atsakovai teismui pateiktame apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo... 150. 38.... 151. Pasisakydami dėl ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimo, atsakovai... 152. 39.... 153. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad... 154. 40.... 155. Konkurencija ekonomikoje suprantama kaip varžybos, kurių metu juridiniai ir... 156. 41.... 157. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1... 158. 42.... 159. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija,... 160. 43.... 161. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje (straipsnio... 162. 44.... 163. Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų komercinės paslapties požymių,... 164. 45.... 165. Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra... 166. 46.... 167. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje... 168. 47.... 169. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Binčis“ teigia, kad atsakovas R. K.... 170. 48.... 171. Iš į bylą pateiktos ieškovės UAB „Binčis“ ir atsakovo R. K. sudarytos... 172. 49.... 173. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali... 174. 50.... 175. Vertindama, ar UAB „Binčis“ informacija apie klientus, turi komercinę... 176. 51.... 177. Atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, kasacinio teismo praktiką,... 178. 52.... 179. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 180. 53.... 181. Apeliaciniame skunde atsakovas R. K. tvirtina, kad aukščiau nurodyta UAB... 182. 54.... 183. Aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika bei bylos aplinkybės, jog... 184. 55.... 185. CK nuostatose, galiojusiose laikotarpiu, kuriuo, kaip įrodinėja ieškovė,... 186. 56.... 187. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1... 188. 57.... 189. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta dėl aukščiau nurodytų įstatyminių... 190. 58.... 191. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika,... 192. 59.... 193. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą... 194. 60.... 195. Atsakovo R. K. įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas žinojo kokią... 196. 61.... 197. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK... 198. 62.... 199. Atsakovo R. K. argumentai, kad jis, dirbdamas UAB „Binčis“, nežinojo... 200. 63.... 201. Kaip nustatyta šioje nutartyje, visa aukščiau nurodyta ir atsakovui R. K.... 202. 64.... 203. Bylos duomenimis nustatyta (nutarties 33 punktas), kad netrukus po to, kai... 204. 65.... 205. Akivaizdu, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime)... 206. 66.... 207. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. darbo UAB „Binčis“ metu buvo... 208. 67.... 209. R. K., siekdamas paneigti nesąžiningos konkurencijos aplinkybę, itin... 210. 68.... 211. Pažymėtina, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovas tvirtina, kad darbo... 212. 69.... 213. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju siekiant... 214. 70.... 215. Atsakovo teigimu, ieškovės gaunamos pajamos (ieškinyje ieškovė prašė... 216. 71.... 217. Iš į bylą pateiktų UAB „Binčis“ ir UAB „Partnerita“ sąskaitų... 218. 72.... 219. Tuo tarpu Ekspertizės akte nurodyta, kad MB „Marklita“, bendradarbiaudama... 220. 73.... 221. Išvadą, kad MB „Marklita“ ieškovės klientėms teikia prekes ir... 222. 74.... 223. 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalas,... 224. 75.... 225. Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų... 226. 76.... 227. 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų žurnalas,... 228. 77.... 229. Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų... 230. 78.... 231. Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų... 232. 79.... 233. Iš 2001 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Pardavimų faktūrų... 234. 80.... 235. Iš 2006 m. rugpjūčio 17 d. Sutarties Nr. B-PA 33/2006, PVM sąskaitų... 236. 81.... 237. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti... 238. 82.... 239. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 240. 83.... 241. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta... 242. 84.... 243. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad MB „Marklita“ ir UAB... 244. 85.... 245. Viena vertus, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios... 246. 86.... 247. Nutartyje taip pat nustatyta, kad su ieškove susijusi UAB „Partnerita“... 248. 87.... 249. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad, jos... 250. 88.... 251. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Binčis“ tokių savo ieškinyje... 252. 89.... 253. Kaip minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų... 254. 90.... 255. Ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, duomenys pagal jų objektyvumą... 256. 91.... 257. Ekspertizės akto duomenimis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 23 d.... 258. 92.... 259. Ekspertizės akte pagrįstai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu MB... 260. 93.... 261. Ieškovė teismo ekspertei užduotų klausimų ir Ekspertizės akte atlikto... 262. 94.... 263. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė iš neteisėtos... 264. 95.... 265. Dėl procesinių palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210... 266. 96.... 267. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju,... 268. 97.... 269. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama,... 270. 98.... 271. UAB „Binčis“ prašė teismo jos patirtą žalą priteisti solidariai iš... 272. 99.... 273. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje... 274. 100.... 275. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas R. K.... 276. 101.... 277. Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų... 278. 102.... 279. Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis... 280. 103.... 281. Teismo taikomi asmens teisių gynimo būdai turi tam tikrą tikslą –... 282. 104.... 283. CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas, gindamas civilines teises,... 284. 105.... 285. Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (straipsnio... 286. 106.... 287. Prevencinio ieškinio nuostatos įtvirtintos CK 6.255 straipsnyje. Prevenciniu... 288. 107.... 289. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo... 290. 108.... 291. Taigi yra du prevencinio ieškinio taikymo variantai – pirmas, kai veiksmai... 292. 109.... 293. CK 6. 255 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo atsisakymas tenkinti... 294. 110.... 295. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus –... 296. 111.... 297. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas neturtinio pobūdžio ieškovės... 298. 112.... 299. Pažymėtina, kad būtent tokį reikalavimą – įpareigoti atsakovus... 300. 113.... 301. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto... 302. 114.... 303. Taigi, reiškiant ieškinį teisme, privalu suformuluoti teismui aiškų ir... 304. 115.... 305. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus nutraukti... 306. 116.... 307. Net ir laikant, kad atsakovai būtų teismo įpareigoti neatlikti neteisėtų... 308. 117.... 309. Taigi, prašydama įpareigoti nutraukti neteisėtus atsakovų veiksmus,... 310. 118.... 311. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktaus pobūdžio reikalavimas įpareigoti... 312. 119.... 313. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad... 314. 120.... 315. Akcentuotina, kad teismo sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas nutraukti... 316. 121.... 317. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus,... 318. 122.... 319. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė teismo iš pirmosios instancijos teismo... 320. 123.... 321. Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję... 322. 124.... 323. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomą pašalinti iš motyvuojamosios dalies... 324. 125.... 325. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad faktai, dėl kurių teismas sprendime... 326. 126.... 327. Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 328. 127.... 329. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos... 330. 128.... 331. Iš į bylą pateiktų duomenų ieškovė UAB „Binčis“ pirmosios... 332. 129.... 333. Teikdama pirminį ieškinį UAB „Binčis“ sumokėjo 1 350 Eur žyminį... 334. 130.... 335. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, šalims teikiant procesinius... 336. 131.... 337. Išsprendus dalies žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimą ir nesant... 338. 132.... 339. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei UAB... 340. 133.... 341. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė MB „Marklita“... 342. 134.... 343. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei nustačius, kad iš viso buvo... 344. 135.... 345. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 346. 136.... 347. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat susidarė 9,44... 348. 137.... 349. Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti... 350. 138.... 351. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo... 352. 139.... 353. Iš atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti... 354. 140.... 355. Atsakovai apeliaciniame skunde prašė atmesti visus ieškinyje pareikštus... 356. 141.... 357. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 358. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 359. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo... 360. „Uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 361. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Binčis“ (juridinio asmens kodas... 362. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 363. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ (juridinio asmens... 364. Priteisti iš mažosios bendrijos „Marklita“ (juridinio asmens kodas... 365. Pripažinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo... 366. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Binčis“ (juridinio asmens kodas... 367. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ (juridinio asmens...