Byla 1A-525-518/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, nuteistajam P. N., gynėjui advokatui Zenonui Keručiui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš P. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 6 297,71 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5P. N. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 9 d., laikotarpyje nuo apie 21.00 val. iki apie 22.35 val., savo namuose, esančiuose ( - ), Šalčininkų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sutuoktine L. N. metu, tyčia sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas kraujosruvas kairėje rankoje, galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, ūmia kraujosruva po kietuoju dangalu kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityse, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegenine kraujosruva dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityje, susisiekiančia su galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniu paviršiumi ir tarpu po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinės smilkininės skilties vidurinį ir apatinį vingius bei kaktinės ir momeninės skilčių vingius, bei susisiekiančia su dešiniu šoniniu skilveliu, kairėje akiduobės stogo, vidinės sienelės lūžiu, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, po ko nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014 m. birželio 16 d., 8.15 val., ligoninėje mirė.

6Nuteistasis P. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

7Apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis P. N. nurodo, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo rado sutuoktinę L. N. jau neblaivią, būdamas namie jis irgi išgėrė dvi skardines alaus, bet atsižvelgiant į savo kūno sudėjimą, nuo tokio kiekio neapsvaigo. Nuteistojo teigimu, įvykio vakarą sutuoktinė iš jo reikalavo pinigų, bet jis nenorėdamas konfliktuoti nuėjo miegoti, jį apie 22 valandą pažadino pagal žmonos iškvietimą atvažiavę policijos pareigūnai, kurie nieko nepaaiškinę netrukus išvažiavo. P. N. nurodo, kad dar policijos pareigūnams būnant bute, žmona reikalavo pinigų, jis jai davęs 60 litų. Pasak nuteistojo, išvykus policijos pareigūnams, sutuoktinė L. N. visaip provokavo konfliktą, rėkė ant jo, triukšmas neabejotinai buvo girdimas ir lauke, jį išvadino „ubagu“, melagingai kaltino bandžius sumušti ir netikėtai trenkė į veidą. P. N. nurodo, kad tokie sutuoktinės veiksmai jį įžeidė, jis staiga susijaudino, nesuvaldė savo veiksmų ir be jokio pasiruošimo, neturėdamas tikslo nužudyti ar suluošinti sudavė ranka L. N. kelis smūgius.

8Skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo šeimoje susiklosčiusią padėtį, kuri taip pat turėjo įtakos konflikto pasekmėms. Pažymima, kad iki konflikto P. N. išlaikė šeimą, finansavo sūnaus mokslus, tuo tarpu sutuoktinė L. N. prie šeimos gerbūvio neprisidėjo, būdama namuose apleido namų ūkį, nematant perspektyvų ūkininkauti teko parduoti žemę, tačiau gautus pinigus sutuoktinė pragėrė. Įžeidžiantis sutuoktinės elgesys nurodytų aplinkybių kontekste skunde vertinamas kaip provokuojantis.

9Apeliantas nurodo, kad teisme apklaustų liudytojų J. ir A. V. parodymai, taip pat liudytojų O. N. teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra objektyvūs, kadangi šie liudytojai su L. N. bendravo dėl savanaudiškų tikslų (tiekė baltarusiškus alkoholinius gėrimus, aprūpindavo psichotropiniais medikamentais) bei siekdami uždirbti sužlugdė L. N. sveikatą. Be to, siekdamas atkreipti dėmesį į tikėtiną agresyvų ir provokuojantį sutuoktinės elgesį, nuteistasis teigia, kad L. N. sirgo psichinėmis ligomis (depresija ir kt.).

10Taip pat skunde nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nenurodyta, koks buvo L. N. neblaivumo laipsnis, nors ligoninėje buvo kalbama, jog L. N. organizme buvo aptikta 4 prom. alkoholio. Apelianto vertinimu, dėl girtumo sutuoktinė nesiorientavo aplinkoje, nekontroliavo žodžių ir veiksmų, kuriais pažemino jo garbę ir orumą, jį įžeidė, taip išprovokuodama smurtauti. Provokuojantį sutuoktinės elgesį, nuteistojo nuomone, rodo ir tai, kad grįžęs iš darbo jis buvo ramus, neturėjo nusikalstamų ketinimų savo žmonos atžvilgiu ir nesiruošė jos nužudyti, sužeisti ar įžeisti. Tai patvirtina ir atvykusių policijos pareigūnų P. V. ir V. Č. elgesys, kurie, įsitikinę, kad P. N. buvo blaivus ir ramus, o neblaivi L. N. be jokio pagrindo kvietė policiją, provokavo konfliktą, netrukus išvyko.

11Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, D. N. patvirtino, jog nuteistasis iš karto po įvykio sakė, kad neatsimena, kas įvyko, taip pat kad P. N. buvo sumuštas žmonos, matėsi mėlynės po akimis, kad jau 18 val. P. N. sutuoktinė buvo girta. Pažymima, kad L. N. gerdavo kiekvieną dieną ir dažniausiai būdavo konfliktų iniciatorė.

12Nuteistasis nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuoširdžiai prisipažinęs ir paaiškinęs visas įvykio aplinkybes, savo parodymų nekeitęs, labai gailisi sumušęs sutuoktinę, kuri po ilgesnio nei mėnesio gydymo nuo padarytų sužalojimų ligoninėje mirė.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Nuteistojo P. N. apeliacinis skundas atmetamas.

15Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

16Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o vien tai, kad apeliantas iš dalies nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti apie neobjektyvų ir šališką nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ištyrimą.

17Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (Nužudymas labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (2K-226/2011). Teismų praktikoje šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (2K-271/2008, 2K-604/2005 ir kt.). Tik esant BK 130 straipsnio dispozicijoje išvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus.

18Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. N. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną (2K-288/2006). Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina kad P. N. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, todėl skirti ekspertizę nebuvo būtinumo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvykio dieną sutuoktiniai nukentėjusioji L. N. ir nuteistasis P. N. vartojo alkoholinius gėrimus ir konfliktavo, tačiau byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad L. N., kaip teigiama apeliaciniame skunde, provokavo savo sutuoktinį – vadino jį necenzūriniais žodžiais, vartojo fizinį smurtą, suduodama P. N. į veidą, dėl ko pastarasis labai susijaudinęs dėl neteisėto ar labai įžeidžiančio sutuoktinės poelgio, pavartojo prieš ją fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiosios mirtį. Apie tokias įvykio aplinkybes, kuriomis grindžiami apeliacinio skundo reikalavimai, nuteistasis neparodė nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Apklaustas įtariamuoju iš karto po įvykio 2014 m. gegužės 10 d., P. N. parodė, kad vakare abu vartojo alkoholinius gėrimus ir žodžiu konfliktavo su savo žmona L. N. ir šio konflikto metu galėjo jai suduoti smūgius ranka, tačiau dėl girtumo ne viską prisimena ( t. 1, b.l. 85 ). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2014 m. rugpjūčio 7 dieną P. N. parodė, kad apie 22 val. žodinio konflikto metu jis sudavė L. N. 2-3 smūgius kumščiu į galvą, po to jis užmigo, o pabudęs pamatė, kad žmona į namus iškvietė policijos pareigūnus, be to, buvo atėję kaimynai. Jiems išvykus, konfliktas su žmona atsinaujino, nes jis buvo supykęs, kad L. N. kvietė policiją. Šio konflikto metu jis sudavė ne mažiau kaip 3-4 smūgius kumščiu L. N. į galvą, nuo ko ji parkrito ant grindų ir prarado sąmonę ( t. 1, b.l. 89 ). Šiuos parodymus P. N. pilnai patvirtino jų patikrinimo vietoje metu ( t. 1, b.l. 90-95 ), taip pat teisiamajame posėdyje jis davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo, t.y. parodė, kad kumščiu sudavė smūgius sutuoktinei į galvą dėl kilusio abipusio konflikto ( t. 1, b.l. 171-172 ).

19Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl tyčinio L. N. nužudymo, rėmėsi liudytojų J. ir A. V. bei O. N. parodymais, kurie nėra objektyvūs, nes bendravo su jo žmona dėl savanaudiškų paskatų ir aprūpindavo ją alkoholiniais gėrimais bei psichotropiniais medikamentais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus, nes P. N. nurodyta aplinkybė nėra pagrįsta objektyvais bylos duomenimis. Priešingai, įvertinus minėtų liudytojų parodymus ir juos sugretinus su nuteistojo P. N. parodymais, nustatyta, kad jie tarpusavyje dėl įvykio aplinkybių pilnai sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. Liudytoja O. N. teisiamajame posėdyje parodė ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė pas L. N. atvykusius policijos pareigūnus, o J. V. jai pasakė, kad abu sutuoktiniai konfliktuoja jau nuo pietų. L. N. bijojo rašyti pareiškimą dėl smurto panaudojimo, nes bijojo savo vyro. Kai policijos pareigūnai išvyko, O. N. girdėjo kaip P. N. šaukė ant savo žmonos ir po to girdėjo garsą panašų į galvos trankymą į žemę. Netrukus ji su kaimynais užėjo į namo vidų, kur pamatė ant grindų gulinčią L. N.. Liudytojas J. V. parodė, kad dar iki pirmojo pareigūnų atvykimo pas L. ir P. N. į namus, pas jo sutuoktinę buvo atėjusi L. N., kuri akivaizdžiai buvo sumušta, klausė ką daryti, nes jos vyras naudoja smurtą. Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes posėdyje davė ir liudytojai A. V. bei L. N. sūnus D. N.. Policijos pareigūnai P. V. ir V. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagal iškvietimą dėl smurto atvyko į P. N. namus, kur juos pasitiko neblaivi L. N. ir informavo apie konfliktą su vyru. Pareigūnai pastebėjo, kad nukentėjusioji L. N. buvo agresyvi ir provokavo konfliktą. Kai pareigūnai pagal A. V. po 10-15 minučių atvyko pakartotinai, jie rado L. N. sužalotą ir gulinčią ant grindų. Šiuos liudytojais apklaustų pareigūnų parodymus patvirtina garso įrašo apžiūros protokolo duomenys, kuriame yra užfiksuoti L. N. ir O. N. pokalbiai telefonu su Šalčininkų rajono PK pareigūnais, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl P. N. vartojam smurto ( t. 1, b.l. 62-63 ).

20Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis P. N. prisipažino sudavęs kumščiu žmonai ne mažiau 3-4 smūgių į galvą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad sudavė tik kelis smūgius, neturėdamas tikslo nužudyti ar sutrikdyti sveikatą. Atlikto teismo medicininio tyrimo metu nebuvo nustatytas trauminių poveikių skaičius, nes nukentėjusioji ilgą laiko tarpą buvo gydoma stacionare, tačiau išvadoje nurodyta, kad pagrindinė L. N. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad L. N. mirtį sukėlusius galvos sužalojimus padarė apeliantas P. N., veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikalstama veika negali būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 130 straipsnį, nes kilusio tarp sutuoktinių abipusio konflikto negalima vertinti kaip didelio susijaudinimo būsenos. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad abu sutuoktiniai buvo neblaivūs, tarp jų vyko konfliktas ir dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji skambino į policiją sukėlė P. N. pyktį ir smurto protrūkį sutuoktinės atžvilgiu, tuo metu buvo suduoti smūgiai L. N. į galvą ir sukėlę jos mirtį. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad nukentėjusioji elgėsi itin įžeidžiamai, sudavė nuteistajam į veidą, dėl ko pastarasis labai susijaudino, yra nepagrįsti kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos vertina kaip P. N. gynybinę poziciją, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ar provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

22Skirdamas bausmę P. N. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje ištirtas aplinkybes ir vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o taip pat atsižvelgė į BK 56 ir 61 straipsnių nuostatas. Pagrįstai nuteistojo P. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad nukentėjusiosios L. N. po įvykio buvo nustatytas sunkesnis girtumo laipsnis nei pas P. N., nesudaro pagrindo kitaip vertinti surinktus įrodymus, nei tai įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Nuteistajam P. N. už padarytą nusikaltimą paskirta minimali BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš P. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 6 297,71 Eur... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. P. N. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 9 d., laikotarpyje nuo apie... 6. Nuteistasis P. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 7. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis P.... 8. Skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo šeimoje susiklosčiusią padėtį,... 9. Apeliantas nurodo, kad teisme apklaustų liudytojų J. ir A. V. parodymai, taip... 10. Taip pat skunde nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei Vilniaus apygardos... 11. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, D. N. patvirtino, jog... 12. Nuteistasis nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 14. Nuteistojo P. N. apeliacinis skundas atmetamas.... 15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais,... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir... 17. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (Nužudymas labai... 18. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos... 19. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl... 20. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis P. N. prisipažino sudavęs... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame... 22. Skirdamas bausmę P. N. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti....