Byla 2A-1292-798/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Andrutės Kalinauskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. B. ir R. T. (R. T.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Liptransa“ ir akcinei bendrovei „Grigiškės“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai T. B. ir R. T. kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei T. B. solidariai iš atsakovų UAB „Liptransa“ ir AB „Grigiškės“ 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 7368 Lt paminklo pastatymo išlaidas, ieškovui R. T. solidariai iš atsakovų 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jie nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 14:30 val. atsakovo AB „Grigiškės“ teritorijoje žuvo UAB „Liptransa“ vairuotojas-ekspeditorius S. B. (S. B.), kuris buvo T. B. sutuoktinis ir R. T. artimasis, su kuriuo jis palaikė artimus, šeimyninius, draugiškus santykius iki savo žūties. S. B. pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 27 buvo priimtas į UAB „Liptransa“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. UAB „Liptransa“ direktorius Z. L. 2012 m. liepos 31 d. davė vairuotojui telefoninį nurodymą pervežti užsakovui - AB „Grigiškės“ krovinį. S. B. 2012 m. rugpjūčio 1 d. pasikrovė UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvėje krovinį - presuotos makulatūros ryšulius į vilkiko puspriekabę ir nuvežė krovinį iškrauti į AB „Grigiškės“. Krovinio ryšuliai į puspriekabę buvo sukrauti trimis eilėmis per puspriekabės plotį ir keturiomis eilėmis vienas ant kito per jos aukšti. Presuotos makulatūros ryšulių iškrovimas iš auto vilkiko puspriekabės AB „Grigiškės“ iškrovimo aikštelės patalpose - angare, buvo pradėtas 14:00 val. Krovinį iš auto vilkiko puspriekabės auto krautuvu krovė atsakovo AB „Grigiškės“ darbuotojas A. V.. Iškrautus ryšulius darbuotojas auto krautuvu vežė ir statė ant iškrovimo aikštelės grindų. Apie 14:20 val. kairė puspriekabės pusė buvo iškrauta, tuomet A. V. iškrautus ryšulius nuo grindų vežė į sandėli. Tuo metu S. B., apsukęs auto vilkiką su puspriekabe kitu galu, ruošė kitą (dešinę) puspriekabės pusę krovinio iškrovimui, t.y. atitraukė tentą ir nuiminėjo horizontalias apsaugines lentas nuo puspriekabės kėbulo statramsčių. Apsauginės lentos, apsaugančios nuo krovinio virtimo, iš puspriekabėje esančių keturių statramsčių trapų buvo nuimtos nuo trijų statramsčių. Ieškovai pažymi, kad AB „Grigiškės“ auto krautuvo vairuotojas A. V., vairuotojo-ekspeditoriaus S. B. puspriekabės paruošimo eigos krovinio iškrovimui, nematė. Pagal A. V. paaiškinimą apie 14:30 val., atvažiavus jam į angarą paimti pervežti į sandėlį eilinių presuotos makulatūros ryšulių, pamatė ant žemės prispaustą S. B.. Apie 14:35 val. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri konstatavo S. B. mirtį. Valstybinė darbo inspekcija atlikusi 2012 m. rugpjūčio 1 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistė savo išvada Nr. M 1026/12(01) nustatė kūno sumušimą ir spaudimą. Nustatytų sužalojimų pagrindu specialistė priėjo išvados, jog S. B. mirė nuo kūno sumušimo ir spaudimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens-pakaušio srityje, centre; kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose momeninėse ir pakaušinėse skiltyse, krauju šoniniuose skilveliuose; kraujosruvomis krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairėje pusėje ir nugariniame paviršiuje tarpumentyje, krūtinkaulio ir daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, stuburo X-XI slankstelio keterinių ataugų lūžiais; kraujosruva pilvo kairėje pusėje, dubens kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, neilgai trukus iki mirties. Lavono kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta. Ieškovai pažymėjo, kad jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kaip artimi asmenys, nes jų santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs.

5Atsakovas UAB „Liptransa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Jis nurodė, kad žuvęs UAB ,,Liptransa“ vairuotojas S. B. įmonėje priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi. Atvežęs krovinį į UAB „Grigiškės“ jis pastatė automobilį krovinio iškrovimui. Jis nėra krovėjas ir jam nepriklauso nuimdinėti krovinio apsaugines lentas nuo statramsčių. Visą iškrovimo procedūrą atlieka iškrovimą atliekantys UAB „Grigiškės“ darbuotojai, kurie atsakingi už iškrovimo darbus. Vairuotojas neprivalo dalyvauti krovinio iškrovime, juo labiau būti pavojingoje vietoje prie krovinio iškrovimo. UAB „Grigiškės“ darbuotojai atsakingi už krovinio iškrovimą privalo užtikrinti saugų krovinio iškrovimą ir neleisti dalyvauti prie krovinio iškrovimo pašalinių asmenų (šiuo atveju vairuotojo). Vairuotojas buvo pats ypač nerūpestingas ir neatidus. Tokio pobūdžio krovinį į UAB „Grigiškės“ jis vežė kelias dešimtis kartų, todėl jam gerai buvo žinoma iškrovimo tvarka ir iki šiol nelaimingų atsitikimų neįvyko. Atsakovo teigimu, Valstybinės darbo inspekcijos išvada dėl saugos ir sveikatos kontrolės nebuvimo ir nesilaikymo negali būti taikoma atsakovui UAB „Liptransa“, kadangi iškrovimo darbų, kurių metu žuvo vairuotojas, jis neatliko, iškrovimo darbams nevadovavo, todėl negalėjo užtikrinti saugos ir sveikatos kontrolės iškrovimo metu. Todėl UAB „Liptransa“, atsakovo teigimu, nėra atsakinga už vairuotojo žūtį ir negali būti atsakovu. Atsakovo nuomone, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio UAB „Liptransa“ nėra atsakinga. Pažymėjo, kad nesant nustatytai UAB „Liptransa“ kaltei negali būti ir atsakomybės, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininko, nes automobilis įvykio metu nevažiavo, todėl negali būti vertinamas, kaip padidinto pavojaus šaltinio pasėkoje įvykęs nelaimingas atsitikimas. Todėl, pasak atsakovo, jokios solidarios atsakomybės kartu su UAB „Grigiškės“ nėra ir negali būti, nes UAB „Liptransa“ žalos ieškovams nepadarė. Pažymi, kad ieškovė gavo kompensaciją už jos vyro žūtį, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Todėl atsakovas mano, kad ši kompensacija ir yra neturtinės žalos atlyginimas už darbuotojo žūtį darbe. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovų reikalavimas priteisti paminklo pastatymo išlaidas yra niekuo nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

6Atsakovas AB „Grigiškės“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“ nevykdė darbo kartu (bendros veiklos), kaip tai apibrėžiama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje. UAB „Liptransa“ kaip profesionalus vežėjas teikė paslaugą AB „Grigiškės“, reikalingą pastarosios gamybinėms reikmėms tenkinti. Tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“ siejo išimtinai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai - AB „Grigiškės“ pirko paslaugą ir turėjo teisę reikalauti, kad UAB „Liptransa“ skirtų tam tikslui reikalingą kvalifikuotą personalą, pervežtų krovinį ir jos naudojamą pervežimui transporto priemonę parengtų krovinio iškrovimui. UAB „Liptransa“ atitinkamai turėjo pareigą atlikti šiuos veiksnius. S. B. nebuvo nei AB „Grigiškės“ darbuotojas, nei buvo į šią įmonę komandiruotas. Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog AB „Grigiškės“ gali atsakyti už UAB „Liptransa“ darbuotojo žūtį kaip bendrai žalą padaręs asmuo, kaip didesnio pavojaus šaltinio - transporto priemonės valdytojas, ar kaip pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. nuostatas. Atsakovas paaiškino, kad AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“ sudarytoje vežimo sutartyje nėra nustatyta AB „Grigiškės“ pareiga užtikrinti krovinio iškrovimo saugumą. Priešingai, sutartyje yra nurodyta, kad UAB „Liptransa“ vairuotojas privalo dalyvauti krovinio iškrovime, kontroliuoti krovinio tinkamą išdėstymą automobilio kėbule ir pritvirtinimą, siekiant, kad tai nesukeltų pavojaus eismo saugumui, transporto priemonei, kroviniui. Pasak atsakovo, analogiškos nuostatos ir įpareigojimai vežėjui yra nustatyti ir Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 ir 10 punktuose, o jų 10.1 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad krovinio tvirtinimas turi būti tikrinamas kelionės metu, o papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo. Todėl, atsakovo teigimu, ne AB „Grigiškės“, o UAB „Liptransa“ vairuotojas turėjo elgtis pagal jam keliamus reikalavimus ir užtikrinti, kad jo veiksmai, parengiant krovinį iškrovimui, nekeltų pavojaus tiek AB „Grigiškės“ darbuotojams, tiek jam pačiam. Sutarties 4.3.1 papunktyje yra nustatyta UAB „Liptransa“ pareiga pateikti techniškai tvarkingą, krovinio pervežimui tinkamą transporto priemonę, todėl ne AB „Grigiškės“, o UAB „Liptransa“ privalėjo išsiaiškinti konkrečios transporto priemonės naudojimo instrukcijos nuostatas, kad galėtų nustatyti, ar, vykdydami sutartį, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, pvz. kelių eismo taisyklių ir pan. Dėl šių priežasčių, pasak atsakovo, AB „Grigiškės“ neturėjo jokios pareigos skirti personalą, kuris tikrintų UAB „Liptransa“ darbuotojo elgesį, susijusį su išimtinai jo darbdavio, kaip profesionalaus vežėjo veiklą vykdančio asmens, pareigų vykdymą. AB „Grigiškės“ skyrė personalą, kuris turėjo užtikrinti krovinio perkėlimą iš UAB „Liptransa“ paruoštos iškrovimui puspriekabės į makulatūros sandėlį. Tai ir buvo tinkamai, be jokių pažeidimų padaryta, laikantis sveikatos ir saugos reikalavimų, būtinų saugiai iškrauti krovinį iš parengtos iškrovimui puspriekabės. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo laikyti AB „Grigiškės“ atsakinga už tai, kad, iškrovus vieną pusę puspriekabės, ji buvo apsukta, dėl ko ryšuliai galėjo tapti nestabilūs, taip pat nebuvo ir jokio pagrindo AB „Grigiškės“ aiškintis dėl UAB „Liptransa“ vairuotojo turimų žinių ir gebėjimų ruošiant puspriekabę krovinio iškrovimui, t.y. nuimant apsaugines puspriekabės lentas. Todėl atsakovas teigė, kad krovinio stabilumu kiekvienu transporto priemonės judėjimo etapu ir/ar po krovinio dalies iškrovimo privalo rūpintis vežėjo vairuotojas, kuris taip pat turėjo savarankiškai, nedalyvaujant AB „Grigiškės“ paruošti krovinį iškrovimui. Atsakovas pažymėjo, kad joks AB „Grigiškės“ darbuotojas, veikdamas darbdavio interesais, nedavė S. B. nurodymų krovinio iškrovimo metu išvažiuoti iš sandėlio ir vėl įvažiuoti kita vilkiko puse, S. B. tai atliko savarankiškai. S. B. šiuos veiksmus atliko ne AB „Grigiškės“ interesais, o UAB „Liptransa“ interesais, nes ši bendrovė skyrė S. B. vykdyti vežimą už užmokestį, t. y. S. B. veiksmai buvo atliekami UAB „Liptransa“ interesais, siekiant uždirbti pajamas.

7Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad 2012 m. vasario 20 d. tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Grigiškės“ laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2013 m. kovo 30 d. buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog šiems santykiams yra taikytinos AB „Lietuvos draudimas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (2010-08-26 redakcija, galioja nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.). Trečiasis asmuo vadovaujasi Draudimo įstatymo 105 str., Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių II dalies 4.1.3 p. ir pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti žalą ir išmokėti draudimo išmoką atsiras tik tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad AB „Grigiškės“ kyla civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo mano, kad dėl S. B. žūties atsakovo AB „Grigiškės“ kaltės nėra ir dėl šio įvykio jam nekyla civilinė atsakomybė.

8Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas neturi nieko bendra su tarp draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo UAB „Liptransa“ sudarytomis įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimis, kadangi įvykio metu transporto priemonės nevažiavo ir transporto priemonių valdytojui civilinė atsakomybė nekyla.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Liptransa“ iš ieškovų T. B. ir R. T. lygiomis dalimis 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui AB „Grigiškės“ iš ieškovų T. B. ir R. T. lygiomis dalimis - 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe 2012 m. rugpjūčio 2 d. akte nustatė šias aplinkybės: „UAB „Liptransa“ vairuotojas–ekspeditorius S. B., 2012 m. liepos 31 d., gavęs iš tiesioginio vadovo UAB „Liptransa“ direktoriaus Z. L. telefonu nurodymą pervežti užsakovui krovinį 2012 m. rugpjūčio 1 d. 8:00 val. UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvėje, Vilniaus r. Skaidiškės, Sodų g. 83, pasikrovė krovinį - presuotos makulatūros ryšulius, kuriu išmatavimai – 100x70x60 cm, svoris - 220 kg, bendras krovinio svoris 21,600 tonos – į auto vilkiko IVECO/MP440E42, valstybinis Nr. ( - ) puspriekabę SCHMITZ/SCS24/L, valstybinis Nr. AN360, ir nuvežė jį iškrauti į AB „Grigiškės“, adresu Vilniaus g. 10, Grigiškės. Presuotos makulatūros ryšulių iškrovimas iš auto vilkiko puspriekabės, AB „Grigiškės“ iškrovimo aikštelės patalpose – angare, buvo pradėtas apie 14 val. Krovinį iš auto vilkiko puspriekabės auto krautuvu krovė A. V., kuris pirmiausia iškrovė presuotos makulatūros ryšulius iš kairės puspriekabės pusės ir juos statė ant iškrovimo aikštelės grindų. Apie 14:20 val. kairė puspriekabės pusė buvo iškrauta, tuomet A. V. iškrautus ryšulius nuo grindų vežė į sandėlį. Tuo metu, kai jis ryšulius nuo grindų vežiojo į sandėlį, UAB „Liptransa“ auto vilkiko vairuotojas S. B., apsukęs auto vilkiką su puspriekabe kitu galu, ruošė kitą (dešinę) puspriekabės pusę krovinio iškrovimui, t. y. atitraukė tentą ir nuiminėjo horizontalias apsaugines lentas nuo puspriekabes kėbulo statramsčių. Teismas nustatė, kad būtent ryšulio užkritimas ant vairuotojo ir sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Teismas pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei tiriamo nelaimingo atsilikimo metu, atliekant darbus, ryšuliai neprarastų stabilumo, kuris buvo sutrikdytas priekabos manevravimo metu po krovinio dalies iškrovimo bei galutinai neteko stabilumo ir nuvirto, nuėmus šoninius tvirtinimus.

12Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate 2012 m. rugpjūčio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo, dėl kurio žuvo S. B., 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. konstatavus, kad S. B. darbdavio UAB „Liptransa“ direktoriaus Z. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalies požymių, t.y. nenustatyta, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas S. B., įvyko dėl darbdavio padaryto darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-2141-12, t. 3, b.l. 120-128).

13Teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo byloje ir atsakomybės rūšies, konstatavo, kad ieškovų teiginys, jog dėl padarytos žalos yra atsakingi abu atsakovai, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad UAB „Liptransa“, kurios darbuotojas buvo S. B., ir AB „Grigiškės“ bendros veiklos nevykdė, o šiuos subjektus siejo civilinė pervežimo sutartis. Atsakovai teisme ir procesiniuose dokumentuose pripažino, kad bylai aktualiam pervežimui turėjo būti taikoma nusistovėjusi pervežimo praktika, pagrįsta 2011 m. rugpjūčio 8 d. Krovinių vežimo sutartimi, kuri be to galiojo užsakymo pateikimo dieną – 2012 m. liepos 31 d. (t. 1, b.l. 131). Nors teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog paskirties punkte krovinį iš UAB „Liptransa“ darbuotojo valdomos transporto priemonės turėjo iškrauti krovinio gavėjas AB „Grigiškės“, tačiau pažymėjo, kad veiksmai iškraunant krovinį vežėjo ir krovinio gavėjo darbuotojų yra iš esmės skirtingi ir neviršija įprasto bendradarbiavimo tarp civilinės sutarties šalių, kuris yra reikalingas bet kurios civilinės sutarties vykdymo atveju. Teismas tokius darbuotojų veiksmus nevertino kaip bendro darbo atliekamą kelių darbdavių, pasitelkiant abiejų subjektų darbuotojus, kaip tai numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 1 dalyje, nes kiekvieno darbuotojo veiksmai buvo atriboti pagal nusistovėjusią praktiką tokioje ekonominėje (civilinėje) veikloje, kuri buvo taikoma ir vykdant pervežimus pagal paminėtą 2011 m. liepos 31 d. sutartį. Atsakovų teiginius, kad pareigų pasidalinimą vykdant iškrovimą, t. y. tai, kad vairuotojas turi paruošti transporto priemonę iškrovimui (atrakinti priekabą, atitentuoti, nuimti puspriekabės apsaugines lentas), o krovinio gavėjas tik faktiškai vykdo iškrovimą, teismas laikė atitinkančius protingumo kriterijus, nes kaip paruošti transporto priemonę iškrovimui turi žinoti jos valdytojas, o ne pašalinis asmuo – krovinio gavėjas. Teismas akcentavo, kad transporto priemonės paruošimo darbai yra aptarti UAB „Liptransa“ Vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 1, kurioje numatyti vairuotojo veiksmai tvirtinant krovinį, nuimant apsaugines lentas, t.y. rengiant krovinį pakrovimui ir iškrovimui (t. 1, b.l. 154-164). Nagrinėjamu atveju iškrovime betarpiškai dalyvavę darbuotojai (UAB „Liptransa“ vairuotojas S. B. ir AB „Grigiškės“ autokrautuvo vairuotojas A. V.), teismo vertinimu, vykdė aiškiai atribotas darbo funkcijas ir vienas kito nekontroliavo, nebuvo pavaldūs, o AB „Grigiškės“ nebuvo S. B. darbdavys ir teisine prasme negali būti jam prilygintas.

14Be to, teismas, įvertinęs ieškovo šioje byloje pareikšto reikalavimo prigimtį, taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad žala yra padaryta bendrais atsakovų veiksmais, kas teoriškai sudarytų pagrindą preziumuoti prievolės solidarumą, nes ieškovas ieškinyje nurodo, kad žala atsirado dėl skirtingų atsakovų veiksmų. Ieškovų argumentus, kad AB „Grigiškės“ yra atsakinga už nelaimingą atsitikimą (neteisėti veiksmai), nes neužtikrino apsauginių lentų nuo statramsčių (saugančių krovinį nuo išvirtimo iš puspriekabės) nuėmimo eiliškumo, neįsitikino, kad atsakovas UAB „Liptransa“ turi puspriekabės „SCHMITZ/SCS24/L“, valstybinis Nr. AN360, gamintojo naudojimo instrukciją, laikė nepagrįstais, nes AB „Grigiškės“ kaip krovinio gavėjas, neturėjo pareigos paruošti transporto priemonę iškrovimui, neprivalėjo žinoti, kaip tai padaryti ir neturėjo pareigos įsitikinti, kad vežėjo darbuotojas yra tinkamai instruktuotas darbdavio. AB „Grigiškės“ skirtingai nei UAB „Liptransa“ neturėjo iš darbo santykių kylančių įsipareigojimų informuoti darbuotoją apie saugius darbo atlikimo būdus. Taigi teismas sprendė, kad atsakovo AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“ bendrai atsakomybei pagrįsti nėra nustatyta bendrų neteisėtų veiksmų. Kitus ieškovų nurodytus AB „Grigiškės“ darbuotojų veiksmus, t. y. tai, kad transporto priemonė buvo netinkamai iškraunama, nenaudojant iškrovimo diržų kroviniui pritraukti, kurio nepasiekia iš vienos pusės autokrautuvo šakės, teismas laikė per daug nutolusiais priežastiniu ryšiu nuo atsiradusių pasekmių. Teismas akcentavo, kad byloje yra nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas (makulatūros ryšulio kritimas) įvyko ne tuo metu, kai buvo iškraunamas krovinys, o tuo metu, kai transporto priemonė buvo ruošiama iškrovimui – nuimamos apsauginės lentos. Už tai buvo atsakingas transporto priemonės valdytojo UAB „Liptransa“ darbuotojas, o ne AB „Grigiškės“.

15Teismas sprendė, kad šiuo atveju taip pat nėra galimybės pripažinti, kad kokie nors atsakovo AB „Grigiškės“ veiksmai netiesiogiai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Teismas, remdamasis specialistės J. R. 2013 m. kovo 12 d. išvada Nr. 11-368(13), konstatavo, kad iškrovimo darbų neatitikimas autokrautuvo vairuotojo instrukcijos Nr. 6 4.20 punkto reikalavimams turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau rodo tik techninę priežastį, todėl sprendė, kad ši priežastis yra pernelyg nutolusi nuo tiesioginės S. B. mirties priežasties – makulatūros ryšulio kritimo.

16Teismo vertinimu, bendrų atsakovų veiksmų konstatavimui nepakako ir ieškovų argumentų, kad AB „Grigiškių“ darbuotojas (A. V.) davė nurodymą apsukti transporto priemonę S. B.. Teismas pažymėjo, kad A. V. teisme neigė, kad liepė vairuotojui S. B. apsukti transporto priemonę. Be to, teismas pažymėjo, kad tarp šių skirtingų įmonių darbuotojų nebuvo pavaldumo santykių. Teismas konstatavo, kad net jeigu ir būtų buvęs toks prašymas iš A. V., už transporto priemonės manevro pasirengimą ir tokio manevro saugumą yra atsakingas vežėjas.

17Nesant prievolės solidarumo ir nenustačius AB „Grigiškės“ veiksmų, lėmusių nelaimingo atsitikimo kilimą, teismas atmetė ieškinį atsakovo AB „Grigiškės“ atžvilgiu.

18Dėl darbdavio UAB „Liptransa“ atsakomybės sąlygų teismas pažymėjo, kad darbdavio UAB „Liptransa“ veikos neteisėtumas ir jos ryšys su nelaimingu atsitikimu, yra nurodytas 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 1 (t. 1, b.l. 184). Teisme nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad darbuotojas S. B. nebuvo supažindintas su darbo įrankio – puspriekabės „SCHMITZ/SCS24/L“, valstybinis Nr. AN360, gamintojo naudojimo instrukcija ir kad nelaimingas atsitikimas – makulatūros ryšulio kritimas ant darbuotojo įvyko darbuotojui nuėmus apsaugines lentas ne pagal gamintojo nustatytas rekomendacijas. Puspriekabės naudojimo instrukcijoje (baudžiamoji byla Nr. 13-1-2141-12, tomas 3, lapas 117, gamintojo instrukcijos lapas 111-112) nurodyta, kad apsaugines lentas rekomenduojama nuimti iš puspriekabės vidaus (traumos pavojus ženkliai padidėja nuimant apsaugines lentas iš išorės), nuimant apsaugines lentas turi būti naudojamos kopėčios, draudžiama nuimti apsaugines lentas, jeigu jos yra prispaustos krovinio (lentos pirmiausia turi būti atlaisvintos nuo krovinio). Teismas nustatė, kad S. B. neturėjo kopėčių ir jų nenaudojo (A. V. 2013-07-22 apklausos protokolas baudžiamosios bylos Nr. 13-1-2141-12 tomas 3, lapas 88), krovinys kritimo vietoje yra pasviręs į išorę (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-2141-12 tomas 1, lapas 14).

19Teismas konstatavo, kad darbdavio veikos neteisėtumas yra pagrįstas, tuo, jog darbdavys netinkamai įgyvendino darbo saugos įstatymų reikalavimus: Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnio 4 dalį, 270 straipsnį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8 ir 21 punkto reikalavimus (8 puntas - Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus; 21 punktas - darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja). Teismas pažymėjo, kad UAB „Liptransa“ Vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 1 yra nuostatų, numatančių, kad vairuotojas tikrindamas krovinio tvirtinimą, turi naudotis kopėčiomis, tačiau konstatavo, kad jos nebuvo suteiktos. Taip pat konstatavo, kad įprastai nuimtos apsauginės lentos yra sudedamos puspriekabės šone iš apačios, nors tai techniškai nėra saugu. Dėl to teismas konstatavo, kad darbdavio kaltės prezumpcija materialinės atsakomybės prasme nėra paneigta. Darbdavio argumentus, kad pats darbuotojas buvo nepakankamai atidus, laikė nepaneigiančiais darbdavio kaltės. Nukentėjusio didelio neatsargumo šioje situacijoje teismas nenustatė. Instrukcijų, draudžiančių nuimti visas apsaugines lentas darbuotojui nebuvo duota. Duomenų apie tai, kad darbuotojas butų elgęsis aiškiai neapdairiai ir neprotingai (pavyzdžiui, bandė išversti ryšulius iš puspriekabės) byloje teismas taip pat nenustatė. Teismas paminėjo, kad tyrimą atlikę darbo inspekcijos specialistai bei saugos darbe specialistė plačiau netyrė aplinkybių, vertinant, jog makulatūros ryšulys galėjo iškristi ne apsauginių lentų nuėmimo momentu, bet tuo metu, kai vairuotojas S. B. apsaugines lentas krovė po puspriekabe. Nuotraukoje yra fiksuota, kad nuimtos apsauginės lentos yra sudėtos po puspriekabe ties iškritusios makulatūros eile (baudžiamoji byla Nr. 13-1-2141-12, tomas 1, lapas 47), o iš A. V. paaiškinimų ir apžiūros protokole fiksuotos nukentėjusiojo padėties (nukentėjusiojo krūtinė buvo prispausta prie kojų) teismas sprendė, kad nukentėjusysis tikėtinai buvo prispaustas makulatūros ryšulio tuo metu, kai buvo pasilenkęs - galimai tuo metu, kai dėjo apsaugines lentas po puspriekabe. Teismas padarė išvadą, kad tokioje situacijoje nukentėjusiojo didelio neatsargumo negalima įžvelgti, nes nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs ir kitam vidutiniškai atsargiam darbuotojui. Dėl to teismas sprendė, kad darbdavio kaltė ir veikos neteisėtumas išlieka ir šioje situacijoje, nes darbdavys nesudarė nukentėjusiam darbuotojui saugios darbo vietos ir nesupažindino su saugiais darbo būdais.

20Dėl ieškovų teisės gauti žalos atlyginimą ir žalos dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovas R. T. nėra žuvusiojo sūnus ar artimas giminaitis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas R. T. nebuvo įvaikintas, yra pilnametis, darbingas, kartu su žuvusiuoju negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas R. T. su šeima gyveno netoli, dažnai matydavosi su S. B., kartu švęsdavo gimtadienius, padėdavo ūkyje, atskiru laiko tarpu dirbo vienoje darbovietėje, laikė nepakankamomis konstatuoti, kad ieškovo ryšys su žuvusiuoju iki jo mirties buvo toks artimas ir glaudus, kad būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog darbdavys UAB „Liptransa“ yra atsakingas už patirtų dvasinių išgyvenimų kompensavimą. Dėl to ieškovo reikalavimus atsakovui UAB „Liptransa“ netenkino

21Ieškovės T. B. prašymą priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos ir 7368 Lt turtinės žalos (paminklo pastatymo išlaidas) teismas laikė pagrįstu iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovė dėl sutuoktinio S. B. mirties patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. Teismas nustatęs, kad ieškovės ir S. B. santuoka truko ilgą laiką - nuo 1976 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 42), kad jų santykiai buvo geri, neabejojo ieškovės T. B. paaiškinimais, kad ji patiria nerimą, išgyvena dėl ateities, kad po sutuoktinio mirties išsivystė miego sutrikimai, kad ieškovė lankosi pas kardiologą ir psichoterapeutą. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma ženkliai viršija teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo kompensacijų sumas panašiose bylose. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, į tai, kad žuvusysis atsakovo įmonėje UAB „Liptransa“ dirbo nepilnus du metus (nuo 2010 m. rugsėjo 2 d., t. 2, b.l. 61-62) ieškovės T. B. patirtą neturtinę žalą įvertino 60 000 Lt dydžio suma.

22Ieškovės T. B. reikalavimą priteisti 7368 Lt turtinę žalą (paminklo pastatymo išlaidos) teismas laikė pagrįstu pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3 b.l. 101).

23Tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovė T. B. yra gavusi 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (t. 1, b.l. 182). Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinės išmokos apdraustajam žuvus paskirtis įstatyme teisiškai neapibrėžta, teismas šią išmoką įskaitė į darbdavio atsakomybei tenkančias priteistinas sumas. Kadangi ieškovės gauta išmoka pilnai padengia neturtinę ir turtinę žalą, teismas ieškinį atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25Apeliaciniame skunde ieškovė T. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės T. B. ieškinį atsakovams AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Dėl vienkartinės išmokos darbuotojui žuvus ir žalos atlyginimo santykio. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala yra jau atlyginta tinkamai, nes ieškovė gavo socialinio draudimo vienkartinę išmoką. Neturtinę žalą darbdavys turi atlyginti, nes pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ir nepriklausomai nuo to, kad gavo vienkartinę socialinio draudimo išmoką. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė dėl nelaimingo atsitikimo darbe privalomojo socialinio draudimo išmokos, kaip išmokos, apimančios turtinę ir neturtinę žalą, klausimą. Pripažinti socialinio draudimo išmoką pakankamu žalos atlyginimu teismas neturėjo teisės. Be to, laidojimo išlaidos, nagrinėjamu atveju – kapavietės sutvarkymo išlaidos, turi būti išieškomos iš žalos padariusio asmens – atsakovų AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, o ne laidojimo išlaidos ir ne turtinė žala. Tai reiškia, kad teismas ieškovės išlaidų, turėtų kapavietei sutvarkyti, ir ieškovės prašoma neturtinė žala negalėjo įskaityti į socialinio draudimo išmoką. Kapavietės sutvarkymas gali būti įskaitomas tik į Įstatymo dėl paramos mirties atveju 4 straipsnyje numatytą laidojimo pašalpą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe neapima visų žalos rūšių, pavyzdžiui, jis neapima neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

282. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žuvusiojo sutuoktinės neturtinės žalą įvertino 60 000 Lt dydžiu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė ilgai pragyveno su savo žuvusiuoju sutuoktiniu, į išgyvenimus, pasikeitusią gyvenimo kokybę, taip pat į tai, kad AB „Grigiškės“ dažnai kartojasi nelaimingi atsitikimai. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose akcentuoja, jog neturtinės žalos atlyginimas turi atlikti ir prevencinę funkciją, ypač tais atvejais, kai nelaimingi atsitikimai darbe nuolat pasikartoja. Tokie kriterijai turi būti įvertinami kompleksiškai, t. y. deliktą ir jo poveikį asmeniui vertinant kuo didesne kriterijų visuma. Kai yra nustatomas neturtinės žalos, padarytos dėl asmens mirties, dydis, tai reikšmės turi kriterijai, susiję su mirusiojo asmens sutuoktinio gyvenimo kokybės pasikeitimu, kartu santuokoje išgyventu laikotarpiu, tarpusavio santykių ypatumais ir pan. Pirmosios instancijos teismas negalėjo sumažinti ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį net 70 proc. nekonstatavęs žuvusiojo neatsargumo.

293. Dėl atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybės. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog jos vyro žūties atveju nėra jokios AB „Grigiškės“ kaltės (tiesioginės ar netiesioginės). Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas turėjo vertinti įrodymus, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar atsakovas AB „Grigiškės“ ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai organizuoti darbą, kad užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbo tvarkos, drausmės ir kad buvo taikytos kokios nors priemonės, pakankamai užkertančios kelią nelaimingam atsitikimui įvykti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto 3, 4, 5 ir 6 punkte pažymėta, kad iškrovimo darbai nebuvo suderinti su AB „Grigiškės“ instrukcijos Nr. 6 numatyta iškrovimo tvarka, išdėstyta Instrukcijos 4.20 p (iškrauti iš abiejų pusių krovinį arba, nesant galimybės iškrauti iš abiejų pusių, iškraunama iš vienos pusės iškrovimo darbus vykdančiojo asmens naudojamais specialiais diržais). Šis įrodymas yra prima facie įrodymas. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių, sąlygojusių šio įvykio kilimą. Užsakymą atvežti krovinį davė AB „Grigiškės“, nurodymą, į kurią sandėlio vietą važiuoti iškrovimui, davė AB „Grigiškės“, nurodyta sandėlio vieta buvo užkrauta kitu AB „Grigiškės“ kroviniu, kas ir buvo priežastimi, sąlygojusia mašinos apsukimą. Iškrovimo vieta buvo neparuošta, iškrovimo darbai nesukoordinuoti taip, kad krovos darbai vyks tik per vieną pusę, taip pat nėra, AB „Grigiškės“ paruoštų specialių diržų iškrovimui tik per vieną pusę taip pat nenustatyta. Iš pateiktų AB „Grigiškės“ darbų saugos žurnalų darbų saugos žurnalų darytina išvada, kad jos atsakingi už saugą darbuotojai instruktavo ir kroviką A. V. ir kitus darbuotojus, kurie atsako už iškrovimo darbų organizavimą, jų vykdymą ir sandėliavimą. Taigi teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie vieno atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybės sąlygų nebuvimą neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nelaimingo atsitikimo įvykio grandinę išprovokavo AB „Grigiškės“ popieriaus iškrovimo sandėlyje netinkamai organizuotas iškrovimas neatlaisvintoje nuo kitų krovinių sandėlio dalyje, dėl ko vairuotojas S. B. apsuko transporto priemonę arba galimai gavo kroviko A. V. nurodymą apsisukti. AB „Grigiškės“ ir UAB „Liptransa“ privalėjo suderinti savo kaip darbdavių tarpusavio veiksmus, užtikrinant darbuotojų saugą ir pasaugojimą nuo nelaimingų atsitikimų. Teismas, teigdamas, kad dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo S. B., nėra atsakovo AB „Grigiškės“ kaltės, netinkamai vertino aplinkybę, jog viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, susijusių su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, pačios AB „Grigiškės“ Instrukcijos, nurodančios, kaip turi būti iškraunamas krovinys, nesilaikymas, be to, darbdavio pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos instrukcijų bei taisyklių reikalavimų. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais susijusiais aspektais nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darbo kodekso normose. Bylą nagrinėjęs teismas neišanalizavo tinkamai bylos nagrinėjimo metu atskleistų aplinkybių, kurias, be kita ko, pripažino ir AB „Grigiškės“ darbuotojai, apklausti liudytojais teisme, kad toje vietoje sandėlyje atvykusios mašinos iš abiejų pusių nebuvo įmanoma iškrauti dėl ten sukrautų krovinių, kad specialūs diržai buvo kažkurioje kitoje patalpoje. Įrodymų, kad sandėlio nebuvo galimybės toje vietoje palaisvinti, ir tik po to pradėti iškrauti atvykusią S. B. nurodytą mašiną, byloje nepateikta. Tokius įrodymus privalėjo teikti AB „Grigiškės“, nes jos, kaip ir UAB „Liptransa“ atsakomybė preziumuojama jeigu darbo metu žūva darbuotojas. Žuvusysis vykdė savo darbo funkcijas AB „Grigiškės“ teritorijoje: įvažiavo, sustojo, nuiminėjo tentą ir statramsčius. Dėl to neatsižvelgiant į tai, kad žuvusįjį S. B. darbo teisiniai santykiai siejo tik su atsakovu UAB „Liptransa“, už saugaus darbo organizavimą yra atsakinga ir AB „Grigiškės“, ir UAB „Liptransa“. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti abiejų atsakovų kaltę, jų solidarią atsakomybę ir tiesioginį priežastinį ryšį su atsakovams padaryta žala. Apeliantės nuomone, šis ginčas galėjo būti išspręstas ir pagal dalinės atsakomybės konstatavimą, nustatant kiekvieno atsakovo prisidėjimo prie nelaimingo atsitikimo padarinio procentinę išraišką, nes 4 iš 7 išvadų, nurodytų Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte yra susijusios su AB „Grigiškės“ savo Instrukcijų nevykdymo netinkamai organizuojant iškrovimo darbus.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Liptransa“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nors nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais, mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, tačiau taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kurioje konstatuotos UAB „Liptransa“ civilinės atsakomybės sąlygos dėl vairuotojo S. B. žūties. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo darbdavio kaltę dėl vairuotojo žūties, nes nebuvo darbdavio nurodymo vairuotojui iškrauti krovinį, būti prie jo. Taigi nėra jokios darbdavio kaltės ar aplaidumo.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grigiškės“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

33Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Jis papildomai pažymėjo, kad teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, pagrįstai nustatė, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakingas pats žuvusysis ir jo darbdavys, atsakovas UAB „Liptransa“. Dėl neturtinės žalos atsakovas nurodė, kad teismas atsižvelgė į individualias bylai reikšmingas aplinkybes, todėl neturtinę žalą įvertino didesniu nei panašiose bylose dydžiu.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.

39Dėl atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybės

40Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, spręsdamas dėl atsakovo AB „Grigiškės“, kaip darbdavio, atsakomybės.

41Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai – darbuotojui, be kita ko, atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis sužalojamas, miršta ar suserga profesine liga, taip pat kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str. 1 p., 4 p.). Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės (CK 6.246–6.249 str., DK 246 str. 1‑4 p.), pagal darbo teisės srities įstatyminį reglamentavimą materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5–6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012).

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 14:30 val. atsakovo AB „Grigiškės“ teritorijoje žuvo UAB „Liptransa“ vairuotojas-ekspeditorius S. B.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, specialisto išvada, liudytojų paaiškinimais, konstatavo, kad dėl jo žūties yra atsakingas darbdavys atsakovas UAB „Liptransa“, o atsakovo AB „Grigiškės“ atžvilgiu teismas nenustatė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmiausia, teismas nenustatė neteisėtų atsakovo AB „Grigiškės“ veiksmų, antra, konstatavo, kad žuvusysis nebuvo AB „Grigiškės“ darbuotojas.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

44Iš nagrinėjamos bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 13-1-2141-12 duomenų matyti, kad iškrovus makulatūrą iš puspriekabės vienos pusės, iškrovimo darbus vykdęs atsakovo AB „Grigiškės“ darbuotojas A. V. išvežė iškrautą makulatūrą į kitą patalpą. Kita puspriekabės pusė turėjo būti iškraunama A. V. sugrįžus. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių S. B. apsuko vilkiką po to, kai buvo iškrauta kairioji puspriekabės pusė ir kai makulatūros iškrovimo aikštelėje nebuvo atsakovo AB „Grigiškės“ darbuotojų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad kai A. V. atvyko iškrauti likusio krovinio iš puspriekabės, vilkikas jau buvo apsuktas, dešinė pusė pusiau paruošta iškrovimui, o S. B. gulėjo prispaustas makulatūros ryšulio. Taigi nelaimingas įvykis įvyko dar iki tol, kol galėjo būti atlikti apeliantės minimi veiksmai – makulatūros iškrovimas iš puspriekabės tos pačios (kairės) pusės diržų pagalba. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad likusios makulatūros dalies iškrovimas nebuvo ar nebūtų buvęs atliktas taip, kaip nurodyta AB „Grigiškės“ instrukcijos Nr. 6 4.20 punkte, t. y. arba iš abiejų priekabos pusių, arba iš vienos puspriekabės pusės, bet naudojant specialų diržą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ko neginčija ir apeliantė, kad iškrovimo diržai AB „Grigiškės“ buvo, o tai, kad iškrovimo diržai nebuvo laikomi makulatūros iškrovimo aikštelėje tuo metu, kai buvo kraunama kairioji puspriekabės pusė, neduoda pagrindo išvadai, kad diržai buvo neparuošti ar nebūtų buvę panaudoti tolimesniam likusios makulatūros krovimui pagal instrukciją Nr. 6. Makulatūros ryšuliai ant S. B. užkrito jam nuiminėjant tarp puspriekabės statramsčių esančias atramines lentas, kurios apsaugo krovinį nuo iškritimo (t. 2, b. l. 158-163). Šis veiksmas ir lėmė nelaimingo įvykio atsitikimą, kurio metu žuvo S. B.. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje teigiama, kad S. B. nebūtų reikėję nuiminėti kitos pusės krovinio tvirtinimo priemonių, jei būtų ruošiamasi iškrauti likusį krovinį specialiais diržais, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad žuvusiajam buvo duotas nurodymas šias lentas nuimti, be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, S. B. nebuvo pavaldumo santykiuose su AB „Grigiškės“ darbuotoju A. V., kuris atliko krovinio iškrovimo darbus. Taigi S. B. privalėjo elgtis pagal jo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 01, patvirtintą UAB „Liptransa“ direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 01D, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2-56 patvirtintų krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles ir atsisakyti, nei buvo supažindintas su saugiais darbo metodais atlikti nesaugų ir pavojingą šį veiksmą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. negalėjo atsisakyti atlikti šio veiksmo dėl darbdavio UAB „Liptransa“ kaltės, nes jis nesupažindino darbuotojais su saugiais darbo metodais, nesuteikė saugių darbo priemonių.

45Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad S. B. žuvo dėl atsakovo AB „Grigiškės“ neatlaisvintos patalpos, nes esą S. B. žuvo dėl to, kad neatlaisvinus patalpos krovinį teko iškrauti iš vienos pusės. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys UAB „Liptransa“ neįvykdė pareigos instruktuoti darbuotoją apie perduotų įrenginių naudojimosi taisykles, kas lėmė S. B. netinkamą elgesį naudojant darbdavio patikėtą transporto priemonę ir nelaimingą įvykį. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad krovinį iškraunant iš vienos pusės bei naudojant apsauginius diržus, krovinio iškrovimas būtų nesaugus. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių (vietos stoka ir kt.) yra galimas iš vienos automašinos priekabos pusės naudojant specialų juostinį diržą. Kad šis būdas yra saugus ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus patvirtina AB „Grigiškės“ instrukcija Nr. 6, specialisto išvada. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovas AB „Grigiškės“ neatliko neteisėtų veiksmų.

46Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra dar vienos būtinos sąlygos atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybei kilti – atsakovas AB „Grigiškės“ ir žuvusysis nelaimingo atsitikimo metu nebuvo susiję darbo santykiais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant darbo santykius tarp AB „Grigiškės“ ir S. B., nes darbo sutartis tarp jų nesudaryta, žuvusysis dirbo UAB „Liptransa“ vairuotoju–ekspeditoriumi, o tai, kad krovinys buvo atvežtas į AB „Grigiškės“ teritoriją nepagrindžia buvus darbo santykius.

47Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, ikiteisminės bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas AB „Grigiškės“ pažeidė Civiliniame kodekse nustatytą bendrąją taisyklę elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti niekam žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas AB „Grigiškės“ nėra žuvusiojo S. B. darbdavys bei padarė pagrįstą išvadą, kad AB „Grigiškės“ nekyla civilinė atsakomybė dėl S. B. žūties darbe.

49Dėl neturtinės žalos dydžio

50Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos neturtinę žalą dėl sutuoktinio žūties įvertino 60 000 Lt (17 377,20 €) dydžiu.

51Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

52Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 60 000 Lt suma. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją sumažino 70 proc. suma.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

54Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013).

55Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, apeliaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

56Nagrinėjamoje byloje apeliantė apeliaciniame skunde remiasi atitinkamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

57Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovės nurodytus neturtinės žalos priteisimo kriterijus laikė neabejotinais, pagrįstais, o nustatydamas priteistiną dydį atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, kuriose darbuotojas žuvo dėl darbdavio kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino UAB „Liptransa“ kaltę ir neteisėtus veiksmus, nes konstatavo, kad darbdavys nesudarė nukentėjusiajam saugios darbo vietos ir nesupažindino su saugiais darbo metodais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo didelio neatsargumo negalima įžvelgti, nes nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs ir kitam vidutiniškai atsargiam darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į darbdavio kaltę, ieškovės išgyvenimų mastą, apeliantės situaciją vertino ne kaip vidutinišką, todėl neturtinės žalos nustatė didesnį nei vidutinis analogiškose bylose, artimą maksimaliam dydžiui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas atitinkamai 60 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to, atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo AB „Grigiškės“ civilinės atsakomybės, nėra pagrindo vertinti šio atsakovo buvusių nelaimingų atsitikimų darbe faktų ir dėl to keisti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą neturtinės žalos dydį.

58Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl neturtinės žalos dydžio

59, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

60Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir asmens, kuriam ji išmokėta, patirtos žalos dydžio santykio

61Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-93/2014). Tai reiškia, kad šių išmokų paskirtis yra kompensacinė – jos skirtos negautoms pajamoms kompensuoti, tačiau pagal teismų praktiką tai nėra vienintelė šių išmokų paskirtis.

62Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnis) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams vien dėl tos priežasties, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015).

63Šioje byloje apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išmokėta vienkartinė išmoka apima neturtinės žalos ir laidojimo išlaidų sumą.

64Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį, nes nukentėjęs asmuo, apeliantė, teisę į žalos atlyginimą įgyvendina asmeniškai.

65Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali būti netektas išlaikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe neapima visų žalos rūšių, jis neapima neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienkartinė draudimo išmoka, vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d. laikytina turtine žala, skirta negautoms pajamoms atlyginti, kurią išmokėjęs ieškovas pagal CK 6.290 str. 3 d. turi teisę susigrąžinti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015).

66Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų nekompensuoja socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, laikytini pagrįstais.

67Nagrinėjamoje byloje ieškovė T. B. prašė priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos ir 7 368 Lt paminklo pastatymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė 60 000 Lt dydžio neturtinę žalą, o apeliacinės teismas šį dydį laiko pagrįstu. Kad ieškovė patyrė 7368 Lt laidojimo išlaidų, nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovė bei jos atstovė akcentavo, kad dėl sutuoktinio žūties patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (t. 1, b.l. 126, 2014 m. liepos 24 d. posėdžio garso įrašas), be to, ieškinys pareikštas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantė T. B. yra gavusi 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką darbuotojui mirus, 1040 Lt specialią laidojimo pašalpą mirties atveju (t. 1, b.l. 127, 182, 183). Kitų išmokų, susijusių su S. B. žūtimi, apeliantei nebuvo išmokėta. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, ar ieškovės prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl sutuoktinio žūties darbo metu esant darbdavio kaltei, yra pagrįstas, tačiau 1040 Lt (specialia laidojimo pašalpa) mažintinos patirtos 7368 Lt laidojimo išlaidos.

68Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateikiamus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuria netenkintas ieškovės T. B. reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Liptransa“ nuostolius dėl sutuoktinio S. B. žūties, naikintinas ir priimamas naujas sprendimas ieškinys tenkinamas iš dalis.

69Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

70Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemones - atsakovo UAB „Liptransa“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas.

71Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai atsakovui UAB „Liptransa“ ir priteista 60 000 Lt neturtinės žalos ir 6328 Lt laidojimo išlaidų, mažintinas minėtomis nutartimis pritaikyto atsakovo turto arešto mastas. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šios nutarties visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

72Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

74Panaikinus sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės T. B. reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl sutuoktinio mirties darbe, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria priteista atsakovui UAB „Liptransa“ iš ieškovų T. B. ir R. T. lygiomis dalimis 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Liptransa“ patyrė 3000 Lt, o ieškovė - 2420 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (b.l. 149-150). Šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo UAB „Liptransa“ atžvilgiu tenkintas iš dalies, į tai, kad ieškinys atsakovo AB „Grigiškės“ atžvilgiu atmestas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 240 € ieškovės patirtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti

75Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šalių patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tai jos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

77Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės T. B. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liptransa“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

78Priteisti ieškovei T. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liptransa“ (į. k. 123970410) 17 377,20 € (septyniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 20 ct) (60 000 Lt) neturtinės žalos ir 1832,72 (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 72 ct) (6328 Lt) laidojimo išlaidų.

79Priteisti ieškovės T. B. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liptransa“ (į. k. 123970410) 240 € (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

80Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo UAB „Liptransa“ (į. k. 123970410) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto mąstą 19 209,92 € sumos apimtimi.

81Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai T. B. ir R. T. kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei T.... 5. Atsakovas UAB „Liptransa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.... 6. Atsakovas AB „Grigiškės“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė kilusį ginčą spręsti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu... 11. Teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo... 12. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 13. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo byloje ir atsakomybės rūšies,... 14. Be to, teismas, įvertinęs ieškovo šioje byloje pareikšto reikalavimo... 15. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taip pat nėra galimybės pripažinti, kad... 16. Teismo vertinimu, bendrų atsakovų veiksmų konstatavimui nepakako ir... 17. Nesant prievolės solidarumo ir nenustačius AB „Grigiškės“ veiksmų,... 18. Dėl darbdavio UAB „Liptransa“ atsakomybės sąlygų teismas pažymėjo,... 19. Teismas konstatavo, kad darbdavio veikos neteisėtumas yra pagrįstas, tuo, jog... 20. Dėl ieškovų teisės gauti žalos atlyginimą ir žalos dydžio teismas... 21. Ieškovės T. B. prašymą priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos ir 7368 Lt... 22. Ieškovės T. B. reikalavimą priteisti 7368 Lt turtinę žalą (paminklo... 23. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovė T. B. yra gavusi 148 800 Lt... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė T. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Dėl vienkartinės išmokos darbuotojui žuvus ir žalos atlyginimo... 28. 2. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 29. 3. Dėl atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybės. Apeliantė nesutinka su... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Liptransa“ prašo... 31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nors nurodė, kad sutinka su... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grigiškės“ prašo... 33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko su pirmosios... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“... 35. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko su... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 39. Dėl atsakovo AB „Grigiškės“ atsakomybės... 40. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio... 41. Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 14:30 val.... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 44. Iš nagrinėjamos bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 13-1-2141-12... 45. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad S. B.... 46. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra dar... 47. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pateiktais rašytiniais... 48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 49. Dėl neturtinės žalos dydžio... 50. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos... 51. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos... 54. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 55. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a... 56. Nagrinėjamoje byloje apeliantė apeliaciniame skunde remiasi atitinkamose... 57. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovės nurodytus... 58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia... 59. , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir... 60. Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal... 61. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo įstaigos... 63. Šioje byloje apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 64. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui... 65. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais... 66. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad neturtinės žalos... 67. Nagrinėjamoje byloje ieškovė T. B. prašė priteisti 200 000 Lt neturtinės... 68. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pateikiamus išaiškinimus, pirmosios... 69. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 70. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo... 71. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi iš dalies tenkinti ieškovės... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 73. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 74. Panaikinus sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės T. B. reikalavimas... 75. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šalių patirtas išlaidas... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 77. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d.... 78. Priteisti ieškovei T. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės... 79. Priteisti ieškovės T. B. (a.k. ( - ) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės... 80. Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. ir... 81. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....