Byla e2-12000-328/2017
Dėl skolos priteisimo ir vienašalio įskaitymo nuginčijimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovams vadovei G. J., advokatams K. G., H. M., atsakovės atstovams V. B., vadovui E. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Embelija“ dėl skolos priteisimo ir vienašalio įskaitymo nuginčijimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Embelija" ieškovės UAB "Beinitas" naudai 15336,12 Eur, pripažinti Atsakovės UAB "Embelija" 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr.1-1-98 atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje (t.1, b.l. 1-7) nurodė, jog 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.N151117/125 (toliau–Sutartis), pagal kurią Atsakovė laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2021 sausio 31 d. išnuomojo Ieškovei negyvenamąsias patalpas adresu ( - ), pirmame aukšte ir dalį rūsio Pagal Sutarties Priedą Nr.1 Ieškovė perdavė Atsakovei 1400 Eur avansą, kuris turėjo būti gražintas pasibaigus Sutarčiai. Patalpų perdavimo metu patalpų būklė vizualiai buvo gera, šalys nenustatė jokių vizualiai pastebimų perduodamų patalpų trūkumų. Ieškovė nuomojamas patalpas pritaikė ir naudojo savo veiklai–grožio salonui, manikiūro kabinetui, kosmetikos parduotuvei. Šios veiklos vykdymui buvo būtinos rūsio patalpos, kurios buvo naudojamos, kaip persirengimo, poilsio ir maitinimosi bei prekių ir kito turto sandėliavimo patalpa. Tačiau 2016 metų pavasarį pradėjo drėkti rūsio patalpos, dėl ko pradėjo pelyti ir gesti rūsio patalpoje esančios Ieškovės prekės ir kitas turtas. Ieškovė apie tai ne kartą informavo Atsakovę, kuri šiuos patalpos trūkumus pripažino, tačiau realių veiksmų iš pradžių nesiėmė. Po raginimų atsakovė pasamdė subrangos hidroizoliacijai sutvarkyti, tačiau tai problemos nepašalino. Atsakovės atsiųsti specialistai nurodė, jog patalpose nėra tinkamo vėdinimo ir šildymo, dėl ko jose kaupiasi drėgmė. Specialistai nurodė, jog patalpoms būtinas vėdinimas ir šildymas, priešingu atveju jose kaupsis drėgmė. Atsakovė vangiai, tačiau rodė pastangas problemai išspręsti, toks bandymas tęsėsi visu 2016 metus, tačiau galiausia nepavykus šios problemos išspręsti, ieškovei atsakovė patarė nuolatos šildyti ir vėdinti patalpas, ir daugiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Toks problemos sprendimo būdas ieškovė netenkino, kadangi didino patalpos naudojimo sąnaudas, o pasiūlymas patalpas nuolatos vėdinti galėjo būti įgyvendinamas nebent nuolatos laikant atidarytus rūsio langą ir duris, kas visiškai nepriimtina tiek dėl šilumos energijos eikvojimo, tiek ir dėl rūsio patalpos, kaip uždaro sandėlio, funkcijos praradimo. Ieškovė bandė organizuoti veiklą taip, kad jai kuo mažiau reiktų rūsio patalpos, jas iškraustė, bandė su atsakove tartis dėl šių patalpų grąžinimo, nuomos mokesčio sumažinimo. Tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė spręsti rūsio drėgmės problemą, keisti Sutarties nesutiko, nuomos mokesčio sumažinti taip pat nesutiko. Nepavykus išspręsti rūsio drėkimo problemos, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove, 2017 m. kovo 2 d. bei kovo 6 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo – priėmimo aktus. Ieškovė mano, jog atsakovė kaip nuomotoja nevykdė savo įsipareigojimo užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų tinkamos naudoti jas pagal paskirtį, tuo tarpu Atsakovė mano, kad dėl Sutarties nutraukimo yra kalta Ieškovė. Todėl po Sutarties nutraukimo Atsakovė atsisakė grąžinti Ieškovei jos sumokėtą depozitą, taip pat pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus dėl tariamai Atsakovės patirtų nuostolių, Ieškovei nutraukiant Sutartį anksčiau termino. Atsakovė paskaičiavo savo tariamai patirtus nuostolius ir nustatė, kad tariamai dėl Ieškovės kaltės patyrė 1484,29 Eur nuostolį, kurį 2017 m. kovo 13 d. pranešimu įskaitė su stebėtinai panašaus dydžio Ieškovės Atsakovei sumokėtu depozitu pagal Sutartį. Su šiuo vienašaliu įskaitymu Ieškovė nesutinka, todėl šis ieškinys kartu reiškia ir šio įskaitymo ginčijimą. Nurodė, jog Sutartį nutraukė vadovaudamasi Sutarties 11.3.1 p., pagal kurį Nuomininkas turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, kai patalpos dėl aplinkybių, už kurias Nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudotis, bei 11.3.2 p., suteikiančiu teisę Nuomininkui nutraukti sutartį, jeigu Nuomotojas nedaro patalpų kapitalinio remonto. Ieškovė pasinaudojo teise nutraukti nuomos sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3202,97 Eur išlaidas, kurias patyrė patalpų įrengimui, 226,13 Eur už sugadintas prekes, 451,42 Eur išlaidas reklamai,6050,64 Eur negautų pajamų. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 700,06 Eur depozito sumą, nesutinka su atsakovės atliktu įskaitymu, nurodo, jog atsakovė neturi jokios vykdytinumo sąlygas atitinkančios reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu bei prašo priteisti iš atsakovės 4704,90 Eur netesybas.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime (t.1, b. l. 115-124) nurodė, jog Ieškovė neteisingai nurodo, kad veiklos vykdymui buvo būtinos rūsio patalpos, kurios buvo naudojamos kaip persirengimo, poilsio ir maitinimosi bei prekių ir kito turto sandėliavimo patalpos. Ieškovės atstovė dar iki sutarties sudarymo kruopščiai apžiūrėjo patalpas ir planavo dalį I aukšto patalpų atskirti darbuotojų persirengimo zonai. Vėliau, kai sužinojo, kad yra rūsys, persigalvojo ir toje vietoje nusprendė įrengti vietą manikiūrininkei. Sutarties priedo Nr. 1, 2 punkte, yra nurodyta nuomojamų patalpų paskirtis – ūkinei komercinei veiklai – grožio salonas ir mažmeninė prekyba kosmetika. Šalys nesitarė ir atsakovas neįsipareigojo keisti rūsio patalpų paskirties ir jas pritaikyti persirengimo, poilsio, maitinimosi bei prekių ir kito turto sandėliavimo veiklai. Nurodė, jog jei ieškovei rūsio patalpos tapo nebereikalingos, ieškovė galėjo atsisakyti nuo šių patalpų nuomos. Ieškovė niekada nekėlė sąlygos, kad be rūsio patalpų negali vykdyti veiklos. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovė pripažino rūsio patalpos trūkumus. Atsakovė rūsio patalpų trūkumų niekada nepripažino, nes rūsio patalpų būklė nei pablogėjo, nei pagerėjo nuo patalpų perdavimo momento, be to rūsys niekuo neišsiskiria nuo kitų rūsių. Ieškovei informavus, kad rūsyje drėksta sienos, atsakovė 2016-11-14 pasamdė rangovą atlikti hidroizoliacijos darbus. Atsakovė šiuos darbus atliko vadovaudamasi bendradarbiavimo pareiga (CK 6.200 str. 2 d.). Atlikus hidroizoliacijos darbus paaiškėjo, kad rūsyje kaupiasi kondensatas ne dėl pralaidžių rūsio sienų, bet dėl to, kad šiose patalpose neįrengtas šildymas ir ventiliacija. Ieškovės atstovė apžiūrėdama rūsio patalpas matė, kad neįrengtas rūsio šildymas ir nėra ventiliacijos, atsakovas sutartimi neįsipareigojo atlikti šiuos darbus, todėl ieškovė neturi teisės iš atsakovės reikalauti pakeisti rūsio patalpų paskirtį, jose įrengti šildymą, ventiliaciją ir pritaikyti patalpas virtuvėlei bei darbuotojų persirengimui. Nesutinka su ieškinio argumentu, jog kategoriškai atsisakė spręsti rūsio drėkimo problemą, nesutiko keisti sutarties, sumažinti nuomos mokestį proporcingai rūsio patalpų daliai. Pažymėjo, jog pasamdė rangovus, kurie patalpose atliko rūsio hidroizoliacijos darbus sutiko, kad ieškovė įsirengtų rūsyje ventiliacijos sistemą, tačiau ieškovė tik surado rangovą, bet už darbų atlikimą pasiūlė sumokėti atsakovei. Atsakovei tokia investicija buvo visiškai beprasmė ir nesukurianti jokios vertės bei neatsiperkanti, be to pagal sutartį už tokių darbų atlikimą privalėjo mokėti ieškovė. Taip pat 2017 m. vasario mėnesį vykusių susitikimų metu atsakovė siūlė mažinti nuomos kainą. Tačiau kompromiso neieškojo būtent ieškovė. Ieškovė ieškojo ne kompromiso, bet išsinuomojo pigesnes patalpas Debreceno gatvėje, todėl ieškojo preteksto ir būdų kaip nutraukti su atsakove sudarytą sutartį anksčiau termino. Atsakovė nesutinka, jog perdavė ieškovei netinkamos kokybės patalpas. Su rūsio patalpų būkle ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti ir raštu pareikšti pretenzijas, jeigu jos neatitiko sutarties reikalavimų. Ieškovė matė, kad rūsys yra nešildomas ir neventiliuojamas, ieškovė nekėlė atsakovei reikalavimo pertvarkyti rūsio patalpas kosmetikos salono veiklai, todėl laikytina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie rūsio patalpų faktinę būklę ir ji atitiko jos lūkesčius. Nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo rūsio patalpų būklė nepablogėjo ir nebuvo pabloginta, todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovės riziką, jeigu pastaroji nesugebėjo pritaikyti rūsio patalpų ar jas panaudoti savo veiklai. Pažymėjo, kad tiesioginė rūsio patalpų paskirtis yra rūsys, todėl atsakovei negali būti reiškiamos pretenzijos dėl rūsio patalpų pritaikymo persirengimo, poilsio, maitinimosi bei prekių ir kito turto sandėliavimo veiklai. Atsakovė rūsio patalpų pritaikymo kitokiai veiklai rizikos ir išlaidų neprisiėmė, todėl vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu tokia rizika ir išlaidos - priskirtinos ieškove. Nurodė, jog atsakovės perduotos ieškovei rūsio patalpos atitiko bendrus rūsio patalpoms keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo teigti, kad buvo būtinas neapibrėžtas kapitalinis remontas, nebuvo jokio poreikio keisti rūsio sienas, t. y. statinio laikančiąsias konstrukcijas. Mano, jog Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad sutarties reikalavimus butų pažeidusi atsakovė, neįrodė kapitalinio remonto darbų poreikio, nepagrindė kokių konkrečių sutarties sąlygų neatitinka rūsys, neįrodė, kad rūsio būklė yra bloga arba pablogėjo, todėl neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Kita vertus net ir konstatavus netinkamą rūsio patalpų būklę, ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė. Atsakovė nurodė, jog remiantis Sutarties 5.3 punktu, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas patalpoms įsirengti, patalpų įsirengimo atsipirkimo rizika tenka ieškovei. Nurodė, jog ieškovė nepatiko atsakovės patalpose stiklo pertvaros ar baldų, už kuriuos prašo kompensacijos. Nurodė, jog sugadintų prekių nurašymo aktas negali būti pakankamas įrodymas konstatuoti prekių sugadinimo faktą dėl atsakovės kaltės. Net ir tuo atveju, jeigu prekės, iš tiesų sugedo dėl drėgmės rūsyje, atsakovė nėra dėl to kalta, nes prekes sandėliavo sandėliui nepritaikytose patalpose pati ieškovė. Nurodė, jog ieškovės patirtos išlaidos reklamai nėra atsakovės neteisėtos veikos rezultatas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų, jog reklaminės brošiūros sudrėko rūsyje. Be kita ko, net jeigu reklaminės brošiūros sudrėko rūsyje, atsakovė dėl to yra nekalta, nes pati ieškovės šias brošiūras sandėliavo sandėliavimui nepritaikytose patalpose. Nurodė, jog ieškovė reikalaudama 6050,64 Eur negautų pajamų už veiklą, kurią pati atsisakė vykdyti, siekia įgyti svetimą turtą be teisinio pagrindo. Atsakovė sutartimi neįsipareigojo atlyginti ieškovės negautas pajamas dėl pačios ieškovės nutrauktos veiklos vykdymo, o reikalavimas atlyginti negautas pajamas už 12 mėnesių, prieštarauja Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktui. Šie nuostoliai yra ne realūs bet menami. Nurodo, jog pagrindo pripažinti įskaitymą neteisėtu nėra, atsakovė patyrė žalos dėl to, kad ieškovė nesilaikė Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punkte nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos.

