Byla 2K-130/2009
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties.

2Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. K. priteista: L. E. naudai – 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, D. E. naudai – 253,45 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų, į valstybės pajamas – 111,55 Lt teismo išlaidų.

3L. E. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta; jam pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, tačiau ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmetė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. E. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo: padidino D. E. priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt. Iš A. K. D. E. priteista 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6A. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 6 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), A. A. ir L. E. gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu L. E. į veidą. Šiam nugriuvus ant grindų ir bandant atsikelti, A. K. batu apautos kojos padu sudavė jam dar du smūgius į galvą. Dėl to L. E. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje rankoje ir krūtinėje, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio ir, esant išreikštiems gavos smegenų suspaudimo reiškiniams, nukentėjusysis L. E. buvo sunkiai suluošintas bei prarado didelę dalį bendro darbingumo.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti, jo padarytą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

8Kasatorius nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, ir kad visa tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Teismų sprendimuose išdėstytų faktų vertinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų, nesilaikyta reikalavimo įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino svarbiausios įvykio aplinkybės – kad A. K. sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusio asmens poelgio. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Kasatoriaus teigimu, L. E. jam į veidą mesta peleninė su nuorūkomis įžeidė jį. Tai matė daug žmonių ir taip buvo pasikėsinta pažeminti kasatorių kitų žmonių akyse. Toks nukentėjusiojo elgesys neatitinka jokių moralės normų, paveikė jį tiek dėl visos įvykio situacijos, tiek dėl jo individualių ypatybių.

9Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė jam teismo psichologijos ekspertizę, tačiau ekspertas, pateikęs išvadą, neatsakė į kolegijos užduotą klausimą. Ekspertas painiojosi savo teiginiuose, negalėjo atsakyti į kai kuriuos gynybos klausimus arba į juos atsakydavo keletą kartų, prieštaravo jo paties išsakytiems argumentams. Jis nesivadovavo baudžiamosios bylos medžiaga, o tik akcentavo pirmuosius kasatoriaus parodymus, duotus po įvykio. Jis teigė, kad įvykio metu A. K. buvo labai susijaudinęs tik suduodamas pirmą smūgį, o kitus smūgius jis sudavė valingai, taigi nebuvo fiziologinio afekto būsenos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2008 m. lapkričio 21 d. A. G. Teismo medicininių tyrimo biuro (toliau – TMTB) teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-75-118, kurioje padaryta priešinga išvada – kad A. K., suduodamas L. E. smūgius, nesuprato savo veiksmų ir veikė būdamas fiziologinio afekto būsenos. Anot kasatoriaus, kolegija neargumentuotai ir neįtikinamai atmetė jo pateiktą specialistų išvadą, ją vertino kaip hipotezę, neturinčią objektyvaus pagrindo. A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada apima visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų visumos įvertinimą, todėl ji yra teisinga, objektyvi, atitinkanti įvykio aplinkybes. Tai nėra hipotezė, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esanti L. E. darbingumo lygio nustatymo pažyma galiojo tik iki 2007 metų lapkričio mėnesio.

10Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, kad byloje yra dvi prieštaringos viena kitai išvados, tačiau nesiėmė priemonių paskirti komisinę psichologinę ekspertizę, kad pašalintų šį prieštaravimą. Jeigu byloje yra prieštaravimų, juos būtina pašalinti. Taigi teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas kasatorių kaltu už nusikalstamą veiką, kuri neatitinka jo veiksmų pobūdžio, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kasatorius taip pat nurodo, kad atmetant jo apeliacinį skundą, nutartyje išdėstytos apeliacinės instancijos teismo išvados nemotyvuotos, taigi pažeista BPK 332 straipsnio 3 dalis. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas bylą turi išnagrinėti teisingai, nepalikdamas jokių prieštaravimų, abejonių, kas leistų nepasitikėti teisingumu. Pašalinus įrodymų prieštaravimus, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį.

11Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės teismų ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai, nepadaryta. Anot prokuroro, nuteistojo A. K. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų grindžiama nuosekliais ir iš esmės neprieštaringais liudytojų parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės bei specialistų išvadomis, specialisto teismo posėdžio metu duotais parodymais, kitais faktiniais duomenimis, kurie yra surinkti byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. E. apeliacinius skundus, atsakė į visus juose iškeltus klausimus. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai aprašyti nuteistojo veiksmai ir argumentuota, todėl jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalies, požymius. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo papildomai tiriami įrodymai: apklausti liudytojai, specialistai, paskirta atitinkama teismo psichiatrijos, teismo psichologinė ekspertizė, kurios išvados buvo tinkamai įvertintos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kartu įvertinant ir kasaciniame skunde minimą A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą, kurią apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino kaip hipotezę, neturinčią objektyvaus pagrindo. Šią išvadą teismas padarė po to, kai teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas psichologas, kuris patvirtino savo išvadą, taip pat davė išsamius paaiškinimus dėl savo išvados pagrįstumo. Teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, kad ekspertas painiojosi savo teiginiuose, negalėjo atsakyti į kai kuriuos gynybos klausimus ar prieštaravo pats sau. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pirminę išvadą davusiam specialistui buvo pateikta neišsami, nepakankama ar nekokybiška medžiaga. Konsultacinė medicinos specialisto išvada buvo pridėta prie bylos vadovaujantis BPK normomis, reglamentuojančiomis prašymų nagrinėjimą (BPK 238, 270, 292, 324 straipsniai), ir atitinkamai įvertinta. Anot prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo skirti komisinę ekspertizę, nepagrįstas, nes tokios ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, sugretinęs byloje surinktų duomenų visumą, tinkamai vertino tiek ekspertizės akto išvadas, tiek ir specialisto konsultacinę išvadą, pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad komisinės ekspertizės paskyrimo teismo posėdžio metu nebuvo prašoma.

12Teismai pagrįstai pripažino, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo labai susijaudinęs dėl L. E. veiksmų ir smūgiavo sąmoningai, o aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, yra pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai tinkamai kvalifikavo A. K. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Prokuroras taip pat siūlo atmesti nemotyvuotą kasacinio skundo dalį prašant neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir mažintini priteistus civilinius ieškinius.

13Nukentėjusioji D. E. atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad ikiteisminis tyrimas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios palankios jos sūnaus L. E. bei jos, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, interesams ir nenaudingos A. K.. Ji nurodo, kad nuteistasis, sugėrovei padedant, atliko daugiau veiksmų prieš jos sūnų, bet tyrimo metu tai tinkamai nebuvo užfiksuota, todėl teisme šių faktų nebuvo galimybės įrodyti. Apygardos teismui pateikta atlikta privati ekspertizės išvada yra palanki A. K., todėl jis ja remiasi, tačiau teismas šiuo atveju priėmė teisingą sprendimą ir ja nesivadovavo. Nukentėjusioji nurodo, kad nerūkantis L. E. negalėjo mesti peleninės į A. K., nes toje stalo pusėje, kurioje jis sėdėjo, peleninės nebuvo. Juolab L. E. dar iki sužalojimo buvo itin lėto būdo ir negalėjo parodyti jokio agresyvumo, nors A. K. provokavo jį tokiam elgesiui. A. K., būdamas svečiuose ir sėdėdamas prie stalo su jos sūnaus sugyventine, pradėjo nepadoriai elgtis, glamonėtis ir tai galėjo iššaukti L. E. nepasitenkinimą. Anot nukentėjusiosios, jis negalėjo mesti peleninės į A. K., nes jokių smūgio pasekmių neužfiksuota. Anot nukentėjusiosios, teismai padarė teisingą išvadą, kad už sukeltas sunkias pasekmes gali būti skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė. Jos sūnus liko invalidas, jo būklė turi tendenciją blogėti. Abu teismai patikėjo nuteistuoju, jo sugėrove, kurie teigė, kad jos sūnus sužalojimo metu buvo neblaivus, tačiau nepatikėjo medicinos specialistų išvada, pagal kurią, pristačius sužalotą sūnų į gydymo įstaigą, jokių girtumo požymių užfiksuota. Teismai nepagrįstai išėmė draudimo išmoką, kurią būtų gavęs L. E., nes jis mokėjo draudimo įmokas. Anot nukentėjusiosios, A. K. išvedžiojimai apie būtinumą skirti komisinę psichologinę ekspertizę yra nepagrįsti. Tuo siekiama išvengti bausmės. Teismas motyvuotai rėmėsi ekspertizės išvada, kuri atitiko bylos aplinkybes, ir nurodė motyvus, kodėl nesivadovavo pateikta privačiai atlikta ekspertize. Anot nukentėjusiosios, kasatorius nepagrįstai prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius iki šiol neatlygino padarytos žalos. Nepagrįstas A. K. teiginys, kad L. E. darbingumo lygio nustatymo pažyma yra tik iki 2007 metų lapkričio mėnesio. Nukentėjusioji nurodo, kad L. E. darbingumo lygio pažyma išduota 2008 m. spalio 9 d.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

16Nuteistojo kasaciniame skunde pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ginčijami dėl nenustatytos faktinės aplinkybės, kad A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būdamas staiga labai susijaudinęs, ir neteisingos jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 136 straipsnį.

17BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai kaltininkas veikia būdamas labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą kvalifikuoti A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 136 straipsnį grindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – kad nėra pagrindo laikyti nukentėjusiojo elgesį itin žeidžiančiu, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs, kad kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus ir turėdamas nemažą gyvenimo patirtį, kilusio konflikto aplinkybėmis negalėjo labai susijaudinti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauta naujų įrodymų, į kuriuos atsižvelgta sprendžiant apie nuteistojo būklę nusikaltimo padarymo metu: 1) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. gegužės 22 – liepos 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86 TPK-165, kuriame padaryta išvada, kad A. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nebūdamas juridiškai reikšmingos fiziologinio afekto būklės; 2) šią ekspertizę atlikusio teismo psichologo eksperto G. B. paaiškinimai teismui; 3) 2008 m. lapkričio 21 d. A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-75-118, kurioje padaryta priešinga išvada – kad A. K., suduodamas L. E. smūgius, nesuprato savo veiksmų ir veikė būdamas fiziologinio afekto būsenos.

18Įvertinęs anksčiau tirtus ir naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog A. K. veikė fiziologinio afekto būsenos ir kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Ši išvada kruopščiai motyvuota ir pagrįsta byloje esančių duomenų išsamia analize. Atmesdamas nuteistojo versiją dėl veikimo esant fiziologinio afekto būsenai, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia rėmėsi Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktu ir teismo psichologo eksperto G. B. paaiškinimais, iš kurių galima spręsti, kad A. K. pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė spontaniškai, o kitus du smūgius – valingai ir kontroliuodamas savo veiksmus. Atmetant nuteistojo įvykių versiją, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, A. K. aiškino įvykio detales vienaip, o psichologinės ekspertizės ir teismo medicinos specialisto tyrimo metu – kitaip, pateikdamas naujų aplinkybių, pagrindžiančių fiziologinio afekto būseną. Tai, anot teismo, taip pat rodo, kad nusikaltimo padarymas esant fiziologinio afekto būsenai yra tik nuteistojo gynybinė versija. Bylos medžiaga rodo, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė nuteistajam palankią 2008 m. lapkričio 21 d. A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-75-118, ir atmetė ją kaip neturinčią objektyvaus pagrindo.

19Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (ypač į tai, kad konflikto metu nuteistasis ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, be to, tęsė alkoholinių gėrimų vartojimą ir po konflikto, kai nukentėjusysis atsigavo po smūgių), taip pat į apeliacinės instancijos teismo papildomai atliktą įrodymų tyrimą bei jų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad A. K. versija dėl nusikaltimo padarymo esant labai dideliam susijaudinimui (fiziologiniam afektui) atmesta pagrįstai ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo skirti dar vieną ekspertizę prieštaravimams pašalinti, nėra pagrįsti, be to, tokio prašymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo pateikta.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K.... 3. L. E. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta;... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 6. A. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m.... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas,... 9. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė jam... 10. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, kad byloje... 11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 12. Teismai pagrįstai pripažino, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu... 13. Nukentėjusioji D. E. atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą prašo... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 16. Nuteistojo kasaciniame skunde pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 17. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo... 18. Įvertinęs anksčiau tirtus ir naujus įrodymus, apeliacinės instancijos... 19. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (ypač į tai, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 21. Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti....