Byla 2A-707-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonginsta“ ir atsakovų G. C. bei Ž. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“ ieškinį atsakovams G. C. ir Ž. C. dėl skolos už statybos darbus, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovo G. C. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jonginsta“ dėl statybos darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Jonginsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų G. C. ir Ž. C. 998 845,94 Lt skolos, 35 958,45 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo G. C. buvo pasirašytos statybos darbų atlikimo sutartys: 2006 m. gruodžio 19 d. sutartis Nr. 06/12/19, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti gipso ir dažymo darbus objekte, esančiame ( - ), sulygta darbų kaina – 158 911 Lt; 2007 m. vasario 19 d. sutartis Nr. 07/02/19, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus objekte, esančiame ( - ), sulygta darbų kaina – 166 619 Lt; 2007 m. kovo 1 d. sutartis Nr. 07/03/01, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti pogrindžio įrengimo, sienų mūro ir stogo darbus objekte, esančiame ( - ), sulygta darbų kaina – 1 102 000 Lt.
    2. Ieškovė, atlikusi dalį darbų pagal 2007 m. kovo 1 d. sutartį, 2007 m. birželio 21 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą 380 657,38 Lt sumai. Šiuos dokumentus pasirašė ir darbus priėmė atsakovas G. C.. Tačiau už šiuos darbus atsakovas G. C. atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 218 284,85 Lt, liko skolingas 162 372,53 Lt sumą.
    3. Atsakovas G. C. žadėjo atsiskaityti su ieškove gavęs paskolą iš banko, prašė ieškovės vykdyti darbus toliau. Ieškovė, įvertinusi tai, kad anksčiau atsakovas G. C. visuomet atsiskaitydavo su ja laiku, vykdė sutartus statybos darbus toliau. Taip pat šalys aptarė dėl papildomų darbų atlikimo (monolitinių laiptų įrengimo, palangių apskardinimo, balkono apšiltinimo, lietaus nuvedimo sistemos įrangimo), kurių bendra kaina – 42 802 Lt.
    4. Ieškovė už pagal 2007 m. kovo 1 d. sutartį atliktus darbus 2008 m. lapkričio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 011, 468 589,23 Lt sumai, pateikė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktus. Už papildomai aptartus darbus buvo išrašyti PVM sąskaita-faktūra serija JOS Nr. 012, 42 802,19 Lt sumai, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, atliktų darbų aktai.
    5. Pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis ieškovė išrašė tris PVM sąskaitas-faktūras (už trečio aukšto lubų įrengimą – 2008 m. gruodžio 16 d. serija JOS Nr. 021, 68 027,17 Lt sumai, už gipso ir dažymo darbus – 2008 m. gruodžio 19 d. serija JOS Nr. 025, 158 855,18 Lt sumai, už antro aukšto lubų įrengimą – 2008 m. gruodžio 18 d. serija JOS Nr. 98 199,64 Lt sumai), tris atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir tris atliktų darbų aktus. Ieškovei baigus statybos darbus, atsakovas G. C. vengė bendrauti su ieškove ir priimti šiuos darbus, todėl visi su atliktais statybos darbais susiję dokumentai atsakovui buvo išsiųsti registruotu laišku paštu. Statybos rangos sutarčių 4.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovui nepasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto arba raštiškai nepranešus apie pastebtus trūkumus per tris darbo dienas nuo registruoto laiško įteikimo, laikoma, kad ieškovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šias sutartis ir atsakovas įsipareigoja sumokėti likusias neapmokėtas sumas.
    6. Komercinės patalpos, kuriose statybos darbus atliko ieškovė, pripažintos tinkamomis naudoti pagal 2007 m. liepos 4 d. ir 2008 m. spalio 20 d. aktus, išnuomotos UAB „Vonia“, UAB „Linea“ ir kitiems juridiniams asmenims, kurie moka nuomos mokesčius atsakovams. Nors šalys atskiro darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, atsakovo G. C. prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus kilo atsakovui pradėjus naudotis šių darbų rezultatais.
    7. Atsakovas G. C. nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai atliko statybos darbus. Net ir esant galimiems darbų trūkumams, nereiškia, kad jų nereikia apmokėti.
    8. Ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje G. C. išteisintas konstatavus, kad nėra BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Todėl ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas.
  2. Atsakovas G. C. pareiškė ieškovei priešieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) 2008 m. gruodžio 18 d. surašytą atliktų gipso ir dažymo darbų aktą, 2) 2008 m. gruodžio 16 d. surašytą atliktų trečio aukšto lubų įrengimo darbų aktą, 3) 2008 m. gruodžio 18 d. surašytą atliktų antro aukšto lubų įrengimo darbų aktą, 4) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų stogo įrengimo darbų aktą, 5) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų pogrindžio įrengimo darbų aktą, 6) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų aktą, 7) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų balkonų apšiltinimo darbų aktą, 8) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų palangių apskardinimo darbų aktą, 9) 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą atliktų monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D darbų aktą.
    1. Atsakovas G. C. nurodė, kad ieškovė neatliko ginčijamuose priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų darbų, šiuos aktus surašė ir pateikė atsakovui praėjus daugiau kaip metams nuo to momento, kada aktuose nurodyti darbai turėjo būti atlikti. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Todėl tai, kad ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė atliko darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo. PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datos (2008 m. lapkričio 10 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d.) patvirtina aplinkybę, kad iki tol ieškovė neturėjo atsakovui mokėjimo reikalavimų pagal sutartines prievoles. Ieškovė darbų atlikimo faktą grindžia vienašališkai surašytais darbų aktais, iš kurių neaišku, kada aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, ar iš viso jie buvo atlikti.
    2. Ieškovė nesilaikė rangos sutarties sąlygų, pagal kurias atliktų darbų aktą ji turėjo pateikti tvirtinti per tris darbo dienas. Statybos darbus ieškovė turėjo užbaigti iki 2007 m. liepos 30 d., o atliktų darbų aktus ieškovė atsakovui išsiuntė tik 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams pakvietė atsakovą priimti statybos rangos darbus. Todėl ieškovė neturėjo teisės vienašališkai surašyti darbų atlikimo aktų.
    3. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas, nors ir žinodamas apie ieškovės atliktus darbus ir pasirengimą juos perduoti, atliktų darbų nepriėmė, paneigia CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbų perdavimo-priėmimo tvarką, pagal kurią rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, o užsakovas privalo pradėti priiminėti darbų rezultatą tik po pranešimo. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių tik tuo atveju, kai yra CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Darbų aktai negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos atsakovas privalo sumokėti, nes ieškovė surašė aktus neatlikusi juose nurodytų darbų ir neperdavusi jų atsakovui.
    4. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. jis galimai pasirašė su ieškove sutartis Nr. 06/12/19 ir Nr. 07/02/19, pagal kurias ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. liepos 30 d. perduoti nuosavybėn, o atsakovas priimti ir užmokėti už komercinės paskirties pastato, esančio ( - ), betoninių grindų įrengimą, antro ir trečio aukštų lubų įrengimą, aprašytą sutarčių prieduose Nr. 1; šalių sulygta darbų kaina – atitinkamai 158 911 Lt ir 166 619 Lt. Atsakovams nebuvo poreikio sudaryti tokias sutartis, nes objekte ( - ), sutarčių pasirašymo dienomis nereikėjo atlikti jokių darbų – visi statybos darbai jau buvo atlikti. Šio pastato statybos darbai buvo pradėti 2002 m. birželio mėn., 2007 m. vasario 28 d. buvo fiksuotas 100 proc. pastato baigtumas.
    5. 2006 m. gruodžio 19 d. sutartis Nr. 06/12/19 ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis Nr. 07/02/19 neišreiškia tikrosios šalių valios, nes sutarčių objektas – statybos darbai, kurių sutarties pasirašymo metu atlikti nereikėjo, ieškovė neperdavė darbų sutartyse nustatytu terminu, vienašališkus atliktų darbų aktus surašė praėjus pusantrų metų po pastato pripažinimo tinkamu naudoti, šiuos aktus atsakovui išsiuntė praėjus dar pusei metų nuo jų surašymo, įsiskolinimo už darbų atlikimą ieškovė neįtraukė į bendrovės apskaitą. Šalys nesiekė sukurti statybos rangos civilinių teisinių santykių, nes ieškovė sutartyse nustatytu laiku neperdavė darbų rezultato ir nereikalavo atsiskaityti už sutartyse nurodytus darbus.
    6. Pinigai už darbus objekte ( - ), buvo mokami avansu ir užbaigus šį objektą liko permoka. Todėl 2006 m. gruodžio 19 d. sutartis Nr. 06/12/19 ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis Nr. 07/02/19 galėjo būti pasirašytos prašant ieškovei, siekiant pagrįsti avansu sumokėtų lėšų panaudojimą. Šiomis sutartimis šalys neįgijo jokių teisių ir pareigų, jos realiai nebuvo vykdomos, t. y. ieškovė neatliko jokių darbų, nebuvo surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, nebuvo išrašytos sąskaitos-faktūros darbų apmokėjimui, atsakovas neturėjo pareigos mokėti už neatliktus darbus. Šalys, sudarydamos šias sutartis, siekė sukurti fiktyvų pagrindą pateisinti iš atsakovo gautas lėšas.
    7. Ieškovės pateikti 2008 m. gruodžio 16 d. surašyti atliktų trečio aukšto lubų įrengimo darbų aktas bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2008 m. gruodžio mėn., 2008 m. gruodžio 18 d. surašyti atliktų gipso dažymo darbų aktas bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2008 m. gruodžio mėn., atliktų antro aukšto lubų įrengimo darbų aktas bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2008 m. gruodžio mėn., negali būti vertinami kaip dokumentai, patvirtinantys statybos darbų pagal 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. 06/12/19 ir pagal 2007 m. vasario 19 d. sutartį Nr. 07/02/19 atlikimo faktą, nes nurodyti darbai nebuvo suderinti su atsakovu, pastatas ( - ), buvo pastatytas ir visiškai įrengtas 2007 m. vasario 28 d., ieškovė iki 2009 m. balandžio 27 d. nepranešė atsakovui apie akte nurodytų darbų atlikimą ir perdavimą, taip pat apie susidariusią skolą, ieškovė skolos už šiuos darbus neįtraukė į 2007 metų apskaitą, nepateikė darbų atlikimui reikalingų medžiagų įsigijimo ir šių medžiagų nurašymo dokumentų. Šie aktai ir pažymos yra fiktyvūs dokumentai, nes nuo 2007 m. vasario 28 d. pastate ( - ), jokie statybos darbai nebuvo atlikinėjami. Kadangi ieškovė pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis neatliko jokių darbų, tai 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. surašytų atliktų darbų aktų atsakovas pagrįstai nepasirašė.
