Byla e2A-1862-796/2016
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės L. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė padalyti turtą, esantį jo ir atsakovės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tokiu būdu: A. G. priteisti turtą, 16 484,00 Eur vertės, kurį sudaro automobilis ( - ) valstybinis numeris ( - ) 550,00 Eur vertės; 1/2 dalis žemės sklypo, ( - ), 6 750,00 Eur vertės; 32/100 dalys pastato – gyvenamojo namo ( - ) 9 184,00 Eur vertės; atsakovei L. G. priteisti 26 916,00 Eur bendros vertes turtą, kurį sudaro automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris ( - ) 650,00 Eur vertės; 1/2 dalis žemės sklypo, ( - ), 6 750,00 Eur vertės; 68/100 dalys pastato – gyvenamojo namo ( - ) 19 516,00 Eur vertės. Prašė nustatyti tokią pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris 4400-3167-7579, adresu ( - ), naudojimo tvarką: A. G. paskirti asmeniškai naudoti mansardos patalpas, namo plane pažymėtas indeksais: 1-7 (koridorius, 2,80 kv. m), 1-8 (kambarys, 9,00 kv. m), 1-10 (kambarys, 9,43 kv. m), 1-9 (sanitarinis mazgas, 1,81 kv. m); atsakovei L. G. paskirti asmeniškai naudoti namo I aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-2 (vonia-tualetas, 3,67 kv. m), 1-3 (virtuvė, 10,18 kv. m), 1-4 (svetainė, 25,40 kv. m), 1-5 (sandėliavimo patalpa, 3,75 kv. m), 1-6 (veranda, 10,36 kv. m); A. G. ir atsakovei L. G. bendrai naudotis paskirti 1,70 kv. m tambūro patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-1. Nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), naudojimo tvarką: A. G. paskirti asmeniškai naudoti 378 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; atsakovei L. G. paskirti asmeniškai naudoti 379 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B; A. G. ir atsakovei L. G. bendrai naudotis paskirti 143 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu C. Priteisti iš atsakovės L. G. 10 432,00 Eur kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės turtą ir priteisti iš atsakovės L. G. bylinėjimosi išlaidas. 2016-07-04 atsakovė priešieškiniu sutiko su ieškovo ieškiniu iš dalies ir teismo prašė nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo ir kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą padalyti taip: žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), bendra vertė – 42 200,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise priteisti L. G.; automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris ( - ) vidutinė rinkos vertė 650,00 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti L. G.; automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) vidutinė rinkos vertė 550,00 Eur, priteisti A. G.. Priteisti iš atsakovės ieškovui 12 250,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią mažesnę turto dalį. Išdėstyti kompensacijos sumokėjimą atsakovui dalimis nenustatant įmokos dydžio, t. y. 12 250,00 Eur ieškovė atsakovui sumoka po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 5 metus, įmokas atlikdama laisvu grafiku, į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą. Ieškovo ieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo prašo atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-08-19 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Padalijo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris 5670-0007-0169, adresu ( - ) (turto vertė – 13 500,00 Eur), padalijo šalims po 1/2 dalį, nustatė jo naudojimo tvarką pagal UAB „Geodonas“ paruoštą žemės sklypo naudojimo projektą – A. G. paskyrė asmeniškai naudoti 378 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A; L. G. paskyrė asmeniškai naudoti 379 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B; A. G. ir L. G. bendrai naudotis paskyrė 143 kv. m žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu C. Pastatą – gyvenamą namą, unikalus numeris 4400-3167-7579, adresu ( - ) (turto vertė – 28 700,00 Eur), padalijo A. G. priteisdamas 32/100 dalis (turto vertė – 9 184,00 Eur), L. G. priteisė 68/100 dalis (turto vertė – 19 516,00 Eur), nustatė naudojimosi turtu tvarką: A. G. paskyrė asmeniškai naudoti mansardos patalpas, namo plane pažymėtas indeksais: 1-7 (koridorius, 2,80 kv. m), 1-8 (kambarys, 9,00 kv. m), 1-10 (kambarys, 9,43 kv. m), 1-9 (sanitarinis mazgas, 1,81 kv. m); L. G. paskyrė asmeniškai naudoti namo pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-2 (vonia-tualetas, 3,67 kv. m), 1-3 (virtuvė, 10,18 kv. m), 1-4 (svetainė, 25,40 kv. m), 1-5 (sandėliavimo patalpa, 3,75 kv. m), 1-6 (veranda, 10,36 kv. m); A. G. ir L. G. bendrai naudotis paskyrė 1,70 kv. m tambūro patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-1. Kilnojamąjį turtą automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) (turto vertė – 550,00 Eur), paliko A. G., automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris ( - ) (turto vertė – 650,00 Eur), paliko L. G.. Priteisė iš L. G. A. G. naudai 10 432,00 Eur kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės turtą ir jos mokėjimą išdėstė dalimis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 24 mėnesiams, pirmus 23 mėnesius įpareigojo kas mėnesį sumokėti po 434,00 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 450,00 Eur. Priteisė iš L. G. A. G. naudai 280,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš L. G. 295,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai. Priteisė iš L. G. 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) valstybės naudai.
  2. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. žemės sklypą, ( - ) gyvenamąjį namą, ( - ).; automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ); automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris ( - ). Bylos nagrinėjimo metu dėl automobilių verčių ir jų padalijimo ginčo tarp šalių nėra. Su žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertėmis, nurodytomis ieškovo pateiktoje UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) vertinimo ataskaitoje, šalys sutiko. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo būdo, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas atmetė atsakovės nurodytus motyvus, jog pagal ieškovo prašomą turto padalijimo būdą turto padalyti negalima, nes taip bus pažeisti tiek vaikų, tiek atsakovės interesai. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės nurodomas faktines aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį atsakovei dėl nepilnamečių vaikų interesų, kad ieškovas turi naujos statybos gyvenamąją vietą, nes tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad gyvenamasis namas priklauso ieškovui, byloje nepateikta, o byloje esančios fotonuotraukos ir susirašinėjimo fragmentas neįrodo ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Teismas sprendė, kad esant techninei galimybei įrengti atskirą įėjimą (kas lemtų mažesnę konfliktų tikimybę ir ieškovas sutinka ateityje tai padaryti) į antrame aukšte esančią gyvenamojo namo dalį, ieškovo prašomas ginčo turto padalijimo būdas yra racionalus, atitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijus. Dėl naudojimosi turtu tvarko nustatymo teismas vertino, kad pateiktas planas ir ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka nepažeis vaikų ir atsakovės interesų, leis tinkamai šalims įgyvendinti nuosavybės teisę.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti byloje išvadą dėl ieškovo reikalavimų, kurie neabejotinai liečia vaikų interesus, dėl to teismas neturėjo ir negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovo prašomas turto padalijimo būdas ir prašoma nustatyti naudojimosi tvarka suderinama su nepilnamečių vaikų interesais.
  2. Pirmosios instancijos teismas padalydamas turtą natūra neįvertino, jog šalių santykiai konfliktiški, ką patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga – 2014-11-11 prokuratūros nutarimas.
  3. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių dėl dalytino turto. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovo faktiškai valdomu, tačiau ne jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas, padalydamas sutuoktinių turtą, turėjo įvertinti tai, jog atsakovas faktiškai turi ir valdo kitą nekilnojamąjį turtą.
  4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas neprieštaraus, kad nepilnamečiai vaikai naudotųsi namo antruoju aukštu, tačiau vien tik ieškovo pareiškimas, kuris nėra įtvirtintas dokumentiškai, negali sukelti teisinių pasekmių nepilnamečiams vaikams dėl mansardos naudojimo.
  5. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį mokėtinos kompensacijos ieškovui sumą išdėstyti penkeriems metams, tačiau teismas neįvertino kompensacijos dydžio ir atsakovės turtinės padėties.
  1. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
  1. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2015-11-19 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1419-666/2015, kurioje atstovavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. K.. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo, todėl institucijos dalyvavimas tokio pobūdžio bylose nėra privalomas.
  2. Ieškovės argumentas, jog teismas nepagrįstai padalijo nekilnojamąjį turtą natūra, nepagrįstas. Padalyti turtą nėra techninių kliūčių, ieškovui ir atsakovei tenka atskiros namo dalys – atsakovei – pirmasis namo aukštas, ieškovui – namo mansarda. Pagal byloje pateiktą namo patalpų atidalijimo projektą, patalpų idealiosios dalys atitinka realiąsias turto dalis. Nors ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nėra geri, tačiau ne tokie, dėl kurių būtų neįmanoma kartu gyventi viename name, atskirose jo patalpose.
  3. Atsiliepime taip pat nurodo, jog ieškovas neturi kito turto, išskyrus turtą, esantį jo ir atsakovės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurio bendra vertė 42 200 Eur. Nurodoma, jog kartu su atsakove ieškovas name, esančiame ( - ). nebegyvena nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai atsakovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir provokuoti konfliktus. Nurodoma, jog ieškovas gyvena pas tėvus jiems nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau tai nereiškia, jog šis turtas yra ieškovo.
  4. Nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, kadangi bus sudarytos galimybės daugiau bendrauti.
  5. Atsakovės reikalavimas patenkinti jos prašymą ir kompensacijos mokėjimą išdėstyti 5 metams prieštarauja įstatymo normoms. Teismas kompensacijos mokėjimą gali atidėti ne ilgiau kaip dvejiems metams. Atsakovės priešieškinyje nurodomas prašymas priteisti visą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 42 200 Eur, o 12 250,00 Eur kompensaciją, kuri sudaro tik 1/4 dalį dalytino turto, priteisti jam, todėl toks atsakovės prašymas neatitinka teisės normų bei sąžiningumo bei protingumo principų.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-11-19 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, – nutraukė šalių santuoką, išsprendė pavardžių klausimą, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisė išlaikymą vaikams ir padalijo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-18 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-19 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikino ir šią bylos dalį iš naujo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  4. Byloje kyla ginčas dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo būdo, priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo, įrodymų rinkimo ir vertinimo, sprendžiant klausimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
  5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo tenkinti jos priešieškinio reikalavimus, t. y. jai priteisti tiek žemės sklypą, tiek gyvenamąjį namą, atsakovui priteisti 12 250,00 Eur kompensaciją. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad namo padalijimas į atskiras dalis pažeis nepilnamečių vaikų interesus, teismas padalydamas turtą neįpareigojo Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikti išvados, ar ieškovo prašomas turto padalijimo būdas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių. Šie apeliantės teiginiai paneigti byloje esančiais duomenimis.
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kilnojamąjį turtą – automobilius padalijo sutuoktiniams atskirai, o žemės sklypas buvo padalytas kiekvienam iš buvusių sutuoktinių po 1/2 dalį. Nekilnojamasis turtas – namas, esantis ( - ), buvo padalytas dalimis: 32/100 dalys teko ieškovui, 68/100 dalys – atsakovei. Pagal didesnę atsakovei priteisto turto vertę ieškovo naudai buvo priteista 10 432,00 Eur kompensacija.
  7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir nurodė, jog tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, t. y. atsakove (t. 1, e. b. l. 44–47). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo name, adresu ( - ). Apeliantės argumentai, jog nesant byloje išvados dėl turto padalijimo buvo pažeisti vaikų interesai, teisiškai nepagrįsti. Akivaizdu, jog turto padalijimas nepilnamečių vaikų teisių nepažeidė, kadangi tiek iki turto padalijimo, tiek po jo atsakovė su vaikais gyveno tame pačiame name. Po turto padalijimo ieškovui atiteko mažesnioji namo dalis, t. y. antras aukštas, kuriuo taip pat galės naudotis ir ieškovo nepilnamečiai vaikai, ką pirmosios instancijos teisme akcentavo ieškovas. Taip pat pažymėtina, kad vaikų teisės nebuvo pažeistos, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nesikeičia, gyvenamasis plotas nėra sumažėjęs, kadangi vaikai turi teisę lankytis ir ieškovui, t. y. jų tėvui, priklausančioje namo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant bylas dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių nėra privalomas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir 2002 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų patvirtinimo (Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo)“ (Žin., 2002, Nr. 120-5415), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra privalomas sprendžiant su nepilnamečių vaikų interesais susijusius ginčus (CK 3.173–3.178 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bylose, kuriose sprendžiamas išimtinai sutuoktinių turto padalijimo klausimas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nėra privalomas. Atsižvelgiant į įstatymų nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo be konkrečios vaiko teisių apsaugos institucijos išvados byloje, teisės normų nepažeidė.
  8. Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padalydamas turtą neįvertino, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl turto padalijimas natūra pažeis ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir atsakovės interesus. Su šiuo atsakovės motyvu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Aplinkybių, tokių kaip nuolatinis, pasikartojantis, konfliktiškas ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu gyvenant santuokoje, tiek po jos nutraukimo, kurios leistų daryti priešingą išvadą, jog gyvenimas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name iš esmės būtų ydingas ir neigiamai veikiantis tiek nepilnamečių vaikų, tiek pačių šalių gyvenimą, nenustatyta. Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog nors 2014-10-31 tarp ieškovo ir atsakovės įvyko konfliktas, tačiau šis faktas iš esmės neleidžia daryti išvados, jog šalys negali gyventi viename name skirtinguose aukštuose esančiose atskirose patalpose. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės išdėstytus teiginius, byloje taip pat nėra pateikta. Todėl darytina išvada, jog turto padalijimas, šalims priteisiant turtą pagal realiąsias jo dalis, yra galimas.
  9. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai visą šalių nekilnojamąjį turtą, ieškovui priteisti kompensaciją. Nustatyta, kad dalytino turto vertė sudaro 42 200,00 Eur, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo. Ieškovė nurodo, jog už jai priteistiną didesnę turto dalį išmokėtų ieškovui 12 250,00 Eur kompensaciją, taip pat prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
  10. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, kuris dalijant ginčo turtą nebuvo įtrauktas į bendrą dalytino turto balansą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė įrodymų išreikalavimo, tyrimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš atsakovo dokumentų, kurie susiję su ieškovo faktiškai valdomu ir turimu nekilnojamuoju turto. Su šiuo apeliaciniu skundo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė meditacijos centras ,,Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
  11. Apeliantė siekia įrodyti, jog atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuris, pagal viešųjų registrų informaciją, nepriklauso ieškovui nuosavybės teise, tačiau yra jo faktiškai valdomas, todėl, anot atsakovės, į tai pirmosios instancijos teismo turėjo būti atsižvelgta dalijant turtą natūra. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – namas su žemės sklypu, esantis ( - ), kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kurio padalijimo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Duomenų, jog ieškovas turėtų kito nekilnojamojo turto ar pajamų, byloje nėra. Atsakovė įrodymų dėl ieškovo turtinės padėties taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovės byloje pateiktos fotonuotraukos dėl namo statybų niekaip nepatvirtina ir nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo tėvams priklausantys namai yra paties ieškovo, kuriuos jis statėsi sau. Priešingai, byloje esantys dviejų vieno buto gyvenamųjų namų su pagalbiniu namų ūkio pastatu, esančių ( - ), statytojas yra G. G., t. y. ne ieškovas (t. 2, e. b. l. 77–85). Pažymėtina, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės priešieškinyje nurodyti ieškovo valdomi namai yra įregistruoti ieškovo tėvų vardu, todėl šis turtas nepatenka į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakant į šį apeliantės teiginį pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo būti aktyvus ir rinkti įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį siekdamas paneigti viešuosiuose registruose esančią informaciją, jog atsakovės nurodomas nekilnojamasis turtas priklauso ieškovui, kadangi ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
  12. Taip pat nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus apie gaunamas pajamas už paskutinius dvejus metus. CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Papildomai pažymėtina, jog ieškovo turtinė padėtis buvo įvertinta dar 2014-12-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 1.31-TPA-1915-14., kuriuo pareiškėjas 100 proc. buvo atleistas visų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat byloje yra pateiktas ieškovo pajamas, gaunamas iš darbo santykių, patvirtinantis dokumentas – pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (7.100) 15-1985, kas patvirtina, jog ieškovo pajamos, gaunamos iš darbo užmokesčio už 2015 metus, sudaro 495 Eur (t. 1, e. b. l. 36–37). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 376 str. įtvirtintų procesinių teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
  13. Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, taip pat nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovei priteisti didesnę turto dalį, taip nukrypstant nuo lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė savo lėšomis būtų prisidėjusi prie didesnės jungtinės nuosavybės dalies sukūrimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto padalijimas pagal ieškovo prašomą turto padalijimo tvarką yra racionalus ir atitinkantis protingumo kriterijus.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.
  15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 10432,00 Eur kompensacija ieškovui, jos mokėjimą išdėstant dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jei sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Apeliantė nurodo, jog jos pajamos yra minimalios, kas atitinka 380 Eur minimalią mėnesinę algą, todėl teismo priteistos kompensacijos mokėjimo atsakovė nepajėgi įvykdyti. Su šia aplinkybe apeliacinė instancijos teismas negali sutikti. Pažymėtina, jog atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, nors atsakovė galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kas iš esmės įrodytų atsakovės sunkią finansinę padėtį. Apeliantė reikalavimą dėl teismo sprendimo išdėstymo motyvuoja sunkia finansine padėtimi nurodydama tik gaunamas pajamas iš darbo santykių, tačiau pažymėtina, kad apeliantė nepateikė esminę reikšmę turinčių duomenų apie turimas pinigines lėšas bankuose, leidžiančių konkrečiai nustatyti jos gaunamų pajamų santykį su turimais įsipareigojimais. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, jog atsakovė nurodo, jog jos darbas yra sezoninis, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus ir turi galimybę dirbti kitus darbus ir iš jų gauti pajamų, todėl daryti išvados, jog ieškovės finansinė padėtis ateityje nepagerės negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomas penkerių metų kompensacijos išmokėjimo terminas nenurodant konkrečios kas mėnesį mokamos sumos neatitiktų teismo sprendimo išdėstymo tikslų, pažeistų ieškovo teises ir yra nepagrįstai ilgas. CPK 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pirmosios instancijos teismas išdėstė iš atsakovės ieškovui priteistos 10432,00 Eur kompensacijos išmokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
  16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo spręstam klausimui aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  17. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-15 pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybė teikdama nemokamą teisinę pagalbą ieškovui A. G. patyrė 112,91 Eur išlaidų susijusių su advokato darbo užmokesčiu. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovės priteistina 112,91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš atsakovės L. G. valstybės naudai 112,91 Eur (vienas šimtas dvylika Eur 91 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai