Byla e2A-93-390/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Palubinskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. N., M. N., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. N. ir advokatės A. M., atsakovo T. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 pagal ieškovų P. N. ir M. N., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. N., ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, T. N., trečiajam asmeniui AS „Reverta“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos skyriui dėl daikto pripažinimo ne žemės priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad atsakovo T. N. vardu įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis daiktas ir nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, įpareigoti VĮ Registrų centrą ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialą pakeisti automobilių stovėjimo aikštelės Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, nurodant, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra pagrindinis daiktas, atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, įtraukti automobilių stovėjimo aikštelę į naują registrą, pripažinti minėtos automobilių stovėjimo aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinio, negaliojančia ir ją panaikinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai yra atsakovo T. N. vaikai, kuriems iš atsakovo yra priteistas materialinis išlaikymas. Atsakovas gera valia išlaikymo neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas, išieškojimas vykdomas priverstinai.
  3. T. N. vardu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 0,9722 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame 2014-11-21 įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė. Ši aikštelė yra pastatyta 2014 metais ir savininko T. N. pareiškimu įregistruota kaip žemės sklypo priklausinys. Minėtas žemės sklypas hipotekos lakštu įkeistas kreditoriui AS „Reverta“. Prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeista žemė, neįvykdyta, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
  4. Sutinkamai su CK 4.171 straipsnio 3 dalimi ši automobilių stovėjimo aikštelė kaip pagrindinio daikto priklausinys yra įkeista kartu su žemės sklypu ir iš jos pirmumo teise bus vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriui. Tokiu būdu ieškovams nebus išieškota iš aikštelės išlaikymo įsiskolinimas, todėl jie reiškia reikalavimą aikštelę pripažinti ne žemės priklausiniu, bet pagrindiniu daiktu, kuris nebūtų įkeistas.
  5. Nors automobilių aikštelė įregistruota priklausiniu, tačiau ji su žemės sklypu nėra susijusi jokiais funkciniais ryšiais, ji gali egzistuoti atskirai nuo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, nes nėra skirta šio sklypo poreikiams tenkinti, o žemės sklypas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelė naudojama komerciniais tikslais, prekybai automobiliais.
  6. Dėl analogiškos šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 išaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali būti žemės sklypo priklausiniu, nes su žemės sklypu nėra susijus jokiais funkciniais ryšiais, VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta žemės sklypo tikslinė paskirtis yra žemės ūkio ir nėra pakeista, todėl negali būti skirta tenkinti pagrindinio daikto poreikių. Statybos techninis prižiūrėtojas J. A. S. 2015-11-11 pažymoje davė išvadą, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelė yra nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo ir ji nėra skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, todėl nėra žemės priklausinys.

    5

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl priklausinio pripažinimo pagrindiniu daiktu, pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio hipotekos teisiniuose santykiuose klausimas. Atsakovo T. N. vardu yra įregistruotas 0,9722 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra įkeistas sutartinės hipotekos lakštu (kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriui AB Parex bankas (naujasis kreditorius AS „Reverta“), skolininko UAB „Kapratas“ (dabartinis pavadinimas - UAB „First autologistic company“) 2007-02-27 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui. Minėtas sklypas suformuotas padalijus įkeistą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi suėjus prievolės įvykdymo terminui kreditas nebuvo grąžintas, Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, užvesta vykdomoji byla.
  3. 2014-11-11 deklaracija apie statybos užbaigimą įkeistame žemės sklype savininkas T. N. įregistravo II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 9722 kv. m ploto asfalto dangos automobilių stovėjimo aikštelę, kurios baigtumas 100 proc. Savininko T. N. prašymu aikštelė įregistruota kaip žemės sklypo priklausinys.
  4. Ieškovai, kaip atsakovo T. N. kreditoriai, kuriems iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas, prašė aikštelę pripažinti pagrindiniu daiktu, o ne įkeisto žemės sklypo priklausiniu, tam kad būtų galima iš jo vykdyti išieškojimą ne tik pirmumo teise hipotekos kreditoriaus naudai.
  5. Teismas, spręsdamas dėl funkcinio ryšio tarp ginčo aikštelės ir žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelės paskirtis – komercinė, joje saugomi, laikomi automobiliai, o žemės naudojimo pobūdis – žemės ūkio paskirties. Hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotos automobilių stovėjimo aikštelės plotas 9722 kv. m., t. y. automobilių stovėjimo aikštelė užima visą įkeisto žemės sklypo plotą, jis pilnai padengtas asfalto danga.
  6. Teismas padarė išvadą, kad įkeisto žemės sklypo, esančio po automobiliu stovėjimo aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra neįmanomas, kaip ir neįmanomas automobilio stovėjimo aikštelės kaip inžinerinio įrenginio savarankiškas egzistavimas atskirai nuo žemės sklypo. Todėl įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, ir žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio.
  7. Įkeitimo sutartyje šalys nesusitarė dėl to, kad įkeitimas apima ir daikto esamus bei būsimus priklausinius, todėl nesant sutarties, būtina vadovautis įstatymu. Daikto savininko valia Nekilnojamojo turto registre aikštelė įregistruota kaip įkeisto žemės sklypo priklausinys. Hipotekos lakšto pakeitimai neatlikti, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelę ištiko pagrindinio daikto likimas ir ji yra įkeista. Patenkinus ieškovų reikalavimus ir pripažinus automobilių stovėjimo aikštelę atskiru nekilnojamojo turto objektu, būtų pažeisti hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ interesai, kreditorius netektų hipotekos objekto - automobilių stovėjimo aikštelės, įkeisto žemės sklypo, esančio po automobilių stovėjimo aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį taptų praktiškai neįmanomas, tokio sklypo realizavimas be jame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, būtų praktiškai negalimas, žemės sklypas taptų nelikvidus.
  8. Teismas sprendė, kad šioje byloje VĮ Registrų centras tik atliko registratoriaus funkcijas ir neturi pareigos atsakyti ieškovams dėl kilusio ginčo, todėl ieškinio reikalavimą atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu teismas atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovai P. N. ir M. N., atstovaujami įstatyminės atstovės I. N. ir advokatės A. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016, ir nepriėmus naujo sprendimo, tenkinant patikslintą ieškinį pilna apimtimi, prašo panaikinti/pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 motyvus toje dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), likimo, bei padarė išvadas, kad automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ištiko pagrindinio daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimas ir ji yra įkeista, nurodant, kad automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), neištiko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimas ir ji nėra įkeista. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad aikštelė yra žemės sklypo priklausinys, t. y. nėra pagrindinis daiktas. Skirtinga aikštelės ir žemės sklypo paskirtis reiškia, kad aikštelė ir žemės sklypas jokiais funkciniais ryšiais nėra susiję. Vienas iš būtinųjų požymių, tam, kad būtų galima daryti išvadą, kad daiktas yra kito daikto priklausinys, jų sąsaja funkcinių ryšių atžvilgiu. Priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui. Aikštelė nėra susijusi su žemės sklypu bendra ūkine paskirtimi, todėl tarp aikštelės ir žemės sklypo nėra funkcinio ryšio. Aikštelė, būdama komercinės paskirties, negali būti skirta tarnauti žemės sklypui, kuris yra žemės ūkio paskirties, ir/ar tenkinti jo poreikių. Tarp aikštelės ir žemės sklypo yra ne funkcinis, bet fizinis nuolatinio pobūdžio ryšys. Kadangi aikštelė nėra susijusi su žemės sklypu bendra ūkine paskirtimi, aikštelė nėra ir negali būti laikoma skirta tarnauti žemės sklypui bei tenkinti jo poreikių, teismas nepagrįstai sprendė, kad aikštelė - žemės sklypo priklausinys, ir nėra pagrindinis daiktas.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2014 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014, kuriame Kauno apygardos teismas pasisakė dėl greta ginčo žemės sklypo esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri savo struktūra yra analogiška automobilių stovėjimo aikštelei (skiriasi tik plotas, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės plotas - 0,9 ha), ryšio. Kauno apygardos teismas nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė negali būti žemės sklypo priklausiniu, nes su žemės sklypu nėra susijusi jokiais funkciniais ryšiais. VĮ Registrų centras išraše nurodyta žemės sklypo tikslinė paskirtis yra žemės ūkio ir nėra pakeista, todėl automobilių stovėjimo aikštelė negali būti skirta tenkinti pagrindinio daikto poreikių.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Hipotekos lakštas, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, sudarytas 2007 m. kovo 31 d. Todėl teismas, aiškindamas ar aikštelė yra įkeista kartu su žemės sklypu, turėjo taikyti žemės sklypo įkeitimo dienai galiojusios CK 4.171 straipsnio 12 dalies normas. Todėl net ir pripažinus aikštelę žemės sklypo priklausiniu, remiantis žemės sklypo įkeitimo metu galiojusia CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, kad Hipotekos lakšte nebuvo numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės sklypo priklausinius, kad aikštelė žemės sklype buvo pastatyta po žemės sklypo įkeitimo, nepagrįsta teismo išvada, kad aikštelę ištiko pagrindinio daikto likimas ir ji yra įkeista. Aikštelę pripažinus pagrindiniu daiktu, ko siekė patikslintu ieškiniu ieškovai, kalbėti apie jos įkeitimą apskritai nebūtų pagrindo.
    4. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7- 14/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012, bei Hipotekos lakštu, kuriame nėra sąlygos, kad daikto įkeitimas apima ir daikto esamus bei būsimus priklausinius, aikštelės, ją pripažinus žemės sklypo priklausiniu, žemės sklypo likimas neištiko, t. y. ji nelaikytina apsunkinta hipoteka.
    5. Byloje buvo keliami reikalavimai tik pripažinti, kad aikštelė nėra žemės sklypo priklausinys, kad aikštelė yra pagrindinis daiktas, taip pat reikalavimai, susiję su aikštelės teisinės registracijos duomenų pakeitimu/panaikinimu. Jokių reikalavimų pripažinti, kad aikštelė nėra įkeista, ar priešingai, kad aikštelė yra įkeista, byloje nebuvo keliama. Todėl teismas, spręsdamas ir pasisakydamas ne tik dėl aikštelės teisinio statuso bet ir dėl aikštelės likimo, t. y. aikštelės tariamo apsunkinimo hipoteka, peržengė ieškinio ribas.
    6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VĮ Registrų centras yra netinkamas atsakovas byloje. Aikštelė, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, su kuo sutiko ir pats VĮ Registrų centras, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota žemės sklypo priklausiniu de facto prieš aikštelės savininko valią. T. N. pirmu savo prašymu prašė VĮ Registrų centro Marijampolės filialo registruoti aikštelę kaip pagrindinį daiktą, savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Ir tik dėl to, kad tai padaryti VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsisakė, motyvuojant tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, T. N., tikslu išviešinti savo nuosavybę, buvo priverstas registruoti aikštelę kaip žemės sklypo priklausinį. VĮ Registrų centras ir toliau atsisako perregistruoti aikštelę į savarankišką, pagrindinį daiktą, nurodydamas, kad aikštelė yra įkeista, nors Nekilnojamojo turto registre jokio aikštelės apsunkinimo hipoteka įregistruota nėra, kaip ir Hipotekos lakšte apie tai, kad kartu su žemės sklypu būtų įkeista ir aikštelė, ar kiti būsimi statiniai, nurodyta taip pat nėra. Todėl teismo motyvas, kad nagrinėjamu atveju ginčo daiktas priklausiniu buvo registruotas savininko valia, prieštarauja bylos metu nustatytoms ir pačių atsakovų VĮ Registrų centro bei VĮ Registrų centro Marijampolės filialo neginčytoms faktinės aplinkybėms.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016, ir priimti naują sprendimą, tenkinant P. N. ir M. N. patikslintą ieškinį dėl daikto pripažinimo ne žemės sklypo priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo pilna apimtimi; apeliacinės instancijos teismui netenkinus nurodyto reikalavimo, prašo panaikinti/pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 motyvus toje dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), likimo, bei padarė išvadas, kad automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ištiko pagrindinio daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimas ir ji yra įkeista, nurodant, kad automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), neištiko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimas ir ji nėra įkeista. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys. Žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės ūkinės paskirtys yra skirtingos: žemės sklypo tikslinė paskirtis - žemės ūkio, automobilių stovėjimo aikštelės - komercinė. Automobilių stovėjimo aikštelei nesant susijusiai su žemės sklypu per bendrą ūkinę paskirtį, nebuvo pagrindo išvadai, kad automobilių stovėjimo aikštelė skirta tarnauti žemės sklypui ir tenkinti jo poreikius. Nei automobilių stovėjimo aikštelė tarnauja žemės sklypui, nei žemės sklypas tarnauja automobilių stovėjimo aikštelei, ir jokio juos siejančio funkcinio ryšio, išskyrus fizinį, pasireiškiantį per tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė užima visą žemės sklypo plotą, nėra. Faktiškai analogiškos ginčo atvejui aplinkybės jau buvo nagrinėjamos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014. Ginčijamame sprendime teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 darytų išaiškinimų bei jų aktualumo šiuo atveju.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelę ištiko žemės sklypo likimas ir ji laikytina įkeista. Šis reikalavimas yra iškeltas Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-12-374/2016. Hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, ir kuriame nebuvo aptartas būsimų žemės sklypo priklausinių likimas, buvo sudarytas 2007-03-31, todėl teismas, vietoj to, kad ginčo atveju taikė CK 4.171 straipsnio 3 dalį, turėjo taikyti hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusią CK 4.171 straipsnio 12 dalį, pagal kurią, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai buvo įkeičiami tik ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Hipotekos sutartyje nebuvo nustatyta, kad įkeičiant žemės sklypą, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jo būsimi statiniai. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta tik po žemės sklypo įkeitimo, todėl vadovaujantis galiojusia CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostata, automobilių aikštelės neištiko žemės sklypo likimas.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AS „Reverta“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo T. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors įkeistame žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelė kaip turto objektas buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre T. N. vardu tik 2014-11-21, tačiau sklypas nuolat buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė jau ne vienerius metus. Įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, ir žemės sklypo bei automobiliu stovėjimo aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio. AS „Reverta“ įkeistas žemės sklypas nuo pat jo įsigijimo T. N. nuosavybėn (2006-09-25) nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai. Nepraėjus net mėnesiui nuo jo įsigijimo, savininkas T. N. išnuomojo jį savo įmonei UAB „Kapratas“ (2006-10-10). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis automobilių stovėjimo aikštelė pradėta statyti jau 2005 metais. Atsižvelgiant į UAB „Kapratas“ vykdomos veiklos rūšį, į įkeisto žemės sklypo 2006-10-10 nuomos sutarties sąlygas (nuomotojas sutiko, kad nuomininkas keistų žemės sklypo naudojimo paskirtį, kad sklype būtų vykdomi statybos montavimo darbai), darytina išvada, kad įkeistas žemės sklypas buvo naudojamas UAB „Kapratas“ veikloje kaip automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. žemės sklypo faktinė paskirtis buvo visiškai kita nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įkeistas žemės sklypas nuo pat jo įsigijimo nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai, dar prieš įkeičiant turtą buvo planuojama keisti žemės sklypo paskirtį. Tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. automobiliams laikyti, saugoti, eksponuoti patvirtina tiek UAB „Kapratas“ iniciatyva, tiek antstolio A. A. patvarkymais vykdymo procese atlikti žemės sklypo vertinimai ir vertintojų užfiksuotos aplinkybės turto apžiūros metu. Šiai dienai hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotos automobilių stovėjimo aikštelės plotas 9722 kv. m. Tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelė užima visa įkeisto žemės sklypo plotą, t. y. visas žemės sklypas yra padengtas asfalto danga, įkeisto žemės sklypo, esančio po automobilių stovėjimo aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra netgi praktiškai neįmanomas. Iš ieškovų pateiktos 2014-11-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio paskirtis - kiti inžineriniai statiniai. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo, ji nėra laikoma atskiru nekilnojamuoju daiktu ir gali būti tik kito nekilnojamojo daikto priklausiniu. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę į nekilnojamojo turto kadastrą atskiru nekilnojamojo turto objektu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų suformuotą praktiką dėl priklausinio sampratos, į faktines aplinkybes, darytina išvada, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Teismas taikė hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusias CK nuostatas ir vadovavosi CK 4.171 straipsnio 2 dalimi ir 4.171 straipsnio 12 dalimi, bei šias nuostatas aiškinančia teismų praktika. Aiškindamas CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatas ir formuodamas jų taikymo praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog vien sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir būsimų priklausinių įkeitimo nenurodymas Hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Nekilnojamo turto registre įkaito davėjo T. N. vardu įregistruota AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priklausinį - automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ištinka pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo likimas ir ji yra laikoma įkeista kreditoriui AS „Reverta“.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014. Faktinės aplinkybės apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 skiriasi, kadangi toje byloje automobilių stovėjimo aikštelė, esanti įkeistame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai, neįteisinta kaip statinys ir jos statusas nėra išviešintas.
    4. Šioje civilinėje byloje patenkinus ieškovų reikalavimus ir pripažinus automobilių stovėjimo aikštelę atskiru nekilnojamojo turto objektu, būtų pažeisti AS „Reverta“ kaip hipotekinio kreditoriaus interesai, kadangi hipotekos kreditorius netektų hipotekos objekto - automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelė užima visą įkeisto žemės sklypo plotą, įkeisto žemės sklypo, esančio po automobilių stovėjimo aikštele, naudojimas pagal paskirtį taptų praktiškai neįmanomas, tokio sklypo realizavimas be jame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, būtų praktiškai neįmanomas, žemės sklypas taptų nelikvidus.
  4. Atsiliepime į ieškovų M. N. ir P. N. apeliacinį skundą atsakovas T. N. prašo ieškovų M. N. ir P. N. apeliacinį skundą tenkinti pilnai.
  5. Atsiliepimuose į ieškovų M. N. ir P. N. ir atsakovo T. N. apeliacinius skundus atsakovas VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai atsakovu VĮ Registrų centras Marijampolės filialą proceso šalimi į bylą įtraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Pagrindas pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre būtų teismo sprendimas daikto savininko prašymu.
  6. Atsiliepimuose į ieškovų M. N. ir P. N. ir atsakovo T. N. apeliacinius skundus atsakovas VĮ Registrų centras prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami sekančiais argumentais:
    1. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, registro tvarkytojas nevertina jam pateiktų dokumentų teisėtumo ar pagrįstumo, tik atlieka funkcijas, susijusias su nekilnojamojo daikto teisių, juridinių faktų registravimu. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Todėl ieškovų ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Automobilių stovėjimo aikštelė kaip žemės sklypo priklausinys buvo įregistruota pagal žemės sklypo savininko T. N. pareikštą valią. T. N. įgaliotas asmuo pateikė prašymą, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, įgaliojimą. Šioje civilinėje byloje VĮ Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo sprendžiant ginčą dėl aikštelės pripažinimo pagrindiniu daiktu, todėl VĮ Registrų centras įtraukimas į civilinę bylą atsakovu yra nepagrįstas.
  7. Atsiliepime į atsakovo T. N. apeliacinį skundą ieškovai P. N. ir M. N., atstovaujami įstatyminės atstovės I. N. ir advokatės A. M., prašo atsakovo T. N. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
    1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011 būtų galima konstatuoti, kad aikštelę, dėl jos registracijos Nekilnojamojo turto registre kaip priklausinio, ištiko žemės sklypo likimas, tik jeigu hipotekos sutartyje būtų nurodyta, kad daikto įkeitimas apima ir daikto būsimus priklausinius. Hipotekos lakšte tokios sąlygos nėra. Šalims neatlikus jokių Hipotekos lakšto, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimų, aikštelė įkeista netapo.
