Byla 2A-695-372/2015
Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimo panaikinimo iš dalies

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Istvestas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015 pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui UAB „Istvestas“ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimo panaikinimo iš dalies.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. F. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, delspinigių už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, įpareigojimo atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 3 d. išieškojimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo priteisimo. Priteisti ieškovui A. F. iš atsakovo UAB „Istvestas“ nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31, viso 6695,70 Lt (1939,20 Eur); delspinigius nuo nesumokėto darbo užmokesčio sumos; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2014-10-21 UAB „Istvestas“ įsakymą dėl A. F. atleidimo iš darbo; pakeisti ieškovo atleidimo iš UAB „Istvestas“ pagrindą ir laikyti, kad A. F. atleistas iš darbo 2014-09-17, vadovaujantis DK 127 str. 2 d. teismo sprendimo pagrindu; priteisti ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-09-17 iki 2014-11-17 vidutinį darbo užmokestį už du mėnesius - 6519,74 Lt (1888,24 Eur); priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-11-17 iki visiško atsiskaitymo; priteisti ieškovui iš atsakovo dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją – 6519,74 Lt (1888,24 Eur), kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kompensaciją už neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-09-17; panaikinti 2014-10-21 UAB „Istvestas“ įsakymą dėl 1298,62 Lt išskaitos iš A. F. priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas; panaikini 2014-10-21 UAB „Istvestas“ reikalavimą dėl darbdaviui padarytos materialinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovui iš atsakovo 3260,00 Lt (944,16 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2013-07-22 įsidarbino pas atsakovą, darbo sutartyje buvo sulygtas 2579,45 Lt darbo užmokestis. 2013-11-01 šalys pasirašė darbo sutarties pakeitimą Nr. 1, pagal kurį darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 3259,87 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius ieškovas gaudavo 2500 Lt darbo užmokestį. Darbdavys nuo 2014 metų vasario mėnesio moka ženkliai sumažintą darbo užmokestį, nors ieškovas darbdavio pateiktų darbo sutarties pakeitimų Nr. 2 ir Nr. 3 nepasirašė. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri jo reikalavimą tenkino iš dalies, panaikino drausminę nuobaudą – papeikimą, kuris buvo paskirtas 2014-09-17 įsakymu, kitų ieškovo reikalavimų netenkino. Ieškovas 2014-09-03 kreipėsi į darbdavį dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., nes darbdavys nemokėjo viso atlyginimo, po šio kreipimosi iš darbdavio pusės prasidėjo spaudimas, pradėjo reikalauti kasdien visokių duomenų, net ieškovo ligos laikotarpiu, iš darbo pagal prašymą neatleido, po to nepagrįstai paskyrė nuobaudas ir atleido už pravaikštas.

7Atsakovas UAB „Istvestas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

8Nurodė, kad atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, darbo sutarties pakeitimas Nr. 2 buvo su ieškovu aptartas, kaip ir pakeitimas Nr. 3. Tokie pakeitimai buvo daromi dėl pablogėjusių rezultatų, darbuotojams buvo paaiškinta, kad rezultatams pagerėjus, atlyginimai vėl padidės, be to ieškovas nuo vasario iki rugsėjo gaudamas sumažintą darbo užmokestį, nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų, kas reiškia, kad ieškovas sutiko su sumažintu darbo užmokesčiu, nors ir nepasirašė darbo sutarties pakeitimų Nr. 2 ir Nr. 3, be to, ieškovas nepasiaiškino dėl padarytų pažeidimų, neteikė reikalaujamų duomenų, savavališkai nebėjo į darbą, nors nebuvo tam jokio pagrindo, todėl buvo atleistas už pravaikštas. Ieškovas paliko įmonės automobilį netinkamos būklės, apibraižytą iš išorės, už jo būsimą remontą dalis pinigų išskaityta iš ieškovo, dėl kitos kreiptasi teisės aktų nustatyta tvarka į teritorinę darbo ginčų komisiją.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

11Panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, delspinigių už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, įpareigojimo atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 3 d. išieškojimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo priteisimo.

12Priteisė ieškovui A. F. iš atsakovo UAB „Istvestas“ nesumokėto darbo užmokesčio dalį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31, 1939,20 Eur ir 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos 1939,20 Eur sumos. Ieškovo A. F. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, 2014-10-21 UAB „Istvestas“ įsakymą dėl A. F. atleidimo iš darbo panaikino. Pakeitė A. F. atleidimo iš UAB „Istvestas“ pagrindą ir laikė, kad A. F. atleistas iš darbo 2014-09-17 vadovaujantis DK 127 str. 2 d. teismo sprendimo pagrindu. Ieškovui A. F. iš atsakovo priteisė už laikotarpį nuo 2014-09-17 iki 2014-11-17 vidutinį darbo užmokestį – 1888,24 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 935,17 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2014-11-17 iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovui iš atsakovo priteisė dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją – 1888,24 Eur, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas 656,40 Eur. Panaikino 2014-10-21 UAB „Istvestas“ įsakymą dėl 1298,62 Lt išskaitos iš A. F. darbo užmokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. F. iš atsakovo UAB „Istvestas“ 1765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nustatė, kad ieškovas A. F. pasirašė tik vieną rašytinį darbo sutarties pakeitimą, kuriuo jo atlygis už darbą buvo padidintas iki 3259,87 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius ieškovas gaudavo 2500 Lt į savo sąskaitą. Darbo sutarties pakeitimų Nr. 2 ir Nr. 3 ieškovas nepasirašė, todėl atsakovas nepagrįstai nuo 2014 vasario mėnesio mokėjo ieškovui mažesnį nei Darbo sutartyje ir jos pakeitime nustatytą atlyginimą. Pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja, buvusi Vakarų regiono darbuotoja A. D., paliudijo, kad jai taip pat buvo sumažintas atlyginimas, tik ji tuo metu jau ieškojo kito darbo ir dėl atlyginimo nesibylinėjo, jos teigimu darbo sutarties pakeitimą dėl atlyginimo sumažinimo ji pasirašė jau išeidama iš darbo ir perduodama darbo priemones A. Š.. Teismas konstatavo, kad UAB „Istvestas“ nebuvo laikomasi DK nustatytos tvarkos įspėti darbuotojus apie darbo sutarties sąlygų keitimą, darbo apmokėjimo sąlygos buvo keičiamos vienašališkai, net neįsitikinus, ar darbuotojai pasirašė sutikimą. Todėl teismas nusprendė, kad Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai panaikinus ieškovui neteisėtai paskirtą nuobaudą – įspėjimą, kita nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taip pat yra neteisėta, nes ieškovas neturėjo galiojančios drausminės nuobaudos. Nustačius, kad atsakovas nepagrįstai mokėjo ieškovui sumažintą atlyginimą, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atleisti jį iš darbo, vadovaujantis 2014-09-12 prašymu, nes darbdavys nemoka viso sulygto darbo užmokesčio, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl teismas ieškovui priteisė visą atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2014 metų vasario mėnesio. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą panaikinti 2014-10-21 UAB „Istvestas“ įsakymą dėl išskaitos iš A. F. darbo užmokesčio, nes žalos dydis nėra nustatytas, nėra duomenų apie tai, kad galima žala iš viso buvo padaryta, atsakovas nepateikė jokių galimai patirtos žalos įrodymų, todėl išskaitą padarė neteisėtai. Teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti 2014-10-21 UAB „Istvestas“ reikalavimą dėl darbdaviui padarytos materialinės žalos atlyginimo netenkintinas, nes pats reikalavimas jokių teisinių pasekmių nesukėlė, o atsakovas yra kreipęsis į teritorinę darbo ginčų komisiją dėl minėtos žalos atlyginimo išsprendimo ikiteismine tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas priteisti 3260,00 Lt neturtinės žalos netenkintinas, nes teismo manymu ieškovas neįrodė tokios žalos buvimo – sveikatos pablogėjimo, psichologinio spaudimo pasekmių ar kitų nepatogumų, kuriuos reikėtų įvertinti ženklia pinigine išraiška.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Istvestas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Priteisi atsakovui iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Šalių sudaryta darbo sutartis yra sandoris. Sandoriais laikomi ir Darbo sutarties pakeitimai. DK 120 str. 3 d. numatyta privaloma rašytinė forma sandoriui dėl Darbo sutartyje numatyto atlyginimo sumažinimo, todėl turi būti taikomos teisės normos, nustatančios sandorio formos nesilaikymo pasekmes. DK nuostatų aiškinimas atsietai nuo bendrųjų sandorius reglamentuojančių teisės nuostatų paneigtų pačios darbo sutarties, kaip šalių sandorio, sampratą. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 str. 6 d. nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir negalėjo teismui pateikti ieškovo pasirašyto Darbo sutarties pakeitimo Nr. 2, tačiau į bylą pateikė netiesioginių rašytinių įrodymų, kurie aiškiai patvirtina ieškovo sutikimą su darbo užmokesčio sumažinimu. Be to, sandorį patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, taip pat UAB „Istvestas“ atstovų paaiškinimai, o draudimas remtis liudytojų parodymais šiuo atveju prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kadangi būtų ginami nesąžiningo darbuotojo, siekiančio pasipelnyti iš to, kad darbdavys juo pasitikėjo ir nepatikrino, ar buvo atsiųstas ieškovo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas į centrinę būstinę.

182. Būtina įvertinti ir ieškovo elgesį teisminio nagrinėjimo metu, kuris aiškiai patvirtina, kad ieškovas davė teismui tikrovės neatitinkančius parodymus. Nors atsakovo atstovė teismui ne kartą akcentavo apie duotų parodymų netikrumą, kad jie negali būti vertinami, nes duoti ne asmeniškai A. F., o pašnibždėti jo advokatės, teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė.

193. Ieškovas praleido DK 289 str. 1 d. nustatytų terminą pateikti prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą. DK 289 str. 1 d. įtvirtinta, jog prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Ieškovas reikalauja priteisti, neva, neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Kaip jau buvo minėta, darbo užmokestis už 2014 m. vasario mėnesį jau buvo paskaičiuotas pagal darbo sutarties pakeitimu Nr. 2 sumažintą atlyginimą, taigi laikytina, kad ieškovui apie jo pažeistas teises buvo žinoma jau 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą turi būti pateikimas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinoma apie pažeistas teises, konstatuotina, kad ieškovas šį terminą praleido. Darbo ginčų komisija teisingai pažymėjo, kad darbuotojo veiksmai, neskundžiant pakeistų darbo sąlygų 7 mėnesius, nereiškiant pretenzijų darbdaviui dėl neišmokėto darbo užmokesčio, reiškia, jog darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

204. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra aiškiai suformuluota taisyklė, kad kai tarp šalių kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, atleidimo iš darbo data yra teismo sprendimo įsiteisėjimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Šioje byloje turėtų būti taikoma DK 300 str. 4 d., nustatanti, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į ankstesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutrakta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Netinkamas pirmosios instancijos teismo materialiosios teisės normų taikymas, nustatant momentą, nuo kurio šalių darbo sutartis turi būti nutraukiama, yra pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą.

215. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė DK 127 str. 2 d., 1231 str., visiškai nepasisakė dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. teisėtumo. Kadangi darbdavys mokėjo visą su darbuotoju susitartą darbo užmokestį, nėra nustatyta jokių darbdavio pažeidimų, kurių jis tariamai nevykdė, todėl nebuvo jokio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu. Po to, kai darbdavys informavo darbuotoją apie tai, kad atsisako tenkinti jo prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, ieškovas privalėjo toliau vykdyti savo darbo funkcijas ir darbdavio atsisakymą atleisti iš darbo ginčyti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje. Tačiau ieškovas vietoje to savavališkai nevyko į darbą. Taisyklę, kad darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojas privalo toliau vykdyti darbo funkcijas, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).Vadinasi, darbo santykiams besitęsiant, darbuotojas privalėjo laikytis bendrovėje nustatytos tvarkos ir atvykti į darbą. Tačiau ieškovas 2014 m. rugsėjo 18 d. iki pat jo atleidimo iš darbo 2014 m. spalio 21 d. darbe nepasirodė.

226. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį, remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos, arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

237. Ieškovas atleistas iš darbo už tai, kad nepasirodė darbe nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 8 d. imtinai. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad į darbą neatvyko ir darbiniu funkcijų nevykdė. Ieškovo nurodytos priežastys, kad neatvyko į darbą todėl, kad nežinojo, jog darbdavys netenkino jo prašymo atleisti iš darbo bei dėl to, kad grąžino darbdaviui savo darbo priemones, nelaikytinos svarbiomis.

248. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie atsisakymą jį atleisti iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu. 2015-02-12 pranešimu teismui buvo pateiktas į bylą E. I. el. laiškas, išsiųstas A. F. 2014 m. rugsėjo 17 d. 16.53 val. ir el. laiško priedas – 2014-09-17 pranešimas dėl nesutikimo atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Šis dokumentas įrodo, kad A. F. turėjo būti žinomas darbdavio atsakymas dėl jo prašymo atleisti iš darbo, nes jam atsiųstas iki darbo pabaigos (17.00 val.). Darbo priemones ir darbo vietą darbuotojas turėjo teisę palikti tik po darbo valandų. Be to, ieškovas pats teisme pripažino, kad neskambino darbdaviui ir visiškai nesiteiravo, ar darbdavys tenkino jo prašymą atleisti iš darbo, o 2014 m. rugsėjo 17 d. laikė, kad tai jo paskutinė darbo diena.

259. Tai, kad darbo ginčų komisija panaikino ankstesnę ieškovui taikytą drausminę nuobaudą, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, kadangi ieškovas atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kadangi Darbo kodeksas reikalauja, skiriant drausminę nuobaudą, įvertinti darbuotojo ankstesnius darbo drausmės pažeidimus, tai buvo įvertinta, atleidžiant ieškovą iš darbo. Tačiau, jeigu vienas iš darbuotojo padarytų pažeidimų sudaro šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtį, darbdavys turi teisę grįsti nuobaudą tiek DK 136 str. 3 d. 1 arba 2 punktu. Šiuo atveju iš 2014 m. spalio 21 d. įsakymo turinio matyti, kad drausminė nuobauda skirta, remiantis abiem aukščiau nurodytais pagrindais.

2610. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai ieškovui priteisė darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 21 d., kuomet ieškovas jokių darbo funkcijų nevykdė, į darbą neatvyko. Neatvykimas į darbą visą darbo dieną yra laikomas pravaikšta, o už šį laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas (DK 195 str. 7 d.). Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad ieškovas turėjo teisę sustabdyti savo darbo funkcijų vykdymą, už laikotarpį, kai darbo funkcijos yra sustabdytos, darbo užmokestis taip pat nėra mokamas (DK 1231 str. 1 d.). Šiuos laikotarpius būtina įvertinti, nustatant priteistiną darbo užmokestį darbuotojui tuo atveju, jeigu atleidimą iš darbo teismas pripažintų neteisėtu.

2711. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos 1939,20 Eur sumos, nenurodydamas laikotarpio, už kurį delspinigiai turėtų būti priteisiami. Tokiu būdu pažeidžiamos atsakovo teisės, kadangi jam už tą patį pažeidimą du kartus pritaikoma civilinė atsakomybė – delspinigių forma ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką forma. Teismo sprendime nenurodytas nei laikotarpis, kuriam taikoma 0,06 proc. delspinigių norma(už dieną, už valandą, už mėnesį), nei už kokį laikotarpį delspinigiai priteisti (iki teismo sprendimo priėmimo, iki įvykdymo dienos ar pan.). Ši skundžiamo teismo sprendimo dalis akivaizdžiai yra neteisėta ir nepagrįsta vien dėl to, kad nėra aišku, kokia suma yra priteista ir kaip ji turi būti skaičiuojama. To negalima ištaisyti netgi ištaisant teismo sprendimo klaidą, kadangi šios svarbios aplinkybės nenurodytos nei motyvuojamoje, nei konstatuojamoje teismo sprendimo dalyje.

2812. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad delspinigiai yra priteistini tik tol, kol šalis sieja darbo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2003). Ta pati taisyklė pateikiama naujausioje Teismų praktikoje: „pasibaigus darbdavį ir darbuotoją siejusiems darbo teisiniams santykiams, delspinigių skaičiavimas pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą nutraukiamas, o tuo atveju, jei darbdavys neįvykdė DK 141 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, taikytini DK 141 str. 3 d. nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 59/2014; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Todėl teismas galėjo priteisti delspinigius tik už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo. Šiuo atveju teismas dėl delspinigių priteisimo laikotarpio nepasisakė, tokiu būdu nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos bei pažeisdamas atsakovo interesus, kadangi jam būtu pritaikyta dviguba atsakomybė už tą patį pažeidimą.

2913. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškovo atleidimo iš darbo datą nurodė 2014 m. rugsėjo 17 d., o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo datą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu,darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl DK 141 str. 3 d. (vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką) ir DK 300 str. 4 d. (vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą) taikymo. Kasacinio teismo pasisakyta, kad šios kompensacijos taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu, gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl išmokų ieškovui, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtu precedentu analogiškoje byloje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010.

3014. Ieškovas A. F. nėjo į darbą, nors darbdavys ne kartą jam nurodė, kad laukia jo atvykstant, kad darbo priemonės yra jo darbo vietoje (2014 m. rugsėjo 15 d. ir spalio 2 d. pranešimai). Netgi tai, kad A. F. sustabdė savo darbo sutarties vykdymą, rodo, kad jis savo noru pasirinko nevykti į darbą, apskritai laikė darbo santykius nutrūkusiais, nerodė intereso tęsti darbo santykius. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo siekis, kad darbo santykiai būtu laikomi nutrauktais nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. – ieškinyje pareikštas reikalavimas. Todėl nelaikytina, kad ieškovas negalėjo atlikti savo darbo funkcijų dėl atsakovo kaltės, akivaizdu, kad darbo funkcijų nutraukimas buvo paties ieškovo apsisprendimas (darbo priemonių palikimas darbo vietoje, darbo funkcijų vykdymo sustabdymas). Savo prievolių sustabdymas pagal darbo sutartį taip pat nelaikytinas priverstine pravaikšta, už šį laikotarpį nemokamas darbo užmokestis. Todėl ieškovui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriteistinas.

3115. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad yra pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turėtu būti vadovaujamasi DK 300 str. 4 d. ir priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsakovo žiniomis, darbuotojas tikrai dirba kitoje darbovietėje, dėl to 2015-03-19 buvo pateiktas paklausimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, tačiau atsakymo kol kas nėra gauta. Bet kokiu atveju, teismas darbo bylose yra aktyvus, todėl atsakovas prašo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie ieškovo darbo užmokestį, gautą kitoje darbovietėje, ir jį įvertinti tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad yra pagrindas išmokai už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

3216. Teisingai pritaikius įstatymą ir ieškovo atleidimo iš darbo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą, ieškovui negali būti priteisiamas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nes teisė į šią išmoką atsiranda tik nutrūkus darbo santykiams. Netgi tuo atveju, jeigu ši teisė egzistuotų, teismas privalėtų sumažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį, kadangi ieškovui buvo sumažintas darbo užmokestis tik dalimi. Todėl būtina įvertinti aplinkybę, kad darbdavys sąžiningai vadovavosi susitarimu su ieškovu dėl sumažinto darbo užmokesčio ir sąžiningai tikėjo ieškovu, kuris išreiškė sutikimą dėl sumažinto darbo užmokesčio. Todėl, netgi tuo atveju, jeigu būtų priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas privalo įvertinti, kad ieškovui buvo sumažintas darbo užmokestis nedidele dalimi (1116,32 Lt neatskaičius mokesčių pakeitimu Nr. 2, ir 945,53 Lt neatskaičius mokesčių pakeitimu Nr. 3), todėl laikytina, kad nebuvo sumokėta tik dalis darbo užmokesčio. Analogiškai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai nesumokėta tik dalis darbo užmokesčio, proporcingai turėtų būti mažinamas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

3317. Atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas negalėjo su juo atsiskaityti, kadangi tarp šalių vyko ginčas, būtent dėl šalių susitarimo sumažinti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Teismui pripažinus, kad sandoris dėl darbo užmokesčio sumažinimo galioja, atsakovui nereikėtų mokėti jokių sumų ieškovui, tuo tarpu, teismui pripažinus šį šalių sandorį negaliojančiu, iš atsakovo darbo užmokestis būtų priteistas. Esant tokioms aplinkybėms, atleidžiant iš darbo nėra galimybės iš karto atsiskaityti su ieškovu, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką neturėtų būti priteisiamas, o jeigu ir būtų priteistas, tai tik ta dalimi, kuria sumažintas ieškovo darbo užmokestis.

3418. Ieškovo reikalavimai, susiję su darbdaviui padaryta materialine žala, apgadinant darbo priemonę - automobilį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymi, kad šie darbuotojo reikalavimai nebuvo keliami darbo ginčų komisijoje, o tokiems reikalavimams DK numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką. Šioje byloje dėl išskaitos iš darbo užmokesčio pasisakytina tik tuo aspektu, kad ieškovas teigia, jog draudžiama išskaityti iš išeitinės išmokos. Nagrinėjamu atveju žala buvo išskaityta ne iš darbuotojo išeitinės išmokos, o iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas. DK 226 str. draudžia daryti išskaitas iš darbuotojo išeitinės išmokos. Tačiau kompensacija už nepanaudotas atostogas savo prigimtimi yra darbo užmokestis. Tai akivaizdu iš DK 176 str. formuluotės, kuris apibrėžia, kad už kasmetines atostogas yra mokamas darbo užmokestis. Todėl išskaitas daryti draudžiama nebuvo. Klausimas, ar tokioms išskaitoms buvo teisinis pagrindas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jis visų pirma turi būti išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistu. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

36Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

371. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas UAB „Istvestas“ neįrodė aplinkybių, ir tai tinkamai įvertino teismas, kad darbo sutarties pakeitimai 2014-02-01 Nr. 2 (darbo užmokestis sumažinamas) ir 2014-05-01 Nr. 3 (darbo užmokestis didinamas), ieškovo A. F. nebuvo pasirašyti, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nuo 2014-02-01 dienos mokėti mažesnį, nei darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, aiškina, kad, ne va tai, sutikimas buvo duotas, tačiau leistinų įrodymų byloje nepateikė ir tik patvirtino, kad rašytinis sutikimas iš darbuotojo nebuvo gautas, o apie darbo užmokesčio sumažinimą A. F. tiesiog buvo informuotas, nesilaikant įspėjimo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos.

382. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi, ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK129 str. klausimas. Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 str. nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti priverčiamas dirbti už sumažintą darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas. Atsakovas, negavęs ieškovo A. F. raštiško sutikimo, dėl sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo, neturėjo teisinio pagrindo mokėti mažesnį, nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o jį mokėdamas pažeidė savo, kaip darbdavio pareigas, dėl ko jam turi būti taikoma atsakomybė.

393. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad ieškovo reikalavimas nutraukti darbo santykius pagal DK 127 str. 2d. nepagrįstas, kadangi reikalavimas buvo susijęs su galimai neišmokamu darbo užmokesčiu, kurio mokėjimo pagrįstumas per septynis mėnesius nuo 2014-02-01 dienos iki 2014 rugsėjo 3 dienos, kada buvo pateiktas darbdaviui pasiūlymas nutraukti darbo santykius, remiantis DK 125 str., tai yra bendru šalių sutarimu, išmokant ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalį nuo 2014-02-01 dienos, bei kitas darbo kodekse nustatytas išmokas, nebuvo ginčijamas. Toks atsakovų aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ne tik Darbo kodeksu, bet ir kita bylos medžiaga. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ieškovo sutikimo dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Ieškovas, būdamas lojalus darbdaviui, sutiko palaukti, kol bus išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, ir tik gavęs atsakymą į 2014-09-03 dienos pasiūlymą, suprato apie savo teisių pažeidimą, kuriuo buvau informuotas, kad darbdavys nesiruošia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir mokėti šalių sulygtą darbo užmokestį. Nuo šio momento prasidėjo darbdavio spaudimas, gimsta pareigybinės instrukcijos, kurios pateikiamos pasirašyti paskutinę darbo dieną, yra skiriamos drausminės nuobaudos. Toks darbdavio elgesys vienareikšmiškai parodo darbdavio nenorą bendradarbiauti, o vienintelį siekį neišmokėti darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, ir pritaikyti visas kitas nepagrįstas ir neteisėtas nuobaudas.

404. Tai, kad DK nustatyti ieškinio senaties ir procedūriniai (procesiniai) terminai yra skirtingi bei sukelia skirtingus teisinius padarinius, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008. DK 289 str. numato procedūrinį terminą pateikti prašymui nagrinėti individualų darbo ginčą, kuris turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti darbo santykių dalyvis, kad pažeistos jo teisės. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą, kad darbdavys nesutinka mokėti šalių sutartą darbo užmokestį pagal 2013-11-01 dienos darbo sutarties pakeitimą Nr. 1, sužinojo tik gavęs atsakymą į 2014-09-03 dienos pasiūlymą 2014-09-05 nutraukti darbo sutartį bendru šalių sutarimu, todėl negalima laikyti, kad ieškovas praleido procedūrinį trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių gynybos, kadangi jau 2014-09-24 dieną ieškovas kreipėsi darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių gynybos.

415. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010 yra suformuota taisyklė, kad, dėl to, kai teismo, išnagrinėjusio darbuotojo ieškinį, sprendimo nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. nustatytu pagrindu priėmimo diena yra vėlesnė, nei darbuotojo pateiktame darbdaviui prašyme nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena, ir iki tokio teismo sprendimo priėmimo šalių darbo sutartis nebuvo pasibaigusi DK 124 str. nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.), tai darbo sutartis teismo sprendimu nutraukiama nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 9 str. 1 d., 10 str. 1, 3 dalys, 297 str. 1 d.). Taigi, šioje byloje aplinkybės skiriasi, kadangi priimant Šiaulių apylinkės teismo sprendimą 2015-03-09 dieną, šalių darbo santykiai buvo nutrukę DK 124 str. nustatytais pagrindais, todėl kitoks teisės normos aiškinimas, jau esant nutrūkusiems darbo santykiams, neatitiktų suformuotos kasacinio teismo praktikos.

426. Apeliantas nepagrįstai ir netinkamai aiškindamas teisės normas dėl darbo sutarties nutraukimo datos, jas aiškina iš darbuotojo reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2014-10-21 dienos UAB „Istvestas“ įsakymą 2014-10-21 dėl A. F. atleidimo iš darbo, tačiau šis reikalavimas yra išvestinis ir antraeilis. Šioje byloje ginčas kilęs, ar darbdavys, atsakovas, turėjo pagrindą atsisakyti nutraukti darbo sutartį su darbuotoju nuo 2014-09-17, remiantis DK 127 str. 2 d. pagrindu, ar ne, o teismui nustačius, kad darbdavio toks atsisakymas, esant pagrįstam darbuotojo prašymui, yra neteisėtas, ir visi kiti darbdavio veiksmai, taip pat ir atleidimas 2014-10-21 įsakymu yra nepagrįstas ir neteisėtas, išvestinis iš kitų neteisėtų darbdavio veiksmų. Todėl apelianto nurodomos kasacinio teismo nutartys neatitinka faktinių šalių santykių, todėl DK 300 str. nuostatos dėl darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą taip pat netaikytinos, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ir tinkamai motyvavo, kad darbuotojas nuosekliai siekė nutraukti darbo santykius DK 127 str. 2 d. pagrindais.

437. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekviena mėnesį. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškovui A. F. priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-09-17 iki 2014-11-17, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra pagrįstas ir teisėtas.

448. Pirmosios instancijos teismas aiškiai sprendimu nustatė laikotarpį, kad nesumokėtas darbo užmokestis priteisiamas už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 dienos sumoje 1939,20 Eur ir už šį laikotarpį, kai šalis siejo darbo santykiai, priteisiami 0,06 proc. delspinigių, todėl apelianto priešingas teismo sprendimo aiškinimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

459. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010 yra nurodoma, kad negali būti taikomos dvejopo pobūdžio sankcijos darbdaviui, numatytos DK 141 str. 3 d., ir DK 300 str., nes tokiu atveju, iš tiesų yra neproporcingos, ir turi būti išskiriama atsakomybės rūšis, tačiau jokiu būdu šioje nutartyje nėra pasisakyta, kad darbdaviui iš viso negali būti taikoma atsakomybė už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką, todėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. DK 141 str. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo įmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).

4610. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą atsiskaityti laiką, mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė suma, tai proporcingai turėtų būti mažinamas priteistina pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos suma. Nurodo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo, nebuvo išmokėta daugiau nei vieno dydžio darbo užmokesčio suma, konstatavo teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas neišmokėto darbo užmokesčio sumas už darbo įmonėje laikotarpį, kurios žymiai viršiją vieno vidutinio darbo užmokesčio dydį, be to, atleidžiant A. F., nebuvo išmokėtos dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio jam priklausanti išeitinė kompensacija, kompensacija už atostogas, teismo panaikintas įsakymas dėl išskaitos. Taigi, nei įstatyme, nei teismo sprendime, nei nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nėra numatyta apelianto nurodytų pagrindų, kurie sudarytu pagrindą mažinti teismo priteistą ieškovui kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laiką po 935,12 Eur už kiekvieną mėnesį iki pilno atsiskaitymo.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

50Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

51Byloje nustatyta, kad 2013-07-22 tarp darbdavio (atsakovo) UAB „Istvestas“ ir darbuotojo (ieškovo) A. F. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą Šiaulių regiono projektų vadovo pareigoms, darbdavys įsipareigojo mokėti 2579,45 Lt darbo užmokestį per mėnesį (t. 1, b. l. 10-11). 2013-11-01 darbo sutarties šalys pasirašė darbo sutarties pakeitimą Nr.1, kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 9.1 punktas, t. y. pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos – A. F. nustatytas darbo užmokestis padidintas iki 3259,87 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 120), minėtas darbo sutarties pakeitimas Nr. 1 yra pasirašytas ieškovo. Iš 2014 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitimo Nr. 2 matyti, kad pakeistas darbo sutarties 9.1 punktas, t. y. pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos – A. F. nustatytas darbo užmokestis sumažintas iki 2143,55 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 65), šis priedas ieškovo nepasirašytas, kaip ir nepasirašytas ieškovo 2013 m. gruodžio 31 d. sutikimas, kad būtų sumažintas darbo užmokestis nuo 2014-02-01 (t. 1, b. l. 64). Ieškovas taip pat yra nepasirašęs 2014 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo Nr. 3, pagal kurį ieškovo darbo užmokestis padidintas iki 2314,34 Lt per mėnesį, tačiau liko mažesnis nei buvo sutarta 2013-11-01 darbo sutarties pakeitimu Nr.1 (t. 1, b. l. 66).

52Ieškovas A. F. nurodė, kad jis nėra davęs sutikimo sumažinti jam darbo užmokestį, teigia, kad darbdavys pradėjęs mokėti mažesnį atlyginimą žadėjo su juo vėliau pilnai atsiskaityti, todėl jis sutiko laikinai palaukti. Atsakovui be ieškovo sutikimo ir toliau mokant nepilną darbo užmokestį, ieškovas 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2014-09-17, remiantis DK 127 str. 2 d. (t. 1, b. l. 68). Atsakovui ieškovo neatleidus, ieškovas 2014 m. rugsėjo 24 d. vėl pateikė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nurodydamas, kad pateikęs 2014-09-12 prašymą, laikė, kad darbo santykiai yra nutrūkę nuo pašyme nurodytos dienos (2014-09-17), todėl tik 2014-09-24 gavęs iš darbdavio eilę dokumentų, suprato, kad darbdavys yra atsisakęs jį atleisti iš darbo, o jam yra skirta drausminė nuobauda (t. 1, b. l. 25). Iš byloje esančių darbdavio UAB „Istvestas“ 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. pranešimų matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu atleisti jį iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, nurodydamas, kad ieškovo pareiškime nurodomas faktinis pagrindas neatitinka tikrovės, o darbdavys su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs (t. 1, b. l. 69). Ieškovas 2014-09-24 pareiškimu taip pat informavo darbdavį, kad, vadovaujantis DK 1231 str. sustabdo savo darbo sutarties vykdymą. Ieškovas A. F. 2014 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu vėl informuoja atsakovą, kad, vadovaujantis DK 1231 str. sustabdo savo darbo sutarties vykdymą (t. 1, b. l. 26). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nesutikdamas su sumažintu darbo užmokesčiu, ieškovas A. F. dar 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo parašęs prašymą jį atleisti iš darbo, remiantis DK 125 str. 1 d. (Šalių susitarimu), prašydamas išmokėti nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn., taip pat išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo siūlymu (t. 1, b. l. 39). 2014 m. rugsėjo 17 d. darbdavio įsakymu ieškovui A. F. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. 1, b. l. 39). 2014 m. spalio 21 d. darbdavio įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p., 2p., 235 str. 2 d. 9 p.) (t. 1, b. l. 15-16). 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo panaikintas atsakovo UAB „Istvestas“ 2014-09-17 įsakymas skirti drausminę nuobaudą- papeikimą, kiti ieškovo reikalavimai, t. y. prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo; delspinigių už pavėlavimą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą; įpareigojimo atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu; išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 3 d. priteisimo; kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; neturtinės žalos priteisimo ir penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo buvo atmesti (t. 1, b. l. 13-14). Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą (t. 1, b. l. 1-9). Pirmosios instancijos teismas panaikino darbo ginčų komisijos sprendimą, dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, delspinigių už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, įpareigojimo atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 3 d. išieškojimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo priteisimo.

53Dėl apmokėjimo sąlygos pakeitimo darbo sutartyje

54Pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 str. 3 d. nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008).

55Taigi, byloje nustatyta, 2014 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos – A. F. nustatytas darbo užmokestis sumažintas iki 2143,55 Lt per mėnesį, ir 2014 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas Nr. 3, pagal kurį ieškovo darbo užmokestis padidintas iki 2314,34 Lt per mėnesį, yra ieškovo (darbuotojo) nepasirašyti. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2013-11-01 darbo sutarties šalių pasirašytą darbo sutarties pakeitimą Nr.1, ieškovui A. F. nustatytas darbo užmokestis buvo 3259,87 Lt per mėnesį. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2014 m. vasario 1 d. atsakovas mokėjo ieškovui 2143,55 Lt, o ne 3259,87 Lt per mėnesį darbo užmokestį, taip pat kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. atsakovas mokėjo ieškovui 2314,34 Lt, o ne 3259,87 Lt per mėnesį darbo užmokestį.

56Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 str. 3 d. reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas. Nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti priverčiamas dirbti už, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas, sumažintą darbo užmokestį.

57Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas, pakeisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą, nesilaikė nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, nes negavo raštiško ieškovo sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2011, pripažinta buvus darbuotojo sutikimą pakeisti darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas net ir nesant rašytinio sutikimo, atsižvelgiant į nustatytas konkrečias tos bylos aplinkybes. Tačiau šioje byloje teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, vienašališkai pakeitė darbo apmokėjimo sąlygas. Juolab, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad liudytoja A. D., buvo davusi raštišką sutikimą keisti darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat buvo pasirašiusi ir 2014 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitimą (t. 1, b. l. 113, 114). Šiuo atveju yra pagrindas labiau tikėti ieškovo argumentais, kad jis geranoriškai sutiko palaukti, kad darbdavys jam nedamokamą darbo užmokestį išmokėtų vėliau, tačiau tai nereiškia, kad davė sutikimą dėl sumažinamo darbo užmokesčio. Tokius ieškovo argumentus pagrindžia byloje pateiktas ieškovo 2014-05-04 el. laiškas, adresuotas darbdavio įgaliotam asmeniui, iš kurio matyti, kad ieškovas reiškia pretenzijas dėl nesumokėtų pinigų, nurodydamas, kad buvo sutarta „1800“, o pirma pervedė „1500“, o antra „178,56“. (t. 1, b. l. 112), iš byloje esančios 2014-09-24 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad 2014/04 ieškovui buvo priskaičiuota išmokėti 1678,56 Lt, ši suma išmokėta 2014-04-30 (t. 1, b. l. 39), todėl ieškovo reikalavimas mokėti „1800“, įrodo buvusi šalių susitarimą ieškovui išmokėti 2013-11-01 darbo sutarties šalių sutartą 3259,87 Lt/mėn. atlyginimą per tam tikrą laikotarpį, ir toks ieškovo el. laiške nurodytos sumos reikalavimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas būtų sutikęs dėl mažesnio darbo užmokesčio, nei numatyta 2013-11-01 darbo sutarties priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 12).

58Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimo, nesant raštiško darbuotojo sutikimo, teisines pasekmes – pripažinimą, kad darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas buvo teisėtas – gali sukelti tik išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui. Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui įrodinėjant, jog darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos darbuotojui sutikus, net ir nesant raštiško darbuotojo sutikimo, bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Šioje byloje, kaip jau minėta, nėra nustatyta, kad ieškovas atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo valią, jog sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui. Priešingai, jis 2014 m. rugsėjo 12 d., kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, o 2014 m. rugsėjo 24 d. darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl pripažinimo, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2014-09-17, remiantis DK 127 str. 2 d. (t. 1, b. l. 13-14). Atsakovo nurodomi faktinio pobūdžio argumentai apie ieškovo supažindinimą su darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimu, neprieštaravimą tam ir tolesnį darbo santykių tęsimą, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti, kad šalių darbo sutartyje sulygta darbo apmokėjimo sąlyga buvo pakeista esant ieškovo sutikimui. Todėl ieškovas turi teisę gauti visą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį, kuris turėjo būti mokamas iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos.

59Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo ir darbo sutarties nutraukimo datos

60Ieškovas prašė, jog darbo sutartis būtų nutraukta nuo 2014-09-17, vadovaujantis DK 127 str. 2 d., tokią datą jis buvo nurodęs savo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašyme (t. 1, b. l. 68).

61Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 127 str. 2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, be kita ko, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį; darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 127 str. 2 d., yra konstatavęs: kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, tai įstatymas jas pripažįsta svarbiomis. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji, aplinkybės, kurias kaip svarbias vertina darbuotojas ir darbdavys, gali būti skirtingos, ypač tais atvejais, kai darbuotojas svarbia priežastimi nurodo darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymą arba įstatymo ar kolektyvinės sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2004; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010 yra konstatavęs, kad darbuotojas, prašydamas aptariamoje teisės normoje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turėtų nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti. Aptariama teisės norma, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalis, nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Tuo tarpu, darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 str.). Kilus darbuotojo ir darbdavio nesutarimams dėl aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas, nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 2 d., be kita ko, vertina, ar darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas svarbia priežastimi. Tuo atveju, kai faktas, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu pagal DK 127 str. 2 d., konstatuojamas išnagrinėjus darbo ginčą teisme, darbo sutarties nutraukimas nuo šioje teisės normoje nustatyto momento – darbuotojo prašyme nurodytos dienos – paprastai yra negalimas, nes teismui priimant sprendimą darbuotojo nurodyta diena paprastai jau būna praėjusi, po jos darbo sutarties šalys ir toliau buvo siejamos darbo santykių (galimi atvejai, kai laikotarpiu nuo darbuotojo prašyme nurodytos darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos abi darbo sutarties šalys vykdė šia sutartimi prisiimtas pareigas). Dėl to, kai teismo, išnagrinėjusio darbuotojo ieškinį, sprendimo nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu priėmimo diena yra vėlesnė, nei darbuotojo pateiktame darbdaviui prašyme nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena, ir iki tokio teismo sprendimo priėmimo šalių darbo sutartis nebuvo pasibaigusi DK 124 straipsnyje nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą), tai darbo sutartis teismo sprendimu nutraukiama nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 9 str. 1 d., 10 str. 1, 3 dalys, 297 str. 4 d.).

63Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių darbo sutartis buvo pasibaigusi DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2014 m. spalio 21 d., t. y. ieškovas buvo atleistas iš darbo šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas – neatvykus į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių. Todėl šiuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, darbo sutarties nutraukimo dieną laikant teismo sprendimo priėmimo dieną, būtų pažeisti teisingumo bei protingumo principai, kai pats ieškovas yra nurodęs, kad nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai nutraukė darbo funkcijų vykdymą. Šioje byloje ieškovas savo prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. nustatytu pagrindu grindė tuo, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos darbo sutarties 9.1. punktą, reglamentuojantį darbo apmokėjimo sąlygas. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas neteisėtai sumažino ieškovui darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, t. y. mokėjo mažesnį darbo užmokestį, negavęs ieškovo sutikimo. Todėl tokiu atveju esant įrodymams, kad ieškovas į darbą nebėjo nuo 2014 m. rugsėjo 18 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovo atleidimo datą laikyti 2014 m. rugsėjo 17 d., o darbo sutarties nutraukimo pagrindą – DK 127 straipsnio 2 dalį.

64Dėl ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų

65Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; kt.).

66Šioje byloje darbo ginčų komisija panaikino tik ieškovo ginčijamą drausminę nuobaudą – papeikimą, paskirtą atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymu, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ir ieškovo ginčijamą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, paskirtą atsakovo 2014 m. spalio 21 d. įsakymu.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2014 m. spalio 21 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda dėl neatvykimo į darbą po to, kai jis jau buvo įteikęs atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas ją panaikindamas, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai, esant teisiniam pagrindui nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojas neatvyksta į darbą ir darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą, dėl to šį darbuotoją atleidžia iš darbo, tai toks atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008). Todėl tokiu atveju, kai jau esant pagrindui nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. darbuotojas neatvyksta į darbą, o darbdavys dėl to skiria šiam darbuotojui drausmines nuobaudas, paskirtos drausminės nuobaudos naikintinos kaip skirtos nesant drausminės atsakomybės pagrindo (DK 234 str.).

68Dėl atsiskaitymų su atleidžiamu darbuotoju

69Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

70Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šio kodekso ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 2 d.); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).

71Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK 141straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

72Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui nuo 2013-11-01 buvo mokamas 3259,87 Lt atlyginimas (neatskaičius mokesčių), o nuo 2014-02-01 atsakovas neteisėtai sumažino ieškovui darbo užmokestį iki 2143,55 Lt (neatskaičius mokesčių), o nuo 2014-05-01 ieškovui darbdavys neteisėtai nustatė 2314,34 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), teismo sprendimu ieškovo darbo sutarties nutraukimo data pripažinta 2014-09-17. Tai reškia, kad nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 ieškovui neteisėtai buvo mokamas 1116,32 Lt (neatskaičius mokesčių) mažesnis darbo užmokestis, o nuo 2014-05-01 iki 2014-08-31 ieškovui buvo mokamas 945,53 Lt (neatskaičius mokesčių) mažesnis daro užmokestis, nei buvo sulygtas darbo sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą nuo 2014-09-17 ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (t. y. neteisėtai neišmokėtą jo skirtumą tarp mokėtino ir išmokėto darbo užmokesčio), ieškovas jį prašė priteisti už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31, nes rugsėjo mėn. iki 2014-09-16 jis turėjo nedarbingumą pažymėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišmokėtą darbo užmokestį priteisė už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31.

73Kaip jau nustatyta, nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 ieškovui neteisėtai buvo mokamas 1116,32 Lt (neatskaičius mokesčių) mažesnis darbo užmokestis, t. y. buvo nedamokėta 3348,96 Lt (1116,32 Lt x 3 mėn.), o nuo 2014-05-01 iki 2014-08-31 buvo mokamas 945,53 Lt (neatskaičius mokesčių) mažesnis darbo užmokestis, t. y. buvo nedamokėta 3782,12 Lt. Todėl ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 turėjo būti priteista 7131,08 Lt (2065,30 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio dalis.

74Byloje nustatyta, kad nors atsakovas atleido ieškovą nuo 2014-10-21, tačiau su atleistu darbuotoju neatsiskaitė, tai jis yra nurodęs 2014-10-21 įsakyme dėl išskaitos iš A. F. darbo užmokesčio dėl, neva, darbdaviui padarytos materialinės žalos (t. 1, b. l. 17). Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu UAB „Istvestas“ prašymas A. F. dėl materialinės žalos atlyginimo atmestas (t. 3, b. l. 39-44).

75Todėl darytina išvada, kad atsakovas UAB „Istvestas“ su ieškovu atleidimo iš darbo dieną jam neišmokėjo priskaičiuoto 2065,30 Eur darbo užmokesčio, taigi DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku ieškovo kaltės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 0,06 proc. delspinigius, kurie už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 skaičiuotini nuo nesumokėtos 3348,96 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos ir sudarytų 182 Lt, o už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-31 skaičiuotini nuo nesumokėtos 3782,12 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos ir sudarytų 276,85 Lt, iš viso delspinigiai sudaro 458,85 Lt (132,89 Eur), t. y. delspinigiai paskaičiuoti už nurodyto darbo užmokesčio ieškovui neišmokėjimą laiku, kol šalis siejo darbo santykiai.

76Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 priteistina 2065,30 Eur priskaičiuoto nesumokėto darbo užmokesčio ir 132,89 Eur delspinigiai.

77Teisėjų kolegija pažymi, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. Faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu, šiuo atveju vertinamos, sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui.

78Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis pagal darbo sutarties pakeitimą Nr. 1 buvo 3228,96 Lt (935,17 Eur) (t. 1, b. l. 177).

79Kaip jau ankščiau nurodyta, byloje yra nustatytos DK 141 str. 3 d. taikymo sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2014 m. vasario 1 d. atsakovui pradėjus ieškovui nebemokėti visos darbo sutartimi sulygtos darbo užmokesčio dalies, dėl to ieškovo realiai gaunamas darbo užmokestis buvo sumažintas, ieškovas, tai žinodamas, toliau tęsė darbo santykius, dėl pažeistų teisių į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2014-09-16, atsakovui nenutraukus jo prašymu darbo sutarties DK 127 str. 2 d. pagrindu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei į darbo santykių sutartinį pobūdį, sprendžia, kad toks ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu. Pagal bylos duomenis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2014 m. vasario 1 d., tęsiasi ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, už visą šį laikotarpį (nuo 2014-09-17 iki 2015-06-19) pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro apie 9350 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010), taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 935,17 Eur per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. F. nuo 2014 m. spalio 8 d. dirba UAB „Mediato“, jis gauna apie 308,07 Eur darbo užmokestį. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 935,17 Eur per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014 m. rugsėjo 17 d. iki visiško atsiskaitymo pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkintas iš dalies. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistą už uždelsimo atsiskaityti laiką sumą sumažina iki 1870 Eur konkrečios sumos (DK 2,35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 str. 3 d.).

80DK 140 str. 3 d. nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

81Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta darbo sutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta nutraukta, esant DK 127 str. 2 d. numatytam pagrindui, todėl iš atsakovo ieškovui pagrįstai priteista jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 935,17 Eur (t. 1, b. l. 177), todėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka būtų 1870,34 Eur, o ne kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas (1888,24 Eur), todėl šioje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovui priteistą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką sumažinant iki 1870,34 Eur.

82Atsakovas pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovui priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 656,40 Eur (t. 1, b. l. 177), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė (DK 141 str. 2 d.).

83Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis, išeitinė išmoka bei piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas teismo sprendimu priteistinos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui šias išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Šioje byloje surinkti įrodymai neteikia teisėjų kolegijai galimybės priteisiamas sumas apskaičiuoti taip, kad į jas nebūtų įskaičiuoti privalomi mokėjimai. Kadangi tarp šalių kilusio darbo nagrinėjimas yra užsitęsęs, jo išsprendimo nevilkinimas ir greitesnis teisinės taikos atkūrimas aktualus abiem šalims, tai tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija nurodytas sumas ieškovo naudai priteisė piniginėmis sumomis, kurios apskaičiuotos be privalomų mokesčių. Atsakovas privalo nuo priteistų ieškovo naudai sumų apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius.

84Dėl darbdavio 2014 m. spalio 21 d. įsakymo dėl išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio panaikinimo

85Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo 2014 m. spalio 21 d. įsakymą, kuriuo iš ieškovo darbo užmokesčio išskaityta 1298,62 Lt suma (t. 1, b. l. 17), nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie galimai patirtą žalą, ar, kad žala iš viso buvo padaryta. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimas, kuriuo netenkintas UAB „Istvestas“ prašymas A. F. dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 3, b. l. 39-44). Todėl šioje dalyje atmestini apeliacinio skundo argumentai.

86Dėl senaties termino taikymo

87Sutiktina su ieškovo argumentais, kad DK nustatyti ieškinio senaties ir procedūriniai (procesiniai) terminai yra skirtingi bei sukelia skirtingus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). DK 289 str. numato procedūrinį terminą pateikti prašymui nagrinėti individualų darbo ginčą, kuris turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti darbo santykių dalyvis, kad pažeistos jo teisės.

88Kaip byloje buvo nustatyta, ieškovas buvo geranoriškai sutikęs palaukti, kol atsakovas galės mokėti jam pilną darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Todėl darytina išvada, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą, kad darbdavys nesutinka mokėti šalių sutartą darbo užmokestį pagal 2013-11-01 dienos darbo sutarties pakeitimą Nr. 1, sužinojo tik gavęs atsakymą į 2014-09-03 dienos pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru šalių sutarimu (t. 1, b. l. 13-14), todėl ieškovui 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipusis į darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių gynybos, nėra pagrindo išvada, ieškovas praleido procedūrinį trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių gynybos.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

90Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui A. F. iš atsakovo UAB „Istvestas“ 1765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1650 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 115,00 Eur išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui.

91Apeliacinės instancijos teismui sumažinus ieškovui iš atsakovo priteistą sumą už uždelsimo laiką iki 1870 Eur, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistu, todėl iš atsakovo ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1500 Eur CPK 93 str. 5 d.).

92Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas toje dalyje, nuo kurios nesikeičia mokėtino žyminio mokesčio dalis, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistu.

93Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

94Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas toje dalyje, nuo kurios nesikeičia mokėtino žyminio mokesčio dalis, todėl iš ieškovo atsakovui žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, nepriteistinas.

95Atsakovas pateikė įrodymus, kad yra patyręs 1140,34 Eur teisinės pagal išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios pripažintinos atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 228 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d, 98 str.).

96Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra patyręs 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 37, 387), todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d, 98 str.).

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

98Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, ir priteisti ieškovui A. F. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinė - Konstitucijos pr. 20, Vilnius) už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 2065,30 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus ir 30 euro centų) priskaičiuoto nesumokėto darbo užmokesčio ir 132,89 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir 89 euro centus) delspinigius.

99Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl už uždelsimo atsiskaityti laiką, ir priteisti ieškovui A. F. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinė - Konstitucijos pr. 20, Vilnius) 1870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) už uždelsimo atsiskaityti laiką.

100Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, ir ją sumažinti iki 1870,34 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt eurų ir 34 euro centų).

101Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui, ir priteisti ieškovui A. F. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinė - Konstitucijos pr. 20, Vilnius)1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

102Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti ieškovui A. F. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinė - Konstitucijos pr. 20, Vilnius) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

104Priteisti atsakovui UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinė - Konstitucijos pr. 20, Vilnius) iš ieškovo A. F. (a. k. ( - ) 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. F. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo... 6. Ieškovas nurodė, kad 2013-07-22 įsidarbino pas atsakovą, darbo sutartyje... 7. Atsakovas UAB „Istvestas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 8. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, darbo sutarties... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. Panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 12. Priteisė ieškovui A. F. iš atsakovo UAB „Istvestas“ nesumokėto darbo... 13. Teismas nustatė, kad ieškovas A. F. pasirašė tik vieną rašytinį darbo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Istvestas“ prašo panaikinti Šiaulių... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Šalių sudaryta darbo sutartis yra sandoris. Sandoriais laikomi ir Darbo... 18. 2. Būtina įvertinti ir ieškovo elgesį teisminio nagrinėjimo metu, kuris... 19. 3. Ieškovas praleido DK 289 str. 1 d. nustatytų terminą pateikti prašymą... 20. 4. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra aiškiai suformuluota... 21. 5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir... 22. 6. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., darbo sutartis gali būti nutraukta, kai... 23. 7. Ieškovas atleistas iš darbo už tai, kad nepasirodė darbe nuo 2014 m.... 24. 8. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas... 25. 9. Tai, kad darbo ginčų komisija panaikino ankstesnę ieškovui taikytą... 26. 10. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai ieškovui priteisė darbo... 27. 11. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 28. 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota aiški nuostata,... 29. 13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos... 30. 14. Ieškovas A. F. nėjo į darbą, nors darbdavys ne kartą jam nurodė, kad... 31. 15. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad yra pagrindas priteisti vidutinį... 32. 16. Teisingai pritaikius įstatymą ir ieškovo atleidimo iš darbo datą... 33. 17. Atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas negalėjo su juo atsiskaityti,... 34. 18. Ieškovo reikalavimai, susiję su darbdaviui padaryta materialine žala,... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. F. prašo apeliacinį skundą... 36. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 37. 1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas UAB... 38. 2. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti... 39. 3. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad ieškovo reikalavimas... 40. 4. Tai, kad DK nustatyti ieškinio senaties ir procedūriniai (procesiniai)... 41. 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje... 42. 6. Apeliantas nepagrįstai ir netinkamai aiškindamas teisės normas dėl darbo... 43. 7. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys... 44. 8. Pirmosios instancijos teismas aiškiai sprendimu nustatė laikotarpį, kad... 45. 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010 yra... 46. 10. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma –... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 50. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 51. Byloje nustatyta, kad 2013-07-22 tarp darbdavio (atsakovo) UAB „Istvestas“... 52. Ieškovas A. F. nurodė, kad jis nėra davęs sutikimo sumažinti jam darbo... 53. Dėl apmokėjimo sąlygos pakeitimo darbo sutartyje ... 54. Pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys,... 55. Taigi, byloje nustatyta, 2014 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitimas Nr. 2,... 56. Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo... 57. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas, pakeisdamas... 58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad... 59. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo ir darbo sutarties nutraukimo datos... 60. Ieškovas prašė, jog darbo sutartis būtų nutraukta nuo 2014-09-17,... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 127 str. 2 dalyje reglamentuojamas darbo... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 127 str. 2 d., yra... 63. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių darbo sutartis buvo pasibaigusi... 64. Dėl ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų... 65. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y.... 66. Šioje byloje darbo ginčų komisija panaikino tik ieškovo ginčijamą... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2014 m. spalio 21 d. įsakymu... 68. Dėl atsiskaitymų su atleidžiamu darbuotoju... 69. Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys... 71. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti... 72. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui nuo 2013-11-01 buvo mokamas 3259,87 Lt... 73. Kaip jau nustatyta, nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 ieškovui neteisėtai buvo... 74. Byloje nustatyta, kad nors atsakovas atleido ieškovą nuo 2014-10-21, tačiau... 75. Todėl darytina išvada, kad atsakovas UAB „Istvestas“ su ieškovu... 76. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas,... 77. Teisėjų kolegija pažymi, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK... 78. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo vidutinis vieno mėnesio... 79. Kaip jau ankščiau nurodyta, byloje yra nustatytos DK 141 str. 3 d. taikymo... 80. DK 140 str. 3 d. nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje... 81. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta darbo sutartis... 82. Atsakovas pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovui priklausanti... 83. Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis, išeitinė išmoka bei piniginė... 84. Dėl darbdavio 2014 m. spalio 21 d. įsakymo dėl išskaitos iš ieškovo darbo... 85. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo 2014 m. spalio 21 d.... 86. Dėl senaties termino taikymo ... 87. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad DK nustatyti ieškinio senaties ir... 88. Kaip byloje buvo nustatyta, ieškovas buvo geranoriškai sutikęs palaukti, kol... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 90. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui A. F. iš atsakovo UAB... 91. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus ieškovui iš atsakovo priteistą... 92. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 94. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas toje... 95. Atsakovas pateikė įrodymus, kad yra patyręs 1140,34 Eur teisinės pagal... 96. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra patyręs 500 Eur teisinės pagalbos... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 98. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl... 99. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl... 100. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl... 101. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, dalyje dėl... 102. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą... 103. Priteisti ieškovui A. F. (a. k. ( - ) iš atsakovo UAB „Istvestas“... 104. Priteisti atsakovui UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579,...