Byla 2K-420/2010

Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu.

3Iš R. Š. priteista D. Š. 1180 Lt turtinei, 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1003,6 Lt Valstybinei ligonių kasai D. Š. gydymo išlaidų.

4Taip pat skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies - Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista. Iš R. Š. D. Š. priteistos atlyginti turtinės žalos dydis sumažintas iki 280 Lt. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6R. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 29 d., apie 14.30 val., Utenos m., Užpalių g., prie hipodromo esančiame pušynėlyje stovinčio automobilio ( - ) salone, tempdamas D. Š. už plaukų, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė kumščiu bei vieną kartą įspyrė keliu D. Š. į veido sritį, taip nukentėjusiajai dėl nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 dienos nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 dienos nutartį ir sumažinti D. Š. priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorius nurodo, kad teismai, nagrinėdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne tik netinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bet ir nepateikė argumentų, kuriais remdamiesi priteisė 8 000 Lt žalos atlyginimą. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde prašė perduoti klausimą dėl ieškinių dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes neturtinė žala turėjo būti sukonkretinta ir pagrįsta rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas jo prašymo nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. R. Š. teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo galimybes atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą, į tai, kad jo turtinė padėtis bloga: nedirba, neturi jokio turto, išlaiko nepilnametį vaiką.

8Atsiliepime į nuteistojo R. Š. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai teisingai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, sumažindamas priteistiną atlygintiną pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, taip pat vertino ir kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis nedirba, tačiau yra jaunas ir darbingas. Tai yra, kad nėra jokių kliūčių atlyginti neturtinę žalą ateityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais sumažino prašomos priteisti sumos dydį nuo 20000 iki 8000 Lt. Prokuroro nuomone, tai rodo, kad teismas pakankamai motyvuotai pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą, todėl kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo motyvų, susijusių su žalos atlyginimu.

9Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų

11

12Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę : visiškai patenkinti ieškinį; iš dalies jį patenkinti atmetant kitoje dalyje; visiškai atmesti civilinį ieškinį.

13Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – iš pareikšto ieškinio 20 000 Lt sumai priteista 8000 Lt. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiosios dėl smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, dėl sužaloto veido sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo bei teisingumo kriterijais.

14Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteisto 8000 Lt neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

15Kasaciniu skundu neginčijamas neturtinės žalos patenkinimo pagrindas, prašoma sumažinti neturtinės žalos dydį, nenurodant konkrečios pinigų sumos.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto, bet ne teisės taikymo klausimas. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, BPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

17Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino. Kasatorius nepateikia įtikinančių argumentų, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 8000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šios žalos dydžio nustatymas yra vertinimo dalykas ir negali būti vienodas visais atvejais. Įstatymai nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.