Byla 2A-1005-924/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. N., atstovaujamo advokatės A. M., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-374/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, pirminės pareiškėjos AS „Reverta“ teisių perėmėjos, pareiškimą dėl priteistos skolos išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinio, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „First autologistic company“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, T. N..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja UAB „Gelvora“ (pirminės pareiškėjos AS „Reverta“ teisių perėmėja) pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė: nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra įkeistas AS „Reverta“; nutarti už Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 363 AS „Reverta“ naudai priteistą skolą iš varžytinių parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

72.

8Pareiškėja nurodė, kad UAB „Kapratas“ (pakeistas pavadinimas - UAB „First autologistic company“) ir AB Parex bankas (naujasis kreditorius AS „Reverta) 2007 m. vasario 27 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė bendrovei 579 710,14 Eur kreditą. Užtikrinant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. ( - ), buvo įkeistas akcininkui T. N. priklausantis turtas: žemės sklypas, 0,9000 ha, unikalus Nr. ( - ), ( - ); žemės sklypas, 1,0400 ha, unikalus Nr. ( - ), ( - ); žemės sklypas, 4,4384 ha, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. vasario 26 d. Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi buvo nutarta išieškoti iš UAB „First autologistic company“ negrąžinto kredito sumą su palūkanomis ir delspinigiais, nukreipiant išieškojimą į aukščiau nurodytą įkeistą turtą, priklausantį T. N.. Vykdant išieškojimą antstolis patvarkymu sustabdė žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), realizavimą iki bus baigta šių žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms tenkinti procedūra. Padalijus AS „Reverta“ įkeistus žemės sklypus, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), naujai suformuoti žemės sklypai, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), buvo paimti visuomenės poreikiams tenkinti. Hipoteka paimtiems žemės sklypams buvo panaikinta. Padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), naujai suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,9722 ha, ir padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), naujai suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 4,2832 ha ploto, liko įkeisti kreditoriui AS „Reverta“. Siekiant realizuoti AS „Reverta“ įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,9722 ha, adresu ( - ) (gautą padalijus daiktą, unikalus Nr. ( - ), nurodytą hipotekos lakšte, identifikavimo kodas ( - )), paaiškėjo, kad minėtame žemės sklype 2014 m. lapkričio 21 d. T. N. vardu buvo įregistruotas žemės sklypo priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė, kuriam papildomai hipoteka įregistruota nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, sutinkant su suformuota teismų praktika, Nekilnojamo turto registre įkaito davėjo T. N. vardu įregistruotą AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinį - automobilių stovėjimo aikštelę ištinka pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo likimas ir ji yra laikoma įkeista. Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu buvo išspręstas automobilių stovėjimo aikštelės teisinio statuso klausimas ir nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys, taip pat, kad automobilių stovėjimo aikštelė ištiko pagrindinio daikto likimas ir ji yra įkeista.

93.

10Suinteresuotas asmuo T. N. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra įkeista, t. y. jos neištiko žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (buvęs unikalus Nr. ( - )) likimas, kadangi žemės sklypo įkeitimo metu jos nebuvo ant žemės sklypo, tuo tarpu hipotekos sutartyje hipotekos sandorio šalys nesusitarė, kad kartu su žemės sklypu įkeičiami ir būsimi statiniai (žemės sklypo priklausiniai). Aikštelė buvo pradėta statyti jau po 2007 m. kovo 1 d. Hipotekos lakšto, kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, sudarymo. Iki 2008 m. pradžios jokios automobilių stovėjimo aikštelės statybos nebuvo vykdytos. Hipotekos lakšto duomenimis įkeičiamuose žemės sklypuose jokių pastatų/statinių nėra, kad aikštelė būtų pastatyta iki Hipotekos lakšto sudarymo, jokių įrodymų pareiškėja į bylą taip pat nepateikė. Hipotekos lakšte nesusitarus dėl žemės sklypo būsimų priklausinių įkeitimo, jie nelaikytini įkeistais kartu su žemės sklypu. Be to, aikštelė iki 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo savavališka statyba, dėl to disponavimas ja, taip pat ir apsunkinimas hipoteka, nebuvo galimas. Žemės sklypą galima realizuoti ir be aikštelės (skyrium), tai patvirtina antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis greta ginčo žemės sklypo, be ant jo pastatytos aikštelės, kuri analogiška ginčo aikštelei. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Gelvora“ nupirko reikalavimo teisę į ginčo objektą. Priešingai, byloje esantys bei naujai pateikti įrodymai šią aplinkybę paneigia. Remiantis pateiktais dokumentais UAB „Gelvora“ pirko skolą pagal 2008 m. sausio 10 d. Kredito sutartį, tuo tarpu kredito sutartis, kurios užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, yra 2007 m. vasario 10 d. Išrašas iš 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutarties užbaigimo pažymos yra pasirašytas tik UAB „Gelvora“ darbuotojo, kas jokių objektyvių duomenų, apie tokios pažymos egzistavimą neduoda. Jokių įrodymų, kad būtų padarytas atitinkamas pažymėjimas hipotekos registre, nei pareiškėjo, nei tariamo jo teisių perėmėjo į bylą nebuvo pateikta. Iš žemės sklypo NTR išrašo matyti, kad jokie pakeitimai, kiek tai yra susiję su žemės sklypo hipoteka, nebuvo atlikti nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Pareiškimo dalykas - nustatyti, kad aikštelė yra įkeista AS Reverta (ne UAB „Gelvora“). AS Reverta, UAB „Gelvora“ teigimu, jokių reikalavimo teisių šiai dienai nebeturi. Dėl to reikalavimas, toks, koks jis yra suformuluotas, teismo negali būti tenkintas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino; nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“) įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra įkeistas AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“); nusprendė parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), už Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 363 AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“) naudai priteistą skolą iš varžytinių; priteisė iš kreditoriaus UAB „Gelvora“ 61,22 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

145.

15Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelė nėra įkeista, kadangi aikštelės žemės sklypo įkeitimo metu nebuvo ant žemės sklypo, tuo tarpu hipotekos sutartyje hipotekos sandorio šalys nesusitarė, kad kartu su žemės sklypu įkeičiami ir būsimi statiniai (žemės sklypo priklausiniai), išsamiai aptartos Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1063-601/2018, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla. Teismas be kita ko minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nors po hipotekos lakšto sudarymo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau šis statinys žemės sklypo savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad nukreipiant ieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ir į žemės sklypo priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nurodė, kad žemės sklypas pagal tiesioginę savo paskirtį niekada nebuvo naudojamas, ir dar iki įkeičiant tai buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kuri pareiškėjo prašymu VĮ Registrų centre įregistruota 2014 m. lapkričio 21 d. kaip žemės sklypo priklausinys. Teismas konstatavo, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, kuris realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas su aikštele. Taigi, kasacinės instancijos teismas konstatavo prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes apie aikštelės egzistavimo momentą, t. y. kad automobilių stovėjimo aikštelė egzistavo hipotekos metu. Aptariamoje Kauno apygardos teismo nutartyje teismas nurodė, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybę, kad aikštelė buvo statoma vėliau nei žemės sklypo įkeitimo momentu ir jos Hipotekos lakšto pasirašymo dieną dar nebuvo – pareiškėjas įrodinėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016. Tačiau šioje byloje kasacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą ir nustatė prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, kuris realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas su aikštele. Teismo nuomone, dar kartą įrodinėti aplinkybes, kurios jau ne kartą buvo aptariamos ir įvertintos kitose civilinėse bylose, nėra prasmės, todėl pareiškimą tenkino.

166.

17Teismas nurodė, kad teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeistas kreditorius iš AS „Reverta“ į jo teisių ir pareigų perėmėją UAB „Gelvora“. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas. Naujasis kreditorius, kuriam perėjo reikalavimo teisė, tapo pradinio kreditoriaus prievolių ir teisių perėmėju, todėl keisti pareiškimo reikalavimą vien todėl, kad pakeisti kreditoriaus pavadinimą, nėra būtinybės. Prie prašymo pakeisti pradinį kreditorių UAB „Gelvora“ pateikė teismui Gautinių sumų portfelio perleidimo sutartis. Nei UAB „Gelvoros“ pateiktos Gautinių sumų portfelio perleidimo sutarties, nei teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pradinis kreditorius AS „Reverta“ pakeistas naujuoju kreditoriumi UAB „Gelvora“, suinteresuotas asmuo T. N. neginčijo ir neskundė, vadinasi, sutiko ir neprieštaravo tokiam šalių pasikeitimui.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjos UAB „Gelvora“ (buvusi pareiškėja - AS „Reverta“) patikslintą papildomą prašymą (4 t. b. l. 1-6). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

217.1.

22Teismas civilinę bylą išnagrinėjo netinkama teisena. Kadangi šioje byloje yra kilęs hipotekos kreditoriaus ir suinteresuoto asmens ginčas dėl teisės į automobilių aikštelę, todėl toks ginčas turėjo būti nagrinėjamas ne ypatingąja teisena, bet ginčo teisena.

237.2.

24Teismas netinkami nustatė aikštelės savininko - T. N. procesinę padėtį byloje, pažeidė CPK 41, 42, 47 straipsnių nuostatas. Šioje byloje buvo pareikštas ir teismo sprendimu patenkintas reikalavimas UAB „Kapratas“ (pakeistas pavadinimas į UAB „First autologitic company“) skolos išieškojimą nukreipti ne į paties skolininko, bet į kito asmens - T. N. - nekilnojamąjį turtą - aikštelę. Todėl asmuo, kurio turto teisinis likimas išsprendžiamas teismo sprendimu, byloje turi būti atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

257.3.

26Priešingai, nei sprendė teismas, pagrindo teigti, kad aikštelę ištiko žemės sklypo likimas – nėra, todėl ji nelaikytina apsunkinta hipoteka AS „Reverta“ naudai. Tai patvirtina 2007 m. kovo 1 d. Hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusi CK 4.171 str. 12 d. nuostata, remiantis kuria, įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esatys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip; aikštelės žemės sklypo įkeitimo metu ant žemės sklypo nebuvo, hipotekos sutartyje hipotekos sandorio šalys nesusitarė, kad kartu su žemės sklypu įkeičiami ir būsimi statiniai. Aikštelė buvo pradėta statyti jau po Hipotekos lakšto sudarymo.

277.4.

28Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad aikštelė būtų pastatyta iki 2007 m. kovo 1 d. Hipotekos lakšto sudarymo. Kadangi žemės sklypas, nežiūrint to, kad dar iki jo įkeitimo buvo naudojamas transporto priemonių laikymui jame, jokių aikštelės statybų jame nei patvirtina, nei reiškia. Žemės sklype aikštelės statyba de facto buvo pradėta ir baigta jau po žemės sklypo įkeitimo.

297.5.

30Teismas neatsižvelgė į tai, kad aikštelė iki 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo savavališka statyba, todėl iki minėtos datos disponavimas aikštele, taip pat jos apsunkinimas hipoteka, remiantis CK 4.103 str. 1 d., nebuvo galimas.

317.6.

32Teismas, priėmęs sprendimą, remiantis išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1063-601/2018, ir visiškai netyręs bei nevertinęs šios bylos medžiagos, joje esančių įrodymų, pažeidė ne tik įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo suformuotą praktiką, bet ir sudarė pagrindą abejoti teismo nešališkumu bei nepriklausomumu.

337.7.

34Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nustatyti, kad aikštelė yra įkeista, bei nuspręsti parduoti ją iš varžytynių, kadangi tiek pagrindinė, tiek šalutinė prievolės, bylos nagrinėjimo metu likvidavus skolininką (UAB „First autologistic company“, ankstesnis pavadinimas - UAB „Kapratas“), ir niekam jo teisių ir pareigų neperėmus, teismo turėjo būti vertinamos kaip pasibaigę. Teismas šios aplinkybės nevertino, nors ši aplinkybė buvo išsamiai argumentuota bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė teisės normas.

357.8.

36Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens AS „Reverta“ teisių, kadangi dar 2018 m. kovo 19 d. nutartimi AS „Reverta“ buvo pakeista UAB „Gelvora“, tokiu būdu AS „Reverta“ pašalinant iš proceso. Toks teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas priėmė sprendimą ne pareiškėjos, bet buvusios pareiškėjos naudai.

377.9.

38Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre, tačiau jokių įrodymų, kad būtų padarytas atitinkamas pažymėjimas hipotekos registre, nei AS „Reverta“, nei UAB „Gelvora“ į bylą nepateikė. Jokie pakeitimai registre nebuvo atlikti nuo 2013 m. lapkričio 11 d.

397.10.

40Teismas nevertino, ar UAB „Gelvora“ turi reikalavimo teisę byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, UAB „Gelvora“ pirko skolą pagal 2008 m. sausio 10 d. Kredito sutartį, tuo tarpu kredito sutartis, kurios užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, yra 2007 m. vasario 10 d. Išrašas iš 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutarties užbaigimo pažymos yra pasirašytas tik UAB „Gelvora“ darbuotojo, iš sutarties matyti tik tai, kad perleidžiamos gautinos sumos reiškia gautinas sumas, įtrauktas į ( - ), ( - ), ( - ) ar ( - ). Tačiau nei vienas iš nurodytų dokumentų į bylą pateiktas nebuvo.

418.

42Pareiškėja UAB „Gelvora“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą (4 t. b. l. 10-11). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

438.1.

44Teismas bylą išnagrinėjo tinkama teisena. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl teisės, teismas turi ją toliau išnagrinėja ypatingąja teisena. Taip pat, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų.

458.2.

46Įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotas automobilių stovėjimo aikštelės plotas – 9722 kv. m. Tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelė užima visą sklypo plotą, be to, jis pilnai padengtas asfalto danga. Šių objektų savarankiškas egzistavimas ir naudojimas yra neįmanomas. Todėl spręstina, kad įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, ir žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio.

478.3.

48Įkeisto žemės sklypo priklausinį automobilių stovėjimo aikštelę ištiko pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo likimas ir ją teismas pagrįstai laikė įkeista. Šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Vien sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir būsimų priklausinių įkeitimo nenurodymas Hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamo turto registre.

498.4.

50Teismas pagrįstai kvalifikavo kitose civilinėse bylose nustatytus faktus, kaip turinčius prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 buvo išspręstas automobilių stovėjimo aikštelės teisinio statuso klausimas ir nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

518.5.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-378/2017 buvo nustatyta, kad kreditoriui įkeistas žemės sklypas pagal tiesioginę savo paskirtį (žemės ūkio) niekada nebuvo naudojamas, o realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė, todėl konstatuota, kad vėlesnis automobilių aikštelės įregistravimas kaip žemės sklypo priklausinio nepaneigia fakto, jog hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas kartu su aikštele.

538.6.

54Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeitė pareiškėją (kreditorių) iš AS „Reverta“ į jo teisių ir pareigų perėmėją UAB „Gelvora“. Ši nutartis įsiteisėjo, todėl kilo visos su tuos susijusios teisės aktuose nustatytos pasekmės, įskaitant ir tai, jog UAB „Gelvora“ yra tinkama pareiškėja (kreditoriumi) nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties visi suinteresuoto asmens argumentai dėl to, jog UAB „Gelvora“ nėra suinteresuoto asmens kreditoriumi yra nepagrįsti.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

579.

58Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5910.

60Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas priėmė sprendimą ne pareiškėjos UAB „Gelvora“, bet buvusios pareiškėjos (į bylą neįtraukto asmens) AS „Reverta“ naudai, todėl toks teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Vykdymo procese antstolės 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu pradinį išieškotoją UAB „NIF Lietuva“ pakeitus į naują išieškotoją UAB „Gelvora“, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeitus bylos šalį (pareiškėją), t. y. pradiniam kreditoriui AS „Reverta“ perleidus reikalavimo teisę UAB „Gelvora“, nėra pagrindo laikyti, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto AS „Reverta“ materialiųjų teisių ir pareigų.

6111.

62Byloje nustatyta, kad T. N., užtikrindamas UAB „First autologistic company“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kapratas“) kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu AB Parex bankui įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Skolininkas UAB „Kapratas“ tinkamai nevykdė 2007 m. vasario 27 d. kreditavimo sutarties, todėl buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo, skolos grąžinimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Skolininkui neįvykdžius reikalavimų, Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius T. N.. Priverstinio vykdymo veiksmai yra atliekami antstolės S. Ž. kontoroje (vykdomoji byla Nr. ( - )).

6312.

64Pradinis pareiškėjas AS „Reverta“, Lietuvoje atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, 2015 m. spalio 23 d. pareiškė papildomą prašymą nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra įkeistas AS „Reverta“; nutarti už Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 363 AS „Reverta“ naudai priteistą skolą iš varžytinių parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Pareiškėjas su tokiu prašymu kreipėsi į teismą paaiškėjus, kad žemės sklype 2014 m. lapkričio 21 d. T. N. vardu įregistruotas žemės sklypo priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė, kuriam papildomai hipoteka įregistruota nebuvo.

6513.

66Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino; nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“) įkeisto žemės sklypo priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, yra įkeistas AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“); nusprendė parduoti žemės sklypo priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę už Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 363 AS „Reverta“ (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“) naudai priteistą skolą iš varžytinių.

6714.

68Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo teisėtumo. Apelianto vertinimu, automobilių stovėjimo aikštelė negali būti laikoma įkeista, t. y. jos neištiko žemės sklypo (pagrindinio daikto) likimas, nes aikštelės žemės sklypo įkeitimo metu nebuvo ant žemės sklypo, tuo tarpu hipotekos sutartyje hipotekos sandorio šalys nesusitarė, kad kartu su žemės sklypu įkeičiami ir būsimi statiniai (žemės sklypo priklausiniai). Be to, apelianto vertinimu, likvidavus skolininką (UAB „First autologistic company“, ankstesnis pavadinimas - UAB „Kapratas“) ir niekam jo teisių ir pareigų neperėmus, tiek pagrindinės, tiek šalutinės prievolės turėjo būti vertinamos kaip pasibaigusios, taip pat, apelianto vertinimu, UAB „Gelvora“ neturi reikalavimo teisės. Pareiškėjas nurodo, kad visi suinteresuoto asmens argumentai, tame tarpe ir tai, kad UAB „Gelvora“ nėra suinteresuoto asmens kreditoriumi, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamo turto registre įkaito davėjo T. N. vardu įregistruotą AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo priklausinį - automobilių stovėjimo aikštelę, ištiko pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo, likimas ir ji yra laikoma įkeista pradiniam kreditoriui AS „Reverta“.

6915.

70Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad UAB „Gelvora“ šioje byloje neturi reikalavimo teisių. Kreditorius hipotekos reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui, jeigu hipotekos sutartyje nenumatyta kitaip. Hipotekos reikalavimas perleidžiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio Civilinio kodekso šeštosios knygos normose, reglamentuojančiose reikalavimo teisės perleidimą (CK 4.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.101 straipsnį reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė yra ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju 2017 m. birželio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AS „Reverta“ (pradinis kreditorius) perleido pareiškėjai UAB „Gelvora“ (naujasis kreditorius) visas reikalavimo teises kredito gavėjo atžvilgiu, kylančias pagal Kredito sutartį bei pagal hipotekos lakštą. Taigi, minėta reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perdavė ir reikalavimo teises tiek į kredito gavėją, tiek į suinteresuotą asmenį T. N., kaip prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto savininką. Pradiniam kreditoriui ir pareiškėjai sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, tarp pareiškėjo ir apelianto sutarties pagrindu susiklostė hipotekos teisiniai santykiai, todėl pareiškėja įgijo teisę reikšti reikalavimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Antstolės 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu pradinis išieškotojas UAB „NIF Lietuva“ pakeistas į naują išieškotoją UAB „Gelvora“ (3 t., b. l. 130). Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeitė kreditorių AS „Reverta“ į jo teisių ir pareigų perėmėją UAB „Gelvora“ (3 t. b. l. 35-36). Tai, kad reikalavimo perleidimas galimai iki šiol nėra atžymėtas hipotekos registre, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks reikalavimo perleidimas nesukelia teisinių pasekmių.

7116.

72Apeliantas nurodo, kad likvidavus skolininką (UAB „First autologistic company“, ankstesnis pavadinimas - UAB „Kapratas“), ir niekam jo teisių ir pareigų neperėmus, tiek pagrindinės, tiek šalutinės prievolės turėjo būti vertinamos kaip pasibaigusios. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad hipoteka yra baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Nagrinėjamu atveju, nors skolininkas ir yra likviduotas, tačiau jo skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl hipoteka negali būti laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad kreditorius dėl priverstinio įkeistų daiktų pardavimo, skolininkui neįvykdžius savo įsipareigojimų, į teismą kreipėsi 2009 m. birželio 2 d. dar iki bankroto bylos iškėlimo (iškelta 2009 m. lapkričio 4 d., nutartis įsiteisėjo 2010 m. sausio 14 d., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-58-173/2017) bei įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. dar galiojant skolininko prievolei pagal Kreditavimo sutartį, o skolos išieškojimo procesas dėl vis besitęsiančių teisminių ginčų iki šiol nėra baigtas.

7317.

74Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Teismo vertinimu, nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (su atitinkamais pritaikymais) taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl kito prievolės užtikrinimo būdo – hipotekos, galiojimo. Taigi, nors skolininko pareiga grąžinti skolą bankui pasibaigė, kadangi nebeliko paties skolininko jį likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), tačiau įkeitimas (hipoteka), tarnavęs kaip tinkamo skolininko prisiimto įsipareigojimo grąžinti skolą pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, vien dėl to nepasibaigė. Priešingas aiškinimas prieštarautų hipotekos instituto paskirčiai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

7518.

76Apelianto teigimu, byloje kilo šalių ginčas dėl galimybės žemės sklypo hipotekos kreditoriui nukreipti išieškojimą į aikštelę (žemės sklypo priklausinį), todėl byla turėjo būti nagrinėjama ne ypatingosios, o ieškinio teisena, aikštelės savininką (įkaito davėją) laikant atsakovu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kilo suinteresuotų asmenų ginčas dėl teisės, nėra pagrindas ypatingąja teisena išnagrinėtą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ginčo teisena. Nagrinėjamu atveju kilo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčas dėl teisės (ginčas dėl pareiškėjos teisės išieškoti iš įkeisto daikto priklausinio). Toks ginčas įprastai nagrinėjamas ieškinio teisena, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo ar pareiškimo palikimo nenagrinėtu, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje kilo ginčas dėl teisės ir užtikrino suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą įgyvendinimą: byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, priimtas teismo sprendimas (ne nutartis), byloje dalyvaujantiems asmenims sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti procese ir kt., todėl bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jos nagrinėjimas turėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

77Dėl ginčo esmės

7819.

79Byloje nėra ginčo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra AS „Reverta“ įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), priklausinys. Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti, tai nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016 nustatyta, kad statinys (aikštelė) pareiškėjo (žemės sklypo savininko) prašymu įregistruotas kaip žemės sklypo priklausinys. Šioje civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo ir T. N., nagrinėtas ieškinys dėl daikto pripažinimo ne žemės sklypo priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo, kuris 2016 m. birželio 3 d. teismo sprendimu yra atmestas, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi išnagrinėjus bylą Nr. e2A-93-390/2017 apeliacine tvarka. Taigi, suinteresuotas asmuo šioje byloje net nebegalėtų ginčyti teismo nustatytų bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų faktų dėl automobilių stovėjimo aikštelės, kaip žemės sklypo priklausinio, statuso (CPK 279 straipsnio 4 dalis, CK 4.262 straipsnis).

8020.

81Byloje keliamas ginčas dėl aikštelės, kaip pagrindinio daikto (žemės sklypo) priklausinio, likimo žemės sklypo įkeitimo atveju. Apeliantas teismo sprendimo dėl įkeisto žemės sklypo priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, teisinio statuso bei jo įkeitimo neteisėtumo grindžia hipotekos lakšto turiniu, kuriame nėra sąlygos, kad hipoteka apima ne tik žemės sklypą, bet ir būsimus statinius, pastatytus įkeistame sklype.

8221.

83Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi ir, ar į žemės sklype esantį statinį (automobilių stovėjimo aikštelę) gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, todėl šiuo atveju aktualūs hipotekos sutarties turinio ir hipotekos objekto nustatymo klausimai. Kadangi hipotekos sandorio šalių teisės ir pareigos atsirado iki 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842, pakeitusio ir papildžiusio hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmimo, šioje nutartyje remiamasi hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusių CK ketvirtosios knygos normų redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015).

8422.

85Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

8623.

87Svetimo daikto hipotekos sąvoka yra apibrėžta CK 4.181 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Šioje byloje aptariamų Hipotekos ir Įkeitimo sandorių sudarymo metu galiojusioje CK 4.181 straipsnio redakcijoje svetimo daikto hipoteka buvo apibrėžiama kaip nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Taigi, svetimo daikto hipotekos sąvoka, pasikeitus teisiniam reguliavimui, iš esmės liko nepakitusi (yra tik patikslinta) ir ji reiškia nekilnojamojo daikto įkeitimą, kai skolininkas yra kitas asmuo, negu įkeisto daikto savininkas. Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.). Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

8824.

89CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešajame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti varžytynėse. CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

9025.

91Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumą, paskirtį tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinę sąsają su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2010). Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo.

9226.

93Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos lakšte šalys nenurodė, kad yra įkeičiami ir žemės sklypo priklausiniai, t. y. šalys susitarė tik dėl žemės įkeitimo, atskirai neaptardamos esamo ar būsimo statinio, pastatyto įkeistame žemės sklype, įkeitimo klausimo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi, ir, ar į žemės sklype esantį statinį (automobilių stovėjimo aikštelę) gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, konstatavo prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, kuris realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė, ir hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas su aikštele. Šioje nutartyje konstatuota, kad žemės sklypas pagal tiesioginę savo paskirtį niekada nebuvo naudojamas ir dar iki įkeičiant tai buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kuri savininko prašymu VĮ Registrų centre įregistruota 2014 m. lapkričio 21 d. kaip žemės sklypo priklausinys. Teismas konstatavo, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, kuris realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas su aikštele. Taigi, kasacinės instancijos teismas konstatavo prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, apie aikštelės egzistavimo momentą, t. y. kad automobilių stovėjimo aikštelė egzistavo hipotekos metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi byloje Nr. A2-1063-601/2018, kurioje apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas T. N. skundas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016, t. y. kurioje kasacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė galutinę nutartį, konstatavo, kad pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog aikštelė buvo statoma po žemės sklypo įkeitimo ir jos Hipotekos lakšto pasirašymo (2007 m. kovo 31 d.) – pareiškėjas įrodinėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016, tačiau šioje byloje kasacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą ir nustatė prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, kuris realiai funkcionavo kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas su aikštele.

9427.

95Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelės, kaip žemės sklypo priklausinio, statybos pradžios metais nurodyti – 2005 metai (statybos pabaigos metai – 2014) (3 t., b. l. 115-119), kas taip pat patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas aplinkybes dėl aikštelės statybos momento. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelės statybos pradžia yra 2008 m., šioms aplinkybės patvirtinti teikė automobilių stovėjimo aikštelės techninio prižiūrėtojo J. A. S. raštą (3 t., b. l. 121), liudytojos (nuo 2005 m. buvusi UAB „Kapratas“ finansų direktorė) R. Š. rašytinius parodymus (3 t., b. l. 120), kurie nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė pradėta statyti tik 2008 m. Tačiau šie duomenys abejotinos reikšmės, nes pati statyba buvo neteisėta (savavališka), įteisinti pradėta tik po žemės sklypo hipotekos, nepateiktos jokios sutartys su šiais asmenimis, šie asmenys nebuvo apklausti teisme, be to, jų rašytiniai paaiškinimai duoti praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po šiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių atsiradimo, o sklypai, kuriuose buvo įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, iš viso buvo penki.

9628.

97Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotos automobilių stovėjimo aikštelės plotas 9722 kv. m, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė užima visą įkeisto žemės sklypo plotą, jis visiškai padengtas asfalto danga. Vadinasi, įkeisto žemės sklypo, esančio po automobiliu stovėjimo aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra neįmanomas. Kaip ir neįmanomas automobilio stovėjimo aikštelės, kaip inžinerinio įrenginio, savarankiškas egzistavimas atskirai nuo žemės sklypo. Todėl akivaizdu, kad įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, ir žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio. Nagrinėjamos bylos aplinkybių specifiškumą sudaro tai, kad įkeičiamame žemės sklype hipotekos sandorio sudarymo metu faktiškai jau buvo automobilių stovėjimo aikštelė (jos statyba buvo pradėta 2005 metais), tik šios aplinkybės Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais; tačiau išviešinti duomenys nelemia daikto likimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

9829.

99Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 8-571/2013 matyti, kad toje byloje teismas leido atsakovui T. N. per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ar gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinant savavališkos statybos – automobilių stovėjimo aikštelės, 0,9000 ha žemės sklype, statybą. 2014 m. lapkričio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (t. 1 b. l. 93, 94) pagrindu savininkas T. N. įkeistame žemės sklype įregistravo II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 9722 kv. m ploto asfalto dangos automobilių stovėjimo aikštelę, kurios baigtumas 100 proc., deklaruodamas, kad šio statinio statybos pradžios metai yra 2005 (3 t., b. l. 115). Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei apeliacinei instancijai nepateikė iš esmės jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytus bei Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus kadastrinius duomenis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, realiai funkcionavęs kaip automobilių stovėjimo aikštelė, todėl šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad vėlesnis automobilių aikštelės, kaip žemės sklypo priklausinio, įregistravimas, įteisinant 2005 metais pradėtą savavališką statybą, nepaneigia fakto, jog hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas kartu su aikštele.

10030.

101Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu nurodo, kad bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl žemės sklypo būsimo priklausinio įkeitimo neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012). Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apelianto skunde nurodoma kasacinio teismo praktika formuota kitokio pobūdžio pagal faktines aplinkybes bylose. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.

102Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

103Dėl procesinės bylos baigties

10432.

105Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl suinteresuoto asmens apeliacinis skundas yra atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

106Dėl bylinėjimosi išlaidų

10733.

108Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pareiškėja turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.

109Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

110Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja UAB „Gelvora“ (pirminės pareiškėjos AS „Reverta“... 7. 2.... 8. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Kapratas“ (pakeistas pavadinimas - UAB... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo T. N. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad automobilių... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškimą... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, jog... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeistas kreditorius... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 7.... 20. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. N. prašo panaikinti Marijampolės... 21. 7.1.... 22. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo netinkama teisena. Kadangi šioje byloje... 23. 7.2.... 24. Teismas netinkami nustatė aikštelės savininko - T. N. procesinę padėtį... 25. 7.3.... 26. Priešingai, nei sprendė teismas, pagrindo teigti, kad aikštelę ištiko... 27. 7.4.... 28. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad aikštelė būtų pastatyta iki... 29. 7.5.... 30. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aikštelė iki 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo... 31. 7.6.... 32. Teismas, priėmęs sprendimą, remiantis išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo... 33. 7.7.... 34. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nustatyti, kad aikštelė... 35. 7.8.... 36. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens AS „Reverta“ teisių,... 37. 7.9.... 38. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu... 39. 7.10.... 40. Teismas nevertino, ar UAB „Gelvora“ turi reikalavimo teisę byloje.... 41. 8.... 42. Pareiškėja UAB „Gelvora“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 43. 8.1.... 44. Teismas bylą išnagrinėjo tinkama teisena. Ypatingosios teisenos tvarka... 45. 8.2.... 46. Įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype... 47. 8.3.... 48. Įkeisto žemės sklypo priklausinį automobilių stovėjimo aikštelę ištiko... 49. 8.4.... 50. Teismas pagrįstai kvalifikavo kitose civilinėse bylose nustatytus faktus,... 51. 8.5.... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje... 53. 8.6.... 54. Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeitė pareiškėją (kreditorių) iš... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 9.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 59. 10.... 60. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas... 61. 11.... 62. Byloje nustatyta, kad T. N., užtikrindamas UAB „First autologistic... 63. 12.... 64. Pradinis pareiškėjas AS „Reverta“, Lietuvoje atstovaujama UAB „NIF... 65. 13.... 66. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškimą... 67. 14.... 68. Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d.... 69. 15.... 70. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad UAB... 71. 16.... 72. Apeliantas nurodo, kad likvidavus skolininką (UAB „First autologistic... 73. 17.... 74. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam... 75. 18.... 76. Apelianto teigimu, byloje kilo šalių ginčas dėl galimybės žemės sklypo... 77. Dėl ginčo esmės... 78. 19.... 79. Byloje nėra ginčo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota... 80. 20.... 81. Byloje keliamas ginčas dėl aikštelės, kaip pagrindinio daikto (žemės... 82. 21.... 83. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti... 84. 22.... 85. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės... 86. 23.... 87. Svetimo daikto hipotekos sąvoka yra apibrėžta CK 4.181 straipsnyje, pagal... 88. 24.... 89. CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti... 90. 25.... 91. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis... 92. 26.... 93. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos lakšte šalys nenurodė, kad... 94. 27.... 95. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad automobilių stovėjimo... 96. 28.... 97. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Hipotekos kreditoriui... 98. 29.... 99. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo... 100. 30.... 101. Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu nurodo, kad bylą nagrinėjusio teismo... 102. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 103. Dėl procesinės bylos baigties... 104. 32.... 105. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 107. 33.... 108. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą apeliantui neatlyginamos ir... 109. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 110. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti... 111. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....