8Ieškovės atstovė G. J. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog 2015 m. bendrovė planavo plėsti veiklą, todėl ieškojo naujų patalpų. Taip rado atsakovės siūlomas patalpas. Atsakovės siūlomos patalpos ieškovei tiko, tačiau trūko vietos, atsakovės komercijos direktorius pasiūlė apžiūrėti rūsio patalpas. Apžiūros metu jai tos patalpos atrodė tinkamos. Išsinuomojus patalpas darė investicijas į patalpas. Problema atsirado 2016 m. pavasarį, kovo pradžioje. Rūsyje pastebėtas didelis drėgmės pojūtis, atsirado pelėsis. Apie tai nedelsiant buvo informuoti atsakovės atstovai. Nurodė, jog rūsio patalpa jiems buvo reikalinga, neatsiejama patalpos dalis. Paaiškino, jog bandė pelėsius patalpoje naikinti, stengėsi problemą pašalinti, nes atsakovės atstovai nieko nedarė. Nurodė, jog per tą pusmetį bendrovės darbuotojai rengėsi, valgė bendrojo naudojimo patalpose, bandė rūsio patalpomis nesinaudoti. Pažymėjo, jog laikotarpiu, kai rūsiu negalėjo naudotis, mokėjo nuomos mokestį. Nurodė, jog radiatoriai rūsio patalpose buvo ieškovės naudoti, ventiliacija pastato buvo sutvarkyta, duris laikė praviras, antipelėsines priemones naudojo, tačiau problema nedingo. Toliau rūsio patalpomis naudotis negalėjo. Papildomai paaiškino, jog iš jos, kaip nuomininkės, buvo teikiami siūlymai, kaip spręsti problemą, tačiau atsakovė su šiais siūlymais nesutiko.

9Ieškovės atstovas advokatas K. G. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl patalpų drėgmės, pelėsio. Tiek drėgmės, tiek pelėsio buvimo faktas įrodytas. Ieškovei buvo perduota patalpa, kurios nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Nurodė, jog ieškovės pranešimuose nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, atsakovė neatliko pareigos perduoti tinkamą naudoti pagal paskirti patalpą. Paaiškino, jog tokiose rūsio patalpose kenksminga būti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog patalpa, tokia, kokia ji yra, yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, jog atsakovė iš pradžių pripažino patalpų trūkumus, ir tas investicijų mastas leidžia teigti, jog tai nebuvo noras išsaugoti sutartį, o tai yra jų atsakomybė. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovės atstovas E. P. teismo posėdyje atsiliepime nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, jog šiuo metu rūsio patalpose jokios drėgmės nėra, nėra pelėsio. Nurodė, jog ieškovė turėjo vėdinti rūsio patalpas. Paaiškino, jog patalpas tvarkė, kadangi ieškovė skundėsi jų būkle.

11Atsakovės atstovas V. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, jog ieškovės atstovės pateikti paaiškinimai prieštarauja bylos duomenims. Pažymėjo, jog atsakovė nuomos sutarties nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo nutraukti Sutarties. Jei ieškovei netiko rūsio patalpos, ji šių patalpų galėjo atsisakyti, ji veiklą galėjo vykdyti ir be rūsio patalpų. Drėgmė ir pelėsis galėjo atsirasti dėl netinkamo patalpos eksploatavimo. Kad neįrengta šildymo sistema, ieškovė matė patalpų apžiūros metu. Nesutiko, jog kažkuri sutarties šalis yra stipresnė, paaiškino, jog Sutartį šalys sudarė po derybų, dėl sąlygų susitarė individualiai. Nurodė, jog Sutartis sudaryta ne nuomotojo, o nuomininko iniciatyva. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Teismo posėdyje liudytojas R. B. paaiškino, jog yra UAB ,,Embelija“ komunikacijos direktorius. Nurodė, jog dalyvavo perduodant patalpas ieškovei, su ja bendravo. Nurodė, jog ieškovė kelis kartus buvo nuvykusi apžiūrėti patalpų, kurias ketino nuomotis, susidomėjo rūsio patalpomis. Papildomai paaiškino, jog atsakovė rūsio patalpomis nesinaudojo ir niekas patalpose ventiliatoriaus nejungė. Nurodė, jog iš ieškovės samdomų kirpėjų sužinojo, jog ieškovė galima išsinuomojo kitas patalpas. Teigė, jog ieškovės vadovė melavo.

13Teismas konstatuoja:

14byloje esančiais duomenimis nustatyta, 2015 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. N151117/125 (Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), I-ajame pastato aukšte ir dalis rūsio, unikalus Nr. ( - ) (Sutarties 1 punktas) (t.1, b. l. 9-14). Sutarties Priede Nr. 1 nurodoma, jog nuomojamas patalpas sudaro nuomotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios ( - ), pastato I-ame aukšte ir dalis rūsio (t.1, b. l. 15-16). Sutarties Priedo Nr.1 1.5 punkte nurodoma, jog nuomojamų I aukšto patalpų plotas yra 74,17 kv. m, nuomojamo rūsio plotas –18,48 kv. m. Patalpų naudojimo paskirtis/pavadinimas – administracinė/pastatas – administracinis pastatas (Sutarties Priedo Nr. 1 1.6 punktas). Sutarties Priedo Nr. 1 2 punkte (patalpų paskirtis) nurodoma, jog patalpos perduodamos laikinai už užmokestį valdyti ir naudoti ūkinei komercinei veiklai – grožio salonas ir mažmeninė prekyba kosmetika. 2015 m. lapkričio 24 d. šalys pasirašė Patalpų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė ieškovei nuomos objektą (t. 1, b. l. 17-18), ieškovė sumokėjo atsakovei 1400 Eur depozitą (avansas pagal Sutartį) (t.1, b. l. 20). 2017 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, jog 2016 m. pavasarį pastebėjo ir pajuto rūsyje drėgmės pojūtį, pelėsio atsiradimą, nurodė, jog apie tai informavo atsakovės vadovą, tačiau kurį laiką atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, per tą laiką sugedo prekės, apaugo pelėsiais, prisigėrė pelėsinių kvapų, prarado prekinę išvaizdą; ieškovė nurodė, jog naudotis rūsiu kaip persirengimo, poilsio ir maitinimosi patalpomis neįmanoma, kadangi tai labai kenksminga sveikatai, nurodė, jog rūsiu negali naudotis visus 2016 m., informavo, jog šiuo metu visas rūsys yra iškraustytas ir užrakintas, nurodė, jog patyrė nuostolius dėl netinkamos rūsio būklės, su rūsiu susiję nuostoliai sudaro 960,63 Eur, prašė šį nuostolį kompensuoti per patalpų nuomos kainą sumažinant ją per protingą laikotarpį, išskirstyti šią sumą lygiomis dalimis ir išminusuoti iš nuomos mokesčio, prašė kompensuoti 804,96 Eur rūsio nuomos už 2016 m. sumą, taip pat nuo 2017 m. sausio mėn. nebeskaičiuoti nuomos mokesčio už rūsio patalpas, nes jomis nesinaudoja (t.1,b.l. 21-22). Atsakovė 2017 m. vasario 10 d. raštu nurodė, jog kompensuoti prašomų sumų nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nurodė, jog atsakovės samdyti darbuotojai atliko hidroizoliacijos darbus, po darbų apžiūrėję patalpas informavo, jog patalpas būtina ventiliuoti ir šildyti, kitu atveju kaupsis drėgmė; ieškovė šių nurodymų nepaisė, rūsio duris laikė uždarytas, o ieškovės vadovė išsakė nuomonę, jog per brangu mokėti už rūsio ventiliavimą ir šildymą, esant šioms aplinkybėms, negali sutikti, kad nesiėmė jokių veiksmų padėties pagerinimui ir problemos sprendimui (t.1, b. l. 23-24). 2017 m. vasario 15 d. pranešimu apie nutraukiamą patalpų nuomos sutartį ieškovė informavo atsakovę, jog nutraukia Sutartį nuo 2017 m. kovo 1 d., nes negali tinkamai naudotis rūsio patalpa, ji neatsieja nuo ieškovės veiklos, išreiškė nuomonę, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko sureaguoti ir atlikti kapitalinius remonto darbus rūsio patalpoms, nurodė, jog ieškovė negali veikti ir sėkmingai vystyti veiklos šiose patalpose, prašo abipusiu susitarimu nutraukti Sutartį, nurodė, jog yra sumokėjusi depozitą, prašė užskaityti jį sausio ir vasario mėn. sąskaitoms (t.1, b. l. 25). 2017 m. vasario 23 d. papildytu pranešimu apie nutraukiamą patalpų nuomos sutartį ieškovė informavo atsakovę, jog nuo 2017 m. kovo 1 d. Sutartį nutraukia pagal Sutarties 11.3 punktą (t.1, b. l. 27). 2017 m. vasario 27 d. pranešimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. N14117/125 atsakovė nurodė, jog nesutinka nutraukti Sutarties nuo 2017 m. kovo 1 d., nurodė, jog ieškovės siūloma Sutarties nutraukimo tvarka ir sąlygos neatitinka Sutarties sąlygų, nesutinka avansą užskaityti už nesumokėtą nuomos mokestį, nurodė, jog nėra pagrindo vienašališkai nutraukti Sutarties 11.3.1 ir 11.3.2. punktų pagrindu, nes patalpų būklė nepasikeitė ir nepablogėjo dėl ko jos būtų pasidariusios netinkamos naudotis, nėra poreikio atlikti kapitalinio remonto darbus, taip pat nurodė, jog 2017 m. vasario 15 d. ieškovės pranešimą vertina kaip Sutarties nutraukimą ir nuo šis datos remiantis Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktu pradės skaičiuoti 3 mėnesių pranešimo apie Sutarties nutraukimą terminą, nurodė, jog reikalaus žalos atlyginimo, kurią apskaičiuos perėmus patalpas (t.1, b. l. 28-29). 2017 m. vasario 28 d. raštu ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija (t.1, b. l. 30-31).

152017 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo pasirašytas Patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei nuomojamas patalpas (t.1, b .l. 32). 2017 m. kovo 6 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei nuomojamas patalpas, šalys pastabų dėl perduodamų patalpų viena kitai neturėjo (t.1, b. l. 33)

162017 m. kovo 8 d. pranešimu dėl neapmokėtų sąskaitą atsakovė pareikalavo ieškovės iki 2017 m. kovo 9 d. sumokėti pagal kartu su raštu pridedamas sąskaitas 1172,25 Eur, iki 2017 m. kovo 10 d. – atlyginti žalą 1484,29 Eur sumai dėl negautų už nuomą pajamų pagal pridedamą žalos apskaičiavimą (t.1, b. l. 34, 35-38, 39). Ieškovė raštu informavo atsakovę, jog sąskaitų apmokėjimo tvarkos laikosi, nurodė sąskaitų apmokėjimo datą, taip pat atsisakė tenkinti reikalavimą atlyginti žalą (t.1, b. l. 40,41). 2017 m. kovo 13 d. pranešimu dėl įskaitymo atsakovė informavo ieškovę, jog pagal Sutartį sumokėto avanso negrąžins ir įskaito šią pinigų sumą 2017 m. kovo 8 d. raštu pateiktam reikalavimui dėl 1484,29 Eur žalos atlyginimo padengti, po šio įskaitymo nepadengtas 84,29 Eur likutis, kurį prašo nedelsiant sumokėti (t.1, b. l. 42). Ieškovė raštu su atsakovės atlikti įskaitymu nesutiko (t.1, b. l. 43).

17Byloje pateiktas antstolės B. T. 2017 m. vasario 27 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog rūsio patalpos, esančios ( - ), grindys, sienos bei lubos yra drėgnos, sienose matomi vandens prasisunkimai; sienas palietus jaučiama drėgmė; rūsio patalpos grindys yra padengtos PVC danga (linoleumas), kurį pakėlus ant dangos vidinės pusės matomas pelėsis, po PVC danga ant grindų yra susikaupęs vanduo; rūsio patalpose yra langas, lange sumontuoja vedinimo sistema, langas aprasojęs; ant rūsio patalpų sienų bei lubų yra pelėsio pėdsakai (t.1, b. l. 44-56).

182017 m. kovo 16 d. pranešimu dėl įskaitymo, ieškovė išsiuntė atsakovei tarpusavio suderinimo aktą, nurodė, jog akte pažymima ieškovės neapmokėta suma 699,94 Eur, šią sumą ieškovė įskaito iš sumokėto pagal Sutartį depozito (avanso), po šio įskaitymo lieka 700,06 Eur depozito suma, kurią prašo nedelsiant sumokėti ieškovei (t.1, b. l. 58,59). 2017 m. kovo 16 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti 700,06 Eur dalį depozito (avanso) (t.1, b. l. 57).

19Atsakovė pateikė duomenis, jog 2016 m. lapkričio 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016 su UAB ,,Vizgintos statyba“ dėl rūsio, esančio adresu ( - ), hidroizoliacijos (t.1, b. l. 125-126), atliktų darbų kaina 1815 Eur (t.1 b. l. 127,128).

20Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 2 dalis). Nei nuomotojas, nei nuomininkas visą nuomos sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties (Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo.

21Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovei buvo perduota laikinai valdyti ir naudotis negyvenamoji patalpa – pastato I-asis aukštas bei dalis rūsio patalpos, esančios adresu ( - ). Ieškovei patalpos perduotos 2015 m. lapkričio 24 d. perdavimo – priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog perduodamų patalpų būklė – labai gera, o rūsio patalpų būklė – gera. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuomos objekto perdavimo metu vizualiai nuomojamų patalpų trūkumų nustatyta nebuvo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog nuomos laikotarpiu buvo pastebėta, kad nuomojamo rūsio patalpose kaupiasi drėgmė, atsirado pelėsis. Byloje atsakovės pateikta statybos rangos sutartis patvirtina, jog atsakovė užsakė rūsio patalpų hidroizoliacijos darbus, tačiau rūsio patalpų drėgmės problema išspręsta nebuvo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog 2017 m. vasario 27 d. apžiūrėjus rūsio patalpas nustatyta, jog rūsio patalpose kaupiasi drėgmė, susidarė pelėsis. Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. bei vasario 23 d. pranešimais informavo atsakovę, jog vienašališkai nutraukia nuomos sutartį, remdamasi Sutarties 11.3.1 bei 11.3.2 punktais. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir nurodė, jog ieškovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo vertina kaip Sutarties nutraukimą pagal Sutarties Priedo Nr.1 7.1 punktą, nors ieškovės atlikto sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija.

22Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių pabaigos pagrindų.

23Minėta, jog Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 2 dalis).

24Šalių sudarytos Sutarties 11.3. punktas numato, jog nuomininko iniciatyva Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ne teismine tvarka anksčiau nustatyto termino jeigu: patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudotis, išskyrus atvejį, jei nuomininkas nevykdo Sutarties 6.2.4 punkto reikalavimų (tuo atveju, jeigu Sutarties galiojimo laikotarpiu pagal galiojančius teisės aktus nuomojamos patalpos, kuriose Nuomininkas vykdo savo veiklą, turi būti pertvarkytos ir turi atitikti papildomus reikalavimus, Nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita ir rizika parengti atitinkamus projektus ir remiantis 5.2 punktu atlikti šiuos pakeitimus savo sąskaita pats, arba leisti juos atlikti Nuomotojui už Nuomininko lėšas <...>), ir jeigu apie tai raštu Nuomininkas įspėjo, o Nuomotojas per protingą terminą pažeidimo nepašalino (Sutarties 11.3.1 punktas); Nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti ir jeigu apie tai raštu Nuomininkas įspėjo, o Nuomotojas per protingą terminą pažeidimo nepašalino (Sutarties 11.3.2 punktas).

25Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog atsakovei apie rūsio patalpų defektus buvo pranešta, atsakovė ėmėsi veiksmų defektams pašalinti – pasitelkė rangovus rūsio patalpų hidroizoliacijos darbams atlikti. Tačiau rūsio patalpų defektai pašalinti nebuvo. Atsakovė bei jos atstovai bylos nagrinėjimo metu neigė, jog rūsio patalpose kaupiasi drėgmė, yra pelėsio, paaiškino, jog patalpos yra sausos. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė nepaneigė byloje pateiktų įrodymų apie netinkamą rūsio patalpų būklę.

26Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovė įrodė, jog Sutartimi jai buvo perduotos netinkamos kokybės patalpos (jų dalis) (rūsio patalpos). Patalpų priėmimo – perdavimo metu ieškovė šių trūkumų galėjo nepastebėti, kadangi patalpos buvo apžiūrėtos vizualiai, jos nebuvo remontuotos, o trūkumai paaiškėjo tik nuomos laikotarpiu pradėjus šiomis patalpomis naudotis. Pažymėtina, jog byloje teisiškai nėra reikšminga, kieno iniciatyva buvo susitarta dėl patalų nuomos, kadangi Sutartį šalys sudarė laisva valia, dėl Sutarties sąlygų susitarė, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog nuomininkas turėjo pritaikyti patalpas savo veiklai vykdyti, nepašalina nuomotojo (atsakovės) pareigos užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti jas pagal paskirtį visą Sutarties galiojimo terminą. Atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo pakeisti rūsio paskirtį, teismo vertinimu, nėra pagrįsti. Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė nuomojamas patalpas pritaikys savo veiklai (grožio salonas ir mažmeninė prekyba kosmetika) (Sutarties 3.2 punktas), tačiau Sutartimi šalys nesitarė dėl nuomos objekto paskirties keitimo. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovei buvo išnuomotos administracinės paskirties patalpos. Duomenų, jog rūsio patalpų paskirtis yra kitokia, nei nurodyta Sutarties sąlygose, byloje nėra. Pažymėtina, jog statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalis).

27Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovei buvo perduotos netinkamos kokybės patalpos suponuoja išvadą, jog atsakovė taip pat nevykdė prievolės atlikti patalpų kapitalinio remonto darbus. Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Sutarties 5.1.1. punkte įtvirtinta nuomotojo pareiga Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti nuomojamų patalpų ar su jomis susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso pastato, kuriame yra patalpos ar jo visų inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai, taip pat kai kapitalinio remonto darbus atlikti yra būtina pagal kompetentingų institucijų nurodymus, ar siekiant užtikrinti pastato, kuriame yra patalpos, tinkamą funkcionavimą. Įstatymas įtvirtina, jog nuomotojas turi būti rūpestingas ir atidus, imtis priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, taip pat tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, 6.489 straipsnio 5 dalis). Atsakovės argumentas, jog ieškovė, neįrodė kapitalinio remonto darbų poreikio, nepagrindė kokių konkrečių sutarties sąlygų neatitinka rūsys, nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog išnuomotų rūsio patalpų naudoti pagal jų paskirtį negalima, jų kokybė nėra tinkama. Aplinkybė, jog ieškovė nenurodė kapitalinio remonto apimties, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokio remonto patalpoms apskritai nereikia. Pažymėtina, jog patalpų nuoma yra atsakovės veiklos sritis, atsakovė laikytina šios srities profesionale, todėl gali numatyti, kokie remonto darbai nuomos objektui yra reikalingi ir būtini tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, jog atsakovė, nors ir nesutinka su ieškovės veiksmais, sutarties nutraukimo ieškovės pasirinktais Sutartyje įtvirtintais pagrindais, neginčija.

28Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pripažinti, jog ieškovė, nutraukdama sutartį, nesilaikė Sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos ir sąlygų nėra pagrindo.

29Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti 15336,12 Eur sumą, kurią sudaro 3202,97 Eur patalpų įrengimo išlaidos, 226,13 Eur nuostoliai dėl sugadintų prekių, 451,42 Eur reklamos išlaidų (77,97 Eur už įsigytus lipdukus, 245,03 Eur išlaidos reklaminėms brošiūroms, 128,42 Eur išlaidos reklaminei šviesdėžei ant fasado įsigyti), 6050,64 Eur negautų pajamų, 700,06 Eur užstato, 4704,90 Eur netesybos.

30Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog patalpoms įsirengti įsigyti baldai, stiklo pertvara nebuvo palikti patalpose, todėl ieškovė negali reikalauti kompensacijos dėl šių išlaidų, patalpų įrengimo atsipirkimo rizika tenka ieškovei, vienašališkai sudarytas prekių nurašymo aktas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti prekių sugedimo faktą dėl atsakovės kaltės.

31Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo tenkinti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žala (nuostolius)) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

32Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3202,97 Eur išlaidas patalpoms įsirengti, nurodo, jog patirtos išlaidos neteko ekonominio pagrįstumo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl šias išlaidas privalo atlyginti atsakovė, taip pat atlyginti nuostolius dėl sugadintų prekių ir išlaidas reklamai, kadangi išlaidos prarado tikslingumą.

33Ieškovė pateikė duomenis, jog pirko baldus pagal individualų užsakymą už 435,60 Eur (t.1, b. l. 60) ir 1573 Eur sumą (t.1, b. l. 61), įsigijo stiklo pertvarą už 996 Eur (t.1. b. l. 65), taip pat reklamines brošiūras už 245,03 Eur (t.1, b. l. 71,72), lipdukus bei jų klijavimo paslaugą už 102,85 Eur (t.1, b. l. 73,74), šviesdėžę ant fasado bei foto elementą už 169,40 Eur (t.1, b. l. 100). 2016 m. rugsėjo 4 d. Prekių ir kitų medžiagų nurašymo aktu Nr. 12 ieškovė nurašė prekes (plaukų dažai, balinimo kremas, rekonstrukcinės ampulės), kurių vertė 226,13 Eur, nurašymo priežastis – sudrėko, sudrėko ir supelijo pakuotė (t.1, b. l. 78).

34Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (Civilinio kodekso 6.501 straipsnis).

35Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog Nuomotojas jokia forma nekompensuos Nuomininkui pastarojo atliktų patalpų įrengimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar patalpų pagerinimo darbų išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar Nuomininkui buvo pateiktas Nuomotojo sutikimas tokių darbų atlikimui, ar ne ir kad Nuomotojui lieka bet kokie patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms. Šalys taip pat susitarė, jog Nuomotojas jokia forma nekompensuos Nuomininkui atliktų patalpų įrengimo, remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar patalpų pagerinimo išlaidų net ir tais atvejais, kai šiuos darbus už Nuomininko lėšas atliks Nuomotojas ir kad Nuomotojui lieka bet kokie tokiu būdu padaryti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms.

36Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti jai patalpų įrengimo išlaidas, nuo kurių atlyginimo ieškovė atsisakė šalių sudaryta Sutartimi. Ieškovė reikalavimą grindžia buhalterinės apskaitos dokumentais, iš kurių matyti, jog UAB ,,Beinitas“ pirko baldus bei stiklinę pertvarą, tačiau byloje nėra duomenų, jog minėtos įrangos ieškovė nebevaldo, jai šis turtas neperduotas ar buvo paliktas nuomojamose patalpose, priešingai, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog visą įrangą iš patalpų išvežė. Šalių 2017 m. kovo 2 d. bei kovo 6 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktuose nėra nurodoma, jog šalys turėjo viena kitai pastabų dėl perduodamų patalpų.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, civilinėje byloje R Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus, nustatytas aplinkybes, jog Sutartimi nuomininkas prisiėmė prievolę įsirengti patalpas veiklai vykdyti savo lėšomis, o Sutarties 5.3 punktu atsisakė reikalauti atlyginti patalpų įrengimo išlaidas, o įsigytą įrangą iš nuomojamų patalpų po sutarties nutraukimo išsivežė, ieškovės reikalavimas atlyginti patalpų įrengimo išlaidas negali būti tenkinamas.

38Ieškovės reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius dėl sugadintų prekių negali būti tenkinamas, kadangi yra nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė reikalavimą priteisti 226,13 Eur nuostolius grindžia 2016 m. rugsėjo 4 d. prekių nurašymo aktu Nr. 12, kuriame nurodyta, jog nurašomos sugadintos (sudrėkusi ir/ar supelijusi pakuotė) prekės, minėtas aktas yra parengtas ir pasirašytas ieškovės, todėl nėra pakankamas nuostolių faktui pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 183 straipsnis).

39Išlaidos reklamai pripažintinos, išlaidomis, susijusiomis su juridinio asmens veikla (Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), apie šių išlaidų tikslingumą sprendžia juridinio asmens valdymo organas, atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis, Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis, jog įsigijo reklamines brošiūras, lipdukus, šviesdėžę su grafiniu ženklu tikslu skleisti informaciją apie vykdytą veiklą. Aplinkybė, jog Sutartis, kurios pagrindu ieškovė vykdė veiklą patalpose, nutraukta prieš terminą, pati savaime, nesudaro pagrindo išvadai, jog išlaidos reklamai tapo netikslingos, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog įsigytos brošiūros buvo sugadintos ir negalėjo būti panaudotos pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytą, reikalavimas atlyginti išlaidas reklamai, negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

40Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 6050,64 Eur netektas pajamas už vienerius metus. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog manikiūro kabineto ir grožio salono veikla nebuvo įprasta ieškovės veikla, ji šią veiklą pradėjo atsakovės patalpose, įrengusi patalpas sudarė sutartis dėl paslaugų teikimo su specialistais. Nurodė, jog jei nebūtų nutraukusi dėl sutarties atsakovės kaltės, ieškovė būtų gavusi stabilias pajamas, t. y. kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 620,25 Eur (be PVM), o atskaičius sąnaudas, patiriamas komunaliniams mokesčiams ir interneto ryšiui, pajamos iš sutarčių būdavo 504,22 Eur. Nurodo, jog už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. negautas ieškovės pajamas privalo atlyginti atsakovė. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsižvelgdama į tai, kad ateityje gali atsirasti galimybė vėl vykdyti šią papildomą veiklą ir tokiu būdu sumažinti dėl atsakovės kaltės patiriamus nuostolius, ieškovė prašo atlyginti vienerių metų netektas pajamas.

41Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog dėl patalpose, esančio ( - ), įrengtų darbo vietų buvo sudariusi tris paslaugų teikimo sutartis (darbo vietos nuomos sutartis Nr. 10, 11,12) dėl darbo vietos nuomos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 79, 80, 81). Ieškovės pateiktose darbo vietos nuomos sutartyse nurodoma, jog nuomojamos darbo vietos paslaugos mokestis sudaro 206,75 Eur + PVM. Pažymėtina, jog visose teismui pateiktose paslaugų teikimo sutartyse, yra atliktas įrašas ranka, nurodantis, jog sutartis nutraukta nuo 2016 m. kovo 1 d. (t.1, b. l. 79-81).

42Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

43Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog ieškovė neįrodė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė reikalavimą atlyginti negautas pajamas kildina iš byloje pateiktų sutarčių dėl paslaugų teikimo bei jose nurodytų įkainių, nurodo, jog veiklos sąnaudas sudaro apie 116,03 Eur išlaidos, teikia pažymą apie šių sąnaudų dydžius, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog apskritai gavo pajamas iš teismui pateiktų sutarčių dėl paslaugų teikimo, atkreipiant dėmesį, jog pačiose sutartyse nurodyta jų nutraukimo data kelia abejonių dėl sutarčių realaus vykdymo. Ieškovės pateikti apskaičiavimai neatitinka realumo kriterijaus. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo negali būti tenkinamas.

44Dėl vienašalio įskaitymo

45Ieškovė be kitų reikalavimų, prašo pripažinti atsakovės 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. 1-1-98 atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti ieškovei 700,06 Eur užstato dalį.

46Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. kovo 8 d. pranešimu dėl neapmokėtų sąskaitų atsakovė pareikalavo ieškovės iki 2017 m. kovo 9 d. sumokėti pagal kartu su raštu pridedamas sąskaitas 1172,25 Eur, iki 2017 m. kovo 10 d. – atlyginti žalą 1484,29 Eur sumai dėl negautų už nuomą pajamų pagal pridedamą žalos apskaičiavimą (t.1, b. l. 34, 35-38, 39). 2017 m. kovo 13 d. pranešimu dėl įskaitymo atsakovė informavo ieškovę, jog pagal Sutartį sumokėto avanso negrąžins ir įskaito šią pinigų sumą 2017 m. kovo 8 d. raštu pateiktam reikalavimui dėl 1484,29 Eur žalos atlyginimo padengti, po šio įskaitymo nepadengtas 84,29 Eur likutis, kurį prašo nedelsiant sumokėti (t.1, b. l. 42). Ieškovė su reikalavimu atlyginti žalą – negautas nuomos pajamas nesutiko, atsakovės atliktą įskaitymą ginčija.

47Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

48Ieškovė ginčija atsakovės atliktą įskaitymą, nurodo, jog atsakovė neturėjo jokios vykdytinumo sąlygas atitinkančios reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, atsakovė neturi teisės reikalauti dėl sutarties nutraukimo patirtos žalos atlyginimo.

49Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė reikalavimo teisę ieškovei kildina iš negautų nuomos pajamų pagal Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktą. Sutarties Priedo Nr.1 7.1 punktas, reglamentuojantis papildomas sutarties nutraukimo sąlygas, numatė, jog bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, nenurodydama jokių priežasčių, įspėjusi raštu kitą šalį ne mažiau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki nutraukimo. Visais kitais atvejais šalys privalo laikytis sutarties nutraukimo sąlygų, nutraukiant šią sutartį. Iš byloje pateiktos atsakovės žalos apskaičiavimo pažymos turinio matyti, jog UAB ,,Embelija“ apskaičiavo 1484,29 Eur žalą, kurią sudaro 522,65 Eur suma nuo 2017 m. kovo 7 iki 2017 m. kovo 31 d., 648,06 Eur suma už 2017 m. balandžio mėn. bei 313,58 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. imtinai (t.1, b. l. 38). Nuomos mokestis už I-ojo aukšto patalpas sudarė 593,36 Eur plius PMV sumą, o už rūsio patalpas – 55,44 Eur plius PVM sumą (t.1, b. l. 15), bendras nuomos mokesčio dydis sudaro 648,80 Eur (55,44 Eur + 593,36 Eur).

50Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta Sutarties 11.3.1 ir 11.3.2 pagrindais. Tačiau atsakovė ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą vertina kaip pranešimą pagal Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktą. Tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta, kadangi prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms.

51Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Plėtodamas teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016 26 punktą; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008 ir jose nurodytą praktiką). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Nagrinėjamu atveju bylos šalių sudarytos Sutarties 11.3 punktas suteikė teisę nuomininkui nutraukti nuomos sutartį vienašališkai, jei nuomotojas neatlieka tam tikrų veiksmų, t. y. dėl nuomotojo kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuomos sutartį nutraukė būtent šiais Sutartyje įtvirtintais sutarties nutraukimo pagrindais. Atsakovė tokio sutarties nutraukimo pagrindo neginčija, savarankiško reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nereiškė. Aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo nutraukti Sutarties pačioje sutartyje numatytais pagrindais, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog Sutarties Priede Nr. 1 buvo nustatytos papildomos sutarties nutraukimo taisyklės, nepaneigia sutarties šalies teisės pasinaudoti teise Sutartį nutraukti kitais, ne Sutarties Priede Nr. 1 nurodytais, pagrindais. Priešingas šalių sudarytos Sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog šalių Sutartis buvo nutraukti Sutartyje nustatyta tvarka ir pagrindais pagal Sutarties 11.3.1 ir 11.3.2 punktus, atsakovė nepagrįstai ieškovės pranešimą vertino pagal Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktą, ignoravo kitus Sutarties nutraukimo pagrindus, dėl kurių šalys susitarė Sutartyje, todėl nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, kurio pagrindu atlikto vienašalį įskaitymą.

52Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė neturėjo vykdytinos ir galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę dėl žalos atlyginimo, atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas neatitiko būtinųjų sąlygų įskaitymui atlikti, ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą tenkintinas, 2017 m. kovo 13d. UAB ,,Embelija“ pranešimu Nr. 1-1-98 (t.1, b. l. 42) atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu (Civilinio kodekso 6.130 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

53Ieškovė taip pat prašo grąžinti 770,06 Eur dydžio užstato sumą.

54Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2015 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 1400 Eur dydžio užstatą (avansą). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. kovo 16 d. pranešimu dėl įskaitymo, ieškovė išsiuntė atsakovei tarpusavio suderinimo aktą, nurodė, jog akte pažymima ieškovės neapmokėta suma 699,94 Eur, šią sumą ieškovė įskaito iš sumokėto pagal Sutartį depozito (avanso), po šio įskaitymo lieka 700,06 Eur depozito suma, kurią prašo nedelsiant sumokėti ieškovei (t.1, b. l. 58,59). 2017 m. kovo 16 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti 700,06 Eur dalį depozito (avanso) (t.1, b. l. 57). Atsakovė ieškovės atlikto įskaitymo neginčija.

55Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė atsakovei mokėjo 1400 Eur dydžio užstatą, kuris nuomininkui turėjo būti grąžintas pagal Sutarties Priedo Nr.1 5.3 ir 7.2 punktą, atsakovės atliktas įskaitymas pripažintas negaliojančiu, o ieškovė atliko vienašalį įskaitymą pagal prievolę atsakovei sumokėti 699,94 Eur sumą, atsakovė įskaitymo neginčijo, o Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovei iš atsakovės priteistina 700,06 Eur avanso suma (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.130 straipsnis, Sutarties Priedo Nr. 1 5.3 punktas, 7.2 punktas).

56Sutarties 10.8 punktas numato, jog jeigu Sutartis yra nutraukiama remiantis Sutarties 11.3.2 ir 11.3.3 nurodytais pagrindais, Nuomininkui reikalaujant Nuomotojas įsipareigoja sumokėti 6 (šešių) mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą.

57Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 4704,90 Eur sutartines netesybas.

58Sutarties Priedo Nr. 1 5.1. bei 5.2 punkte numatyta, jog nuomos mokesčio dydis už visą I-ojo aukšto nuomojamą plotą sudaro 593,36 Eur plius PVM, o nuomos mokestis už rūsio patalpas – 55,44 Eur plius PVM., tokiu būdu bendra nuomos kaina – 648,80 Eur plius PVM. Vieno mėnesio nuomos mokesčio suma su mokėtinais mokesčiais sudaro 784,15 Eur (t.1, b. l. 35). Bylos duomenimis nustačius, jog ieškovė Sutartį nutraukė 11.3.1. ir 11.3.2 punktuose įtvirtintais pagrindais, prapažintina, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 4704,90 Eur suma (Civilinio kodekso 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6. 189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties 10.8 punktas).

59Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, netesybų bei dalies avanso grąžinimo pagrįstumą, tačiau reikalavimai atlyginti kitas ieškovės patirtas su veiklos vykdymu susijusias išlaidas bei negautas pajamas, nepagrįsti, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės atliktas įskaitymas pagal 2017 m. kovo 13 d. pranešimą pripažintinas negaliojančiu, iš atsakovės ieškovei priteistina 700,06 Eur negrąžinto avanso (depozito) dalis bei 4704,90 Eur netesybos, iš viso 5404,96 Eur skola.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

62Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 377 Eur dydžio žyminį mokestį (t.1 b. l. 8), patyrė 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1, b. l. 166-169).

63Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog už atsiliepimo parengimą patyrė 570 Eur išlaidų.

64Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 35 proc. ieškinio reikalavimų. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 831,95 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovei iš ieškovės priteistina 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis ,80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis)

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

67ieškinį tenkinti iš dalies.

68Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Embelija“, įmonės kodas 141643150, 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. 1-1-98 atliktą įskaitymą, negaliojančiu.

69Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Embelija“, įmonės kodas 141643150, 5404,96 Eur(penkių tūkstančių keturių šimtų keturių eurų 96 t) skolą, 831,95 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 95 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Beinitas“, įmonės kodas 145901477.

70Kitą ieškinio dalį atmesti.

71Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“, įmonės kodas 145901477, 370,50 Eur(trijų šimtų septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Embelija“, įmonės kodas 141643150.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Ieškinyje (t.1, b.l. 1-7) nurodė, jog 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 7. Atsiliepime (t.1, b. l. 115-124) nurodė, jog Ieškovė neteisingai nurodo, kad... 8. Ieškovės atstovė G. J. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame nurodytas... 9. Ieškovės atstovas advokatas K. G. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame... 10. Atsakovės atstovas E. P. teismo posėdyje atsiliepime nurodytas aplinkybes... 11. Atsakovės atstovas V. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą... 12. Teismo posėdyje liudytojas R. B. paaiškino, jog yra UAB ,,Embelija“... 13. Teismas konstatuoja:... 14. byloje esančiais duomenimis nustatyta, 2015 m. lapkričio 17 d. tarp... 15. 2017 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo pasirašytas Patalpų perdavimo –... 16. 2017 m. kovo 8 d. pranešimu dėl neapmokėtų sąskaitą atsakovė pareikalavo... 17. Byloje pateiktas antstolės B. T. 2017 m. vasario 27 d. atliktas faktinių... 18. 2017 m. kovo 16 d. pranešimu dėl įskaitymo, ieškovė išsiuntė atsakovei... 19. Atsakovė pateikė duomenis, jog 2016 m. lapkričio 14 d. sudarė Statybos... 20. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio... 21. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 17 d.... 22. Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių pabaigos... 23. Minėta, jog Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai... 24. Šalių sudarytos Sutarties 11.3. punktas numato, jog nuomininko iniciatyva... 25. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog atsakovei... 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 27. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovei buvo perduotos netinkamos kokybės... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus įrodymus,... 29. Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti 15336,12 Eur sumą, kurią... 30. Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog patalpoms įsirengti įsigyti... 31. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 32. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3202,97 Eur išlaidas patalpoms... 33. Ieškovė pateikė duomenis, jog pirko baldus pagal individualų užsakymą už... 34. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi... 35. Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog Nuomotojas jokia forma nekompensuos... 36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti jai patalpų įrengimo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl... 38. Ieškovės reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius dėl sugadintų prekių... 39. Išlaidos reklamai pripažintinos, išlaidomis, susijusiomis su juridinio... 40. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 6050,64 Eur netektas pajamas... 41. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog dėl patalpose, esančio ( - ),... 42. Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei... 43. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, remiantis... 44. Dėl vienašalio įskaitymo... 45. Ieškovė be kitų reikalavimų, prašo pripažinti atsakovės 2017 m. kovo 13... 46. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. kovo 8 d. pranešimu dėl neapmokėtų... 47. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 48. Ieškovė ginčija atsakovės atliktą įskaitymą, nurodo, jog atsakovė... 49. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė reikalavimo teisę ieškovei kildina... 50. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Sutartis ieškovės vienašališkai... 51. Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti... 52. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė neturėjo vykdytinos ir... 53. Ieškovė taip pat prašo grąžinti 770,06 Eur dydžio užstato sumą.... 54. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovei 2015 m. lapkričio 24 d.... 55. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė atsakovei mokėjo... 56. Sutarties 10.8 punktas numato, jog jeigu Sutartis yra nutraukiama remiantis... 57. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 4704,90 Eur sutartines... 58. Sutarties Priedo Nr. 1 5.1. bei 5.2 punkte numatyta, jog nuomos mokesčio dydis... 59. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 62. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo... 63. Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog už atsiliepimo parengimą patyrė 570... 64. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 35 proc.... 65. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 831,95 Eur... 66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 67. ieškinį tenkinti iš dalies.... 68. Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 69. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Embelija“,... 70. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 71. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“,... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...