Byla 2K-723/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant D. Cicėnienei, dalyvaujant prokurorui S. Bekiš, gynėjui D. Svirinavičiui, nukentėjusiajai R. B.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu D. B. nuteista pagal BK 130 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5Priteista iš D. B. 3800 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai R. B.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendis. D. B. nusikalstama veika iš BK 130 straipsnio perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams. Panaikinta D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pripažinta D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

7Kita Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

9Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. B. nuteista už tai, kad 2005 m. kovo 10 d, apie 17 val., savo namuose, esančiuose ( - ), buitinio konflikto su A. T. metu, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam A. T. į krūtinės kairę pusę, padarydama kairėje krūtinės pusėje durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą su kairio plaučio ir širdies plautinio kamieno kiauryminiu pažeidimu, kuris komplikavosi kraujavimu į kairės krūtinplėvės ertmę ir širdiplėvės ertmę, šoku, dėl ko A. T. įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia jį nužudė.

10Kasaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendį be pakeitimų.

11Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jos nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 130 straipsnio į BK 129 straipsnio 1 dalį, nes nelaikė kasatorės veiksmų staigiu atsaku į prieš ją ir jos sūnų pavartotą smurtą bei konstatavo, kad toks nukentėjusiojo elgesys kasatorei nebuvo netikėtas, todėl negalėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

12Kasatorė pažymi, kad ji peiliu nukentėjusiajam sudavė iš karto po to, kai tik jis jai ranka sudavė smūgį į veidą. Dėl šių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kasatorė labai susijaudino ir, pagriebusi virtuvėje buvusį peilį, smogė juo nukentėjusiajam. Kaip parodė įvykio vietoje buvę liudytojai, atstumas nuo virtuvės, iš kurios kasatorė paėmė peilį, iki kambario, kuriame prieš nužudant buvo nukentėjusysis, yra nedidelis, todėl akivaizdu, kad kasatorė iki nusikalstamos veikos padarymo negalėjo atlikti kokių nors rengimosi veiksmų, kaip antai, nužudymo įrankio suieškojimas ar pan. Be to, įvykio vietoje buvusi liudytoja A. P. patvirtino, kad kasatorė po nukentėjusiojo jai suduoto smūgio į veidą buvo labai sutrikusi.

13Taip pat kasatorės manymu apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje susiformavusias nuostatas, kad nužudymas pagal BK 130 straipsnį kvalifikuojamas nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Kasatorė pabrėžia, kad nukentėjusysis jau daug metų prieš ją ir jos sūnų naudojo smurtą, todėl nukentėjusiajam ir vėl pašalinių žmonių akivaizdoje pradėjus smurtauti prieš kasatorę ir jos sūnų, jai trūko kantrybė ir ji peiliu jam smogė.

14Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos gynėjo prašymą paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, nes pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai psichiatrai buvo šališki. Be to, pirmojoje ekspertizės išvadoje ekspertai išėjo iš savo kompetencijos ribų, ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje nurodydami, kad kasatorė jiems melavusi apie tai, ar nusikaltimo padarymo dieną buvo vartojusi alkoholį, kai tuo tarpu abiejų instancijų teismai kasatorės girtumą pripažino neįrodytu. Taip pat ekspertai visiškai netyrė kumuliacinio (besikaupiančio) fiziologinio afekto galimybės, t. y. kai fiziologinio afekto būseną sukelia paskutinis iš dažnai pasikartojančių panašių poelgių, apie kurio buvimo galimybę parodė teisme apklausta ekspertė psichologė ir konstatavo, kad kasatorei jos bei jos sūnaus atžvilgiu naudojamas smurtas buvo įprastas reiškinys.

15Kasatorė taip pat nurodo, kad jos parodymai ikiteisminiam tyrime ir teisme skyrėsi dėl to, kad nukentėjusiojo mirtis jai sukėlė šoką ir tik išklausiusi liudytojų parodymus, ji prisiminė, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Dėl tos pačios priežasties kasatorės elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo neadekvatus esamai situacijai, t. y. matydama sunkiai sužalotą nukentėjusįjį, iš karto nekvietė greitosios medicinos pagalbos.

16Nuteistosios D. B. kasacinis skundas netenkintinas.

17Dėl D. B. veikos kvalifikavimo

18Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka šio straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas. Visų pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antroji sąlyga – yra didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie nukentėjusiojo veiksmai. Be viso to, pagrindinė sąlyga nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Nors įstatyme nenustatytos laiko tarpas, per kurį kaltininkas turi atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Tik esant šių sąlygų visumai, veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

19Kolegijos nuomone apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistosios D. B. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistosios D. B. ir nukentėjusiojo A. T. kilo staiga po to, kai pastarasis užsipuolė nuteistosios sūnų, o nuteistoji įsiterpė tarp jų gindama sūnų. Tada nukentėjusysis sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą, o nuo smūgio ji griuvo ir atsitrenkė į stalą. Tuo metu sūnus išbėgo iš namo, o nuteistoji nubėgo į virtuvę, paėmė nuo stalo peilį ir sugrįžusi į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis, jam vieną kartą smogė į krūtinės sritį. Nuo padarytų sužalojimų nukentėjusysis greitu laiku mirė.

21Kolegija laiko, kad kasatorės padarytoje veikoje yra kai kurie BK 130 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nukentėjusiojo A. T. suduotas smūgis vertintinas kaip neteisėti veiksmai kasatorės ir jos sūnaus atžvilgiu. Tokie veiksmai, iš principo, gali sukelti didelį susijaudinimą. Kasatorės veiksmai taip pat gali būti vertinami kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo padarytus neteisėtus veiksmus. Tačiau veikos teisinį vertinimą tokioje situacijoje apsprendžia kaltininko didelio susijaudinimo ar, kitais žodžiais tariant, fiziologinio afekto buvimas. Byloje nustatyta, kad kasatorė ir nukentėjusysis ilgą laiką gyveno kartu ir jiems kartu gyvenant dažnai kildavo konfliktai, o nukentėjusysis net smurtaudavo prieš nuteistąją ir jos sūnų. Taigi nukentėjusiojo smurtavimas nebuvo staigus ir nelauktas kasatorei poelgis, kuris galėjo sukelti tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė kasatorės sąmonę ir įtakojo peilio panaudojimą suduodant smūgį į gyvybiškai svarbius žmogaus organus.

22Kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo elgesys sujaudino kasatorę, tačiau kolegija nelaiko, kad jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kuris įvardijamas kaip fiziologinis afektas. Situacija nebuvo kasatorei neįprasta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai susijaudinimo nepripažino dideliu, dėl kurio asmuo patenka į fiziologinio afekto būseną.

23Didelį susijaudinimą BK 130 straipsnio prasme turi sukelti nelauktas, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis, tuo tarpu įvykio dieną kilęs konfliktas niekuo nesiskyrė nuo įprasto sugyventinių gyvenimo būdo, todėl nuteistajai nebuvo netikėtas ir negalėjo sukelti fiziologinio afekto būsenos. Be to, jos reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtinių veiksmų pobūdžiui. Peilio paėmimas ir smūgiavimas juo į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis neatitinka situacijos rimtumo. Be to, po smūgio išėjusi iš kambario, nuteistoji virtuvėje buvusiems liudytojams pasakė – „tikriausiai papjoviau A. T.“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galėjo juos valdyti, tuo tarpu esant fiziologinio afekto būsenai asmens suvokimas savo veiksmų pavojingumo ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas.

24Kasatorė nurodo, kad nukentėjusysis jau daug metų prieš ją ir jos sūnų naudojo smurtą, todėl nukentėjusiajam ir vėl pašalinių žmonių akivaizdoje pradėjus smurtauti prieš kasatorę ir jos sūnų, jai trūko kantrybė ir ji peiliu jam smogė. Taigi didelis susijaudinimas, pasak kasatorės, kilo dėl poelgio, kuris buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Tačiau šis motyvas atmestinas. Nukentėjusysis jau kurį laiką gyveno ne su kastore, o kartu su mama. Taigi jei anksčiau ir buvo konfliktų grandinė, tai šiuo atveju ji buvo nutrūkusi.

25Nors nuteistosios D. B. tyčia nužudyti nukentėjusįjį susiformavo staiga, tačiau aukščiau išvardytų bylos aplinkybių visetas neduoda pagrindo išvadai, kad kasatorė nužudymą padarė būdama fiziologinio afekto būsenoj, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusikalstamą veiką iš BK 130 straipsnio perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 1 dalį.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Nuteistosios D. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,... 5. Priteista iš D. B. 3800 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai R. B.... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Kita Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio... 9. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. B. nuteista už tai, kad 2005 m.... 10. Kasaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo teismą panaikinti Lietuvos... 11. Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jos... 12. Kasatorė pažymi, kad ji peiliu nukentėjusiajam sudavė iš karto po to, kai... 13. Taip pat kasatorės manymu apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismų... 14. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos... 15. Kasatorė taip pat nurodo, kad jos parodymai ikiteisminiam tyrime ir teisme... 16. Nuteistosios D. B. kasacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl D. B. veikos kvalifikavimo... 18. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (labai susijaudinus) tada,... 19. Kolegijos nuomone apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistosios D.... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistosios D. B. ir... 21. Kolegija laiko, kad kasatorės padarytoje veikoje yra kai kurie BK 130... 22. Kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo elgesys sujaudino kasatorę, tačiau... 23. Didelį susijaudinimą BK 130 straipsnio prasme turi sukelti nelauktas, staiga... 24. Kasatorė nurodo, kad nukentėjusysis jau daug metų prieš ją ir jos sūnų... 25. Nors nuteistosios D. B. tyčia nužudyti nukentėjusįjį susiformavo staiga,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 27. Nuteistosios D. B. kasacinį skundą atmesti....