    2. Žemės sklypo paskirtis, nežiūrint to, kad praeityje buvo planų ją pakeisti, nėra ir niekada nebuvo pakeista iš žemės ūkio į komercinę. Todėl aikštelė su žemės sklypu nėra ir negali būti laikoma susijusi jokiais funkciniais ryšiais.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje kyla ginčas dėl daikto, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas priklausiniu, pripažinimo pagrindiniu daiktu ir šio daikto teisinės registracijos duomenų pakeitimo.
  3. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir jame suformuluotų ieškinio reikalavimų ieškovai pagrindiniu reikalavimu prašo pripažinti, kad atsakovo T. N. vardu įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis daiktas ir nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Kitais išvestiniais nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo ieškovai prašo pakeisti automobilių stovėjimo aikštelės Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis.
  4. Pagal Kasacinio teismo praktiką, kuri nėra pasikeitusi dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo daiktų – priklausinių teisinio rėžimo, priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).
  5. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas spręsdamas klausimą, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir tam nustatyti taikomos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje taisyklės, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).
  6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad atsakovo T. N. vardu yra įregistruotas 0,9722 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra įkeistas sutartinės hipotekos lakštu kreditoriui AB Parex bankas (naujasis kreditorius AS „Reverta), skolininko UAB „Kapratas“ (dabartinis pavadinimas - UAB „First autologistic company") 2007-02-27 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui. Negrąžinus suteikto kredito Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2009-06-02 nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Nustatyta, kad užbaigus statybą įkeistame žemės sklype jo savininkas įregistravo II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 9722 kv. m. ploto asfalto dangos automobilių stovėjimo aikštelę. Šio savininko prašymu Nekilnojamojo kadastro duomenų registre minėta aikštelė įregistruota kaip žemės sklypo priklausinys.
  7. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas funkcinio ryšio tarp ginčo automobilių aikštelės ir žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelės paskirtis yra komercinė, joje saugomi ir laikomi automobiliai, o žemės naudojimo pobūdis – žemės ūkio paskirties. Teismas pažymėjo, kad įrengta automobilių aikštelė užima visą žemės sklypo plotą, žemės sklypas yra pilnai padengtas asfalto danga, todėl esant nustatytoms aplinkybėms darė išvadą, jog žemės sklypo esančio po automobilio stovėjimo aikštele, naudojimas atskirai yra neįmanomas, kaip ir nėra įmanomas paminėtos aikštelės egzistavimas atskirai nuo žemės sklypo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad apylinkės teismas ieškovų ieškinį atmetė pagrįstai. Atskirai pažymėtina, kad šių dviejų ginčo objektų egzistavimas atskirai vienas nuo kito nebeįmanomas, o funkcinis automobilio stovėjimo aikštelės ryšys yra nuolatinio pobūdžio ir pastaroji tarnauja pagrindiniam daiktui – žemės sklypui.
  8. Teisėjų kolegija pritaria ir kitai apylinkės teismo konstatuotai aplinkybei, kad pripažinus automobilių stovėjimo aikštelę atskiru nekilnojamojo turto objektu būtų pažeisti hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ teisėti interesai ir tolimesnis žemės sklypo naudojimas taptų nebeįmanomas. Pritartina ir tam, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų modifikuojamos šalių sudarytos įkeitimo sutarties sąlygos, o tai reikštų akivaizdų kreditorių teisių pažeidimą bei tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ( CK 1. 5 straipsnis ).
  9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016).
  11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1820-264/2014 faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šiose bylose taip pat buvo nagrinėjami skirtingi reikalavimai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą bylą pagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip turinčiu precedentinę galią ir laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių dėl teismo sprendimų kaip precedentų kitose bylose taikymo.
  12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkinęs pagrindinio ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovo T. N. vardu įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis daiktas ir nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, pagrįstai netenkinti ir kitų išvestinių ieškovų ieškinio reikalavimų.
  13. Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai