Byla 2-15-287/2016
Dėl neišmokėtų dienpinigių už darbą, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

3dalyvaujant ieškovams G. S. ir E. S.,

4jų atstovei advokatei Stanislavai K. B.,

5atsakovo UAB „Vėjelis“ atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį atsakovui UAB „Vėjelis“ dėl neišmokėtų dienpinigių už darbą, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

7Ieškovai G. S. ir E. S. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti G. S. ir E. S. po 1548,80 Eur kiekvienam neišmokėtų dienpinigių už darbą UAB „Vėjelis“ už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. birželio 5 d. ir po 0,07 % delspinigių nuo priteistos sumos – 1548,80 Eur kiekvienam, pradedant juos skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 13 d. iki bus sumokėti visiškai dienpinigiai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. birželio 5 d. jie dirbo UAB „Vėjelis“ pagal neterminuotas darbo sutartis Nr. 785 ir Nr. 786 vairuotojais ekspeditoriais. Dirbti pradėjo 2015 m. kovo 31 d. Darbo sutarties 3 punkte numatytas darbo užmokestis – pagal Lietuvos Respublikos nustatyta MVA, padauginus iš koeficiento ne mažesnio, kaip 1,3, plius dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos patvirtintą dienpinigių normatyvą. Atlyginimas išmokamas du kartus per mėnesį nuo 10 d. iki 15 d. ir nuo 25 d. iki 30 d. UAB „Vėjelis“ 2015 m. kovo 30 d. įsakymu buvo išleisti į komandiruotę Europoje, kurios trukmė - nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Įsakyme nurodyta apmokėti dienpinigių išlaidas bei visas susidariusias išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Darbo sutartys nutrauktos 2015 m. birželio 5 d. pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Atsakovas, nutraukus darbo sutartis, su jais visiškai neatsiskaitė, taip pažeisdamas DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovas sumokėjo tik pusę jiems priklausančios dienpinigių sumos - po 1548,80 Eur kiekvienam. Jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu, kad išieškoti darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas viso 2077 Eur, 33 Eur negrąžintų išlaidų, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija 2015 m. liepos 3 d. sprendimais Nr. 2807 ir Nr. 2808 jų reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė po 140,80 Eur kiekvienam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 17 d. (už 8 darbo dienas). Kitus jų reikalavimus, tame tarpe dėl dienpinigių, atmetė. Jie su šiais sprendimais dėl dienpinigių nesutinka, nurodydami, kad atsakovas UAB „Vėjelis“, išmokėdamas dienpinigius, vadovavosi kolektyvinės sutarties 90 punktu, kur numatyta, kad dienpinigiai užsienio valstybėse tolimųjų reisų vairuotojams yra mažinami 50 procentų, jei vairuotojai dirba brigadomis, tai yra po du, o LR Darbo kodekso yra pasakyta, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašytos nuostatos, bloginančios darbuotojo padėtį, nei yra pasakyta DK 61 straipsnio 1 dalyje. Jie darbo sutartis pasirašė degalinėje, išvykdami, su kolektyvine sutartimi supažindinti nebuvo, su darbdaviu prieš sutarties sudarymą nebuvo aptarta, kad dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja kolektyvinės sutarties 90 punktas. Su jais sudarytose darbo sutartyse, sutarčių 12 punktuose yra nurodyta, jog galioja 2011-04-18 kolektyvinė sutartis Nr. 2, tačiau atsakovo kolektyvinė sutartis sudaryta 2011-04-21. Tokiu būdu atsakovas pažeidė DK 99 straipsnio 4 dalį, nesupažindindamas priimamą į darbą asmenį su būsimomis darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis. Kolektyvinės sutarties 90 punktas prieštarauja LR Darbo kodekso 61 straipsnyje įtvirtintai normai, nes kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašytos nuostatos bloginančios darbuotojo padėtį, o DK 94 straipsnyje nurodyta, kad šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios blogina darbuotojo padėtį, palyginti, kurią nustato DK, kiti norminiai teisės aktai. Kadangi su jais neatsiskaityta, todėl remiantis DK 207 straipsnio 1 dalimi bei LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, LR socialinės apsaugos ministrės 2015-01-26 įsakymu Nr. A1-43, prašo priteisti kiekvienam po 0,07 % delspinigių nuo priteistos sumos nuo 2015 m. birželio 13 d. iki bus išmokėti dienpinigiai.

9Ieškovė G. S. teismo posėdžio metu ieškinį ir visus jo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodydama, kad kolektyvinės sutarties nematė, su ja supažindinta nebuvo, šią sutartį pirmą kartą pamatė tik darbo ginčų komisijoje. Visus dokumentus, susijusius su įdarbinimu, t.y. darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, priešgaisrinės, darbo saugos dokumentus, atvežė jau paruoštus UAB „Vėjelis“ direktorė, kartu buvo ir jos vyras, pasirašė Šiauliuose, degalinėje „Lukoil“, nes, išvykstant į reisą, turėjo pasiimti mašiną iš stovėjimo aikštelės Šiauliuose. Direktorė pirštu parodė, kur reikia pasirašyti, tada ir pamatė, kad turi pasirašyti grafoje dėl galiojančios kolektyvinės sutarties. Jai paklausus, kas per kolektyvinė sutartis, direktorė nurodė, kad jų ši sutartis neliečia, ji galioja tik „grybyne“ dirbantiems darbuotojams, be to, ji bus keičiama. Pačios kolektyvinės sutarties direktorė neturėjo. Pasirašė, tačiau šios sutarties nematė ir neskaitė, Neprašė, kad direktorė parodytų šią sutartį, nes buvo labai skubama, - reikėjo vykti į Vilnių krautis krovinį. Darbo ginčų komisija taip pat nesigilino, kur padėtas parašas, o patys darbo ginčo komisijos nariai tarpusavyje kalbėjosi, kad darbuotojai turėjo pasirašyti ant pačios kolektyvinės sutarties. Kadangi su kolektyvine sutartimi nebuvo supažindinti, todėl ši sutartis jiems negalioja. Dėl įdarbinimo su UAB „Vėjelis“ direktore tarėsi „grybyne“ prieš keturias dienas, parašydami prašymą priimti į darbą be datos. Daugiau įmonėje nėra buvę. Liko nesumokėta 50 procentų dienpinigių. Dėl darbo sutartyje nurodytų dienpinigių su direktore tikslinosi, aptarinėjo, nes jiems tai buvo aktualu, žino iš kitų ir savo patirtimi, kad gali būti dienpinigiai mokami 50 procentų, t.y. atkreipė dėmesį, kad būtų mokami 100 procentų dienpinigiai, o direktorė patikino, kad tikrai bus mokami dienpinigiai 100 procentu, nes jei būtų žinoję, nebūtų sutikę tokiomis sąlygomis dirbti. Kai pamatė, kad nemokamas kas mėnesį atlyginimas, parašė prašymus atleisti iš darbo. Darbo ginčų komisijos sprendime jos paaiškinimas surašytas netiksliai, nes posėdyje sakė, kad viskas buvo pasirašyta Šiauliuose, degalinėje „Lukoil“, geriant kavą prie staliuko, o ne mašinos kabinoje. Išvyko į reisą tą pačią dieną – 2015 m. kovo 31 d., kada pasirašė dokumentus, o ne 2015 m. kovo 30 d. UAB „Vėjelis“ direktorė išvakarėse paskambino ir pranešė, kad 2015 m. kovo 31 d. reikia išvykti į reisą, susitarė susitikti aikštelėje, prie mašinos.

10Ieškovas E. S. teismo posėdžio metu ieškinį ir visus jo reikalavimus taip pat palaikė, prašė jį tenkinti, tvirtindamas aplinkybes, kurias nurodė žmona - ieškovė G. S.. Dėl paaiškinimo, duoto darbo ginčų komisijos posėdyje, nurodė, kad tikrai dokumentus pasirašė degalinėje, o ne mašinos kabinoje. Pati UAB „Vėjelis“ direktorė per posėdį negalėjo nurodyti, kur buvo pasirašyti dokumentai. Įmonėje jie negalėjo pasirašyti jokių dokumentų, nes UAB „Vėjelis“ direktorė pasakė, kad nedarbins, kol nežinos, kada reikia išvažiuoti į reisą. Išvažiavimo į reisą dieną direktorė padavė tarnybinį telefoną, kuro korteles. Po pietų į darbinį telefoną paskambino buvęs šios įmonės vairuotojas, kuris perspėjo, kad turės problemų, nes atlyginimų laiku nemoka, atskaitinėja ir pan., bet dėl dienpinigių nieko neminėjo, nes jis dirbo vienas. Perspėjo, kad skaičiuotųsi patys dienas, kur ir kiek dienų užtrunka. Mano, kad jiems turi būti išmokėti 100 procentų dienpinigiai, nes toks susitarimas buvo darbinantis į UAB „Vėjelis“, visos sąlygos buvo aptartos pirmiausiai telefonu. Jei būtų buvę pasakyta, kad dienpinigiai bus mažinami per pusę, net nebūtų darbinęsi į šią įmonę. Iš patirties žino, kad gali būti mokami ir sumažinti dienpinigiai. Po darbo ginčų komisijos sprendimų pasidomėjo UAB „Vėjelis“ atsiliepimais ir sužinojo, kad turi skolų, yra bylų su darbuotojais dėl neatsiskaitymų.

11Atsakovas UAB „Vėjelis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovai neteisingai interpretuoja LR Darbo kodekso normas, nes kolektyvinės sutarties 90 punkte numatytas delspinigių mažinimas iki 50 procentų yra teisėtas, vadovaujamasi DK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, o laikyti, kad ši kolektyvinės sutarties nuostata blogina darbuotojų padėtį, kaip nurodyta DK 61 straipsnio 1 dalyje, negalima. Nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 nuostatas, kurių 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje. Todėl esant įmonėje kolektyvinei sutarčiai, ieškovams teisingai sumažintas delspinigių dydis. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Ieškovų išvedžiojimai, kad kolektyvinę sutartį jie pasirašė nebūdami supažindinti su jos turiniu, atmestini, nes pasirašant sutartį, jiems buvo išaiškintos nuostatos dėl atlyginimo mokėjimo bei dienpinigių mokėjimo ir pastarųjų sumažinimo. Tai patvirtina ieškovų parašai sutartyse, o žodiniai išvedžiojimai nepagrįsti ir pripažintini kaip siekis praturtėti.

12Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Ž. K. teismo posėdžio metu palaikė raštu pateiktą atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovų nepažįsta, dirba UAB „Vėjelis“ apskaitininke nuo 2014 m. lapkričio 3 d., ruošia įsakymus, darbo sutartis. Įmonėje šiuo metu yra galiojanti kolektyvinė sutartis, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 21 d. Ši sutartis galioja visiems, ginčų dėl sutarties taikymo nebuvo. Darbo sutartį 2015 m. kovo 30 d. spausdino ji, įrašydama darbo sutartyje kolektyvinės sutarties datą – 2011 m. balandžio 18 d., suklydo, nes kitos sutarties nėra. Kolektyvinę sutartį įrašyti į darbo sutartį nurodė UAB „Vėjelis“ direktorė. Direktorė pasakė, kad ji suklydo kolektyvinės sutarties datą tada, kai pasakė, kad reikės liudyti teisme. Turi profesinio rengimo centre įgytą apskaitininkės išsilavinimą. LR įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo teisinius santykius, žino, yra susipažinusi. Darbo sutartyje nurodytus duomenis, kuriuos reikia įrašyti į darbo sutartį, pasakė direktorė. Ji atlieka tik techninį surašymo darbą. Surašė darbo sutartis ir padavė direktorei 2015 m. kovo 30 d., pas kurią kabinete buvo ieškovai. Nepažįsta ieškovų, tik pamena iš išvaizdos, juos mačiusi direktorės kabinete. Nurodė, jog ieškovų nematė ir ne ji į direktorės kabinetą, ieškovams kalbantis dėl įdarbinimo gal 26 ar 27 d., atnešė parodyti kito vairuotojo darbo sutartį. Ne prie jos ieškovai rašė prašymus priimti į darbą. Įsakymus įmonėje rašo arba ji, arba direktorė. Negali pasakyti, neprisimena, ar ji rašė ieškovams įsakymus dėl komandiruotės. Atskiro darbuotojo, atsakingo už personalą, įmonėje nėra.

14Iš darbo sutarties Nr. 786 (5 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 786, kuria ieškovas E. S. nuo 2015 m. kovo 31 d. priimtas dirbti UAB „Vėjelis“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms, nustatytas darbas kadencijomis, kadencijos trukmė savaitės, suminė darbo laiko apskaita, ne daugiau 48 val. per savaitę, mokant darbo užmokestį – LR Vyriausybės MVA, padauginus iš koeficiento ne mažesnio, kaip 1,3, plius dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą dienpinigių normatyvą. Atlyginimas išmokamas du kartus per mėnesį nuo 10 d. iki 15 d. ir nuo 25 d. iki 30 d. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad įmonėje galioja kolektyvinė sutartis – 2011-04-18 Nr. 2, ties šiuo punktu yra ieškovo E. S. parašas.

15Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo (6-7 b. l.) matyti, kad E. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Vėjelis“ darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 2977 Eur, 33 Eur negrąžintų išlaidų, bei išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Patikslinęs reikalavimus, prašė išieškoti neišmokėtus dienpinigius 1613,29 Eur, taip pat išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisijos prie LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. DGKS-2807 prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo UAB „Vėjelis“ ieškovo naudai 140,80 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-06-08 iki 2015-06-17, neatskaičius mokesčių. Kitų ieškovo reikalavimų netenkino.

16Iš UAB „Vėjelis“ 2015-06-01 rašto (8 b. l.) matyti, kad UAB „Vėjelis“ direktorė E. S. ir G. S. pranešė, jog negali patenkinti jų prašymų atleisti iš darbo nuo 2015 m. birželio 4 d. ir pareikalavo 2015 m. birželio 4 d. atvykti į darbą.

17Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (9 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. UAB „Vėjelis“ direktorė įsakymu „Dėl komandiruotės“ nurodė UAB „Vėjelis“ vairuotojus ekspeditorius E. S. ir G. S. išleisti į komandiruotę Europoje laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-05-31, nurodydama apmokėti su komandiruote susijusias išlaidas: dienpinigių išlaidas ir visas komandiruotėje susidariusias išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

18Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (10 b. l.) matyti, kad 2015 m. birželio 5 d. UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymu Nr. AD2015/06-04 „Dėl G. S. atleidimo iš darbo“, atsižvelgiant į 2015-05-27 G. S. prašymą, G. S. atleista iš vairuotojos ekspeditorės pareigų nuo 2015-06-05 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

19Iš komandiruotės apskaičiavimo pažymų (11-14 b. l.) matyti, kad apskaičiuoti G. S. ir E. S. mokėtini dienpinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gegužės 25 d., kurie sudaro kiekvienam po 1548,80 Eur.

20Iš ieškovės G. S. pateiktos darbo sutarties Nr. 785 (21-22, b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria ieškovė G. S. nuo 2015 m. kovo 31 d. priimta dirbti UAB „Vėjelis“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms, nustatytas darbas kadencijomis, kadencijos trukmė savaitės, suminė darbo laiko apskaita, ne daugiau 48 val. per savaitę, mokant darbo užmokestį – LR Vyriausybės MVA, padauginus iš koeficiento ne mažesnio, kaip 1,3, plius dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą dienpinigių normatyvą. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad įmonėje galioja kolektyvinė sutartis – 2011-04-18 Nr. 2, ties šiuo punktu nėra ieškovės G. S. parašo.

21Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo (23-24 b. l.) matyti, kad G. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Vėjelis“ darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 2977 Eur, 33 Eur negrąžintų išlaidų, bei išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Patikslinusi reikalavimus, prašė išieškoti neišmokėtus dienpinigius 1613,29 Eur, taip pat išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisijos prie LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. DGKS-2808 prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo UAB „Vėjelis“ ieškovės naudai 140,80 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-06-08 iki 2015-06-17, neatskaičius mokesčių. Kitų ieškovės reikalavimų netenkino.

22Iš kolektyvinės sutarties (25-30 b. l.) matyti, kad UAB „Vėjelis“ galioja kolektyvinė sutartis, jos sudarymo data – 2011 m. balandžio 21 d.

23Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (40 b. l.) matyti, kad 2015 m. birželio 5 d. UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymu Nr. AD2015/06-03 „Dėl E. S. atleidimo iš darbo“, atsižvelgiant į 2015-05-27 E. S. prašymą, E. S. atleistas iš vairuotojo ekspeditoriaus pareigų nuo 2015-06-05 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

24Iš kasos kvitų foto nuotraukos (62 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. UAB „L. B.“, esančioje Šiauliuose, Užmiesčio g. 2, išduotas kasos kvitas dėl pirktos kelių vinjetės, sumokant Degalų kortele.

25Iš UAB „L. B.“ raštų (64-66 b. l.) matyti, jog 2015 m. kovo 31 d. vaizdo įrašo pateikti negali, nes jis neišsaugotas.

26Iš atsakovo pateikto darbo sutarties Nr. 785 originalo matyti, kad įmonėje galioja kolektyvinė sutartis – 2011-04-18 Nr. 2, ties šiuo punktu yra ieškovės G. S. parašas.

27Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovų ieškinys dėl neišmokėtų dienpinigių, delspinigių nuo neišmokėtos sumos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai G. S. ir E. S. nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo pas atsakovą UAB „Vėjelis“ vairuotojais ekspeditoriais pagal neterminuotas 2015 m. kovo 30 d. sudarytas darbo sutartis: ieškovė G. S. – pagal darbo sutartį Nr. 785, ieškovas E. S. - pagal darbo sutartį Nr. 786. Darbo sutarčių 3 punkte numatyta ieškovams mokėti darbo užmokestį – LR Vyriausybės MVA, padauginus iš koeficiento ne mažesnio, kaip 1,3, plius dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą dienpinigių normatyvą, atlyginimą išmokant du kartus per mėnesį nuo 10 d. iki 15 d. ir nuo 25 d. iki 30 d. Darbo sutarčių 12 punkte nurodyta, jog įmonėje galioja 2011 m. balandžio 18 d. kolektyvinė sutartis Nr. 2. Darbo sutartys pasirašytos jos šalių. 2015 m. kovo 30 d. UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymu „Dėl komandiruotės“ ieškovai išleisti į komandiruotę Europoje laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-05-31, nurodyta apmokėti su komandiruote susijusias išlaidas: dienpinigių išlaidas ir visas komandiruotėje susidariusias išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškovų darbo santykiai nuo 2015 m. birželio 5 d. su atsakovu nutraukti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Iš 2015 m. liepos 3 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-2807 ir Nr. DGKS-2808 (6-7, 23-24 b. l.) matyti, kad ieškovai G. S. ir E. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais išieškoti iš atsakovo UAB „Vėjelis“ darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 2977 Eur, 33 Eur negrąžintų išlaidų, bei išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, patikslinę reikalavimus, prašė išieškoti neišmokėtus dienpinigius 1613,29 Eur, taip pat išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau minėtais sprendimais ieškovų prašymai buvo tenkinti iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo UAB „Vėjelis“ ieškovų naudai kiekvienam po 140,80 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-06-08 iki 2015-06-17 (už 8 darbo dienas), suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Kitų ieškovų reikalavimų netenkino.

29Ieškovai, kaip matyti iš ieškinio ir suformuluotų reikalavimų, nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimais dalyje dėl išmokėtų dienpinigių už laiką, dirbtą komandiruotėje Europoje, savo reikalavimus grįsdami tuo, kad atsakovas UAB „Vėjelis“ nepagrįstai, išmokėdamas jiems 50 procentų dienpinigių, vadovavosi įmonės kolektyvinės sutarties 90 punktu, nustatančiu, jog dienpinigiai užsienio valstybėse tolimųjų reisų vairuotojams yra mažinami 50 procentų, jei vairuotojai dirba brigadomis, tai yra po du, nes LR Darbo kodekso normos, t.y. DK 61 straipsnio 1 dalis bei 94 straipsnis, draudžia tiek kolektyvinėje sutartyje, tiek darbo sutartyje, įrašyti nuostatas, bloginančias darbuotojo padėtį, be to, jie darbo sutartis pasirašė išvykdami, degalinėje ir nebuvo supažindinti su kolektyvine sutartimi, tuo atsakovui pažeidžiant DK 99 straipsnio 4 dalį, o taip pat su darbdaviu prieš sutarties sudarymą nebuvo aptarta, kad dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja kolektyvinės sutarties 90 punktas, numatantis dienpinigių mažinimą.

30Nagrinėjamu atveju teismas atmeta ieškovų argumentus, jog atsakovo kolektyvinės sutarties 90 punkte įtvirtintas dienpinigių mažinimas prieštarauja Darbo kodekso normoms. Šiuo atveju pritartina atsakovo pozicijai. Garantijos ir kompensacijos darbuotojams tarnybinių komandiruočių atveju įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, dienpinigių dydis ir tvarka detalizuota būtent Lietuvos Respublik?s Vyriausybės teisės aktais. 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus šio nutarimo 3 punkte nurodytą atvejį, įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Minėto nutarimo 5 punkte įtvirtinta, jog darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, o nutarimo 6 punkte numatyti atvejai, kada gali būti mokami mažesnio dydžio dienpinigiai, nei numatyti Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse. Būtent 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 6.1 punkte įtvirtintas vienas iš atvejų, kada gali būti mokami mažesnio dydžio dienpinigiai. Dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Tuo tarpu iš į bylą pateiktos atsakovo UAB „Vėjelis“ 2011 m. balandžio 21 d. kolektyvinės sutarties 90 punkto matyti, kad jame įtvirtinta dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, t.y. nurodyta, jog dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės nutarimais ar kitais teisės aktais nustatytas ir visuotinai priimtinas dienpinigių normas. Dienpinigiai užsienio valstybėse tolimųjų reisų vairuotojams yra mažinami 50 proc., jei vairuotojai dirba brigadomis, t.y. po du. <...>. Taigi, ieškovų ginčijama pastaroji atsakovo UAB „Vėjelis“ kolektyvinės sutarties 90 punkto nuostata, suteikianti galimybę UAB „Vėjelis“ mokėti mažesnio dydžio dienpinigius įmonėje dirbantiems vairuotojams, įvertinus paminėtus teisės aktus, t.y. 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 6.1 punktą, negali būti laikoma prieštaraujančia teisės aktams. Pažymėtina, kad įmonės kolektyvinėje sutartyje įtvirtinamas darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos (DK 59 str. 1 d.), šalių pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis tampa vietiniu (lokaliniu) norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims (DK 60 str.) ir taikoma visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 str. 2 d.). Todėl atmestini. kaip visiškai nepagrįsti, ieškovų argumentai, jog atsakovo kolektyvinėje sutartyje, jos 90 punkte, įtvirtintos darbuotojų padėtį bloginančios nuostatos, ką draudžia LR Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis.

31Ieškovų nurodytas aplinkybes dėl to, kad jie su UAB „Vėjelis“ kolektyvine sutartimi nebuvo supažindinti, todėl jiems negali būti taikoma sumažinta kolektyvinėje sutartyje įtvirtinta dienpinigių norma, o taip pat dėl to, kad atsakovo direktorė apie tokią dienpinigių normą jų neinformavo, buvo tartasi dėl 100 procentų dienpinigių normos, įmonės kolektyvinė sutartis galioja tik grybų auginimo cechui ir pan., teismas vertina kritiškai ir atmeta, kaip neįrodytas bei prieštaraujančias byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pabrėžtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

32Kaip minėta, tiek iš aukščiau paminėtų LR darbo kodekso 59-60 straipsnių, tiek iš visumos Darbo kodekse įtvirtinto įmonės kolektyvinės sutarties reglamentavimo, akivaizdu, kad įmonės kolektyvinės sutarties nuostatos visoms jos šalims, taigi ir darbdaviui, ir įmonės darbuotojams, kol jos nepakeistos ar nepapildytos nustatyta tvarka, turi norminio teisės akto galią ir yra privalomas teisės aktas sutarties šalims (DK 3 str. 1 d., 93 str.). Iš UAB „Vėjelis“ 2011 m. balandžio 21 d. kolektyvinės sutarties turinio matyti, kad pastarasis įstatyminis reglamentavimas perkeltas ir į šios įmonės kolektyvinę sutartį nurodant, jog ji yra privaloma visiems įmonės darbuotojams, dirbantiems sutartimi sulygtą darbą visuose įmonės struktūriniuose padaliniuose, o darbuotojai, nesutinkantys su šia sutartimi, turi teisę apie tai pranešti administracijai raštiškai, tuomet ši sutartis jiems negalioja (2 p.). Be to, ieškovų argumentas, kad, aiškinantis jų darbo sutarties 12 punkte įrašytos kolektyvinės sutarties galiojimo, taikomo ir pan. klausimus, atsakovo direktorė nurodė, jog ji galioja tik „grybynui“, ne tik kad vertintini kritiškai, tačiau tokie paaiškinimai apskritai neturi jokio pagrindo. UAB „Vėjelis“ kolektyvinėje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos nuostatos ne tik apie grybų auginimo cecho darbuotojams taikomas darbo laiko, apmokėjimo, socialines bei kitas sąlygas, bet ir apie kitokių darbuotojų: administracijos darbuotojų, elektrikų, kūrikų, o taip pat ir tolimųjų reisų vairuotojų darbo, apmokėjimo ir kitas sąlygas (pvz. 38 p., 45 p., 58 p., 68 p., 90-91 p. ir t.t.).

33Ieškovai, kaip matyti iš 2015 m. kovo 30 d. darbo sutarčių Nr. 786 bei Nr. 785 (5, 68 b. l.), šias darbo sutartis pasirašė. Šio fakto ieškovai iš esmės net neneigė, todėl darytina išvada, jog jie susitarė su atsakovu dėl visų darbo sutarties sąlygų (DK 93-95 str.). Kaip žinia, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis), o darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 str. 1 d.). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 str. 2 d.). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 3-4 d.). Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2012). Kilus ginčui dėl darbo sutarties, darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Šiame kontekste iš esmės pritartina atsakovo argumentams, jog ieškovų teiginiai apie kolektyvinės sutarties negaliojimą jiems, jų nesusipažinimą su kolektyvine sutartimi ir kt., nepaneigia fakto, kad ieškovai, pasirašydami darbo sutartį, tuo pačiu pasirašę ir ties darbo sutarties 12 punktu – dėl įmonėje galiojančios kolektyvinės sutarties, savo parašais patvirtino, kad su kolektyvine sutartimi susipažino. Ieškovės G. S. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl, pasirašant darbo sutartį, vykusios diskusijos su atsakovo direktore kolektyvinės sutarties taikymo mastą, galiojimą ir pan., būtent patvirtina, jog ieškovė atkreipė dėmesį į darbo sutartyje 12 punkte įrašytą UAB „Vėjelis“ esančią ir galiojančią kolektyvinę sutartį. Tačiau šiuo atveju ieškovė tvirtino šios sutarties neskaičiusi, jos nepareikalavusi ir pan. Be to, ieškovo E. S. teismo posėdžio metu patvirtinimas apie tai, kad iš patirties jam yra žinoma apie įmonėse esamą galimybę mokėti sumažintus dienpinigius, būtent ir liudija, kad ieškovai, žinodami apie įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, realiai net nesiekė išsamiai susipažinti su jos turiniu, taikymo mastu, reglamentuotomis vairuotojų darbo apmokėjimo sąlygomis ir kt. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų buvusius objektyvius trukdžius išsamiai susipažinti ir išanalizuoti ieškovams - UAB „Vėjelis“ darbuotojams taikytiną kolektyvinę sutartį ir jiems aktualias jos nuostatas, jei su įdarbinimu susiję dokumentai ir buvo galimai pasirašinėjami Šiauliuose. Ieškovų pateiktas kvitas iš „Lukoil“ degalinės (62 b. l.), nėra pakankamas įrodymas tokių aplinkybių patvirtinimui. Sutiktina su atsakovu, jog tik ieškovų žodiniai teiginiai, kad darbo sutartį pasirašinėjo Šiauliuose, „Lukoil“ degalinėje, kad atsakovo direktorė su savimi neturėjo kolektyvinės sutarties, o tartasi buvo dėl 100 procentų dienpinigių, buvo skubama išvykti į reisą ir t.t., jokiais įrodymais nepagrįsti ir byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste negali paneigti ieškovų parašais patvirtinto fakto, kad su kolektyvine sutartimi ieškovai susipažino (CPK 178 str.). Ieškovų nurodytos aplinkybės, susijusios su negalėjimu susipažinti su kolektyvine sutartimi: buvo skubama išvykti į komandiruotę, atsakovo direktorė su savimi neturėjo kolektyvinės sutarties ir pan., nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo direktorė kaip nors dirbtinai ribojo ieškovų galimybes išsamiai susipažinti su kolektyvinės sutarties turiniu. Kita vertus, ieškovai patys pripažino, kad į UAB „Vėjelis“ dėl įsidarbinimo atvyko prieš keturias dienas, įmonės ofise (gerdami su direktore kavą) aptarė įdarbinimo sąlygas, susipažinimui paprašė ir gavo kito įmonėje dirbančio vairuotojo darbo sutartį ir t.t. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, būtent patvirtina, jog pačių ieškovų veiksmai sąlygojo paviršutinišką požiūrį į įdarbinimo sąlygų išsiaiškinimą. Aplinkybė, jog su atsakovo direktore buvo susitarta dėl 100 procentų dienpinigių neįtvirtinta darbo sutartyje (DK 95 str.), atsakovo direktorė tokių aplinkybių nepripažino ir darbo ginčų komisijos posėdyje (6-7, 24-25 b. l.). Todėl ieškovų teiginiai, kad su atsakovo direktore buvo susitarta visai dėl kitokių dienpinigių dydžio, negu nurodyta darbo sutartyje,- šiuo atveju pagal kolektyvinės sutarties 90 punktą, laikytini nepagrįstais ir pagrindas pripažinti, kad toks susitarimas buvo sudarytas, byloje nenustatytas (CPK 178, 185 str.). O ta aplinkybė, kad darbo sutartį pasirašė ieškovai galimai Šiauliuose, „Lukoil“ degalinėje, kas, kaip minėta, byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais, tokius duomenis atsakovo direktorė taip pat neigė darbo ginčų komisijos posėdyje,- vertintina ne tik kritiškai, bet ir kaip sąlygota pačių ieškovų elgesiu, nurodant teismo posėdžio metu aplinkybes dėl didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos iki Pakruojo, pačių susitarimo dėl susitikimo vietos.

34Įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų ir esant ieškovų parašams darbo sutartyje dėl susipažino su įmonėje galiojančia kolektyvine sutartimi (ties 12 punktu), teismas daro išvadą, jog ieškovai ne tik turėjo visas galimybes susipažinti, bet ir su atsakovo direktore aptarė visas įdarbinimo sąlygas (DK 95 str.), ką atsakovo direktorė patvirtino darbo ginčų komisijos posėdyje. Be to, teismas laiko reikšminga šiame kontekste ir tai, kad, kaip ieškovai nurodė teismo posėdžio metu,- ne pirmą kartą įsidarbindami vairuotojais ir esant aktualiai dienpinigių mokėjimo sąlygai, žinojo ir turėjo suvokti tokio darbo pobūdžio darbuotojo darbo užmokesčio sistemą, jo mokėjimo principus ir, būdami apdairūs, apsispręsti nesidarbinti pas atsakovą nepalankiomis jiems sąlygomis. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 str.), o tuo atveju, kai neišmano teisės aktų reikalavimų, pasikonsultuoti. Įstatymas pareigą supažindinti darbuotoją pasirašytinai su kolektyvine sutartimi nustato darbdaviui (DK 99 str. 4 d.), tačiau byloje nustatyti duomenys ir būtent pasyvus šiuo atveju ieškovų elgesys, vėliau visas aplinkybes traktuojant išimtinai išskiriant darbdavio kaltę, nevisiškai atitinka darbuotojų teisių įgyvendinimą sąžiningumo, protingumo ir teisingumo požiūriu, nes tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, privalu laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat abiem darbo teisinių santykių šalims draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Tokiu būdu remiantis byloje nustatytais duomenimis bei šalių pasirašytomis darbo sutartimis Nr. 785 ir Nr. 786 (5, 68-69 b. l.), kurios atitinka įstatymo reikalavimus (DK 93-95, 99 str.) ir patvirtina aiškias darbo sutarties sąlygas dėl darbo užmokesčio, įskaitant jiems mokamus dienpinigius - pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką, kuri suteikia galimybę mokėti sumažintus dienpinigius, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ir kurios galiojimas darbo sutartyje aiškiai nurodytas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovams G. S. ir E. S. nebuvo žinomas ir nebuvo aptartas faktas dėl komandiruotės metu jiems mokėtinų įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytų sumažintų dienpinigių. Priešingai,- iš darbo sutarties turinio matyti, kad darbo sutarties sąlyga dėl dienpinigių buvo apsvarstyta abiejų sutarties šalių ir ieškovai su tokia darbo sutarties sąlyga sutiko bei pasirašė darbo sutartį, o tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos būtent ir užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2012). Todėl negalima sutikti su ieškovų teiginiais, jog atsakovas nepagrįstai įmonės kolektyvinės sutarties 90 punkto pagrindu išmokėjo ieškovams sumažintus dienpinigius už komandiruotėje išbūtą laiką, o ieškovų darbo sutartyse įtvirtintos darbo sąlygos blogina darbuotojų padėtį (DK 94 str. 2 d.).

35Byloje ieškovai taip pat kaip vieną iš jiems UAB „Vėjelis“ kolektyvinės sutarties negaliojimo aspektų nurodė, kad jų darbo sutartyje nurodyta ne ta kolektyvinė sutartis, kuria vadovautasi išmokant jiems dienpinigius, t.y. ne tokia šios sutarties data. Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. patvirtino, jog spausdindama ieškovų darbo sutartis, ji datą suklydo. Atsakovo atstovas patvirtino, kad įmonėje nuo jos įkūrimo buvo 2005 metų kolektyvinė sutartis, kurią pakeitė būtent 2011 m. balandžio 21 d. sudaryta įmonės kolektyvinė sutartis Nr. 2, kuria vadovaujantis ir buvo ieškovams išmokėti dienpinigiai. Esant šiems byloje nustatytiems duomenims, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad atsakovo darbuotoja S. D. spausdindama padarė techninę klaidą, t.y. rašymo apsirikimą. Jokių byloje įrodymų, kad įmonėje yra dar kitų kolektyvinių sutarčių, nepateikta. Todėl ši aplinkybė apie kolektyvinės sutarties datą taip pat nelaikytina argumentu, sudarančiu pagrindą pripažinti, jog ieškovams atsakovo 2011 m. balandžio 21 d. kolektyvinė sutartis Nr. 2 netaikytina.

36Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje darbdavio prievolės mokėti darbuotojams delspinigius už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas atsiradimas susietas su darbdavio kaltės nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/1999; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytu, t.y. byloje nenustačius, jog ieškovams G. S. ir E. S. atsakovas turėjo sumokėti kitokio dydžio dienpinigius, nei numatyti UAB „Vėjelis“ kolektyvinėje sutartyje, ieškovų reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo netenkinamas. Atmetus pastarąjį reikalavimą, t.y. pripažinus, kad ieškovams pagrįstai išmokėti sumažinti dienpinigiai, nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti ieškovų su šiuo reikalavimu susijusio kito ieškinio reikalavimo – dėl delspinigių priteisimo. Dėl šių aplinkybių ieškovų reikalavimas dėl delspinigių taip pat atmestinas, plačiau apie jį nepasisakant.

37Atmetus ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį, iš jų atsakovo UAB „Vėjelis“ naudai priteistinos 300,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (41, 51-52 b. l.), t.y. iš kiekvieno ieškovo priteistina po 150,00 Eur (CPK 93 str., 98 str.). Kadangi ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 2 d., 99 str. 1 d.), todėl iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

39Ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį atsakovui UAB „Vėjelis“ dėl neišmokėtų dienpinigių už darbą, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

40Priteisti iš ieškovų G. S., a. k. ( - ) ir E. S., a. k. ( - ) gyvenančių ( - ), po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų iš kiekvieno, iš viso 300,00 (tris šimtus) eurų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Vėjelis“, įmonės kodas 167932468, buveinė ( - ).

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,... 2. sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovams G. S. ir E. S.,... 4. jų atstovei advokatei Stanislavai K. B.,... 5. atsakovo UAB „Vėjelis“ atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Ieškovai G. S. ir E. S. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti G. S. ir... 8. Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m.... 9. Ieškovė G. S. teismo posėdžio metu ieškinį ir visus jo reikalavimus... 10. Ieškovas E. S. teismo posėdžio metu ieškinį ir visus jo reikalavimus taip... 11. Atsakovas UAB „Vėjelis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 12. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Ž. K. teismo posėdžio metu palaikė... 13. Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovų nepažįsta,... 14. Iš darbo sutarties Nr. 786 (5 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. sudaryta... 15. Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo... 16. Iš UAB „Vėjelis“ 2015-06-01 rašto (8 b. l.) matyti, kad UAB... 17. Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (9 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo... 18. Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (10 b. l.) matyti, kad 2015 m.... 19. Iš komandiruotės apskaičiavimo pažymų (11-14 b. l.) matyti, kad... 20. Iš ieškovės G. S. pateiktos darbo sutarties Nr. 785 (21-22, b. l.) matyti,... 21. Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo... 22. Iš kolektyvinės sutarties (25-30 b. l.) matyti, kad UAB „Vėjelis“... 23. Iš UAB „Vėjelis“ direktorės įsakymo (40 b. l.) matyti, kad 2015 m.... 24. Iš kasos kvitų foto nuotraukos (62 b. l.) matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. UAB... 25. Iš UAB „L. B.“ raštų (64-66 b. l.) matyti, jog 2015 m. kovo 31 d. vaizdo... 26. Iš atsakovo pateikto darbo sutarties Nr. 785 originalo matyti, kad įmonėje... 27. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai G. S. ir E. S. nuo 2015 m. kovo 31 d.... 29. Ieškovai, kaip matyti iš ieškinio ir suformuluotų reikalavimų, nesutinka... 30. Nagrinėjamu atveju teismas atmeta ieškovų argumentus, jog atsakovo... 31. Ieškovų nurodytas aplinkybes dėl to, kad jie su UAB „Vėjelis“... 32. Kaip minėta, tiek iš aukščiau paminėtų LR darbo kodekso 59-60... 33. Ieškovai, kaip matyti iš 2015 m. kovo 30 d. darbo sutarčių Nr. 786 bei Nr.... 34. Įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų ir esant ieškovų parašams... 35. Byloje ieškovai taip pat kaip vieną iš jiems UAB „Vėjelis“... 36. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 37. Atmetus ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį, iš jų atsakovo UAB „Vėjelis“... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas... 39. Ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį atsakovui UAB „Vėjelis“ dėl... 40. Priteisti iš ieškovų G. S., a. k. ( - ) ir E. S., a. k. ( - ) gyvenančių (... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...