Byla 2K-288/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui A. Vereniui, gynėjui B. Strimaitytei,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžiu D. I. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta D. I. pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti girtos žmonos veiksmai. D. I., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

6D. I. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 1 d. apie 19 val. 30 min., Klaipėdoje, bute, esančiame ( - ), tarpusavio konflikto metu savo žmonai J. I. rankomis, grindų šepečiu sudavė į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, taip padarė daugybinius liemens, galūnių, krūtinės ir pilvo sumušimus, sulaužė kairiuosius apatinius šonkaulius, nuo smūgių trūko blužnis, plyšo žarnų pasaitai, kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę, dėl daugybinių muštinių galvos sužalojimų kraujas išsiliejo po minkštaisiais galvos dangalais, todėl šie sužalojai nukentėjusiajai sukėlė didelį fizinį skausmą ir kančias. J. I., nuo patirtų sužalojimų, išsivysčius sunkiam trauminiam-hemoraginiam šokui, 2005 m. balandžio 1 d. vakare įvykio vietoje mirė, taip D. I tyčia itin žiauriai ją nužudė.

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. I. prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Skunde kasatorius ginčija veikos kvalifikaciją ir nurodo, kad jo padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį, nes jis veiką padarė būdamas labai susijaudinęs dėl savo žmonos įžeidžiančių veiksmų - ji grasino išeisianti gyventi pas kitą vyrą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę fiziologinio afekto būsenai nužudymo metu nustatyti, bet to nepadarė, dėl ko kasatoriaus veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Teismas neišaiškino kasatoriui jo teisių ir galimybės jomis pasinaudoti, taip pat teisės prašyti skirti ekspertizę, kaip tai numato BPK 45 straipsnis. Taip pat teismas kasatoriui paskyrė per griežtą bausmę, nes netinkamai nustatė kaltės formą ir rūšį.

9Nuteistojo D. I. kasacinis skundas netenkintinas.

10Dėl padarytos veikos kvalifikavimo

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punkte nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio sekė nusikalstami veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną.

12Kolegijos nuomone teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. I. padarytą veiką. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji J. I. padarė kaltininko atžvilgiu neteisėtus veiksmus - kėsinosi į jo gyvybę, sveikatą, sudavė smūgius ir pan. Kaip išaiškinta minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte, neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į jo gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu. Nukentėjusioji jokių priešingų teisei veiksmų kasatoriaus atžvilgiu nedarė. Priešingai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatyta, kad būtent nuteistasis D. I. sudavė savo žmonai rankomis ir grindų šepečiu į įvairias kūno vietas ne mažiau 80 smūgių, o nukentėjusioji tik gynėsi nuo smūgių. Be to, ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimo žymių ant D. I. kūno nėra (t. 1, b. l. 129).

13Kolegija laiko, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios veiksmai - grasinimas išeiti gyventi pas kitą vyrą, negalėjo būti laikomi itin įžeidžiantys kasatorių. Tą konstatavo ir žemesnių instancijų teismai. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis ir gali sukelti kaltininkui fiziologinį afektą, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes ir ypač jo santykius su nukentėjusiuoju. Nuteistasis D. I. jau anksčiau žinojo apie žmonos piktnaudžiavimą alkoholiu ir apie liudytojo V. Š. skambučius. Dėl to pas juos laikas nuo laiko kildavo konfliktai. Nužudymo kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininkas staiga labai susijaudino dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Bet kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad „D. I. didelio sujaudinimo negalėjo sukelti nei įprastas žmonos girtavimas, nei pasikalbėjimai su liudytoju V. Š.“ (t. 2, b. l. 33).

14Atkreiptinas dėmesys, kad nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į jį. Jei po nukentėjusio poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino kaltas ir nurodė, kad nukentėjusiąją mušė du kartus esant 30 minučių intervalui. Pirmą kartą nukentėjusiąją mušė šiai pagrasinus išeiti pas kitą; antrą kartą, praėjus 30 minučių laiko tarpui, nukentėjusiąją mušė šiai pasakius, kad „ji išeina ir nelįstų prie jos“, be to, gulinti ant grindų žmona nuteistajam trukdė tvarkyti kambarį, todėl jis ją daužė šepečio kotu. Taigi, nuteistojo D. I. veiksmai nebuvo greitas atsakas į nukentėjusiosios veiksmus, nes antrą kartą jis nukentėjusiąją mušė praėjus 30 minučių po pirmojo karto, nors nukentėjusioji tada neatliko jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų.

15Vadovaudamasis šiomis faktinės bylos aplinkybėmis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis D. I. nebuvo fiziologinio afekto būsenoj. Kadangi dalis nusikalstamų veiksmų buvo padaryti sąlygomis, kurios neatitinka staigaus susijaudinimo būsenos teisminiam aiškinimui, teismas neturėjo pagrindo skirti ekspertizę staigaus didelio susijaudinimo būsenai nustatyti.

16Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino D. I. pirmosios instancijos teismo jam pripažintą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas, veiką kvalifikuodamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, negalėjo kartu pripažinti ir lengvinančios aplinkybės, t. y. kad nuteistasis D. I. nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pripažinus esant šią aplinkybę, veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Tačiau, kaip jau buvo išaiškinta, kaltininko veikoje nėra minėto požymio.

17Dėl paskirtos bausmės

18Kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, netinkamai nustatęs kaltės formą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, panaikino D. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai ir paskyrė dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į D. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo šią veiką išaiškinti) ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (D. I. teigiamai charakterizuojamas, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, labai sunkų nusikaltimą padarė buitinio konflikto metu, veikdamas netiesioginės tyčios kaltės forma), ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 punkte, jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudęs žmogų, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo nužudymą išaiškinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, remiantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas, skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę turi paskirti laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

20Kadangi teismai nenustatė D. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo visi BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sugriežtino nuteistajam D. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau paskyrė bausmę, mažesnę negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis - dešimt metų ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, o baudžiamasis įstatymas D. I. buvo pritaikytas tinkamai, kolegija laiko, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir ją daugiau švelninti nėra pagrindo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo D. I. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos,... 6. D. I. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 1 d. apie 19 val. 30 min.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. I. prašo teismą panaikinti Lietuvos... 8. Skunde kasatorius ginčija veikos kvalifikaciją ir nurodo, kad jo padaryta... 9. Nuteistojo D. I. kasacinis skundas netenkintinas.... 10. Dėl padarytos veikos kvalifikavimo... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46... 12. Kolegijos nuomone teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. I. padarytą... 13. Kolegija laiko, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios... 14. Atkreiptinas dėmesys, kad nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai... 15. Vadovaudamasis šiomis faktinės bylos aplinkybėmis teismas pagrįstai padarė... 16. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino D. I.... 17. Dėl paskirtos bausmės... 18. Kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą... 19. Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo... 20. Kadangi teismai nenustatė D. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 22. Nuteistojo D. I. kasacinį skundą atmesti....