Byla 2A-22-330/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3458-345/2014 pagal ieškovės A. O. K. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė A. O. K. prašė pripažinti negaliojančiomis jos ir atsakovo AB banko SNORAS sudarytas sutartis: 2011 m. liepos 4 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110704L990011 ir 2011 m. liepos 7 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707L990011, taikyti restituciją – grąžinti už obligacijas sumokėtas lėšas – 7 197,49 Eur į ieškovės šiame banke turėtą sąskaitą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus AB banke SNORAS laikyto terminuotojo indėlio terminui, ji nuvyko į banko skyrių ketindama pratęsti indėlio sutartį. Tačiau banko tarnautoja vietoje terminuotojo indėlio įtikino ieškovę įsigyti didesnę finansinę grąžą esą užtikrinsiantį produktą – banko platintas obligacijas. Tą pačią dieną ieškovė už terminuotojo indėlio sumą įsigijo obligacijų. Po kelių dienų ieškovė atsiėmė indėlį iš AB „Šiaulių bankas“ bei sudarė su atsakovu antrąją sutartį dėl obligacijų pirkimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo AB banko SNORAS tarnautoja ne tik neišaiškino jai, kad obligacijos nėra apdraustos, bet sudarė priešingą įspūdį. Ieškovė tvirtino, jog tuo atveju, jeigu jai būtų buvę atskleista, kad obligacijų įsigijimas yra rizikingas, t. y. jog banko nemokumo atveju nėra garantuotas jų išpirkimas, ji nebūtų sudariusi ginčijamų sutarčių. Ieškovės nuomone, atsakovas, kaip kredito įstaiga, privalėjo atskleisti ieškovei visą reikšmingą informaciją, be kita ko, įspėti apie riziką, būdingą investicijoms į finansines priemones.

5Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visos su obligacijomis susijusios rizikos ieškovei buvo atskleistos ginčijamų sutarčių pasirašymo metu. Be to, su tuo susijusi informacija buvo pateikta viešai paskelbtuose Baziniuose prospektuose. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad negalėjo suprasti skirtumų tarp terminuotojo indėlio ir vertybinių popierių įsigijimo sutarčių. Nurodė, kad ieškovė turėjo patirties ir žinių apie investavimą į vertybinius popierius. Sudarant sutartis dėl obligacijų, esminiai jų elementai buvo obligacijų išpirkimo terminas bei mokamų palūkanų dydis. Šių sutarčių pasirašymo metu atsakovas buvo mokus, taigi indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčo sutarčių elementu. Atsakovo nuomone, ieškovės prašomos taikyti restitucijos būdas yra ydingas, kadangi ieškovės pageidaujamu būdu ginčijamų sandorių šalys negrąžinamos į pradinę padėtį, sukuria prievoles ginčo sandoriuose nedalyvavusiam trečiajam asmeniui ir pažeidžia viešąjį interesą.

6Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė argumentus, tapačius atsakovo pozicijai. Papildomai akcentavo tai, jog ieškovė negalėjo būti suklaidinta, nes Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad jos įgytos obligacijos nėra draudimo objektas. Obligacijų sutartyse nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, o ieškovei su tuo susijusi informacija buvo atskleista. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ginčijamų sandorių atveju atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau - FPRĮ) numatytas pareigas, ieškovė pažeistas teises turėtų ginti reikalaudama žalos atlyginimo, o ne ginčydama sutartis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiomis ieškovės A. O. K. ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. liepos 4 d. ir 2011 m. liepos 7 d. sudarytas Obligacijų pasirašymo sutartis, taikė restituciją ir už obligacijas sumokėtas lėšas – 7 197,49 Eur grąžino į ieškovės banko sąskaitą. Teismas iš atsakovo AB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė ieškovės A. O. K. naudai 1 200 Lt (347,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

9Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, neturėjo investavimo patirties, buvo senyvo amžiaus, jai nebuvo suprantamas obligacijų pobūdis. Teismo vertinimu, ieškovei pagal jos amžių, socialinę padėtį investavimo saugumas buvo viena esminių sąlygų. Be to, ieškovės amžius, išsilavinimas bei žinios apie investavimą įpareigojo atsakovą veikti itin atidžiai, užtikrinti, kad ieškovei būtų visapusiškai išaiškinta ir atskleista sudaromų sandorių ir įgyjamų investavimo priemonių esmė. Teismas akcentavo aplinkybę, jog nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei prieš tai sudarytoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo sąlygos, jog obligacijos nėra draudžiamos pagal IĮIDĮ. Teismas pažymėjo, jog aptariamu atveju neaiškumą sukėlė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 dalyje įrašyta sąlyga, kad „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismo vertinimu, tokia sąlyga galėjo suklaidinti ieškovę dėl įsigytų obligacijų draustumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė įteikęs ieškovei Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neįrodė išaiškinęs jo sąlygas. Teismas konstatavo, jog ieškovė suklydo dėl esminės ginčijamų sutarčių sąlygos.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

11Apeliaciniame skunde atsakovas BAB bankas SNORAS prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog byla turi viešojo intereso požymių. Viešojo intereso apsauga pasireiškia būtinumu užtikrinti, kad net ir pripažinus privataus asmens teisių pažeidimą, jos būtų atkurtos taip, kad nebūtų pažeidžiami visos visuomenės interesai. Teismas, esant viešajam interesui, neturėtų prioriteto teikti atskiro asmens teisių gynimui, t. y. įpareigojant trečiąjį asmenį išmokėti draudimo išmokas, negavus draudimo įmokų.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės teisių pažeidimą ir esminį suklydimą. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis skirtingu metu, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo sudariusi penkias terminuotojo indėlio sutartis.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės amžių. Obligacijos, kaip vertybinis popierius, buvo naudojamas ir iki 1991 metų. Todėl net ir senyvo amžiaus asmuo supranta, kad obligacija nėra indėlis.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodyta pripažino aplinkybę, jog ieškovei nebuvo įteiktas Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas ir nebuvo išaiškintos jo sąlygos.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad ieškovei nebuvo paaiškinta, jog obligacija yra rizikingesnis finansinis produktas. Teismas neatsižvelgė į įstatymo nuostatą, pagal kurią obligacijos nedraudžiamos indėlių draudimu. Pripažinus įrodytą aplinkybę, jog ieškovė neskaitė ginčijamų sutarčių, darytina išvada, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi, apdairi ir rūpestinga.
  6. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti FPRĮ 22 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Obligacijų pasirašymo sutarties nuostata patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su galimomis rizikomis, sutarčių sąlygomis. Be to, Prospektas buvo paskelbtas viešai.
  7. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostata dėl banko įsipareigojimų draustumo nėra klaidinanti.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė restituciją ieškovės nurodytu būdu. Aktualioje teismų praktikoje nurodyta, kad tokiu atveju taikytinas mišrios kaltės institutas, o ne vienašalė restitucija.

12Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

131. Ieškovė neįrodė suklydimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokią įtaką sandorių suvokimui turėjo ieškovės amžius. Ieškovės sveikatos būklė netrukdė domėtis sandorių sąlygomis, skaityti sutartis.

142. Ieškovė neįrodė, kad indėlių draudimo taikymas arba netaikymas obligacijoms yra esminė sandorio sąlyga, dėl kurios ieškovė suklydo. Teismo išvados nepagrįstos, kadangi atitinkama išvada padaryta neapklausus ieškovės.

153. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai motyvavo sprendimo dalį, kurioje pripažino ieškovės suklydimą esminiu, ieškovei net nenurodžius, kokias sutarčių sąlygas, dėl kurių ji suklydo, ji laikė esminėmis. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, o išvadą dėl ieškovės suklydimo ir jo esmingumo grindė vien prielaidomis. Obligacijos nėra draudžiamos, todėl ieškovė dėl šios sąlygos negalėjo suklysti. Suklydimas dėl sandorio perspektyvų, nėra tapatus suklydimui dėl esminių jo sąlygų.

164. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas restitucijos būdas iš esmės pažeidžia restituciją reglamentuojančias teisės normas bei kitų banko kreditorių teises ir teisėtus interesus. Išmokėjus draudimo išmoką ieškovei, atitinkamai sumažės kitų banko kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybės. Restitucija nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Su ieškove bus atsiskaitoma laikantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatytos tvarkos.

17Ieškovė A. O. K. prašė atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad pirmosios instancijos teisingai tinkamai nustatė bei įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl teismo išvados dėl ieškovės amžiaus, išsilavinimo, investavimo patirties ir poreikių yra pagrįstos. Nurodė, kad pagrindinis ieškovės tikslas buvo visiškas lėšų saugumas, todėl sudarydama ginčijamas sutartis ji buvo įsitikinusi, kad obligacijos apdraustos indėlių draudimu. Sutarčių nuostatos sudarė klaidingą įspūdį dėl obligacijų draustumo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmuose konstatavo netinkamą finansų tarpininko pareigų vykdymą. Ieškovė nesutiko su apeliantų argumentais dėl teismo taikytos restitucijos būdo. Ieškovės vertinimu, toks restitucijos būdas atitinka aktualią teismų praktiką.

182016 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

22Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 2 d. gauti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teisėjų kolegija, išanalizavusi rašytinių paaiškinimų turinį, atkreipia dėmesį, jog šiame procesiniame dokumente iš esmės atkartojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, (dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla), išdėstyti teisiniai motyvai. Šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia trečiojo asmens apeliacinio skundo pildymo požymių, todėl priima šio asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus.

23Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. O. K. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m. liepos 4 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (b. l. 41-50). Šios sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant / uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų, teikti kitas investicines paslaugas (sutarties bendrosios dalies 2.1, 2.2 punktai). 2011 m. liepos 4 d. (tą pačią dieną) šalys sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110704L990011 (b. l. 51). Šios sutarties pagrindu ieškovė už 4 898,29 Eur nupirko 49 vienetus 100 Eur nominalios vertės atsakovo išleistų obligacijų. 2011 m. liepos 7 d. šalys sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707L990011 (b. l. 52). Šios sutarties pagrindu ieškovė už 2 299,20 Eur nupirko 23 vienetus 100 Eur nominalios vertės atsakovo išleistų obligacijų. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė tvirtino, jog nurodytas Obligacijų pasirašymo sutartis pasirašė iš esmės suklydusi, t. y. manydama, kad šioms finansinėms priemonėms galios indėlių draudimas. Pasak ieškovės, jos valią sudaryti ginčijamas sutartis lėmė ir banko darbuotojų veiksmai suklaidinus dėl investavimo produktams taikomos draudiminės apsaugos.

25Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

26Kaip minėta, ieškovė su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu, tvirtindama, kad ginčijami sandoriai sudaryti suklydimo įtakoje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priėjęs išvadą, jog atsakovas savo, kaip finansų tarpininko, pareigas vykdė netinkamai, nesupažindino ieškovės su siūlomų investavimo produktų rizikingumu, kitomis sąlygomis, neįteikė reikšmingų dokumentų, taip pat konstatavo, kad nuostata Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje dėl banko įsipareigojimų klientui apdraudimo suklaidino ieškovę dėl ginčo obligacijų draustumo. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės suklydimo ir jo (suklydimo) esmingumo padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Jų nuomone, dėl įgyto išsilavinimo ir turimos patirties ieškovė suprato arba turėjo suprasti skirtumą tarp terminuotojo indėlio ir obligacijos, suvokti pastarojo finansinio produkto rizikingumo laipsnį. Ir net tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmuose būtų nustatyti tam tikri FPRĮ nuostatų pažeidimai, tokia situacija negalėtų lemti sandorių negaliojimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamu atveju analizuotina, ar atsakovas AB bankas SNORAS ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. parduodamas ieškovei banko išleistas obligacijas, tinkamai supažindino ją su įsigyjamu finansiniu produktu bei su juo susijusiomis rizikomis. Taip pat vertintina, ar ieškovei suteikta informacija, lėmusi ginčo produkto įsigijimą, nebuvo klaidinanti dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos. Tuo atveju, jeigu nurodyta informacija buvo klaidinanti, vertintina, ar nurodyta aplinkybė lėmė ieškovės valios neatitinkančių sandorių sudarymą. Teisėjų kolegija apeliantų poziciją, išdėstytą apeliaciniuose skunduose, pripažįsta iš esmės pagrįsta.

27CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

28Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo ir trečiojo asmens argumentų kontekste būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

29Kaip minėta, ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos teigdama, kad ginčijamos obligacijų pasirašymo sutartys sudarytos jai suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

30Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

31Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

32FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad FPRĮ 22 straipsnio prasme reikiama suteikti informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Ne kiekvieną kartą neteisėtą finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotoją galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

33Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei nebuvo atskleista investavimo į obligacijas rizika, be to, atsakovas neįrodė, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos buvo įteikti ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai teismo išvadai. Ginčijamose obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovė patvirtino susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai yra didelės apimties, surašyti vartojant specifinius terminus, konstatuotina, kad atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovei visus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Tačiau būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog prieš pasirašant pirmąją sutartį dėl obligacijų pirkimo šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kurios specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė savo parašu patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei kitus šioje sutartyje nurodytus dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, tačiau apie galimą obligacijų neišpirkimo dėl banko nemokumo riziką buvo nurodyta ieškovei įteiktame Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme ir Santraukoje. Kolegija pažymi, jog ieškovė, pasirašydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, patvirtino šį dokumentą (aprašymą) gavusi, o objektyvių duomenų, paneigiančių pastarąją išvadą (dokumentų gavimą) nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė, pernelyg pasitikėdama atsakovu, nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei po jų sudarymo nesidomėjo obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygomis. Todėl ir neigiamos tokių sandorių sudarymo pasekmės tenka pačiai ieškovei. Pažymėtina, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės amžių ir socialinę padėtį (statusą). Teisėjų kolegijos neįtikina argumentai, kad ieškovė dėl amžiaus (sutarčių sudarymo metu jai buvo 69 metai) ar socialinės padėties (senatvės pensininkė) galėjo nesuvokti sudaromų sandorių esmės, juolab, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė realiai net nesidomėjo sutarčių sąlygomis nei prieš, nei po sutarčių pasirašymo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dar iki ginčijamų sutarčių pasirašymo buvo sudariusi penkis sandorius dėl terminuotųjų indėlių atsakovo banke. Procesiniame dokumente ieškovė užsiminė ir apie indėlius, laikytus kitoje finansinėje įstaigoje. Apeliantai pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog ieškovė dvi sutartis dėl obligacijų pirkimo sudarė skirtingu metu (kelių dienų skirtumu). Jeigu, hipotetiškai vertinant, pirmojo sandorio atveju ieškovės elgesį galima būtų laikyti spontanišku ir nepamatuotu, kitu gi atveju tokios išvados daryti nėra pagrindo. Kelių dienų tarp sandorių sudarymo turėjo pakakti visiškai susipažinti su jau sudaryto (pirmojo) sandorio sąlygomis, pasitarti su artimaisiais asmenimis ar specialistais. Tačiau aptariamu atveju – priešingai, aplinkybė, jog ieškovė skubotai atsiėmė indėlį iš kitos kredito įstaigos ir vėl įsigijo obligacijų iš atsakovo, sudaro pagrindą išvadai, jog ją ypatingai sudomino atsakovo platinto investavimo produkto pelningumas ir investicinė grąža, jog šios aplinkybės tenkino jos poreikius ir lūkesčius. Šią aplinkybę patvirtina ir ginčijamose sutartyse ranka padaryti įrašai apie tikėtiną (planuojamą) finansinį prieaugį. Vadinasi, labiau tikėtina, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartis, ieškovei dėl amžiaus, socialinės padėties, išsilavinimo ir įgytos gyvenimiškos patirties buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne taupymas, o investavimas. Juolab, kad pasirašytose sutartyse ji buvo įvardijama ne indėlininke, o investuotoja. Kaip minėta, ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Ieškovė patvirtino, jog tokio pobūdžio sandorius buvo siūloma sudaryti dėl aiškiai didesnio pelningumo – palūkanų normos. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieškovei emociškai sunkiu laikotarpiu – sutuoktiniui sergant onkologine liga. Tačiau ginčijamų sandorių sudarymas nebuvo būtinas, neatidėliotinas, neišvengiamas. Ieškovė, manydama, kad neigiami emociniai išgyvenimai ar dvasiniai sukrėtimai trukdo objektyviai įvertinti sudaromų sandorių specifiką, sprendimo dėl ginčijamų sandorių sudarymo priėmimą turėjo atidėti vėlesniam laikui arba visiškai susilaikyti nuo tokio pobūdžio sandorių sudarymo. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyti ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimai, visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tokie sutrikimai galėjo lemti neteisingą sudaromų sandorių esmės suvokimą. Sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovei turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, kad jos skiriasi nuo indėlio, kad joms būdingas ir kitoks rizikos laipsnis. Konstatuotina, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovė tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad ji buvo suklaidinta dėl sandorio esmės. Kaip minėta ankstesnėje šio sprendimo dalyje, ieškovei rizika, susijusi su galimu atsakovo nemokumu, buvo atskleista.

34Dėl pirmosios instancijos teismo akcentuotos ir klaidinančia įvardijamos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintos sąlygos teisėjų kolegija pažymi, kad ją įvertinęs kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties konstatuoti, jog Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje minėta, kad vertinant, ar finansines paslaugas gaunančiam asmeniui buvo suteikta visapusiška informacija apie sudaromą sandorį, turi būti nustatyta, ar asmeniui buvo jam priimtina ir suprantama forma paaiškintas įsigyjamas finansinis produktas, jo rizikingumas ir kitos aplinkybės, padedančios asmeniui priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2013). Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta, tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą turėjo ieškovei priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei ši aplinkybė nebuvo esminė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos detaliai neaptarus, ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko esant kitoms aplinkybėms ji nebūtų sudariusi analogiškų sutarčių. Tokią išvadą suponuoja keletas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių: ieškovė pirmąją sutartį sudarė būdama tikra dėl savo ketinimų; nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms dviejose tą pačią dieną sudaromose sutartyse (rizika dėl atsakovo nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovė būtų ėmusis aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti, priešingai – po pirmosios obligacijų pasirašymo sutarties pasirašymo, praėjus kelioms dienoms antroji sutartis dėl obligacijų pirkimo buvo sudaryta tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. visiškai nesigilinant į sąlygas; ieškovė atsisakė pateikti informaciją atsakovui apie turimą investavimo patirtį, investavimo tikslus. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki atsakovo veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog ieškovė visapusiškai įvertintų sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Todėl vertinant ginčijamų sutarčių teisėtumą nurodytų sandorio negaliojimo požymių kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog ieškovė, suvokdama tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudariusi. Analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitose faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačiose bylose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-11-330/2016).

35Pažymėtina ir tai, jog finansų tarpininko pareiga veikti geriausiais investuotojui interesais apima ne tik informacijos klientui teikimą, bet ir informacijos iš kliento surinkimą tam, kad investuotojui galima būtų pasiūlyti labiausiai jo lūkesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Šiuo atveju ieškovė pati prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į vertybinius popierius – obligacijas riziką, todėl, nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovė būtų buvusi suklaidinta dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriams taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sutarčių sąlyga, lėmusi ieškovės apsisprendimą dėl sutarčių sudarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

36Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismui netinkamai taikant materialiosios ir proceso teisės normas ginčijami sandoriai buvo nepagrįstai pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimant naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį dėl 2011 m. liepos 4 d. ir 2011 m. liepos 7 d. obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

37Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o nustačius pagrindą ieškiniui atmesti ir apeliacinės instancijos teisme priimant naują sprendimą, kiti apeliacinių skundų argumentai, be kita ko, ir dėl pirmosios instancijos teismo taikytos restitucijos būdo, tampa nebeaktualūs, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Proceso įstatyme nurodyta, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas arba kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį atmeta, todėl sprendžiamas atsakovo BAB banko SNORAS ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas BAB bankas SNORAS pirmosios instancijos teisme patyrė 539,67 Eur (b. l. 162-167), apeliacinės instancijos teisme – 343,43 Eur išlaidų (b. l. 206-210). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2015 m. kovo 19 d., 8.2 punktas, 8.10 punktas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateikti procesiniai dokumentai yra iš esmės standartiniai ir beveik nesiskiria nuo kitose tokio pobūdžio bylose atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, be to, ši byla nelaikytina reikalaujanti daug darbo laiko sąnaudų, todėl atsakovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų bendra suma mažintina iki 450 Eur.

40Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 429,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, taip pat šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija vadovaudamasi kriterijais, nurodytais sprendžiant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, trečiojo asmens naudai priteistinas išlaidas sumažina iki 250 Eur sumos. Atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

42Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

43Ieškovės A. O. K. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

44Priteisti iš ieškovės A. O. K. (a. k. ( - ) atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (j. a. k. 112025973) naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti iš ieškovės A. O. K. (a. k. ( - ) trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė A. O. K. prašė... 5. Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 11. Apeliaciniame skunde atsakovas BAB bankas SNORAS prašo Vilniaus apygardos... 12. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų... 13. 1. Ieškovė neįrodė suklydimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Teismas,... 14. 2. Ieškovė neįrodė, kad indėlių draudimo taikymas arba netaikymas... 15. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 16. 4. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas restitucijos būdas iš esmės... 17. Ieškovė A. O. K. prašė atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus... 18. 2016 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti trečiojo asmens VĮ... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 21. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo ... 22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 2 d. gauti trečiojo asmens VĮ... 23. Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo ribų... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. O. K. ir atsakovas AB bankas... 25. Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 26. Kaip minėta, ieškovė su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų... 27. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo ir trečiojo asmens argumentų... 29. Kaip minėta, ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos teigdama, kad ginčijamos... 30. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 31. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 32. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga... 33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei nebuvo... 34. Dėl pirmosios instancijos teismo akcentuotos ir klaidinančia įvardijamos... 35. Pažymėtina ir tai, jog finansų tarpininko pareiga veikti geriausiais... 36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 37. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o nustačius pagrindą... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Proceso įstatyme nurodyta, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos... 40. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įrodymų,... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą ir... 43. Ieškovės A. O. K. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui... 44. Priteisti iš ieškovės A. O. K. (a. k. ( - ) atsakovo bankrutavusios akcinės... 45. Priteisti iš ieškovės A. O. K. (a. k. ( - ) trečiojo asmens valstybės...