Byla e2A-479-302/2018

Dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Ieškovė UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais bei panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu „Dėl tiekėjo paklausimų“ (toliau – ir Paaiškinimai) pateiktus viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo numeris 188402, (toliau – ir Pirkimas) sąlygų paaiškinimus / atsakymus į 1 ,10, 11, 13, 67, 17, 48, 14, 19, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 47, 59, 60 klausimus; 2) pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis; 3) nutraukti Pirkimo procedūras; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Paaiškinimais atsakovė patikslino savo paskelbtas Pirkimo sąlygas. Ieškovė, įvertinusi Pirkimo sąlygas ir Paaiškinimus, 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad jos pretenzija atmesta.
3. Ieškovės teigimu, net ir profesionaliems rinkos dalyviams atsakovės paskelbtos Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, verčia tiekėjus prisiimti neadekvačius įsipareigojimus bei užkerta kelią pateikti konkurencingus pasiūlymus. Ji nurodė tokius esminius nesutikimo su Pirkimo sąlygomis argumentus: (1) perkančiajai organizacijai, Pirkimo dokumentuose nurodžius akivaizdžiai faktinės situacijos neatitinkančius komunalinių atliekų kiekius (akivaizdu, jog komunalinių atliekų kiekis abiejose Pirkimo objekto dalyse negali būti vienodas dėl skirtingo aptarnaujamos teritorijos ploto ir gyventojų skaičiaus) bei neapibrėžus, kokioje apimtyje gali kisti nurodytas komunalinių atliekų kiekis, tiekėjai negali tinkamai įvertinti Pirkimo objekto apimties ir, remiantis tuo, neturi kitos išeities, kaip tik įskaičiuoti šią riziką dėl neriboto komunalinių atliekų kiekio kitimo į bendrą įkainį, o tai reiškia, kad paslaugų įkainis gali tapti per dideliu, perkančiajai organizacijai nepriimtinu; (2) perkančiajai organizacijai pasiūlymo formoje nenumačius atskiro įkainio už didelių gabaritų, bešeimininkių ir pavojingų atliekų surinkimą ir transportavimą, rizika dėl jų poreikio nepagrįstai perkeliama išimtinai paslaugų teikėjui. Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai ženkliai skiriasi nuo mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kaštų, todėl, nesant atskiro įkainio tokių atliekų sutrinkimui, tikėjai šią kainą turės įtraukti į bendrą komunalinių atliekų tvarkymo įkainį nežinodami net preliminaraus tokių atliekų išvežimo poreikio. Tokia situacija nepagrįstai iškreips tiekėjų pasiūlymus, jie galės pateikti kainos prasme absoliučiai skirtingus pasiūlymus; (3) perkančioji organizacija nepagrįstai perkelia tiekėjams ir atliekų šalinimo alternatyvioje vietoje riziką, kadangi nenurodo tokio poreikio tikimybės, atliekų kiekio bei apimties. Tokie rodikliai tiekėjui nėra žinomi ir jis negali jų objektyviai įvertinti, tačiau turi šią kainą įsivertinti pats bei įtraukti ją į bendrą paslaugos įkainį. Be to, tiekėjai nežino į kokias konkrečiai alternatyvias atliekų šalinimo vietas jos turės būti pristatomos; (4) perkančioji organizacija, siekdama, jog paslaugų tiekėjas užtikrintų paslaugų teikimą po sutarties nutraukimo iki tol, kol jį perims naujas tiekėjas, sutarties projekte turi numatyti, kad sutarties galiojimas po jos termino pabaigos gali būti pratęsiamas ir kurios konkrečiai sutarties sąlygos lieka galioti; (5) perkančioji organizacija, nenustatydama Pirkimo sutarties kainos ir įkainių perskaičiavimo tvarkos pasikeitus vartotojų kainų indeksui bei darbo užmokesčiui, tačiau tiesiogiai nurodžiusi, jog visa galima rizika dėl vartotojų kainų indekso bei darbo užmokesčio pokyčių per 5 metus turi būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą, įtvirtino situaciją, kai bus pateikiami labai skirtingi, žymiai padidinti paslaugos teikimo įkainiai; (6) Pirkimo sąlygose nurodytos baudos, nepriklausančios nuo neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos pareigos pobūdžio, neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo apimties ir realių perkančiajai organizacijai galinčių kilti nuostolių, yra neteisėtos; (7) Pirkimo sąlygose numatytas 24 val. terminas pažeidimams pašalinti yra objektyviai neįgyvendinamas; (8) iš Paaiškinimų nėra aišku kaip turėtų būti atliekami mišrių komunalinių atliekų kiekio (normų) tyrimai, kokiais konkrečiai teisės aktais vadovaujantis turi būti parengta metodika, kokie kvalifikacijos / kompetencijos reikalavimai yra keliami juos atliksiančiam tiekėjui, kodėl ir kuo remiantis nustatyta, jog tyrimai turi būti atliekami netgi 4 kartus per metus, kaip tiekėjui bus atlyginama už šių tyrimų atlikimą. Perkančioji organizacija tyrimų atlikimui turėtų samdyti kompetentingą įmonę, o ne reikalauti juos atlikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikiančią įmonę; (9) perkančioji organizacija tiekėjus nepagrįstai įpareigoja pateikti konteinerius su tokiais žymekliais, kurie galėtų būti nuskaityti visomis įmanomomis sistemomis, nors pati šiuo metu dar neturi jokios tam skirtos programinės įrangos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Įvertinęs Pirkimo sąlygas, Paaiškinimus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė siekia, kad tiekėjai veiktų nepalankiomis sąlygomis ir dirbtinai prisiimtų riziką dėl paslaugų teikimo. Priešingai, Pirkimo sąlygos rodo, kad atsakovė siekia įsigyti kokybiškas ir laiku teikiamas paslaugas, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
6. Pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygose nurodytų vienodų komunalinių atliekų kiekių abiejose pirkimo dalyse (po 11 000 tonų per metus), teismas atmetė ieškovės argumentus, kad juos nustatant nebuvo atsižvelgta į skirtingą gyventojų skaičių ir konteinerių kiekį bei nenurodytas kiekio kitimo intervalas. Gyventojų skaičius skirtingose Pirkimo dalyse skiriasi mažiau nei 3,6 proc., konteinerinių vienetų skirtumas – 9,7 proc., todėl nurodžius Pirkimo sąlygose +/- 10 proc. galimą atliekų kiekio kitimą kiekvienoje atskiroje objekto dalyje, atsakovei nebuvo pagrindo numatyti skirtingus planuojamų surinkti atliekų kiekius. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu teikia analogiškas paslaugas Kauno rajono teritorijoje, todėl jai turi būti žinomi galimi atliekų kiekiai, jų svyravimai ir kad iš anksto nurodyti aiškius atliekų kiekius ir jų kitimo ribas yra neįmanoma.
7. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija neturi imperatyvios pareigos nustatyti paslaugos teikimo įkainio perskaičiavimo taisyklių dėl darbo užmokesčio ar vartotojų kainų indekso pasikeitimų. Paslaugos įkainis bus perskaičiuojamas pasikeitus PVM tarifui bei atliekų teisinei bazei (Pirkimo sutarties projekto 7.7 p.) todėl laikytina, kad rizika yra sąžiningai paskirstyta tarp abiejų sutarties šalių.
8. Pasisakydamas dėl apmokėjimo už pavojingų, didelių gabaritų ir bešeimininkių atliekų surinkimą ir išvežimą teismas pritarė atsakovės nuomonei, kad tiekėjai, veikdami aptariamoje srityje, puikiai žino preliminarius tokių atliekų kiekius ir perkančioji organizacija neprivalo jiems jų nurodyti. Tokių atliekų kiekiai yra minimalūs, lyginant su susidarančiais komunalinių atliekų kiekiais, todėl pasiūlymų kainai didelės įtakos nedaro, ypač kai atsakovė įsipareigoja atskirai apmokėti už jų perdavimą tvarkytojui.
9. Teismas sprendė, kad nustatydama sąlygą, jog sutartis turi būti vykdoma ir po jos pasibaigimo ar nutraukimo iki kol ją perims kitas subjektas, atsakovė siekia užtikrinti nepertraukiamą atliekų šalinimą, taip pat ir apsaugoti viešąjį interesą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sąlyga pažeidė VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus.
10. Pirkimo sutarties projekto 7.4 p., kuriame numatyta, kad tiekėjams bus atlyginamos papildomos išlaidos už mišrių komunalinių atliekų šalinimą alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose, teismo vertinimu, yra pagrįstas bei teisėtas. Situacijos, kai bus reikalingas atliekų šalinimas alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose, yra išimtinės, tokių atliekų kiekiai itin minimalūs, dėl to nėra pagrindo nustatyti papildomą apmokėjimo tvarką.
11. Teismas vertino, jog atsakovės Paaiškinimuose pateiktas atsakymas į 47 klausimą dėl komunalinių atliekų tyrimų atlikimo yra pakankamai aiškus, jame numatyti konkretūs veiksmai, kuriuos tiekėjas privalės įvykdyti, siekdamas atlikti reikalingus tyrimus. Tuo tarpu ieškovės argumentas, kad reikalavimas vykdyti atliekų tyrimus yra nesusijęs su pirkimo objektu yra nepagrįstas, nes atsakovė, įsigydama atliekų rinkimo ir vežimo paslaugas, gali įsigyti ir kitas su šiomis veiklomis susijusias paslaugas.
12. Pirkimo sąlygose nustatytos baudos įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio. Tai atspindi viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai ir nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai. Perkančiosios organizacijos nustatytos baudos sudaro tik nuo 0,001 iki 0,118 procento Pirkimo sutarties kainos, todėl teismas sprendė, kad jos yra pagrįstos ir teisėtos, neprieštarauja VPĮ įtvirtintam proporcingumo principui. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Pirkimo sąlygose nustatytas 24 val. terminas yra pakankamas pažeidimams pašalinti. Atvykti surinkti atliekų ištuštinant konteinerį, sutvarkyti konteinerių stovėjimo vietą ar pakeisti sugadintą konteinerį nereikalingos didelės laiko, darbo jėgos ar finansinės sąnaudos.
13. Pasisakydamas dėl įpareigojimo tiekėjui pažymėti konteinerius tokiais žymekliais, kurie būtų nuskaitomi visų galimų konteinerių identifikavimo sistemos tiekėjų, teismas pažymėjo, kad tokios sąlygos nustatymo galimybė jau buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-747-330/2015, todėl ieškovės reikalavimas, nustatyti konkrečią sistemą arba nurodyti kokią programą naudoja atsakovė, laikytinas nepagrįstu.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9

14. Ieškovė UAB „Ekonovus“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Aplinkybė, kad Pirkime dalyvauja atitinkamą patirtį turintys tiekėjai, nepaneigia ir nepanaikina imperatyvios perkančiosios organizacijos pareigos parengti tikslias, aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas. Pirkimuose visuomet dalyvauja profesionalūs perkamų paslaugų tiekėjai, todėl, vadovaujantis minėta perkančiosios organizacijos pozicija, ginčai dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo iš viso nebūtų galimi.
2. Pirkimo sąlygose nurodyti vienodi preliminarūs mišrių komunalinių atliekų kiekiai abiem Pirkimo dalims yra akivaizdžiai klaidingi, kadangi jie negali būti vienodi esant skirtingam aptarnaujamos teritorijos plotui ir gyventojų skaičiui. Taip pat perkančioji organizacija neapibrėžė kokioje apimtyje (intervale) šie kiekiai gali didėti ar mažėti. Dėl šių priežasčių tiekėjai, teikdami pasiūlymus, yra nepagrįstai verčiami prisiimti riziką dėl Pirkimo objekto apimties bei negali pateikti racionalių, perkančiajai organizacijai priimtiniausių pasiūlymų.
3. Tiekėjai taip pat nepagrįstai verčiami pavojingų, didelių gabaritų ir bešeimininkių atliekų surinkimo bei išvežimo kaštus įtraukti į bendrą paslaugos kainą, nežinodami net preliminaraus galinčio susidaryti tokių atliekų kiekio. Be to, mišrių komunalinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo bei transportavimo kaštai yra absoliučiai skirtingi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl šių paslaugų suteikimo pažymėjo tik tai, kad tokių atliekų tvarkymas yra išimtinio pobūdžio.
4. Teismas, konstatuodamas būtinybę atsakovei užsitikrinti perkamų paslaugų teikimą ir po Pirkimo sutarties nutraukimo, visiškai nevertino aplinkybės, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), nebent pačioje sutartyje įtvirtinta, kad tam tikros sąlygos lieka galioti. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turėjo pareigą Pirkimo sutarties projekte numatyti kurios konkrečios jos sąlygos liks galioti po nutraukimo. Taip pat Perkančioji organizacija sutarties projekte turėtų aiškiai numatyti, jog sutarties galiojimo pasibaigimo atveju, jis gali būti pratęsiamas tol kol paslaugų teikimą perims naujas paslaugų tiekėjas.
5. Teismas, vertindamas Pirkimo sutarties projekto 7.4 p., kuriame reglamentuojamas atliekų šalinimas alternatyviose jų šalinimo vietose, apsiribojo aplinkybe, kad tokios situacijos yra išimtinės ir ženkliai nedidina paslaugų kainos. Tačiau, apeliantės nuomone, vien situacijos išimtinumas nepaneigia atsakovės pareigos tokias situacijas aiškiai ir konkrečiai sureglamentuoti, nurodant galimą tokių atliekų kiekį bei nustatant atskirą apmokėjimą už šios paslaugos suteikimą. Priešingu atveju tiekėjai gali pateikti atsakovei absoliučiai skirtingų įkainių pasiūlymus, priklausomai nuo to, ar įsitrauks šios paslaugos teikimą į bendrą įkainį ir kokios apimties bus šis įsitraukimas.
6. Konstatuodamas, kad perkančioji organizacija šiuo pirkimu gali įsigyti ir atliekų tyrimų paslaugas, teismas nepagrįstai išplėtė šio pirkimo objektą, kadangi perkamos yra atliekų surinkimo ir vežimo, bet ne jų kiekio tyrimo paslaugos. Be to, pirkimo sąlygose šiems tyrimams ar juos atliksiantiems subjektams nėra keliami jokie specifiniai reikalavimai.
7. Nors perkamos paslaugos pripažintinos viešosiomis paslaugomis, tai nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai reikalauti iš tiekėjų to kas objektyviai neįmanoma bei nesuteikia teisės nustatyti tokius baudų dydžius, kuriais siekiama ne užtikrinti nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą, bet nubausti paslaugos tiekėją. Objektyviai nėra įmanoma per 24 val. pašalinti visus nustatytus pažeidimus, todėl turėtų būti nustatytas kitas protingas terminas. O bauda, kaip viena iš netesybų formų, turėtų būti skirta ne atsakovės pasipelnymui iš tiekėjo, o jos realių nuostolių atlyginimui. Šiuo atveju nustatytos baudos yra akivaizdžiai neatspindinčios patiriamų nuostolių.
8. Teismas, spręsdamas dėl pirkimo sąlygos, kurioje numatytas reikalavimas, kad konteinerių žymekliai būtų nuskaitomi visų galimų konteinerių identifikavimo sistemos tiekėjų, nepagrįstai rėmėsi vienintele Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kadangi ji jokios prejudicinės galios šioje byloje neturi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai pačiai perkančiajai organizacijai pasiūlymų pateikimo dieną nėra žinomi jos programinės įrangos parametrai, sąsajos, suderinamumas, perkančioji organizacija negali reikalauti iš tiekėjų, kad jų naudojama programinė įranga ateityje užtikrintų visapusišką suderinamumą su perkančiosios organizacijos konteinerių identifikavimo sistema. Šiuo atveju atsakovė dar neturi programinės įrangos, todėl jos reikalavimas, kad konteinerių žymekliai būtų nuskaitomi visų galimų identifikavimo sistemų, o tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sistemos suderintos, yra neteisėtas.
15. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
17. Atsižvelgus į tai, jog ginčijamos Pirkimo sąlygos buvo nustatytos ir Pirkimas buvo paskelbtas vadovaujantis VPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., būtent minėta VPĮ redakcija taikytina ir nagrinėjant šį ginčą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).

13Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo numeris 188402. 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu pateikė Paaiškinimus į tiekėjų klausimus. Ieškovė, įvertinusi Pirkimo sąlygas ir Paaiškinimus, 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją, joje ginčydama eilę Pirkimo sąlygų. 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad jos pretenzija atmesta.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu buvo atmestas. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
20. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su iš esmės visais pirmosios instancijos teismo argumentais, priimtais pasisakant dėl atskirų Pirkimo sąlygų, išskyrus argumentus dėl Pirkimo sąlygose neįtvirtintos paslaugų teikimo įkainių perskaičiavimo tvarkos pasikeitus vartotojų kainų indeksui bei darbo užmokesčiui. Dėl to šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas minėtu aspektu Pirkimo sąlygų nevertins, tačiau pasisakys dėl kitų Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo.

14Dėl viešųjų pirkimų tikslo, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų teisių bei pareigų

21. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su aptariant atskiras Pirkimo sąlygas pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai yra atitinkamos atliekų surinkimo bei išvežimo rinkos profesionalai, galintys savarankiškai nustatyti tam tikrą Pirkimui aktualią informaciją, ir dėl to perkančioji organizacija nėra įpareigota visko tiksliai įvardinti. Ieškovės teigimu, nepriklausomai nuo tiekėjų patirties ar profesionalumo, rinkos, kurioje jie įprastai veikia, jiems negali būti perkeliama VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga parengti tikslias, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas. Įvertinusi ginčijamas Pirkimo sąlygas, Paaiškinimus bei sprendime pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo ieškovės apeliacinio skundo argumentu iš esmės sutinka.
23. VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs (išsamūs), be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
24. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
25. Iš paminėtų išaiškinimų darytina išvada, kad nors viešuosiuose pirkimuose dažniausiai dalyvauja tiekėjai, turintys tam tikrą patirtį perkamų prekių ar paslaugų sferoje, tai nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės perkelti jiems dalį savo pareigų, o būtent – pareigos parengti aiškias, tikslias bei visiems vienodai suprantamas pirkimo sąlygas. Rengdami pasiūlymus pirkime tiekėjai turi vadovautis pirkimo sąlygoms bei perkančiosios organizacijos pateiktais šių sąlygų paaiškinimais, bet ne patys nuspręsti dėl perkamų prekių ar paslaugų apimties, kitų esminių Pirkimo sąlygų. Šias pareigas įgyvendinti privalo perkančioji organizacija, kadangi kitu atveju, kiekvienas iš tiekėjų galėtų padaryti pakankamai skirtingas išvadas tam tikrais aspektais, bei, dėl šios priežasties, pateikti visiškai skirtingus, tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus. Tokiu būdu būtų pažeistas ne tik minėtas viešųjų pirkimų skaidrumo, bet ir lygiateisiškumo principas.
26. Nepaisant aukščiau išreikšto pritarimo apeliantės pozicijai, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas perkančiosios organizacijos parengtos Pirkimo sąlygos neaiškumas ar dviprasmiškumas turi būti vertinamas atskirai ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar tikrai už jį išimtinai atsakinga tik perkančioji organizacija. Dėl to, aukščiau padarytos išvados nėra pakankamos šioje byloje ginčijamas Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis bei jas panaikinti.

15Dėl Pirkimo sąlygose nurodytų komunalinių atliekų kiekio ir pasiūlymo kainos nustatymo

27. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose tinkamai nustatė vienodus preliminarius mišrių komunalinių atliekų kiekius bei jų pokyčio intervalą abiem pirkimo dalims. Nurodo, kad nustatyti atliekų kiekiai yra akivaizdžiai klaidingi, kadangi jie negali būti vienodi esant skirtingam aptarnaujamos teritorijos plotui ir gyventojų skaičiui. Dėl šių priežasčių tiekėjai, teikdami pasiūlymus, yra nepagrįstai verčiami prisiimti riziką dėl Pirkimo objekto apimties bei negali pateikti racionalių, perkančiajai organizacijai priimtiniausių pasiūlymų. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
28. Pirkimo sąlygų 11 punkte įtvirtinta, kad Pirkimas yra skaidomas į 2 dalis: 1 pirkimo dalis – Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos pietinėje zonoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas. Pietinė zona – Akademijos, Alšėnų, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apyl., Kačerginės, Linksmakalnio, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Zapyškio seniūnijos, aptarnaujamų gyventojų skaičius – 46 030, numatomas preliminarus komunalinių atliekų kiekis per metus – 11 000 t., galimas pokytis +/ 10 proc; 2 pirkimo dalis – Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos šiaurinėje zonoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas. Šiaurinė zona – Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Kulautuvos, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Užliedžių, Vandžiogalos, Vilkijos seniūnijos, aptarnaujamų gyventojų skaičius – 49 439, numatomas preliminarus komunalinių atliekų kiekis per metus — 11 000 t., galimas pokytis +/- 10 proc.
29. Pirkimo sąlygų 65 punkte nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymus Perkančioji organizacija vertina pagal mažiausią 1 (vienos) tonos komunalinių atliekų surinkimo jos teritorijoje ir jų vežimo į komunalinių atliekų apdorojimo / šalinimo įrenginius paslaugos kainą (taikoma kiekvienai pirkimo daliai). Tai reiškia, kad Pirkimo sąlygose atsakovė įtvirtinto fiksuoto įkainio kainodarą. Pasisakydama dėl tokios kainodaros nustatymo, Viešųjų pirkimų tarnyba Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (redakcija, galiojusi Pirkimo sąlygų paskelbimo metu), nustatė, kad nurodant preliminarius paslaugų teikimo / prekių įsigijimo kiekius turi būti nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad Pirkimo sąlygose atsakovė nenustatė preliminarių atliekų kiekio pokyčio intervalo, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sąlygose įtvirtintas pokyčio intervalas (pokyčio ribos) yra +/- 10 proc. nuo nurodyto kiekio.
31. Tuo tarpu ginčydama patį perkančiosios organizacijos pateiktą atliekų kiekį per metus (po 11 000 t. abiejose dalyse) ieškovė tik nurodo, kad jis yra neteisingas, tačiau jokiais faktiniais duomenimis šio savo argumento nepagrindžia, nors galėtų tai padaryti, kadangi šiuo metu teikia atsakovei aptariamas paslaugas. Pažymėtina, jog įrodinėjimo pareiga kyla aplinkybių įrodytinumu suinteresuotai ginčo šaliai (CPK 178 str.). Vien faktas, kad pati perkančioji organizacija nurodė skirtingose miesto dalyse esančius skirtingus gyventojų kiekius ir, tikriausiai, šios miesto dalys savo plotu nėra identiškos, nereiškia, kad pateiktas vienodas atliekų kiekis, tuo pačiu nurodant galimą kiekio paklaidą, yra akivaizdžiai neteisingas. Kaip jau minėta, teismas neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog Pirkimo sąlygose nurodyti preliminarūs mišrių komunalinių atliekų kiekiai ir realūs susidarančių atliekų kiekiai ženkliai skiriasi, todėl aukščiau aptarti apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16Dėl Pirkimo sąlygų, reglamentuojančių tiekėjo pareigą teikti paslaugas po sutarties nutraukimo arba jos termino pasibaigimo

32. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jis pasisakė dėl tiekėjų pareigos tęsti sutarties vykdymą po jos nutraukimo arba termino pasibaigimo iki kol pareigas perims naujai išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas. Nurodo, kad vien aplinkybės, jog perkamos paslaugos yra glaudžiai susijusios su viešuoju interesu ir jų teikimas yra labai svarbus visai visuomenei, nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos aiškiai reglamentuoti tokią situaciją. Ieškovė pažymi, kad pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia jos šalis nuo sutarties vykdymo, nebent pačioje sutartyje įtvirtinta, kad tam tikros sąlygos lieka galioti. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turėjo pareigą Pirkimo sutarties projekte numatyti kurios konkrečios jos sąlygos liks galioti po nutraukimo. Taip pat Perkančioji organizacija sutarties projekte turėjo aiškiai numatyti, jog sutarties galiojimo pasibaigimo atveju, ji gali būti pratęsiama tol kol paslaugų teikimą perims naujas paslaugų tiekėjas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus taip pat vertina kaip nepagrįstus.
33. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.).
34. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3 p. įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas turi užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumą iki 12 mėnesių po sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo, kol visa apimtimi paslaugų teikimą perims naujasis paslaugų teikėjas. Tokia pati sąlyga įtvirtinta ir Pirkimo sutarties projekto 2.4 p. Paaiškinimuose atsakydama į 14 tiekėjų klausimą perkančioji organizacija papildomai nurodė, kad už šiuo terminu suteiktas paslaugas tiekėjui bus apmokama tomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta Pirkimo sutartyje. Be to, sutarties pasibaigimas nėra tapatus prievolių, kylančių iš šios sutarties, pasibaigimui. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtinta tai, jog net ir sutartį nutraukus ar pasibaigus jos galiojimo terminui, tiekėjas turėtų pareigą teikti atsakovei sutartimi sulygtas paslaugas joje numatytomis sąlygomis dėl šių priežasčių: tokia pareiga tiesiogiai įtvirtinta Pirkimo sutartyje; Paaiškinimuose atsakovė pripažino, kad už paslaugas bus atsikaitoma sutartyje nustatyta tvarka; sutarties pasibaigimas nereiškia visų joje nustatytų prievolių automatiško pasibaigimo (prievolės, kurios pagal savo esmę reikalingos pratęsti paslaugų teikimą iki jį perims naujas tiekėjas, liks galioti, nes sutarties 2.4 p. įtvirtinta tokia sąlyga). Tokia galimybė pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1273-180/2017). Dėl to, aukščiau aptarti ieškovės argumentai pripažintini nepagrįstais, o Pirkimo sąlygos, susijusios su paslaugų teikimu nutraukus sutartį ar pasibaigus jos terminui, teisėtomis.

17Dėl Pirkimo sąlygose nustatytų baudų dydžių ir pažeidimų pašalinimo termino

35. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad Pirkimo sąlygų 9.4.1 – 9.4.6 p. įtvirtinti tiekėjui taikomi baudų dydžiai už savalaikį pareigų neatlikimą yra pagrįsti, teisėti bei proporcingi, o pažeidimų pašalinimo terminas – pakankamas. Ieškovė nurodo, jog nors atsakovės perkamos paslaugos ir pripažintinos viešosiomis paslaugomis, tai nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai reikalauti iš tiekėjų to, kas objektyviai neįmanoma, bei nesuteikia teisės nustatyti tokius baudų dydžius, kuriais siekiama ne užtikrinti nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą, bet nubausti paslaugos tiekėją. Objektyviai nėra įmanoma per 24 val. pašalinti visus galimus pažeidimus, todėl šis terminas turėtų būti ženkliai ilgesnis. O bauda, kaip viena iš netesybų formų, turėtų būti skirta ne atsakovės pasipelnymui iš tiekėjo, o jos realių nuostolių atlyginimui. Šiuo atveju nustatyti baudų dydžiai akivaizdžiai neatspindi patiriamų nuostolių.
36. Paslaugų tiekėjo atsakomybė įtvirtinta Pirkimo sutarties projekto 9.4 p. Ieškovė nesutinka su 9.4.1 – 9.4.6 p. nustatytais baudų dydžiais, kuriuose įtvirtinta, jog: iš individualių valdų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį mokama 100 Eur bauda (9.4.1 p.); iš bendro naudojimo konteinerinių aikštelių, už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį – 250 Eur bauda (9.4.2 p.); iš įmonių, įstaigų ir organizacijų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį – 500 Eur bauda (9.4.3 p.); už sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimą per 3 dienas – 150 Eur bauda, už kiekvieną nustatytą atvejį (9.4.5 p.); už paliktas netvarkingas komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietas penkių metrų spinduliu aplink konteinerius, po konteinerių ištuštinimo – 150 Eur bauda, už kiekvieną nesutvarkytą konteinerių stovėjimo vietą.
37. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
38. Bauda kaip netesybos Viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties projekte numatyti konkretūs baudų už konkrečius sutarties nevykdymo atvejus dydžiai buvo numatyti kaip priemonė užtikrinti tiekėjo atsakomybę už prievolės neįvykdymą ir kaip priemonė kompensuoti dėl sutarties nevykdymo tiekėjo patiriamus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad Pirkimo sutarties projekte numatyti baudų dydžiai yra akivaizdžiai per dideli. Kad tiekėjui tinkamai nevykdant sutarties (pavyzdžiui tam tikrą laiką nesurenkant ir neišvežant atliekų, laiku nesutvarkant aplinkos apie konteinerius), atsakovė patirtų tam tikrus nuostolius, iš esmės ginčo nėra. Atsakovei tenka pareiga užtikrinti atliekų surinkimą ir išvežimą, taigi tiekėjui nevykdant šio įsipareigojimo, savivaldybei tektų pareiga ieškoti alternatyvių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos tiekėjų (atliekų neišvežimas gali sukelti sanitarines problemas), su jais atsiskaityti, tikėtina, dėl skubos sutikti su aukštesniais laikinos paslaugos įkainiais. Realių įrodymų, kad tokie dydžiai neatitinka atsakovės patiriamų nuostolių, ieškovė neįrodinėjo, savo argumentus grindžia iš esmės hipotezėmis, todėl teismas juos atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog tokį teismo vertinimą iš dalies lemia ir byloje esanti eilė skundų iš įvairių į Kauno rajono savivaldybę įeinančių vietovių, dėl netinkamo ieškovės paslaugų atlikimo. Šie skundai rodo, jog problema su savalaikiu mišrių komunalinių atliekų surinkimu, išvežimu bei aplinkos sutvarkymu iš tiesų egzistuoja, todėl perkančiosios organizacijos interesai čia turi būti ypatingai saugomi.
39. Apeliantė taip pat ginčija Pirkimo sutarties projekto 9.5.5 p. nustatytą sąlygą, jog pažeidimai turi būti pašalinti per 24 val. nuo pažeidimo patvirtinimo akto išsiuntimo tiekėjui dienos. Nurodo, kad nėra įmanoma pašalinti pažeidimus per tokį trumpą terminą.
40. Vertindamas šį ieškovės argumentą apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo sutarties projekto 9.4 p. nustatytiems pažeidimams pašalinti nėra reikalingos didelės laiko, darbo jėgos ar finansinės sąnaudos. Pirkime dalyvaujantys tiekėjai turi turėti pakankamai didelius pajėgumus, norėdami tinkamai vykdyti pasirašomą sutartį, todėl minėtų pažeidimų pašalinimas per vieną parą jiems taip pat turėtų būti įmanomas. Greitas reagavimas ir atliekų turėtojų interesų tinkamas užtikrinimas šiuo atveju turi būti tinkamai užtikrinti.
41. Atmetamas ir apeliantės argumentas, kad egzistuoja tam tikri nesutapimai, pavyzdžiui Pirkimo sutarties projekto 9.4.5 p. yra nustatytas 3 dienų terminas pakeisti sugadintą konteinerį, tačiau pagal 9.5.5 p. tiekėjas yra įpareigojamas tai padaryti per 24 val. Teismas laiko, kad esant nustatytam specialiam 3 dienų terminui konkrečiam pažeidimui pašalinti, teikėjas neturi vadovautis bendru 24 val. terminu, ir tai nelaikytina esminiu nesutapimu.
42. Dėl aukščiau aptartų priežasčių ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Pirkimo sutarties projekto 9.4.1 – 9.4.6 p. nustatytais baudų dydžiais ir 9.5.5 p. nustatytu pažeidimų pašalinimo terminu, taip pat atmetami.

18Dėl Pirkimo sąlygų, reglamentuojančių pavojingų, didelių gabaritų ir bešeimininkių atliekų surinkimą ir išvežimą, pagrįstumo

43. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad išlaidas už pavojingų, didelių gabaritų ir bešeimininkių atliekų surinkimą ir išvežimą tiekėjai gali įtraukti į bendrą paslaugos įkainį, o, kadangi tokių atliekų kiekiai nėra dideli, perkančioji organizacija neturi pareigos nurodyti net preliminaraus šių atliekų kiekio. Apeliantė nurodo, kad paslaugų tiekėjai, nežinodami konkrečių aptariamų atliekų kiekių, tačiau verčiami išlaidas už juos įtraukti į bendrą paslaugų teikimo įkainį, yra verčiami prisiimti nepagrįstai didelę riziką dėl to, kad už šių paslaugų teikimą jiems nebus tinkamai atlyginta. Pažymi, kad jų surinkimo ir pervežimo kaštai ženkliai skiriasi nuo mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo įkainių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas bei šiuo atveju aktualų teisinį reglamentavimą, iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.
44. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 dalyje nustatyta, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo / šalinimo įrenginius paslauga apima, be kita ko, pavojingų buities atliekų surinkimą apvažiavimo būdu bei atskirą didelių gabaritų atliekų surinkimą prie bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerių ir pristatymą į didžiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelę, arba kitus užsakovo nurodytus ar su užsakovu suderintus komunalinių atliekų apdorojimo / šalinimo įrenginius (1.1.3 p.), bešeimininkių atliekų surinkimą ir vežimą į atliekų apdorojimo / šalinimo įrenginius (1.1.7 p.). Taip pat nustatyta ir Pirkimo sutarties projekto 1.3.3 ir 1.3.8 punktuose. Sutarties projekto 7.2 p. nurodyta, jog atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal fiksuotą įkainį (kainą).
45. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 6 dalyje nustatyta didžiųjų ir pavojingų buities atliekų surinkimo tvarka. Iš minėtų sąlygų matyti, kad didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimui perkančioji organizacija nustatė atskirą tvarką, pagal kurią sutartį pasirašęs tiekėjas turės atskirai organizuoti tokių atliekų surinkimą iš jų turėtojų: pasirūpinti pranešimais atliekų turėtojams, specialiais konteineriais, jų pastatymo vietomis, bei šių atliekų išgabenimu į kitas nei įprastos atliekų surinkimo vietas. Tačiau perkančioji organizacija, nustačiusi specialią tvarką, pasirinko apmokestinti šių atliekų surinkimą ir išvežimą mokant tą patį (bendrą) įkainį už atliekų svorį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija galėjo numatyti bendrą apmokėjimą šių atliekų tvarkymui tik tokiu atveju, jei būtų nurodžiusi tiekėjams preliminarius tokių atliekų kiekius, kuriais jie galėtų vadovautis apskaičiuodami tenkančias išlaidas. Tačiau šiuo atveju perkančioji organizacija nurodė negalinti pateikti preliminarių tokių atliekų kiekio, tačiau tiekėjai, veikiantys šioje srityje, jos nuomone, gali patys jį numatyti. Teismo vertinimu, atsakovė, eilę metų įsigydama šių paslaugų viešąjį teikimą ir negalinti numatyti tokių paslaugų kiekio, nepagrįstai siekia perduoti šią naštą tiekėjams. Šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad minimalūs tokių atliekų kiekiai nedarys didelės įtakos tiekėjo kaštams, kadangi jų minimalus kiekis įrodytas taip pat nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, siekdama be mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų įsigyti ir pavojingų bei didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugas bei nustatydama tam specialią tvarką, privalo nurodyti ir atskirą tokios paslaugos įkainį. Dėl šios priežasties minėti apeliantės argumentai laikytini pagrįstais, o pirkimo sąlygos, toje dalyje, kurioje į bendrą paslaugų teikimo kainą įtrauktos ir paslaugos už pavojingų bei didelių gabaritų atliekų surinkimą ir išvežimą, neteisėtomis, prieštaraujančiomis VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintiems principams, VPĮ 24 str. 9 d. bei pažeidžiančiomis racionalaus lėšų naudojimo tikslą (VPĮ 3 str. 2 d.).
46. Tačiau šioje dalyje nesutiktina su apeliantės pozicija, kad tokia pačia atskira tvarka būtų apmokestinamas ir bešeimininkių atliekų išvežimas. Bešeimininkės atliekos (išskyrus pavojingas bešeimininkes atliekas ir didelių gabaritų bešeimininkes atliekas) laikytinos mišriomis komunalinėmis atliekomis. Pirkimo sąlygose nustačius apmokėjimą už tokių atliekų surinkimą ir išvežimą, atsižvelgiant į jų kiekį, manytina, tiekėjams yra tinkamai atlyginamos jų patiriamos išlaidos. Todėl šioje dalyje apeliantės argumentai atmetami.

19Dėl Pirkimo sąlygų, reglamentuojančių atliekų šalinimą alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose

47. Apeliantė skunde taip ginčija Pirkimo sąlygose nustatytą bendrą paslaugos įkainį ir už atliekų šalinimą alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose. Nurodo, kad vien tokios paslaugos išimtinumas nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai perkelti su jos teikimu susijusius kaštus išimtinai tiekėjui. Atsakovė, nenurodžiusi nei preliminaraus tokių atliekų kiekio, nei nustačiusi atskirą apmokėjimą už šios paslaugos suteikimą, pažeidė savo pareigą nustatyti aiškias bei visiems vienodai suprantamas Pirkimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat sutinka.
48. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 8 dalyje numatyta komunalinių atliekų vežimo į apdorojimo / šalinimo įrenginius tvarka. 8.1 p. įtvirtinta, kad visos surinktos mišrios komunalinės atliekos turi būti vežamos į apdorojimo / šalinimo įrenginius, o jiems neveikiant – į kitą alternatyvų užsakovo nurodytą įrenginį. Pirkimo sutarties projekto 7.4 p. nustatyta, kad jeigu paslaugų teikėjas patiria papildomų išlaidų dėl to, kad turi šalinti mišrias komunalines atliekas alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose, šios išlaidos įtraukiamos į sąskaitą, ir užsakovas privalo jas apmokėti. Šias išlaidas gali sudaryti tik dokumentais pagrįstos papildomos išlaidos. Į šių išlaidų atlyginimą paslaugos tiekėjas gali pretenduoti tik tokiu atveju, jeigu mišrių komunalinių atliekų šalinimą alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose buvo iš anksto raštu suderinęs su užsakovu.

20Apie perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti aiškias, tikslias bei visiems vienodai suprantamas pirkimo sąlygas jau buvo aptarta ankščiau šioje nutartyje, todėl teismas to dar kartą neaptaria. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kaip ir pavojingų, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir išvežimo atveju, perkančioji organizacija, nustatydama pareigą tiekėjams tam tikrais atvejais gabenti atliekas į alternatyvius jų šalinimo įrenginius, turi jiems nurodyti kur konkrečiai jas gabenti arba kokiu atstumu, ir preliminarius tokios paslaugos teikimo kiekius bei nustatyti atskirą įkainį už tokių paslaugų teikimą, kadangi jomis nukrypstama nuo bendrųjų tiekėjui keliamų pareigų. Paaiškinimuose atsakovė atsakydama į 17 ir 48 klausimus nurodė, kad negali tiekėjams įvardinti nei konkrečių alternatyvių šalinimo įrenginių, nei nustatyti atskiro įkainio. Jos nurodymas, kad prioritetas bus skiriamas Kauno rajone esantiems įrenginiams, o jų nesant – kitiems iš anksto suderintiems įrenginiams, iš esmės yra nesuteikiantis jokios reikšmingos papildomos informacijos, kadangi paslaugos teikimo kainą tiekėjai turi nustatyti pateikdami pasiūlymus, o ne sutarties vykdymo eigoje. Be to, nors Pirkimo sąlygos nustatė, kad papildomos išlaidos už aptariamų paslaugų teikimą tiekėjui bus apmokamos, iš esmės nėra aišku kokios išlaidos laikytinos papildomomis. Pozicijos, kad perkančioji organizacija turi nustatyti konkrečią ir aiškią atliekų šalinimo alternatyviuose įrenginiuose tvarką (apmokėjimą ir kt.), laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 ir jos teisėtumą patirtinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017). Dėl šių priežasčių atsakovė laikytina nepagrįstai įtraukusi atliekų šalinimo alternatyviuose atliekų šalinimo įrenginiuose kainą į bendrą pasiūlymo kainą, dėl ko Pirkimo sąlygos šioje dalyje pripažintinos neteisėtomis, neatitinkančiomis VPĮ 24 str. 9 d. reikalavimų bei viešųjų pirkimų skaidrumo principo (VPĮ 3 str. 1 d.) laikymosi.

21Dėl Pirkimo sąlygų, susijusių su komunalinių atliekų kiekio tyrimais

49. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7 dalyje įtvirtinta tiekėjo pareiga keturis kartus per metus vykdyti mišrių komunalinių atliekų kiekio (normų) tyrimus, kurie turi apimti daugiabučių namų, individualių namų gyventojus bei juridinius asmenis. Ši pareiga taip pat numatyta Pirkimo sutarties projekto 1.3.7 p. Apeliantė skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, pirkdama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, atsakovė galėjo tame pačiame pirkime įsigyti ir minėtas atliekų kiekio tyrimų paslaugas. Taip pat nurodo, kad šių tyrimų atlikimui Pirkimo sąlygose nenustatyti jokie reikalavimai. Teismas tokiai apeliantės pozicijai iš esmės pritaria.
50. Atsakovės organizuojamas ginčijamas pirkimas yra „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“. Juo siekiama įsigyti atliekų surinkimo bei vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugas. Tuo tarpu atliekų kiekio tyrimų atlikimo paslaugos, teismo vertinimu, yra iš esmės skirtinga ir su perkamomis paslaugomis nesusijusi veikla. Nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigas išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).
51. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija iš esmės nepagrindė būtinybės kartu su atliekų surinkimo bei vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugomis įsigyti ir atliekų kiekio tyrimų paslaugas, neįrodinėjo, kad jos negalėtų būti įgyjamos atskiru pirkimu. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantė, pirkimo dokumentuose nėra nedetalizuota nei tvarka nei sąlygos, nei reikalavimai tokiai paslaugai įsigyti, taip pat nenumatyti ir tiekėjams kvalifikaciniai reikalavimai šioje pirkimo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtoms paslaugoms įsigyti atsakovė paruošė netikslias ir neaiškias sąlygas, prieštaraujančias viešųjų pirkimų principams (VPĮ 3 str. 1 d.).

22Dėl Pirkimo sąlygų, nustatančių pareigą tiekėjui užtikrinti, kad konteinerių žymekliai būtų nuskaitomi visų galimų konteinerių identifikavimo sistemos tiekėjų

52. Dar vienu apeliacinio skundo argumentu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sutikimą su atsakovės pozicija, kad ji gali reikalauti iš tiekėjų užtikrinti tokius konteinerių žymeklius, kurie būtų nuskaitomi visų galimų konteinerių identifikavimo sistemos tiekėjų, o paslaugų tiekėjo ir užsakovo sistemos būtų suderintos (Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 11.6 ir 11.10 p.). Nurodo, kad tuo atveju, kai pačiai perkančiajai organizacijai pasiūlymų pateikimo dieną nėra žinomi jos programinės įrangos parametrai, sąsajos, suderinamumas, perkančioji organizacija negali reikalauti iš tiekėjų, kad jų naudojama programinė įranga ateityje užtikrintų visapusišką suderinamumą su perkančiosios organizacijos konteinerių identifikavimo sistema. Šiuo atveju atsakovė dar neturi programinės įrangos, todėl jos reikalavimas, kad konteinerių žymekliai būtų nuskaitomi visų galimų identifikavimo sistemų, o tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sistemos suderintos, yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su šiuo ieškovės argumentu.
53. Nors priimdamas sprendimą dėl šių sąlygų teisėtumo pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-747-330/2015, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtoje nutartyje padarytomis išvadomis šiuo klausimu nesutinka. Kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija turi pareigą parengti aiškias, tikslias bei nedviprasmiškas pirkimo sąlygas. Be to, ji negali reikalauti iš tiekėjų prisiimti šios pareigos neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepaneigė aplinkybės, jog Pirkimo organizavimo metu ji dar neturėjo konkrečios programinės įrangos, kuri būtų susieta su tiekėjo įdiegta konteinerių identifikavimo sistema, todėl jos reikalavimas, kad sutarties šalių sistemos būtų suderintos, o konteineriai nuskaitomi visų galimų konteinerių identifikavimo sistemos tiekėjų, laikytinas neproporcingu bei neteisėtu. Atsakovė privalo pirkimo sąlygose nurodyti konkrečias sistemas arba duomenis, pagal kuriuos jos būtų parengtos, kadangi tik tokiu atveju tiekėjai žinos, kaip tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o jų siūloma pirkimo sutarties kaina (įkainis) nebus nepagrįstai išpūstas, siekiant įdiegti programas, kurios net nebus faktiškai naudojamos. Remiantis tuo, kas nurodyta, Techninės specifikacijos 11.6 p. bei 11.10 p. prieštarauja tiek VPĮ 24 str. 9 d.
54. Dėl aptartų priežasčių teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas ir šias Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis.

23Dėl procesinės bylos baigties

55. Atsižvelgus į aukščiau šioje nutartyje pateiktus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu dalyje, kurioje teisėtomis ir pagrįstomis pripažintos Pirkimo sąlygos, susijusios su pavojingų ir didelių gabaritų atliekų šalinimo apmokėjimu, atliekų šalinimo alternatyviose atliekų šalinimo vietose apmokėjimu, atliekų kiekio tyrimais bei reikalavimais programinei įrangai ir atliekų konteinerių žymekliams. Minėtoje dalyje teismo sprendimas naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas ir šios Pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis. Kadangi Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, atsakovės organizuojamas viešasis pirkimas „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo numeris 188402, nutraukiamas.

24Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

56. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
57. Atmesdamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 3 439,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus procesinį sprendimą – tenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtomis iš esmės pusę ginčytų Pirkimo sąlygų, yra pagrindas atsakovei priteistiną sumą taip pat sumažinti per pusę, t. y. iki 1 719,91 Eur.
58. Tuo tarpu ieškovė UAB „Ekonovus“ pateikė teismui įrodymus apie patirtas 3 660,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, jos yra pagrįstos ir atitinka tokio pobūdžio bylose patiriamas išlaidas. Tačiau taip pat atsižvelgus į tai, kad tenkinta apie pusė ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina tik pusė sumos – 1 830,13 Eur.

25Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 929,95 Eur išlaidas advokato pagalbai bei 2 250 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui. Ieškovė turi teisę į pusę minėtų išlaidų priteisimo iš atsakovės, todėl jos prašymas ir tenkinamas šia dalimi, priteisiant 2 089,98 Eur.
60. Atsakovei priteistiną sumą už pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas įskaičius į ieškovei priteistinas sumas, galutinė ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma lygi 2 200,20 Eur.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teisėtomis ir pagrįstomis pripažintos atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo numeris 188402, sąlygos, susijusios su pavojingų ir didelių gabaritų atliekų šalinimo apmokėjimu (Sutarties projekto 1.3.3 p., 1.3.8 p., 7.2 p., Techninės specifikacijos 1.1.3 p., 1.1.7 p.), atliekų šalinimo alternatyviose atliekų šalinimo vietos bei apmokėjimu (Sutarties projekto 7.4 p., Techninės specifikacijos 8.1 p.), atliekų kiekio tyrimais (Techninės specifikacijos 7.1 p.) bei reikalavimais programinei įrangai ir atliekų konteinerių žymekliams (Techninės specifikacijos 11.6 p. bei 11.10 p.). Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir minėtas sąlygas pripažinti neteisėtomis bei viešąjį pirkimą nutraukti.

28Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) naudai 2 200,20 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

29Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.