Byla e2A-300-370/2016
Dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) AB „Ekra“ skundą dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir atsakovės AB „Ekra“ ginčas dėl 826 853,89 Eur, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, pagal 2011 m. birželio 8 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir AB „Ekra“ sudarytą Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4.

5II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

6VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 74-NKA/14, nusprendė: 1) ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo tenkinti iš dalies; 2) priteisti ieškovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ iš atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensaciją dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (413 426,95 Eur) nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, 875 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

8Atsakovė (pareiškėja) AB „Ekra“ skunde prašo: 1) panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Nr. 74-NKA/14 pagal UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą apmokėjimo; 2) priteisti pareiškėjai AB „Ekra“ iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tarp pareiškėjos (atsakovės) ir suinteresuoto asmens (ieškovės) kilusio ginčo nagrinėjimas VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže neatitiko tiek šalių susitarimo, tiek ir imperatyvių įstatymo normų, o sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, todėl jis naikintinas KAĮ 50 str. 3 d. 4 ir 6 punktų pagrindais:

  1. Dėl arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.). Sprendimą priėmusio arbitražo teismo sudėtis buvo akivaizdžiai neteisėta, o ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nagrinėjimas neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų. Pirma, KAĮ išskiriamos dvi arbitražo rūšys – ad hoc arbitražas bei institucinis arbitražas. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negali būti laikoma nuolatine arbitražo institucija KAĮ prasme (3 str. 1 d., 3 str. 12 d., 5 str. 1 d., 5 str. 2 d., 5 str. 4 d., 3 str. 6 d.), todėl neturėjo teisės imtis organizuoti ir administruoti tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kilusio ginčo nagrinėjimo, inter alia, paskirti arbitražo teismo narį – arbitražo teismo pirmininką. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas teisinė forma yra ne nuolatinė arbitražo institucija, o viešoji įstaiga, todėl ji negali nuolatos organizuoti ir administruoti arbitražo ne tik dėl to, kad tai imperatyviai draudžia įstatymo nuostatos, bet taip pat ir dėl to, jog tai prieštarauja viešųjų įstaigų įstatymo numatytiems viešosios įstaigos tikslams. Be to, VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas buvo įsteigta ne Lietuvos Respublikos asociacijų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams (KAĮ 5 str. 1 d.), o vienos asociacijos, užsiimančios profesinių organizacijų veikla bei 2 fizinių asmenų. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi statuto (KAĮ 5 str. 2 d.). VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui nebūnant nuolatine arbitražo institucija ir neturint steigėjų patvirtino statuto, jis negalėjo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (KAĮ 3 str. 2 d. (2011 m. kovo 13 d. Nr. IX-210 redakcija). Antra, J. J. paskyrimas arbitru neteisėtas, nes buvo pažeista KAĮ 14 str. įtvirtinta arbitrų skyrimo tvarka, t. y. jo skyrimo arbitru metu nebuvo suėjęs KAĮ įtvirtintas 20 dienų terminas nuo 2014-12-19, kai pareiškėja arbitru iš savo pusės paskyrė R. B.. Trečia, Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas negali būti laikomas arbitražo procedūros reglamentu pagal KAĮ, nes neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, jis buvo patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, o Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013-06-07 sprendimu Nr. 1/13-8, todėl reglamentas negali turėti arbitražo procedūros reglamento teisinio statuso bei galios ir negali būti nuolat taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus (KAĮ 3 str. 6 d., 5 str. 4 d.). KAĮ 5 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos, taip pat 5 str. 4 d. nuostata yra imperatyvios, nuo kurių organizuojant ir administruojant arbitražinius ginčus nukrypti negalima. Pareiškėjos (atsakovės) poziciją pagrindžia ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei nuolatinės arbitražo institucijos „Lietuvos arbitražo teismas“ pateikti KAĮ nuostatų teisiniai vertinimai. Ketvirta, AB „Ekra“ įgaliojimai pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginčą tarp šalių sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl jis (arbitras) neturėjo teisės ir įgaliojimų tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti jokiame kitame arbitraže. Nepaisant to, arbitras R. B. šį pareiškėjos raštą ignoravo, ir, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė sprendimą. Tai sudaro savarankišką pagrindą sprendimą naikinti pagal KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. Penkta, sprendime nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos, o sprendimą pasirašę arbitrai dėl savo kompetencijos spręsti ginčą apskritai nepasisakė. Pareiškėja, skunde kvestionuoja ir sprendimo turinį.
  2. Dėl arbitražo teismo sudėties bei arbitražo proceso neatitikimo šalių susitarimui. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo nebuvo susitarę perduoti iš Sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, o arbitražinis nagrinėjimas vyko ne Vilniuje, kaip numatyta Sutarties Konkrečių sąlygų 20.6 p., bet Kaune, advokato J. J. kontoroje. Pareiškėja pagrįstai manė, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo nuolatinėje arbitražo institucijoje „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“, o jau kilus ginčui, pareiškėja klaidingai manė, jog bendru susitarimu šalys jį perdavė nagrinėti ad hoc arbitražui. Analogiškai sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą jos sudarymo metu interpretavo ir suinteresuotas asmuo ir būtent toks arbitražinės išlygos aiškinimas atitinka tikruosius šalių ketinimus. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, sudarydami Sutartį, siekė tarpusavio ginčų nagrinėjimą perduoti nuolatinės arbitražo institucijos teisinį statusą turinčiam „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“, bet ne galbūt neteisėta ūkine-komercine veikla besiverčiančiai ir imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkančiai viešajai įstaigai. Nėra jokių objektyvių ir subjektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja iš Sutarties (kuri yra didelės vertės) kylančius ginčus būtų pasirinkusi nagrinėti negirdėtą, nežinomą arbitražo teismą. Aplinkybę, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, sudarydami Sutartį, neketino perduoti tarpusavio ginčų nagrinėjimo VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui patvirtina ir tai, kad Sutarties Konkrečių sąlygų 20.6 punkto tekstas, kuriuo Suinteresuotas asmuo rėmėsi pateikdamas ieškinį, akivaizdžiai skiriasi nuo Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 1.3 p. įtvirtintos tipinės arbitražinės išlygos teksto. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, kilus ginčui, pradžioje ieškinį buvo pateikęs ne minėtai viešajai įstaigai, o Kauno apygardos teismui. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas jau ir anksčiau ne kartą yra priėmęs ieškinius ir nagrinėjęs ginčus neturėdamas tam kompetencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014).
  3. Dėl Sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Pirma, arbitras A. Z. buvo šališkas. Suinteresuotas asmuo arbitru iš savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristą A. Z.. Ši įmonė yra pagrindinė pareiškėjos konkurentė, ji taip pat kartu su pareiškėja dalyvavo ir suinteresuoto asmens organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovas suinteresuoto asmens vykdomuose infrastruktūros projektuose. Šios aplinkybės leidžia abejoti ginčo nagrinėjimo nešališkumu. Be to, suinteresuotam asmeniui iki 2013 m. vadovavęs R. L. kartu su AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ darbuotojais 2010 m. ir 2011 m. atliko nusikalstamas veikas. A. Z. aukščiau nurodytų ryšių neatskleidė. Pareiškėjos prašymas dėl arbitro nušalinimo nebuvo tenkintas. Antra, sprendimu iš pareiškėjos priteista nepagrįstai didelė delspinigių suma (425 601,29 Eur).
  4. Pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kada numatomas Sprendimo priėmimas. Be to, net ir po numatytos datos iki pat 2015-10-30, nepaisant pareiškėjos reikalavimų, jai nebuvo pateiktas nei sprendimas, nei informacija apie tai, ar sprendimas apskritai numatytu laiku buvo priimtas.

9Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašo: 1) pareiškėjos skundą dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo 2015-10-20 sprendimo arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14 atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl skundo argumentų, susijusių su arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas teisinė forma atitinka nuolatinės arbitražo institucijos sąvoką (KAĮ 3 str. 12 d., 2.34 str. 2 d.). KAĮ 5 str. imperatyviai nenustato, jog tik asmenys, kurių teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija, gali administruoti arbitražo procesą. Tai, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas atitinka KAĮ 5 str. 1 d., patvirtina pati pareiškėja, nurodydama, kad vienas iš VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigėjų yra Lietuvos juristkonsultų asociacija. Tai, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia ne pagal statutą, bet pagal įstatus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas gali administruoti šalių tarpusavio ginčą. Pareiškėjos tvirtinimą, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi savo patvirtinto procedūros reglamento, paneigia jos veikloje taikomi reglamentai – Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas. Pareiškėja neįrodė, kad pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą vykęs arbitražo procesas būtų neatitikęs kokių nors imperatyvių KAĮ nuostatų. Be to, KAĮ 7 str. 1 d. sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su tuo, kad esą VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negalėjo organizuoti ir administruoti arbitražo proceso. Pareiškėjai nuo 2014-12-03 buvo žinoma, jog arbitražo procesą administruoja VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, tačiau savo prieštaravimą pateikė tik 2015-02-23 rašte Nr. 15-0182, t. y. tik po daugiau kaip 2 mėnesių, nors iki tol prieštaravimo nepareikė teikdama 2014-12-23 atsiliepimą į ieškinį, taip pat skirdama savo arbitrą R. B.. Nesutiktina, kad J. J. paskyrimas pirmininkaujančiu arbitru neatitiko reglamento. Iš arbitražo 2014-12-30 nutarties matyti, kad ji priimta vadovaujantis Reglamento 18.4 ir 18.10 punktais, be to, šia nutartimi VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas nutaria patvirtinti ginčo šalių nustatyta tvarka sudarytą arbitražo teismo kolegiją. Šia nutartimi J. J. buvo ne paskirtas arbitru – kolegijos pirmininku, bet tik patvirtina ginčo šalių nustatyta tvarka sudaryta arbitražo teismo kolegija, todėl ši nutartis atitinka reglamento 18.4 ir 18.10 punktus. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, apie tai, kad šalių paskirti arbitrai nebuvo susitarę dėl trečiojo arbitro paskyrimo, nėra pagrindo teigti, kad J. J. paskyrimas neatitiko reglamento nuostatų. AB „Ekra“ 2015-10-16 raštą pateikė tik po to, kai arbitražas baigė nagrinėti bylą. 2014-12-19 rašte pareiškėja nenurodė jokių savo skiriamo arbitro įgaliojimų apribojimo. Lietuvos apeliacinis teismo 2015-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015, joje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pagal Rangos sutartį arbitražinis ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Reglamentu, turi prejudicinę galią. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog arbitražo byla nepagrįstai buvo nagrinėta pagal Reglamentą, turi būti atmesti (CPK 180 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Pareiškėjos pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei nuolatinės arbitražo institucijos „Lietuvos arbitro teismas“ raštai neturi jokios įrodomosios galios.
  2. Dėl skundo argumentų, susijusių su arbitražo teismo sudėties ir arbitražo proceso neatitikimo šalių susitarimui. Pareiškėja netinkamai vartoja sąvokas „arbitražo vieta“ ir „arbitražinio nagrinėjimo vieta“, jos yra dvi skirtingos kategorijos ir negali būti tapatinamos (arbitražo vieta yra teisinė kategorija, o arbitražinio nagrinėjimo vieta - geografinė kategorija). Arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl arbitražo vietos, o dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos šalys nebuvo susitarusios. Arbitražinio nagrinėjimo vieta (Kaune) buvo paskirta vadovaujantis KAĮ 29 str. 1 d. Dalis pareiškėjos argumentų buvo išnagrinėti ir į visus juos atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015. Pasiūlymo priede nuoroda „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražo procedūros reglamentas“ atsirado, nes taip buvo numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pateikiamuose privalomuose nurodymuose projektų vykdytojams. Dėl to šią nuostatą suinteresuotas asmuo privalėjo perkelti į pirkimo dokumentus. Šią netikslią arbitražinę išlygą naudojo ir kitos vandentvarkos įmonės, įgyvendinančios aplinkosauginius projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-283/2013).
  3. Dėl skundo argumentų, susijusių su sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai.
    1. Dėl arbitro A. Z. tariamo nešališkumo. Pareiškėja Reglamento nustatyta tvarka ir terminais jam nušalinimo nepareiškė. Pagal KAĮ 15 str. 2 d., arbitras gali būti nušalintas tik tuo atveju, kai yra pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo arba kai jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Tai, kad A. Z. būtų subjektyviai šališkas, įrodymų nėra. Nei AB „Panevėžio statybos trestas“, kur A. Z. dirba (jei dirba), nei pats A. Z. nėra susijęs jokiais ryšiais su UAB „Aukštaitijos vandenys“. UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri yra perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl suinteresuoto asmens ryšys su AB „Panevėžio statybos trestas“ lygiai toks pats, kaip ir su pačia pareiškėja. Pareiškėjos abejonės dėl arbitro nešališkumo yra pernelyg neapibrėžtos ir nutolusios.
    1. Dėl nepagrįstai didelių netesybų. Pareiškėjos nurodyti argumentai susiję su teisės taikymo klausimais, jais siekiama naujo bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. naujo faktinių aplinkybių nustatymo, ištyrimo ir jų teisinio įvertinimo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12Pareiškėja teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad skunde keliami sudėtingi fundamentalūs ir su viešuoju interesu susiję komercinio arbitražo sistemos Lietuvoje organizavimo ir funkcionavimo, taip pat arbitražinės išlygos turinio bei jos aiškinimo klausimai, o bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų sudarytos galimybės geriau įsigilinti į skunde išdėstytus argumentus bei bylos aplinkybes.

13CPK 301 str. 5 d. įtvirtinta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys pateikė procesinius dokumentus (skundą, atsiliepimą į skundą) su priedais, kuriuose išsamiai išdėstyti argumentai dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama žodinio bylos nagrinėjimo būtinybė, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

15Dėl arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų

16Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) UAB „Aukštaitijos vandenys“ su ieškiniu kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą prašydama iš atsakovės (pareiškėjos) AB „Ekra“ priteisti 2 204 463,75 Lt (638 456,83 Eur) kompensaciją už darbų uždelsimą už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-10-24 ir bylinėjimosi išlaidas, pagal 2011-06-08 rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – Rangos sutartis), įgyvendinamą pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3.1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“, kuri iš dalies finansuojama 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“. 2015-04-27 pareiškimu ieškinio reikalavimas padidintas 188 397,06 Eur už darbų uždelsimą už laikotarpį nuo 2014-10-25 iki 2014-12-22 ir prašyta iš atsakovės priteisti 826 853,89 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

17Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl kompensacijos dėl uždelstų darbų priteisimo, išspręstas VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų teismo) 2015 m. spalio 20 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14, kuriuo ieškovės (suinteresuoto asmens) ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteista 413 426,95 Eur dydžio kompensacija dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-12-22, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo 2015-05-02 iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokestis, 875 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

18Atsakovė (pareiškėja) skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą Nr. 74-NKA/14, kaip prieštaraujantį KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Faktinį skundo pagrindą sudaro šios aplinkybės: 1) pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčo nagrinėjimą organizavo ir administravo, taip pat ir trečiąjį arbitrą (pirmininką) paskyrė, subjektas (VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas), kuriam šalys tokių įgaliojimų nebuvo suteikusios ir kuris pagal KAĮ apskritai neturi teisės vykdyti jokių nuolatinės arbitražo institucijos funkcijų, o arbitražo nagrinėjimas vyko ne Sutartyje numatytame mieste (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.); 2) pažeistas nešališkumo principas (dėl arbitro A. Z.), o arbitražo teismo priteistos netesybos laikytinos nepagrįstai didelėmis (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).

19Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) VIII skyriaus normose. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Atsižvelgiant į tai, nors nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) skunde nurodytais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 74-NKA/14 KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindais, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne tik atsakovės (pareiškėjos) nurodyti, bet ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas.

20Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto

21KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui. Arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį (-is). Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ir (ar) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis). Pagal KAĮ 12 straipsnio 1 dalį arbitraže gali būti sprendžiami visi ginčai, išskyrus šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytas išimtis. KAĮ 12 str. 3 d. įtvirtinta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) nurodė, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ akcininkai yra Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta savivaldybės įmonės samprata, taip pat nurodyta, kad savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens (ieškovės) teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (UAB), todėl šiuo atveju KAĮ 12 str. 3 d. įtvirtinta išimtis netaikytina. Teisėjų kolegijų kolegija nenustatė ir kitų KAĮ 12 str. įtvirtintų pagrindų, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl kompensacijos pagal Rangos sutartį priteisimo gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

22Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto

23KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų.

24Atsakovė (pareiškėja) skundo reikalavimą (panaikinti arbitražo teismo sprendimą) pirmiausia kvestionuoja VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teise organizuoti ir administruoti arbitražinius ginčus, nurodo, kad ši institucija neatitinka nuolatinei arbitražo institucijai keliamų imperatyvių reikalavimų (neatitinka KAĮ 5 str. 1 d. įtvirtintos teisinės formos – nuolatinės arbitražo institucijos; reikalavimų keliamų steigėjams, statutui (KAĮ 5 str. 2 d.), o Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas negalėjo būti taikomas nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, nes neatitinka šiam dokumentui keliamų imperatyvių įstatymo reikalavimų (jis patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, bet Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013-06-07 sprendimu Nr. 1/13-08). Atsakovė nurodo, kad KAĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos, kurios nustato privalomus reikalavimus nuolatinei arbitražo institucijai, taip pat KAĮ 5 str. 4 d. nuostata, kurioje įtvirtinti privalomi reikalavimai arbitražo procedūros reglamentui, yra imperatyvios nuostatos, nuo kurių organizuojant ir administruojant ginčus nukrypti draudžiama. Be to, atsakovės nuomone, buvo pažeistos ne tik imperatyviosios KAĮ nuostatos, tačiau ir arbitražinis susitarimas, t. y. šalys juo nebuvo susitarusios perduoti ginčo nagrinėti VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, be to, arbitražinis nagrinėjimas pagal susitarimą turėjo vykti Vilniuje, o vyko Kaune. Taigi, kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja (atsakovė) arbitražo teismo sprendimą prašo panaikinti KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu, apeliuodama dvejopo pobūdžio argumentais – pirma, VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo, kaip institucijos, teise administruoti ir vykdyti arbitražo procesą (imperatyvias įstatymo normas), antra, per arbitražinio susitarimo turinį (šalių susitarimą).

25Iš bylos duomenų matyti, kad šalys Rangos sutarties priedo „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinierių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties“ Bendrųjų sąlygų 20.6 straipsnyje numatė arbitražinę išlygą, kurioje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, ginčas galutinai bus išspręstas pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisykles, ginčą spręs 3 arbitrai, ginčas bus nagrinėjamas bendravimo kalba (lietuvių kalba). Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 20.6 p. šalys papildomai numatė, kad arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva, taip pat nurodė arbitražo taisykles – „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo procedūros reglamentas“.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat šalių argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja nesant pagrindo naikinti arbitražo sprendimą KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėja (atsakovė) prasidėjus arbitražo procesui kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama nušalinti arbitrą A. Z. nuo arbitražinio ginčo pagal ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo; ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ vardu arbitru arbitražiniam ginčui nagrinėti skirti teismo nuomone tinkamą asmenį; arbitražiniam ginčui nagrinėti paskirtį trečiąjį arbitrą – arbitražo pirmininką. Be aplinkybių, susijusių su arbitrų paskyrimu, pareiškėja taip pat nurodė ir iš esmės analogiškus argumentus, susijusius su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kompetencija ir teise nagrinėti šalių ginčą, taip pat dėl arbitražinės išlygos. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 (arbitražo bylos t. 4, b. l. 137 – 140), civilinę bylą pagal pareiškėjos prašymą atlikti KAĮ 14 str., 16 str. nustatytus veiksmus, nutraukė, tačiau kartu pasisakė ir dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teisinio statuso, t. y. nurodė, kad ginčo sprendimo procedūrą organizavo ir ėmėsi jį administruoti nuolatinė arbitražo institucija – VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, kurio procedūros reglamentas galioja nuo 2013-11-01. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas ad hoc arbitražo, o VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas nėra ir niekada nebuvo nuolatinė arbitražo institucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015 (arbitražo bylos t. 5, b. l. 35-42), minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant Rangos sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinta arbitražinė išlyga, šalys ginčus susitarė spręsti pagal konkrečias arbitražo taisykles – Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą. Nors tokiu pavadinimu oficialiai patvirtinto reglamento nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje jau buvo keliamas klausimas dėl arbitražinės išlygos, kurioje buvo numatytos būtent tokios arbitražo taisyklės, aiškinimo, ir joje konstatuota, kad arbitražinėje išlygoje esanti nuoroda į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražo procedūros reglamentą reiškia galimybės pasirinkti abu Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo veikloje taikytinus reglamentus (Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą), priklausomai nuo viešojo pirkimo laimėtojo ir ginčo pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. bandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2283/2013). Teismas taip pat pažymėjo, kad lingvistiškai aiškinant šią arbitražinės išlygos sąlygą, reglamento pavadinimas pažodžiui atitinka VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pavadinimą, todėl nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog šalys turėjo omenyje Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamentą. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl ad hoc arbitražo, o šalių ginčas turi būti sprendžiamas pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, kurį naudoja VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo kitaip vertinti teismų nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teise organizuoti ir administruoti tarp šalių kilusį ginčą, jos teisiniu statusu (nuolatine arbitražo institucija), taip pat arbitražinės išlygos aiškinimu, pagal kurią šalys sulygo ginčo nagrinėjimą būtent VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže pagal jos taikomą Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, išnagrinėti ir įvertinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, dar kartą nevertintini ir nenagrinėtini, papildomai pažymint, kad aplinkybės, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, galvojo, kad Rangos sutarties nuostata reiškia, jog šalių tarpusavio ginčai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme, yra subjektyvaus pobūdžio kriterijai, negalintys daryti įtakos ir kitaip aiškinti šalių arbitražinį susitarimą, juolab, kad kaip jau minėta, dėl analogiško pobūdžio arbitražinio susitarimo esmės ir turinio yra suformuota ir teismų praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks arbitražinės išlygos aiškinimas atitinka šalių valią, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.).

28Neturinčiais įtakos teisingam bylos pagal pareiškėjos skundą išsprendimui laikytini ir pareiškėjos argumentai, kuriais VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas įvardijama kaip beveik nežinoma ir nepopuliari įstaiga, o verslo subjektai, sudarydami arbitražinius susitarimus, pasirenka vieną iš dviejų Lietuvoje veikiančių nuolatinių komercinio arbitražo institucijų – Lietuvos arbitražo teismą arba Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Šie argumentai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad šalys arbitražiniu susitarimu ginčus sulygo nagrinėti būtent VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže.

29Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas neturi jos steigėjų parengto ir patvirtinto statuto, Juridinių asmenų registre registruoti tik šios viešosios įstaigos įstatai, kurie nėra patvirtinti Lietuvos Respublikos asociacijų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams (KAĮ 5 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo sprendimą KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas registruotas Juridinių asmenų registre, o tai, kad jis neturi statuto, nedaro jo priimto sprendimo negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo. Juridinių asmenų registre 2003-04-17 registruoti įstatai, steigimo sutartis (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, arbitražo teismo sprendimo įsteigimo aplinkybės, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. KAĮ 50 str. 3 d. įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimą.

30VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia vadovaudamasis Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu, jie patvirtinti Lietuvos arbitražo asociacijos Visuotinio narių susirinkimo, todėl nesutiktina, kad jis negali būti taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus.

31Pareiškėja nurodo, kad J. J. paskyrimas „arbitru“ neteisėtas, nes buvo grubiai pažeista KAĮ 14 str. įtvirtinta arbitrų skyrimo procedūra, konkrečiai 14 str. 3 d. 5 p. ir analogiškos nuostatos įtvirtintos reglamento 18.4 ir 18.5 p. Pagal minėtą KAĮ nuostatą, kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesusitarė dėl trečio arbitro skyrimo, šį arbitrą paskiria nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas per 20 dienų nuo termino arbitrams paskirti trečiąjį arbitrą pabaigos. Pareiškėja teigia, kad J. Š. paskyrė trečiąjį arbitrą 2014-12-30 nutartimi, nors nebuvo suėjęs 20 d. terminas nuo R. B. paskyrimo arbitru. Iš VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties (arbitražo bylos t. 2, b. l. 21) matyti, kad arbitražo pirmininkas J. Š. nutarė patvirtinti ginčo šalių nustatyta tvarka sudarytą tokios sudėties arbitražo teismo kolegiją: 1) advokatą J. J. kolegijos pirmininku; 2) advokatą R. B. – arbitru; 3) juristą, teisės magistrą A. Z. – arbitru. Tokia nutartis priimta vadovaujantis KAĮ 14 str. 3 d. 1 p., LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 18.4 p., 18.10 p. Pažymėtina, kad KAĮ 14 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, kad jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo pirmininką. Reglamento 18.10 p. nustatyta, kad arbitražo teismo įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti konkretų ginčą prasideda nuo jų patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reglamente nėra detalizuota trečiojo arbitro skyrimo procedūra. Pagal reglamento 18.4 p. šalių paskirti arbitrai tarpusavio susitarimu paskiria trečiąjį arbitrą, tačiau nereglamentuojama tokio paskyrimo forma. Duomenų, paneigiančių, kad šalių paskirti arbitrai A. Z. ir R. B. nebūtų susitarę dėl J. J. paskyrimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėta nutartimi buvo įgyvendintas reglamento 18.10 p. nuostatos, t. y. vėlesnis veiksmas po arbitrų paskyrimo ir ja buvo tik patvirtinama sudaryta arbitražo teismo kolegija. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju KAĮ 14 str. 3 d. 5 p., atitinkamai ir reglamento 18.4 ir 18.5 punktai, nebuvo (neturėjo būti) taikomi, todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos.

32Pareiškėja nurodo, kad įgaliojimai atsakovės pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginčą tarp šalių sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl jis neturėjo teisės ir įgaliojimų tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti jokiame kitame arbitraže ir pasirašyti sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjos argumentacija. Remiantis bylos duomenimis (arbitražo bylos t. 2, b. l. 19), pareiškėja 2014-12-19 raštu dėl AB „Ekra“ skiriamo arbitro informavo, kad ginčui arbitraže spręsti AB „Ekra“ arbitru skiria advokatą R. B., t. y. šiame rašte nebuvo jokių nuorodų apie paskirto arbitro įgaliojimus, jų mastą ir apskritai apie arbitražo rūšį. Be to, kaip jau minėta, pareiškėja, argumentus, susijusius su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo institucijos teisiniu statusu, išdėstė 2015-01-21 kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitro A. Z. nušalinimo ir naujo arbitro paskyrimo, tačiau pačios pasirinkto arbitro kompetencijos bylą nagrinėti nuolatinėje arbitražo institucijoje trūkumą įrodinėja daug vėlesniu – 2015-10-16 raštu. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad daugybę raštų adresuotų tiek arbitrams, tiek suinteresuotam asmeniui akcentavo dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo negalimumo organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų nagrinėjimo, o jos taikomos taisyklės negali būti laikomos arbitražo procedūros reglamentu, tačiau iš priedų, kuriais grindžia šį savo argumentą, matyti, kad raštuose, datuotose atitinkamai 2015-02-23 ir 2015-02-26, buvo keliamas klausimas tik dėl J. J. paskyrimo, tačiau nekvestionuojama pasirinkto R. B. teisė būti arbitru. Priešingai, pareiškėja ginčo šalių paskirtų arbitrų R. B. ir A. Z. prašė patvirtinti arba paneigti, kad jie susitarė dėl trečiojo arbitro skyrimo. Be to, 2015-10-16 pareiškėjos rašte, tik nurodoma, kad pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti įgaliojimai ginčą tarp šalių spendžiant ad hoc teisme, tačiau nenurodomas pirminis dokumentas, kuriame atsispindėtų toks paskyrimas, nes kaip minėta, iš byloje esančio 2014-12-19 rašto tokios išvados daryti nėra pagrindo.

33Pareiškėja taip pat nurodo, kad sprendime aplinkybės dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teisės organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų nagrinėjimą ir dėl reglamento buvo ignoruojamos, o sprendimą pasirašę arbitrai dėl savo kompetencijos spręsti ginčą sprendime apskritai neužsiminė. Šiais argumentais įrodinėja arbitražo teismo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad pirma, pareiškėja nenurodo, kokias imperatyvias normas ar šalių susitarimą pažeidė arbitrai (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.), antra, Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė vertinti sprendimo turinį, t. y. ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjos nurodytų argumentų (citatų) iš arbitražo teismo sprendimo (skundo 26 p.), nepasisako; trečia, reglamento 41.1 p. įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą sudaro: 1) arbitražo institucijos, organizavusios arbitražo procedūrą, oficialus pavadinimas; 2) sprendimo (nutarties) priėmimo vieta ir data; 3) teismo pirmininko, arbitrų ir sekretoriaus vardai ir pavardės; 4) ginčo šalių oficialūs pavadinimai ir adresai, jų atstovų ir kitų proceso dalyvių vardai, pavardės; 5) nuoroda į arbitražinį susitarimą; 6) trumpa bylos aplinkybių ir ieškovo argumentų reikalavimams pagrįsti apžvalga; 7) atsakovo argumentų, įrodymų ir paaiškinimų apžvalga; 8) motyvai ir teisės aktai, kuriais arbitražo teismas grindžia savo išvadas ir priimamą sprendimą; 9) sprendimo rezoliucinė dalis; 10) bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymas; 11) arbitrų parašai. Taigi, darytina išvada, kad pagal reglamentą arbitrai sprendime neprivalėjo pasisakyti dėl savo kompetencijos spręsti ginčą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendime arbitražo teismas, vadovaudamasis kompetencijos-kompetencijos doktrina, priėmė sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą.

34Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas pažeidė arbitražinę išlygą posėdžius rengdamas ne Vilniuje, kaip įtvirtinta Rangos sutarties Konkrečių sąlygų 20.6 p., tačiau Kaune, advokato J. J. kontoroje. Nustatyta, kad Specialiųjų sąlygų 20.6 p. šalys papildomai numatė, kad arbitražo vieta turi būti Vilnius, Lietuva. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą, reikalinga skirti arbitražo vietą nuo arbitražinio nagrinėjimo vietos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014 nurodė, kad arbitražo vieta (buveinė) yra teisinė, bet ne geografinė kategorija, t. y. arbitražo vieta (buveinė) gali skirtis nuo vietos, kurioje arbitražo bylos nagrinėjimas vyksta fiziškai (arbitražinio nagrinėjimo vieta). Minėtos kategorijos atskirai išskirtos ir KAĮ 3 str. 3 p. ir 8 p. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas posėdžius rengęs Kaune, nepažeidė šalių susitarimo, nes šalys arbitražinėje išlygoje buvo susitarusios dėl arbitražo vietos, bet ne dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos skunde nurodytos aplinkybės, jog VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas jau yra anksčiau ne kartą priėmęs ieškinius ir nagrinėjęs ginčus neturėdamas tam kompetencijos, taip pat viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimą KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu, todėl teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

36Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto

37Atsakovė (pareiškėja) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimą grindžia ir KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. įtvirtintu pagrindu – sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai, šį negaliojimo pagrindą grindžia dvejopo pobūdžio argumentais – pirma, arbitro A. Z. nešališkumu, antra, nepragrįstai didelių netesybų priteisimu.

38KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Minėta, kad pagal KAĮ 50 straipsnio 4 dalį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigotas bet kuriuo atveju ex officio vertinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka.

39Dėl arbitro A. Z. (ne)šališkumo

40Kaip jau minėta, vienas iš pagrindų, kuriuo prašoma arbitražo sprendimą panaikinti KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu – arbitro A. Z. šališkumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikalavimai arbitrams yra bendrieji ir arbitražo, ir teisės principai, todėl yra atitinkamos valstybės viešosios tvarkos, apibrėžtos jos teisės aktuose bei teismų praktikoje, dalis. Nepaisant to, kad šalių valios autonomijos principas yra esminis ir itin svarbus arbitražo šalims naudojantis teise skirti arbitrus, egzistuoja šalių valios laisvės principo ribojimų, svarbiausi jų – arbitro nepriklausomumas ir nešališkumas. Nešališkumas suprantamas kaip subjektyvaus pobūdžio teisinė kategorija, suponuojanti tam tikrą arbitro vidinę būseną, sąlygojančią išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar šalių nebuvimą, todėl nešališkumo trūkumas gali būti nustatomas tik iš faktų, susijusių su arbitro elgesiu proceso metu. Savo ruožtu nepriklausomumas laikytinas objektyviojo pobūdžio teisine kategorija, jis susijęs su asmeninių, socialinių, finansinių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp arbitro ir šalies bei (arba) jos atstovo ar kito glaudžiai susijusio asmens nebuvimu. Jei vienokio ar kitokio pobūdžio ryšiai tarp arbitro ir šalies ar jos atstovo egzistuoja ar egzistavo praeityje, toks ryšys turi būti atskleidžiamas ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamas. Atskleidimo pareigos nevykdymas per se nėra pagrindas konstatuoti nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimą, todėl aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti arbitro nepriklausomumu ir nešališkumu, turi būti įrodytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014).

41Pareiškėja skunde nurodo, kad arbitro A. Z. šališkumą, kaip pagrindą naikinti arbitražo sprendimą, patvirtina aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo arbitru iš savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristą A. Z., o ši įmonė yra ne tik pagrindinė pareiškėjos konkurentė, tačiau ji taip pat kartu su pareiškėja dalyvavo ir suinteresuoto asmens organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovas suinteresuoto asmens vykdomuose infrastruktūros projektuose, dėl to pareiškėja daro išvadą, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ pajamos ir veiklos rezultatai yra priklausomi nuo suinteresuoto asmens priimamų sprendimų, o pastarasis gali daryti tiesioginę įtaką savo rangovui AB „Panevėžio statybos trestas“ bei aukštas pareigas šios įmonės administracijoje užimančiam (užėmusiam) A. Z., kurio finansinė gerovė priklauso nuo AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinės gerovės. Pareiškėja kartu su skundu pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad pareiškėja ir AB „Panevėžio statybos trestas“ dalyvavo tame pačiame pirkime Nr. 85151 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, taip pat, kad yra dalyvavusi ir kituose ieškovės vykdytuose infrastruktūros projektuose. Nurodė, kad šių aplinkybių A. Z. neatskleidė savo paskyrimo metu, o vėliau, net šiems ryšiams paaiškėjus, jie nebuvo tinkamai įvertinti. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, nurodo, kad nėra nė vieno iš KAĮ ir Reglamento (20.1 p.) nurodytų pagrindų, dėl kurių A. Z. galėtų būti nušalintas, taip pat, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl A. Z. šališkumo.

42Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (arbitro A. Z. darbo santykiai su AB „Panevėžio statybos trestas“) nėra pakankamos (neįrodo) šio arbitro šališkumo ir / ar nepriklausomumo principų pažeidimo nagrinėjamu atveju (CPK 185 str.). Nors pareiškėja nurodo, kad A. Z. neatskleidė informacijos, sudarančios pagrindą abejoti jo šališkumu, o vėliau šioms aplinkybėms paaiškėjus, jos nebuvo tinkamai įvertintos, tai paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad pirma, tai, jog A. Z. dirba AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo viešai prieinama informacija (t. y. ji nebuvo slepiama), antra, pareiškėja, sužinojusi šią informaciją, tinkamai (reglamente nustatyta tvarka) nepareiškė nušalinimo.

43Iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad ieškovė (suinteresuotas asmuo) 2014-10-27 ieškinyje nurodė, kad arbitru skiria Z. A.. 2014-12-19 rašte pareiškėja nurodė, jog ieškovės paskirto arbitro, kuris buvo nurodytas kaip Z. A., neįmanoma rasti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o neturint tikslesnių duomenų apie šį asmenį, pareiškėja negali identifikuoti siūlomo arbitro ir jo kvalifikacijos (arbitražo bylos t. 2, b. l. 19). 2014-12-28 J. Š. elektroninio pašto pranešimu nurodė, kad visi duomenys apie arbitrus skelbiami VšĮ Vilniaus arbitražo svetainėje, skiltyje arbitrai, kurioje pateikti pagrindiniai duomenys ir apie A. Z. (arbitražo bylos t. 2, b. l. 20). Arbitražo internetiniame tinklapyje nurodoma, kad A. Z. šiuo metu yra AB „Panevėžio statybos trestas” vyr. juristas (CPK 179 str. 3 d.). Iš pareiškėjos 2015-01-28 rašto „Dėl arbitražinio nagrinėjimo“ matyti, kad atsakovė 2015-01-07 kreipėsi į UAB „Aukštaitijos vandenys“ bei arbitrą A. Z. dėl arbitro pakeitimo/nusišalinimo. UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2015-01-09 raštu nesutikus pakeisti arbitro, o A. Z. iš viso nepateikus savo pozicijos dėl jam pateikto prašymo nusišalinti, atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Kaip jau minėta, civilinė byla, iškelta pagal pareiškėjos prašymą atlikti KAĮ 14, 16 str. numatytus veiksmus, buvo nutraukta (t. 2, b. l. 119-120, t. 4, b. l.137-140) konstatavus, kad arbitrų nušalinimo klausimas turi būti sprendžiamas reglamento nustatyta tvarka, o jame nenumatyta valstybės teismo kompetencijos spręsti šį klausimą. Pažymėtina, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi sustabdė arbitražo bylos Nr. 74-NKA/14 nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės atsakovės AB ‚Ekra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 (arbitražo bylos t. 5, b. l. 11-12). Arbitražo byloje daugiau duomenų apie nušalinimo procedūrą, po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, nėra, t. y. nenustatyta, kad pareiškėja būtų iniciavusi naujo nušalinimo reglamente nustatyta tvarka.

44Reglamento 17 straipsnyje įtvirtinti arbitro asmenybei keliami reikalavimai, taip pat ir pareiga arbitrui, manančiam, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti abejones dėl galimo jo nešališkumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo šalies pranešti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris išsprendžia jo galimumo arbitrauti konkrečioje byloje klausimą. Jeigu apie esamas kliūtis būti arbitru asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arba vėliau (nagrinėjant bylą iš esmės), toks arbitras apie tas kliūtis privalo informuoti kitus bylą nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo šalimis išsprendžia jo galimumo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime klausimą. Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginčą klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo šalimis (17.3.). Asmuo (specialistas), priėmęs siūlymą būti arbitru konkrečiam ginčui išspręsti, pasirašo „Arbitro nešališkumo, nepriklausomumo ir komercinės paslapties išsaugojimo deklaraciją“ ir sudaro su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Sekretoriatu arbitravimo sutartį, kurioje, patvirtinęs savo nešališkumą bei nepriklausomumą nuo ginčo šalių, įsipareigoja išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą griežtai laikydamasis sąžiningumo principo (17.4.). Iš arbitražo byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. nešališkumo ir nepriklausomumo klausimas arbitražo teisme sprendžiamas nebuvo, tačiau byloje yra arbitrų nešališkumo deklaracijos, kuria arbitrai (tarp jų ir A. Z.) patvirtino, kad su ginčo šalimis jų nesieja ir niekad nesiejo jokie asmeniniai ir dalykiniai ryšiai, jie yra visiškai nešališki ir nuo jų (ginčo šalių) nepriklausomi. Be to, kaip minėta, tai, kad A. Z. dirba UAB „Aukštaitijos vandenys“ juristu, nurodoma ir VšĮ Vilniaus tarptautinis komercinis arbitražas internetiniame tinklapyje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad arbitras A. Z. nemanė, jog jo darbo santykiai su AB „Panevėžio statybos trestas“ gali kokiais nors būdais lemti nesąžiningą arbitražo procesą ar šališką sprendimą vienai iš ginčo šalių.

45Teisėjų kolegija, pažymi, kad arbitrų nešališkumo ir nepriklausomumo principų reikšmė neatsiejamai susijusi su sąžiningo proceso garantijomis. Reikalavimas, kad bylą nagrinėjantis subjektas būtų nepriklausomas ir nešališkas yra teisės į tinkamą procesą būtinoji sąlyga. Sąžiningų ketinimų principu šalys turi vadovautis ir arbitražo proceso metu skirdamos arbitrus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014). Be to, objektyvaus nešališkumo aspektas apima ir garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumui, buvimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d, sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96, 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Soloc. V. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

46Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodomas aplinkybes (darbo santykiai, viešojoje erdvėje esanti informacija, jog suinteresuoto asmens administracija sutarties sudarymo metu bendradarbiavo su AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo darbuotojais) per objektyvaus stebėtojo prizmę, taip pat atsižvelgiant į prieš tai nustatytas aplinkybes (nešališkumo deklaracijos, informacijos viešumas, netinkamas nušalinimo pareiškimas ir naujo nušalinimo neinicijavimas), konstatuoja, kad jos yra pernelyg nutolusios ir neįrodo, jog arbitražo procesas (konkrečiai A. Z. dalyvavimas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą) pažeidė sąžiningo proceso reikalavimą, todėl pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu.

47Dėl nepagrįstai didelių netesybų

48Pareiškėja skunde nurodo, kad arbitražo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes juo iš pareiškėjos priteista 425 601,29 Eur delspinigių suma yra neprotingo dydžio ir neatitinka Lietuvos teisėje įtvirtintos kompensacinės civilinės atsakomybės sampratos.

49Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje draudžiamas.

50Pareiškėja skunde iš esmės įrodinėja materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kad arbitražo teismas netinkamai taikė netesybų, kaip minimalių nuostolių, institutą ir priteisė neprotingo dydžio delspinigius, savo poziciją grįsdama faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais skaičiavimais.

51Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant, ar netesybų ir / ar palūkanų dydis yra ne per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos bylai svarbios aplinkybės, o tai yra fakto klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2014). Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi, į tai, kad delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Iš prašomo panaikinti arbitražo teismo sprendimo matyti, kad klausimas dėl nepagrįstai didelio kompensacijos dydžio buvo keliamas ir arbitražo proceso metu, o arbitražo teismas įvertino atsakovės argumentus, bylos aplinkybes, nustatė šalių tarpusavio santykius, išanalizavo sutarties sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad „nors sutartis buvo sudaryta konkurso būdu ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovas laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, viešojo pirkimo procedūrų metu nereiškė jokių abejonių ir/ar pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir galiausiai sutartį su būtent tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine išraiška sudarė. [...] Sutarties sąlygos, tarp jų ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, rangovui buvo žinomos. Atsakovo argumentai dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo tuo pagrindu, kad rangovas nebuvo laisvas derėtis nepagrįsti, nes abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sudaryti sutartį ar ne.“

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai dėl priteistų pernelyg didelių netesybų. Arbitražo teismas priimdamas sprendimą įvertino pareiškėjos argumentus dėl netesybų dydžio, priteistą delspinigių dydį motyvavo tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek bylos faktinėmis aplinkybės, šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, o, kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės iš naujo spręsti, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes.

53Dėl arbitražo sprendimo priėmimo aplinkybių

54Pareiškėja skunde nurodo, kad nebuvo informuota apie tai, kada numatomas sprendimo priėmimas, taip pat, kad iki 2015-10-30, nepaisant pareiškėjos reikalavimų, jai nebuvo pateiktas nei sprendimas, nei informacija apie tai, ar sprendimas apskritai numatytu laiku buvo priimtas. Šių aplinkybių pagrindu įrodinėja VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo ir jos paskirto arbitro netinkamą elgesį, nesiskaitymą su pareiškėjos interesais bei piktnaudžiavimą įstatyme įtvirtintomis nepriklausomumo garantijomis. Nurodo, kad tokiu elgesiu buvo apribotos pareiškėjos galimybės apskųsti sprendimą ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo vykdymo sustabdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neturi reikšmės sprendimo teisėtumui, tikrinamam KAĮ 50 str. 3 d. įtvirtintais pagrindais. Atsakovė apie bylą žinojo, į ją teikė pareiškėjos poziciją pagrindžiančius dokumentus, todėl turėjo ir galėjo domėtis proceso eiga. Be to, 2015-09-09 pranešimas dėl posėdžio datos, laiko ir vietos buvo siųstas el. paštu info@zetalaw.lt., taip pat pašto siunta. Be to, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neužkirto kelio kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo priimto sprendimo ir pasisakyti dėl sprendimo teisėtumo.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašė priteisti iš pareiškėjos AB „Ekra“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau iki bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė bylinėjimosi faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, atmetus pareiškėjo skundą dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

57Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

58Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos (atsakovės) AB „Ekra“ prašymą dėl VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 vykdymo sustabdymo ir sustabdė šio sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkintinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d., CPK 331 str. 6 d.).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

60atsakovės (pareiškėjos) AB „Ekra“ skundą dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 74-NKA/14, panaikinimo, atmesti.

61Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 vykdymo sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. VšĮ Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže buvo... 5. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 6. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2015 m.... 7. III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 8. Atsakovė (pareiškėja) AB „Ekra“ skunde prašo: 1) panaikinti VšĮ... 9. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašo: 1)... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 12. Pareiškėja teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė,... 13. CPK 301 str. 5 d. įtvirtinta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikoje... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų... 15. Dėl arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) UAB... 17. Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl kompensacijos dėl uždelstų... 18. Atsakovė (pareiškėja) skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti... 19. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje... 20. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto... 21. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 22. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ... 23. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 24. Atsakovė (pareiškėja) skundo reikalavimą (panaikinti arbitražo teismo... 25. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys Rangos sutarties priedo „Rangovo... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat šalių argumentus... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo... 28. Neturinčiais įtakos teisingam bylos pagal pareiškėjos skundą išsprendimui... 29. Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis... 30. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia... 31. Pareiškėja nurodo, kad J. J. paskyrimas „arbitru“ neteisėtas, nes buvo... 32. Pareiškėja nurodo, kad įgaliojimai atsakovės pasirinktam arbitrui R. B.... 33. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sprendime aplinkybės dėl VšĮ Vilniaus... 34. Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos skunde nurodytos aplinkybės, jog VšĮ... 36. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto ... 37. Atsakovė (pareiškėja) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimą... 38. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 39. Dėl arbitro A. Z. (ne)šališkumo ... 40. Kaip jau minėta, vienas iš pagrindų, kuriuo prašoma arbitražo sprendimą... 41. Pareiškėja skunde nurodo, kad arbitro A. Z. šališkumą, kaip pagrindą... 42. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (arbitro A. Z. darbo... 43. Iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad ieškovė (suinteresuotas asmuo)... 44. Reglamento 17 straipsnyje įtvirtinti arbitro asmenybei keliami reikalavimai,... 45. Teisėjų kolegija, pažymi, kad arbitrų nešališkumo ir nepriklausomumo... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodomas aplinkybes (darbo santykiai,... 47. Dėl nepagrįstai didelių netesybų... 48. Pareiškėja skunde nurodo, kad arbitražo sprendimas akivaizdžiai... 49. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas... 50. Pareiškėja skunde iš esmės įrodinėja materialiosios teisės normų... 51. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant, ar netesybų ir / ar... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 53. Dėl arbitražo sprendimo priėmimo aplinkybių... 54. Pareiškėja skunde nurodo, kad nebuvo informuota apie tai, kada numatomas... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašė priteisti iš pareiškėjos AB... 57. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 58. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. atsakovės (pareiškėjos) AB „Ekra“ skundą dėl VšĮ Vilniaus... 61. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi...