Byla 3K-3-572/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ir atsakovo J. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. K., E. K. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys – A. Ž., V. B., A. L., V. V.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo – statinio nugriovimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė:

71) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 381 sodo namelio (duomenys neskelbtini), statybai;

82) pripažinti negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. liepos 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. 3.23.1330.GN sodo nameliui (duomenys neskelbtini);

93) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo sodo namelis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti;

104) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 13 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), pripažinti tinkamais naudoti;

115) įpareigoti statytojus atsakovus J. K. ir E. K. pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius, nugriaunant sodo namelį, ūkinį pastatą ir kitus kiemo statinius.

12Ieškovas nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai priimti ir statiniai pastatyti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemes ir miško naudojimo sąlygų imperatyviąsias normas, draudžiančias statybą vandens telkinio apsaugos juostoje. Sodo namelis, ūkinis pastatas ir kiti kiemo statiniai pastatyti Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje, o ūkinis pastatas ir kiti kiemo statiniai dar ir savavališkai, neturint supaprastinto projekto, kaip to reikalaujama pagal Statybos techninio reglamentą 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

14Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, konstatavo, kad ginčo statiniai pastatyti Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje. Teismas nustatė, kad jau 2005 m., sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovams J. K. ir E. K. buvo žinoma apie sklypui Nr. 78 nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas (vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas), kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taip pat apie sklypo naudojimo pobūdį (mėgėjiškų sodų be teisės statyti statinius). Teismas konstatavo, kad atsakovai, pastatydami sklype ginčo statinius, pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas, įpareigojančias žemės savininkus naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų, leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis. Išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą sodo namelio statybai, priimant aktus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti, buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos: Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis, Statybos įstatymo 23, 27, 28 straipsniai, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktas, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 42 punktas, STR 1.11.01:2002 „Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka“ 26.4 punktas, STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi ( tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1.3 punktas, aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 6, 7, 34 punktai. Teismas, nustatęs, kad ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, jų statybą kvalifikavo kaip neteisėtą ir savavališką, ginčijamus administracinius aktus pripažino negaliojančiais ir atsakovus įpareigojo statinius nugriauti.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais: 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 381 sodo namelio (duomenys neskelbtini)., statybai; Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. liepos 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. 3.23.1330.GN sodo nameliui (duomenys neskelbtini); 2007 m. kovo 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo sodo namelis pripažintas tinkamu naudoti; atsakovai J. K. ir E. K. įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos–sodo namelio padarinius, jį nugriaunant ir šią bylos dalį nutraukė; o 2010 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2008 m. gegužės 13 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo ūkinis pastatas ir kiemo statiniai pripažinti tinkamais naudoti, bei pašalinti savavališkų statybų–ūkinio pastato ir kiemo statinių padarinius, juos nugriaunant, paliko nepakeistą; priteisė iš Kauno apygardos prokuratūros, atsakovų J. K., Marijampolės savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 49, 36 Lt valstybei teismų turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus; priteisė iš Kauno apygardos prokuratūros atsakovui J. K. 650 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai ir 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą.

162013 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros atstovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Atsisakymas buvo grindžiamas atliktos geodezinės ekspertizės aktu, kuris Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. sausio 22 d. Atstovas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos bei Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atlikti matavimai, kurių pagrindu ir buvo rengiamas bei grindžiamas ieškinys, nėra pakankamai tikslūs. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad į pakrantės apsaugos juostą patenka tik ūkinis pastatas bei kiemo statiniai, bet ne sodo namelis.

17Kadangi toks ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsisakymas ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, tai teisėjų kolegijos atsisakymas buvo priimtas. Teisėjų kolegija nustatė, kad VĮ Registrų centre įregistruotas 0,1026 ha žemės sklypas (ginčo žemės sklypas), kuriam nustatytos specialiosios sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą, tverti tvoras (Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126. 1 papunktis). Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad ūkinis pastatas, kiemo statiniai: šulinys, lauko tualetas, tvora, pavėsinė ir lauko židinys, pastatyti pažeidžiant pirmiau nurodyto 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.12 papunkčio nuostatas, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras.

18III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti, o likusią dalį palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas priteisdamas žyminio mokesčio dalį bei kitas bylinėjimosi išlaidas netinkamai taikė proceso teisės normas. Prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, atstovauja viešajam, o ne savo asmeniniam interesui, todėl jis byloje dėl viešojo intereso neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu ar kitomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat iš jo teismo sprendimu neturėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyta, kad priteistina po 65,85 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, tačiau rezoliucinėje dalyje jau nusprendė priteisti po 49,36 Lt. Nurodyta, kad iš ieškovo nepagrįstai buvo priteista 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes apeliacinės instancijos teismas atsakovų apeliacinius skundus atmetė ir neatmetė nė vieno ieškovo reikalavimo. Teismas nepagrįstai bylos dalies nutraukimą atsisakius dalies ieškinio reikalavimų vertino kaip pagrindą iš ieškovo priteisti pusę išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų dėl šios dalies teismas nutraukė bylą, taigi sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas.

20Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo Aplinkos ministerija nurodė, kad, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, įvertinus bylos aplinkybes ir šalių elgesį, teisingai buvo priteista iš ieškovo atsakovui 650 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą.

21Kasaciniu skundu atsakovas J. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

  1. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė materialiosios teisės normos, kurią taikant teismo įvardyti pažeidimai sukelia teismo rezoliucinėje dalyje nurodytus teisinius padarinius ir kurie lemia pirmosios instancijos teismo sprendimą nugriauti nurodytus statinius. Dėl to teigtina, kad teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo taikytomis CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas), ir nepasisakė dėl šių teisės aktų negaliojimo.
  2. Dėl CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą statinį arba jį reikiamai pertvarkyti, bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais leisti nustatyta tvarka statytojui per nurodytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė kategorišką sprendimą nugriauti statinius neįvertinęs visų nustatytų aplinkybių tais kriterijais, kurie buvo įtvirtinti įsigaliojus Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje.
  3. Dėl įrodymų vertinimo. Šioje byloje liko neįvertintas 1989 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtas kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentą. Nebuvo pasisakyta dėl šio dokumento teisinės reikšmės. Sodininkų bendrijų teritorijos režimas buvo nustatytas suformuojant sodininkų bendrijai priskirtiną žemės sklypo plotą ir nustatant atitinkamą jo tvarkymo režimą. Nurodyta, kad neteisingai formuojama teismų praktika, jog, sprendžiant ar fizinio asmens veiksmai nepažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų, būtina vadovautis tik išimtinai faktiniais duomenimis, o ne Teritorijų planavimo įstatyme nurodytais dokumentais, kurie reglamentuoja žemės sklypų teisinį režimą. Nė viename teisės akte nenurodyta statybas prižiūrinčiai institucijai, priimant sprendimą dėl savavališkų statybų, įvertinti tik faktinę padėtį, neatsižvelgiant į tos teritorijos patvirtintą planavimo dokumentą. Pirmiau nurodytas išplanavimo projektas leido atsakovui pagrįstai tikėtis, kad valdžios institucijos buvo nustačiusios tokį sklypo naudojimo režimą ir tvarką, pagal kurią jis galėjo tikėtis teisėtai pasistatyti sodo namelį ir kitus statinius, nustatytus Sodininkų bendrijos įstatyme. Atsakovo, kaip sodininko, teisė pastatyti vieną gyvenamąjį namą ir jo priklausinius yra įtvirtinta įstatymo, kuriame nenustatyta atvejų, kada sodininkas praranda įstatymu suteiktą jam teisę statyti statinius. Teismas įvertinęs 2006 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį nustatė, kad jos 2.5 punkte yra nurodyta, jog atsakovo įgyjamame žemės sklype yra statinys, nepriklausantis žemės sklypo savininkui, todėl neteisinga reikalauti jį nugriauti statinius, kurie buvo pastatyti anksčiau ir stovėjo atsakovui sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija visiškai nepasisakė dėl ekspertizės akto turinio, kuriame nurodyta, kad lauko tualetas yra 45 metrų atstumu nuo Dovinės upės linijos, tik vienas pavėsinės kampas patenka į mažesnį negu 25 metrų atstumą nuo upės vandens linijos, taip pat tik dalis ūkinio pastato yra mažesniu nei reikalaujama atstumu.

22Atsiliepimu į atsakovo J. K. kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

  1. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusia Statybos įstatymo 28 straipsnio bei CK 4.103 straipsnio redakcijomis. Kitokia neteisėtos statybos padarinių šalinimo alternatyva remiantis teisės aktų nuostatomis yra neįmanoma, nes tokių objektų statyba šioje teritorijoje yra draudžiama imperatyviųjų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovas pats nenurodo teisės aktų, kurie leistų jam statyti ginčo objektus Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje.
  2. Dėl CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo. Atsakovas neginčija teismų nustatytos aplinkybės, kad ūkinis pastatas ir kiemo statiniai patenka į Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą. Remiantis saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, ginčo objektų statyba pakrantės apsaugos juostoje yra neteisėta.
  3. Dėl įrodymų vertinimo. Atsakovas remiasi vieninteliu dokumentu, t. y. 1989 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtu kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektu, tačiau jo nevertina kompleksiškai su kita rašytine bylos medžiaga. Teismų sprendimų neteisėtumą bandoma grįsti vienu dokumentu, kurio duomenys prieštarauja kitiems, yra nesuderinama su CPK įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismai pagrįstai nesirėmė pirmiau nurodytu išplanavimo projektu, nes jis parengtas ydingai, neatitinka nei tuo metu buvusios, nei šiandien esančios faktinės situacijos, nes jame užfiksuoti duomenys prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytos tik bendrosios nuostatos dėl to, ką galima statyti sodo sklype, kuris nepatenka į jokias saugomas teritorijas. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokius konkrečiai statinius kartu su žemės sklypu pirko atsakovas.

23Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus argumentus ir motyvus.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28Ieškovo (prokuroro) kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje ieškinį viešajam interesui ginti pareiškė prokuroras. Pagal CPK 961 straipsnį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys <…> viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš <…> prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (2011 m. birželio 21d. įstatymo Nr. XL-1480, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. redakcija). Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškų nuostatų turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui ginti, dalies savo reikalavimų atsisako dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo veiksmų (pvz., kai, iškėlus bylą, atsakovas pašalino pažeidimą). Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovui atsisakius dalies reikalavimo ir bylą dėl tos dalies nutraukus, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti vadovaujamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tais atvejais, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiai teisiškai laimėjo bylą (ar jos dalį), o kas ją pralaimėjo.Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-473/2012; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. G. ir kt., Nr. 3K-3-550/2012; kt.). Nagrinėjamojoje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių procesinis elgesys buvo netinkamas. Atsakovui pateikus kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodant, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai spręsti, ar visi prašomi nugriauti statiniai patenka į vandens telkinio apsaugos juostą. Apeliacinės instancijos teismui gavus papildomus įrodymus (geodezinės ekspertizės išvadą), kuriuose konstatuota, kad sodo sklype pastatytas namas nepatenka į vandens telkinio apsaugos juostą, ieškovas dalies ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais aktus, susijusius su namo statyba, ir nugriauti namą, atsisakė. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio. Pagal šio įstatymo nuostatas ieškovas taip pat turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako dalies ieškinio. Pažymėtina, kad ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio ar jo dalies atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje ieškinio dalies atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus; remdamasi šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, CK 302 straipsniu, sprendė, kad ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi atsisakymas nuo ieškinio dalies laikytinas teisėtu, tai vertintina, kad atsakovas dėl šios ieškinio dalies bylą laimėjo.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, neturėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, esant CPK 961 straipsnyje nustatytiems pagrindams; kad apeliacinės instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas būtų pažeidęs CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas.

30Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

31Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, teismas nutartyje nenurodė materialiosios teisės normos, kurią taikant teismo įvardyti pažeidimai sukelia teismo rezoliucinėje dalyje nurodytus teisinius padarinius ir kurie lemia pirmosios instancijos teismo sprendimą nugriauti nurodytus statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais. Aplinkybė, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti ir nevisiškai išsamūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus bylos įrodymus konstatavo, kad kiemo statiniai, išskyrus sodo namelį, patenka į vandens telkinio apsaugos juostą, kurioje esamų statinių statyba yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centre įregistruotas 0,1026 ha žemės sklypas (ginčo žemės sklypas), kuriam nustatytos specialiosios sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; nurodė, kad Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą, tverti tvoras. Ginčo teisinius santykius dėl statybos reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 papunkčio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nurodytu įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad naginėjamu atveju įstatymo nenurodymas nedaro sprendimo neteisėto, įstatymą detalizuoja šio Vyriausybės nutarimo nuostatos. Neteisėtos statybos padarinius reglamentuoja CK 4.103 straipsnis. Šiuo įstatymu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kiemo statinių nugriovimo paliko galioti. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nurodytais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

32Dėl CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo

33Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias padarinių šalinimo klausimus. Nurodoma, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą statinį arba jį reikiamai pertvarkyti, bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais leisti nustatyta tvarka statytojui per nurodytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 papunkčio nuostatas, vandens telkinio apsaugos juostoje apskritai draudžiama statyti statinius, kuriuos teismai įpareigojo atsakovą nugriauti. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kitokia neteisėtos statybos padarinių šalinimo alternatyva: pertvarkyti statinį, ar per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nagrinėjamu atveju yra negalima.

34Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

35Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui kriterijai išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007, konstatuota, kad visuomenė yra vis labiau suinteresuota apsaugoti aplinką, kuri turi ypatingą vertę; ekonominiai imperatyvai ir netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje; tokiu atveju valstybės institucijos turi pareigą tinkamu laiku imtis veiksmų, kad nuspręstos įgyvendinti aplinkosaugos priemonės netaptų neveiksmingos; nuosavybės teisių apribojimai leistini su sąlyga, kad bus nustatyta teisinga individualių ir kolektyvinių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai nusipirko žemės sklypą, kurio dalis patenka į vandens telkinio apsaugos zoną, joje gali būti statomi tik teisės aktuose nustatyti statiniai, atsakovo statiniai tokiems nepriskirtini. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius yra įpareigotas nugriauti statinius, kurių jis nestatė. Teismų konstatuota, kad dalį žemės sklypo atsakovas nusipirko su kiemo statiniais. Teismai nurodė, kad šie statiniai yra atsakovo žemės sklype, jo valdomi, todėl atsakovas įpareigotinas juos nugriauti. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta šią teismų išvadą. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tik dalis ūkinio pastato patenka į apsaugos zoną. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitu būdu pašalinti nustatyto statybos draudžiamojoje zonoje pažeidimo nėra galimybės, juolab kad, kaip nurodoma prisidėjime prie kasacinio skundo, šis statinys yra I grupės nesudėtingas statinys, konteinerinio tipo, padėtas ant gelžbetoninės plokštės ir nėra tvirtai sujungtas su žeme, gali būti išardytas ar perkeltas į kitą vietą, neturi pamatų. Teisėjų kolegijos požiūriu, tokio statinio nukėlimas nesudarys sunkumų ir didelių išlaidų jį nukelti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta nurodytus kasacinio skundo argumentus.

36Dėl įrodymų vertinimo

37Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje liko teismų neįvertintas 1989 m. rugpjūčio 10 d. Žemėtvarkos projektavimo instituto parengtas kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentą, nebuvo pasisakyta dėl šio dokumento teisinės reikšmės. Sodininkų bendrijų teritorijos režimas buvo nustatytas suformuojant sodininkų bendrijai priskirtiną žemės sklypo plotą ir nustatant atitinkamą jo tvarkymo režimą. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismų sprendimų argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismai būtų pažeidę procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypę nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (CPK 176–179, 185, 189 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas plačiai pasisakė dėl kasatoriaus nurodyto teritorijų planavimo dokumento, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai gautus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo surinktus ir įvertintus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad kiemo statiniai patenka į vandens telkinio apsaugos zoną. Teismų išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, atitinka teisinį reguliavimą. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimai privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomas teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti, bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais <...> saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą (2 punktas). Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintose Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėse nustatyta, kad Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto anksčiau parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planai galioja, jeigu juose pažymėti apsaugos juostų ir zonų pločiai atitinka šių taisyklių nuostatas (5 punktas). Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į teisinį reglamentavimą ir byloje surinktus įrodymus, taip pat ir nurodytą planavimo dokumentą, konstatavo, kad atsakovo sklypas patenka į saugomą teritoriją. Pirmosios insatancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad 1989 metų „Dovinės“ išplanavimo projekto galiojimas turėjo būti peržiūrėtas, vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Taisyklių 5 punkto nuostatomis, ir pažymėjo, kad 1989 metų išplanavimo projektas buvo netinkamai sudarytas, nes 1984 metų planuose buvo nustatyta 25 metrų apsaugos juosta, o kiemo statiniai pateko į apsaugos zoną. Be to, teismai atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovams buvo žinoma apie sklypui nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 0,06 ha (po ištaisymo 0,064) (2.4 punktas); tos pačios sąlygos nurodytos ir sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl sklypo Nr. 78, 0,0386 ha ploto (2.3 punktas), šios sąlygos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad teismai neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų.

38Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovo kasacinių skundų ir prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl kasaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kasaciniame teisme patirta 155,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinius skundus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 , 961 straipsniai).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti lygiomis dalimis iš Kauno apygardos prokuratūros (j. a. k. 191884734) ir J. K. (duomenys neskelbtini) 155,74 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiami klausimai dėl savavališkos statybos padarinių... 6. Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 7. 1) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės... 8. 2) pripažinti negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio... 9. 3) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 9 d. statinio pripažinimo tinkamu... 10. 4) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 13 d. statinio pripažinimo... 11. 5) įpareigoti statytojus atsakovus J. K. ir E. K. pašalinti neteisėtos ir... 12. Ieškovas nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai priimti ir statiniai... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 14. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 16. 2013 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos... 17. Kadangi toks ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsisakymas ieškinio... 18. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Kauno... 20. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų... 21. Kasaciniu skundu atsakovas J. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 22. Atsiliepimu į atsakovo J. K. kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį... 23. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 28. Ieškovo (prokuroro) kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad... 30. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą... 31. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo... 32. Dėl CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo... 33. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 34. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai... 35. Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės... 36. Dėl įrodymų vertinimo... 37. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje liko teismų neįvertintas 1989 m.... 38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kasaciniame teisme patirta 155,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 43. Priteisti lygiomis dalimis iš Kauno apygardos prokuratūros (j. a. k.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...