Byla e2-32-330/2017
Dėl sėkmės mokesčio sumažinimo ir be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Taupkasė, kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5009-392/2016 pagal ieškovės Taupkasė, kredito unijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“ dėl sėkmės mokesčio sumažinimo ir be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė Taupkasė, kredito unija prašė: 1) ieškovės Taupkasė, kredito unijos atsakovės UAB „MC Wealth Management“ naudai mokėtiną sėkmės mokestį už 2013-2014 metus sumažinti iki 0 Eur, t. y. pripažinti, jog ieškovei nekyla prievolė mokėti sėkmės mokestį už 2013-2014 metus; 2) priteisti ieškovei Taupkasė, kredito unijai iš atsakovės UAB „MC Wealth Management“ 115 017,35 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų.
  2. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančią turtinę teisę į iš ieškovės gautiną 115 421,78 Eur sumą, nustatant, kad iki sprendimo įsiteisėjimo dienos antstoliams ar kitiems asmenims draudžiama nurašyti iš ieškovės 115 421,78 Eur sumą ir pervesti ją atsakovei, o užtikrinant teismo sprendimo dėl likusios ieškinio dalies įvykdymą – areštuoti 102 791,29 Eur vertės atsakovės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės Taupkasė, kredito unijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs ieškinio pagrįstumo preliminarų vertinimą, pripažino nesant akivaizdžių įrodymų ir aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė būtų pareiškusi nepagrįstą ieškinį. Tačiau, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra itin sunki, taip pat pažymėjo, kad atsakovės nuosavas kapitalas yra didesnis nei ieškovės pareikštas reikalavimas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė Taupkasė, kredito unija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti: areštuoti atsakovei priklausančią turtinę teisę į iš ieškovės gautiną 115 421,78 Eur sumą, nustatant, kad iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo antstoliams ar kitiems asmenims draudžiama iš ieškovės nurašyti ir pervesti atsakovei 115 421,78 Eur, o dėl likusios ieškinio dalies – areštuoti 102 791,29 Eur vertės atsakovės turtą; arba dėl visos ieškinio sumos areštuoti 218 231 Eur vertės atsakovei priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausančias lėšas.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės prašyme išdėstytų faktų bei aplinkybių, kurios įrodo, kad atsakovės turtinė ir finansinės padėtis yra bloga. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog: Lietuvos bankas panaikino atsakovės ir jos vadovo finansų maklerio ir finansų patarėjo veiklos licencijas; įmonės veikla yra nuostolinga; kitose bylose atsakovei yra pareikšta reikalavimų už bendrą 309 316 Eur sumą; blogą įmonės turtinę padėtį patvirtina nepriklausomų ekspertų parengta ataskaita; kitose bylose teismai konstatavo esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; atsakovė ėmė bloginti savo turtinę padėtį.
    2. Antstoliai, vykdydami nutartis dėl turto arešto kitose bylose, neranda atsakovės turto žymiai mažesnės vertės areštui.
    3. Atsakovės balanse nurodytas nuosavo kapitalo dydis neatspindi tikrosios atsakovės turtinės padėties. Pagal balanso duomenis atsakovės ilgalaikį materialųjį turtą sudaro tik 39 357 Eur vertės turtas. Tačiau didžiąją jo dalį sudaro transporto priemonės, kurios, kaip turto rūšis, pasižymi dideliu nuvertėjimu. Didžiąją įmonės turto dalį sudaro finansinis turtas (paskolos ir investicijos), kurio nėra atsakovės žinioje. Atsakovei priklausančios lėšos yra areštuotos pagal kitų kreditorių reikalavimus.
    4. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog įmonės savininkas, esant nuostolingai veiklai, išsimokėjo sau dividendus, tokiu būdu dar labiau apsunkindamas atsakovės turtinę padėtį. Šios aplinkybės pakanka atsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Teismas turėjo įvertinti, ar į įmonės balansą yra įtraukti įsiskolinimai kitiems kreditoriams.
    5. Teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Ieškovė Taupkasė, kredito unija kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  4. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „MC Wealth Management“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
  5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ta aplinkybė, jog buvo panaikinta atsakovei išduota finansų patarėjo įmonės licencija, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė nebus pajėgi įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Atsakovės veikla neapsiriboja vien licencijoje numatytų paslaugų teikimu. Šiuo metu atsakovės veikla nėra nutrūkusi.
    2. Ieškovė nepagrįstai remiasi vien didelės ieškinio sumos prezumpcija. Kitų kreditorių iniciatyva taikyto arešto mastas nepagrindžia argumentų dėl atsakovės blogos turtinės padėties. Atsakovės kreditorių naudai įsiskolinimai nėra priteisti.
    3. Teismas neturėtų remtis UAB „Civitta“ išvada dėl atsakovės veiklos finansinės situacijos. Išvada padaryta remiantis ribotais šaltiniais. Išvadą sudaro vien prielaidos.
    4. Ieškovė nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovės argumentai jau buvo įvertinti kitoje civilinėje byloje.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Ieškovė Taupkasė, kredito unija apeliacinės instancijos teismo prašo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – antstolio A. N. 2016 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. 0157/15/00902 ir UAB „MC Wealth Management“ finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aptariamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs šiuos įrodymus priimti arba kad šiuos įrodymus ieškovė gavo jau po apskųstosios nutarties priėmimo. Ieškovės deklaruojamos priežasties, kad naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme sąlygojo būtinybė pareikšti prieštaravimus dėl netikėtų pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų klausimu, negalima pripažinti objektyvia. Pirmosios instancijos teisme ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, buvo grindžiamas argumentais dėl atsakovės blogos turtinės padėties ir nesąžiningumo. Teiginiai dėl atsakovės turtinės padėties santykio su ieškovės pareikšto ieškinio suma buvo grindžiami ir atsakovės veiklos balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas susiformavo nuostatą, jog teikiamais naujais įrodymais ieškovė siekia papildomai pagrįsti pirmosios instancijos teisme dėstytus argumentus, o ne ginčyti jai esą netikėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Įrodymai, kurių priėmimo klausimas dabar svarstomas, galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, šiuo atveju nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintų taisyklių išimties. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas atsisako priimti ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis apsaugos priemonėmis.
  4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vertinant preliminariai, ieškinys gali būti pagrįstas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas arba apsunkintas nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis (aplinkybė, jog į įmonės balansą įtraukto turto vertė viršija ieškovės pareikšto ieškinio sumą). Pažymėtina, kad nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nuostatos preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, todėl ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga apeliacinės kontrolės metu nebus analizuojama. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimo.
  5. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
  6. Ieškovės pozicijos esmę sudaro grupė argumentų dėl atsakovės turtinės padėties vertinimo, tvirtinant, jog atsakovės turimo turto, atsižvelgus į jo sudėtį ir likvidumą, gali nepakakti įvykdyti teismo sprendimą, kuris galėtų būti palankus ieškovei. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui atsakovės finansinės padėties vertinimus, grindžiamus finansinės atskaitomybės ir kitais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Kaip pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš esmės nesiginčyta dėl aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo svarstymo metu atsakovė neturėtų būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų (laisvų ir neįtrauktų į bendrovės apyvartą lėšų). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės finansinės padėties konkrečiu metu analize, iš esmės nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovės pateiktas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų vertinimas pernelyg subjektyvus ir tendencingas. Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, jog tik nedidelę į įmonės balansą įtraukto turto dalį sudaro materialusis turtas, kuris taip pat gali būti nuvertėjęs ir nelikvidus. Taip pat ieškovės akcentuojama, kad likusį atsakovės turtą sudaro finansinis turtas (paskolos ir investicijos) bei trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), kurio atsakovė savo žinioje šiuo metu realiai neturi. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovės argumentai nepaneigia atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šios įmonės turto vertė (1 132 797 Eur) gerokai viršija ieškovės pareikštą reikalavimą (218 213,07 Eur). Nėra pagrindo pritarti ir ieškovės argumentams, jog į atsakovės balansą gali būti neįtraukti įsiskolinimai kitiems kreditoriams, su kuriais šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą esą suponuoja ir tai, jog kituose teisminiuose procesuose yra priimta sprendimų dėl atsakovės turto arešto. Apeliacinis teismas neturi pagrindo atsakovės teisminių ginčų su kitais kreditoriais priskirti prie požymių, patvirtinančių atsakovės blogą turtinę padėtį ar jos nesąžiningumą. Pažymėtina, kad turtiniai ginčai ne visuomet sąlygojami skolininko nesugebėjimo įvykdyti prievoles. Be to, aplinkybė, kad kituose teisminiuose procesuose buvo priimti sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, nelaikytina prejudicine, ar kitu pagrindu atleidžiančia ieškovę nuo pareigos pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
  7. Grėsmė būsimo ieškovei tikėtinai palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Aptariamu atveju tokių (patikimų) duomenų ieškovė nepateikė. Ieškovė, kaip atsakovės nesąžiningumo požymį, sąlygojantį laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, akcentuoja veiksmus išmokant dividendus atsakovės dalyviui. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė pateikia tik subjektyvų nurodyto atsakovės veiksmo vertinimą, kurio nepakanka jo (veiksmo) neteisėtumui konstatuoti. Tuo pagrindu daroma išvada, jog nesant šiame nutarties punkte nurodytų duomenų, keliančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina.
  8. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia ir aplinkybės, jog Lietuvos bankas panaikino atsakovės ir jos vadovo finansų maklerio ir finansų patarėjo veiklos licencijas, o blogą įmonės turtinę padėtį patvirtina nepriklausomų ekspertų parengta ataskaita. Apeliacinis teismas šiais apeliantės argumentais nesivadovauja, iš esmės sutikdamas su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu motyvu, jog tokios aplinkybės jau anksčiau buvo įvertintos teismų, sprendusių klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu pagal ieškovės prašymus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1314-407/2015, taip pat 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-482-823/2016), o ieškovė nagrinėjamu atveju siekia pakartotinio tų pačių aplinkybių įvertinimo. Nors, vertinant formaliai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas naujame teisminiame procese (kitoje byloje), apeliacinis teismas negali ignoruoti aplinkybių, nustatytų kitame teisminiame procese, pradėtame pagal ieškovės Taupkasė, kredito unijos ieškinį atsakovei UAB „MC Wealth Management“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia. Šalių pripažįstama, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės tęsiamas ankstesniame teisminiame procese pradėto ginčo dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo nagrinėjimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. kovo 10 d. nutartyse pasisakyta dėl atsakovės turtinės padėties vertinimo netekus tam tikros veiklos licencijos, įvertinta ieškovės pateikta ekspertinio tyrimo ataskaita ir konstatuota, jog tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Analizuojamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti tų pačių aplinkybių.
  9. Kiti ieškovės argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jie nevertinami. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti šio teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai