Byla 2-37-445/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo ir praleisto termino parašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo ir kt

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjo S. P. atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, suinteresuotiems asmenims O. A. ir jos atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo ir praleisto termino parašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo ir kt., ir

Nustatė

2Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims prašydamas:

31. Atnaujinti praleistą terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, reikalingiems atkurti nuosavybės teises į K. K. ir I. K. (P.-M.) Varėnos vls., Mitraukos kaime iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, paduoti.

42. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše Nr. 9 įrašytas J. K. ir K. K. sutuoktinis ir I. K. (P. – M.) tėvas J. K. yra tas pats asmuo.

53. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P. –M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vls., Mitraukos k., paveldėtos iš sutuoktinio ir tėvo J. K..

6Pareiškėjas nurodė, 1991 m. gruodžio 9 d. padavė prašymą Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų - jo senelių J. K. ir K. K. žemę Mitraukos kaime, Varėnos rajone. Pretendentas pareiškė valią 1940 metais nacionalizuotą žemę susigrąžinti natūra. Pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais ir tvarka įgaliotai institucijai padavė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančius dokumentus, jam buvo parengta 1993 m. liepos 29 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o vėliau - Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 11060 "Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų". Į tą pačią žemę prašymą atkurti nuosavybės teises yra padavusi ir nuosavybės teisės į puse žemės atkurtos - L. K.. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo per visą 20 metų laikotarpį aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su įgaliota institucija, tiek vyko į priėmimus pas įgaliotos institucijos atsakingus tarnautojus, tiek skambino telefonu. Vien tik nuo 2012 m. sausio mėnesio iki rugsėjo mėnesio jo nuosavybės teisių atkūrimo bylą kuruojančiam specialistui V. V. ir vedėjui A. V. buvo skambinta 18 kartų, 2012-08-08 nuvykta į priėmimą. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti įgaliota institucija per daugiau kaip 20 metų nebuvo pateikusi pretendentui pretenzijų dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų nepakankamumo. Priešingai, S. P. nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuoti ir paženklinti žemės sklypai Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678, jis yra pasirašęs, kad sutinka su jam suformuotais sklypais. Jis už natūra negrąžintiną žemę buvo įtrauktas į Alytaus apskrities viršininko 2010-06-16 įsakymu Nr. 38-2005-(1.3) patvirtintą Piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Varėnos mieste, eilę. Pažymėtina, kad pagal tuos pačius pareiškėjo įgaliotai institucijai pateiktus dokumentus 2000 m. birželio 28 d. buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 38-9068 "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. P. ". Varėnos skyriuje praradus nuosavybės teisių atkūrimo bylą, šis sprendimas nebuvo įgyvendintas, todėl jo prašymu buvo panaikintas. Kitai pretendentei L. K. pagal tuos pačius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nekeliant jokių abejonių dėl jų pakankamumo, nuosavybės teisės buvo atkurtos net du kartus 2000 ir 2004 metais.

7Varėnos skyriaus specialistas V. V. 2012 m. sausio mėnesį telefonu pretendentą informavo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių negali būti priimtas dėl Nekilnojamojo turto registre nurodyto klaidingo jam priklausančio gyvenamojo namo, prie kurio yra suprojektuotas žemės sklypas, adreso: vietoje ( - ) nurodyta ( - ). Ši klaida buvo ištaisyta 2012-02-08 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas reg. Nr. 60/70264) ir pretendentas Varėnos skyriaus specialisto V. V. buvo informuotas, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra rengiamas ir bus priimtas kelių mėnesių bėgyje.

8Varėnos skyriaus specialistas V. V. telefonu pareiškėją per atstovę 2012 m. vasarą informavo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas dėl to, kad nuo 2000 metų yra dingusi Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 11060 "Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų". Jis 2012-08-08 nuvykęs į priėmimą ir supratęs, kad ir toliau yra ir bus vilkinama spręsti jo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, parašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Varėnos skyriui (toliau - Varėnos skyrius) skundą dėl prarastų jo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų atstatymo bei daugiau kaip dešimt metų su jo nuosavybės teisių atkūrimo byla tiesiogiai dirbusio, tačiau šio klausimo neišsprendusio Varėnos skyriaus specialisto V. V. nušalinimo nuo jo nuosavybės teisių atkūrimo bylos. 2012-09-21 gavo Varėnos skyriaus 2012-09-18 raštą Nr. 3SD-(14.3.104)-2967 "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę" (toliau - Varėnos skyriaus sprendimas), kuriame nurodyta, kad visi dokumentai jo nuosavybės teisių atkūrimui parengti neteisėtai, jis negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į žemę, nes jo dar 1991 m. - 1993 m. laikotarpiu pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai tam yra nepakankami, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kas valdė žemę nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos ir dėl nuosavybės teisių perėmėjo (įpėdinio) nustatymo po senelio J. K. mirties 1935 metais. Nesutikdamas su Varėnos skyriaus sprendimu, jį apskundė Žemės reformos įstatymo 18 str. numatytai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai - NŽT vadovui. 2012-12-17 gavo NŽT direktoriaus 2012-12-14 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-101 "Dėl S. P. skundo išnagrinėjimo" (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjo S. P. 2012-10-15 skundą iš dalies atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti Varėnos skyriaus vedėją panaikinti visus dokumentus ir administracinius aktus, parengtus jo nuosavybės teisių atkūrimui. Nesutikdamas su NŽT pozicija, Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, nepraleisdamas nustatyto kreipimosi į teismą termino, 2013-01-07 Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl šio viešojo administravimo subjekto veiksmų ir administracinių aktų panaikinimo, taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Varėnos skyriaus vedėjas A. V., nelaukdamas kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išspręs skundo dėl NŽT neteisėtų veiksmų priėmimo (skundas paduotas 2013 m. sausio 7 d.) ir skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-23 nutartis), taip pat neinformuodamas jo apie priimtus administracinius sprendimus, priėmė 2013-01-07 įsakymą Nr. 3VĮ(14.3.2.)-11, kuriuo išbraukė S. P. pavardę iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Varėnos mieste, eilės ir 2013-01-23 priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-89, kuriuo pakeitė Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Varėnos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678, išbraukdamas iš Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai vykdant Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašo, 67-osios eilutės duomenis apie S. P. ir paimdamas į laisvos valstybinės žemės fondą jo nuosavybės teisių atkūrimui suformuotus žemės sklypus: 0,05 ha žemės sklypą Nr. 3/351, 0,06 ha žemės sklypą Nr. 3/326, 0,04 ha žemės sklypą Nr. 3/327 ir 3 ha miško sklypą Nr. 8/811, esančius ( - ), Varėnos seniūnijoje, Varėnos rajone.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1826-437/2013 skundą tenkino iš dalies - atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti NŽT 2012-12-14 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-101 "Dėl S. P. skundo išnagrinėjimo" ir Varėnos skyriaus vedėjo 2012-09-18 sprendimą Nr. 3SD-(14.3.104)-2967 "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę". Šiuo sprendimu teismas taip pat atmetė reikalavimus panaikinti Varėnos skyriaus vedėjo 2013-01-07 įsakymo Nr. 3VĮ(14.3.2.) dalį dėl S. P. pavardės išbraukimo iš Alytaus apskrities viršininko 2010-06-16 įsakymu Nr. 38-2005-(1.3) patvirtintos Piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Varėnos mieste, eilės, ir 2013-01-23 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-89, kuriuo paimti į laisvos valstybinės žemės fondą S. P. Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678 patvirtintame Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai: 0,05 ha žemės sklypas Nr. 3/351, 0,06 ha žemės sklypas Nr. 3/326, 0,04 ha žemės sklypas Nr. 3/327 ir 3 ha žemės sklypas Nr. 8/811, esantys ( - ), Varėnos seniūnijoje, Varėnos rajone ir t. t.

10Pareiškėjas dėl 2013-07-03 teismo sprendimo jo skundo atmetimo dalyje panaikinimo padavė apeliacinį skundą, kuris yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

11Kadangi administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013 nagrinėjamo skundo reikalavimų, ypač reikalavimų panaikinti Varėnos skyriaus 2013-01-07 įsakymą Nr. 3VĮ(14.3.2.)-11, kuriuo S. P. pavardė išbraukta iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Varėnos mieste, eilės ir 2013-01-23 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-89, kuriuo S. P. nuosavybės teisių atkūrimui Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Varėnos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678, paimti į laisvos valstybinės žemės fondą, tenkinimas, o kartu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo vertinimas, tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1940 metais sovietų valdžios vykdytos nacionalizacijos metu J. K. iki jo mirties 1935 m. priklausiusią žemę nuosavybės teisėmis valdė J. K. sutuoktinė ir vaikai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus paveldėję šį turtą iš sutuoktinio ir tėvo, pareiškėjas, Varėnos rajono apylinkės teismui priėmus nagrinėti šį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl administracinės bylos Nr. 1-1826-437/2013 sustabdymo iki bus išnagrinėta pagal minėtą pareiškimą užvesta byla.

12Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas - S. P. nuosavybės teisių atkūrimas. Pareiškėjas yra išnaudojęs visas galimybes gauti dokumentus ne teismo tvarka, dokumentai neišlikę, todėl kitu būdu, negu teismine tvarka nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, šių dokumentų negali gauti (CPK 447 str. 1 ir 2 punktai).

13Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto

14Buvusių savininkų J. K. ir K. K. archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas - 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas - Mitraukos kaimo žemės savininkų sąrašas, kuriame įrašytas savininkas K. J. (taip dokumente), kuriam priklausė 6,60 ha žemės (pagrindas F. 1251 Ap.l, B.417). Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbinė grupė dokumentams, įrodantiems žemes nuosavybės teisę, nagrinėti (1994-01-28 Pasiūlymas - išvada) ir Varėnos rajono ekspertų komisija 1994-02-15 yra pripažinusios, kad šis dokumentas yra pakankamas nuosavybės teisių atkūrimui į Alytaus apskrityje, Varėnos valsčiuje, Mitraukos kaime buvusią žemę. Pagal šį dokumentą nuosavybės teisės yra atkurtos ir atkūrinėjamos kitiems pretendentams į žemę Mitraukos kaime, todėl nepripažinimas šio dokumento pakankamu atkuriant nuosavybės teises J. K. paveldėtojams, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam piliečių lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principui, kurie be kita ko reiškia, kad visos valstybės institucijos, visi pareigūnai turi tinkamai laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, veikti remdamiesi teise, kad tiek institucijos, įgyvendindamos žemės reformą, tiek teismai, vykdydami teisingumą, turi laikytis ir vienodai analogiškose situacijose taikytų įstatymus, gindami vienų asmenų subjektines teises nepažeistų kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Faktas, kad Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše, praėjus daugiau kaip penkeriems metams po mirties, savininku buvo nurodytas J. K. (J. K. mirė 1935 m. spalio 27 d.), o ne kitas savininkas, leidžia daryti išvadą, kad ši žemė nei iki J. K. mirties, nei po jo mirties nebuvo parduota ar kitu būdu perleista kitiems asmenims, nes, manytina, kad tuo atveju, jeigu J. K. žemė iki ar po jo mirties būtų perleista arba paveldėta pagal testamentą, į šį sąrašą būtų įrašytas naujas žemės savininkas. Šis dokumentas jokiu būdu nevertintinas, kaip panepaneigiantis faktą, kad po J. K. mirties jo žemę paveldėjo jo vaikai ir sutuoktinė.

15Jis, padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. K. ir K. K. žemę Mitraukos kaime, Varėnos rajone, įstatymų nustatytais terminais bei tvarka pateikė ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus: J. K. mirties akto įrašą, J. K. ir K. K. santuokos liudijimą, K. K. mirties pažymą, savo motinos I. K. po santuokų P. – M. gimimo pažymą, santuokos ir mirties liudijimus, savo gimimo liudijimą ir kitus dokumentus, kurie patvirtina jo giminystės ryšį su buvusiais savininkais. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra J. K. dukters I. K. (vėliau – P. – M.) sūnus, o J. K. ir K. K. - anūkas. Kaip matyti iš giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, J. K. mirė 1935 m. spalio 27 d. Po jo mirties liko - žmona K. K. (K. K.) ir 2 vaikai, įskaitant dukterį I. K.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 Archyvo pažymoje Nr. (P1-6974) P2-7970 (J. K. mirties akto įrašo pilname tekste) nurodyta, kad J. K. (J. K.) po mirties paliko žmoną K. K., sūnų S., dukterį I.. Dėl J. K. pavardės rašymo skirtumų pažymėtina, kad jie yra susiję su pavardės vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą: lenkiškuose dokumentuose - J. K., K., lietuviškuose - J. K., K., K. ir kt. Tokią poziciją pagrindžia ir archyvų išduoti dokumentai, kuriuose ta pati pavardė nurodoma tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis (žr. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 pažymą Nr. (P1-6974)P2-7970). Be to, nėra duomenų, kad toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens, pretenduoja į ją ir, kad dėl šios žemės yra ginčas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, įrašytas į 1941 m. balandžio 2 d. sąrašą, kaip J. K., yra pareiškėjo senelės K. K. vyras ir motinos I. K. tėvas - J. K..

16Iš su Alytaus apskrities archyvo 2013-01-18 raštu Nr. (7.11)A-56 pateiktų 1952-1954 m. ūkinių knygų ir K. K. 1961-03-15 mirties akto Nr. 7 matyti, kad K. K. iki mirties gyveno kartu su savo dukterimi I. P. (pareiškėjo motina). S. P. yra testamentinis savo motinos I. P. (M.) turto paveldėtojas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-07-30 pažymoje Nr. R4-949 nurodyta, kad J. K., gyv. Alytaus (Vilniaus - Trakų) aps. Varėnos vls. Mitraukos (Dmitrovka) k., testamento archyve saugomuose fonduose nerasta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. 1999-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4, administracines bylas Nr. AŪ-841-2002, A3-232-2003 ), aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

17J. K. palikimo atsiradimo momentu Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje (Vilniaus-Trakų apskrityje, kuriai priklausė ir Varėnos valsčius) galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis - Rytų žemių civilinė teisė, išdėstyta dviejų tomų leidinyje (Prawo cyvvilne ziem vvshodnich. Tom X cz. I zwodu praw rosijskich. Warszawa - 1932). Todėl kas po J. K. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad "artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams". Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo įtvirtinta Civilinių įstatymų 1148 straipsnyje, kuris nustatė, kad "žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe". Taigi žmona, nors ir nebūdama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties paveldėdavo ¼ dalį vyro turto.

18Iš byloje esančių įrodymų - 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo matyti, kad ginčo 6,6 ha dydžio žemės sklypo Mitraukos kaime savininku iki 1935 m. spalio 27 d. buvo J. K.. Šiam mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes J. K. mirė nepalikęs testamento. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad po J. K. mirties liko jo sutuoktinė K. K. (K.) ir du jo vaikai - sūnus S. ir duktė I.. 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo vertinimas sistemiškai kartu su giminystės ryšį patvirtinančiais ir kitais archyviniais dokumentais, leidžia daryti išvadą, kad pagal tuo metu galiojusiuose Civiliniuose įstatymuose įtvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą teisinį reglamentavimą, po J. K. mirties jo turtą paveldėjo: sutuoktinė - K. K. (iki santuokos - K. K.) (1/4 dalį), o likusią dalį turto lygiomis dalimis paveldėjo J. K. vaikai - S. K. ir I. K. (pareiškėjo motina). Atsižvelgiant į tai, kad pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus J. K. mirties dieną buvo savininkas 6,6 ha žemės Mitraukos km., pripažintina, kad K. K. paveldėjo 1,65 ha (6,6 ha : 4 d.), o pareiškėjo motina I. K. - 2,47 ha (6,6 ha - 1,65 ha = 4,95 ha : 2) J. K. žemės. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki J. K. mirties ar po jos ginčo žemė buvo parduota ar kitu būdu perleista. Be to, minėta, kad tuo atveju, jeigu J. K. žemė iki ar po jo mirties būtų perleista arba paveldėta pagal testamentą, į šį sąrašą būtų įrašytas naujas žemės savininkas.

19Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 str. 1 d. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; <...>; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį ir t. t. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas į jo motinos I. K. (P. – M.), mirusi 1961-03-14, ir senelės K. K. nacionalizacijos metu Varėnos vis., Mitraukos kaime, nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

20Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki 1940 metų nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P. – M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vis., Mitraukos km., paveldėtos iš vyro ir tėvo J. K..

21Dėl praleisto termino prašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems ir giminystės ryši

22patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo

23Prie šio pareiškimo pridėti įrodymai bei išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėjas S. P. dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų neteisėto neveikimo apie tai, kad jo prieš daugiau kaip 20 metų pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra nepakankami nuosavybės teisėms atkurti, sužinojo tik gavęs Varėnos skyriaus sprendimą, t. y. tik 2012-09-21. Iki tol pretendentas, kuris visą laiką aktyviai domėjosi savo nuosavybės teisių atkūrimo eiga, apie tai, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka, nebuvo informuotas, jo nuosavybės teisių atkūrimui atsakovai rengė ir su pretendentu derino visus reikiamus dokumentus, 2000 metais netgi buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko sprendimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo žemę, kuris dėl Varėnos skyriuje prarastų pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, nebuvo įgyvendintas. L. K., pakeitusiais savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, net du kartus pagal tuos pačius dokumentus buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę. Todėl pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus. Pareiškėjas, gavęs Varėnos skyriaus sprendimą ir su juo nesutikdamas, Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka jį apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui netenkinus jo skundo, ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į teismą. Administracinė byla Nr. 1-1826-437/2013 šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kadangi administracinėje byloje nagrinėjamo skundo reikalavimų tenkinimas, o kartu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo vertinimas, tiesiogiai priklausys nuo to, ar bus nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjas kreipsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl administracinės bylos Nr. 1-1826-437/2013 sustabdymo iki bus išnagrinėtas jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Būtina pažymėti, kad pareiškėjas, siekdamas operatyvaus ir ekonomiško teismo proceso, savo pirminiame skunde administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013 be kita ko reiškė alternatyvų reikalavimą, netenkinus šio skundo 1-4 punktų reikalavimų, atnaujinti jam terminą prašymui ir nuosavybės bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė nagrinėti šį prašymą, t. y. - 2013-01-14 nutartyje nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, t. y. nereikšti sąlyginio reikalavimo dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas ši pareiškimą paduoda dar nepasibaigus apeliaciniam procesui administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013.

24Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tinkamai ir laiku realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui sutrukdė už nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą atsakingų tuometės Alytaus apskrities viršininko administracijos ir dabartinės NŽT Varėnos skyriaus pareigūnų su valstybės tarnautojo statusu nesuderinamas darbas, jų nekompetetingumas, pasireiškęs ypač ilgą laiką - apie 20 metų trukusiu neveikimu, vilkinimu informuoti pretendentą apie trūkstamus dokumentus, jam parengtų dokumentų praradimas. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojo statusas suponuoja jo pareigą laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, bei juos tinkamai vykdyti ir kompetencijos ribose padėti piliečiams realizuoti jų teises. Atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą pareigūnai privalėjo laiku ir nustatyta tvarka vykdyti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras, nuolat apie tai tinkamai informuoti pareiškėją, o nesant reikalingų dokumentų - apie tai jam pranešti dar 1992-1993 metais. Turėdamas savalaikiai pateiktą informaciją, pareiškėjas nebūtų praleidęs termino kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, skirtingai negu dabartiniu metu, pareiškėjui nebūtų apsunkintas juridinio fakto įrodinėjimo procesas, nes prieš 20 metų dar buvo gyvi liudytojai, kurie galėjo paliudyti šiai bylai svarbias aplinkybes ir kurie šiuo metu jau yra mirę.

25Atsižvelgiant į išdėstytą, priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti, pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

26Dėl teismingumo

27Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje iš esmės panašioje savo aplinkybėmis byloje, kurioje, kaip ir šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą dėl praleistų terminų prašymui ir dokumentams paduoti atnaujinimo, tačiau teismas nutartimi atsisakė pareiškimą priimti, pateiktus išaiškinimus ir proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, taip pat atsižvelgiant į būtinybę bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, pripažintina, kad visi šio pareiškimo reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

28Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 1991-12-09 tuometinei Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. ir K. K. turėtą žemę Mitraukos kaime. Dokumentų, įrodančių žemės valdymo nuosavybės teise faktą, tuo metu pateikta nebuvo.

29Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos ekspertų komisija 1994-02-15 nutarė, kad 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas yra pakankamas dokumentas atkurti nuosavybės teises Mitraukos kaimo žemės savininkams į 410,70 ha bendro ploto žemės, tame skaičiuje 316,37 ha miško, buvusius Alytaus apskrityje, Varėnos valsčiuje, Mitraukos kaime.

30Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993-07-29 priėmė pažymą, pagal kurią žemės savininkas J. K. (taip dokumente) Alytaus apskrities Varėnos apylinkėje, Mitraukos kaime turėjo iš viso 6,60 ha žemės. Žodžiai ir skaičiai „1940 m. liepos 22 d." pažymoje išbraukti.

31Pareiškėjas 1994-07-16 rašytame pareiškime, adresuotame Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai, nurodė, kad pageidauja paveldimos žemės dalį 3,30 ha susigrąžinti natūra Mitraukos kaime.

32Alytaus apskrities viršininko (toliau - AAV) 2000-06-28 sprendimu Nr. 38-9068 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. P. " Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,43 ha žemės ir 2,87 miško.

33Pareiškėjas 2007-09-27 kreipėsi į AAV administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas panaikinti minėtą 2000-06-28 sprendimą Nr. 38-9068, argumentuodamas tuo, kad šio sprendimo projektas jo, Pareiškėjo, nebuvo suderintas, o žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad, kaip ir anksčiau, pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra (Mitraukos arba Senosios Varėnos kaime). Taip pat šiame prašyme Pareiškėjas išreiškė valią, kad jam priklausanti žemės dalis būtų grąžinta Varėnos miesto teritorijoje suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

34Tenkinant Pareiškėjo 2007-09-27 prašymą, buvo priimtas AAV 2008-04-01 įsakymas Nr. 38-Z-718 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 38-752 keitimo, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 38-9068 panaikinimo", kuriuo, be kita ko, buvo panaikintas AAV 2000-06-28 sprendimas Nr. 38-9068.

35Taip pat pažymėtina, kad panaikinus AAV 2000-06-28 sprendimą Nr. 38-9068 Pareiškėjas buvo įrašytas į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Varėnos mieste, eilę, patvirtintą AAV 2010-06-16 įsakymu Nr. Ž-2205(1.3), kuri buvo patikslinta Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-02-07 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-120. Šioje eilėje Pareiškėjas įrašytas 15-tuoju numeriu pagal pirminio prašymo padavimo datą - 1991-12-09.

36Rengiant Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678 (toliau - 2011 m. žemėtvarkos projektas), Pareiškėjui buvo suprojektuoti grąžinti natūra šie žemės plotai: 0,05 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas Nr. 351, 0,06 ha kitos paskirties žemės plotas Nr. 326; 0,04 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas Nr. 327 ir 3,00 ha miškų ūkio paskirties žemės plotas Nr. 811.

372012-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gauti du Pareiškėjo prašymai: pateikti su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių dokumentų kopijas ir dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises Pareiškėjui priėmimo klausimo.

38Atsakant į šiuos Pareiškėjo prašymus buvo pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje turimi archyviniai J. K. ir K. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentai ir nustatyta, kad Pareiškėjas yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į K. K. ir J. K. turėtą žemę, tačiau šis pagal turimus dokumentus mirė dar 1935-10-27, t. y. iki visuotinio žemės nacionalizavimo, todėl negalėjo būti žemės savininkas 1940 metais. Dėl to Pareiškėjas negali pretenduoti į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisių atkūrimą. Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2012-09-18 raštu Nr. 3SD-(14.3.104)-2967 (toliau - Varėnos skyriaus sprendimas), kuriuo taip pat Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas nuosavybės teise valdė žemę po J. K. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos. Šiuo Varėnos skyriaus sprendimu taip pat buvo konstatuota, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-09-28 pažyma Nr. 11060 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" (toliau - 1999-09-28 Pažyma) buvo priimta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl naikintina.

39Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Varėnos skyriaus sprendimu, kreipėsi su skundu į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir prašė panaikinti šį Varėnos skyriaus sprendimą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių atlikti su nuosavybės teisių atkūrimu Pareiškėjui susijusius veiksmus. Nacionalinėje žemės tarnyboje išnagrinėjus Pareiškėjo skundą, buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-12-14 sprendimas Nr. lT-(7.5)-101 „Dėl S. P. skundo nagrinėjimo" (toliau-Direktoriaus sprendimas), kuriuo Pareiškėjo skundas iš dalies buvo atmestas kaip nepagrįstas. Siame Direktoriaus sprendime konstatuota, kad visuotinio žemės nacionalizavimo metu J. K. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti 6,6 ha žemės ploto savininkas, kadangi jis mirė dar 1935-10-27. Todėl Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos ekspertų komisijos 1994-02-15 pasiūlymas-išvada ta dalimi, kuria nustatyta, kad J. K. buvo nacionalizuotos žemės savininkas, yra neteisėtas. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką Direktoriaus sprendime pažymėta, kad prieš atkuriant nuosavybės teises yra privalu nustatyti, kas buvo žemės savininkas po J. K. mirties 1935-10-27 iki 1940-07-22 įvykdytos žemės nacionalizacijos. Kadangi nagrinėjamu atveju administracine tvarka nėra galimybės nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu buvo žemės, iki mirties valdytos J. K., savininkai, Direktoriaus sprendime konstatuota, kad Varėnos skyriaus sprendime pagrįstai atsisakyta vykdyti tolesnę nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūrą Pareiškėjo atžvilgiu. Direktoriaus sprendime taip pat pažymėta, kad nėra pagrindo „atstatyti" prarastos 1999-09-28 Pažymos, kadangi, remiantis išvardytais argumentais, ši pažyma buvo priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negali sukurti teisinių pasekmių institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą. Konstatavus tai, skundžiamu Direktoriaus sprendimu nuspręsta įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėją panaikinti Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos ekspertų komisijos 1994-02-15 pasiūlymą-išvadą ta dalimi, kuria buvo pasiūlyta parengti pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų J. K. vardu (2.1. punktas); panaikinti Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1993-09-29 pažymą (2.2. punktas); pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-02-07 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-120 išbraukiant S. P. pavardę iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Varėnos mieste, eilės (2.3. punktas); pakeisti Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai vykdant Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678, išbraukiant sąrašo 67-ąją eilutę (2.4. punktas); įtraukti Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678, suprojektuotus žemės sklypus Nr. 325, Nr. 326, Nr. 327 ir miško sklypą Nr. 811 j laisvos žemės fondo žemės plotus (2.5. punktas); pateikti Pareiškėjui jo 2012-08-08 prašyme nurodytų dokumentų, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) pareiškėjui gali būti pateikti, kopijas, išskyrus Direktoriaus sprendimo 2.1-2.5 punktuose nurodytų dokumentų, kuriuos reikia pakeisti ar panaikinti, taip pat su Varėnos skyriaus sprendimu pareiškėjui pateiktų dokumentų, kopijas (2.6. punktas) bei kreiptis į L. K. informuojant apie būtinybę teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kas valdė nacionalizavimo metu žemę, kurią iki 1935-10-27 valdė J. K., o to nepadarius, imtis priemonių dėl AAV 2004-05-24 sprendimo Nr. 38-18569, kuriuo L. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. K. žemę, panaikinimo (2.7. punktas).

40Vykdant Direktoriaus sprendimo 2.3. punkte nurodytą įpareigojimą buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-01-07 įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-11 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010-06-16 įsakymo Nr. 38-2205-(1.3.) „Dėl piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Varėnos mieste, eilės tvirtinimo" pakeitimo" (toliau - Įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-11), kuriuo iš Piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Varėnos mieste, eilių, patvirtintų Alytaus apskrities viršininko 2010-06-16 įsakymu Nr. 38-2205-(1.3.) (Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-02 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-120 redakcija), išbraukta S. P. pavardė. Taip pat vykdant Direktoriaus sprendimo 2.4. ir 2.5. punktuose nurodytus įpareigojimus buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-89 „Dėl Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678, keitimo" (toliau - Įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-89).

41Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013-01-07 pateikė pareiškimą administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013, kuriuo prašė:

  1. Panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-12-14 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-101 „Dėl S. P. skundo nagrinėjimo";
  2. Panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-09-18 sprendimą Nr. 3SD-(14.3.104)-2967 „Dėl skundo išnagrinėjimo";
  3. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti iš S. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dingusį dokumentą - 1999-09-28 Pažymą, arba pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus išduoti naują pažymą, patvirtinančią S. P. teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelės K. K. ir motinos I. K. (P.-M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Mitraukos kaime, Varėnos rajone;
  1. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus išnagrinėti S. P. 2012-10-15 skundo neišnagrinėtą dalį, kurioje buvo prašoma išsiaiškinti 1999-09-28 Pažymos bei S. P. 2000 metų nuosavybės teisių atkūrimo bylos neteisėto praradimo Varėnos skyriuje aplinkybes bei kaltus dėl dokumentų praradimo asmenis, taip pat išsiaiškinti, ar nėra dingę ir dalis dokumentų iš buvusių savininkų J. K. ir K. K. archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 107V bei, esant pagrindui, dėl šių faktų kreiptis į teisėsaugos institucijas;
  2. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus išnagrinėti S. P. 2012-10-15 skundo neišnagrinėtą dalį, kurioje buvo prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių atlikti Viešojo administravimo įstatymo Trečiajame skirsnyje numatytą administracinę procedūrą dėl S. P. prašymo nušalinti specialistą V. V. nuo jo nuosavybės teisių atkūrimo proceso;
  3. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išduoti S. P. visų jo 2012-08-08 prašyme nurodytų dokumentų, kurie nebuvo pateikti kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2012-09-18 ir 2012-12-28 raštais Nr. 3SD-(14.3.104.)-2967 ir Nr. 3SD-(14.3.104.)-3886 patvirtintas kopijas.

42Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje 2013-01-28 buvo gauta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai sustabdytas Direktoriaus sprendimo 2.1.-2.5. punktų galiojimas ir uždrausta Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui panaikinti ar pakeisti šiuose Direktoriaus sprendimo punktuose nurodytus administracinius aktus. Atsižvelgiant į šią Teismo nutartį Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-137 buvo laikinai sustabdytas Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-11 ir Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-89 galiojimas.

43Minėtoje administracinėje byloje Pareiškėjas 2013-03-20 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (toliau - Patikslintas skundas), kuriuo, be 2013-01-07 skunde nurodytų reikalavimų, prašė panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-11 dalį dėl S. P. pavardės išbraukimo iš AAV 2010-06-16 įsakymu Nr. 38-2205-(1.3.) patvirtintos Piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Varėnos mieste, eilės ir Įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-89, kuriuo S. P. išbrauktas iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-29 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-678 patvirtinto Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir kuriuo paimti į laisvos valstybinės žemės fondą S. P. šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai: 0,05 ha žemės sklypas Nr. 3/351, 0,06 ha žemės sklypas Nr. 3/326, 0,04 ha žemės sklypas Nr. 3/327 ir 3,00 ha žemės sklypas Nr. 8/811, esantys ( - ), Varėnos seniūnijoje, Varėnos rajono savivaldybėje.

44Administracinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-07-03 priėmė sprendimą, kuriuo Pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Direktoriaus sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1993-09-29 pažymą, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos vadovą išnagrinėti S. P. 2012-10-15 neišnagrinėtą skundo dalį, kurioje buvo prašoma išsiaiškinti 1999-09-28 Pažymos bei S. P. 2000 metų nuosavybės teisių atkūrimo bylos praradimo Varėnos skyriuje aplinkybes, taip pat išsiaiškinti, ar nėra dingę ir dalis dokumentų iš buvusių savininkų J. K. ir K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus išnagrinėti S. P. 2012-10-15 skundo neišnagrinėtą dalį, kurioje buvo prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių atlikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Trečiajame skirsnyje numatytą administracinę procedūrą dėl S. P. prašymo nušalinti specialistą V. V. nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso Pareiškėjo byloje ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą išduoti preiškėjui S. P. visų jo 2012-08-08 prašyme nurodytų dokumentų, kurie jam nebuvo pateikti kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2012-09-18 ir 2012-12-28 raštais Nr. 3SD-(14.3.104.)-2967 ir Nr. 3SD-(14.3.104.)-3886 kopijas. Likusius Pareiškėjo reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

45Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013 toje dalyje, kurioje Pareiškėjo skundo dalis dėl Direktoriaus sprendimo panaikinimo, Varėnos skyriaus sprendimo panaikinimo, Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-11 dalies, Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-89 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti iš S. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dingusį dokumentą - 1999-09-28 Pažymą arba pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus išduoti naują pažymą, patvirtinančią S. P. teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelės K. K. ir motinos I. K. (P.-M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Mitraukos kaime, Varėnos rajone, buvo atmesta kaip nepagrįsta. Šiuo metu administracinė byla Nr. 1-1826-437/2013 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

46Dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo fakto nustatymo

47Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 m. nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P.-M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vis., Mitraukos k., paveldėtos iš sutuoktinio ir tėvo J. K..

48Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosavybės teisių atkūrimo subjektu įvardijamas turto savininkas. Todėl sprendžiant, kas buvo turto savininkas, kuriam galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, būtina nustatyti, kam turtas nuosavybės teise priklausė būtent jo nacionalizavimo metu. Tai nustatyta ir Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, savininką apibrėžiant kaip asmenį, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, turto savininkas turėtų būti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklausė turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Dėl to ir teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi aiškintis, ar turtas, dėl kurio prašoma nustatyti atitinkamą faktą, priklausė nuosavybės teise tam tikram asmeniui būtent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas. Kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. turi būti nustatoma pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus. Ši nuostata ne kartą buvo pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008). Tokia pati pozicija dėstoma ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas).

49Pareiškime teismui Pareiškėjas remiasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 pažyma Nr. (P 1-6974) P2-7970, kurioje nurodyta, kad J. K. (J. K.) mirė 1935-10-27 Mitraukos kaime 57 metų amžiaus ir kad jis po mirties paliko žmoną K. K., sūnų S., dukterį I.. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis J. K. mirties 1935-10-27 metu šioje teritorijoje galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies (toliau -Sąvadas) nuostatomis Pareiškėjas teigia, kad po J. K. mirties jo turtą, konkrečiai 6,60 ha žemės Mitraukos k., paveldėjo sutuoktinė K. K. (1/4 dalį, t. y. 1,65 ha) ir vaikai -S. K. ir I. K. (po 3/8 dalis, t. y. po 2,47 ha). Nesutinkame su šiais Pareiškimo argumentais.

50Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pareiškėjui neįrodžius pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškimas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Taigi pagal CPK 178 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką Pareiškėjas, norėdamas atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, turi įrodyti, kad iki nacionalizavimo žemę nuosavybės teise valdė K. K. ir I. K..

51Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

52Pažymėtina, kad Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, apie tai, kad K. K. ir I. K. apskritai buvo kokio nors žemės ploto savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos. Vien tai, kad J. K. sutuoktinė K. K. ir dukra I. K. galėjo turėti teisę pagal Sąvadą paveldėti J. K. turtą, neleidžia daryti motyvuotos prielaidos, kad šie asmenys paveldėjo atitinkamomis dalimis J. K. turėtą žemę ir ją valdė nuosavybės teise iki visuotinio žemės nacionalizavimo 1940-07-22.

53Pareiškime taip pat teigiama, iki J. K. mirties ar po jos ginčo žemė nebuvo parduota ar kitaip perleista, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo byloje apie tai duomenų nėra. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla yra formuojama pagal pretendentų pateiktus dokumentus, taip pat ir pagal iš valstybinių archyvų gautus dokumentus, tačiau joje ne visais atvejais yra visa galima archyvinė dokumentacija apie konkretaus buvusio savininko valdytą žemę, todėl įrodinėjant tam tikrų sandorių, galimai atliktų su šia žeme, buvimą ar nebuvimą praeityje, negalima remtis vien nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais duomenimis. Taigi Pareiškėjas, siekdamas įrodyti faktą, kad J. K. iki mirties valdyta žemė po jo mirties nebuvo perleista, turėtų kreiptis į Lietuvos valstybinius archyvus dėl tokios informacijos gavimo.

54Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame buvo įrašytas J. K., valdęs 6,60 ha žemės, buvo surašytas 1941-04-02, t. y. jau po įvykdytos žemės nacionalizacijos, o jokių kitų dokumentų, leidžiančių spręsti apie J. K. iki mirties valdytos žemės kiekį, Pareiškėjas nepateikia, taigi negalima neginčijamai teigti, kad iki savo mirties J. K. valdė būtent 6,60 ha žemės kiekį, kurį galimai paveldėjo jo sutuoktinė ir vaikai.

55Pareiškėjas, įrodinėdamas faktą, kad J. K. žemė iki ar po jo mirties nebuvo perleista arba paveldėta pagal testamentą, remiasi tuo, kad tokiu atveju į minėtą archyvinį sąrašą būtų buvęs įrašytas naujas žemės savininkas. Ši prielaida atmestina kaip nepagrįsta, kadangi remiantis ta pačia logika galima būtų manyti, kad J. K. valdytos žemės netgi galėjo nepaveldėti joks asmuo, kadangi į šį sąrašą taip pat nebuvo įrašyti ir J. K. įstatyminiai įpėdiniai kaip naujieji žemės savininkai.

56Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjo motinos I. K. teisės paveldėti po tėvo J. K. mirties svarbi aplinkybė yra ta, kad I. K. ištekėjo 1931-06-30, t. y. dar iki J. K. mirties. Tai reiškia, kad ištekėdama I. K. galėjo gauti kraitį ir taip netekti teisės paveldėti po tėvo mirties. Toks aiškinimas atitinka ir tuometinio Vyriausiojo Tribunolo bylose suformuotą praktiką.

57Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darytina išvada, kad Pareiškėjas neįrodė, jog iki 1940 m. nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P.-M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vis., Mitraukos k., paveldėtos iš sutuoktinio ir tėvo J. K., todėl Pareiškimo reikalavimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

58Dėl praleisto termino prašymui, nuosavybės teises įrodantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo

59Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, reikalingiems atkurti nuosavybės teises į K. K. ir I. K. (P.-M.) Varėnos vis., Mitraukos k. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, paduoti.

60Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti nustatytais terminais ir tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

61Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šį teisinį reguliavimą, yra priėjęs prie išvados, kad teisinį pagrindą prašyti atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti turi tik tie pretendentai, kurie, jeigu dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turto valdymo nuosavybės teise faktą, remiantis Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nustatė teisme CPK nustatyta tvarka. Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi pirma nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti - prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės. Priešingu atveju, t. y. konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti ir vien dėl to prašymas atnaujinti terminą procedūriniam veiksmui atlikti turėtų būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2007).

63Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad Pareiškimo prašymas nustatyti juridinį faktą, jog K. K., dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjas yra kreipęsis, buvo tam tikro žemės kiekio savininkė jos nacionalizavimo metu, yra laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas, darytina išvada, kad yra atmestinas ir Pareiškėjo prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsio 4 dalyje nustatytą giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

64Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių į I. K. (P.-M.) galimai valdytą žemę atkūrimo.

65Termino praleidimo priežastimi Pareiškėjas nurodo iš esmės vienintelę aplinkybę, kad terminą praleido dėl to, kad žemėtvarkos tarnyba jo laiku neinformavo apie tai, kad trūksta prašymo ar kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl Pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus.

66Pažymėtina, kad paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams.

67Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 1991-12-09 pateikdamas prašymą buvusiais savininkais nurodė senelius J. K. ir K. K., o archyvinių duomenų apie tai, kad buvusiais žemės savininkais galėjo būti kiti asmenys, žemėtvarkos tarnyba neturėjo ir iki šiol neturi, todėl ir informuoti Pareiškėją apie tai, kad trūksta prašymo ar kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, žemėtvarkos tarnyba negalėjo.

68Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l46-131-1 T).

69Pažymėtina, kad teisės aktai apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo ir yra skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Pasekmių, kurios kyla (gali kilti) asmeniui, kuris praleidžia įstatymu nustatytą terminą, numatymas patenka į apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartus. Todėl asmuo, kuris įstatymu nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių (tarp jų dėl nerūpestingumo, neapdairumo, neatidumo) turi prisiimti iš to kylančias pasekmes kaip savo elgesio rezultatą.

70Iš archyvinėje J. K. ir K. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančio J. K. mirties akto įrašo Nr. 33 matyti, J. K. (taip dokumente) mirė 1935-10-27, t. y. iki visuotinio žemės nacionalizavimo, todėl negalėjo būti žemės savininkas 1940 metais. Dėl to Pareiškėjas negalėjo pretenduoti į senelio J. K. nuosavybės teisių atkūrimą.

71Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad bus pripažįstamos, ginamos ir įgyvendintos tik tokios jo teisės, kurios buvo įgytos pagal galiojančius teisės aktus. Taigi ginami ir saugomi yra tik teisėti asmens lūkesčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 03/04-15/04-05/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

72Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų - kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

73Taigi Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti, kad senelis J. K., kuris mirė dar iki žemės nacionalizacijos, negalėjo būti žemės savininku, kurio nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jam nuosavybės teisės bus atkurtos būtent į J. K. žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Atkūrimo įstatymo nustatyto termino laikotarpiu, nei ruošiantis šiai civilinei bylai Pareiškėjas nesikreipė į valstybinius archyvus ir nesiekė išsiaiškinti, ar jo senelė K. K. ir motina I. K., į kurių nuosavybės teisių atkūrimą Pareiškėjas pretenduoja ir siekia atnaujinti praleistu terminus, turėjo žemės iki jos nacionalizacijos ir kokį žemės kiekį nuosavybės teise galimai valdė. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, ribojusių jo valią taip, kad jis nebūtų galėjęs gauti šios informacijos laiku. Tai rodo, kad Pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, dėl to turėtų prisiimti iš to kylančias pasekmes. Kartu su Pareiškimu pateikiami skambučių išskaidymo išrašai galėtų tik patvirtinti faktą, kad Pareiškėjas 2012 metais skambino į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių ir galimai teiravosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau šie išrašai neįrodo to, kad Pareiškėjas buvo aktyvus nuosavybės teisių atkūrimo procese būtent Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų laikotarpiu, nes tik iki 2001-12-31 ir iki 2003-12-31 egzistavusios šių terminų praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis.

74Pareiškime teismui taip pat akcentuojama, kad 2000 metais netgi buvo priimtas AAV sprendimas atkurti Pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo žemę, kuris „dėl Varėnos skyriuje prarastų pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, nebuvo įgyvendintas". Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos Pareiškėjas pradėjo laikytis tik kilus teisminiams ginčams dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad AAV 2000-06-28 sprendimas Nr. 38-9068 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui buvo panaikintas jo paties iniciatyva ir argumentuojant ne prarastų dokumentų faktu, o tuo kad, šio sprendimo projektas jo, Pareiškėjo, nebuvo suderintas, o žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (Pareiškėjo 2007-09-27 prašymas). Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad, kaip ir anksčiau, pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra (Mitraukos, arba Senosios Varėnos, kaime). Taip pat šiame prašyme Pareiškėjas pirmą kartą išreiškė valią, kad jam priklausanti žemės dalis būtų grąžinta Varėnos miesto teritorijoje suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Atsižvelgiant į tokį prieštaringą Pareiškėjo elgesį darytina prielaida, kad Pareiškėjas siekė panaikinti AAV 2000-06-28 sprendimą Nr. 38-9068 ne dėl žemėtvarkos tarnybos veiksmų (neveikimo), o dėl paties Pareiškėjo pasikeitusios valios, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitokiu būdu negu tai buvo padaryta AAV sprendimu, t. y. dar ir suteikiant naują žemės sklypą Varėnos mieste. Šių aplinkybių visuma rodo, kad Pareiškėjui nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos ne dėl žemėtvarkos tarnybos kaltės, bet dėl paties Pareiškėjo nepagrįsto tikėjimosi, kad jam nuosavybės teisės gali būti atkurtos į senelio J. K. žemę, kuris buvo miręs dar iki visuotinės žemės nacionalizacijos, bei Pareiškėjo valios kaitos praėjus net septyneriems metams po AAV 2000-06-28 sprendimo Nr. 38-9068 priėmimo.

75Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjas prašomus atnaujinti terminus praleido ne dėl žemėtvarkos tarnybos kaltės, kadangi nei apie K. K., nei apie I. K. galimai valdytą žemę jokių archyvinių duomenų žemėtvarkos tarnyba neturėjo ir iki šiol neturi, todėl ir informuoti Pareiškėją apie tai, kad trūksta prašymo ar kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, žemėtvarkos tarnyba negalėjo. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti, kad Pareiškėjas, nepagrįstai tikėdamasis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos į dar iki nacionalizacijos mirusio senelio žemę, ir nesikreipdamas į archyvus dėl informacijos apie kitus galimus buvusius savininkus gavimo, prašomus atnaujinti terminus praleido dėl paties nepateisinamo neveikimo, todėl Pareiškimo reikalavimas atnaujinti praleistą terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, reikalingiems atkurti nuosavybės teises į K. K. ir I. K. (P.-M.) Varėnos vis., Mitraukos k. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, paduoti yra atmestinas kaip nepagrįstas.

76Dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad archyviniame dokumente įrašytas J. K. ir Pareiškėjo senelis J. K. yra tas pats asmuo

77Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše Nr. 9 įrašytas J. K. ir K. K. sutuoktinis ir I. K. (P.-M.) tėvas J. K. yra tas pats asmuo.

78Pagal J. K. ir K. K. archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius giminystės ryšio dokumentus matyti, kad S. P. gimė ( - ), tėvai -K. I. ir P. A.. Pareiškėjo motina I. K. (po santuokų P.-M.) gimė 1910-02-18, kurios tėvai buvo K. K. ir J. K.. J. K., A. mirė 1935-10-27, būdamas 57 metų amžiaus.

791941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše Nr. 9 įrašytas buvęs savininkas J. K. (tėvavardis nenurodytas), Mitraukos kaime turėjęs 6,60 ha žemės.

80Pareiškėjas tokį pavardžių nesutapimą grindžia pavardės vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą, taip pat tuo, kad dėl J. K. valdytos žemės nėra ginčo.

81CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

82Šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjo senelis J. K. mirė 1935-10-28, todėl jis negali būti laikomas buvusiu savininku nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų prasme ir į jo valdytą žemę Pareiškėjui negali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškime aiškiai nenurodoma, kokiu tikslu prašoma nustatyti šį juridinį faktą, tačiau iš Pareiškimo turinio galima spręsti, kad šis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomas nustatyti faktas Pareiškėjui neturės juridinės reikšmės, todėl šis klausimas yra nenagrinėtinas teisme.

83Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė pilnai pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

84Suinteresuotas asmuo O. A. ir jos atstovė pareiškimą palaikė iš dalies, kad sutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 1.65 ha žemės sklypą Mitraukos k.Varėnos r. Jos nurodė aplinkybes, kad palikimas atsirado pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Įpėdinis laikomas palikimą priėmusiu – kai palikimą faktiškai valdo. Palikimą faktiškai valdė, kas pasiliko gyventi J. K. namuose.

85Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į pareiškimą nurodytais pagrindais ir motyvais.

86Pareiškimas tenkintinas.

87S. P. 1991-12-09 padavė prašymą Varėnos r.Varėnos agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K., K. K. valdytą žemę ( t.1, b.l. 12).

881994-07-16 S. P. pareiškimu Varėnos ART prašė paveldimą žemės dalį 3.30 ha žemės grąžinti jam natūra Mitraukos kaime (t.1, b.l. 13).

89L. K. 1991-10-14 paduotu prašymu Varėnos rajono Varėnos ART prašė grąžinti žemę buvusio savininkų B. K., P. K., S. K. (t.1, b.l.21).

902000-06-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. valdytą nekilnojamąjį turtą 0.73 ha žemės, 2.57 ha miško, 0.43 ha žemės ir 2.87 ha miško ( t.1, b.l. 34).

912007-09-27 S. P. pateikė prašymą panaikinti priimtą apskrities sprendimą, prašydamas grąžinti visą žemę natūra ( t.1, b.l. 35).

922008-04-01 Alytaus apskrities viršininko įsakymu 2000-06-28 priimtas sprendimas dėl S. P. atkurtų nuosavybės teisių į J. K. valdytą nekilnojamąjį turtą 0.73 ha žemės, 2.57 ha miško, 0.43 ha žemės ir 2.87 ha miško, panaikintas ( t.1, b.l. 37).

932000-06-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. valdytą nekilnojamąjį turtą 0.73 ha žemės, 2.57 ha miško, 0.43 ha žemės ir 2.87 ha miško, atlyginant pinigais ( t.1, b.l. 39).

942004-04-16 L. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises vertybiniais popieriais ( akcijomis) ( t.1, b.l. 40).

952005-01-31 neatlygintinai piliečių nuosavybės perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktu L. K. buvo perduotos akcijos ( t.1, b.l. 43).

962012-09-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atsakyme S.P. nurodoma, kad dėl juridinę reišmę turinčio fakto nustatymo kasa valdė žemę iki 1940 m. nacionalizacijos ir dėl nuosavybės teisių perėmėjo turi teisę kreiptis į teismą (t.1, b.l. 48-49).

971941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše - Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše, įrašytas savininkas K. J. (taip dokumente), kuriam priklausė 6,60 ha žemės ( t.1, b.l. 70-72).

98Pagal Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymą, J. K., A. mirė 1935-10-27, kuris paliko žmoną K. K., sūnų S., dukrą I. ( t.1, b.l. 74).

99J. K. mirė 1935-10-27 ir tai patvirtina jo mirties akto įrašas ( t.1, b.l. 114).

100Pagal Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymą, kad 1903-06-16 susituokė J. K. ir K. K. ( t.1, b.l. 75).

101Alytaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad Varėnos apskrities Varėnos valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Mitrauko kaimo 1948-1952 m. ūkinėse knygose dėl P. I. turėto nekilnojamojo turto duomenų nėra ( t.1, b.l.76).78).

102K. K. mirė 1961-03-14 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties akto įrašas ( t.1, b.l. 79).

103J. K. testamento archyvo saugomose fonduose nerasta ( t.1, b.l. 80).

104S. P. tėvas A. P., o moktina – I. K. ( t.1, b.l. 115).

105P. A. sudarė santuoką su I. K. 1931-06-30 ( t.1, b.l. 117).

106I. M. mirė 1990-01-23 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas ( t.1, b.l. 116).

107Pagal archyvinę pažymą I. K. tėvas J. K., o motina – K. K. ( t.1, b.l. 6).

108K. K. mirė 1961-03-14 ( t.1, b.l. 119).

109S. K. mirė 1978-03-02 ( t.1, b.l. 120).

110Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

111Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 446 str. pareiškimas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo paduodamas atitinkamo žemės buvimo vietos apylinkės teismui.

112Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P.-M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vls., Mitraukos k., paveldėtos iš sutuoktinio ir tėvo J. K..

113Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje, todėl nagrinėtinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės nuosavybės valdymo.

114Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje bei jį detalizuojančio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises.

115Pareiškėjas neturi dokumento, kuris patvirtintų aplinkybes dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemę, po J. K. mirties, įpėdiniams paveldėjus palikimą.

1161941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą - Mitraukos kaimo žemės savininkų sąrašą, kuriame įrašytas savininkas K. J. (taip dokumente), kuriam priklausė 6,60 ha žemės (t.1, b.l. 70-72), įvertino ir priimė sprendimą dėl jų nepakankamumo institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl ypatingosios teisenos tvarka byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

117Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010).

118Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. ir kt. v. Palangos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Speisuva“ v. UAB „M-1“, bylos Nr. 3K-3-498/2009).

119Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Šios prielaidos turi būti motyvuotos ir atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-552/2010; kt.).

120Pareiškėjas aplinkybes, kad K. K. nuosavybės teisėmis valdė 1.65 ha žemės sklypą, o I. K. (P.-M.) – 2.47 ha žemės sklypą,paveldėtą po sutuoktinio ir tėvo J. K. mirties grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad J. K. mirė 1935 m. spalio 27 d., o po jo mirties liko - žmona K. K. (K. K.) ir 2 vaikai, įskaitant dukterį I. K.. Be to, nėra duomenų, kad toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens, pretenduoja į ją ir, kad dėl šios žemės yra ginčas. Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, įrašytas į 1941 m. balandžio 2 d. sąrašą, kaip J. K., yra pareiškėjo senelės K. K. vyras ir motinos I. K. tėvas - J. K..

121Iš su Alytaus apskrities archyvo pažymos pateiktų 1952-1954 m. ūkinių knygų ir K. K. 1961-03-15 mirties akto Nr. 7 matyti, kad K. K. iki mirties gyveno kartu su savo dukterimi I. P. (pareiškėjo motina). S. P. yra testamentinis savo motinos I. P. (M.) turto paveldėtojas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-07-30 pažymoje nurodyta, kad J. K., gyv. Alytaus (Vilniaus - Trakų) aps. Varėnos vls. Mitraukos (Dmitrovka) k., testamento archyve saugomuose fonduose nerasta.

122Teismas sutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. 1999-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4, administracines bylas Nr. AŪ-841-2002, A3-232-2003 ).

123J. K. palikimo atsiradimo momentu Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje (Vilniaus-Trakų apskrityje, kuriai priklausė ir Varėnos valsčius) galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis - Rytų žemių civilinė teisė, išdėstyta dviejų tomų leidinyje (Prawo cyvvilne ziem vvshodnich. Tom X cz. I zwodu praw rosijskich. Warszawa - 1932). Todėl kas po J. K. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius. Todėl teismas vadovaujasi Civilinių įstatymų 1105 straipsniu ir nustato, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais.

124Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams“. Pagal Civilinių įstatymų 1128 straipsnį, visas vaikams tenkantis palikimas būdavo dalijamas tarp jų po lygiai. Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „Palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui“. Šių normų taikymo praktiką formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kurią palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217).

125Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo įtvirtinta Civilinių įstatymų 1148 straipsnyje, kuris nustatė, kad "žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe". Taigi žmona, nors ir nebūdama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties paveldėdavo ¼ dalį vyro turto.

126Pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus - 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą matyti, kad ginčo 6,6 ha dydžio žemės sklypo Mitraukos kaime savininku iki 1935 m. spalio 27 d. buvo J. K.. Šiam mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes J. K. mirė nepalikęs testamento.

127Byloje liudytojais apklausti asmenys parodė:

128-N. T., gim.1929 m. paaiškino, kad po J. K. mirties jo turtą paveldėjo jo šeima: žmona, vaikai-S. ir I.. Jie ir dirbo žemę;

129-V. M. gim.1932 m. paaiškino, kad pažįsta J. K. šeimą, žino kur gyveno;

130-R. K., gim. 1958 m. paaiškino, kad žino, jog I. K. ištekėjo už P..J. K. turėjo du vaikus;

131-V. K., gim.1958 m. paaiškino, kad pažįsta tik O. A.;

132-V. K., gim. 1945 m. paaiškino, kad žinojo K. K..Žinojo kur jie gyveno.

133Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus po J. K. mirties liko jo sutuoktinė K. K. (K.) ir du jo vaikai - sūnus S. ir duktė I.. Įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad kuris nors iš nurodytų asmenų atsisakytų priimti palikimą, būtų gavęs dalį palikimo pinigais (išmoka), arba J. K. žemė iki ar po jo mirties būtų perleista arba paveldėta pagal testamentą, nenustatytos.

1341941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo vertinimas kartu su giminystės ryšį patvirtinančiais ir kitais archyviniais dokumentais, leidžia daryti išvadą, kad pagal tuo metu galiojusiuose Civiliniuose įstatymuose įtvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą teisinį reglamentavimą, po J. K. mirties jo turtą paveldėjo: sutuoktinė - K. K. (iki santuokos - K. K.) (1/4 dalį), o likusią dalį turto lygiomis dalimis paveldėjo J. K. vaikai - S. K. ir I. K. (pareiškėjo motina).

135Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; <...>; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį ir t. t. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas į jo motinos I. K. (P. – M.), mirusi 1961-03-14, ir senelės K. K. nacionalizacijos metu Varėnos vis., Mitraukos kaime, nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

136Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civ. b. Nr.3K-3-273/2011). Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d., nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-171/2006).

137Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki 1940 metų nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P. – M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vis., Mitraukos km., paveldėtos iš vyro ir tėvo J. K.. Dėl praleisto termino prašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo

138Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo S. P. 1991-12-09 pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra nepakankami nuosavybės teisėms atkurti, sužinojo tik gavęs 2012-09-21 Varėnos skyriaus sprendimą. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas dėl priimtų sprendimų administracine tvarka rengiant ir atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko nekilnojamąjį turtą. L. K., pakeitusiais savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, net du kartus pagal tuos pačius dokumentus buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę. Todėl pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus. Pareiškėjas, gavęs Varėnos skyriaus sprendimą ir su juo nesutikdamas, Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka jį apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui netenkinus jo skundo, ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į teismą. Administracinė byla Nr. 1-1826-437/2013 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

139Pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo10 str. 1 d. nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

140Teisme daroma išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šios teisės nerealizavo ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Institucija, priimanti sprendimus pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, laiku neinformavo pareiškėjo dėl nuosavybės teisių atkūrimo eigos. Atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą pareigūnai privalėjo laiku ir nustatyta tvarka vykdyti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras, tinkamai informuoti pareiškėją, o nesant reikalingų dokumentų - apie tai jam pranešti nedelsiant. Turėdamas savalaikiai pateiktą informaciją, pareiškėjas nebūtų praleidęs termino kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, skirtingai negu dabartiniu metu, pareiškėjui nebūtų apsunkintas juridinio fakto įrodinėjimo procesas, nes prieš 20 metų pareiškėjui būtų lengviau pateikti įrodymus, vertinant, kad per 20 metų sumažėjo galimybės surasti liudytojus, kurie galėjo paliudyti šiai bylai svarbias aplinkybes ir kurie šiuo metu jau yra mirę.

141Atsižvelgiant į išdėstytą, priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti, pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminas atnaujintinas.

142Dėl dokumento priklausymo asmeniui

143Pareiškėjas padavęs prašymą institucijai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. K. ir K. K. žemę Mitraukos kaime, Varėnos rajone, įstatymų nustatytais terminais bei tvarka, pateikė ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, o būtent: J. K. mirties akto įrašą, J. K. ir K. K. santuokos liudijimą, K. K. mirties pažymą, savo motinos I. K. po santuokų P. – M. gimimo pažymą, santuokos ir mirties liudijimus, savo gimimo liudijimą ir kitus dokumentus, kurie patvirtina jo giminystės ryšį su buvusiais savininkais. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra J. K. dukters I. K. (vėliau – P. – M.) sūnus, o J. K. ir K. K. - anūkas. Kaip matyti iš giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, J. K. mirė 1935 m. spalio 27 d. Po jo mirties liko - žmona K. K. (K. K.) ir 2 vaikai.

144Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 archyvo pažymoje (J. K. mirties akto įrašo pilname tekste) nurodyta, kad J. K. (J. K.) po mirties paliko žmoną K. K., sūnų S., dukterį I.. Dėl J. K. pavardės rašymo skirtumų pažymėtina, kad jie yra susiję su pavardės vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą: lenkiškuose dokumentuose - J. K., K., lietuviškuose - J. K., K., K. ir kt. Tokią poziciją pagrindžia ir archyvų išduoti dokumentai, kuriuose ta pati pavardė nurodoma tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis ( Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 pažymą Nr. (P1-6974)P2-7970). Be to, nėra duomenų, kad toje teritorijoje, kurioje yra ginčo žemė, kas nors be pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens, pretenduoja į ją ir, kad dėl šios žemės yra ginčas. Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, įrašytas į 1941 m. balandžio 2 d. sąrašą, kaip J. K., yra pareiškėjo senelės K. K. vyras ir motinos I. K. tėvas - J. K..

145Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 4,5 p., 448 str., teismas

Nutarė

146Pareiškimą patenkinti.

147Atnaujinti pareiškėjui S. P. praleistą terminą prašymui paduoti, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, reikalingiems atkurti nuosavybės teises į K. K. ir I. K. (P.-M.) Varėnos vls., Mitraukos kaime iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

148Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Mitraukos kaimo žemės savininkų sąraše Nr. 9 įrašytas J. K. ir K. K. sutuoktinis ir I. K. (P. – M.) tėvas J. K. yra tas pats asmuo.

149Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos K. K. nuosavybės teise valdė 1,65 ha, o I. K. (P. – M.) nuosavybės teise valdė 2,47 ha žemės Varėnos vls., Mitraukos k., paveldėtos iš sutuoktinio ir tėvo J. K..

150Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims... 3. 1. Atnaujinti praleistą terminą prašymui, nuosavybės teises bei giminystės... 4. 2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-04-02 Alytaus... 5. 3. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų... 6. Pareiškėjas nurodė, 1991 m. gruodžio 9 d. padavė prašymą Varėnos rajono... 7. Varėnos skyriaus specialistas V. V. 2012 m. sausio mėnesį telefonu... 8. Varėnos skyriaus specialistas V. V. telefonu pareiškėją per atstovę 2012... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-07-03 sprendimu... 10. Pareiškėjas dėl 2013-07-03 teismo sprendimo jo skundo atmetimo dalyje... 11. Kadangi administracinėje byloje Nr. 1-1826-437/2013 nagrinėjamo skundo... 12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas - S. P. nuosavybės... 13. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 14. Buvusių savininkų J. K. ir K. K. archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo... 15. Jis, padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. K.... 16. Iš su Alytaus apskrities archyvo 2013-01-18 raštu Nr. (7.11)A-56 pateiktų... 17. J. K. palikimo atsiradimo momentu Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje... 18. Iš byloje esančių įrodymų - 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II... 19. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 20. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę... 21. Dėl praleisto termino prašymui, nuosavybės teises patvirtinantiems ir... 22. patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo... 23. Prie šio pareiškimo pridėti įrodymai bei išdėstytos faktinės... 24. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tinkamai ir laiku... 25. Atsižvelgiant į išdėstytą, priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido... 26. Dėl teismingumo... 27. Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo... 28. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 29. Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos ekspertų... 30. Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993-07-29 priėmė pažymą,... 31. Pareiškėjas 1994-07-16 rašytame pareiškime, adresuotame Varėnos rajono... 32. Alytaus apskrities viršininko (toliau - AAV) 2000-06-28 sprendimu Nr. 38-9068... 33. Pareiškėjas 2007-09-27 kreipėsi į AAV administracijos Žemės tvarkymo... 34. Tenkinant Pareiškėjo 2007-09-27 prašymą, buvo priimtas AAV 2008-04-01... 35. Taip pat pažymėtina, kad panaikinus AAV 2000-06-28 sprendimą Nr. 38-9068... 36. Rengiant Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos... 37. 2012-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gauti du... 38. Atsakant į šiuos Pareiškėjo prašymus buvo pakartotinai išnagrinėti... 39. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Varėnos skyriaus sprendimu, kreipėsi su... 40. Vykdant Direktoriaus sprendimo 2.3. punkte nurodytą įpareigojimą buvo... 41. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013-01-07 pateikė... 42. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje 2013-01-28 buvo gauta Vilniaus... 43. Minėtoje administracinėje byloje Pareiškėjas 2013-03-20 pateikė Vilniaus... 44. Administracinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis... 45. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo... 46. Dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo fakto nustatymo... 47. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašo nustatyti juridinę... 48. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 49. Pareiškime teismui Pareiškėjas remiasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo... 50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340)... 51. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių... 52. Pažymėtina, kad Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, nei tiesioginių,... 53. Pareiškime taip pat teigiama, iki J. K. mirties ar po jos ginčo žemė nebuvo... 54. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus... 55. Pareiškėjas, įrodinėdamas faktą, kad J. K. žemė iki ar po jo mirties... 56. Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjo motinos I. K. teisės paveldėti po... 57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis minėta Lietuvos... 58. Dėl praleisto termino prašymui, nuosavybės teises įrodantiems ir... 59. Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui,... 60. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės... 61. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šį teisinį reguliavimą, yra... 63. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir... 64. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės... 65. Termino praleidimo priežastimi Pareiškėjas nurodo iš esmės vienintelę... 66. Pažymėtina, kad paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra... 67. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 1991-12-09 pateikdamas prašymą... 68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 69. Pažymėtina, kad teisės aktai apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą... 70. Iš archyvinėje J. K. ir K. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje... 71. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad... 72. Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų - kad... 73. Taigi Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti, kad... 74. Pareiškime teismui taip pat akcentuojama, kad 2000 metais netgi buvo priimtas... 75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjas... 76. Dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad archyviniame dokumente įrašytas... 77. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 78. Pagal J. K. ir K. K. archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje... 79. 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos... 80. Pareiškėjas tokį pavardžių nesutapimą grindžia pavardės vertimu iš... 81. CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo... 82. Šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjo senelis J. K.... 83. Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė pilnai pareiškime nurodytais... 84. Suinteresuotas asmuo O. A. ir jos atstovė pareiškimą palaikė iš dalies,... 85. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 86. Pareiškimas tenkintinas.... 87. S. P. 1991-12-09 padavė prašymą Varėnos r.Varėnos agrarinės reformos... 88. 1994-07-16 S. P. pareiškimu Varėnos ART prašė paveldimą žemės dalį 3.30... 89. L. K. 1991-10-14 paduotu prašymu Varėnos rajono Varėnos ART prašė... 90. 2000-06-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu S. P. buvo... 91. 2007-09-27 S. P. pateikė prašymą panaikinti priimtą apskrities sprendimą,... 92. 2008-04-01 Alytaus apskrities viršininko įsakymu 2000-06-28 priimtas... 93. 2000-06-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu L. K. buvo... 94. 2004-04-16 L. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises vertybiniais... 95. 2005-01-31 neatlygintinai piliečių nuosavybės perduodamų akcijų perdavimo... 96. 2012-09-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 97. 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos... 98. Pagal Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymą, J. K., A. mirė... 99. J. K. mirė 1935-10-27 ir tai patvirtina jo mirties akto įrašas ( t.1, b.l.... 100. Pagal Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymą, kad 1903-06-16 susituokė... 101. Alytaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad Varėnos apskrities Varėnos... 102. K. K. mirė 1961-03-14 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties akto įrašas (... 103. J. K. testamento archyvo saugomose fonduose nerasta ( t.1, b.l. 80).... 104. S. P. tėvas A. P., o moktina – I. K. ( t.1, b.l. 115).... 105. P. A. sudarė santuoką su I. K. 1931-06-30 ( t.1, b.l. 117).... 106. I. M. mirė 1990-01-23 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (... 107. Pagal archyvinę pažymą I. K. tėvas J. K., o motina – K. K. ( t.1, b.l.... 108. K. K. mirė 1961-03-14 ( t.1, b.l. 119).... 109. S. K. mirė 1978-03-02 ( t.1, b.l. 120).... 110. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 111. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 446 str. pareiškimas dėl žemės... 112. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki... 113. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 114. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 115. Pareiškėjas neturi dokumento, kuris patvirtintų aplinkybes dėl nuosavybės... 116. 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos... 117. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro,... 118. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl... 119. Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad... 120. Pareiškėjas aplinkybes, kad K. K. nuosavybės teisėmis valdė 1.65 ha... 121. Iš su Alytaus apskrities archyvo pažymos pateiktų 1952-1954 m. ūkinių... 122. Teismas sutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad aplinkybė, kas buvo po 1940 m.... 123. J. K. palikimo atsiradimo momentu Lenkijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje... 124. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė... 125. Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo... 126. Pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus - 1941-04-02 Alytaus apskrities... 127. Byloje liudytojais apklausti asmenys parodė:... 128. -N. T., gim.1929 m. paaiškino, kad po J. K. mirties jo turtą paveldėjo jo... 129. -V. M. gim.1932 m. paaiškino, kad pažįsta J. K. šeimą, žino kur gyveno;... 130. -R. K., gim. 1958 m. paaiškino, kad žino, jog I. K. ištekėjo už P..J. K.... 131. -V. K., gim.1958 m. paaiškino, kad pažįsta tik O. A.;... 132. -V. K., gim. 1945 m. paaiškino, kad žinojo K. K..Žinojo kur jie gyveno.... 133. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus po J. K.... 134. 1941-04-02 Alytaus apskrities Varėnos II valsčiaus Mergažerės seniūnijos... 135. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 136. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad lingvistiškai ir... 137. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytinas juridinę reikšmę... 138. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo S. P. 1991-12-09 pateiktas... 139. Pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 140. Teisme daroma išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku ir tvarka... 141. Atsižvelgiant į išdėstytą, priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido... 142. Dėl dokumento priklausymo asmeniui... 143. Pareiškėjas padavęs prašymą institucijai atkurti nuosavybės teises į... 144. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-10-12 archyvo pažymoje (J. K.... 145. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 4,5 p., 448... 146. Pareiškimą patenkinti.... 147. Atnaujinti pareiškėjui S. P. praleistą terminą prašymui paduoti,... 148. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-04-02 Alytaus... 149. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų... 150. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...