Byla 1A-179-417/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistajam V. V. ir jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajam V. Š., ekspertui R. P. P.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuris pakeistas 2019 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, V. V. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo vienerių metų bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais, V. V. įpareigotas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei bausmės atlikimo laikotarpiu išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas.

4Iš V. V. nukentėjusiajam V. Š. priteista 4323,21 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1 273 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

5Iš V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 1 356,20 Eur žalos atlyginimo ir 187,57 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

71.

8V. V. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2016-01-23, apie 09.30 val., ( - ) V. Š. gyvenamojo namo kieme buitinio konflikto metu užpuolė V. Š. ir tyčia rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, smūgiu pargriaudamas V. Š. ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. gulinčiam V. Š. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Mušdamas ir spardydamas V. V. sukėlė nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą ir padarė įvairius sužalojimus, iš jų ir atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą ir odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimą po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimą, odos nubrozdinimą šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimą, poodines kraujosruvas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl minėtų sužalojimų V. Š. sirgo nuo 2016-01-23 iki 2016-02-29, kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl subjauroto veido. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

92.

102018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam V. Š. priteisė 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

113.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartis pakeisti – V. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais, V. V. įpareigotas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei bausmės atlikimo laikotarpiu išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinio ieškinio (turtinės ir neturtinės žalos) dydžio ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

134.

14Apeliaciniame skunde nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Galminas buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš V. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. Š., nes pastarasis patyrė sužalojimus V. V. nuo jo ginantis. Teigė, kad V. V. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, todėl nepagrįstai jam priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

155.

16Teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas prašė sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį arba neturtinės žalos iš viso nepriteisti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinio skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmesti.

176.

18Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

197.

20Kadangi nuteistojo V. V. kaltės klausimas yra išspręstas ir jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, priežastinis ryšys tarp nuteistojo V. V. veiksmų ir padarinių – nukentėjusiajam V. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo kaltės nepasisako. Byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiajam V. Š. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

218.

22Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti 2323,21 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 19,03 Eur už Valstybinės medicinos tarnybos išvados surašymą, 48,18 Eur už vaistus, 60 Eur gydytojų (okulisto ir neurologo) konsultacijos, 68,03 Eur už odontologo konsultaciją ir pirminį gydymą (12 danties plombavimas), 27,97 Eur vykimo pas gydytojus išlaidos, 2100 Eur (1200 Eur už 46 ir 47 dantų implantus ir 900 Eur už šiems dantims skirtus vainikėlius ir jų prisukimą) dantų gydymo išlaidos, atlyginimą, taip pat prašė priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 109–134). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam V. Š. priteisė 4323,21 Eur žalos atlyginimo – 2323,21 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos

249.

25Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, teigia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos dėl 46 ir 47 danties implantacijos yra nesusijusios su V. Š. įvykio metu patirtais sužalojimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo argumentais.

269.1.

27Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 167/2016(03) nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą – galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje (t. 1, b. l. 184–185). Analogiška išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nurodyta ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 340/2016(3) (t. 1, b. l. 186–188).

289.2.

29Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, metalinio tilto sulaužymas ir dėl to 46–47 nukentėjusiojo dantų praradimas nuteistajam, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą V. Š. padariusiam asmeniui, nebuvo inkriminuotas; taip pat toks sužalojimas, kaip patirtas V. Š. nagrinėjamo įvykio metu, nebuvo nurodytas ir specialisto išvadose. Nors minėtų specialisto išvadų dalyse, kuriose suformuluotos tyrimo išvados, nėra nurodyta, kad V. Š. įvykio metu patyrė kokius nors sužalojimus, susijusius su 46 ir 47 dantų tilto numušimu, tačiau šių išvadų tiriamosiose dalyse yra aprašyta, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į odontologą dėl žalos, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padaryta nukentėjusiojo dantims, nustatymo, ir buvo nustatyta, kad būtent įvykio metu nukentėjusiajam buvo numuštas 46 ir 47 dantų tiltas (t. 1, b. l. 18, 187).

3010.

31Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialisto išvadas pateikusį ekspertą R. P. P., bei nustatė, kad papildomai ištirti įrodymai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų apie nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą 2016 m. sausio 23 d. nusikalstamos veikos metu.

3210.1.

33Ekspertas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pateikiant minėtas specialisto išvadas Nr. G 167/2016(03) ir Nr. pG 340/2016(3) nustatyta, jog numuštas dantų 46–47 nuotolinis tiltas. Eksperto teigimu, pieninių dantų ir protezų lūžiai – tai yra stomatologų reikalas. Nukentėjusiajam padaryta trauma, dėl kurios ekspertas pateikė specialisto išvadas, anksčiau negalėjo būti padaryta, nes lūpa buvo patinusi, viduje kraujosruvos buvo kaip tik iš priekio, kur yra 12 dantis. Nuo suduoto smūgio į veidą tiltas galėjo būti numuštas, veide sužalojimų buvo ganėtinai daug. Apžiūrėjus dantis nebuvo tiltuko, po to buvo pateiktas odontologo aprašymas, kuriame buvo aprašyta žala nukentėjusiojo dantims. Ekspertas taip pat paaiškino, kad jie neturi prietaiso pražiodinti asmenis, bet apžiūrėjus nukentėjusįjį matėsi, kad gale trūko krūminių dantų, be to, jo veidas buvo traumuotas, kraujosruvos buvo paakiuose, viršugalvyje, prakirsta lūpa, nosis sumušta, lūpos patinimo vietoje taip pat buvo kraujosruva, todėl jis padarė išvadą, kad nukentėjusysis patyrė traumą. Ekspertas paaiškino, kad pagal taisykles pieninių dantų ir protezų lūžimai neįskaičiuojami į procentinę sveikatos sutrikdymo dalį, todėl išvadoje nurodyta, kad nebuvo 46–47 dantų, tai jau odontologų darbas (t. 4, b. l. 3–4).

3410.2.

35Iš minėtų specialisto išvadų ir eksperto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam V. Š. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo numuštas 46 ir 47 dantų tiltas, ir nors šis sužalojimas nebuvo inkriminuotas nuteistajam V. V., tačiau teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam 46–47 dantų tiltas buvo numuštas būtent 2016 m. sausio 23 d. metu, kai V. Š. buvo sumuštas V. V.. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš nuteistojo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad nukentėjusysis nebūtų patyręs išlaidų dėl 46–47 dantų tilto numušimo, jei jis nebūtų 2018 m. sausio 23 d. sužalotas nuteistojo V. V., todėl žalą, padarytą nukentėjusiajam, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

3611.

37Nustačius, kad nukentėjusiajam V. Š. nagrinėjamo įvykio metu buvo numuštas 46 ir 47 datų tiltas, būtina nustatyti, kokio dydžio turtinė žala dėl to buvo padaryta. Siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas apklausė liudytoją stomatologę N. M., kuri gydė nukentėjusįjį po patirtų sužalojimų.

3811.1.

39Liudytoja N. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis V. Š. į ją kreipėsi 2016 metais, iki įvykio jis nebuvo jos pacientas, nukentėjusįjį ji apžiūrėjo 2016 m. sausio 26 d., kadangi jis atvyko įvertinti dėl traumos padarytą žalą. Nukentėjusysis skundėsi, kad trauma įvyko prieš tris dienas, tai yra sausio 23 d., patyrė tiesioginius smūgius į galvą, veidą, buvo nuskeltas 12 dantis, 11, nežymiai 12 paslankus, nežymiai jautrus, o 46 ir 47 dantų numušti metaliniai tiltai, likusios šaknys, todėl ji įvertino sužalojimo padarinius, kurie susiję su stomatologo kompetencija. Dėl numušto metalinio tilto liudytoja paaiškino, kad tiltas buvo numuštas dėl to, kad nukentėjusysis patyrė šoninį smūgį, buvo nulaužtos visos vainikinės dalys ir kai kurios dalys buvo po dantenomis. Iš pradžių svarstė, gal išeis išsaugoti vieną dantį ir gal nereikės implantacijos, užteks tik patį vainikėlį atkurti, tačiau abu dantis reikėjo šalinti, ir nusprendė įsukti du implantus, kad būtų galima atkurti trūkstamus dantis, kadangi be implantų įsukimo niekaip negalėjo atkurti dantų taip, kaip jie buvo iki įvykio esant tiltui, nes jie buvo netinkami, dėl to reikėjo šalinti šaknis. Apžiūrėjus V. Š. buvo sudarytas gydymo planas, kuriame surašyti ir kiti dantys, kuriuos V. Š. reikėjo tvarkyti, buvo sudarytas gydymo planas, kuriame numatytas ir kitų dantų gydymas, nesusijęs su trauma, reikėjo kitus penkis dantis gydyti, dėti plombas, tačiau tai nesusiję su patirta trauma. Kadangi pacientas prašė dokumentų, kuriuos galėtų pateikti teismui, surašė viską atskirai – tik tai, kas patirta su gydymu dėl traumos. Vienas iš priekinių dantų, kuris V. Š. buvo sužalotas, buvo atkurtas su plomba, nereikėjo nieko daugiau daryti. V. Š. dantų sugadinimai buvo traumos pasekmė, liudytojos nuomone, jie negalėjo būti padaryti anksčiau nei prieš tris dienas. Liudytoja tiksliai negalėjo pasakyti, prieš kiek laiko nukentėjusiajam buvo įdėtas metalinis tiltas, gal prieš kokius penkerius metus, buvo du 46, 47 dantų vainikėliai ir jie sujungti, todėl tai vadinama tiltu. Liudytoja paaiškino, kad tam, kad normaliai funkcionuotų dantis, būtinas implantas. Gydymas V. Š. kainavo apie 1200 Eur – už chirurginę dalį (du implantai), po to protezavimas, vainikėliai (vienas vainikėlis nuo 400 iki 500 eurų), tai dar 1000 eurų, tačiau nukentėjusiajam buvo dėti paprastesni vainikėliai, kurių šiuo metu jau nebedaro, todėl vainikėlių uždėjimas jam kainavo 697 Eur, tai išviso nukentėjusiajam 46–47 dantų gydymas kainavo 1897 eurus. 12 danties plombavimas nukentėjusiajam galėjo kainuoti apie 40 Eur. Nukentėjusiojo gydymas truko iki 2016 m. lapkričio 28 d., kai buvo atiduoti vainikėliai. Liudytoja taip pat parodė, kad tiltas būna užklijuojamas ant savų dantų, gali atsitikti, kad tiltas atsiklijuoja, tačiau taip būna labai retai, šiuo atveju jai nekilo abejonių, kad tiltas buvo numuštas dėl traumos (t. 4, b. l. 70–71).

4011.2.

41Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nukentėjusysis V. Š. pateikė pakankamai duomenų, jog dėl įvykio metu numuštų 46–47 dantų implantacijos patyrė turtinę žalą. Tiek iš liudytojos N. M. apklausos, tiek iš nukentėjusiojo papildomai pateiktų dokumentų (t. 4, b. l. 51–52) matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirto 46–47 dantų tilto numušimo gydymo patyrė 1897 Eur turtinę žalą, todėl ši suma priteistina iš nuteistojo. Be to, prie civilinio ieškinio nukentėjusiojo pateikti duomenys (t. 1, b. l. 112–118) patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų gydymo nukentėjusysis taip pat patyrė turtinės žalos, nes buvo priverstas vykti pas gydytojus, konsultuotis su specialistais, pirkti vaistus, vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus, todėl šios jo patirtos 223,21 Eur išlaidos taip pat priteistinos iš nuteistojo V. V.. Kadangi remiantis anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė 2120,21 Eur turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo keistina dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir 2323,21 Eur turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2120,21 Eur.

42Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos

4312.

44Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam V. Š. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4512.1.

46Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

4712.2.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. V. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį V. Š., t. y. sudavė kumščiu smūgius į veidą ir kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl to V. Š. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Be to, kaip nustatyta remiantis anksčiau pateiktais argumentais, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam buvo numuštas 46 ir 47 dantų tiltas, dėl to, norint atkurti kramtomųjų dantų funkciją, buvo būtina dėti šių dantų implantus.

4912.3.

50Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

5112.4.

52Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadose Nr. G 167/2016(03) ir Nr. pG 340/2016(3) nurodyta, kad V. Š. nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu jo sveikatą sutrikdė ilgą laiką (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), jo sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 184–188). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis V. Š. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai, gydymo metu rekomenduotas tausojantis režimas, nuskausminamieji vaistai, nedarbingas buvo iki 2016 m. vasario 29 d., įvykio metu patirti dantų sužalojimai buvo gydomi iki 2018 m. lapkričio 28 d. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. Š. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo V. Š. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio V. Š. būtų nustatytas mažesnis darbungumo lygis, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad dėl V. V. veiksmų nukentėjusysis kentė fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 10000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis.

5312.5.

54Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur. Pavyzdžiui, bylose, kai padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą ir nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytas pasekmes, pirmosios instancijos teismo nustatytas 2000 Eur neturtinės žalos dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Pažymėtina, kad nors nuteistojo V. V. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau nukentėjusysis V. Š. neturtinę žalą patyrė būtent dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl to, kad padarant nusikalstamą veiką buvo panaudotos ar nepanaudotos chuliganiškos paskatos, todėl šiuo atveju V. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi įtakos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiui.

5513.

56Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas nukentėjusiajam priteisiamos žalos sumą neišskyrė, kiek priteisia turtinės ir kiek neturtinės žalos. Pažymėtina, kad tokia praktika yra ydinga, todėl ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina.

5714.

58Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti jam 1473 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio ir 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad šiais procesiniais sprendimais nukentėjusiojo prašoma suma – 1473 Eur – jau priteista nukentėjusiajam, pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam išduotas vykdomasis raštas dėl šių sumų išieškojimo, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti 1473 Eur bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

60Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo V. Š. civilinio ieškinio pakeisti ir iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam V. Š. priteisti 2120,21 Eur turtinės žalos bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas.... 4. Iš V. V. nukentėjusiajam V. Š. priteista 4323,21 Eur turtinės ir... 5. Iš V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. 1.... 8. V. V. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų... 9. 2.... 10. 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. V.... 11. 3.... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi Plungės... 13. 4.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Galminas buvo... 15. 5.... 16. Teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas prašė... 17. 6.... 18. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 19. 7.... 20. Kadangi nuteistojo V. V. kaltės klausimas yra išspręstas ir jis pripažintas... 21. 8.... 22. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti 2323,21 Eur turtinės... 23. Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos... 24. 9.... 25. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. 9.1.... 27. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto... 28. 9.2.... 29. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, metalinio tilto... 30. 10.... 31. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė... 32. 10.1.... 33. Ekspertas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pateikiant minėtas... 34. 10.2.... 35. Iš minėtų specialisto išvadų ir eksperto paaiškinimų matyti, kad... 36. 11.... 37. Nustačius, kad nukentėjusiajam V. Š. nagrinėjamo įvykio metu buvo... 38. 11.1.... 39. Liudytoja N. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis V.... 40. 11.2.... 41. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių.... 42. Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos... 43. 12.... 44. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 45. 12.1.... 46. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 47. 12.2.... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. V. tyčiniais veiksmais... 49. 12.3.... 50. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį... 51. 12.4.... 52. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 53. 12.5.... 54. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl... 55. 13.... 56. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio... 57. 14.... 58. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti jam 1473... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 60. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 3 d....