    8. Atsakovas nurodė, kad 2007 m. kovo 1 d. su ieškove pasirašė sutartį Nr. 07/03/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo 28 d. atlikti sutartus darbus objekte ( - ), o atsakovas įsipareigojo priimti šiuos darbus ir užmokėti už juos 1 102 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su sutartyje nurodytomis darbų kainomis. Sienų mūro kaina palyginus su ieškovės 2007 m. birželio 21 d. surašytu atliktų darbų aktu yra 2,5 karto didesnė.
    9. Ieškovė, vykdydama 2007 m. kovo 1 d. sutartį, atliko statybos darbus, ir 2007 m. birželio 21 d. surašė atliktų darbų aktą bei pateikė atsakovui 2007 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856 dėl 380 657,38 Lt apmokėjimo. Nors atliktų darbų pavadinimas, apimtys 2007 m. birželio 21 d. atliktų darbų akte nurodyti neteisingai, tačiau atsakovai už šiuos darbus pateiktą sąskaitą apmokėjo visiškai. Daugiau jokių darbų vykdydama 2007 m. kovo 1 d. sutartį ieškovė neatliko, todėl neturėjo pagrindo 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų stogo įrengimo darbų akto, 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų pogrindžio įrengimo darbų akto, 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų akto, 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų balkonų apšiltinimo darbų akto, 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų palangių apskardinimo darbų akto, 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D darbų akto. Lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, balkonų apšiltinimo, monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D darbai nenumatyti 2007 m. kovo 1 d. sutartyje. Šie darbai ne tik nebuvo atlikti ir nustatyta tvarka perduoti atsakovui, bet jų apimtis bei kaina net nebuvo derinta su atsakovu.
    10. Ieškovės pateikti 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų stogo įrengimo darbų aktas, 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų pogrindžio įrengimo darbų aktas, 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų aktas, 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų balkonų apšiltinimo darbų aktas, 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų palangių apskardinimo darbų aktas, 2008 m. lapkričio 10 d. surašytas atliktų monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D darbų aktas negali būti vertinami kaip dokumentai, patvirtinantys statybos darbų atlikimo faktą, nes nurodyti darbai nebuvo suderinti su atsakovu; pastatas ( - ), buvo pastatytas ir visiškai įrengtas 2008 m. liepos 15 d.; ieškovė iki 2008 m. lapkričio 13 d. nepranešė atsakovui apie aktuose nurodytų darbų atlikimą ir perdavimą, taip pat apie susidariusią skolą, ieškovė skolos už šiuos darbus neįtraukė į 2007 metų apskaitą, nepateikė darbų atlikimui reikalingų medžiagų įsigijimo ir šių medžiagų nurašymo dokumentų. Šie aktai ir jų pagrindu surašytos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos yra fiktyvūs dokumentai, nes nuo 2008 m. liepos 15 d. pastate ( - ), jokie statybos darbai nebuvo atlikinėjami. Kadangi ieškovė pagal 2007 m. kovo 1 d. sutartį neatliko jokių darbų, tai 2008 m. lapkričio 10 d. surašytų atliktų darbų aktų atsakovas pagrįstai nepasirašė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų ieškovei 182 739,16 Eur skolos už atliktus darbus, 6 578,60 Eur delspinigių ir 8,4 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino negaliojančiais ieškovės UAB „Jonginsta“ direktoriaus J. A. vienašališkai 2008 m. gruodžio 16 d. pasirašytą atliktų darbų aktą dėl trečio aukšto lubų įrengimo, 2008 m. gruodžio 18 d. aktą dėl gipso ir dažymo darbų, 2008 m. gruodžio 18 d. aktą dėl antro aukšto lubų įrengimo, 2008 m. lapkričio 10 d. aktus dėl lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, balkono apšiltinimo, palangių apskardinimo, monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D įrengimo. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.
  2. Teismas padarė išvadą, kad darbų apimtis, medžiagų kiekiai ir kaina, nurodyta 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. surašytuose atliktų darbų aktuose (dėl antro ir trečio aukšto lubų įrengimo, gipso ir dažymo darbų), sutampa su 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sutarčių prieduose nurodytomis darbų apimtimis, medžiagų kiekiais ir kaina.
  3. Teismas konstatavo, kad šalių pasirašytuose 2006 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. vasario 28 d., 2006 m. gruodžio 22 d., 2006 m. lapkričio 10 d. statybos darbų aktuose, sudarytuose pagal 2005 m. lapkričio 25 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. rangos sutartis, nėra duomenų apie atliktus gipso ir dažymo darbus, antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus, užaktuotus ginčijamuose 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. aktuose, dėl kurių šalys buvo sudariusios 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartis.
  4. Teismas vertino, kad ieškovė, teigdama, jog visus statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartis atliko iki 2007 m. liepos 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo bei sutartyse numatyto termino pabaigos (2007 m. liepos 30 d.), įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji pranešė atsakovams apie pasirengimą perduoti jiems atliktus statybos darbus.
  5. Teismas konstatavo, kad atsakovai, gavę priešieškiniu ginčijamus atliktų darbų aktus, jų per tris darbo dienas nepasirašė, raštu nenurodė pastebėtų trūkumų, nereiškė pretenzijų ieškovei, nepateikė jokių įrodymų, kad gipso ir dažymo darbus, taip pat antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus pastate ( - ), atliko ne ieškovė, o kiti asmenys.
  6. Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis ieškovė statybos darbus turėjo užbaigti iki sutartyse nurodytos datos (2007 m. liepos 30 d.), pastato, esančio ( - ), 100 proc. baigtumas užfiksuotas 2007 m. vasario 28 d., pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. liepos 4 d. aktu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokius konkrečiai statybos darbus ieškovė atliko pastate ( - ), kad ginčijamuose aktuose nurodyti darbai buvo ieškovės atliekami po 2007 m. vasario 28 d. užfiksuoto pastato 100 proc. baigtumo iki 2007 m. liepos 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pasirašyti priešieškiniu ginčijamus 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. statybos darbų aktus dėl gipso ir dažymo darbų, taip pat dėl antro ir trečio aukšto lubų įrengimo darbų. Teismas sprendė, kad šie aktai pripažintini negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsakovai neturi pareigos mokėti už neatliktus darbus pagal PVM sąskaitas-faktūras serija JOS Nr. 025, Nr. 021, Nr. 026.
  7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė faktiškai atliko konkrečius pastato ( - ), statybos darbus pagal 2007 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį. Teismas konstatavo, kad šiuos darbus ieškovė atliko 2007 m. gegužės-birželio mėn., o UAB „Stogusta“ atliko stogo įrengimo darbus pagal 2007 m. birželio 4 d. rangos sutartį, sudarytą su ieškove.
  8. Teismas vertino, kad priimdami rangos darbus, jų rezultatą bei pripažinus statinį tinkamu naudoti 2008 m. spalio 20 d. aktu, atsakovai negalėjo nepastebėti galimo stogo plotų neatitikimo, sienos išmūrijimo molio blokeliais, nes atsakovas žinojo, kokie rangos sutartimi numatyti statinio vidaus ir išorės išmatavimai turi būti, turėjo galimybę juos patikrinti, ar statinio išorės ir vidaus išmatavimai atitinka rangos sutarties objektui numatytus reikalavimus.
  9. Teismas sprendė, kad atsakovas G. C., sudarydamas 2007 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį bei pasirašydamas sutarties priedus, kuriuose nustatyta konkreti darbų kaina, turi prisiimti tokio susitarimo padarinius. Todėl teismas nesivadovavo UAB „Skena“ 2012 m. spalio 18 d. išvada Nr. 12-10/04 ir 2015 m. balandžio 1 d. ataskaita Nr. 15-04/01. Taip pat teismas nepripažino tinkama įrodinėjimo priemone į bylą pateikto raštelio, kuriame nurodyta, kad ieškovės UAB „Jonginsta“ vadovas J. A. 2005-2006 metais iš atsakovo G. C. gavo dideles grynųjų pinigų sumas, kuriuo atsakovai grindė atsiskaitymą su ieškove. Teismas vertino, kad šiame raštelyje nenurodytas pinigų perdavimo tikslas, paskirtis, ir sprendė, kad tai nėra mokėjimo dokumentas Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme.
  10. Teismas konstatavo, kad atsakovai gavo ginčijamus vienašališkai 2008 m. lapkričio 10 d. pasirašytus aktus dėl pastato ( - ), stogo ir pogrindžio įrengimo darbų, pastabų dėl jų nereiškė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovų priešieškiniu ginčijami 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti atliktų darbų aktai dėl pogrindžio ir stogo įrengimo darbų surašyti vėliau, nepaneigia fakto, kad šiuos darbus ieškovė atliko iki 2007 m. kovo 1 d. sutartyje nustatyto termino pabaigos, kad dalį šių darbų atsakovas priėmė, tačiau už juos pilna apimtimi neatsiskaitė.
  11. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog jie visiškai atsiskaitė su ieškove už atliktus išorinių ir vidaus laikančių sienų mūro, monolitinių laiptų ašyse D-E ir G-H įrengimo darbus pastate ( - ), pagal 2007 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovai nėra atsiskaitę už šio pastato stogo ir pogrindžio įrengimo darbus pagal 2008 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 011. Todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 182 739,16 Eur skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.
  12. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartyje papildomų darbų (lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, balkono apšiltinimo, palangių apskardinimo, monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D įrengimo) atlikimas nenumatytas, taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai davė sutikimą šiems papildomiems darbams atlikti, todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl apmokėjimo už šiuos sutartimi nesulygtus papildomus darbus pagal 2008 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr.012 netenkintinas.

8III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės reikalavimo dalis dėl 94 150,25 Eur už atliktus statybos darbus (pagal PVM sąskaitas-faktūras serija JOS Nr. 025, Nr. 021, Nr. 026) priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvada, kad atsakovai neturi pareigos atsiskaityti už statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. 06/12/19 ir pagal 2007 m. vasario 19 d. sutartį Nr. 07/02/19 yra nepagrįsta. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė atliko statybos darbus objekte ( - ).
    2. Pastato ( - ), 2007 m. liepos 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytas vienintelis statybos darbų rangovas – ieškovė. Byloje nėra ginčo, kad šiame pastate yra atlikti gipso ir dažymo darbai bei įrengtos antro ir trečio aukštų lubos. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos darbus nurodytame pastate atliko ne ieškovė, veikusi pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sutartis.
    3. Atsakovai nuslėpė ir nepateikė teismui jų dispozicijoje esančių įrodymų – pastatų statybos darbų žurnalų. Šie įrodymai patvirtintų ieškovės atliktų darbų laikotarpį ir ieškovės atliktų darbų faktą. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti už atliktus statybos darbus negali būti atmestas tuo pagrindu.
    4. Teismas nepagrįstai lemiamu faktoriumi laikė aplinkybę, kad pastato ( - ), 100 proc. baigtumas užfiksuotas 2007 m. vasario 28 d., t. y. anksčiau nei buvo baigti šio pastato apdailos darbai – 2007 m. birželio mėn. Antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus pagal 2007 m. vasario 19 d. sutartį buvo įmanoma atlikti iki 2007 m. vasario 28 d., kuomet buvo registruotas pastato 100 proc. baigtumas. 2006 m. gruodžio 19 d. sutartyje numatyti pastato apdailos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, todėl jie nėra susiję su pastato 100 proc. baigtumo registracija.
    5. Teismas nepagrįstai pripažino priešieškiniu ginčijamus 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. statybos darbų aktus dėl gipso ir dažymo, dėl antro ir trečio aukšto lubų įrengimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Atliktų darbų aktai nebuvo pasirašomi iš karto po darbų atlikimo atsakovo G. C. prašymu, nes tuo metu nebuvo sutvarkyti jo banko kredito dokumentai. Ieškovei kaip juridiniam asmeniui surašius atliktų darbų aktus ir išrašius PVM sąskaitas-faktūras, iš karto kiltų pareiga sumokėti privalomus mokesčius nuo tokių sąskaitų. Todėl ieškovės vadovas sutiko atidėti šių dokumentų surašymą, tačiau vėliau, atsakovams pradėjus vengti kontaktų su ieškove, buvo surašyti vienašališki atliktų darbų aktai. Atsakovai, gavę šiuos aktus, jų per tris darbo dienas nepasirašė, raštu nenurodė pastebėtų darbų trūkumų ir nereiškė ieškovei pretenzijų.
    6. Atsakovai neįrodinėjo, kad jie turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus esant vienam iš CK 6.694 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Nuomininkai į pastatą ( - ), įsikėlė iš karto po jo pripažinimo tinkamu naudoti 2007 metais, jokių pastato arba jame atliktų darbų trūkumų nebuvo nustatyta. Atsakovams pradėjus naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, nors ir neįvykus darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą, egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus.
  2. Atsakovai prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kada ir kokius darbus ji atliko pastate ( - ). Ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti darbų atlikimo aktai, surašyti praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo darbų atlikimo momento, nesant įstatymu ir rangos sutartimi nustatytų aplinkybių, kuomet ieškovė turi teisę surašyti vienašališkus darbų atlikimo aktus, negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys darbų atlikimo faktą. Ieškovė negali nurodyti, kada ji atliko darbus, už kuriuos reikalauja sumokėti, apsiriboja abstrakčiu teiginiu, kad darbai vyko sklandžiai ir laiku. Ieškovė negali paaiškinti, kokiu pagrindu darbų atlikimo aktuose nurodė darbų apimtis, panaudotų medžiagų kiekius, įvertinus tai, kad aktai buvo surašyti praėjus beveik dvejiems metams nuo darbų atlikimo.
    2. Ieškovė neatliko darbų, nesurašė darbų atlikimo aktų, atsakovams nepranešė apie darbų perdavimą, nereiškė reikalavimo apmokėti už atliktus darbus, todėl nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su atvejais, kuomet sprendžiamas rangovo ir užsakovo ginčas dėl atsisakymo priimti darbus, juos apmokėti, kai rangovas, vykdydamas įsipareigojimus, praneša apie darbų atlikimą.
    3. Ieškovės teiginius, kad darbų atlikimo aktai nebuvo surašomi ir sąskaitos-faktūros nebuvo išrašomos dėl atsakovų nepajėgumo atsiskaityti 2007 m. vasario mėn. paneigia 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties 2.2.1 punkto nuostata, kad atsakovas turi sumokėti visą sutarties kainą per vieną darbo dieną nuo sutarties pasirašymo dienos ir 2007 m. vasario 19 d. sutarties 2.2.1 punkto nuostata, kad atsakovas turi sumokėti 30 proc. sutarties kainos per vieną darbo dieną nuo sutarties pasirašymo dienos. Šios sutartys pasirašytos tuo metu, kai atsakovai tinkamai ir laiku mokėjo už atliktus darbus.
    4. 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d. surašytuose darbų atlikimo aktuose nenurodytas darbų atlikimo laikas. Šie darbai negalėjo būti atlikti po 2007 m. vasario 28 d., nes tą dieną atliekant statinio kadastrinius matavimus buvo užfiksuotas pastato ( - ), 100 proc. baigtumas. Ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad darbų atlikimo aktai nebuvo surašomi, užsakovai neatsisakė darbų priimti, nes jiems darbai nebuvo perduodami.
    5. Sutarčių pasirašymo faktas nesuponuoja atsakovo pareigos mokėti ieškovei sutartą užmokestį, tokią pareigą suponuoja tinkamas sutartyje nurodytų darbų atlikimas. Ieškovė, teigdama, kad atliko statybos darbus, turėtų pagrįsti šį teiginį įrodymais. Jeigu ieškovė nuo 2007 m. vasario 19 d. sutarties pasirašymo iki 2007 m. vasario 28 d. atliko sutartyje nurodytus darbus, tai turėjo atsispindėti ieškovės apskaitos dokumentuose, tačiau iš šių dokumentų matyti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė neatliko jokių mokėjimų, susijusių su aktuose nurodytų darbų atlikimu.
    6. Ieškovės argumentas, kad kadastrinio matavimo duomenys neturi nieko bendro su atliktais apdailos darbais, nes apdailos darbai priskiriami paprasto remonto darbams, nepagrįstas. Statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, todėl pastato ( - ), statyba priskirtina naujo statinio statybai.
    7. Ieškovės teiginys, kad atsakovai turėtų pateikti įrodymus, kas, kada ir kokius darbus atliko, prieštarauja bendrai įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklei, t. y. ieškovė, o ne atsakovai, turi įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio darbų atlikimo faktą.
  3. Trečiasis asmuo V. M. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kurie išdėstyti atsakovų atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą.
  4. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovei priteisti 182 739,16 Eur skolos už atliktus darbus, 6 578,60 Eur delspinigių ir 8,4 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis dėl 2008 m. lapkričio 10 d. vienašališkai surašytų atliktų pogrindžio ir stogo įrengimo darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už atliktus stogo ir pogrindžio įrengimo darbus, numatytus 2007 m. kovo 1 d. sutartyje, o atsakovai neturi tokios pareigos, nes sutarties pasirašymo faktas nesuponuoja atsakovo pareigos mokėti ieškovei sutartą užmokestį, tačiau tokią pareigą suponuoja tinkamas sutartyje nurodytų darbų atlikimas. Ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji atliko 2007 m. kovo 1 d. sutartyje nurodytus darbus. 2008 m. lapkričio 10 d. ieškovės vienašališkai surašyti darbų aktai stogo ir pogrindžio įrengimo darbams negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė iki 2007 m. rugsėjo mėn. ar vėliau šiuos darbus atliko pastate ( - ). Ieškovė nesurašė darbų priėmimo-perdavimo akto per sutartyje nustatytą terminą ir negali nurodyti laiko, kada ji atliko darbus, už kuriuos reikalauja apmokėti.
    2. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ji neperdavė atsakovui pagal 2007 m. kovo 1 d. sutartį atliktų darbų per dvi darbo dienas, kaip tai numatyta šioje sutartyje, kodėl nesurašė darbų atlikimo akto, kodėl nebuvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra apmokėjimui už šiuos darbus per sutartyje numatytą terminą, kodėl jokia forma nereiškė pretenzijų dėl darbų neapmokėjimo, iš kokių lėšų buvo atliekami darbai, perkamos medžiagos.
    3. Ieškovė neatliko ginčo aktuose nurodytų darbų, todėl neturėjo pagrindo surašyti vienašališkų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų.
    4. Nors pagal 2007 m. kovo 1 d. sutarties 3.2 punktą darbai turėjo būti užbaigti 2007 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovė iki 2008 m. lapkričio 13 d. nepateikė jokios informacijos apie atliktų darbų perdavimą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų pranešusi atsakovui apie darbų atlikimą, o atsakovas būtų atsisakęs ar vengęs priimti darbus. Todėl 2008 m. lapkričio 10 d. surašyti stogo įrengimo darbų ir pogrindžio įrengimo darbų atlikimo aktai, jų pagrindu parengtos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos yra fiktyvūs dokumentai, nes nuo 2008 m. liepos 15 d. pastate ( - ), jokie statybos darbai nebuvo atlikinėjami.
    5. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad aplinkybė, jog atsakovo ginčijami 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų pogrindžio ir stogo įrengimo darbų aktai surašyti vėliau, nepaneigia, kad šiuos darbus ieškovė atliko iki sutartyje nustatyto termino pabaigos ir priteisdamas skolą už šiuos darbus nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią, surašius vienašališkus aktus darbų atlikimo faktas turi būti įrodinėjamas ieškovės.
    6. Teismas, teigdamas, kad 2008 m. lapkričio 10 d. aktuose nurodytus darbus 2007 m. gegužės-birželio mėn. atliko ieškovė, nesiaiškino, kodėl šių darbų atlikimo aktai buvo surašyti 2008 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams. Nors teismas konstatavo, kad pogrindžio darbai 2008 m. lapkričio 10 d. akte užaktuoti pakartotinai, tačiau spręsdamas dėl apmokėjimo už juos šios aplinkybės neįvertino. Taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pakartotinai užaktuoti ir stogo įrengimo darbai. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad tokios apimties, kokia nurodyta darbų atlikimo aktuose, pogrindžio ir stogo įrengimo darbai pastate ( - ), neatlikti. Teismas, pripažindamas, kad ginčijamuose darbų atlikimo aktuose nurodytos darbų atlikimo apimtys neatitinka faktinių statinio plotų, ignoravo šią aplinkybę tuo pagrindu, kad aktuose nurodyta darbų kaina atitinka rangos sutartyje nurodytą darbų kainą. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad sutartinė kaina buvo nustatyta remiantis lokalinėmis sąmatomis, kurios yra rangos sutarties dalis, o sąmatose sutarties kaina nustatyta atsižvelgiant į darbų apimtis, medžiagų kiekį ir rūšį.
    7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl nebuvo surašyti darbų atlikimo aktai ir darbai nebuvo perduoti užsakovui. Ieškovė, būdama ūkinės-komercinės veiklos subjektu, privalėjo griežtai laikytis įstatymo nuostatų, reglamentuojančių rangos civilinius teisinius santykius. Statybos rangos paslaugų teikimas yra ūkinė operacija, kuri turi būti įforminta ir apskaityta. Įrodinėjant darbų atlikimo faktą, ūkio subjekto patirtos išlaidos ir apimtys turi būti įrodomos apskaitos dokumentais.
    8. Ieškovė pateikė vienašališkai surašytus darbų atlikimo aktus, nesant tam teisinio pagrindo. Šiuose aktuose nenurodytas darbų atlikimo laikas, dėl ginčo aktuose nurodytų darbų jau buvo surašyti aktai 2007 m. gegužės 31 d., dėl jame nurodytų darbų apmokėjimo ieškovė pretenzijų nereiškė.
    9. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevertino aplinkybės, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą. Teismas nevertino įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovai ir nepagrįstai juos atmetė.
    10. Laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d., t. y. kai ieškovė savo lėšomis atliko darbus pagal ginčijamus darbų aktus, ieškovė neturėjo lėšų aktuose nurodytiems darbams atlikti ir medžiagoms pirkti.
    11. Teismas nepagrįstai nepripažino tinkama įrodinėjimo priemone atsakovų teiginių apie visišką atsiskaitymą su ieškove ir jiems pagrįsti į bylą pateikto pakvitavimo, kuriame yra rankraštiniai įrašai ir parašai, liudijantys, kad 2005-2006 metais per kelis kartus J. A. gavo iš atsakovo G. C. dideles grynųjų pinigų sumas. Teismas atsakovų pateiktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai, o ne jų visetą, todėl juos neteisingai aiškino.
    12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2008 m. lapkričio 10 d. vienašališkai surašyti darbų atlikimo aktai yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis darbų atlikimo faktą. Išvadą, kad darbai buvo atlikti, teismas nepagrįstai grindžia tuo, kad atsakovai neįrodė darbų neatlikimo fakto.
    13. Teismas atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo dėl 47 026,34 Eur skolos pagal 2007 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856 priteisimo pagrįstumą ir neteisėtai perkėlė atsakovams pareigą įrodyti ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas per tris metus niekada nereiškė pretenzijų atsakovui dėl neapmokėtos sąskaitos, ieškovė neapskaitė šios skolos savo buhalterinėje apskaitoje, nepaaiškino, kada ir kokias atsakovo sumokėtas pinigų sumas įskaitė kaip dalinį mokėjimą pagal sąskaitą ir kokių pinigų sumų neįskaitė.
  5. Ieškovė prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovės pateikti 2008 m. lapkričio 10 d. vienašališkai surašyti stogo ir pogrindžio įrengimo darbų aktai nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu darbų atlikimą. Šiuose aktuose nurodytų darbų apimtis, medžiagų kiekiai ir kaina sutampa su nurodytais sutarčių prieduose. Atsakovai, gavę ginčijamus atliktų darbų aktus, jų per tris darbo dienas nepasirašė, raštu nenurodė pastebėtų trūkumų, nereiškė pretenzijų ieškovei, nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos darbus atliko kiti asmenys. Teismas siūlė šalims pateikti statybos žurnalus ir kitus papildomus įrodymus, tačiau statybos darbų žurnalai į bylą nepateikti. Atsakovė Ž. C. pripažino, kad statybos darbų žurnalai jiems perduoti, tačiau po pastatų pridavimo jų neišsaugojo.
    2. Pastato ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytas vienintelis statybos darbų rangovas – ieškovė. Pastato ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akte ieškovė nurodyta rangove kartu su UAB „Projektana“ ir UAB „Gelmesta“, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šios dvi įmonės būtų atlikusios bent dalį darbų, numatytų tarp ieškovės ir atsakovo sudarytose rangos sutartyse.
    3. Atsakovų apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nesiaiškino, kodėl statybos darbų atlikimo aktai buvo surašyti praėjus daugiau kaip metams. Atliktų darbų aktai iš karto po darbų atlikimo nebuvo pasirašomi atsakovo G. C. prašymu, nes tuo metu nebuvo sutvarkyti jo banko kredito dokumentai. Ieškovei kaip juridiniam asmeniui surašius atliktų darbų aktus ir išrašius PVM sąskaitas-faktūras, iš karto kiltų pareiga sumokėti privalomus mokesčius nuo tokių sąskaitų. Todėl ieškovės vadovas sutiko atidėti šių dokumentų surašymą, tačiau vėliau, atsakovams pradėjus vengti kontaktų su ieškove, buvo vienašališkai surašyti atliktų darbų aktai. Atsakovai, gavę šiuos aktus, jų per tris darbo dienas nepasirašė, raštu nenurodė darbų trūkumų, nereiškė ieškovei pretenzijų.
    4. Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad ieškovė nesurašė darbų perdavimo-priėmimo akto per sutartyje nustatytą terminą, todėl jiems kyla teisė nemokėti už atliktus statybos darbus. Atsakovai nepagrįstai suabsoliutina darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo iš užsakovo pusės privalomumą. Atsakovai neįrodinėjo, kad jie turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus esant vienam iš CK 6.694 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Nuomininkai į pastatą ( - ), įsikėlė iš karto po jo pripažinimo tinkamu naudoti 2007 metais, jokių pastato arba jame atliktų darbų trūkumų nebuvo nustatyta. Atsakovams pradėjus naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, nors ir neįvykus darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą, teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus.
  6. Trečiasis asmuo V. M. prašo patenkinti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo prisideda prie atsakovų paduoto apeliacinio skundo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių ir skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Tarp šalių kilo ginčas dėl pastatų statybos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos. Byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus ir delspinigių priteisimo bei atsakovo G. C. priešieškinis dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovė ir atsakovas G. C. sudarė sutartį Nr. 06/12/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. liepos 30 d. atlikti gipso ir dažymo darbus komercinės paskirties pastate, esančiame ( - ), o atsakovas įsipareigojo priimti šiuos darbus ir sumokėti už juos 158 911 Lt kainą (1 t., b. l. 23-25). 2007 m. vasario 19 d. ieškovė ir atsakovas G. C. sudarė sutartį Nr. 07/02/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. liepos 30 d. atlikti antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus komercinės paskirties pastate, esančiame ( - ), o atsakovas įsipareigojo priimti šiuos darbus ir sumokėti už juos 166 619 Lt kainą (1 t., b. l. 26-31).
  2. 2007 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovas G. C. sudarė sutartį Nr. 07/03/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo 28 d. atlikti pogrindžio, sienų mūro ir stogo įrengimo darbus komercinės paskirties pastate, esančiame ( - ), o atsakovas įsipareigojo priimti šiuos darbus ir sumokėti už juos 1 102 000 Lt kainą (1 t., b. l. 32-39).
  3. Už trečio aukšto lubų įrengimą pastate, esančiame ( - ), 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovė išrašė atsakovui G. C. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 021, 68 027,17 Lt sumai (1 t., b. l. 40-43). Už antro aukšto lubų įrengimą pastate, esančiame ( - ), 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovui G. C. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 026, 98 199,64 Lt sumai (1 t., b. l. 48-51). Už gipso ir dažymo darbus pastate, esančiame ( - ), 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovui G. C. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 025, 158 855,18 Lt sumai (1 t., b. l. 44-47). Šie dokumentai (atliktų darbų aktai, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos, PVM sąskaitos-faktūros) atsakovui G. C. išsiųsti 2009 m. balandžio 23 d. registruotu laišku, o įteikti 2009 m. balandžio 27 d. (1 t., b. l. 52-53). Atsakovas neginčija šių dokumentų įteikimo jam fakto.
  4. Už išorinių ir vidaus laikančių sienų mūro, monolitinių laiptų ašyje D-E ir G-H įrengimą pastate, esančiame ( - ), 2007 m. birželio 21 d. ieškovė išrašė atsakovui G. C. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856, 380 657,38 Lt sumai (1 t., b. l. 54-56; 2 t., b. l. 183). Atsakovas G. C. šiuos dokumentus pasirašė.
  5. Už pogrindžio ir stogo įrengimą pastate, esančiame ( - ), 2008 m. lapkričio 10 d. ieškovė išrašė atsakovui G. C. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 011, 468 589,23 Lt sumai (1 t., b. l. 57-61). Šie dokumentai atsakovui G. C. išsiųsti 2008 m. lapkričio 13 d. registruotu laišku (1 t., b. l. 68). Atsakovas neginčija šių dokumentų gavimo fakto.
  6. 2007 m. vasario 28 d. atlikti pastato ( - ), kadastriniai matavimai ir užfiksuotas pastato 100 proc. baigtumas (2 t., b. l. 5-12, 97-104). 2007 m. liepos 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti (1 t., b. l. 73-76). 2008 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti (1 t., b. l. 77-80).
  7. 1 707,23 kv. m bendro ploto pastatas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams G. C. ir Ž. C. (2/3 dalys) ir trečiajam asmeniui V. M. (1/3 dalis) 2008 m. spalio 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (3 t., b. l. 79-81). 719,50 kv. m bendro ploto pastatas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui G. C. (1/3 dalis), atsakovei Ž. C. (1/3 dalis) ir trečiajam asmeniui V. M. (1/3 dalis) statybos inspekcijos 2006 m. liepos 3 d. pažymos Nr. 2-NS-263 ir 2007 m. liepos 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (3 t., b. l. 82-84).
  8. UAB „Skena“ parengtoje 2012 m. spalio 18 d. eksperto išvadoje Nr. 12-10/04 nurodyta, kad pastato ( - ), suminis stogo dalių plotas su parapetais – 831,77 kv. m, o suminis ruloninės dangos plotas – 976,20 kv. m (2 t., b. l. 23-26, 111-114). UAB „Skena“ 2015 m. balandžio 1 d. parengtoje komerciniuose pastatuose, esančiuose ( - ) ir ( - ), atliktų statybos darbų aktų patikrinimo ataskaitoje Nr. 15-04/01 nurodyta, kad ne visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškus kiekius (2 t., b. l. 118-147).
  9. 2007 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktu ieškovė perdavė atsakovui G. C. 505 kv. m ploto pogrindžio ir 394 kv. m ploto stogo įrengimo darbus, atliktus pastate ( - ), kurių vertė (be PVM) atitinkamai 189 007 Lt ir 103 125 Lt (2 t., b. l. 149A-149B). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nereikalauja atsiskaitymo už šiuo aktu priimtus darbus.
  10. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-560-923/2014 atsakovas G. C. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (1 t., b. l. 15-22).

13Dėl atliktų statybos darbų aktų teisinės reikšmės ir reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais

  1. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog dvišalis darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad net ir tuo atveju, jeigu darbų perdavimas-priėmimas buvo atliktas tinkamai bei įformintas dvišaliu priėmimo-perdavimo aktu, rangovui reiškiant reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovui ginčijant tokį reikalavimą, remiantis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012, kt.).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011; kt.).
  3. Nagrinėjamos bylos atveju atliktų darbų aktus atsakovas G. C. prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip fiktyvius sandorius, teigdamas, kad ginčijamuose aktuose nurodytų darbų ieškovė neatliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).
  4. Kai byloje savarankišku priešieškinio reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas byloje aplinkybes (priešieškinio pagrindą), toks reikalavimas (priešieškinio dalykas) vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme, todėl turi būti atsisakyta jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o priėmus byla nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
  5. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo priešieškinį dėl atliktų darbų aktų, kuriais ieškovė grindė ieškinio reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais, jį išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą. 35-36 punktuose nurodyti argumentai lemia teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas priešieškinis, panaikinimą ir civilinės bylos šioje dalyje nutraukimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14Dėl statybos darbų pastate, esančiame ( - ), ir atsiskaitymo už juos

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 325 081,99 Lt (94 150,25 Eur) skolą už atliktus gipso ir dažymo darbus, taip pat antro ir trečio aukšto lubų įrengimo darbus pastate, esančiame ( - ). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nurodė, kad ieškovė, atlikusi statybos darbus ir būdama pasirengusi juos perduoti, turėjo apie tai informuoti atsakovus prieš atliktų darbų aktų parengimą ir perdavimą. Teismas vertino, kad ieškovė, 2007 m. birželio mėn. atlikusi pastato ( - ), apdailos darbus, iš karto neinformuodama atsakovų apie atliktus darbus ir pasirengimą juos perduoti, nesilaikė CK 6.694 straipsnio 1 dalies ir 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties nuostatų. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokius konkrečiai statybos darbus atliko ieškovė šiame pastate. Be to, teismas konstatavo, kad nepateikti įrodymai, jog atsakovų ginčijamuose atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ieškovė atliko po 2007 m. vasario 28 d. užfiksuoto pastato 100 proc. baigtumo. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.
  2. CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymas ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, o pagal 4 dalį, tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
  3. Sisteminė CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad pradėti (organizuoti) darbų priėmimą užsakovas privalo gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad forma, kuria turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamu atveju šalys 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartyse neaptarė, kokios formos turi būti rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Taigi galima spręsti, kad šalys pranešimo formai neteikė reikšmės, o tai reiškia, kad pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą galėjo būti bet kokios formos. Tačiau šalys nurodytomis sutartimis detaliai susitarė dėl atliktų statybos darbų perdavimo ir priėmimo.
  4. 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.2 punktuose šalys sulygo, kad ieškovei atlikus visus sutartyse numatytus statybos darbus, atsakovas įsipareigoja per dvi darbo dienas dalyvaujant ieškovei apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o ieškovė perdavusi atliktus darbus; pastebėti trūkumai ar nukrypimai raštiškai nurodomi atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte. Atsakovui per tris darbo dienas nepasirašius 4.2 punktuose nurodyto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, ieškovė turi teisę išsiųsti šį aktą kurjeriniu paštu arba registruotu laišku sutartyse nurodytu adresu; atsakovas, gavęs atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, įsipareigoja per tris darbo dienas jį pasirašyti arba pateikti raštiškai pastebėtus trūkumus ir kurjeriniu paštu arba registruotu laišku išsiųsti ieškovei (2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.4 punktai). Pagal 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.5 punktus atsakovui nepasirašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto arba raštiškai nepranešus apie pastebėtus trūkumus per sutarčių 4.4 punktuose numatytą trijų darbo dienų terminą, laikoma, kad ieškovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šias sutartis ir atsakovas įsipareigoja sumokėti sutartyse numatytas sumas už atliktus darbus.
  5. Sistemiškai aiškinant CK 6.694 straipsnio 1 dalies ir 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.2 punktų nuostatas konstatuotina, kad ieškovė, atlikusi visus šiose sutartyse numatytus statybos darbus, privalėjo nedelsdama pranešti atsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (CK 6.193, 6.195, 6.200 straipsniai). Viena vertus, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šią pareigą įvykdė (CPK 178 straipsnis). Statybos darbų pagal šias sutartis įvykdymo terminas – 2007 m. liepos 30 d. Ieškovė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus surašė 2008 m. gruodžio 16 ir 18 d., o išsiuntė juos atsakovui 2009 m. balandžio 23 d. Tačiau, kita vertus, atsakovas, 2009 m. balandžio 27 d. gavęs atliktų darbų aktus, per tris darbo dienas jų nepasirašė, pastebėtų darbų trūkumų raštiškai nepateikė, t. y. nesilaikė 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.4 punktų reikalavimų. Taigi tarpusavio sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė abi šalys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisines pasekmes sukėlė tik atsakovo veiksmai (neveikimas).
  6. Byloje nėra įrodymų, kad ankstesniuose šalis siejusiuose sutartiniuose santykiuose jos būtų nevykdžiusios tarpusavio įsipareigojimų arba kad šalis sietų konfliktiški tarpusavio santykiai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys to neginčija, kad iki ginčo rangos sutarčių sudarymo šalys buvo sudariusios 2005 m. lapkričio 25 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartis, pagal kurias šalių tarpusavio įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai. Ieškovė, nors ir praėjus tam tikram laikui, atsakovui visgi pateikė atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas šių dokumentų ieškovei negrąžino kaip išrašytų neteisėtai ir be pagrindo (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Šių aktų pateikimas per ilgesnį nei šalių sulygtas terminą negali nulemti atliktų statybos darbų aktų negaliojimo. Taip pat tai nelemia atsakovų pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pasibaigimo ar išnykimo. Atsakovas, ieškovei delsiant jam perduoti atliktus darbus, elgėsi pasyviai, ieškovės neragino greičiau perduoti atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pasyvų atsakovo elgesį, 2008 m. gruodžio 16, 18 d. atliktų darbų aktų išsiuntimas laikytinas ir ieškovės pranešimu atsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, ir atliktų darbų perdavimu-priėmimu. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl toks uždelstas atliktų darbų aktų pateikimas turėtų būti laikomas neteisėtu, pažeidžiančiu jo teises ir teisėtus interesus, ypač įvertinus tai, kad atsakovas, gavęs darbų aktus, į juos visiškai nereagavo, pretenzijų ieškovei nereiškė.
  7. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑06‑07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; kt.). Atsakovui, gavusiam ieškovės vienašališkai pasirašytus 2008 m. gruodžio 16, 18 d. atliktų darbų aktus, nesiimant visiškai jokių sutartyse numatytų veiksmų (atliktų darbų aktų nepasirašant, pastebėtų darbų trūkumų raštu nenurodant), kilo 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių 4.5 punktuose numatytos teisinės pasekmės – prezumpcija, kad ieškovė sulygtus statybos darbus atliko tinkamai, o atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už šiuos darbus. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kodėl jis nepasirašė jam pateiktų atliktų darbų aktų, nenurodė darbų trūkumų, negrąžino šių aktų kaip išrašytų be pagrindo ir pan. (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).
  8. Atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje tokių nenustatyta. Atsakovai neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai buvo priimti ir naudojami pagal paskirtį.
  9. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokius konkrečiai statybos darbus atliko ieškovė pastate ( - ). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal atliktų darbų aktus priteisimo. Taigi ieškovė privalėjo įrodyti, kad aktuose nurodytus darbus atliko, todėl atsakovams kyla prievolė atsiskaityti už aktuose nurodytų darbų atlikimą. Atsakovai privalėjo įrodyti, jog aktai sudaryti nepagrįstai. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dalyje dėl skolos už statybos darbus pastate, esančiame ( - ), priteisimo, tokio įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių nesilaikė, todėl įrodinėjimo naštą šalims paskirstė netinkamai.
  10. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šalys nepateikė statybos darbų žurnalų ir kitų reikšmingų įrodymų. Reikalavimo priteisti iš atsakovų 325 081,99 Lt (94 150,25 Eur) skolą už atliktus gipso ir dažymo darbus, taip pat antro ir trečio aukšto lubų įrengimo darbus pastate, esančiame ( - ), pagrįstumą ieškovė įrodinėjo statybos rangos sutartimis, atliktų darbų aktais, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymomis, PVM sąskaitomis-faktūromis. Šie įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl jai reikšmingi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad statybos darbų žurnalai nagrinėjamoje byloje preliminariai vertinant galėtų būti svarbūs įrodymai, pagrindžiantys ginčo statybos darbų atlikimą/neatlikimą, taip pat leidžiantys pašalinti esminius šalių pozicijų prieštaravimus. Tačiau statybos darbų žurnalų į bylą nėra pateikta, todėl įvertinti juose esančių duomenų nėra galimybės.
  11. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (toliau – reglamentas „Statybos darbai“), 23 punktą (2005 m. liepos 17 d. įsakymo redakcija) statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aprašoma statybos darbų žurnale, į kurį įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo (reglamento „Statybos darbai“ 4 priedas) 1 punkte nurodyta, kad statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Statinį pripažinus tinkamu naudoti, pagrindinį žurnalą kartu su kitais dokumentais rangovas (subrangovas) perduoda statytojui (užsakovui) (Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 35 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 47 punktą su statyba susijusią dokumentaciją saugo statytojas.
  12. Atsakovai 2011 m. balandžio 27 d. raštu nurodė, kad pastato ( - ), statybos darbų žurnalo neišsaugojo, o pastato ( - ), statybos darbų žurnalas 2008 m. buvo pateiktas Kauno apygardos teismui į civilinę bylą (baudžiamoji byla Nr. 1-560-923/2014, 2 t., b. l. 122). 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovas G. C. duodamas paaiškinimus nurodė, kad abiejų ginčo pastatų statybos darbų žurnalai jiems nebuvo perduoti; vėliau to paties teismo posėdžio metu teigė, kad žurnalus yra matęs, tačiau jų perdavimo aplinkybių neatsimena (2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 8 min. 8 sek. – 2 val. 9 min. 20 sek., 2 val. 26 min. 3 sek. – 2 val. 26 min. 24 sek.). Atsakovė Ž. C. to paties teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad abiejų ginčo pastatų statybos darbų žurnalai jiems buvo perduoti, tačiau šiuo metu negali paaiškinti, kur jie yra, nes daug kraustėsi, pažymėjo, kad žurnalų ieškos (2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 32 min. 9 sek. – 2 val. 32 min. 32 sek., 3 val. 6 min. 43 sek. – 3 val. 7 min. 1 sek.). 2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė Ž. C. nurodė, kad žurnalų išsaugoti atsakovai neprivalėjo (2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 11 sek. – 1 val. 14 min. 32 sek.). Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pastato ( - ), statybos darbų žurnalas buvo pateiktas Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-131-413/2012, tačiau 2013 m. gruodžio 10 d. jis atsakovams buvo grąžintas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  13. Atsakovai, net ir teismui siūlant (3 t., b. l. 86), nepateikė nei vieno ginčo pastato statybos darbų žurnalo ar įrodymų, kad šių žurnalų atsakovai iš tikrųjų neturi. Teisėjų kolegija kritiškai vertina nenuoseklius ir prieštaringus atsakovo G. C. paaiškinimus dėl statybos darbų žurnalų buvimo vietos, jų perdavimo-priėmimo aplinkybių, todėl jais nesivadovauja. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė ir atsakovai to neginčija, kad statybos darbų žurnalai atsakovams buvo perduoti. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbų žurnalas yra pagrindinis statybos darbų vykdymo dokumentas, įvertinus teisės aktais nustatytą statybos darbų žurnalo turinį (jame aprašoma statybos darbų eiga, darbų perdavimas statytojui ir kt.), darytina išvada, kad sprendžiant ginčą dėl statybos darbų atlikimo/neatlikimo, tai galėtų būti tikėtinai vienas reikšmingiausių rašytinių įrodymų, patvirtinančių (paneigiančių) ginčo statybos darbų atlikimą/neatlikimą. Šio įrodymo byloje nesant, vertintini kiti šalių pateikti įrodymai, jų visuma, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Atsakovų nurodytos statybos darbų žurnalų nepateikimo priežastys nepaneigia contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybės.
  14. Atsakovai, atsiliepimu atsikirsdami į ieškovės pareikštą ieškinį, teigė, kad ieškovė neatliko ginčo statybos darbų ir fiktyviai išrašė atliktų darbų aktus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lotyniškai – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lotyniškai – eiincumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis pats ar kokie kiti asmenys atliko ginčo darbus ir ieškovė šiuos darbus be pagrindo įtraukė į atliktų darbų aktus.
  15. Ieškovė, prašydama iš atsakovų priteisti skolą už atliktus statybos darbus, tokį ieškinio reikalavimą grindė 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartimis, 2008 m. gruodžio 16 d. atliktų darbų aktu, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, PVM sąskaita-faktūra serija JOS Nr. 021, 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, PVM sąskaita-faktūra serija JOS Nr. 025, 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, PVM sąskaita-faktūra serija JOS Nr. 026. Statybos rangos sutartys yra pasirašytos tiek ieškovės, tiek atsakovo. Nors atsakovas G. C. byloje kėlė abejonę, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarčių jis galimai nepasirašė, tačiau įrodymais tokios prielaidos nepagrindė, rašysenos ekspertizės skirti neprašė. Vienašališkai ieškovės pasirašyti atliktų darbų aktai, minėta, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių. PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį paslaugų teikimą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1, 2 dalys). Be statybos rangos sutarčių, atliktų darbų aktų, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų, PVM sąskaitų-faktūrų, aplinkybę, kad pastato ( - ), statybos darbus atliko būtent ieškovė, patvirtina ir 2007 m. liepos 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pasirašytas abiejų atsakovų, kuriuo šis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir kuriame nurodyta vienintelė statybos darbų rangovė – (ieškovė) UAB „Jonginsta“.
  16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Byloje nėra ginčo, kad atsakovai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu. Todėl darbų atlikimo aktų surašymas per ilgesnį nei šalių sutartą laiką, neturėjęs jokios įtakos tinkamam darbų perdavimui ir priėmimui, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovams nekilo pareiga atsiskaityti už faktiškai ieškovės atliktus darbus.
  17. Nors ginčo statybos rangos sutartis sudarė atsakovas G. C. ir ieškovė UAB „Jonginsta“, tačiau atsakovai G. C. ir Ž. C. neginčijo, kad yra sutuoktiniai, kad ieškovės atlikti statybos darbai buvo skirti abiejų atsakovų bendro turto įgijimui ir pagerinimui, naudą iš šių darbų gavo abu atsakovai. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas.
  18. Vadovaudamasi 38-54 punktuose išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už gipso ir dažymo darbų, antro ir trečio aukštų lubų įrengimo darbus pastate ( - ), priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios ieškinio reikalavimo dalies keistinas – ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 325 081,99 Lt (94 150,25 Eur) dydžio skola, konstatavus netinkamą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymą, netinkamą materialiosios teisės normų bei šalių sudarytų statybos rangos sutarčių nuostatų, reglamentuojančių statybos darbų priėmimą ir perdavimą, aiškinimą ir taikymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

15Dėl statybos darbų pastate, esančiame ( - ), ir atsiskaitymo už juos

  1. UAB „Skena“ 2015 m. balandžio 1 d. parengtoje komerciniuose pastatuose, esančiuose ( - ) ir ( - ), atliktų statybos darbų aktų patikrinimo ataskaitoje Nr. 15-04/01 nurodyta, kad pastato ( - ), plotas – 976 kv. m, o atliktų stogo įrengimo darbų akte skaičiuojama – 1 205 kv. m. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, tokius UAB „Skena“ atliktus skaičiavimus ir jų pagrindu atsakovų dėstomus apeliacinio skundo argumentus dėl atliktų darbų apimčių neatitikimo pastato matmenims laiko nepagrįstais.
  2. Pastato stogo plotas nei 2007 m. kovo 31 d. sutartyje, nei jos prieduose (lokalinėje sąmatoje), nei 2008 m. lapkričio 10 d. stogo įrengimo darbų akte nenurodytas. 2008 m. lapkričio 10 d. stogo įrengimo darbų akte 1 205 kv. m, kurie UAB „Skena“ ataskaitoje įvardinti pastato stogo plotu, yra nurodomi kaip reikalingos stogo dangos kiekis. Stogo plotas nėra tolygus reikalingos stogo dangos kiekiui. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2007 m. birželio 4 d. rangos sutartyje Nr. R-07-030, sudarytoje tarp UAB „Jonginsta“ ir UAB „Stogusta“, kuria UAB „Stogusta“ įsipareigojo atlikti pastato ( - ), stogo įrengimo darbus, nurodytas šio pastato stogo plotas – 964 kv. m (baudžiamoji byla Nr. 1-560-923/2014, 5 t., b. l. 42-44). Iš esmės analogiškas pastato stogo plotas užfiksuotas ir UAB „Skena“ 2012 m. spalio 18 d. eksperto išvadoje Nr. 12-10/04, kurioje nurodyta, kad pastato ( - ), suminis ruloninės dangos plotas – 976,20 kv. m. Iš priedo Nr. 1 (lokalinės sąmatos) prie UAB „Jonginsta“ ir UAB „Stogusta“ 2007 m. birželio 4 d. rangos sutarties Nr. R-07-030 matyti, kad pastato stogo įrengimui reikalingas stogo dangos kiekis yra 1 157 kv. m, kuris gaunamas pastato stogo plotą (964 kv. m) padidinus 20 proc. (964 kv. m + 20 proc.). Šis procentinis dydis laikytinas tam tikra šalių sutarta paklaida, kuri galima dėl stogo ir jo sudėtinių dalių įrengimo ypatumų ar stogo įrengimo darbų specifikos. Pažymėtina, kad stogo dangos kiekiai, nurodyti 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akte (1 205 kv. m) ir pagal UAB „Jonginsta“ bei UAB „Stogusta“ rangos sutartį sudarytuose atliktų darbų aktuose (1 157 kv. m) (baudžiamoji byla Nr. 1-560-923/2014, 5 t., b. l. 47, 50), skiriasi nežymiai. Nors UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyta, kad ji buvo surašyta atlikus pastatų apžiūrą, tačiau iš šios ataskaitos turinio matyti, kad ataskaitos išvados grindžiamos iš esmės vien tik teoriniais samprotavimais, faktinis panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kiekis nebuvo tiriamas. Pažymėtina ir tai, kad ši ataskaita buvo surašyta praėjus ilgam laiko tarpui nuo faktinio darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad atliktų stogo įrengimo darbų apimtys neatitinka pastato matmenų.
  3. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pastato, esančio ( - ), pogrindžio ir stogo įrengimo darbai į darbų atlikimo aktus yra įtraukti pakartotinai (2007 m. gegužės 31 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktai). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovų argumentu. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pastato, esančio ( - ), pogrindžio įrengimo darbai į 2008 m. lapkričio 10 d. darbų atlikimo aktą yra įtraukti pakartotinai, tačiau tinkamai neįvertino šios nustatytos aplinkybės, nurodydamas, kad reikalaujama darbų kaina neviršija sutartimi sulygtos darbų kainos.
  4. Sutarties šalių pasirašytame 2007 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad ieškovė atsakovo G. C. užsakymu atliko pastato, esančio ( - ), pogrindžio įrengimo darbus, kurių apimtis (kiekis) – 505 kv. m, vertė – 189 007 Lt (be PVM). Ieškovės vienašališkai pasirašytame 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų pogrindžio įrengimo darbų akte nurodyta, kad ieškovė atsakovo G. C. užsakymu atliko pastato, esančio ( - ), pogrindžio įrengimo darbus, kurių vertė 189 004,03 Lt (be PVM). Iš šio atliktų darbų akto turinio matyti, kad pogrindžio įrengimui reikalingos medžiagos ir darbai, kurių apimtis (kiekis) matuojama kvadratiniais metrais, sutampa su 2007 m. gegužės 31 d. akte nurodyta apimtimi (kiekiu) – 505 kv. m. Taigi darytina išvada, kad pogrindžio įrengimo darbai į 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą įtraukti pakartotinai. Ieškovė nereikalauja atsakovų atsiskaityti pagal abiejų šalių pasirašytą 2007 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą, todėl spręstina, kad skolos už pogrindžio įrengimo darbus pagal 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą priteisimas yra negalimas, nes šiuo aktu pogrindžio įrengimo darbus ieškovė atsakovui perdavė pakartotinai. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 223 024,75 Lt (64 592,43 Eur) skolos pagal šį atliktų darbų aktą priteisimo pripažintinas nepagrįstu ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.
  5. 2007 m. gegužės 31 d. surašytame atliktų darbų akte nurodyta, kad ieškovė atsakovo G. C. užsakymu atliko pastato, esančio ( - ), stogo įrengimo darbus, kurių apimtis (kiekis) – 394 kv. m, o vertė – 103 125 Lt (be PVM). 2008 m. lapkričio 10 d. surašytame atliktų stogo įrengimo darbų akte nurodyta, kad ieškovė atsakovo G. C. užsakymu atliko pastato, esančio ( - ), stogo įrengimo darbus, kurių vertė 208 105,49 Lt (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad dalis stogo įrengimo darbų buvo perduoti atsakovui 2007 m. gegužės 31 d., ieškovei priteistina likusi neperduotų stogo darbų kainos dalis – 104 980,49 Lt (be PVM) (208 105,49 Lt - 103 125 Lt); pridėjus ginčo santykių metu galiojusio dydžio pridėtinės vertės mokestį gaunama priteistina 123 876,98 Lt (35 877,25 Eur) suma (104 980,49 Lt + 18% PVM).
  6. UAB „Skena“ 2015 m. balandžio 1 d. parengtoje komerciniuose pastatuose, esančiuose ( - ) ir ( - ), atliktų statybos darbų aktų patikrinimo ataskaitoje Nr. 15-04/01 taip pat konstatuota, kad pastato ( - ), stogo įrengimo ir kitų darbų kaina (sąnaudos), atlikus perskaičiavimą, yra mažesnė nei nurodyta atliktų darbų aktuose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įstatyme nenustatyta galimybė keisti statybos rangos sutartyje nustatytos kainos, nei ją didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Ieškovė ir atsakovas, sudarydami 2007 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, sulygo dėl konkrečios darbų kainos, todėl privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, t. y. atsakovui kyla pareiga sumokėti sutartimi nustatytą darbų kainą.
  7. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti savo piniginio reikalavimo pagal 2007 m. birželio 21 d. atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 3183856 pagrįstumą. Atsakovų nuomone, ieškovė neteikė jokių įrodymų dėl šios skolos susidarymo aplinkybių. Tokią atsakovų poziciją paneigia nutarties 49-50 punktuose teisėjų kolegijos išdėstyti nagrinėjamame ginče susiklosčiusios faktinės situacijos dėl statybos darbų žurnalų vertinimo argumentai. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės teismui pateikti įrodymai – atliktų darbų aktas, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, PVM sąskaita-faktūra – pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė atliko išorinių ir vidaus laikančių sienų mūro, monolitinių laiptų ašyse DE ir GH įrengimą, o atsakovas, pasirašydamas šiuos dokumentus, ieškovės atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Už ieškovės tinkamai atliktus darbus privalo būti sumokėta šalių sulygta darbų kaina. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad už šiuos darbus su ieškove tinkamai atsiskaitė ir nėra skolingas ieškovei jos reikalaujamų 162 372,53 Lt (47 026,34 Eur) (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė nurodyto dydžio skolą iš atsakovų.
  8. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pakvitavimo kaip tinkamos įrodinėjimo priemonės, kuriuo atsakovai grindė visišką atsiskaitymą su ieškove. Susipažinus su pakvitavimo turiniu matyti, kad jame nurodytos pinigų sumos buvo perduotos iki ginčo statybos rangos sutarčių sudarymo, todėl šis įrodymas yra neaktualus nagrinėjamai bylai ir teismas pagrįstai juo nesivadovavo. Be to, pakvitavime nurodyta, kad tam tikras pinigų sumas G. C. perdavė J. A., o ne ieškovei UAB „Jonginsta“. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad iš pakvitavimo neaišku, kokiu tikslu pinigai buvo perduodami, nes jame nenurodyta jokia pinigų perdavimo paskirtis.
  9. Atsakovų dėstomos aplinkybės apie ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimą nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos. Atsakovo skolos nenurodymą ieškovės buhalteriniuose apskaitos dokumentuose iš tiesų gali lemti netinkamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų vykdymas. Tačiau toks ieškovės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo faktas nėra teisinis pagrindas, lemiantis pagrindinės rangovo teisės pagal rangos sutartį – gauti užmokestį už atliktus darbus – praradimą.
  10. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų – monolitinių laiptų įrengimo, palangių apskardinimo, balkono apšiltinimo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo – atlikimo; kad ieškovė šiuos 42 802 Lt bendros kainos darbus atliko, o atsakovas už juos neatsiskaitė. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė teikė 2008 m. lapkričio 10 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus – lietaus nuvedimo sistemos įrengimo (1 t., b. l. 64), balkono apšiltinimo (1 t., b. l. 65), palangių apskardinimo (1 t., b. l. 66), monolitinių laiptų įrengimo ašyje B-D (1 t., b. l. 67), taip pat atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2 (1 t., b. l. 63), PVM sąskaitą-faktūrą serija JOS Nr. 012 (1 t., b. l. 62). Ieškovė, remdamasi šiais įrodymais, prašė priteisti iš atsakovų 42 802 Lt skolą.
  11. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo, ieškovės reikalavimą dėl 42 802 Lt atsiskaitymo už šiuos darbus priteisimo atmetė, o atsakovo priešieškinį dėl 65 punkte nurodytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais tenkino. Šalių apeliaciniais skundais nekeliamas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Tačiau bylą pagal atsakovo G. C. priešieškinį nutraukus, sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio šioje dalyje netenkinimo, akcentuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos pagal šiuos aktus priteisimo atmetamas netenkinant toje dalyje ieškinio, o ne tenkinant priešieškinio reikalavimą dėl nurodytų aktų pripažinimo negaliojančiais.
  12. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir konstatavus netinkamą įrodymų vertinimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 286 249,51 Lt (82 903,59 Eur) (162 372,53 Lt (47 026,34 Eur) + 123 876,98 Lt (35 877,25 Eur)) skolos už statybos darbų pastate, esančiame ( - ), atlikimą (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

16Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

  1. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

17Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

  1. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo keičiamas, ieškovei priteistas delspinigių dydis taip pat perskaičiuotinas, įvertinus priteisiamą skolos už atliktus darbus sumą – 611 331,50 Lt (177 053,84 Eur) (325 081,99 Lt (94 150,25 Eur) + 286 249,51 Lt (82 903,59 Eur)). Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistini 22 008,60 Lt (6 374,13 Eur) sutartimis sulygtų delspinigių (611 331,50 Lt x 0,02 % x 180 d.).
  2. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (įstatymo 2012 m. spalio 17 d. redakcija), priteisė 8,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Teismo išvadų šiuo aspektu atsakovai nekvestionuoja. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistų mokėjimų dydžio, ieškovei iš atsakovų priteistinos 8,40 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistus 183 427,97 Eur (177 053,84 Eur skolos + 6 374,13 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, o atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.
  2. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, už 1 034 804,39 Lt kainos ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis – 14 348 Lt (4 155,47 Eur). Ieškovė sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 82). Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies – 13 848 Lt (4 010,66 Eur) – mokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 83-85).
  3. Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus 59 proc. (611 331,50 Lt x 100 / 1 034 804,39 Lt), sumokėti 500 Lt (144,81 Eur) žyminio mokesčio priteistini ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o 7 965,32 Lt (2 306,92 Eur) žyminio mokesčio priteistini valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (14 348 Lt x 59 % - 500 Lt) (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Valstybei iš ieškovės priteistina 5 882,68 Lt (1 703,74 Eur) žyminio mokesčio suma (14 348 Lt x 41 %) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
  4. Byloje už priešieškinį atsakovas G. C. sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 181). Bylą pagal atsakovo G. C. priešieškinį nutraukus, 41 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio grąžintinas atsakovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  5. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (3 t., b. l. 64-67). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (59 proc.), išlaidos advokato teisinėms paslaugoms priteistinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (41 proc.), t. y., atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistini 820 Eur (2 000 x 41 %) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo G. C. išlaidų priešieškinio parengimui, todėl bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukus, bendra išlaidų advokato teisinėms paslaugoms suma nekeistina (nemažintina).
  6. Taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad byloje susidarė 24,36 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės – 9,99 Eur (24,36 Eur x 41 %), iš atsakovų lygiomis dalimis – 14,37 Eur (24,36 Eur x 59 %) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).
  7. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistini 675,19 Eur (820 Eur - 144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; valstybei iš ieškovės priteistini 1 713,73 Eur (1 703,74 Eur + 9,99 Eur), o iš atsakovų lygiomis dalimis – 2 280,29 Eur (2 306,92 Eur + 14,37 Eur – 41 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Už ieškovės apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis – 1 575 Eur. Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 150). Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovei atidėtas 1 375 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 185-187).
  2. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio priteistini ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), o 1 375 Eur (1 575 Eur - 200 Eur) žyminio mokesčio priteistini iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
  3. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 3 051 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 183). Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovės naudai priteista 182 739,16 Eur skola. Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. ieškinio reikalavimas dėl skolos pagal 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų pogrindžio įrengimo darbų aktą atmestas visiškai (vertė – 64 592,43 Eur), ieškinio reikalavimas dėl skolos pagal 2008 m. lapkričio 10 d. atliktų stogo įrengimo darbų aktą atmestas iš dalies (vertė – 35 243,14 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas 55 proc. (99 835,57 Eur x 100 / 182 739,16 Eur), todėl 1 678 Eur žyminio mokesčio (3 051 Eur x 55 %) priteistini atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).
  4. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistini 1 478 Eur (1 678 Eur – 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

22„Ieškinį patenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“, įmonės kodas 135963092, iš atsakovų G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - ) solidariai 177 053,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis tūkstančius penkiasdešimt tris Eur 84 ct) skolos, 6 374,13 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis Eur 13 ct) delspinigių, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 183 427,97 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis Eur 97 ct) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

25Civilinę bylą pagal atsakovo G. C. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“ dėl atliktų statybos darbų aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukti.

26Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“, įmonės kodas 135963092, atsakovams G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 675,19 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“, įmonės kodas 135963092, valstybei 1 713,73 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš atsakovų G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis valstybei 2 280,29 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

29Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“, įmonės kodas 135963092, atsakovams G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 1 478 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

30Priteisti iš atsakovų G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis valstybei 1 375 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė UAB „Jonginsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d.... 8. III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 12. Dėl faktinių bylos aplinkybių
          1. Byloje... 13. Dėl atliktų statybos darbų aktų teisinės reikšmės ir reikalavimo... 14. Dėl statybos darbų pastate, esančiame ( - ), ir atsiskaitymo už juos 15. Dėl statybos darbų pastate, esančiame ( - ), ir atsiskaitymo už juos 16. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
            1. Kiti... 17. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo
                18. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                  19. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                    20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir jo... 22. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“, įmonės... 24. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Civilinę bylą pagal atsakovo G. C. priešieškinį ieškovei uždarajai... 26. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“,... 27. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“,... 28. Priteisti iš atsakovų G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - )... 29. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonginsta“,... 30. Priteisti iš atsakovų G. C., asmens kodas ( - ) ir Ž. C., asmens kodas ( - )...