Byla 1-12-959/2015
Dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013 metų sausio - vasario laikotarpius

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

3dalyvaujant prokurorams Astai Mickevičiūtei, Viktorui Roščenkovui, kaltinamajam H. S., gynėjai advokatei D. B., civilinio ieškovo atstovui R. B.,

4viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

5H. S., asmens kodas ( - ), gim. ( - ) Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ) direktoriaus pareigose, gyv. ( - ), neteistas,

6kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

7Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

8H. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 20 d., būdamas UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), registruota adresu ( - ), direktoriumi, kuris pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą,

9pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“:

10t. y. 2011 m. ir 2012 m. suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų asmenims: A. K. už 1700 Lt, O. B. J. už 800 Lt, R. P. už 1000 Lt, S. T. už 3400 Lt, A. Ž. už 8000 Lt, P. V. K. už 2200 Lt, N. K. už 2200 Lt, R. N. už 3500 Lt, S. G. už 2700 Lt, A. B. už 3000 Lt, K. G. už 2000 Lt, I. Š. už 2100 Lt, T. D. už 4100 Lt, K. D. už 1800 Lt, V. D. už 4800 Lt, R. B. už 2100 Lt, R. T. už 950 Lt, V. Č. už 3500 Lt, D. G. už 2000 Lt, R. T. už 2200 Lt, I. P. už 3000 Lt, G. K. už 500 Lt, L. M. J. už 700 Lt, A. Š. už 6000 Lt, G. G. už 4000 Lt, E. S. už 2000 Lt, V. G. už 3000 Lt, V. M. už 500 Lt, G. Š. už 3000 Lt, D. K. už 2500 Lt, V. N. už 4960 Lt, D. N. už 6000 Lt, L. K. už 2200 Lt, R. P. už 3900 Lt, M. G. už 3000 Lt, J. M. už 800 Lt, A. V. L. už 100 Lt, E. R. už 2000 Lt, P. M. už 3200 Lt, ir gavo už tai atlygį grynais pinigais: 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso už 100 510 Lt, ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis: 2011 m. – 1 404,96 Lt pardavimo pajamų ir 295,04 Lt PVM, 2012 m. – 81 661,15 Lt pardavimo pajamų ir 17 148,85 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais: 2011 m. – 1700,00 Lt, 2012 m. – 98 810,00 Lt priėmimo į kasą operacijų, iš viso už 100 510 Lt, ir jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą;

11be to, 2012 metais suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų asmenims: R. V. už 7000 Lt, B. O. už 4000 Lt, S. G. už 1000 Lt, L. P. už 2000 Lt, E. R. U. už 300 Lt, A. G. už 1300 Lt, A. Ž. už 900 Lt, G. Z. už 7000 Lt, iš viso už 23 500,00 Lt ir 2012 m. gavo už tai atlygį grynais pinigais 21 500,00 Lt (išskyrus L. P.) ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis: 2012 m. 19 421,47 Lt pardavimo pajamų ir 4 018,53 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais 21 500 Lt priėmimo į kasą operacijų ir jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius išrašė laikotarpiu nuo 2013-02-28 iki 2013-05-14;

12be to, sumokėjo bendrovės darbuotojui J. S. darbo užmokesčio: 2010 m. – 27 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki lapkričio mėn. po 3000 Lt), 2011 m. – 27 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki lapkričio mėn. po 3000 Lt), 2012 m. – 36 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki balandžio mėn. po 3000 Lt, laikotarpiu nuo gegužės mėn. iki spalio mėn. po 5000 Lt), 2013 m. – 1000 Lt (vasario mėn. 1000 Lt), iš viso 91 000 Lt, tai yra apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 76 680,22 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio: 2010 m. – 23 434,91 Lt, 2011 m. – 23 351,42 Lt, 2012 m. – 32 750,31 Lt, o 2013 m. apskaitos dokumentais įformino neįvykusias 2 856,42 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, bei buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 100 991,02 Lt J. S. apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. – 30 835,41 Lt, 2011 m. – 30 821,56 Lt, 2012 m. – 43 092,51 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformino ir į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią 3 758,45 Lt darbo užmokesčio apskaičiavimo operaciją,

13pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

14t. y. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. surašė tikrovės neatitinkantį UAB ( - ) kasos išlaidų orderį Nr. 8, 2013 m. vasario 1 d., apie 9 538,11 Lt išdavimą J. S., nurodant kaip pagrindą galutinį atsikaitymą, nors realiai J. S. šios pinigų sumos negavo,

15dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013 metų sausio - vasario laikotarpius.

16Be to, H. S., laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 20 d., būdamas UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), registruota adresu ( - ), direktoriumi, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas ir gavęs už tai atlygį grynais pinigais: 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso 100 510 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, išsiuntus per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS), pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB ( - ) už 2011 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2012-04-24) ir už 2012 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2013-05-30), metines pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 2011 m. – 1405 Lt, o 2012 m. – 81661 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, bei suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2012 m. ir gavęs 23500 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrašė į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą UAB ( - ) 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 19421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę.

17H. S. kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 20 d., būdamas UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), registruota adresu ( - ), direktoriumi, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso už 100 510 Lt, ir gavęs už tai tokio pat dydžio atlygį grynais pinigais, nevykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kuriose apibrėžtas PVM objektas, tai yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis įstatyme numatytas sąlygas; 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias prekių tiekimas laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui; 14 straipsnio 1 ir 2 dalių 1, 2 punktų nuostatų, kur įstatymas numato apmokestinimo momentą; 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias nustatoma prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė, neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 17 739 (2011 m. – 295 Lt, 2012 m. – 17 444 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, be to, darbuotojui J. S. be buhalterinės apskaitos dokumentų (mokėjimo žiniaraščių) mokėjo darbo užmokestį: 2010 m. – 27 000 Lt, 2011 m. – 27 000 Lt, 2012 m. – 36 000 Lt, 2013 m. vasario mėn. – 1000 Lt, iš viso 91 000 Lt, apskaitos dokumentais neįformindamas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas 76 680,22 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio: 2010 m. – 23 434,91 Lt, 2011 m. – 23 351,42 Lt, 2012 m. – 32 750,31 Lt, o 2013 m. apskaitos dokumentais įformindamas neįvykusias 2 856,42 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas bei buhalterinės apskaitos dokumentais neįformindamas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas 100 991,02 Lt J. S. apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. – 30 835,41 Lt, 2011 m. – 30 821,56 Lt, 2012 m. – 43 092,51 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformindamas ir į buhalterinę apskaitą įtraukdamas neįvykusią 3 758,45 Lt darbo užmokesčio apskaičiavimo operaciją, nevykdė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias turėjo būti būtų papildomai apskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis – 15 134 Lt, iš jų: 2010 m. – 4 625 Lt, 2011 m. – 4 609 Lt, 2012 m. – 6 464 Lt, 2013 m, – 564 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 40 368 Lt (įmokų apdraustųjų pensijų socialiniam draudimui 3 027 Lt, sveikatos draudimui 6 054 Lt, draudėjų įmokų 31 287 Lt), iš jų 2010 m. – 12 328 Lt, 2011 m. – 12 314 Lt, 2012 m. – 17 228 Lt, 2013 m. – 1502 Lt, taip tyčia apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus iš viso 73 241 Lt.

18Kaltinamasis H. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino bei paaiškino, kad jis yra UAB ( - ) direktorius, jo pagrindinės darbo funkcijos yra rūpintis, kad įmonėje būtų akmens, R. K. užsiimdavo su klientais, buhalterinę apskaitą tvarko A. K., kuri yra priimta į darbą buhalterės pareigoms pagal darbo sutartį. Jis neturi jokių, net minimalių žinių apie buhalterijos tvarkymą. Kaip buhalterė tvarkė apskaitą, taip ir buvo. Jis buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašinėjo, nors ir nieko nesupranta apie buhalterinę apskaitą, bet pasitikėjo buhaltere. Dabar žino, kada pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Žmogui pagaminę paminklą, jį nuveža į kapines, pastato, klientas sumoka ir turi ateiti pasiimti dokumentų. Kai užsakovas sumokėdavo pinigus, turbūt įformindavo įstatymo numatyta tvarka. Įmonės pajamas mokesčių inspekcijoje deklaruoja taip pat buhalteris. Nežino, ar vadybininkai paimdavo pinigus už paslaugas, bet yra pasakyta, kad sąskaitą išrašytų. Į kapines važiuoja darbuotojai, kurie montuoja paminklus, o priimdavo užsakymus R. K.. Jis dalyvaudavo tame procese, jeigu reikėdavo ką paskaičiuoti, jei R. K. nemokėdavo. Jis asmeniškai negaudavo pinigų, pinigus gaudavo greičiausiai R. K.. Pas jį dirbo kaimynas R. G., kuris nenorėjo, kad jis jį įdarbintų, o norėjo dirbti pagal verslo liudijimą arba patentą. R. G. nenorėjo būti įdarbintas pagal darbo sutartį, nes jam būtų nuėmę dalį VRM pensijos. Liudytojų nurodytas asmuo su barzdele ir yra R. G.. R. G. ėmė iš jo paminklus, tvarkė kapus. R. K. vedė tokį lapą, kuriame registravo kiekvieną R. G. klientą. 2012 m. pabaigoje jis pasakė R. G., kad reikia atsiskaityti, tačiau R. G. vis delsė. 2013 m. pradžioje R. G. sutiko atsiskaityti ir paprašė pateikti segtuvą, kuris buvo jo įmonės kontoroje, kad galėtų susivesti galus. R. G. pasiėmė segtuvą ir pridavė jį policijai. Tame segtuve buvo ir R. K. įsegti įmonės užsakymai ir R. G. užsakymai. R. G. užsakymams nebuvo išrašytos sąskaitos-faktūros, o jo įmonės užsakymams sąskaitos-faktūros buvo išrašytos. R. G. dirbo jo įmonės naudai, jis per skelbimus ieškodavo klientų. Pinigų, kuriuos R. G. gaudavo pagal užsakymus, jam R. G. negražino. Taip išeina, kad tuos pinigus R. G. pasiimdavo sau. Schema būtų tokia, kad jis įdarbina R. G., R. G. susiranda klientus, pasirašo užsakymo lapus, UAB ( - ) R. G. parduoda pagamintą paminklą, kurį R. G. perparduoda jo susirastam klientui. Jokių pirkimo-pardavimo dokumentų tarp įmonės ir R. G. nėra. Gautos pajamos iš R. G. veiklos nėra įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jos niekur ir niekaip neatsispindi. R. G. jo įmonei padarė nuostolių, tačiau dėl šio fakto jis dar nesikreipė nei į policiją, nei į teismą. J. S. pats rašėsi kasos išlaidų orderyje, R. S. tiek savo ranka padėjo parašą, tiek žodžiais užrašė gautą sumą. Jis su J. S. atsiskaitė pilnai. Jis su J. S. susipyko, nes pastarasis, dirbdamas jo įmonėje, kitiems užsakovams dirbdavo darbus, dėl šios priežasties J. S. parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Dėl liudytojos A. Š. pateiktos UAB ( - ) vizitinės kortelės, kurios antroje pusėje yra ranka darytas įrašas „400 litų gavau“ ir padėtas parašas (5 t., 162 b. l.), kaltinamasis patvirtino, kad tai jo parašas ir paaiškino, kad minėta liudytoja į įmonę buvo atvykusi šeštadienį, nieko kontoroje nebuvo, tik jis, todėl liudytojai pasakė atvažiuoti pirmadienį, kai sąskaitą faktūra bus išrašyta.

19Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį H. S. pažįsta iš matymo, buvo užsisakęs antkapį pas jį. 2011 m. balandžio, kovo mėnesiais kreipėsi į įmonę dėl antkapio, tuo klausimu bendravo su moterimi, kuri atvyko į vietą, viską išmatavo. Su minėta moterimi sutarė, kad visas paslaugas įmonė atliks iki gegužės mėn., už 1700 Lt su trupučiu. Kai įmonė atliko visus sutartus darbus, jis dėl lėšų stygiaus prašė, kad atidėtų mokėjimą, todėl galutinai atsiskaitė 2012 m. Pirma įmoka buvo apie 1000 Lt, o antrą kartą daugiau mokėjo, kiek tiksliai, nepamena. Antrą įmoką pabaigė mokėti 2012 metais. Lyg ir davė kažkokį dokumentą, tačiau jame visa suma buvo parašyta. Pinigus mokėjo moteriškei, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Kai nuvažiuodavo į paminklų dirbtuves, tai kaltinamąjį matydavo vaikštinėjant. Apie UAB ( - ) sužinojo nuvažiavęs į ( - ). Žino, kad ( - ) yra dvi paminklų dirbtuvės, pirmose dirbtuvėse neužsisakė, nes nepriėmė užsakymo, aiškino, kad nesuspės jo prašomu laikui atlikti darbų. Tai jam nurodė kitą įmonę, kur ir užsisakė. Jam pranešė, kai atliko darbus, todėl atsiskaityti jis važiavo į ( - ).

20Liudytoja O. B. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metais į kaltinamąjį kreipėsi dėl paminklo. Dėl paminklo kreipėsi į paminklų įmonę ( - ), esančią ( - ). Susitarė, kad iki kovo mėnesio padarys paminklą, bet nepadarė, todėl dar kartą nuvyko į įmonę, bet to paminklo, kokį buvo užsisakiusi, nebebuvo. Užsisakė kitą, kurį turėjo iki gegužės 1 d. padaryti. Su kaltinamuoju susitarė, kad paminklą pagamins už 800 Lt, jam sumokėjo 200 Lt avansą, tačiau negavo jokio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Viską dėl užsakymo kaltinamasis pasižymėjo, pabraižė ant juodraščio, sakė, kad reikės 800 Lt mokėti. Dėl to paminklo kokius tris kartus buvo atvažiavusi į dirbtuves, antrą kartą atvykusi bendravo su moterimi, kaltinamojo nebuvo. Padarytą paminklą atvežė gegužės mėnesį, nors buvo prašiusi kovo, balandžio mėnesiui, nes norėjo paminklą pasistatyti mirimo metinėms. Likusią sumą, t. y. 600 Lt, atidavė vairuotojui, kuris su darbininkais paminklą atvežė, tačiau jokio dokumento patvirtinančio, kad atsiskaitė su įmone, jai nedavė. Nebuvo nuvykusi į įmonę pasiimti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, nes dokumentų jai nereikėjo.

21Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. kovo ar balandžio mėnesį, gerai nepamena, nuvažiavo į ( - ), dėl paminklo, nes buvo mirusi mama. Kai atvyko į įmonę apžiūrėjo paminklus, kartu su kaltinamuoju vyko į kapines, apžiūrėjo, apmatavo, po to grįžus paskaičiavo, kiek kas kainuos. Kaltinamasis jai pasakė visą kainą su priedais (tvorele ir užrašais). Kainos tiksliai nepamena – 3600 Lt, ar 3800 Lt. Su įmone atsiskaitė, kai atliko darbus, birželio/liepos mėnesį. Grynais pinigais apmokėjo už suteiktas paslaugas. Pinigus padavė kaltinamajam, o dokumentą išrašė įmonėje buvusi moteris. Dokumento neišsaugojo.

22Liudytojas P. V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis nusprendė sutvarkyti savo mirusio žento kapą, esantį ( - ) k., Joniškio r., todėl nuvyko su savo anūku į paminklų dirbtuvę ( - ), esančią ( - ). Dėl kapo sutvarkymo, t. y. naujų pamatų išpylimo ir bortelių sumontavimo, tarėsi su minėtoje įmonėje dirbančia moterimi, kurios nei vardo, nei pavardės, nei užimamų pareigų nežino. Su šia moterimi sutarė, kad įmonė minėtus darbus atliks už 2200 litų, o jis tą kartą sumokėjo 200 litų avansą. Kad jis sumokėjo avansą, minėta moteris knygoje pasirašė. Nepamena, ar jam buvo išduotas koks mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Maždaug per du mėnesius atliko pažadėtus darbus ir sutvarkė kapą, o jis nuvykęs į įmonę sumokėjo likusią pinigų sumą, t. y. 2000 litų. Pinigus padavė tai pačiai įmonėje dirbančiai moteriai, kuri tai atžymėjo savo turėtoje knygoje. Nepamena, ar jam buvo išduotas koks atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas.

23Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį mirė tėvas ir su mama sugalvojo vasarą pasatyti paminklą, todėl 2012 m., gal rugsėjo mėnesį, kreipėsi į UAB ( - ). Kadangi UAB „( - ), esančioje ( - ), dirba pažįstama R. K., ji pastarosios paprašė paskaičiuoti, kiek tai kainuos. R. K. pieštuku pabraižė eskizą, jai tiko, todėl užsisakė paminklą ir sumokėjo 200 Lt avansą. R. K. pasakė, kad praneš, kada darbai bus atlikti. Jai paskambino rudeniop, kad jau viskas sutvarkyta, liepė nuvažiuoti pažiūrėti, ar tenkina atlikti darbai. Nuvažiavo ir apžiūrėjo, viskas tiko. Po to, R. K. atvažiavo pas ją į darbą pasiimti pinigų, bet pastaroji atvyko ne su kaltinamuoju, o su kitu vyriškiu, kurį pristatė kaip viršininką. Atsiskaityti jie ją pasikvietė į mašiną. Ji paprašė, kad jai duotų dokumentą, iš kurio matytųsi, kiek ji sumokėjo, nes jai reikėjo atsikaityti su šeima. Jai pasakė, kad dabar dokumento neturi, paduos vėliau. Ji padavė jiems 4700 Lt, jie abu perskaičiavo jos paduotus pinigus. Kai kvietė ją apklausai į policiją, iš vakaro jai skambino R. K., pasakė pastarajai, kad ją kviečia į policiją, prašė duoti sąmatą, kad turėtų ką parodyti. R. K. pasakė, kad nebėra dokumentų ir iki šiol nieko negavo. Jos mama R. K. buvo palikusi 200 Lt avanso, o 4700 Lt ji jiems sumokėjo automobilyje. Galutinai ji atsiskaitė prieš lapkričio 1-ąją.

24Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena įvykio aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos N. K. ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-11 duotus parodymus, kad 2012 metais, apie balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, nusprendusi sutvarkyti savo mirusio vyro kapą, esantį ( - ) kaimo kapinėse, Joniškio r., nuvyko į ( - ), esančią paminklų dirbtuvę ( - )“. Nuvykus į minėtą įmonę, ją priėmė vadybininke dirbanti moteris, kuri ir paskaičiavo, kiek jai kainuos sutvarkyti kapą, t. y. pastatyti paminklą, kapo bortelius ir kapo viduryje išdėti trikampį iš bortelių. Sutarė, kad už darbus ji iš viso sumokės apie 2200 litų ir tuo kartu sumokėjo 200 litų avansą, o likusią pinigų sumą sutarė, kad sumokės vėliau. Tikslios datos pasakyti, kada paminklas buvo pastatytas ir kapas sutvarkytas, ji nepamena, bet gali pasakyti, kad už atliktus darbus ji su įmone atsiskaitė 2012 metų rugpjūčio mėnesio pirmosiomis dienomis, kuomet jau kapas buvo pilnai sutvarkytas. Tuomet ji sumokėjo likusius 2000 litų, kuriuos padavė jos užsakymą priėmusiai įmonės vadybininkei. Sumokėjus pinigus, ji jokių patvirtinančių dokumentų negavo ir niekur nepasirašinėjo. Apie 2013 m. kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, pas ją į namus atvažiavo ta pati vadybininkė, kuriai ji buvo sumokėjus pinigus už sutvarkytą vyro kapą ir pasakė, kad kai ją iškvies į policiją, ji nurodytų, kad už kapo sutvarkymą ji su įmone UAB ( - ) atsiskaitė tik šių metų kovo mėnesį ir padavė pasirašyti kažkokį lapą, kuriame buvo parašyta, kad ji sumokėjo už atliktus darbus 1500 litų, nors iš tikro jiems sumokėjo 2200 litų, ir tą jos pasirašytą lapą pasiėmė sau (1 t., 74 b. l.). Liudytoja N. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad kai 2013 m. kovo mėnesį tuos dokumentus atvežė ta pati moteris, kuri iš jos pinigus paėmė, pastaroji jos paklausė, ar gerai, kad parašys 1500 Lt, ji sutiko, nes jai buvo tas pats, nors iš tikrųjų sumokėjo 2200 Lt. Moteris jai atvežė tuos dokumentus, kad pateiktų policijoje, jeigu prašytų. Teismui liudytojai parodžius 2012-06-25 sutartį Nr. 13 (4 t., 88 b. l.), liudytoja paaiškino, kad jos parašas kaip užsakovo.

25Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes užsakinėjo paminklą po vyro mirties. 2012 metais, birželio, ar gegužės mėnesį, ji atėjo į UAB ( - ) užsisakyti paminklo ir susidūrė su H. S.. Ji jam parodė savo paminklo pavyzdį mobiliajame telefone ir pagal tą pavyzdį jai padarė užsakymą. 2012 m. rugpjūčio mėnesį pastatė paminklą ir ji sumokėjo pinigus už atliktus darbus. Užsakymą priėmė, brėžinius padarė kaltinamasis, o toliau bendravo su R. G.. Nežino kas jis toks, bet jai patarinėjo kaip daryti paminklą. Visas paminklas turėjo kainuoti 8000 Lt, tiek ir sumokėjo, sumokėjo 100 Lt avansą, o galutinis atsiskaitymas buvo pabaigus darbus. Kai davė avansą, jai neišrašė jokio dokumento. Pinigus padavė tam žmogui, t. y. R. G. ir jis sąskaitą išrašė. Sąskaitoje buvo nurodyta virš 2000 Lt suma. Klausė, kodėl sąskaitą išduoda mažesnei sumai, neatsimena, ką atsakė. Priimant užsakymą dalyvavo kaltinamasis, brėžinius padarė kaltinamasis, jis ir pasakė, kiek kainuos jų paslaugos. Kaltinamasis pasakė, kad reikės mokėti 8000 Lt ir ji sutiko su tokia kaina.. Kai užsakė paminklą, buvo kaltinamasis ir R. G., kuris važiavo su ja į kapines, patarė kaip dailininkas, kaip geriau daryti. Dėl dokumente nurodytos mažesnės sumos paburbuliavo R. G., kad jos sumokėti pinigai neatsispindi. Kad vyro pavardė G. žino, nes jam siuntė elektroniniu paštu vyro nuotrauką, kurią jis užsakinėjo Latvijoje. R. G. – žilas, su barzdele, aukštas. Žino iš internetinio puslapio, kad UAB ( - ) vadovas yra H. S., nes domėjosi internete apie UAB ( - ).

26Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2012 m. pavasarį, galėjo būti balandžio mėnuo, atvažiavo pasižiūrėti paminklo, pasitarė su savininku, išsirinko paminklą, kuris patiko, užsisakė, po kokių 2 mėnesių pastatė, jokių pretenzijų neturi. Žino, kad liepos mėnesį viską pastatė. Su kaltinamuoju bendravo dėl užsakymo. Visų darbų bendra kaina buvo 3500-3700 Lt, jokios sutarties nepasirašė. Kai atliko darbus, jai paskambino ir liepė atvažiuoti į kapines ir vertinti, ar gerai atliko. Nuvažiavo į kapines, pasižiūrėjo, kad viskas kruopščiai atlikta. Už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais. Pinigus buhalterei turbūt padavė, dar gal buvo ir kaltinamasis. Sumokėjo 2012 m liepos mėn. pradžioje. Galėjo būti, kad pinigus padėjo ant stalo, jai išrašė dokumentą – sąskaitą. Dokumente buvo nurodyta 1000 Lt suma, o mokėjo 3500 Lt. Nesidomėjo, kodėl toks skirtumas. Dokumentus padavė buhalterė.

27Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-15 duotus parodymus, kad apie įmonę UAB ( - ) sužinojo iš kalbų, kad tokia įmonė yra, kad ji gamina ir stato paminklus. Kadangi reikėjo paminklo žmonos kapui, tai jis ir kreipėsi į pastarąją įmonę. Žmonos kapas yra ( - ) kapinėse, ( - ) k., ( - ) sen., Joniškio r. 2012 m. pavasarį, datos tiksliai, kada užsakinėjo paminklą, tikrai nepamena, gali būti, kad balandžio mėnesį, jis nuvyko į UAB ( - ) ofisą, adresu ( - ). Kiek pamena, jis bendravo su moterimi, bet jos vardo ir pavardės nežino. Kas ji tokia pagal pareigas, nežino. Jis pasakė, kokio paminklo norėtų. Kadangi tokio paminklo, kokio jis norėjo, jie neturėjo, tai sutarė, kad paminklą jie pagamins per du mėnesius. Tuo metu jis paliko avansą 200 litų. Ar gavo kokį dokumentą, nepamena. Sandorio metu jis teiravosi, kokia būtų darbų kaina už paminklo pastatymą, jie paaiškino, kad darbai be paminklo pastatymo jam kainuotų apie 1000 litų, jis pasakė, kad paminklą kapuose susitvarkys ir pasistatys pats. Po šio sandorio, gali būti birželio mėnesį, jis užsuko į minėtą bendrovę, ten dirbęs vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, parodė pagamintą paminklą. Kadangi jam atlikti darbai tiko, sumokėjo likusią dalį pinigų už antkapį. Tiksliai, kiek sumokėjo, dabar nepamena, bet gali būti, kad 1800 litų. Taip mano todėl, kad iš viso UAB ( - ) už antkapį sumokėjo ne mažiau 2000 litų. Tiksliai, kam padavė pinigus, dabar neatsimena, žino tik, kad pinigus padavė šios bendrovės darbuotojui. Taip pat negali pasakyti, ar gavo iš UAB ( - ) dokumentus, patvirtinančius įsigytą prekę, nes neatsimena (1 t., 120-121 b. l.). Liudytojas K. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

28Liudytoja T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. vasarą, tikslios datos nepamena, nuvažiavo į ( - ), ten apžiūrėjo paminklus, prie jos priėjo moteris, kuri padėjo išsirinkti paminklą, paskaičiavo kainą ir ant popieriaus užrašė. Kai atliko darbus, paskambino. Ji nuvažiavo į kapines ir pasižiūrėjo atliktus, kas negerai. Sekančią dieną pasakė ir iš paskaičiuotų 4200 Lt 100 Lt gražino, kaip už broką ir pasirašė. Tą moterį iš matymo pažįsta, dirba parduotuvėje, ji jai neprisistatė. Moteris paskaičiavo ir pasakė, kad darbai kainuos 4200 Lt ir paprašė 200 Lt avanso. Kai ji davė avansą, jai nedavė jokio dokumento, o kai galutinai atsiskaitė, išrašė dokumentą, tačiau negali pasakyti, koks tai buvo dokumentas. Už atliktus darbus mokėjo grynais pinigais, sumokėjo 4100 Lt, asmeniškai padavė tai moteriai, su kuria tarėsi dėl darbų. Ji pasirašė sąsiuvinyje, negavo jokio dokumento. Atsiskaitymo momentu kontoroje buvo dar du vyrai, toliau sėdėjo, o ji moteriai sumokėjo. Negavo jokio dokumento, kai sumokėjo pinigus.

29Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. 2012 m. rugsėjo gale ar spalio mėn. užsisakė paminklą, o spalio 31 d. atsiėmė gaminį. Pravažiavo Joniškyje kelias paminklų dirbtuves, po to nuvažiavo į ( - ), nes iš kolegių žinojo, kad ten yra paminklų dirbtuvės. Nuvažiavo į ( - ), į paminklų dirbtuves, lyg pavadinimu ( - ). Apžiūrėjo pavyzdžius, bet jai jie netiko, nes reikėjo identiško. Buvo šviesi moteris su aukštu, žilstelėjusiu su barzdele vyriškiu prie įėjimo. Jie jai aprodė paminklus, viską paaiškino. Ji telefone turėjo nusifotografavusi identišką paminklą, kokio konkrečiai jai reikėjo. Įmonėje buvusi moteris su vyriškiu sutiko tokį padaryti. Ji bendravo su šviesia moterimi ir tarpininkavo tas aukštas vyras. Kai įėjo į kontorą toliau kabinete sėdėjo kaltinamasis, tačiau ji su juo nebendravo. Konkrečios paminklo kainos nesutarė, apie 2000 Lt, dar papildomai užsakė bordiūrus. Galutinės kainos nepamena, ar 1900 Lt, ar 2100 Lt. Už atliktus darbus atsiskaitė, sumokėjo ar 2100, ar 1900 Lt. Grynais mokėjo. Sumokėjo tą pačią dieną, kai atsiėmė gaminį, tai turėjo būti 2012 m. spalio mėnesio paskutinė diena. Ar išrašė kokius dokumentus nepaskys, nes labai skubėjo. Atrodo, kad nepasirašė.

30Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsakė gaminį vienišai mirusiai giminaitei, kadangi keli giminaičiai tvarko jos kapą, formavo kapą ir užsakė bortelius. Kad skubiai atlikti darbus kreipėsi ne į vieną įmonę, nes artėjo mirties metinės, norėjo kuo skubiau padaryti. Nuvyko į ( - ) ir pataikė į įmonę, kuri sutiko tenkinti jų užsakymą ir užsisakė. Įmonės darbuotojai atvykę į kapines ir išsimatavę per nurodytą laiką atliko darbus, ji liko patenkinta, sumokėjo pinigus. Tai galėjo būti 2012 m. vasarą, negali pasakyti tiksliai. Įmonės pavadinimo negali pasakyti, tiesiog atvyko, nes matė išdėstytus pagamintus paminklus, įvairius gaminius ir suprato, kad tai įmonė, kuri jiems reikalinga ir užėjo. Atvykus įmonėje buvo keli darbuotojai, buvo vyras, į kurį jiems parodė, kad reikia su juo bendrauti, jis neprisistatė, bet jie su juo derino. Buvo šviesus vyriškis su barzdele, žilstelėjęs. Su šiuo vyriškiu derino užsakymo laiką, pasakė tai, ko jie pageidauja, kas būtų atlikta, t. y. kapavietės bortelius, suderino, kad atvyks į kapines, esančias ( - ) k. Sutarė dėl kainos – bortelio 1 m kaina 60 Lt, buvo 5 m. Virš 300 Lt jie sumokėjo už bortelius. Dar buvo nuotrauka keičiama, tai bendra suma gavosi 600 Lt, bet ar toje įmonėje jie tiek sumokėjo, negali pasakyti. Atskaitė po darbų atlikimo. Jai skambindavo įmonės darbuotojas, kad darbai atlikti ir jie nuvyko į tą pačią įmonę ir atsiskaitė tam pačiam asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl darbų. Grynaisiais pinigais atsiskaitė vyrui su barzdele, mokėjimo dokumento negavo. Trys artimi giminaičiai rūpinosi ta kapaviete ir ji pinigus sumokėjo iš savo gaunamų pajamų ir jai reikėjo tokio patvirtinimo, kad ji tikrai tokią sumą sumokėjo. Minėtas vyriškis ranka ant baltos spalvos lapo užrašė, kad kalnelio kapinėse buvo atlikti darbai, nurodė bendrą sumą ir padėjo parašą. Lapelyje nebuvo jokių įmonės rekvizitų, nebuvo nurodyti pasirašiusios asmens vardas ir pavardė. Jokių kitų dokumentų negavo. Minėto lapelio neišsaugojo. Jiems įėjus, įmonėje buvo keli darbuotojai ir kai paklausė, su kuo galėtų kalbėti dėl darbų atlikimo, jiems parodė į asmenį, kuris sėdėjo už stalo ir jisai derino visus darbus. Iš to susidarė vaizdas, kad tai yra vadovas ar atsakingas asmuo, kuris yra pagrindinis.

31Liudytoja D. M. (G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo užsisakiusi kapams bordiūrus. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos D. M. (G.) ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-16 duotus parodymus, kad apie įmonę UAB ( - ) sužinojo iš kalbų, kad tokia įmonė yra, kad ji gamina ir stato paminklus. Kadangi reikėjo paminklo tėvelio kapui senosiose Joniškio kapinėse, ji ir kreipėsi į pastarąją įmonę. 2012 m. pavasarį, datos tiksliai nepamena, ji kartu su vyru nuvyko į UAB ( - ) ofisą, adresu ( - ), užsakyti tėvelio kapo sutvarkymą. Kiek pamena, ji bendravo su moterimi, bet jos vardo ir pavardės nežino. Kas ji tokia pagal pareigas, nežino. Ji paaiškino, kokių paslaugų norėtų, paprašė ištiesinti paminklą ir sutvarkyti patį kapą. Moteris paskaičiavo darbų kainas, pasakė, kad darbai kainuos apie 2000 litų. Išvykdama iš bendrovės, minėtai moteriškei ji paliko avansą 1000 litų, moteris užsirašė jos duomenis ir tai, kad ji paliko avansą 1000 litų. 2012 metų gegužės mėnesio gale bendrovės darbuotojai informavo, kad darbai yra atlikti, kapai sutvarkyti. Ji apžiūrėjo kapus, atlikti darbai tenkino, ir ji nuvyko į UAB ( - ) ofisą atsiskaityti už atliktas paslaugas. Likusią pinigų sumą 1000 litų ji padavė minėtai moteriškei. Ji nenorėjo jai duoti dokumentų, tačiau ji paprašė juos pateikti, sakydama, kad sumokėti pinigai yra jos mamos ir kad ji turės parodyti, kur ir kaip jie išleisti. Tada moteris atspausdino atsiskaitymo dokumentus, juose ji pasirašė ir gavo vieną šių dokumentų egzempliorių. Šiuo metu šių dokumentų ji nebeturi, nes neišsaugojo (1 t., 174-175 b. l.). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja D. M. (G.) paaiškino, kad atvykusi kieme sutiko kaltinamąjį, kurio klausė, kur galima užsisakyti gaminį. Kaltinamasis jau nurodė eiti į buhalteriją ir ten užsisakyti. Buvo nedidelis plytinis, geltonos spalvos pastatas, viduje buvo du kambariai. Tolėliau buvusiame kabinete sėdėjo 2 moterys, ten ir kreipėsi. Ji kreipėsi, kaip suprato, į buhalterę, nes ji jai visus popierius tvarkė, brėžinius padarė, išmatavimus atliko. Su ta moterimi sutarė dėl bordiūrų. Atlikus darbus sumokėjo likusią sumą grynais pinigais tai pačiai moteriai ir ji išrašė kvitą, kad gauti pinigai. Kvite buvo nurodytas likutis tos sutartos sumos. Visa suma buvo iki 2000 Lt, vienas kvitas kai mokėjo avansą 1000 Lt ir kitas likusiai sumai.

32Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pažįstamų žmonių sužinojo, kad ( - ) gražiai daro paminklus ir su dukra nuvažiavo pasižiūrėti ir užsisakyti. Lauke buvo sudėti paminklai, buvusi šviesi moteris aprodė, apžiūrėjo, priėmė užsakymą, paprašė avanso, sumokėjo. Po to, ta moteris su kažkokiu vyruku nuvyko į kapines, išmatavo ir išvyko. Kreipėsi 2012 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena. Tai buvo UAB ( - ), nes buvo iškaba su įmonės pavadinimu. Paminklai buvo kieme ir tolėliau aptvare, kiemas patvertas tvora. Namas vieno aukšto. Prie įmonės, šalia tvoros, buvo nedidelė neasfaltuota aikštelė, ten mašiną pasiliko. Namukas plytinis, geltonos spalvos. Įėjus į vidų prie pat keli kompiuteriai buvo, moteris prie jų, tolėliau kitas kabinetas buvo irgi prie kompiuterio sėdėjo. Bendravo su šviesiais plaukais moterimi, pavardės nežino, virš 50 m. Pasakė ko nori, katalogą pažiūrėjo, po to lauke apžiūrėjo paminklus ir išsirinko. Sutarė dėl kainos, bendra suma 2100 Lt. Paliko avansą, nepamena kiek, gali būti kad 1200 Lt. Mokėjimo dokumento negavo. Moteris į sąsiuvinį užsirašė sumokėtą sumą ir kiek liko mokėti. Atliko darbus kelių savaičių bėgyje. Už atliktus darbus atsiskaitė per tris kartus. Likusią sumą mokėjo grynaisiais tai pačiai moteriai, su kuria bendravo užsakant paminklą. Jokio atsiskaitymą patvirtinančio dokumento negavo. Minėta moteris sąsiuvinyje pažymėdavo, kiek sumokėta ir kiek liko mokėti. Galutinai atsiskaitė iki 2012-11-01.

33Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. kovo mėnesį mirė tėtis ir rugpjūčio mėn. pabaigoje nutarė pastatyti paminklą. Nuvažiavo į paminklų dirbtuves ( - ), išėjusi moteris jiems viską papasakojo, aprodė, išsirinko paminklą už 1100 Lt ir dar nusipaveikslavo, kad parodyti giminaičiams. Kitą dieną moteris atvažiavo į ( - ) kapines, išmatavo, nubraižė viską, pastarajai paliko 100 Lt avansą, o kai pastatė, paskambino, nuvažiavo ir sumokėjo pinigus, kuriuos padėjo ant stalo, prie kurio dar sėdėjo vyriškis ir jokio čekio tikrai nedavė. Nuvažiavo į ( - ) paminklų dirbtuvę ( - ), pavadinimą žino, nes buvo iškaba. Įmonė yra prie kelio, pravažiavus tokius sandėlius, įmonės teritorijoje matė paminklus iš vienos ir kitos pusės. Išėjo moteris, kuri paaiškino, siūlė pasižiūrėti, išsirinkti, pasakė kainą, patarė. Teritorija aptverta, prieš tvorą yra aikštelė, kur paliko mašiną. Pastatas dideliais langais, viduje prie pat stalas ir toliau dar vienas. Pastatas mūrinis, neplytinis, lygi siena, atrodo baltos spalvos. ( - ) važiuojant link įmonės yra tokie sandėliai, tie sandėliai šalia tos įmonės. Bendravo su moterimi, nes kai jie atvažiavo, ji tuoj ir išėjo iš to pastato. Bendravo lauke, vaikštinėjo, rinkosi. Moteris buvo banguotais šviesiais plaukais. Sutarė, kad jiems reikia paminklo naujai kapavietei, sutarė dėl kainos, bendra kaina buvo apie 3000 Lt, 100 Lt paliko avanso, tačiau jokių dokumentų nesurašė. Atlikus darbus, likusią sumą už suteiktas paslaugas sumokėjo grynais pinigais. Ji pinigus nuvežė į kontorą, įėjo į kabinetą ir arčiau priekyje sėdėjusiam vyriškiui padėjo pinigus ant stalo. Vyriškis buvo lyg su barzdele, nebeatsimena. Jai sumokėjus likusią sumą už atliktus darbus, neišrašė jokio dokumento. Įmonė ( - ) suteikė paslaugas.

34Liudytoja L.-M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos L. M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-24 duotus parodymus, kad kadangi norėjo uždėti plokštę ant mamos kapo, esančio Joniškio miesto kapinėse, todėl ji 2012 m. rugpjūčio mėn. pasiskambino įmonei ( - ). Būtent skambino į įmonę ( - ), kuri kiek žino, randasi lyg ( - ), nes prie kapinių rado pastarosios įmonės skelbimą, todėl kitos įmonės ir nebeieškojo. Tada iš įmonės atvyko darbuotoja, ji išmatavo, dar paklausė, ar norės ką nors papildomai daryti. Ji pasakė, kad ne. Jai buvo nurodyta, kad plokštė kainuos apie 800 litų. Kiek pamena, ( - ) darbuotojas jos klausė, ar reikia dokumento. Ji pasakė, kad nereikia. Todėl mano, kad jokia sutartis dėl darbų atlikimo surašyta nebuvo. Avanso ji taip pat nemokėjo. Darbuotoja nurodė, kad kai bus atlikti darbai, su ja susisieks. Su ja susisiekė 2012 m. spalio – lapkričio mėn. Tada nuvyko apžiūrėti darbų. Darbai tenkino. Ir tada ji atsikaitė už darbus. Pinigus ji sumokėjo UAB ( - ) darbuotojai, su kuria ir derino klausimus dėl darbų atlikimo, vardo ir pavardės nežino. Pinigus sumokėjo grynais ir atsiskaitė kapinėse, į įmonės kontorą nevyko. Kiek tiksliai sumokėjo, dabar nepamena, bet atrodo ne mažiau 700 litų, nes lyg ta darbuotoja dar padarė jai nuolaidą. Ar davė (išrašė) jai kokius dokumentus, tikrai nebepamena, atsimena, lyg ta darbuotoja kažką rašė, bet kad ji kažkur pasirašinėtų, tai tikrai nepamena. Taigi, dėl dokumentų išdavimo nieko tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Jokių dokumentų dėl darbų atlikimo ji tikrai neturi, nieko pateikti negali, nes jei ir davė, tai tikrai neišsaugojo (2 t., 44-45 b. l.). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino, paaiškino, kad pilnai atsiskaičius už atliktus darbus, jai neišrašė jokio dokumento, siūlė važiuoti į jų kontorą, kad išrašyti kvitą, bet ji atsisakė kvito ir į kontorą nevažiavo.

35Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2012 m. kovo mėnesį užsisakė paminklą ( - ). Pagal jos turimą projektą neišėjo pagaminti, tai pasiūlė savo pagamintus, iš kurių vieną išsirinko. 2012 m gegužės pabaigoje paminklas buvo pastatytas. Pirmą kartą kreipėsi, kai važiuodami pro šalį užsuko, 2011 m. gruodžio mėnesį, bet tada tik apsižiūrėjo, o 2012 m. kovo mėnesį užsisakė. Užsuko į kaltinamojo paminklų dirbtuvę, esančią ( - ), tik pavadinimo nepamena. Taip, į UAB ( - ), nes laikraštyje ( - ) rado skelbimą, kad užsakymai priimami ir dar su nuolaidomis. Skelbime buvo nurodytas įmonės pavadinimas. Kai nuvyko, kieme matė daug paminklų. Ten tokia ponia parodė, pasiūlė, bet ji tuo kartu dar neišsirinko, paliko savo projektą, kainas pasakė. O iš tiesų viską sutarė 2012 m. kovo mėnesį. Įvedė ją į kontorą, joje matė vieną patalpą. Kontoroje jai parodė katalogą su paminklų pavydžiais ir dar kieme matė daug neapdirbtų akmenų. Ją atvežė giminaičiai. Jie įvažiavo į dirbtuvių kiemą. Nepasakys ar teritorija buvo aptverta, bet atrodo, kad jie įvažiavo pro vartus. Pravažiavo tuos paminklu, rodos, ir sustojo. Tokios kaip aikštelės nematė, nekreipė dėmesio. Sustojo, išlipo ir nuėjo tiesiai į tą kontorą. Buvo namas, kokios spalvos nepasakys, ar mūrinis nepasakys, nes jai ne tas rūpėjo. Namas turbūt dviejų aukštų, o koks neprisimena. Sandėliai buvo kieme. 2012 m. kovo mėnesį nuvyko ten pat ir tada sutiko kaltinamąjį, nes pirmą kartą jo nematė. Kad buvo UAB ( - ), nes ir telefono knygoje yra tokia ( - ), dar skambinosi, tik dabar neprisiminė. Žino, kad telefono numerio galas ( - ), skambino tuo numeriu. Kai nuvyko 2012 m. pavasarį, bendravo su direktoriumi (rodo į kaltinamąjį ). Ji ten dažnai važinėjo, rinkosi, norėjo natūralaus akmens. Paskui bendravo su tokia ponia, pavaduotoja, vardą užmiršo. Taip, kaltinamais yra tas pats vyras, su kuriuo bendravo dėl paminklo, nes ji norėjo natūralaus Lietuvos laukų akmens, bet jai paaiškino, kad tokio akmens paminklas ilgai neišlaikys. Po to, ji išsirinko jai patinkantį akmenį, tai jau vėliau tas buvo, nes ji dažnai važinėjo ten pas juos. Buvo dar darbuotoja, šviesi ponia vardu, lyg R., bet negarantuoja. Ji suprato, kad ji yra direktoriaus pavaduotoja, o gal buhalterė, nežino, neprisistatė. Ta moteris buvo su direktoriumi (kaltinamuoju) atvažiavusi kapavietės apžiūrėti. Dėl kainos iš karto sutarė lyg pigiau, bet paskui ji išsirinko brangų paminklą už 1800 Lt ir kaina jai padidėjo. 500 Lt avansą tai šviesiai poniai padavė. Kvito neišrašė, neprašė, nes mes skubėjo. Darbus atliko gerai, 2012 m. gegužės pabaigoje. Atsiskaitė gegužės 27 d., buvo sekmadienis, kai jai paskambino vyriškis ir pasakė, kad yra ( - ) pusėje, ar gali užeiti pas juos pinigų. Ji tada pasiskambino tai pavaduotojai ir paklausė, ar gali atiduoti pinigus vyriškiui, kuris jai paskambino ir prisistatė kaip dailininkas. Po kurio laiko jai paskambino ir pasakė, kad gali duoti pinigus. Ir atvažiavo toks vyriškis nesenas, atsivežė visus jos projektus ir suprato, kad tikrai gali atiduoti pinigus ir atidavė 4960 Lt jau su avansu. Pinigus padavė ne direktoriui, o nei karto jai nematytam vyriškiui. Kai sumokėjo pinigus kažkokį popieriuką gavo, bet kadangi pinigų pas ją užvažiavo kai dar pas ją buvo neišvykusių giminaičių, ji neberado, bet kažką paliko jai. Ji buvo gavusi dokumentą, bet buvo praradusi, nes tuo metu pas ją dar buvo svečių. Kažkokį popieriuką gavo su kainomis, ieškojo, bet nerado. Jos policijos darbuotojas klausė, gal gavo sąskaitą. Sąskaitos tikros tikrai negavo, bet kažkokį popierių gavo, bet jis dingo. Ji nelaikė jo čekiu. Buvo surašytos kainos: paminklo kaina, duobės žemių išlyginimas. Toks raštelis, todėl ir neišsaugojo turbūt, nebuvo jokių parašų, vardų. Kai pirmą kartą užsakinėjo, tai jai direktorius pasakė, kad kainuos apie 3000 Lt preliminariai. O kai atvažiavo pavasarį, išsirinko brangesnį paminklą ir tada paskaičiavo viską. Turbūt direktorius skaičiavo ar šita moteris, bet tada ji negavo irgi jokio dokumento, tik pasakė, kad apie 5000 Lt kainuos. O kai atvažiavo tas vyriškis, ten buvo surašytos visos kainos. Jai direktorius ir pasakė kvadrato kainą, bet dar ji nebuvo išsirinkusi paminklo. Tada paskaičiavo, kad apie 3000 Lt kainuos. Ant jos projekto viską ir surašė, kuris ir liko pas juos. Neprašė kvitų, ne tas rūpėjo. Su kaltinamuoju kai užsakė paminklą bendravo, jis paskaičiavo kainas. O paskui daugiausia su ta ponia bendravo. Pirmą kartą kai atvyko bendravo su kitu aukštu, stambiu vyru ir tada direktoriaus nematė, o kai atvyko kovo mėnesį su direktoriumi bendravo. Dar su direktoriumi bendravo kai rinkosi paminklą, kurį dabar turi. Kai išsirinko, direktorius užrašė, kad jau nupirktas. Dar bendravo su ta ponia, kai atvažiavo išmatuoti kapavietės ir paskui, kai išsirinko tą paminklą. Pinigus padavė vyriškiui, kuris pats jai neprisistatė. Bet kai ji paskambino tai poniai paklausti, ar gali pinigus atiduoti, tai ji ir pasakė, kad tai jų dailininkas, kuris yra išvažiavęs į tą pusę ir atvažiuos paimti pinigus ir, kad jai nebereikės važiuoti. Tas dalininkas atrodė kaip tikras dailininkas – su ruda barzdele, malonus vyriškis, panašus į dailininką. Ji neklausė jo vardo, pavardės. Kapinėse darbus atliko kokios trys kompanijos, jų neįsidėmėjo. Asmeniškai kaltinamajam nėra davusi pinigų. Pavaduotojai 500 Lt avanso davė, o dailininkui likusius pinigus sumokėjo. ( - ) kiek yra įmonių teikiančių tokias paslaugas, nežino. Ji turėjo tos ponios telefono numerį ir su ja daugiausia kalbėdavo.

36Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi, bet nėra bendravusi. Aplinkybes sunku prisiminti, nes keli metai praėjo ir buvo tik tarpininkė, nes užsakymu rūpinosi močiutės vardu. Galėjo būti, kad 2012 m. gegužės mėnesį užsakė paminklą įmonėje, esančioje ( - ). Įmonės pavadinimą iš kur sužinojo, nežino. Ji žinojo, kur ta įmonė yra ir nuvažiavo, o kaip ji vadinasi tuo metu nežinojo. Kad ta vieta kur kreipėsi yra UAB ( - ) sužinojau gal tada, kai parodymus davė. Kai nuvyko, buvo įėjusi į kontorą, kurioje buvo vienas kabinetas, toliau kitas kabinetas. Kai įvažiuoji yra aikštelė netoli kontoros, nes mašiną pasistatydavo, o kam ji priklauso, nežino. Kai pirmą kartą nuvažiavo, lyg neasfaltuota buvo aikštelė, o toliau asfaltuota, nes kitą kartą lyg asfaltuotoje aikštelėje pasistatė automobilį. Įvažiuojant į ( - ) daug yra sandėlių. Kokiu atstumu sandėliai nuo kontoros buvo, negali pasakyti, bet netoli, galėjo būti 500-300 m atstumas. Kaip tas namas atrodė iš lauko, negali pasakyti. Ar mūrinis, negali pasakyti. Vieno aukšto. Ar mansarda buvo, negali pasakyti. Kieme rinkosi akmenį. Kieme buvo daug visokių akmenų, o paminklai buvo prieš tą pastatą. Jie rinkosi ne iš padarytų, o norėjo savo užsisakyti. Kai nuvyko, bendravo su tokiu vyriškiu, salėje nėra to vyriškio. Ji žino, kad su juo važiavo į kapines, žino, kad buvo dirbęs pasienyje, aukštokas. Tas vyriškis neprisistatė, bendravo ir tiek. Kai atėjo, jis buvo kabinete, nes ji rodė, kokio paminklo nori ir jie bendravo, bet jo pavardės nežino, sakė lyg ( - ) gatvėje gyvena. Ne, su H. S. bendravo. H. S. žino kaip įmonės savininką, bet su juo nebendravo. UAB ( - ) savininkas, ji taip spėja, kad jis yra savininkas, kategoriškai sakyti negali, nes dokumentų tai nematė. Bendravo ne su savininku, su kuo bendravo, to žmogaus nebuvo mačiusi. Ji negali garantuoti, kad buvo įmonėje, kurios savininkas kaltinamasis. Ji bendravo su tuo vyriškiu dėl paminklo. Kadangi jie neišsirinko jau pagaminto paminklo, turėjo nuotrauką kokio nori ir sutarė. Iš pradžių kainos tiksliai nepasakė, nes jie keitė užrašą, trumpino, kadangi močiutei buvo per brangu. Kainą sutarė nuo 3000-4000 Lt. Avanso apie 100 Lt grynais turėjo ir paliko. Negavo dokumento, kad paliko avansą, tik užsirašė knygoje. Avansą padavė tam vyriškiui, ne kaltinamajam. Pastatė paminklą. Atsiskaitė tais pačiais metais – 2012 m. Atsiskaitė grynaisiais pinigai. Nepamena tiksliai kiek sumokėjo. Gali būti, kad 3000 Lt sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau atsiminė. Pinigus padavė tam pačiam vyriškiui, kaip ir avansą, nes su juo visą laiką bendravo. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą ar gavo, negali pasakyti. Jei jam davė sąskaitą, tai ji nuvežė močiutei. Neprisimena, ar gavo kokį dokumentą. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamąjį matė kai rinko akmenį, nes kieme daug buvo darbuotojų. Su kaltinamuoju bendravo kai antrą kartą nuvažiavo, nes nebuvo tokio akmens, tai kieme buvo sutikę. Kaltinamasis parodė tą akmenį, kokį buvo išsirinkę ir tik tiek bendravo. Nekalbėjo su kaltinamuoju kiek kainuos užsakymas, nes su tuo vyriškiu jau derino viską ir iš pradžių manė, kad jis savininkas. Nežino to vyriškio pavardės. Kaltinamojo pavardė jai buvo žinoma. Tikrai ne savininkui paliko avansą. Per apklausą sakė taip, nes per daug nieko negalvojo. Žinojo, kad savininko tokia pavardė taip ir parašė, o iš tiesų bendravo su tuo vyriškiu visą laiką. Tam vyriškiui galutinį atsiskaitymą padavė. Su kaltinamuoju jie kieme rinkosi akmenį, o apie kainas jau buvo pasikalbėję su tuo vyriškiu, nes visi paskaičiavimai buvo pas tą vyriškį. Su tu vyriškiu kažkiek bendravo. Po to išmatavimus atliko moteris. Ji turėjo tik tos moters telefoną. Močiutė nevažiavo su ja rinkti paminklo, nes jie tą paminklą buvo išsirinkę kai tėvukas dar buvo gyvas. Pinigai močiutės. Ji nepamena ar vežė močiutei kokį dokumentą. Pamena, kad tuo metu, kai jai reikėjo mokėti pinigus, močiutės nebuvo, nes anūkė buvo išsivežusi į Vilnių. Buvo tas laikotarpis, kada baigiasi šildymo sezonas. To asmens nelaikė S. Jei neklystu jo vardas A. Žino, kad kažkada skaitė apie jį laikraštyje, kad užsiima rankdarbiais. Tai aukštas vyriškis. Garantuota, kad ne kaltinamasis. Ji to vyriškio pavardės nežino. T. G., su šiuo asmeniu bendravo.

37Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra mačiusi. Užsisakė bortelius kapui. Kapinėse iš pažįstamo buvo gavusi telefono numerį ir pasiskambino vadybininkei, kuri atvažiavusi išsimatavo ir taip užsisakė. Negali tiksliai pasakyti, kada kreipėsi, prieš du metus, galėjo būti 2012 m. vasaros pabaigoje. Ji gavo telefono numerį ir tuo numeriu paskambino vadybininkei. Iš kapinėse vaikščiojančių žmonių gavo telefono numerį, paskambino, kaip suprato, vadybininkei, nes taip sakė moteris, kuri davė telefono numerį, kad atvažiuoja vadybininkė ir pamatuoja. Ji jos pareigų neklausė. Neklausė iš kokios įmonės. Žino, kad iš ( - ), bet įmonės pavadinimo neklausė. Dabar žino, kad UAB ( - ). Kai pradėjo kviesti į teismą pasidomėjo, kaip įmonė vadinasi. Žinojo, kad ( - ) yra tokia įmonė. Ji žinojo, kad yra tokia įmonė, kuri gamina paminklus. Žinojo, kad kreipėsi į ( - ) įmonę. Paskui gal perskaitė kur, kad yra įmonė ( - ). Po to kai jau užsisakė sužinojau. Prieš tai nesidomėjo, nes nebuvo būtinybės. Negali tiksliai pasakyti, kokiu momentu pradėjo domėtis įmonės pavadinimu. Žinojo pavadinimą iki tyrėjas paskambino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jei taip sakė, tai duodama parodymus žinojo įmonės pavadinimą. Pati toje įmonėje nebuvo, tik skambino, kad padarytų ant kapo bortelius. Po to vadybininkė atvažiavo į ( - ) kapines, pamatavo kapo plotą ir jos išsiskyrė. Vadybininkė buvo šviesi moteris, neprisistatė, turėjo segtuvą rankoje. Po to, po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad darbai atlikti. Dėl kainos iš pradžių nesitarė. Kai padarė, atliko darbus, pasakė kiek mokėti. Tiksliai nepamena kiek mokėjo, apie 500 Lt. Sumokėjo grynaisiais pinigais tai pačiai vadybininkei – šviesiai, jos ūgio (1, 68 m) moteriai. Tik du kartus matė tą moterį. Negali pasakyti, ar gavo dokumentą patvirtinantį jos atsiskaitymą, nepamena. Tvirtina duotus savo parodymus. Čekių tai neišsaugo, išmeta. 500 Lt padavė kapinėse. Gal ir įmonėje sumokėjo, jei taip sakė. Neatsimena, ar buvo įmonėje, esančioje ( - ). Tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Teisingi parodymai užrašyti tyrimo metu. Ji bendravo tik su vadybininke, daugiau su niekuo nebendravo iš tos įmonės. Buvo nuvažiavusi į įmonę, nes kapinėse neturėjo pinigų. Į įmonės pastatą nebuvo užėjusi, kieme vadybininkei padavė pinigus. Kieme už pastato daug paminklų pristatyta. Tik vieną kartą yra buvusi. Kieme buvo kažkoks pastatas. Prie gatvės, prie įvažiavimo yra rodyklė, ar iškaba buvo, nežino. Bortelius užsakė ir pinigus sumokėjo UAB ( - ) darbuotojai. Tikrai nežino, kiek yra tokių įmonių ( - ). Ji manė, kad yra viena paminklų įmonė ( - ). Kai gavo telefono numerį, jai neįvardijo įmonės pavadinimo, nes tie žmonės ir neatsiminė įmonės pavadinimo, tik sakė, kad įmonė iš ( - ). Kai atvažiavo pamatuoti, neįvardijo įmonės pavadinimo. Kai važiavo atsiskaityti, tai ( - ), prie gatvės buvo nuoroda, kokia negali pasakyti, ar ( - ), ar paminklų įmonė. Kadangi kieme sutiko tą pačią vadybininkę, suprato, kad yra šita įmonė, kuri padarė tuos bortelius. Ji nežinojo, kad ten yra ( - ), žino, kad ( - ) paminklų dirbtuvės. Tyrėjas sakė, kad ( - ) ir iš seniau žinojo, kad yra tokia įmonė ( - ). Kreipėsi į ( - ) įmonę. Ji vairavo mašiną, nebeatsimena kur atsiskaitė. Kai važiavo, matė nuorodą, kieme daug paminklų, buvo šviesus paros metas. Neatkreipė dėmesio, ar kokių sandėlių buvo. Mašiną pasistatė prie įvažiavimo. Neatsimenu kokia buvo kelio danga toje vietoje.

38Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Sužinojo, kad ten daro paminklus, nuvažiavo ir užsisakė. 2012 m. vasarą, prieš Jonus, užsisakė paminklą ( - ). Kreipėsi į įmonę, nes ten buvo daug paminklų. Be paminklų kieme toliau dar buvo dirbtuvės, jų viduje nebuvo. Užsisakant bendravo su sekretore ar buhaltere, nes kai užėjo ji kabinete sėdėjo prie stalo. Kieme yra kitas didelis, dviejų aukštų pastatas. Į jį buvo užėję. Jo viduje buvo vienas kabinetas, kitur niekas jų nevedžiojo. Kaip moteris atrodė nepamena, nes daug laiko praėjo. Moteris buvo šviesių plaukų, jo ūgio (180 m). Ta moteris, kai jie atvyko, juos pasitiko, po to į kabinetą užėjo. Su ta moterimi bendravo, nes norėjo užsisakyti, ji jiems patarė, kad paminklai gerai padaryti, ilgai laikosi. Apie 2500 Lt, tokia kaina juos tenkino. Davė 100 Lt avansą grynais pinigais tai moteriškei, kuri priėmė užsakymą. Nepamena, ar išrašė kokį dokumentą, bet tikriausiai, kad ne. Darbai buvo atlikti. Atsiskaitė kapinėse po darbų atlikimo tais pačiais metais, po užsakymo praėjus 2-3 savaitėms. Jie prašė, kad iki Joninių 2012 m. padarytų, nes buvo tėvo gimtadienis. Darbai buvo atlikti laiku, jokių pretenzijų neturi. Kai atsikaitė galutinai, nebuvo išduotas dokumentas patvirtinantis atsiskaitymą. Atsiskaitydamas kapinėse pinigus padavė darbininkui. Taip buvo pasakyta tos moters, jos vardo nežino. Dokumento neprašė, pasitikėjo. Kartu su žmona rinkosi paminklą. Nevyk į įmonę prašyti dokumento, nes jam nereikėjo. Žino 2 paminklų dirbtuves ( - ). Jų pavadinimų nežino.

39Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta. Užsisakė bortelius per darbininkus, kurie dirbo kapinėse. Jie paskambino į buhalteriją, atliko išmatavimus ir taip pasakė kainą. Ji jų nematė – nei buhalterės, nei savininko. Prieš posėdį niekas jai nedarė spaudimo ir nesakė, kokius parodymus duoti. Kapinėse po laidotuvių tvarkė savo kapą ir šalia, prie kito kapo dirbo darbininkai ir ji jų paklausė, ar galima pas juos užsisakyti kapo sutvarkymą. Neatsimena kada kreipėsi, galėjo būti 2012 m. vasaros pradžia. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė, tvirtina šiuos parodymus. Darbininkai tikriausiai paskambino savininkui paklausti, ar gali padaryti. Po to pamatavo plotą, paskambinę suderino preliminarią kainą ir jai pasakė. Kai tvarkė šalia kapą ir jų kartu sutvarkė, uždėjo bortelius. Tik su darbininkais bendravo. Darbininkai susiskambino, nes be savo vadovybės žinios negali priimti sprendimų, ji taip galvoja. Susiskambinę pasakė, kad galės padaryti, tada tie darbininkai, jų buvo du, pamatavo kiek reikės padaryti tų bortelų ir pasakė, kad padarys ir padarė. Kas padarė nežino, bet tie patys du vyrai, kurie išmatavo atvažiavę ir uždėjo. Neatsimena, ar pati skambino. Iš darbininkų lyg gavo vizitinę kortelę, tik nepamena, ar ją įsidėjo, nes daug laiko praėjo. Kas vizitinėje kortelėje buvo parašyta, neatsimena. Tvirtina šiuos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu neatsimena, gal ir skambino. Tvirtina šiuos parodymus. Neatsimena, jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, taip ir buvo. Tvirtina šiuos parodymus. Dėl kainos sakė, bet kokia tiksliai kaina, neatsimena. Atsiskaitė, sumokėjo darbininkams. Tiksliai neatsimena, apie 1500 Lt grynaisiais sumokėjo. Kai sumokėjo, darbininkai sakė nuvažiuoti į buhalteriją dokumento, nes jie neturi, bet ji nenuvažiavo. Dėl kainos skambinosi, nes daugiau reikėjo mokėti nei buvo sutarę, paaiškino, kad daugiau darbų atliko (akmenukų, žemių daugiau pripylė). Kalbėjo telefonu su buhaltere dėl kainos. Negali pasakyti, kas atliko darbus. Prie kapinių stovėjo mašina ir ant jos buvo nurodyta, kokias paslaugas atlieka. Ji suprato, kad įmonė iš Joniškio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, nes mažiau laiko buvo praėję. Kad įmonė iš ( - ), turbūt ant mašinos buvo užrašytas toks adresas, jei taip nurodė tyrimo metu. Prie kapinių vienintelė mašina ir stovėjo, prie jos buvo priėję, kalbėjosi, dar mama buvo kartu. Kad bendrauja su įmonės buhaltere suprato, nes darbininkai skambino, kaip sakė, buhalterei, nes ji klausė, kiek tas darbas kainuotų. Jie išmatavo kiek reikia bortelių ir kainą pasakė plius minus. Bijo suklysti, ar ta moteris kalbėdama telefonu prisistatė, bet tikriausiai. Nežino jos vardo pavardės. Teko lankytis ( - ). Mano, kad 2 paminklų dirbtuvės ten yra, bet tiksliai nežino. Kurioje iš jų užsisakė šitą paslauga, negali pasakyti.

40Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta. Tiksliai datos nepasakys, 2012 m. pavasarį užsisakė įmonėje, esančioje ( - ), paminklą. Kad įmonėje užsisakė suprato, nes buvo darbuotojų teikiančių paslaugas. Ta vieta kur nuvažiavo buvo paminklų dirbtuvės, pavadinimo nepasakys. Kieme stovėjo paminklai. Atvažiavo savo transportu, jis vairavo, kartu buvo mama. Automobilį pasistatė stovėjimo aikštelėje. Kokia danga buvo nepamena, buvo duobėtas kelias. Važiuojant į tą vietą matė stovinčius didelius pastatus, bet nežino, ar tai sandėliai. Įmonės kontoros pastatas buvo mūrinis, ne vieno aukšto. Viduje kiek patalpų buvo nepasakys. Nuvykęs kalbėjo su kaltinamuoju dėl paminklo pastatymo ir sutarė, kas pastatys. Tarėsi ir dėl kainos, nes aktualu. Tiksliai kokią kainą sutarė, nepamena, apie 4000 Lt. Turbūt, kad su kaltinamuoju sutarė dėl kainos. Buvo dar kažkokia moteris. Nepaliko avanso, dokumentų nepasirašė. Po to laukė, kada atliks darbus. Atliko darbus, atsiskaitė ne iš karto, nes neturėjo pinigų, prašė, kad palauktų. Atsikaitė praėjus žiemai 2013 m. Kiek sumokėjo tikslios sumos negali įvardinti, bet apie 4000 Lt. Mokėjo grynais pinigais lyg buhalterei. Atsiskaitė tame pačiame pastate, kur ir užsakinėjo paminklą. Neatsimena pinigus kam padavė, ar moteriai, ar savininkui. Kai sumokėjo kažkokį kvitą išrašė, bet neišsaugojo. Kas tame kvite buvo parašyta neatsimena, suma. Ar įmonės rekvizitai buvo neatsimena. Paslaugos atliktos buvo prieš pat metines 2012 m. birželio, pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje. Kad vėliau sumokėsi sutarė su savininku – kaltinamuoju, kai derino užsakymą. Nesurašė dokumento, kad atsiskaitys vėliau, sutarė žodiniu. Konkrečios atsiskaitymo datos nenumatė. Nuvežė pinigus po žiemos, 2013 m. pavasarį. Iškart visą sumą sumokėjo. Kai sumokėjo pasirašė ant kvito, bet jo neišsaugojo. Teismui parodžius 2012-06-28 sutartį Nr. 15 (4 t., 94 b. l.), liudytojas patvirtino, kad sutartyje yra jo parašas. Liudytojas paaiškino, kad negali pasakyti ar pasirašė, senai tai buvo. Turbūt skaitė, kad pasirašė, neatsimena. Neatsimena kada pasirašė. Neatsimena ar pasirašė dokumentą kai užsakinėjo. Senai viskas buvo, sunku pasakyti. Negali atsakyti į klausimą, ar pasirašė tą dieną, kaip dokumente nurodyta. Negali būti, kad pasirašė sumokėjęs pinigus 2013 m. Neatsimena, ar buvo aptarta sumokėjimo data, buvo kalbėta, kad palauks atsiskaitymo, bet konkrečiai nebuvo sutarę.

41Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nebendravo, nėra mačiusi. Statė paminklą, tvarkė kapavietę šita įmonė, esanti ( - ), jos pavadinimo nežino. Rado kapinėse skelbimą su telefono numeriu. Skelbime nebuvo nurodytas pavadinimas, tik telefono numeris. Kreipėsi 2012 m. liepos mėnesį. Ji tik žino, jog įmonė ( - ). Įmonės pavadinimą apklausos metu pasakė. Įmonės pavadinimo ir dabar nežino, nei savininko nežino. Po jos skambučio dėl paminklo užsakymo, į kapines atvažiavo moteris, kuri buvo šviesiais plaukais, gal jos ūgio (1,68 m), kuri jai patarė, suprojektavo. Dėl kainos važiavo į ( - ), kur išsirinko paminklą, kurį ir pagamino pagal tą užsakymą. Bendra atliktų darbų suma buvo virš 2500 Lt. Avanso nedavė. Gal ir davė avansą, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Kai davė avansą negavo jokio tai patvirtinančio dokumento. Atliko darbus iki 2012-11-01. Atsiskaitė kapinėse, sumokėjo grynaisiais pinigais iki 3000 Lt. Pinigus padavė brigadininkui, kiek suprato. Kaip tas vyras atrodė neįsidėmėjo, nesenas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sumokėjo tai pačiai moteriai, kadangi pavasarį dar užsisakė 3 papildomus darbus, atvykus į įmonės kontorą. Kapinėse atsiskaitė jau už atliktus darbus. Tai moteriai atsiskaitė už papildomus darbus. Apie 2600-2800 Lt padavė vyrui kapinėse, o moteriai už likusius darbus apie 150-200 Lt sumokėjo nuvykusi į įmonę, esančią ( - ), 2013 m. pavasarį. Įmonės pavadinimo nežino. Nuvykusi į įmonę sutiko tą pačią moterį. Buvo akmenų, pagamintų paminklų, dirbančių žmonių. Vairavo pati automobilį, kurį paliko aukštelėje prieš vartus. Aikštelė buvo neasfaltuota. Važiuojant į įmonę matė buvusią džiovyklą, lyg buvusius garažus. Pinigus tai moteriai padavė kontoroje, kur buvo du kabinetai. Iš išorės kontora buvo mūrinis baltų plytų pastatas. Kiek aukštų neskaičiavo. Kai padavė pinigus moteriai, tada išrašė kažkokį dokumentą. Nepamena kaip tas dokumentas atrodė, nekreipė dėmesio. Atidavė pinigus, padavė pasirašyti ir išėjo. Ji to dokumento neturi, neišsaugojo. Nežino ar dokumente buvo įmonės rekvizitai. Pirmiausia padarė pamatą, paminklą, bortelius uždėjo ir tuos darbus atliko iki 2012-11-01 ir tada sumokėjo, nes rado dirbančius vyrus ir kad nereikėtų važiuoti į Joniškį, kiek liepė, tiek ir atidavė pinigų. Kadangi jai nepatiko dvi plokštelės, pavasarį nusivežė ir persitvarkė taip, kaip jai norėjosi. Jie pataisė, nes netiko kryptis, šlifavimas. Darant pagrindinį užsakymą, ta moteris nupiešė planą, kaip viskas bus. Ji nematė sutarties, nepasirašinėjo, tik nubraižė ant paprasto popieriaus lapo. Kapinėse tikrai toks dokumentas nebuvo rašomas. Jos parašas, bet kapinėse nebuvo nieko rašoma. Tas žmogus buvo miręs balandžio 16 ir po to ji užsakė, ar birželio, ar liepos pradžioje. Kada dėjo parašą ant tos sutarties, tikrai ne kapinėse. Jei 2012 m. birželio mėnesį, tai turėjo pasirašyti kapinėse, tai tikrai nepasirašė. Jeigu pasirašė, tai tada kai papildomai kreipėsi 2013 m. Ji G., tai jų klaida, kad G., nepastebėjo. V. G. ne ji, nors parašas jos. Kad už darbus sumokės iki 2013 m. gegužė 13 d. nebuvo taip sutarta, kad kai pagamins sumokės. Ant sutarties parašas tai jos, bet vardas pavardė neatitinka. Tai čia jai pakišta buvo tada, kai ji nuvažiavo papildomai. Tada tikrai pasirašė ant kažkokio dokumento. Ji su niekuo nebendravo ir nesiaiškino. Pasirašyti jos niekas nevertė. Tada buvo ta pati vadybininkė. Neatkreipė dėmesio, ar buvo įmonės vadovo parašas. Tvirtina, kad tai nebuvo 2012-06-28. Taip galėjo būti 2013 m., nes tikrai rašėsi kontoroje, bet ne kapinėse. ( - ) kapinėse palaidotas jos vyras, miręs 2012 m. balandžio mėnesį. Anyta mirusi. V. G. nepažįsta. Taip, skambino pagal telefono numerį rastą kapinėse ir susitiko su moterimi, kuri atvyko į kapines. Atvykusi moteris nepristatė iš kokios įmonės. Jos apie tai nešnekėjo. Išmatavo, patarė. Ją tenkino kaina iki 3000 Lt. Kapinėse neužfiksavo tikslios sumos. Bendravo tik su ta moterimi. Kai pasiskambino atvažiavo, padarė ir dar pavasarį važiavo į įmonę su tomis plokštelėmis. Galutinę sumą pasakė meistrai dirbę kapinėse. Su ta moterimi dėl kainos nebendravo. Kiek pasakė, tiek ir sumokėjo, nes buvo aptarę, kad iki 3000 Lt. Tas vyras, kuriam kapinėse padavė pinigus, buvo iki 50 m. amžiaus, nelabai stambus, su darbiniais drabužiais. Plaukų spalvos neužfiksavo, jai tai nebuvo aktualu. Kaltinamąjį mato pirmą kartą, pinigų jam nedavė.

42Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, neteko bendrauti. UAB ( - ) užsisakė paminklą su borteliais. Nuvyko į ( - ), ir vienoje iš paminklų dirbtuvių užsisakė paminklą. Visus darbus atliko darbininkai. Tai galėjo būti 2012 m. balandžio mėnesį, nes norėjo pastatyti paminklą mirusio sūnaus gimtadieniui. Dėl kapo sutvarkymo kreipėsi į toje įmonėje dirbusią moterį. Įmonės pavadinimo neatsimena, tik žino tą vietą. Ta vieta yra ( - ), pavažiavus už tokio sandėlio. Tos paminklų įmonės yra šalia viena kitos. Vienoje įmonėje nepatiko, kreipėsi į kitą, kur buvo didesnis paminklų pasirinkimas. Ji žino, kur įmonė randasi, o pavadinimo nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu taip teigė, nes dokumentą turėjo. Pavadinimo nežino nei vienos, nei kitos įmonės. Su įmone susitarė dėl kapo sutvarkymo. Tos moters pareigų nežino, neklausė. Moteris buvo apkūni, plaukų spalvos nepamena. Viską paskaičiavo ir kainą pasakė, kad 7000 Lt. Paliko 200 Lt avansą grynaisiais pinigais. Pinigus padavė tai pačiai moteriai. Nebeprisimena, ar kai padavė pinigus pasirašė kokią sutartį. Kažkur pasirašė, bet kur nepamena. Kai visiškai atsiskaitė buvo išduotas tai patvirtinantis dokumentas. Kapavietę sutvarkė be priekaištų. Atsiskaitė už darbą 2012 m. gruodžio mėnesį, jeigu neklysta. Gali sumaišyti atsiskaitymo laiką, nes šlubuoja sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu kai davė parodymus geriau atsiminė. Pinigus (6800 Lt) įmonėje sumokėjo. Grynaisiais mokėjo. Pinigus padavė tai pačiai moteriai. Kai sumokėjo pinigus, negavo tai patvirtinančio dokumento. Tuos dokumentus – sutartis, kurių vieną jai paliko, kitą pasiėmė, atvežė 2013 m. vasario mėnesį, jeigu neklysta. Nežiūrėjo kas buvo parašyta dokumente, tik apsidžiaugė, kad turi dokumentą. Niekada nežiūrėjo, kas parašyta. Išsaugojo dokumentą. Atvežė dokumentą vyriškis. Dviese buvo. Vienas vairuotojas, kitas kas buvo neprisistatė, ji ir neklausė. Pasirašė dokumentą, vieną jai paliko, kitą sau pasiėmė. Gal tada moteris buvo. Ji daug ko nebeprisimena, gali suklysti. Galima remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nebepamena, ar žiūrėjo atvežtą dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Buvo dokumentai susiję su pinigais. Suprato, kad atidavė sąskaitą už sumokėtus pinigus. Ji namuose tuos dokumentus turi, bet nėra jų išstudijavus. Neprisimena datų dokumentuose.

43Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-11 duotus parodymus, kad 2012 metais, apie balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, nusprendė sutvarkyti savo mirusio sūnaus kapą, esantį ( - ) kapinėse, Joniškio r. Dėl kapo sutvarkymo susitarė su įmone ( - ), esančia ( - ). Minėtoje įmonėje dėl paminklo, kapo bortelių pastatymo juos priėmė ten dirbanti moteris, kurios anketinių duomenų bei tikslių pareigų nežino. Minėta moteris paskaičiavo, kad visi jų pageidaujami darbai ir paminklas kainuos 7000 litų. Visus kapo tvarkymo, paminklo pagaminimo ir pastatymo darbus įmonė ( - ) turėjo atlikti iki 2012-06-06, jiems sutikus su siūlomomis sąlygomis, ji minėtai moteriai sumokėjo 200 litų avansą ir už tai kažkur pasirašė, tiksliai nepamena, ar kažkokioje knygoje, ar ant lapo. Pamena, kad pasirašė tik vieną kartą. Tuomet taip pat susitarė, kad likusią sumą – 6800 Lt sumokės, kada bus atklikti visi darbai. Tikslios datos nepamena, bet jos sūnaus kapą minėta įmonė sutvarkė iki 2012-06-06, o už atliktus darbus pilnai su įmone atsiskaitė iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, sumokėdami vienu kartu 6800 litų. Pinigus sumokėjo tai pačiai ( - ) darbuotojai, kuri iš jos ir priėmė užsakymą kapo sutvarkymui. Sumokėjus pinigus, ji jokių tai patvirtinančių dokumentų negavo ir niekur nepasirašinėjo, o jai paprašius minėtos darbuotojos išrašyti kokius nors dokumentus, patvirtinančius paminklo pirkimą ir atsiskaitymą, ji jai pasakė, kad jų išrašyti negali, kadangi nėra buhalterės ir pasiūlė atvykti po savaitės, tačiau vėliau jie nebenuvažiavo. Šių metų vasario mėnesį pas ją atvažiavo ta pati ( - ) darbuotoja bei dar vienas vyriškis, kuris jai padavė kažkokius dokumentus ir pasakė, kad čia jai priklausantys dokumentai, t. y. 3 lapai po dvi kopijas ir paprašė, kad ji juos pasirašytų. Pažiūrėjus dokumentus, pamatė, kad ten įrašyta ta pati 7000 litų suma, kurią ji buvo sumokėjusi, ir nepagalvojusi nieko blogo juos pasirašė. Jai pasirašius tuos dokumentus vyriškis paliko tų dokumentų kopijas, t. y. 3 lapus (kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0001829, PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0001528, 2012-04-19 sutartį Nr. 3), o kad dokumentuose, kuriuos jis jai paliko, nurodytos datos neatitinka tikrovės, ji nepastebėjo (1 t., 75-76 b. l.). Liudytoja R. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad įmonės, kurioje buvo nuvykusi, kieme buvo 2 aukštų pastatas, priekyje tik įėjus pro vartus daug paminklų. Neprisimena kokios spalvos buvo vartai. Ji dviračiu atvažiavo. Prie vartų buvo aikštelė mašinoms pasistatyti. Kelio danga – truputį asfalto, duobėta. Namas mūrinis. Viduje buvo vienoje patalpoje ir dar matė uždarytas duris. Kitoje įmonėje buvo. Ten paprastos patalpos, kaip dirbtuvės, garažai būtų. Paprastas įvažiavimas, aikštelės nebuvo, lyg dar medienos įmonė, jei neklysta, matėsi toliau. Buvo užėjus į tą įmonę, bet nepatiko gaminai, nebuvo pasirinkimo. Tame pačiame ( - ) abi įmonės. Pravažiavus sandėlį netoli ir yra ta įmonė, kurioje užsisakė paslaugas. Teismui liudytojai parodžius 2012-04-19 sutartį Nr. 3 (4 t., 65 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001528 (4 t., 66 b. l.), liudytoja patvirtino, kad tai tie patys dokumentai, kuriuos jai atvežė ta pati ( - ) darbuotoja bei dar vienas vyriškis, ant sutarties yra jos parašas. 2012 m. rugpjūčio mėnesį atsiskaitė, nekreipė dėmesio į tas datas. Ji galvojo, kad pinigų neturės, bet turėjo ir atsiskaitė. Tą parašą padėjo 2013 m. vasario mėnesį, kai atvežė dokumentus. 2012 m. lyg nepasirašė. Pinigus mokėjo 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Kai gavo sutartį, ar buvo koks parašas nepamena. Tą vyrą, kuris atvežė dokumentus, pirmą sykį matė ir nelabai atkreipė dėmesį, jo neatpažintų. Paslaugas užsisakė kažkur 2012 m. balandžio mėnesį. Užsakymo momentu neturėjo pinigų. Sakė, kad neturi tiek pinigų, bet atsiskaitys. Buvo žadėjusi iki naujų metų atsiskaityti gavusi pinigus už žemę, parduotus gyvulius. Bet gavosi taip, kad gavo pinigus už žemę anksčiau, gyvulius pardavė, dar pasiskolino ir atsiskaitė. Galėjo būti birželio, liepos mėnesiai. Kai vyko apklausa policijoje jos savijauta buvo tokia kaip šiandien, gal kiek stipresnė. Sūnus žuvo 2011 m. liepos 7 d. Apklausos metu atsakinėjo į klausimus. Apklausos metu ir pateikė tus dokumentus, kuriuos turėjo.

44Liudytoja B. O. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta. 2012 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jos vyras nusprendė sutvarkyti savo mirusios mamos kapus, esančius ( - ) kapinėse, ( - ) miestelyje, Joniškio r., todėl ji su dukra nuvyko į Joniškio rajone esančią paminklų dirbtuvę ( - ), esančią ( - ). Tie paminklai buvo kieme. Į įmonės teritoriją įėjo turbūt pro vartus, kurie buvo atidaryti. Buvo šalia automobilių stovėjimo aikštelė. Prie tų paminklų stovėjo du vyrai, kažką tvarkė. Ji lauke ir rinkosi paminklus. Buvo užėjusi į įmonės kontorą. Pastatas lyg nemedinis, neaukštas, lyg 1 aukšto, nors abejoja. Kontoros viduje buvo 2 patalpos. Bendravo patalpų viduje. Dėl kapo sutvarkymo, tai yra paminklo pagaminimo, naujų pamatų išpylimo, bortelių sumontavimo bei plytelių išklojimo tarėsi su minėtoje įmonėje dirbančiais darbuotojais. Jų vardų ir pavardžių, ir užimamų pareigų nežino. Kadangi prie šios bendrovės administracijos pastato buvo paminklų ruošiniai, jie apžiūrėjo, kokį paminklą išsirinkti ir susitarė, kad darbus bendrovė turėtų atlikti iki rugpjūčio mėnesio. Darbuotojai paskaičiavo, kad suma už visus darbus turėtų būti apie 4000 litų. Ji paliko vyriškiui avansą 100 litų, kuriuos jis paėmė, neduodamas jokio sandorį patvirtinančio dokumento. Apie jos užsakymą vyriškis pasižymėjo kažkokiame žurnale, užsirašė jos telefono numerį. Jokių sutarčių, nei apie darbų atlikimą, nei apie apmokėjimo sąlygas, terminus nesudarinėjo. Po užsakymo praėjus panašiai trims mėnesiams jie pagamino paminklą, bortelius ir plyteles ir atliko visus darbus kapuose. Už atliktus darbus likusią 3900 litų sumą ji sumokėjo, nuvažiavusi į bendrovę ( - ) tuojau pat po darbų atlikimo, tai galėjo būti 2012 metų birželio mėnesio gale ar liepos mėnesio pradžioje. Pinigus padavė administracijos patalpose buvusiam vyriškiui, jokio dokumento ji negavo. 2013 vasario mėnesio gale, gali būti kovo pradžioje, jai paskambino vyriškis, prisistatė esantis policijos pareigūnas ir klausinėjo apie paminklo pirkimą, sumokėtą sumą, dokumentus, paaiškino, kad norės vėliau ją iškviesti į apklausą policijoje. Po šio pokalbio ji telefonu paskambino į bendrovę ( - ), atsiliepė moteris. Liudytoja pasiteiravo, kodėl ja domisi policijos pareigūnai, moteris paaiškino, kad jų veiklą tiria policija. Pokalbio metu moteriškė jos paprašė atvykti į bendrovę. Atvykus jai į bendrovę, moteriškė pateikė buvusio sandorio dokumentus ir apmokėjimo sutartį, liepė pasirašyti. Ji manė, kad iš tiesų ši moteris viską sutvarkė, nesigilindama į duodamus dokumentus juos pasirašė, gavo šių dokumentų antrus egzempliorius. Šiuos dokumentus ji pateikė policijos pareigūnams šios apklausos metu ir tik tada pastebėjo, kad pinigų apmokėjimo kasos orderyje ir PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašyta ne tikroji atsiskaitymo data, kuri buvo 2012 metų birželio mėnesio gale ar liepos mėnesio pradžioje, o įrašyta 2013-03-01 diena. Teismui parodžius 2012-05-07 sutartį Nr. 4 (4 t., 67 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001531 (4 t., 68 b. l.), liudytoja patvirtino, kad sutartyje yra jos parašas. 2012 m. gegužės 7 d. dokumentą gavo tada, kai atvyko 2013 m. Data neatitinka tikrovės. Kai mokėjo pinigus (2012 m.), negavo jokio dokumento. Galėjo būti, kad po 3 mėnesių po atliktų darbų atsiskaitė. Ji suprato, kad gaminiui duodama garantija, nes jai būnant kapinėse rodos kaltinamasis sakė kreiptis, jei atsiras kokių įtrūkimų. Kai rinkosi gaminį, paskaičiavimus atliko du vyriškiai ir moteris. Kai pinigus padavė nebuvo tų vyriškių, buvo lyg dvi moterys.

45Liudytoja R. E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį vieną kartą matė. Kaltinamasis ją nusivežė į kapines, kad ji parodytų kapą, kuriam norėjo uždėti plokštę. ( - ) m. mirė jos vyras, kurį palaidojo ( - ) kapinėse. Susiklostė aplinkybės taip, kad 1982 m. išvyko gyventi į ( - ), todėl dabar turi problemų su kapo priežiūra. Bevaikštant ( - ) kapinėse pamatė, kad galima uždėti plokštę ant kapo viršaus. Tose pačiose kapinėse rado darbininkus atliekančius tokius darbus. Sutarė, parodė kapą, kurį reikėtų uždengti plokšte. Paminklas buvo, tik uždėti plokštę tereikėjo. Po kurio laiko sutiko kapinėse kitą su kaltinamuoju buvusį vyriškį, kuris pasakė, kad jau atliko darbus. Nebuvo nuvykusi į ( - ). Kaltinamasis buvo tada, kai ji parodė vyro kapą ( - ) kapinėse, daugiau nesutiko. Darbų kainą pasakė kai atliko darbus, kad su nuolaida 300 Lt reikia mokėti. Ji jam sumokėjo ir taip atsiskaitė. Pasakė, kad sąskaitą užveš, tačiau ją atvežė sekančiais metais pavasarį. Ji atsiskaitė grynaisiais. Pinigus padavė ne kaltinamajam, o kitam vyriškiui, kurio vardo nei pavardės nežino. Pinigus sumokėjo tais pačiais metais, kada atliko darbus, vasarą. Kai atsiskaitė nepasirašė jokio dokumento, sakė užveš sąskaitą tas žmogus, kuriam padavė pinigus. Sąskaitą užvežė moteris, bet jau 2013 m. pavasarį. Buvo ir kasos pajamų orderis, ir sąskaita. Teismui liudytojai parodžius 2012-06-20 sutartį Nr. 11 (4 t., 73 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001537 (4 t., 74 b. l.), liudytoja patvirtino, kad tai tie patys dokumentai ir parašas jos. Tuos dokumentus gavo 2013 m. Į datą dokumente neatkreipė dėmesio. Tą sutartį pasirašė 2013 m., kai atvežė, nors atsiskaitė 2012 m. Kapinėse nepasirašinėjo, neturėjo jokių dokumentų.

46Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, teko bendrauti du kartus, kai jai padėjo išsirinkti paminklą mirusiam vyrui. ( - ) mirė jos vyras. 2012 m. kovo mėnesį, nes Motinos dienai norėjo susitvarkyti kapavietę, kreipėsi į kaltinamojo įmonę. Ieškojo kur pigiau, todėl ir pasirinko ( - ) įmonę kapavietės sutvarkymui, nes iš anksčiau žinojo, kad pigiau nei kitur. ( - ) rinkosi paminklą, bet iš pagamintų gaminių jai netiko. Dėl 2 dalių – paprastų plokščių, jie iš karto sutarė. Kadangi senelių kapavietė buvo neįvardinta, todėl norėjo tas plokštes sujungti, įvardinti ir senelius ir vyrą. Tuo klausimu kaltinamasis jai patarinėjo, kaip tai galėtų padaryti, surado akmenį ir pakvietė pasižiūrėti, kaip jis atrodo ir, kaip galima jį apdirbti. Motinos dienai paminklas buvo pastatytas, sutvarkytas. Sutarta kaina buvo 2800 ar 2900 Lt. Žino, kad 100 Lt nuleido. Pinigus atidavė į rankas tai moteriai, kuri tvarkė užsakymą. Buvo paprastas, liaudiškai sakant „dantų užkalbėjimas“, ta moteris ją palydėjo iki mašinos ir ji neišdrįso paprašyti sąskaitos faktūros. 2013 m. buvo skambutis į jos telefoną. Skambino vėl ta pati moteris ir pasakė, kad atveš sąskaitą faktūrą. Atvažiavo pas ją į mokyklą ir atvežė sąskaitą faktūrą už 1000 Lt, kurią ji atidavė ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo gal 2013 m. birželis. 2012 m. dar įdėjo paminkle kryželį, už kurį neėmė pinigų. Kreipėsi į įmonę, kurią jie vadina ( - ) paminklų dirbtuvės. Pavadinimas ( - ) nuo sąskaitos turbūt. Dabar jai tas pavadinimas išgaravęs. Jai žinoma viena paminklų dirbtuvė ( - ). Nuvykusi į įmonę su dukra, pirmiausia apžiūrėjo visus paminklus. Išėjusi moteris paklausė, ko jos ieško. Paminklų pavyzdžiai buvo ir prieš duris, toje teritorijoje. Toliau tai garažai, ten visos medžiagos jų suvežtos. Didžiulė aikštė. Jos atvažiavę automobilį statydavosi priešais, kur užpilta skalda. Į kontorą buvo užėjusi. Kontoroje, sakytų, viena patalpa ir pertverta neutralia siena, pereinama, vienas kitą girdėjo. Kreipėsi 2012 m. Dėl paminklo bendravo su darbuotoja ir pinigus jai sumokėjo. Apie tai jokio dokumento negavo. Nebuvo sutartis pasirašyta. Dėl kainos nesitarė, jai svarbu buvo, kad patiktų paminklas. Pinigus padavė tai pačiai darbuotojai. Iki pinigų sumokėjimo su kaltinamuoju bendravo tik tiek, kiek jis padėjo išsirinkti vieną detalę ir jisai surado tą akmenį, kuris jai tiktų, kad sujungti tas dvi plokštes. Dar kartą bendravo, kai aptarė, kaip tą akmenį įkomponuoti. Neklausė jo vardo ir pavardės, tik girdėjo, kaip ta darbuotoja jį pakvietė direktoriumi. 2013 m. skambino ir siūlė pasirašyti sąskaitą faktūrą 1000 Lt. Ta darbuotoja atvyko ir ji pasirašė. Sąskaitoje buvo nurodyta 1000 Lt suma, tai ne tiek, kiek ji buvo realiai sumokėjusi. Daugiau kito dokumento nepasirašė. Pinigus mokėjo 2012 m., visas paslaugas atliko taip pat 2012 m. Teismui liudytojai parodžius 2012-05-07 sutartį Nr. 5 (4 t., 69 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001534 (4 t., 70 b. l.), liudytoja patvirtino, kad tie patys dokumentai. Paaiškino, kad tada pasirašė su sąskaita faktūra, nes neprisimena, kad atskirai sutartį rašytųsi. Sutartyje neteisingi duomenys nurodyti. Viskas buvo atlikta Motinos dienai 2012 m., išskyrus kryželį. Kryželis ne 2013 m., o 2012 m. gal birželio mėnesį buvo įdėtas. Ta moteris – užsakytoja, pavardės neprisimena, kai atvežė sąskaitą faktūrą paaiškino, kad paėmė dokumentus, tą knygą, kur visi projektai buvo braižomi, sąmatos sudėtos, kad laukia teismas. Norėdami išsipirkti paprašė, kad ji pasirašytų. Su kaltinamuoju finansinių reikalų neaptarinėjo. Viską derino su ta moterimi.

47Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek bendravo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Norėjo sutvarkyti senelių kapus ( - ) kapinėse. Kreipėsi į kaltinamąjį, kad atliktų kapų sutvarkymą. Tiksliau į darbuotoją, kuri priima užsakymą. Pastaroji pasiūlė, kaip galima sutvarkyti ir tuo jų pirminis pakalbis baigėsi. Kreipėsi į įmonę, esančią ( - ), į UAB ( - ). Nekreipė dėmesio į įmonės pavadinimą. Kai jį apklausė, akcentavo įmonės pavadinimą. Ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kad kreipėsi į įmonę ( - ). Neatsimena kada kreipėsi, galėjo būti 2012 m. pavasarį. Jis pats atvyko į įmonę, įėjo į kontorą, kur kreipėsi į darbuotoją dėl kapų sutvarkymo. Parodė akmenis, jie išreiškė savo pageidavimus. Kontoros patalpose buvo pabraižytas projektas. Kontoroje buvo du kabinetai. Bendravo su darbuotoja dėl kapų sutvarkymo, kad išpildytų jų norą, kad ką pasiūlytų. Neatsimena, ar dėl kainos buvo tartasi. Atliko darbus, uždėjo plokštę, plyteles sudėjo, viską atliko, kas buvo suprojektuota. Ta pati įmonė projektavo. Tais pačiais metais atliko darbus, 2012 m., tais pačiais metais ir atsiskaitė. Grynais pinigais mokėjo. Kiek sumokėjo, neatsimena. Pinigus padavė toje patalpoje, kur priėmė užsakymą – kontoroje. Buvo ta pati moteris, su kuria bendravo. Šviesi, lyg meistre prisistatė. Jis skubėjo, neėmė dokumento, patvirtinančio atsiskaitymą. Dokumentą siūlė, kiek atsimena, suma buvo iškalkuliuota, nes jo šeima norėjo žinoti, už ką kiek reikėjo mokėti. Sutarties nepasirašė. Buvo keli projektai, kurie eigoje keitėsi. Buvo surašyta sąmata, nes jis prašė, kad sąmata būtų išdetalizuota, kad būtų aišku, kiek kas kainuoja. Suma galėjo būti virš 1000 Lt. Sakė, kad gali išrašyti dokumentą, nes jam svarbu buvo žinoti, kiek kainuoja medžiagos ir kiek už darbą. Jis neėmė kvito ar sąskaitos. Dar po to bendravo, nes dar vienus kapus tvarkė. Jis kaltinamąjį tik vieną kartą yra matęs, tada kai vyko jo įmonės pristatymas, tai buvo dar anksčiau. Užsakant darbus 2012 m. nebendravo su kaltinamuoju. Kas įmonės vadovas nesigilino, atėjo į kontorą, buvo meistras ir tą reikalą jie išsprendė. 2012 m. dėl senelių kapų sutvarkymo bendravo su viena moterimi ir dar darbininkais, kurie atliko darbus. Dėl to užsakymo su kaltinamuoju nebendravo, nes nebuvo reikalo. Nesitarė dėl piniginių reikalų. Dėl kito užsakymo taip pat su ta meistre tarėsi, su kaltinamuoju bendrauti nebuvo reikalo.

48Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jo vadovaujamoje įmonėje užsakinėjo paminklą. Žinodamas, kad ten galima įsigyti pagamintų paminklų, pasiūlė mamai nuvažiuoti pasižiūrėti, nes mama užsakinėjo. Nuvyko, išsirinko, užsisakė. Tai buvo 3 metai atgal, tikslios datos nepamena. Kreipėsi į įmonę, esančią ( - ), pavadinimo nepamena. Gali būti, kad įmonė ( - ). Jis konkrečiai žinojo, kad ( - ) daromi paminklai, o pavadinimą sužinojo toje įmonėje gavęs vizitinę, kurioje buvo parašyta ( - ). Kartu su mama išsirinko paminklą, nuėjo į buhalteriją ir ten mama pati mokėjo pinigus. Savo automobiliu nuvyko, prieš vartus buvo aikštelė, o už vartų paminklų pridarytų matė, kontorą. Kontoroje buvo viena patalpa. Toliau gal dar buvo, bet kur jie buvo, tai viena patalpa. Buvo sutartas pilnas darbų atlikimas. Bendravo su moterimi. Tą patalpą, kur jie su mama buvo, galėtų įvardinti, kaip buhalterija. Sumos negali tiksliai pasakyti, nes keitė paminklus, o dar savaitės bėgyje užsakė ir bordiūrus, bet ne daugiau 4000 Lt. Dokumentai buvo, kiek pamena, mama rodė, tik nepamena, ar sąskaitą buvo išrašyta, ar buvo kasos aparato kvitas. Neišsaugojo dokumentų, nes ieškojo ir nerado. Avansą mokėjo, bet kiek, nepamena. Atliko darbus, pretenzijų neturi. 2011 m. apie vasaros vidurį buvo atlikti darbai. Mama atsiskaitė grynais pinigais. Tikslios sumos nepaskys, bet kalba ėjo tarp 3000-4000 Lt. Atsiskaitė nuvažiavę į tą pačią įmonę. Nepamena, kam pinigus padavė, ar tai moteriai, ar dar kažkas buvo. Jie užsakinėjo paminklą, bendravo su ta moterimi ir, kiek pamenu, buvo vyriškis ir jie keliais žodžiais persimetė. Žino iš žmonių, kad kaltinamasis vadovavo įmonei. Kaltinamasis buvo atėjęs į tą patalpą, jis pastarąjį matė. Su kaltinamuoju keliais žodžiais sušneko dėl paminklo, kai jį išsirinko. Atsiskaitė grynais, buvo kalba, kad galima atsikaityti ir pavedimu, bet mama norėjo grynais atsiskaityti, nes pinigus turėjo.

49Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi, žino kaip įmonės savininką. Pasiskambino, užsisakė paminklą. Jiems naujo nereikėjo, tik seną restauruoti. Sutarė, kad per kelis kartus atsiskaitys. Atsiskaitė per 3 kartus. Kai atsiskaitė galutinai gavo dokumentus. Pagal skelbimus laikraštyje pasiskambino. Skelbime buvo nurodytas paminklų dirbtuvių, esančių ( - ), telefono numeris. Įmonės pavadinimą galėjo sužinoti iš sąskaitos, kurią gavo, kai galutinai atsiskaitė. Negalėjo minėti tokio pavadinimo per apklausą, nes nežinojo. Į įmonę nebuvo nuvykusi. Susiskambinus atvyko moteris į ( - ) kapines ir susitarė dėl darbų atlikimo. Reikėjo restauruoti seną akmenį, sutarė kainą 2300 Lt ir prisiprašė, kad leistų per kelis kartus išsimokėti. Daugiau bendravo telefonu. Atvykusi moteris gal ir prisistatė vadybininke. Tai buvo ta pati moteris, su kuria bendravo telefonu. Buvo pagyvenusi moteris, šviesių plaukų. Darbus atliko gerai, be priekaištų. Antrą kartą buvo įmonėje, kai nuvežė pinigus, o trečią kartą, kai sumokėjo likusius pinigus, pasiėmė sąskaitą. Dėl kainos sutarė kapinėse su vadybininke. Kapinėse apžiūrėjo, apmatavo, apskaičiavo. Iš pradžių avanso nemokėjo, o kai pastatė, dalį pinigų sumokėjo ir dar per du kartus sumokėjo likusius pinigus. Bedrovės patalpose avanso nemokėjo. Antrą kartą kai buvo, padavė 1000 Lt avansą buhalterijoje. Pavadino buhalterija, nes kai įėjo į kontorą buvo moteris ir jai padavė. Ji nežino, ar ten buvo buhalterė. Jeigu pinigus priima, tai buhalterija, jos tokia prielaida. Kai padavė 1000 Lt avansą, negavo jokio dokumento, o kai sumokėjo likusius pinigus, gavo dokumentą. Kai atvežė paskutinius pinigus ir pasiėmė tada dokumentus. Buvo susitarimas, kad kuo greičiau atsiskaitys. Konkrečiai nieko nepasirašė, žodžiu susitarė, kad kai per kelis kartus atiduos tą sumą (2300 Lt), tada ir pasiims dokumentus. Gali būti, kad likusią sumą sutarė sumokėti metų laikotarpyje, dabar nepamena. Darbus atliko 2012 m. vasaros pabaigoje, tiksliai nepamena, nes spalio mėnesį turėjo būti metinės ir iki to laiko susitvarkė. Galutinis atsikaitymas kontoroje vyko, ten pat, kur ir antrą kartą padavė pinigus, tada jai padavė ir dokumentus. Buvo avansas ir dar du mokėjimai. Antrą kartą atvežė 1000 Lt ir atidavė buhalterijoje. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau atsiminė aplinkybes. Antrą kartą kai nuvyki, pinigus padavė moteriai (ar mergaitei), kuri sėdėjo po kaire puse kontoroje. Ir trečią kartą tai pačiai moteriai atidavė pinigus, o moteris jai dokumentus. Neskaitė, kas buvo tuose dokumentuose. Dokumentą pasirašė, tačiau jo neišsaugojo. Asmeniškai nėra bendravusi su kaltinamuoju, apie kaltinamąjį žino iš kaimo gyventojų. Kai buvo įmonėje antrą ir trečią kartą, iš tolo matė kaltinamąjį toje įmonėje. Kai užsisakinėjo paminklą, asmeniškai nebendravo su kaltinamuoju. Antrą kartą kai buvo atvykusi sumokėti pinigus, tada tik matė, o bendravo su ten dirbančia vadybininke. Kai užsakė paslaugą, nepasirašinėjo jokio dokumento. Susitiko kapinėse, apskaičiavo, viską apsitarė. Teismui liudytojai parodžius 2012-06-27 sutartį Nr. 14 (4 t., 90 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001556 (4 t., 91 b. l.), liudytoja paaiškino, kad gal ir tada 2012 m. pasirašė, neatsimena. 2012 m. paminklas buvo statomas, o baigė atsiskaityti 2013 m. Gal sutartį pasirašė kai antrą kartą mokėjimą atliko, nežino, neatsimena. Tyrimo metu nerodė jokių dokumentų. Kai paskutinį kartą sumokėjo, jam išrašė sąskaitą patvirtinančią apmokėjimą. Apklausoje turėjo tuos dokumentus, turėjo pateikti tyrėjui.

50Liudytoja K. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, nėra bendravusi. Prieš 2-3 metus kreipėsi į šią įmonę dėl kapo sutvarkymo. Susitarė, atliko darbus. Pavadinimo įmonės nežino. Ši įmonė randasi ( - ), kur ji ir gyvena. Kaime žino vieną tokią įmonę ir dar yra metalo įmonė. Gali būti, kad ( - ), neatsimena pavadinimo. Pati asmeniškai automobiliu nuvyko į įmonę. Prie vartų, aikštelėje pasistatė automobilį. Kieme buvo paminklų. Buvo vienoje kontoros patalpoje, nesidairė aplinkui, kiek patalpų yra. Kontoros viduje bendravo su moterimi. Moteris prisistatė, kad priims užsakymą. Paaiškino, ko norėtų, pareigų neklausė. Sutarė, kad kapą užpils akmenukais ir trinkelėm. Sutarė dėl 1800 Lt kainos. Kreipėsi prieš 2-3 metus, galėjo būti 2012 m. vasaros pabaigoje. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad sutarė apie 1800 Lt už darbus. Avanso nemokėjo. Liepė dokumentus pasiimti, bet ji nepasiėmė. Po atliktų darbų sumokėjo visą sumą. Kai tarėsi dėl darbų atlikimo, kažką lyg pasirašė, neatsimena. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Atliko darbus ir ji atsiskaitė, pinigus kabinete padavė tai moteriai, kuri darbus priiminėjo. Taip pačiais metais, kai padarė darbus ir sumokėjo pinigus. Tyrimo metu geriau atsiminė, tada direktoriui sumokėjo pinigus, ne moteriai. Negavo dokumento, kai sumokėjo pinigus, nes jai nebuvo reikalingas, neprašė. Kaltinamąjį pažįstu kaip ( - ) kaimo gyventoją, kaip turintį įmonę, pravažiuojant su mašina pasisveikina. Kai sumokėjo pinigus, direktorius buvo įmonės patalpose. Kaltinamasis turi įmonę ( - ). Bendravo su ta moterimi daugiausia, turėjo telefono numerį, o su kaltinamuoju du ar vieną kartą bendravo. Nuvažiavusi pinigėlius sumokėjo ir viskas, pinigus ant stalo padėjo. Ten yra dvi nedidelės patalpos, vienoje iš jų buvo moteris. Ji suskaičiavo pinigus, padėjo ant stalo ir išėjo, nes skubėjo. Mokėjimą atliko po pietų, apie 15 val., tik ne iš ryto.

51Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kiek teko dėl paminklo bendrauti. Atvažiavo pas dukrą į ( - ) k., Joniškio r., ir pasakė, kad čia daro paminklus. Nuvažiavo, apžiūrėjo, išsirinko paminklą ir nutarė pasistatyti. Įmonės pavadinimo neprisimena, ta vieta netoli Joniškio. Taip ( - ), gali būti, kad ji randasi Joniškio rajone, nes nepamena, daug laiko praėjo. Pavadinimą žino, nes gavo vizitinę kortelę, kur buvo pavadinimas parašytas. 2012 m., gal 2011 m., kreipėsi dėl kapo uždengimo ir nedidelio paminklo. Kreipėsi į kaltinamąjį, kadangi buvo nuvažiavę, išsirinko paminklą ir sutarė, kad pastatytų. Bendravo konkrečiai su kaltinamuoju, su juo susitarė ir dėl kainos – 6000 Lt, paliko 400 Lt avansą. Sutartimi susitarimas nebuvo įtvirtintas, nieko nepasirašė. Kai avansą sumokėjo, kaltinamasis pasirašė ant vizitinės pasirašė, kurią ji pateikė teismui. Jokių dokumentų negavo, jų jai ir nereikėjo. Darbus atliko kokybiškai, yra patenkinta. Atliko darbus 2011 m. ar 2012 m., nepamena, buvo gegužės mėnuo, nes norėjau, kad paminklas būtų pastatytas mamos gimtadieniui. Kad jai nereikėtų važinėti į Joniškį, ji paskambino kaltinamajam paklausti, ką daryti su pinigais, nes darbus pabaigė. Kai paskambino, jai kaltinamasis pasakė, kad ji pinigus paduotų darbininkams, tai ji ir padarė, 5600 Lt perdavė darbininkams. Negavo jokio dokumento apie atsikaitymą, kai perdavė pinigus. Kai telefonu kalbėjo su kaltinamuoju, ėjo kalba apie pinigus, ji pati pasakė, kad liko dar 5600 Lt, kadangi 400 Lt buvo duota avanso. Darbininkai nieko nesakė apie dokumentus. Dokumentų jai nereikėjo, todėl jų ir neprašė. Telefoninio pokalbio su kaltinamuoju metu apie dokumentus nieko nekalbėjo. Gal 2-3 kartus buvo ( - ). Pirmą kartą į įmonę važiavo nesusiskambinę, buvo šeštadienis, todėl įmonės patalpose rado tik direktorių.

52Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Prieš kokius tris metus užsakinėjo paminklui lentelę ir bortelius kapavietei. Įmonės, į kurią kreipėsi, pavadinimo nežino, įmonė ( - ). UAB ( - ) pavadinimą pasakė policijos pareigūnas apklausos metu. Savo automobiliu buvo nuvykęs į minėtą įmonę. Automobilį paliko aikštelėje prie dirbtuvių. Prie dirbtuvių matė krūvą akmenų, buvo padirbtų paminklų pavyzdžiai. Kontoroje buvo dvi patalpos, bendravo su moterimi. Kaip ji atrodė nepasakys, gal prisistatė, nors nepamena. Ten buvusiai moteriai pateikė prašymą, ar gali pagaminti, paprašė parodyti pavyzdžių ir per kiek laiko tai gali atlikti. Moteris parodė, paskaičiavo kainą. Susitarimo rašytinai neįformino, nepaliko avanso. Atliko darbus tais pačiais metais, už mėnesio. Atsiskaitė kai atliko darbus, mokėjo grynais pinigais, kiek sumokėjo, nepasakys, nes neprisimena tikslios sumos. Galėjo būti, kad už darbus sumokėjo 2000 Lt. Sumokėjau atvažiavęs į tą pačią kontorą. Tiksliai neprisimena kam pinigus padavė, lyg kažkokiai moteriškei. Tai turbūt buhalterė ir buvo. Sprendžia iš to, nes ant kabineto durų lyg lentelė buvo, kad buhalterija. Nepamena ar gavo dokumentą patvirtinantį atsiskaitymą. Išsaugojęs neturi nieko. Kaltinamasis aprodė tuos pavyzdžius. Tą pirmą dieną gal ir buvo, vyriškis rodė. Negali tvirtinti, kad kaltinamasis rodė pavyzdžius. Kai buvo įmonės kieme buvo keli darbuotojai, rodė tuos pavyzdžius, kas jie tokie nežino, gal darbininkai. Dabar nepamena, ar dėl užsakymo bendravo su vyriški. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai buvo kaltinamasis. Nepamena ar prašė pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento. Dažniausia visur duoda dokumentą, prašyti nereikia. Galėjo būti UAB ( - ), esanti ( - ), kur užsakė paslaugą, bet pavadinimo tikslaus negali pasakyti, tik vietą gali parodyti. Nepamena, ar bendravo su kaltinamuoju.

53Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo neprisimena. Prieš keletą metų, 2011 m. ar 2012 m., ( - ) užsakė paminklą, kuris buvo statomas ( - ). Užsakė Motinos dienai. Paminklas buvo pastatytas. Atvažiavo, pasižiūrėjo, viskas buvo gerai. Grįžę susiskambino pasiklausti, kaip su apmokėjimu, atsakė, kad direktorius važiuoja į Kauną ir jam galės atsiskaityti. Direktoriui ir atsiskaitė. Tas vyras, su kuriuo jis susitiko, sakė, kad yra direktorius. Nėra tikras, ar tas vyras yra salėje. Galbūt tai buvo kaltinamasis, tik kitaip apsirengęs. 2012 m. kreipėsi į įmonę, esančią ( - ). Įmonės pavadinimo negali nurodyti. Tyrimo metu jam paminėjo, ką jis turėjo bendro su įmone ( - ) ir tada prisiminė, kad tai yra ( - ), žinojo, kad ( - ) paminklų dirbtuvės. Pavadinimą per apklausą sužinojo. Pats važiavo į tą įmonę savo automobiliu. Atvykęs automobilį paliko aikštelėje priešais įmonę. Buvo praleidžiamasis punktas. Prie praleidžiamojo punkto buvo įvairūs paminklai, paminklinės tvorelės, paminklai įvairūs. Buvo užėjęs į kontorą, matė vieną patalpą. Bendravo su moteriške. Pasakė, kad domina paminklų gamyba, ji parodė paminklus, kurie yra viduje, kokios raidės naudojamos ant paminklų, lauke parodė keletą paminklų. Susitarė dėl paminklo ir paminklinės tvorelės gamybos. Susitarimo raštu nepasirašė. Susitarė dėl 2000 Lt kainos, palikau 200 Lt avansą, pinigus padavė moteriškei. Negavo avanso sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Tais pačiais metais atliko darbus. Likusius pinigus sumokėjo po atliktų darbų, liepos mėnesį, mokėjo grynais pinigais. Pinigus padavė vyriškiui atvykusiam į Kauną, kuris prisistatė direktoriumi. Kai galutinai atsiskaitė, negavo mokėjimą patvirtinančio dokumento. Susitarimo kaip atsiskaitys nebuvo. Kada buvo priimti darbai, telefonu klausė, kur atsiųsti pinigus, kam padaryti pavedimą. Pasakė, kad po kelių dienų važiuoja direktorius į Kauną ir taip atsiskaitys. Jis tikėjosi, kad galės padaryti bankinį pavedimą ir taip atsiskaityti, bet pasakė, kad atvažiuoja direktorius ir galės atsiskaityti grynais. Neatsimena, ar kaltinamasis yra tas pats žmogus, negali pasakyti. Dienos metu tai vyko, paskambino telefonu ir susitiko sutartoje vietoje. Jis neprašė dokumento.

54Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, teko bendrauti dėl paminklo užsakymo. Buvo reikalingas paminklas žmonos mirimo metinėms, todėl ieškojo, kur galima pigiau pasidaryti. 2012 m. pavasarį, turbūt kovo mėnesį, kreipėsi į įmonę pagal skelbimą. Dabar pavadinimo nepamena. Įmonės pavadinimą žinojo, nes buvo skelbime nurodytas ir nurodytu numeriu pasiskambino. Nuvyko į pačią įmonę, esančią ( - ). Įmonės kieme buvo paminklų pavyzdžiai. Nuvyko su savo automobiliu, kurį pasistatė aikštelėje, kuri buvo prie įmonės. Dėl paminklo tarėsi su viršininku, t. y. kaltinamuoju. Susitarė dėl paminklo ir bortelių, jį tenkino sąlygos, sutarė 3000 Lt kainą, paliko 200 Lt avansą. Nepamena, ar gavo dokumentą. Pinigus davė kaltinamajam grynaisiais. Po visko, kai jau buvo atlikti darbai, kažką rašėsi. Tais pačiais metais užsakymas buvo įvykdytas, kuriuo yra patenkintas. Atsiskaitė tais pačiais metais, kai pastatė paminklą. Galutinai sumokėjo likusią sumą, t. y. 2800 Lt. Mokėjo grynaisiais, pinigus padėjo ant stalo, buvo keletas žmonių. Mokėjo įmonės patalpose, kur buvo keli asmenys, tarp jų buvo ir kaltinamasis. Padėjo pinigus ant stalo, padėkojo ir išėjo. Kažką pasirašė, neatsimena ką konkrečiai. Tuo momentu jam ne tas galvoje buvo, todėl neskaitė, buvo patenkintas atliktais darbais, o rūpėjo kiti dalykai. Kažkokį dokumentą pasiėmė, tačiau jo neturi, nes nerado. Net dėmesio neatkreipė į dokumento pavadinimą, gal ir galėjo būti paslaugų sutartis. Rašėsi kažką, tačiau tiksliai ką, negali pasakyti. 2012 m. sumokėjo pinigus. Kai sumokėjo pinigus, pasirašė dokumentus.

55Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi, kai tvarkė senelių kapus, bendravo dėl kapų tvarkymo. Prieš 3 metus važiavo tvarkyti senelių kapų, esančių ( - ) k. Grįždami pamatė paminklų dirbtuves, užsuko, nes reikėjo atnaujinti paminklą. Tai galėjo būti 2012 m. balandžio mėnesį, žino, kad buvo pavasaris, norėjo iki Motinos dienos sutvarkyti. Kreipėsi ne į įmonės direktorių, įmonės atstovai nuvyko į kapines, apžiūrėjo ar galima atnaujinti, ir tada jie telefonu viską susiderino. Su įmone tarėsi, nes pravažiuojant ant iškabos yra telefono numeris nurodytas. Į tą įmonę buvo nuvykę vėliau, nes iš karto suderino tiktai telefonu. Kaip įmonė vadinasi neįvardinsi, įmonė randasi ( - ). Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė įmonės pavadinimą ( - ), nes kai baigė darbus, dokumente buvo nurodytas toks pavadinimas. Telefonu bendravo su vyru, bet žino, kad tikrai ne su direktoriumi. Ji paskambinusi lyg paklausė, su kuo bendrauja, ar su direktoriumi turėtų bendrauti dėl užsakymo, atsakė, kad ji galinti paaiškinti būtent tam vyriškiui, kuris atsiliepė telefonu. Po to kalbėjo su direktoriumi. Buvo nuvykę į įmonę ir jos patalpose bendravo su direktoriumi, t. y. kaltinamuoju. Įmonės darbuotojai buvo apžiūrėję tą kapą, akmenį, nes jiems reikėjo tik atnaujinti paminklą, pasakė, kad tai tinkamas akmuo, kad tuos darbus gali atlikti ir pasistengs juos atlikti iki jų norimo laiko. Susitarė dėl darbų, buvo aptarta kaina, nes jie turėjo žinoti, kiek kainuos tie darbai ir juos kaina tenkino. Kaina turėtų būti 600-800 Lt, nes dar reikėjo antkapį padaryti, avanso nedavė. Atsiskaitė po darbų atlikimo. Jiems išrašė atliktų darbų dokumentą, važiavo apžiūrėti, tuo pačiu atsiskaitė. Neprisimena, ar pasirašė susitarimo sutartį, mano, kad rašė, bet smulkmenų neįvardins. Jie susirašė, nes jie turėjo ir kontaktus, buvo įvardinta ir direktoriaus pavardė. Pasirašė sutartį, bet smulkmenų šiandien dienai neprisimena. Kad buvo pasirašyti dokumentai, tai jie buvo pasirašyti už sumokamus pinigus. Tokio dokumento kaip „sutartis“ negali įvardinti. Bet kad dėl užsakymo buvo surašyta, ar tai vadinti lapeliu ar kokiu rimtu dokumentu, ji tikrai negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tiesa, nes jeigu kalba apie dvišalę sutartį, tai tokio dokumento nebuvo, todėl tai ir įvardinta, kad joks dokumentas nebuvo sudarytas. Tai buvo tiesiog lapas, ant kurio surašyti kontaktai, telefonas, direktoriaus pavardė ir įmonės pavadinimas. Galima pavadinti lapuku, kurį žmogus išdavė surašęs kontaktus. Daugiau nieko nebuvo, tiktai kontaktai. Neprimena, ar pasirašė ant tų kontaktų. Pasirašė kai sumokėjo pinigus jau po darbų atlikimo. Kalba ėjo apie 800 Lt. Mokėjo grynais, kam padavė pinigus neatsimena. Pinigus padavė kabinete į rankas kaltinamajam, nes ne vienas žmogus buvo kabinete. Kai padavė pinigus buvo surašytas dokumentas, kur buvo įvardinta suma, kurią sumokėjo ir pasirašė. Neišsaugojo to dokumento. Tas dokumentas ne sąskaita-faktūra, kaip čekis, neatkreipė dėmesio. Buvo įmonės rekvizitai. Kai atsiskaitinėjo buvo darbo diena. Kadangi gyvena Kaune, tai ir tarėsi, kad jiems jokio skirtumo, gali ir pavedimu apmokėti, tačiau taip sutapo, kad darbas buvo atliktas, jie apžiūrėjo, kad viskas tinka, ir apmokėjo už suteiktas paslaugas. Taip, direktorius nurodė, kad galima grynais arba pavedimu mokėti.

56Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, bendravo dėl paminklo užsakymo. Kai paminklą užsisakė, galėjo būti 2012 m. pavasaris. Užsisakė ( - ). Kreipėsi į kaltinamojo įmonę, pavadinimo nežino. Gal buvo užrašas, kad ( - ). Užsisakė paminklą ir bortelius. Bendravo su vadybininke, kaip suprato, buvo šviesi moteris su akinukais. Nuvyko automobiliu, kurį pasistatė aikštelėje prieš įmonės tvorą, kieme buvo paminklai. Derybos dėl darbų vyko įmonės patalpose. Susitarė dėl kainos apie 1300 Lt, avanso nepaliko. Jokio dokumento nepasirašė. Atliko darbus, atsiskaitė. Atsiskaitydamas pinigus padavė buhalterei grynais. Neprisistatė, kad buhalterė, taip suprato, nes ji tvarkė visus dokumentus prie kompiuterio, atskirame kabinete. Moteris buvo irgi su akinukais, banguotais, rudais plaukais. Su kaltinamuoju bendravo kai užsisakinėjo, dar pavedžiojo, aprodė stakles, po dirbtuves pavaikščiojo. Sumokėjo sutartą kainą, 1300 Lt. Gavo atsiskaitymą patvirtinantį dokumentą – sąskaitą faktūrą, kurioje atsispindėjo, kad sumokėti pinigai. Ir dar kažkoks lapas buvo, koks nepamena, namuose turi, nepamena ar sutartis, nepamena kas parašyta tame lape. Buvo sutartis dėl paminklo pastatymo. Jis prašė, kad galėtų vėliau atsiskaityti. Taip galėjo būti, kad 2013 m. gegužės mėn. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai atsiskaitė išrašė dokumentus, kurių tarpe buvo tas lapas. Sutartyje buvo nurodyta 2013 m. gegužės mėnesio data. Kasos pajamų orderyje buvo nurodyta pinigų suma ir PVM sąskaitoje ta pati pinigų suma, kurią sumokėjo. Atsiskaitė 2013 m. gegužės mėnesį, o paslauga atlikta 2012 m., nes prašė leisti išsimokėti. Teismui liudytojui parodžius 2012-06-29 sutartį Nr. 18 (4 t., 75 b. l.), liudytojas patvirtino, kad jo parašas yra ant sutarties. 2013 m. pasirašė sutartį.

57Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. Dėl paminklo užsakymo kreipėsi 2012 m. rugsėjo mėnesį, užsisakė ir padarė. Kreipėsi į įmonę, esančią ( - ). Įmonės pavadinimą pirmą kartą girdi. Iš kur toks įmonės pavadinimas jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nežino. Į įmonę vyko savo transporto priemone kartu su vyru, anyta, anūkas buvo. Automobilį paliko už vartų aikštelėje. Buvo didelis įmonės kiemas, paminklų buvo. Buvo užėję į įmonės patalpas, buvo viena patalpa. Bendravo su moterimi. Neprisimena kaip atrodė, gal stamboka, plaukų spalva gal ruda. Tai buvo prieš du metus, 2012 m. rugsėjo mėnesį. Bendravo su moterimi, kuri parodė, pasiūlė paminklus. Sutarė kaina 800-900 Lt. Tikrai nedidelė suma buvo, paliko avansą, negavo tai patvirtinančio dokumento. Jai atrodo, kad knygoje įsirašė sumokėtą avanso sumą. Nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Atliko darbus per 2-3 savaites. Paminklą pasiėmė anūkas ir jis turėjo atsiskaityti. Anūkas M. Ž.. Paminklą patys statėsi. Sumokėjo likusius pinigus – 700 Lt. Pinigus už paminklą mokėjo anyta. Apie atsikaitymo aplinkybes nieko nežino. Kai gavo kvietimą apklausai, pasiskambino kaltinamajam, paklausė, kodėl yra kviečiama. Pasakė, kad nieko blogo, kad sumokėti pinigai. Prieš apklausą, nežino ar 2013 m., kaltinamasis atvežė kažkokius popierius, kad pinigai sumokėti, juos ji pasirašė ir viskas. Paliko tuos dokumentus, kuriuos pateikė tyrėjai. Buvo du dokumentų lapai. Kas ten parašyta nepamena, žino, kad pinigai sumokėti buvo, gal sutartis. Teismui liudytojai parodžius 2012-06-27 Sutartį Nr. 14 (4 t., 77 b. l.) ir PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001557 (4 t., 78 b. l.), liudytoja patvirtino, kad tai tie dokumentai, kuriuos ji pasirašė. 2013 m. pasirašė dokumentus, tada kai juos atvežė kaltinamasis, 2012 m. nepasirašė jokių dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad paminklą pasiėmė M. Ž. ir sumokėjo 700 Lt, nes ji galvojo, kad anūkas pilnai atsiskaitė.

58Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus dirbo pas kaltinamąjį. 5 metus dirbo ( - ), akmens apdirbimo įmonėje, ( - ), menininko pareigose. Pasirašė darbo sutartį prieš pradedant dirbti, buvo sutarę, kad mokės pusę minimalios algos už 0,5 etato, o kitus asmeniškai kaip priedą (vokelyje). Jo atlyginimas už mėnesį popieriuje buvo 350-400 Lt, už tokią sumą jis pasirašydavo, o asmeniškai į rankas gaudavo 3000 Lt, toks buvo susitarimas nuo pat pradžių. Kaltinamasis grynais jam į rankas paduodavo 3000 Lt, o jis pasirašydavo už 350-400 Lt. Alga būdavo išmokoma kiekvieną mėnesį už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 d. Būdavo, kad A. B. atnešdavo jam pinigus, kiek kartų neskaičiavo. 3000 Lt gaudavo algos, o 1 metus laiko iki išėjimo pakėlė algą, gaudavo 5000 Lt. Nebūdavo taip, kad nedirbtų, jei reikėdavo, šeštadienį ir sekmadienį padirbdavo. Savininkas žiemą kartais išleisdavo nemokamų atostogų, jeigu būdavo šaltos žiemos. Mėnesį-du įmonė nedirbdavo, tai priklausydavo nuo oro sąlygų. Nuo 2007-2012 m. žiemos laikotarpiu negaudavo atlyginimo. Atlyginimas pakeltas buvo, nes jo darbas neįkainuojamas, tokių žmonių Lietuvoje beveik nėra, darbdavys jautė, kad jis gali išeiti. Paskutinį mėnesį jis gavo 1000 Lt ir supykęs išėjo, nes jau pusė mėnesio nemokėjo algos. Supyko pamatęs popieriaus lape parašyta, jog kaltinamasis jam išeinant sumokėjo 9350 Lt. Jis pirko mašiną ir kaltinamasis jam paskolino 10 000 Lt, bet jis kaltinamajam visą skolą atidavė. Kiekvieną mėnesį (10 mėnesių) iš atlyginimo nuskaitydavo po 1000 Lt, tada algos gaudavo po 4000 Lt. Nuskaitydavo po 1000 Lt nuo 2012 m. gegužės ar birželio mėnesio iki išėjimo. Išeinant iš darbo jam davė tik 1000 Lt už išdirbtą mėnesį, sakydamas, kad nemokės daugiau, nes tai bus su visais procentais už mašiną. Kaltinamasis už darbą jam liko skolingas 2000 Lt, bet neatsiskaitė už 6 metų atostogas. Tą popierių, kuriame parašyta, kad išeinant iš darbo jam buvo sumokėti 9350 Lt, parodė tyrėjas, neva tas popierius jo vardu ir jo paties surašytas, suklastotas jo parašas. Jis tų pinigų nematė, dėl to ir supyko. 6 metus atostoginių negavo, o dar užrašė, kad jis gavo virš 9000 Lt. Tą tuščią lapelį supykęs pasirašė. Neatsimena, ar tas kasos pajamų orderis ir buvo tuščias lapelis, nes buvo labai susinervinęs. Teismui liudytojui J. S. parodžius 2013-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 8 (3 t., 186 b. l.), liudytojas paaiškino, kad tai klastotė, ne originalas, nes jame yra ne jo parašas, suma – 9038 Lt – žodžiais ne jo rašyta. Jis pasirašė tuščiame mažesniame lapelyje nei rodytas, teismo parodytas kasos išlaidų orderis – tai perdaryta kopija. Jo pasirašytas lapelis nebuvo panašus į kasos pajamų išlaidų orderį, be rekvizitų. Kasos išlaidų orderyje parašo nedėjo ir pinigų negavo. A. B. atnešdavo ir pasakydavo, kad tai yra atlyginimas, nes pastarasis žinodavo, kad jis su viršininku konfliktuodavo dėl laiku neišmokamo atlyginimo. Žmona žinojo, kad tokią algą jis gaudavo. Kaltinamasis jam padidino atlyginimą iki 5000 Lt, nes laikai pasikeitė, gyvenimas sunkėjo, viskas brango, kitaip nebūtų dirbęs už tokį atlygį. Dabar jis turi patentą ir jam dabar duoda įrankius ir 500 Lt per dieną. Jis yra skulptorius, jo sunkus darbas, dirbamas lauke, todėl jam tokius pinigus moka. Nebesitaikyti su tokiu atlygiu privertė infliacija, pinigų nuvertėjimas jį priverčia reikalauti, kad didintų algą, nes jam irgi kainuoja, kadangi įrankiai brangūs ir jo darbas brangus, nes ne kiekvienas moka per dieną padaryti po 8 paminklų pusfabrikačių, net staklės nepadaro tokių dalykų, ką jis padaro. ( - ) darbas buvo ištisinis, kaip pradeda, taip ir dirba iki vakaro, tik pavalgyti nuvažiuoja. Kodėl tokia sutartis buvo sudaryta, kad sutrumpintas darbo laikas, čia kaltinamojo reikia klausti. Jis dar dirbdavo gaisrinėje, nes turėjo dar kitą darbą. ( - ) žiemos metu 1-2 mėnesius atlyginimo negaudavo, trijų mėnesių nėra buvę, kad negautų. Jis vienas dirbdavo, nes palikdo jį vieną dirbti ( - ). Tuo metu kai išskaičiavo po 1000 Lt jis dirbo, nes buvo šilta žiema ir dirbo visus mėnesius ir atidavinėjo po 1000 Lt, o paskutinį mėnesį vietoje 5000 Lt gavo tik 1000 Lt. Jo apsisprendimui išeiti iš darbo įtakos turėjo ne naujo įrengimo įsigijimas, bet tai, kad jis negaudavo atlyginimo. Atleidimo iš daro dieną jis pasirašė vienintelį tuščią lapelį, buvo pusė tokio lapo, kas jame buvo nežiūrėjo, nes buvo supykęs. Tame lape nieko nebuvo, tik jo parašas. Nėra tekę įmonėje bendrauti su užsakovais, nėra buvę, kad pinigus priimtų iš klientų. Su grynais pinigais dirbo pavaduotoja. Įmonės teritorija bus 2 ha, yra dirbtuvės, gretimos paminklų dirbtuvės įsikūrusios daržinėje. Tą dieną kai išėjo iš darbo, kai dėjo parašą ant tuščio lapelio, patalpose buvo tiktai buhalterė A. K., direktorius ir jis. Tarp dirbančiųjų įmonėje buvo asmuo, kuris turėjo barzdelę, jo pavardės nežino, pasienyje anksčiau dirbo, tai jis viską čia ir „užvirė“. Tas vyriškis dirbo ( - ) kontoroje, nežino, ką pastarasis dirbo. Yra tekę bendrauti su asmeniu, kuris su barzdele, apie direktoriaus atlyginimų neišmokėjimus, nes ir jam buvo skolingas, todėl ir buvo supykęs ant kaltinamojo. Skulptūras jis dirbdavo namuose sau, už jas pajamų negaudavo. Vieną kitą darbą duodavo ir viršininkas, tai dirbdamas šeštadieniais, sekmadieniais užsidirbdavo vieną kitą litą. Taip šeštadieniais, sekmadieniais dirbdavo viršininkui, daug darbo būdavo ir jam daugiau mokėdavo. Jei šeštadienį dirbdavo kaltinamajam, jam mokėdavo 250-300 Lt per dieną. Ne kiekvieną šeštadienį dirbdavo, tik tada, jei nebūdavo užsiėmęs, nes mėgsta pakeliauti. Nėra dirbęs papildomų darbų Panevėžiui, Pasvaliui, dabar dirba. 2007-2013 m. laikotarpiu niekam daugiau nedirbo tik H. S..

59Liudytoja Ž. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras J. S., su kuriuo 2007 m. buvo ir yra santuokoje, yra ugniagesys gelbėtojas ir dirbo ( - ). Prieš tai turėjo savo įmonę. ( - ) dirbo paminklų įmonėje ( - ). Galėjo dirbti nuo 2007 m. iki 2013 m. pradžios. Ji nematė, kaip jam mokėjo algą, jis į namus pinigus parnešdavo, pasakydavo, kad gavo algą ir padėdavo. Ji naudodavosi pinigais, kuriuos jis gaudavo iš gaisrinės. Jam daug pinigų reikėdavo įrankiams pirkti, darbo priemonėms daug pinigų išleisdavo. Jis turėdavo naudoti ir savo priemones, ir darbdavys duodavo. Jis pirkdavo įrankius, nes jis jų visokių turi, nes su akmeniu dirba. Priešgaisrinėje tarnyboje dirbo pilnu etatu per visą tą laikotarpį ir dabar dirba. Gauna minimalų atlyginimą. 2007 m. gaudavo minimalų atlyginimą ir priedą už naktinį darbą. Algą gaudavo ir iš ( - ). Ji nedirba, augina 3 mažamečius vaikus ir vieną globojamą mergaitę. Už globojamą mergaitę ji gauna pajamas – 540 Lt, tai vienintelės jos pajamos. Kartu su vyru perka maistą, šeimos finansus tvarko taip pat kartu. Vyras leisdavo savo nuožiūra naudotis pinigais, kuriuos gaudavo iš gaisrinės. Per mėnesį 3000 Lt išleidžia ir tuo laikotarpiu 2007-2013 m. panašiai išleisdavo. Mažiau neišleisdavo, juk 3 vaikai ir aprengti, ir pamaitinti reikia. Tuo laikotarpiu gaudavo gal 940 Lt ir šeimos pajamos būdavo apie 1500 Lt. Tokių pajamų šeimos pragyvenimui nebūtų užtekę mėnesiui. Vyras sakė, kad jo alga ( - ) – 3000 Lt, o po to kažkuriuo metu sakė, kad daugiau, bet kiek, negali pasakyti, nes ne tas rūpėjo. Kaip jai vyras pasakojo, būtent kai jis dirbo toje įmonėje, jie buvo susitarę, kad jis nieko nedarytų niekam kitam, o jos vyras yra sąžiningas. Daugiau iš niekur negaudavo pajamų. Pirkdavo priemones savo darbui, kiek išleisdavo nežino, bet žino, kad priemonės gana brangios. Žino tikrai, kad nieko negavo išeidamas iš darbo. Sakė, kad algos nemoka, susipyko, sakė, kad parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo. Neturėjo santaupų. Vyras sakė, kad skolinosi pinigų mašinai pirkti, kokią sumą – nežino. Sakė, kad susitarė su darbdaviu, kad iš algos išskaičiuos skolą. Gaisrinėje vyras dirbo slenkančiu grafiku – 1 parą dirba, 3 paros laisvos. Per savaitę išeina, kad 2 paros dirbamos. Grįžęs po paros išeidavo į kitą darbą. Jis sakydavo, jog pailsi tame darbe, nes prie akmenų darbas sunkus. Vyro parašą pažįsta. Teismui liudytojai parodžius 2013-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 8 (3 t., 186 b. l.), liudytoja paaiškino, kad parašas nepanašus į jos vyro, tekstas taip pat ne jos vyro rašytas, nes vyro labai gražus raštas. Kai dirbo ( - ), vyras sau yra pasidaręs akmeninius grybus, kitiems nedirbo, nes sakė, kad jam neleidžia. Namuose yra dirbęs kažką tai pačiai įmonei, nes darbe nespėjo. Ji nežino, kokiu tikslu pakėlė vyrui algą.

60Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nuo 2011-11-14 yra jos darbdavys. Žino, kad ne visi dokumentai (sąskaitos), kurie turėjo būti išrašyti, buvo išrašyti klientams. Nedaug tokių sąskaitų buvo neišrašyta ir tai buvo padaryta nepiktavališkai, nes su klientais daugiausia bendrauja ji, su jais važiuoja į kapines ir per neapsižiūrėjimą neišrašo dokumentų. Datų, kada sąskaitos turėjo būti išrašytos, jų kiekio, nepamena. 2011-11-14 pradėjo dirbti ( - ), esančioje ( - ), pardavimų vadybininke. Patalpose, kuriose dirba, tik įėjus yra vienas kabinetas, buhalterės kabinetas ir pagalbinės patalpos. Ji savo kabineto neturi. Pastatas dviejų aukštų. Administracinėse patalpose dar dirba buhalterė. Ji su direktoriumi dirba viename kabinete, kitame kabinete dirba buhalterė. Jos darbo funkcijos – bendravimas su klientais apie paminklų statymą, kapinių tvarkymą, užsakymų priėmimas. Užsakymų priėmimas įforminamas baltame lape, pažymimas kapinių pavadinimas, kuriose bus atliekami darbai, kliento telefono numeris ir skaičiuojami atlikti darbai, tekstas, koks turėtų būtų iškaltas ant paminklo. Sutartis sudaroma tada, kada klientas pageidauja vėliau atsiskaityti, arba klientui pageidaujant. Įmonėje užsakymo lapas nesaugomas, nebuvo reikalavimo saugoti, užsakymo lapas laikomas iki darbų atlikimo, atlikus darbus sunaikinamas. Retais atvejais imamas avansas, nes kitaip pririštų klientą prie savęs, jie nelabai linkę avansą imti. Jeigu avansas paliekamas, yra išrašomas pinigų paėmimo kvitas, kasos orderis, kuriuos išrašo buhalterė. Avansas paliekamas direktoriui. Paskutiniu momentu ji ir buhalterė mažai ima avansus. Užsakymo lape pažymi avanso sumą, kokią klientas palieka, o buhalterė išrašo dokumentą. Bendrą pinigų sumą paimdavo, kai būdavo atlikti visi darbai. Sutarčių registracijos žurnalas lyg ir yra, bet ji buhalterijos netvarko, negali apie tai papasakoti. Sutartį pasirašo buhalterė arba direktorius. Jos darbo užmokestis buvo minimalus – 824 Lt į rankas, išmokomas mėnesio pabaigoje grynais pinigais. Nėra gavusi didesnės pinigų sumos grynais pinigais, negu nurodyta dokumentuose. Avanso paėmimo dokumentus, t. y. pinigų paėmimo kvitą, kasos pajamų orderį surašo buhalterė, pati finansinių dokumentų netvarko. Nepamena, ar yra vežusi kam dokumentus pasirašyti atbuline data. Nepamena, ar buvo tokių atvejų, kai sutartis surašoma ir pasirašoma po darbų atlikimo ir po atsikaitymo. Negali pasakyti, ar buvo tokių atvejų, kai po atsisakymo surašomi kasos pajamų orderiai, kuriuose būtų nurodyta tikrovės neatitinkanti suma. Ne visada atsiskaitymai vykdavo įmonės patalpose, būdavo, kad atsiskaitoma ir kapinėse. Kai atsiskaitydavo kapinėse, būdavo kartais ir ji ar darbininkai po darbų pinigus paimdavo, jei kapinės toliau, ne Joniškyje. Vienas ar du kartai yra buvę, kai paėmusi pinigus nėra padavusi apie tai dokumento, nes viena močiutė yra sakiusi, kad dukra atvažiuos pasiimti sąskaitos. Grįžę jie įformindavo atsikaitymą ir laukdavo, kada atvyks klientas jo pasiimti. Nepamena, ar buvo tokių atvejų, kai neįformindavo atsiskaitymo. Nežino ar būdavo, kad atsiskaitymus ne įmonės patalpose priimdavo pats direktorius. Atsiskaitymų paimti į kapines kartu su ja direktorius nevažiuodavo, bet šiaip važiuodavo į kapines, kadangi būdavo kiti apmatavimai. Ji bendraudavo su klientu ir priimdavo užsakymus, paslaugų kainos būdavo suderinamos su direktoriumi. Iš tiesų, ji pinigus priimdavo, bet nežino kiek kartų. Pinigus pačioje įmonėje priimdavo kartu su buhaltere, nes buhalterė išrašydavo dokumentus, pinigų priėmimo orderius ir sąskaitą faktūrą. Tai vykdavo pas buhalterę kabinete, kadangi būdavo kompiuteriu rašoma. Jei atsiskaitydavo kapinėse, būdavo, kad ir dokumentus turėdavo. Sąskaita būdavo su jos ir buhalterės parašu, o klientas pasirašydavo sumokėjus pinigus. Jei būdavo sukalbėta, kad ji su klientu susitinka kapinėse ir tuo pačiu būdavo priduodami darbai, tai su savimi pasiimdavo pinigų priėmimo kasos orderį ir sąskaitą faktūrą, ir jei klientas reikalaudavo, dar nuveždavo sutartį. Kiekvienam klientui buvo pasakyta, kad atvažiuotų į įmonę pasiimti tuos dokumentus. Gal ir buvo keletą tokių atvejų, kai nepadavė dokumento, tik dabar konkrečiai negali pasakyti. Kapinėse paėmus pinigus būdavo, kad nebūdavo buhalterės, tai pinigus su užsakymo lapu padėdavo į stalčių. Kieno tai pinigai, matydavosi iš užsakymo lapo. Tikrai nėra buvę tokių atvejų, kad neperduotų įmonei grynų pinigų. Nei vienam klientui nebuvo pasakyta, kad jie nerašys dokumento. Kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur jau buvo tikrai žinoma, kad nepaimtos sąskaitos, tai yra nuvežusi dokumentus klientams. Galėjo būti, kad vėliau pinigus mokėjo, jau po paslaugų atlikimo. O jei vežė, tai vežė klientams priklausančius dokumentus, kurių jie nepasiėmė. Kieno nurodymu tai darė, neatskys į tą klausimą. Ką jie prisiminė, tiems dokumentus ir nuvežė. Buvo tokia bendra administracijos kalba: ji, buhalterė ir direktorius sutarė, kad reikia vežti 2013 m. kasos pajamų orderius. Žmonėms paslaugos, darbai atlikti buvo ir tie dokumentai jiems priklausė. Ne visi buvo ir sumokėję pinigus už suteiktas paslaugas 2012 m. Su kai kuriais klientais buvo sutarta, kad jie 2013 m. dokumentus išrašys. Iš tiesų, turėjo ir dabar turi tokių klientų, kurie kiekvieną mėnesį dalimis moka. Jie atlieka darbus ir būna, kad atsiskaito vėliau. Buvo toks susitarimas tarp administracijos darbuotojų, kai už 2012 m. atliktus darbus ir 2012 m. apmokėtus po darbų atlikimo, sutartį, kasos pajamų orderį ir kt. dokumentus vežė į namus pas klientą 2013 m., tame susitarime dalyvavo ji, direktorius ir buhalterė. Avansą įformina buhalterė, jei buhalterės nėra, o klientas nori palikti avansą, avanso neimdavo. Jei atvyksta klientas atsiskaityti, o buhalterės nėra, tada pinigus paimdavo ir suvyniodavo į užsakymo lapą, kad paskui būtų galima sąskaitą parašyti. Jeigu ryte susitikdavo, tai iš tiesų perklausdavo, ar sąskaita išrašyta paliktiems kliento pinigams. Sąskaitas, pinigų priėmimo kvitus išrašydavo tik buhalterė. Sutartys ir sutarčių registracijos žurnalas būdavo pas buhalterę. Su barzdele yra buvęs toks R., jis apsilankydavo tankiai. Ar jis bendrovės darbuotojas, nesigilino. Jis pirkdavo paminklus, veždavo į kapines statyti. Asmuo su barzdele R. G. ar G., nepasakys tiksliai pavardės. Jis užsakydavo tame pačiame užsakymo lape ir paskaičiuodavo sumą, jis klausdavo, kiek tas ar anas paminklas kainuoja. Būdavo, kad jis atvykdavo ne vienas, bet nekreipdavo per daug dėmesio, gal draugas ar panašiai. Jam užsakymo lapai būdavo kaip eilinio kliento. Buvo bendras užsakymo lapų segtuvas. Dabar nėra to segtuvo, kažkur pradingęs. Tas žmogus jai niekada nemokėjo pinigų. J. S. dirbo, nežino aplinkybių apie jo išėjimą iš darbo. 2011-2012 m. stengėsi įforminti tiek avansus, tiek apmokėjimus, jei pinigai būdavo paliekami nesant buhalterei, tai jie būdavo užfiksuojami užsakymo lape. Jei žmogus palieka avansą ir nėra buhalterės – dabar neima, o anksčiau paimdavo ir avansas direktoriui atiduodamas, o jei nėra ir direktoriaus – į stalčių dedamas, toks buvo sutarimas. Su buhaltere kiekviena piniginė operacija būna įforminta, jeigu nėra buhalterės, paėmus avansą būna neįforminta, tik paskui išrašoma sąskaita ir tokių atvejų buvo tik keletą, bet bendra pinigų suma į sąskaitą būdavo įrašoma. Būdavo, kad priimant užsakymą būdavo ir direktorius kartu. Būdavo, kad ir direktorius pats užsakymo lapą pildo, nes būdavo, kad savaitgaliais atvažiuoja klientai, o ji į kapines išvažiuoja, juk klientas nelauks, kol ji iš kapinių grįš. Atsiskaitymo, pinigų įnešimo tvarka, tokiu atveju, kai darbininkai paimdavo irgi taip pat padėdavo pinigus į tą patį stalčių, kiek tokių atvejų buvo, nepasakys. Jos nebūdavo kartu, kai darbininkai paimdavo pinigus. Žinoma, kad darbininkai paimdavo, nes jiems būdavo pasakoma paimti. Darbininkams atėjus, klientai paduodavo jiems pinigus, kad parvežtų. Kad darbininkams reikės paimti pinigus iš klientų, jos šneka būdavo su jais. Tokia tvarka direktoriaus buvo nustatyta, kad pinigus dėti į stalčiuką. Nebuvo tokio akto, instrukcijos, kaip reikia elgtis, kai paliekamas grynaisiais pinigais avansas. Imant pinigus kapinėse, neįduodavo dokumentų darbininkams, kad paimdami pinigus surinktų ir parašus, nes nežinodavo, ar jie šiandien užbaigs tuos darbus. Kai žinodavo, kad klientas atsikaitys kapinėse, veždavo ir dokumentus.

61Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės darbuotojas. Nuo 2007 m. dirba įmonėje ( - ), kuri yra ( - ), vadybininku, pjauna, tvarko išpjautą akmenį. Yra gamybinės patalpos, administracinės patalpos yra atskirai, 2 aukštų pastate. Pirmame aukšte yra du kabinetai. Jo atlyginimas yra minimalus – 825 Lt į rankas, gauna jį grynais pinigais, pasirašo algalapyje. Nėra gavęs didesnės sumos grynais pinigais nei nurodyta algalapyje. Niekas nėra kalbėjęs, kad būtų gavęs didesnę sumą, nei nurodyta. J. S. pažįsta, nėra jam nešęs grynųjų pinigų perduoti, kaip atlyginimą. Jis nedirba su klientais, nėra iš pastarųjų priėmęs pinigų. Atlyginimai buvo išmokomi kontoroje, direktorius išmokėdavo. Direktorius nėra prašęs perduoti darbo užmokesčio. Nežino kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas J. S.. Kaip matydavo, J. S. pasiėmęs akmens plokštę gamindavo paminklą, ne kiekvieną dieną ateidavo į darbą. J. S. dar dirbo gaisrinėje. Dirbdavo iki pietų, būdavo, kad ateidavo ir po pietų, kartais šeštadienį dirbdavo. J. S. visiems yra sakęs, kai nupirko pjovimo stakles, kad išsprogdins tas stakles, kad jam jų nereikia. Dėl išėjimo iš darbo, po naujų metų, ar sausio pabaigoje, taip užsiplieskęs pasakė, kad išeina, bet nieko nesakė, kodėl išeina.

62Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1999 m. pagal darbo sutartį dirba ( - ), esančioje ( - ), buhaltere. Pastato, kuriame dirba, pirmame aukšte yra du kabinetai, antrame – vienas kabinetas. Ji turi atskirą kabinetą. Darbo funkcijos – viskas kas susiję su buhalterija, su registravimu, darbo sutarčių sudarymu, dar yra paskirta dirbti ir kasininke. Vedant buhalterinę ataskaitą naudojama kompiuterinė programa. Su klientais nedirba, tik tiek jeigu reikia klientui sąskaitas išrašyti. Įmonėje užsakymus priiminėja vadybininkė R. K.. Direktorius, jeigu nėra vadybininkės, taip pat pakalba su klientais ir ji išeina į kiemą, jeigu nėra kam klientui suteikti informaciją. Už buhalterinių dokumentų įforminimą atsakinga ji, tik ji išrašo tokius dokumentus, nes ji su ta programa dirba, niekas kitas daugiau nemoka. Atsiskaitymai iš klientų būna ir bankiniais pavedimais, bet daugiausia grynaisiais pinigais. Atsiskaitant grynaisiais išrašoma sąskaitą-faktūra, kasos pajamų orderis, klientas pasirašo, vieną egzempliorių sau palieka, kitą klientui atiduoda, paimami pinigai ir tuoj pat kompiuterine programa išrašo avansinę apyskaitą direktoriui. Kadangi pas juos nėra seifo, pinigų neturi kur laikyti, iškart perduoda pinigus atsakingam asmeniui, todėl kasoje likučio kaip ir nelieka. Būna, bet retai, kai klientas jai palieka pinigus. Klientai dažniausiai atsiskaito vadybininkei, kadangi ji su jais kontaktuoja. Nežino, ar direktoriui klientas perduoda pinigus, bent jau ji nematė. Kai pinigai paliekami vadybininkei R. K., tai ji supranta, kad R. K. tiesiogiai perduoda direktoriui, o jos joks vaidmuo šioje situacijoje. Jeigu sąskaitą išrašyta, ji žino viską apie tuos pinigus, kadangi pas ją dokumentas yra, R. K. paima pinigus ir atiduoda, o sąskaitą ji išrašo. Vadybininkė pasako kliento duomenis – pavardę, adresą, gyv. vietą, jeigu kliento nėra tuo momentu, o ji išrašo sąskaitą, orderį. Ji išrašo sąskaitą, ką pasako vadybininkė, grynųjų pinigų nemato. Kai atsiskaitoma kapinėse, yra buvę tokių atvejų, bet ne daug, tokiu atveju irgi išrašoma sąskaitą-faktūrą, kasos orderis ir šie dokumentai paduodami klientui, o klientas sumokėdamas pinigus pasirašo. Grynieji pinigai kapinėse daugiausia paduodami vadybininkei, nežino, gal kitą kartą paduoda ir darbininkams, gal ir ne, bet daugiausiai vadybininkei. Vadybininkė jai atiduoda dokumentą pasirašytą kliento, nes vienas egzempliorius jai lieka, kitas klientui. Tie dokumentai išrašomi prieš atsiskaitant, nes būna, kad baigus darbus klientas atsiskaito vietoje. Tai žinodami jie išrašo sąskaitas, kasos orderius ir nuvažiavus paima. Jai pasako sumą ir ji iš anksto išrašo sąskaitą faktūrą, kuri nuvežama į kapines, pasirašoma kliento ir grąžina jai. Nežino, ar yra buvę tokių atvejų, kai neišrašomi dokumentai, o tik klientas sumoka pinigus, nes ji su klientais tiesiogiai nebendrauja. Rašytinės sutarys ne dažnai sudaromos, tai daroma pageidaujant klientui. Sutartyse sumos teisingos, kokios buvo sutartos, nes užsakymo lape būna visa suma parašyta. Ji mano taip, kad sumos, nurodytos sąskaitose faktūrose, realiai kliento sumokėtos. Gali tai tvirtinti, nes ji mato užsakymo lapą, suma būna suderinta su klientu, nes ir klientas žiūri, patikrina, išnagrinėja, kiek už ką mokėti ir derasi. Užsakymo lapai nesaugomi įmonėje po to, kai visi darbai būna baigti. Nedažnai duoda klientai avansus, bet būna, kad kurie klientai nori mokėti avansą. Avansą palieka pas ją, kadangi išrašo avanso priėmimo kasos orderį. Vienas-kitas atvejis būna, kad per ją grynieji pinigai tvarkomi. Kai paliekamas avansas, ji išrašo kasos pajamų orderį, viena dalis klientui, kita pas ją palieka, pasirašo, paima pinigus, o po to atiduoda direktoriui. Avansui sąskaitos nerašo, tik kasos pajamų orderį, kurį būtinai pasirašo klientas, įnešęs pinigus ir ji pasirašo. Nežino tokio atvejo, kad būtų paliekamas avansas, neišrašomas kasos pajamų orderis ir kliento nepasirašomas. Dėl atlyginimo išmokėjimo J. S. – jis dirbo pusė etato, tai antraeilės jo pareigos, jis dar dirbo gaisrinėje, pirmaeilėse pareigose. Jo alga apie 300 Lt buvo tuo momentu, tiksliai nepamena, 300 ar 500 Lt. Atlyginimai buvo mokomi visiems grynais pinigais. Ar realiai didesnis atlyginimas buvo mokomas nei nurodyta dokumentuose, to tai nežino, negalėjo būti mokomas, kiek dokumente nurodyta tiek ir moka. 2013-02-01 dokumente nurodyta suma buvo realiai išmokėta, tai kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tame kasos išlaidų orderyje J. S. pasirašė, padėjo parašą ir užrašė išmokėtą sumą žodžiais ir datą, kada gauta. Eilutėje „Gavau“ suma jo ranka rašyta ir data jo irgi rašyta, kada gavo pinigus. Pinigų perdavimo ji nematė. Kai viską direktorius su J. S. susiskaičiavo, pasirašė, išėjo iš jos. Ji atspausdino orderį, J. S. atėjo, pasirašė. Pati matė, nes viskas vyko jos kabinete prie stalo, pasirašė kiek gavo žodžiu, datą pasirašė, tada ji pasirašė ir jie abu išėjo iš kabineto pas direktorių, kad išmokėti, dar darbo sutartį pasirašė, kad atleistas. J. S. išmokėtą pinigų sumą sudarė kompensacija už nepanaudotas atostogas ir buvo likęs neišmokėtas atlyginimas, kadangi vėluoja su atlyginimais ir susidarė tokia suma. Ji nematė, ar buvo realiai išmokėta ta pinigų suma. Ji nežino tokių atvejų, kad būtų klientai palikę avansus ir negavę jokių dokumentų, niekur nepasirašę, kad realiai sumokėję didesnes sumas nei buvo nurodyta apskaitos dokumente, nes kiek jai pasakydavo vadybininkė, tiek ji išrašydavo ir tiek jie sumoka. Tik vadybininkė sakydavo sumas, kokias reikia išrašyti, daugiau niekas kitas. Vadybininkė paimdavo grynuosius pinigus iš žmonių. Tuos pinigus, ji mano, tikriausiai pateikdavo direktoriui, ji nematydavo. Raštiškai nebuvo numatyta, kaip tai turi vykti, bet žino, kad atsiskaičius klientui, pinigus atiduoti asmeniui, kam priklauso tie pinigai. Vadybininkė dažniausiai parveždavo dokumentus tą pačią dieną, grynųjų pinigų nemato, ar jie paimti. Aišku, kad vadybininkė nesisavina, aišku direktoriui atiduoda, nes direktorius viską planuoja, viską žiūri, kiek bankui reikia, kiek atsiskaitymams, tuo labiau, kai nėra įmonėje seifo. Į direktoriaus avansinę apyskaitą dažniausiai įtraukia pasibaigus darbo dienai, nes mato dokumentuose, kiek yra gauta pinigų. Pagal žodinę tvarką vadybininkė pinigus perduoda direktoriui. Algalapį surašydavo ji, o atlyginimą išmokėdavo direktorius, kadangi pas jį yra pinigai. Įmonėje 25 darbuotojai, vyksta darbuotojų kaita. Visiems darbuotojams minimalus atlyginimas, direktoriui didesnis nei minimumas. J. S. nustatytas minimalus darbo atlyginimas, o kadangi jis dirbo pusę etato, tai pusė minimumo. Jai direktorius išmokėdavo atlyginimą grynais pinigais. Nėra mačiusi, kaip kitiems išmokomas atlyginimas. Nedirbdavo daugiausia tik nuo Kalėdų iki sausio vidurio, o kad neišmokamas atlyginimas tai būdavo, nes žiemą nėra pajamų, nieko nedirba, tik gamina. Prasidėjus tyrimui susižiūrėjo ir pastebėjo, kad sutartys surašytos su klientais, gaminiai padaryti, bet dar nebuvo išrašyta sąskaita ir pinigai nepaimti. Buvo tokių atvejų, kai paslauga klientui atlikta, o sumokėti norėtų vėliau, dalimis. Taip ir įformindavo, kad tuo momentu atlikta paslauga, o pinigai atėjo tiktai 2013 m. Jai nežinomi tokie atvejai, kad būtų suteiktos paslaugos ir neišrašyti dokumentai dėl paslaugos suteikimo, tik paimti pinigai. Jos išrašytuose buhalteriniuose dokumentuose duomenys teisingi. Kokias sumas jai pasako, tokias ji įrašo. Kasos pajamų orderyje yra suma, kuri įnešama į kasą ir ta suma, kurią ji nurodo kasos orderyje yra teisinga, teisingumą patvirtina žmogaus parašas. Žmogus pasirašydamas patvirtina, kad tokią sumą sumokėjo ir ji pasirašo. Kada išrašo sąskaitą-faktūrą ir pasirašo kasos pajamų orderį, ji mato tą užsakymą su visomis sumomis. ( - ) dirba nuostolingai. 2012 m. atlikti užsakymai nebuvo įtraukti į apskaitą, nes atlikus užsakymą žmonės prašė atidėti mokėjimus, liko skolingi, jų nėra buhalterinėje apskaitoje, skolininkų operacijų nefiksavo, bet 2013 m. buvo fiksuota ir mokesčiai sumokėti. Ji ne visada būna darbo vietoje, būna, kad išvažiuoja ir atsiprašius, ir neatsipašius. Daugiau niekas iš darbuotojų nemoka naudotis kompiuterine programa, išrašyti buhalterio dokumento, tik ji spausdina, viskas jos žinioje. Būna tokių atvejų, kai ateina klientas atsiskaityti, o jos nėra. Tada vadybininkė paima pinigus, o kai ji sugrįžta, pasako išrašyti sąskaitą, kasos orderį, žodžiu, susitvarko jau po to. Ne kiekvieną dieną direktorius būna, jis išvažiuoja po kelias dienas ir į užsienį, tada pinigus sudeda į stalčių ir laukia, kol sugrįš. Į stalčių padeda tuos pinigus, kuriuos gauna, kai susimoka už paslaugas, kad grįžęs rastų pinigus. Buvo tokia tvarka. Sąskaitas ir kasos orderius rašo pinigų gavimo metu. Jeigu nėra kasos orderio, tai vadinasi klientas yra nesumokėjęs, ji tokią išvadą daro. Visus darbuotojus pažįsta. Buvo toks žmogus su barzdele, ne jų darbuotojas, tai R. G.. Lankydavosi pas juos, nes sakė, kad turi patentą. Nežino kokiu tikslu jis atvykdavo, bet pasirodydavo. Per langą matydavo, kad vaikšto aikštelėje prie paminklų su klientais, bet ar jis ten juos atsiveža, ar ne jis, ar jie patys atvykdavo, nežino.

63Specialistė J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo išvadą tvirtina ir nieko nekeičia. Tyrimo metu yra užfiksuoti atvejai neregistruotų pajamų operacijų ir gautų pinigų, dėl to yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 6 straipsnių pažeidimai. Įmonėje neužfiksuotas pajamų gavimas – buvo pateikti užsakymai, kur buvo nurodytos užsakovų pavardės, sumos, po to buvo apklausti tie asmenys, jie patvirtino apklausos protokoluose, kad jie užsakė paslaugas – paminklus, tie užsakymai yra atlikti, jie sumokėjo pinigus, tačiau dokumentų jiems nebuvo pateikta. Sutikrinus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, iš tikrųjų šitos operacijos nebuvo užfiksuotos ir jos atskirame priede buvo visos apskaičiuotos ir būtent tos sumos sulygintos su užsakymais, liudytojo parodymais ir įmonės buhalterine apskaita. Neužfiksuotos pajamos yra buhalterijos apskaitos pažeidimas. Už tokį pažeidimą įmonėje, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, už įrašų teisingumą atsako buhalterė, t. y. buhalterė atsako už tai, kad visos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pirminiai dokumentai būtų teisingai įtraukti į apskaitą, t. y. skaičiai iš PVM sąskaitos-faktūros atkelti į registrus. Tai, kas yra įrašyta PVM sąskaitoje-faktūroje, jos turinys (kaina, kiti rekvizitai), už visą organizavimą atsako vadovas, kadangi ne buhalterė sprendžia, kiek užsakymas kainuoja. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, už įrašų teisingumą registruose atsako buhalterė, už visą organizavimą – įmonės vadovas. ( - ) apskaitos politika nebuvo pateikta, nors įmonė turėtų turėti apskaitos politiką. Kadangi ( - ) neturi apskaitos politikos, tai įmonė laikosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir visa tvarka negali prieštarauti minėtam įstatymui. Jeigu yra neužfiksuotos atliktos ūkinės operacijos, tai iš dalies negali nustatyti įmonės ūkinės veiklos, turto ir įsipareigojimų. Specialisto išvados 13 priede nurodytas pažeidimas toks, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Reiškia, įmonė, atlikusi paslaugas, dokumentais neįformino šitų operacijų ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįtraukė jų į apskaitą. Ūkinės operacijos neužfiksuotos, neįformintos dokumentais ir neužfiksuotos buhalterinėje apskaitoje, o tai reikėjo padaryti 2012 m., kai buvo suteiktos paslaugos. Įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė, vadinasi, yra fiksuojamas ir pajamų uždirbimas, ( - ) uždirbo tas pajamas 2012 m., o jei jie negavo atlygio, turėjo būti užfiksuota, išrašyta sąskaita-faktūra, įtraukta į apskaitą ir turėjo būti užfiksuota šito kliento skola įmonėje. Dėl darbo užmokesčio J. S. – tokia išvada padaryti remiantis J. S. apklausos protokolu. Ar buvo įmonėje tokios lėšos, kad būtų galima išmokėti tokį atlyginimą ? – čia vėl iškyla klausimas dėl tų neapskaitytų pajamų, tai kur tie pinigai buvo panaudoti. Jeigu įmonė suteikė paslaugas, gavo pinigus, į apskaitą jų neįtraukė, tai kur jie yra panaudoti. Jeigu įmonė atliko paslaugas ir gavo pajamas, kurių neįtraukė į apskaitą, tai turėjo galimybes mokėti kažkokias išmokas, be buhalterinės apskaitos dokumentų. Per 2010-2012 m. ( - ) iš viso deklaravo 1 885 000 Lt akcininkų paskolintų lėšų įmonei, skolintomis lėšomis galėjo išmokėti tokį darbo užmokestį. Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tada, kada suteikiamos paslaugos, kada yra uždirbamos pajamos. Tuo momentu, kada įmonė atliko užsakymą, privalėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą ir deklaruoti PVM, tas buvo ir 2011 m. ir 2012 m. Dėl darbo užmokesčio, jeigu buvo išmokėtas J. S., tai įmonė turėjo pareigą sumokėti GPM ir Sodros mokesčius. Atliekant galutinį atsiskaitymą su J. S., pinigus turėjo išmokėti kasininkas, jei tvirtinti, kad tie pinigai buvo pas direktorių, tai ta operacija ir vyko tarp direktoriaus ir to asmens, kuriam tie pinigai buvo išmokėti. Pasirašyti asmuo turėjo matant tam žmogui, kuris išmoka pinigus, todėl tos aplinkybės, tas asmuo neprivalėjo pasirašyti matant buhalterei. Visiškai ne buhalterės kompetencijai tikrinti, ką atsakingas asmuo daro su grynais pinigais, jam yra išduota pagal direktoriaus avansinę, direktorius yra atsakingas asmuo ir jis išduoda pinigus, jis turėjo sukontroliuoti ar pasirašė, ar nepasirašė gavėjas. Ties „Kasininkas“ turėjo būti parašas kas išdavė, jei buhalterė A. K. deda parašą, tai turėjo matyti, ar pinigai buvo sumokėti J. S.. Atliekant tyrimą jai buvo pateiktas segtuvas „Klientų užsakymai“. Užsakymai buvo rašomo A4 formato lape, kuriame buvo paminklo, antkapio, kapo eskizas, užrašyta trumpai ar tai betonuoti, ar privežti žemių, nurodytas užsakovas, jo pavardė ar vardas, nurodyti telefonai. Pagal užsakymų lapuose nurodytus rekvizitus buvo surasti visi klientai. Užsakymai buvo pildomi paprastame lape, laisvos formos, be įmonės rekvizitų, visi dokumentai be numeracijos buhalterijoje. Pagal užsakymų lapus nurodytų asmenų neapklausė, turėjo galimybę susipažinti su byloje buvusiais klientų apklausų protokolais. Išvados 9 psl. 12 priede ne techninė klaida, nes 2011 m. vienas asmuo ir 2012 m. 38 asmenys, viso 39 asmenys. 105 510,00 Lt neįtraukta į apskaitą, čia padaryta techninė klaida. Lentelė pildoma pasitelkiant kompiuterinę programą, sumą „Excel“ suskaičiuoja. Specialisto išvados 12 priede lentelėje „Neapskaitytos pajamos“ 7 stulpelyje nurodyta suma 100 510,00 Lt, bendra visų sumų suma. Lentelėje suma nurodyta gerai, tik išvados tekste gali būti neteisingai. Padaryta techninė klaida, ne matematinė. O gautų 105 410,00 Lt, apskaitoje yra 4900 Lt ir neapskaityta lieka 100 510,00 Lt ir toje lentelėje klaidos nėra. Klaida yra tekste 9 psl. pirmo klausimo atsakymas kur yra skaičius „105 510,00“, turėtų būti 105 410,00, taip, kaip yra lentelėje. Klientai ( - ) sumokėjo 105 410 Lt ir iš jų į buhalterinę apskaitą įtraukė 4 900 Lt, neįtraukė 100 510,00 Lt. Dėl J. S. darbo užmokesčio – darbo užmokesčio sumą ėmė iš J. S. parodymų. Specialisto išvados 16 priede „Mokėtinas darbo užmokestis“ faktiškai išmokėtas 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais pas ją yra nuliai, 2011 m. sausis, vasaris – nuliai, žiemos mėnesiai nepaskaičiuoti. Tris mėnesius skaičiuota po nulį, nors pagal buhalterinės apskaitos dokumentus J. S. darbo užmokestis paskaičiuotas. 2012 m. taip pat – sausis, vasaris ir gruodis pas ją paskaičiuota, kad J. S. faktiškai atlyginimo negavo. Kad toks darbo užmokestis buvo mokamas, čia tiktai liudytojo parodymai. Iš tyrėjo ji gavo liudytojo apklausos protokolus, kad yra toks faktas ir ji skaičiavo. Kaip liudytoja gali pasakyti savo nuomonę iš praktikos – įmanoma gauti tokį atlyginimą, t. y. šį darbą ne kiekvienas atliks, žmogus turi turėti tam tikrų sugebėjimų, jis dailininku dirba ir žino, ką tas reiškia, žino ir kaip paminklus gamina, nedirba vasarą 8 val., dirba nuo aušros iki sutemų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ura nurodyta, kad UAB uždirbtas pajamas turi fiksuoti tuoj pat, kada uždirbo. Šiuo atveju, įmonė suteikė paslaugas ir uždirbo tada, kada suteikė paslaugas. Jeigu dabar pagamino ir turi 20 paminklų, kad būtų pasirinkimas žmonėms, tai čia yra nebaigta gamyba ir fiksuojama kitose sąskaitose, bet jeigu jau tas gaminys perėjo užsakovui, tai turi būti išrašytas dokumentas. UAB, kuri yra PVM mokėtoja ir apskaitą tvarko dvejybiniu įrašu, tas pats skaičius turi būti įrašytas būtinai du kartus ir pajamas skaičiuoja pagal tą momentą, kada pajamos uždirbtos. Ji kalba apie 2012 m. – paminklus pastatė 2012 m., tačiau sąskaitų neišrašė, o tai reiškia, neparodė pajamų, padidino nuostolį, nesumokėjo mokesčių, o privalėjo tai užfiksuoti. Kaip paaiškino buhalterė, visus dokumentus išrašė tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, o tai reiškia, kad nebūtų prasidėjęs, nebūtų išrašyta. Pavėluotą PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą ir mokesčių deklaravimą ji vertina taip, kad įmonė pripažino, kad padarė pažeidimus ir sumokėjo, bet pažeidimas vis tiek padarytas. Uždirbtos pajamos fiksuojamos jų uždirbimo metu ir tą numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymai ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad suteiktos paslaugos, uždirbtos pajamos turi būti fiksuojamos ir turi būti skaičiuojamas PVM. ( - ) atveju, pajamos buvo uždirbtos, tik liko skolininkas, kuris pinigų nesumokėjo. PVM paskaičiavimas padarytas pagal nurodytus asmenis specialisto išvados 12 priede. Tvirtina išvadą, kadangi kaltinamajame akte viskas surašyta teisingai, čia tik padaryta techninė klaida. Išvada dėl techninių klaidelių nesikeičia.

64Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad užsakė antkapių lenteles, kurias atvažiavo pasiimti, sumokėjo, pasirašė ant kelionės važtaraščio. Nepamena kada užsakė, galėjo būti 2012 m., jo draugė B. užsakinėjo. Užsakinėjo Joniškyje, tikslaus adreso negali pasakyti, įmonės pavadinimo nežino. Gali būti, kad kreipėsi į ( - ), nes tyrėja, kuri atliko apklausą, paminėjo pavadinimą. Tai buvo senai, daug įvykių, neatsimena net kaip vadinasi, buvo ilgai ieškota kur užsakinėti, pagal kainą, kokybę. Jis pats važiavo atsiimti gaminio, atsimena, kad link Joniškio važiavo, į kažkokią gyvenvietę, kaimą, miestelį, atsiimti antkapio, pavadinimo nepamena. Dėl užsakymo tarėsi draugė, važiavo automobiliu kartu su drauge. Aikštelėje pasistatė automobilį, įmonės aikštelė buvo labai didelė, sustojo kur arčiau, kad pasikrauti. Toje vietoje buvo daug akmenų, granito. Stovėjo vienas angaras, šalia kitas pastatas, gal kažkokie garažai. Į administracines patalpas nebuvo įėjęs, skubėjo ir nelabai kas rūpėjo, pasiskambinę, atėjo, pasirašė lapą, pasikrovė ir išvažiavo. Taip, kieme buvo daug akmenų, paminklų, plokštės, lyg ir atvežė kažkokį didelį akmenį pjauti. Kitas pastatas buvo tikrai ne medinis. Buvo kažkokia moteris, nežino ar vadovė, ar užsakovė, su kuria draugė buvo bendravusi. Atvažiavus pasiskambino, ji priėjo, atnešė krovinio važtaraštį, nes atvyko su priekaba ir akmuo priekaboje, buvo reikalingas dokumentas, parodė kur, sumokėjo ir išvažiavo. Važtaraštyje buvo nurodyta ką vežame – paminklą su borteliais, kaina nebuvo nurodyta. Paminklą statė patys. Užsakant paminklą su borteliais buvo duotas avansas nuo 400-600 Lt, tiksliai kiek nepamena. Užsakant buvo prašyta 600 Lt avanso, o turėjo 400 Lt, tai 400 Lt grynais buvo duota. Pinigai buvo paduoti moteriškei. Užsakant jis nedalyvavo, avansą davė draugė, nes jis grynuosius pinigus draugei padavė, kad paliktų avansą. Kiek dabar prisimena, kad davė 400 Lt. Taip, pasakoja iš draugės žodžių, kad avansas buvo duotas moteriai, nes prie išvažiuojant susitikti, šalia jo skambino ir bendravo. Jis tuo metu buvo pas tėvus Pakruojyje. Draugė pasakojo, kad tikrai nebuvo duoti jokie dokumentai, kai buvo paliktas avansas, tiesiog buvo duotas telefono numeris, kad už kurio laiko pasiskambinti, kad sužinoti, kada atsiimti. Jie norėjo iki lapkričio 1 d. suspėti pasistatyti. Užsakius, maždaug po mėnesio atsiėmė. Likusius 2800 Lt sumokėjome atvažiavus pasiimti paminklo. Su avansu galėjo gautis apie 3200 Lt. Grynais atsiskaitė. Dalyvavo galutiniame atsikaityme, šalia buvo, kai draugė padavė pinigus. Pinigai buvo paduoti pagyvenusiai, nedidelio ūgio, žilstelėjusiais, trumpesniais nei iki pečių plaukais moteriškei. Ši moteris padavė kelionės važtaraštį, atvažiavus ir pasiskambinus minėta moteris atėjo ir parodė jų gaminį. Draugė su ta moterimi bendraudavo telefonu, telefono numeris jos buvo ir tuo numeriu skambino. Atsiskaitymas vyko įmonės teritorijoje, nebuvo pildomi dokumentai. Važtaraštį gavo, bet neišsaugojo. Gal ir buvo ant važtaraščio rekvizitai, bet tai buvo senai, jo nelaikė, buvo nereikalingas. Važtaraštyje, kai pasižiūri, yra duomenys iš kokios įmonės vežama ir kas vežama. Kelionės važtaraštyje atsispindi, iš kur paimtas gaminys. Tikrai toks lapas buvo, o kas jame parašyta buvo, nepamena. Negavo ir neprašė apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Taip, tai buvo jo draugės motinos kapas. Kokybės, kainos, laiko atžvilgiu išsirinko. Užsakymą derino draugė. Taip, jis važiavo pasiimti ir patys be kitų pagalbos statė. Tikrai bendrovės pavadinimo neatsimena. Kaimas, į kurį važiavo pasiimti, prieš Joniškį ar už Joniškio, žino, kad nuo Šiaulių važiuojant po dešine. Ilgai ieškojo tiek internetu, tiek iš pažįstamu, skrajučių, laikraščių.-Dėl užsakymo draugė viena važiavo į Joniškį.

65Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip įmonės savininką. 2012 metais su vyru nusprendė sutvarkyti jos tėvų kapus, esančius ( - ) kapinėse, Joniškio r. Kadangi žinojo, kad ( - ), yra paminklų įmonė ( - ), į ją ir kreipėsi dėl kapų sutvarkymo. Ji su vyru nusprendė kapui užsakyti bortelius ir plyteles. Kartu su vyru į ( - ) kreipėsi 2012 m. pavasarį, balandžio mėn. pradžioje ji paskambino jiems ir susitarė, kad šios bendrovės darbuotojas atvažiuos jos paimti į namus ir nuvyks iki ( - ) kapinių apžiūrėti kapų. Pas ją atvyko kaltinamasis ir moteris, ir jie jų automobiliu nuvyko iki ( - ) kapinių. Jie viską apsižiūrėjo ir paaiškino, kad jų paslaugos kainuos 2000 litų. Tuo metu jie neprašė jokio avanso. Pamena, kad tuo metu ji jų prašė, kad atsiskaityti už darbus norėtų po metų. Jie sutiko, ir susitarė, kad darbus jie atliks iki 2012 metų birželio mėnesio. Panašiai po savaitės laiko ( - ) darbuotojas jai atvežė 2012 m. balandžio 12 d. sutartį, kurioje ji įsipareigojo sumokėti 2000 litų už atliktus darbus iki 2013-03-01 dienos. Ji ją pasirašė ir gavo vieną sutarties egzempliorių. Darbai buvo atlikti laiku. Vėliau pagal pasirašytą sutartį 2013-03-01 ji nuvyko į ( - ), kur sumokėjo 2000 litų, po ko jai buvo pateiktas kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad ji sumokėjo pinigus. Atsiskaitant pinigus padavė kaltinamajam. Ne iš karto atsiskaitė, po kapo sutvarkymo. Per vieną kartą sumokėjo visą sumą. Ji prašė palaukti galutinio atsiskaitymo. Sutartį, kad vėliau mokėjimas vyks, nepamena, kada surašė.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos V. Č. parodymus duotus 2013-05-16 ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo reikalinga tėvo kapui uždėti granito plokštę ( - ) kapinėse, Pakruojo r. Kadangi ji iš kalbų sužinojo, kad ( - ), yra paminklų įmonė, galimai UAB ( - ), į ją ir kreipėsi dėl granito plokštės užsakymo ir kitų kapo darbų plokštei uždėti. Kreipėsi 2012 m. rugsėjo ar rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena. Įmonės kontoroje bendravo su moterimi, gal K., kurios vardo neprisimena. Jai nurodė, kad nori granito plokštės bei kad jie jos išsirinktą plokštę pastatytų ant minėto kapo. Tuo metu jos sutarė, kad plokštė ir darbai kainuos 3500 litų. Tuo metu jokių dokumentų jos nesudarė ir niekur ji nepasirašinėjo, pinigų taip pat neėmė. Jie kažkur po mėnesio atliko darbus ir informavo, kad už darbus reikės sumokėti 3500 litų. Gavusi pranešimą, kad darbai atlikti, ji nuvyko į kapines apžiūrėti kapo. Įmonės atliktas darbas tiko, ji neturėjo jokių pretenzijų. Tikslios datos neprisimena, bet tai buvo 2012 metų rugsėjo - lapkričio mėn., kai ji nuvyko į paminklų įmonę sumokėti pinigus už atliktus kapo darbus. Nuvykus į įmonę, ten buvusiai kasininkei padavė grynais 3500 Lt. Ar sumokėjus pinigus jai buvo išrašyti atliktų darbų ir pinigų sumokėjimo patvirtinantys dokumentai, ji tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, tokių dokumentų ji namuose nerado ir negali pateikti (1 t., 165-166 b. l.).

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos G. K. parodymus duotus 2013-05-16 ikiteisminio tyrimo metu, kad apie įmonę ( - ) sužinojo iš kalbų, kad tokia įmonė yra, kad gamina ir stato paminklus. Kadangi reikėjo sutvarkyti vyro giminių kapus, ji kreipėsi į pastarąją bendrovę. Kapai, kuriuos reikėjo sutvarkyti, yra ( - ) k., Joniškio sen., Joniškio r. sav. 2012 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, jos vyras E. K. nuvyko į ( - ) esančią bendrovę užsakyti kapų sutvarkymą. Vėliau jis grįžo kartu su šios bendrovės darbuotojais, kurių vardų pavardžių ji nežino. Kartu su jais nuvyko į kapus, jie apžiūrėjo darbų atlikimo vietą ir paaiškino, kad darbai, kuriuos jie atliks, kainuos ne mažiau 500 litų. Po šio susitikimo praėjus dviem mėnesiams jie atliko darbus, paskambino telefonu ir informavo, kad baigė darbus ir nori atsiskaitymo. Jie apžiūrėjo kapus, atlikti darbai tenkino, tada vyras nuvyko į minėtą bendrovę ir sumokėjo jiems ne mažiau 500 litų. Kam padavė pinigus, ji nežino. Ar vyrui buvo pateikti kokie dokumentai, patvirtinantys darbų atlikimą ir pinigų sumokėjimą, nežino, nes jų nematė (2 t., 180-181 b. l.).

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo G. G. parodymus duotus 2013-07-09 ikiteisminio tyrimo metu, kad ( - ), yra tokia įmonė, kuri gamina paminklus. 2012 metais ( - ) jis buvo užsisakęs paminklą su borteliais, tačiau kuriuo metų laiku, tiksliai nepamena. Dėl užsakymo tarėsi su moterimi, apie 40-50 m. amžiaus. Paminklą su borteliais ( - ) pastatė kapinėse, esančiose ( - ) k., Joniškio r. Dėl paslaugų teikimo sutartis sudaryta nebuvo, tik buvo užsirašytas jo mobilaus ryšio telefono numeris. Kiek pamena, visus pinigus (4000 Lt) jis sumokėjo grynaisiais, tai pačiai ( - ) moteriškei, kai buvo atlikti visi darbai ir jokie dokumentai nebuvo pildomi, todėl dokumentų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo ( - ) 4000 litų, jam niekas neišrašė ir jis jų neturi. Avanso jis nemokėjo (2 t., 13 b. l.).

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos A. V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-09 duotus parodymus, kad 2012 metais jos sūnėnas V. L. pasiūlė jai ( - ), įsikūrusią ( - ), kaip tvarkingai atliekančią paslaugas, susijusias su kapų tvarkymu. ( - ) V. L. mirė, todėl ji iš šios firmos užsisakė granito plokštelę. Tikslios užsakymo datos nepamena. Bendravo su moterimi, kurios duomenų nepamena. Granitinė plokštelė buvo pritvirtinta prie šeimos paminklo Joniškio kapinėse. Ji nedalyvavo, kai buvo atliekami darbai. Ji nepamena, ar buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo. Padavė šios firmos darbuotojai 100 Lt avanso. Užsakymas buvo vykdomas apie porą mėnesių ir kiek konkrečiai kainavo įsigyta produkcija, negali nurodyti. Neprisimena, ar gavo dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą, nes į tai neatkreipė dėmesio (1 t., 189 b. l.).

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos G. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-05 duotus parodymus, kad su ( - ) turėjo susitikimą dėl to, kad pas juos užsisakinėjo antkapius savo mirusiems giminaičiams. Ji 2012 metais užsisakė ( - ) teikiamas paslaugas. 2012 metais ji su šia bendrove pasirašė sutartį dėl paslaugų teikimo. 2012-06-25 sutartis Nr. 14 pasirašyta jos. Ant sutarties pasirašė ji ir ( - ) direktorius H. S. ( - ) k. kapinėse, Joniškio r., buvo atliekami darbai už 7000 litų. Ji sumokėjo 100 Lt avansą, kam tiksliai sumokėjo, nepamena. Užsakymas buvo įvykdytas per kokius pusę metų. Ji už paslaugas sumokėjo 2013 m. kovo 22 d., ( - ) patalpose. Ant išduoto kvito Nr. 0001846 pasirašė kasininkė A. K. (2 t., 4, 5, 6 b. l.).

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos D. N. parodymus duotus 2013-07-10 ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. viduryje (tiksliai nepamena) nuvyko į ( - ), kad užsisakyti paminklą mirusio vyro kapui, esančiam ( - ) k., Joniškio r. Įmonės, kurioje užsakė darbus ir paminklą, pavadinimo nepamena. Į ( - ) kapines atvyko įmonės darbuotoja, moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nepamena. Atvykusi moteris apžiūrėjo ir išmatavo kapą, ir su ja sutarė, kad jie išlies tvorelės pamatą, pastatys paminklą, uždės akmeninę tvorelę. Jokios sutarties nesurašė, tik ji esant kapuose moteriai padavė 500 Lt avansą. Jokio kvito jai neišrašė. Įmonės darbuotojai darbus atliko 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Apie 2012 m. spalio 15 d. minėta moteris atvyko į jos namus ir ji jai sumokėjo už atliktus darbus (kapo sutvarkymą), paduodama moteriai į rankas 6000 Lt. Viso bendroje sumoje buvo sumokėta 6500 Lt. Jai joks dokumentas ar čekis dėl atliktų darbų ir sumokėtų pinigų nebuvo išrašytas. Jokių dokumentų iš minėtos įmonės nebuvo gavusi tomas (2 t., 23 b. l.).

72Iš 2014-02-10 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas J. S. apklausos pas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis apie 6 metus dirbo UAB ( - ), jo pareigos buvo menininkas. Iš darbo išėjo 2013 metais, vasario mėnesį. Jį buvo įdarbinęs savininkas H. S., kuris žadėjo mokėti iš pradžių po 3500 litų atlyginimo, po to mokėjo tik 3000 litų. Po to, 2012 metais jis jam didino algą iki 5000 litų. Ant pačio galo pradėjo nemokėti, tai moka, tai nemoka, tik po 1000 litų duoda, todėl jie pradėjo pyktis ir išsiskyrė. Bet jam už visą darbą už mėnesį atlyginimo neatidavė. Ir per tuos 6 metus jis beveik nebuvo atostogose, žodžiu, atsiskaitymo negavo. Buhalterė jam įteikė tuščią lapelį, kuriame jis padėjo parašą. Buvo streso būsenoje ir pasirašė, kad greičiau išeiti iš ten. Bet ten buvo gal trys klaidos padarytos, o jis klaidų nedaro, jie matyt bandė panašų raštą padaryti. Dirbo dailininku, jam duodavo plokštes paminklų, darydavo skulptūras arba pagražinimus, formas. Pjaustydavo formas, visą laiką dirbo lauke bet kokiomis sąlygomis, užtat jam būdavo tokia didelė alga. Pasirašydavo, kad gaudavo po 350-400 litų, pasirašydavo ant visų priedų, buhalterės išduotų. Realiai gaudavo visada 3000 litų į rankas, reguliariai sumokėdavo kiekvieną mėnesį, tik ant pačio galo nebemokėjo. Į atostogas neišleisdavo, o išeidavo per prievartą. Jei išleidžia, turi mokėti atostoginius, o atostoginių jis nematė 5 metus. Algą 5000 litų pradėjo mokėti užpraeitų metų gegužės mėnesį, sumokėdavo kiekvieną mėnesį 5000 litų. Atlyginimą po 3000-5000 litų jam išmokėdavo savininkas H. S. kabinete ar ateidavo į darbo vietą. Mokėdavo kiekvieną mėnesį, išskyrus žiemą, kai nebūdavo darbo. Būdavo toks tabelis, buhalterė atnešdavo ir jis pasirašydavo, kad gavo po 350-400 litų, tas sumas matydavo. Į rankas duodavo kitą sumą. Alga jam buvo padidinta, nes jam neužteko tų pinigų, pradėjo namuose dirbti po truputį, truputį sau papildomai užsidirbti. Šefas sužinojo ir kad nebūtų konkurencijos pasiūlė didesnę sumą su ta sąlyga, kad jis nedirbtų namuose. Jis sutiko ir daugiau namuose nedirbo, užtat ir mokėjo didesnę sumą. Tyrėja jam rodė kasos pajamų orderį, kad jis gavęs 9000 litų, bet jis jų negavo. Kasos pajamų orderyje jis nerašė nieko. Parašas ant kasos pajamų orderio tikrai ne jo. Jis yra menininkas ir labai gerai žino savo parašą, ant to dokumento jo parašo nėra. Kad jis gaudavo 3000-5000 litų algos, gali paliudyti žmona, dar gali paliudyti darbuotojas A., kurio pavardės nežino. Jei jie su viršininku pykdavosi, A. jam asmeniškai atnešdavo pinigus, jei nesipykdavo, pinigus atnešdavo viršininkas 1 t., 38-40 b. l.).

73Iš 2014-03-14 akistatos tarp liudytojų J. S. ir A. B. protokolo matyti, kad akistatos metu liudytojai liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t. y. liudytojas A. B. paaiškino, kad jis UAB ( - ) direktoriaus H. S. prašymu nėra davęs ar perdavęs pinigų J. S., o liudytojas J. S. paaiškino, kad jam dirbant UAB ( - ) dailininku, jam A. B. yra gal tris kartus perdavęs grynuosius pinigus sumomis po 3000 Lt, iš kurių du kartus perdavė darbo vietoje, o vieną kartą pinigus atvežė pas jį į namus, esančius ( - ) k., Joniškio r., perduodamas jam pinigus A. B. sakydavo, kad „J., tai yra tavo alga“ (1 t., 50-51 b. l.).

74Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. Ž. pateikė: 2012-08-02 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001774, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš A. Ž. priėmė 2000 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001490, ir 2012-08-02 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001490, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. Ž. iš pardavėjo ( - ) nupirko akmens paminklą, kurio vertė 2000 Lt su PVM (1 t., 63-65 b. l.).

75Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. V. pateikė: 2013-02-28 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001829, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš R. V. priėmė 7000 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001528, 2013-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001528, kurioje nurodyta, kad pirkėjas R. V. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 7000 Lt su PVM, ir 2012-04-19 sutartį Nr. 3, sudarytą tarp UAB ( - ) ir R. V., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklo komplektą ir sutvarkyti kapavietę už 7000 Lt, o R. V. įsipareigojo iki 2013-02-25 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 77-80 b. l.).

76Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja B. O. pateikė: 2013-03-01 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001831, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš B. O. priėmė 4000,01 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001531, 2013-03-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001531, kurioje nurodyta, kad pirkėjas B. O. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 4000,01 Lt su PVM, ir 2012-05-07 sutartį Nr. 4, sudarytą tarp UAB „( - ) ir B. O., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklo komplektą ir sutvarkyti kapavietę už 4000 Lt, o B. O. įsipareigojo iki 2013-02-28 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 95-99 b. l.).

77Iš 2013-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. G. pateikė: 2013-03-05 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001834, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš S. G. priėmė 1000 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001534, 2013-03-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001534, kurioje nurodyta, kad pirkėjas S. G. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklą, kurio vertė 1000 Lt su PVM, ir 2012-05-07 sutartį Nr. 5, sudarytą tarp UAB ( - ) ir S. G., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklą už 1000 Lt, o S. G. įsipareigojo iki 2013-03-05 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 111-114 b. l.).

78Iš 2013-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. E. U. pateikė: 2013-03-06 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001837, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš R. E. U. priėmė 300 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001537, 2013-03-06 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001537, kurioje nurodyta, kad pirkėjas R. E. U. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko poliruotas akmens plokštes, kurių vertė 300 Lt su PVM, ir 2012-06-20 sutartį Nr. 11, sudarytą tarp UAB ( - ) ir R. E. U., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti akmens plokštę už 300 Lt, o R. E. U. įsipareigojo iki 2013-03-04 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 142-145 b. l.).

79Iš 2013-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. G. pateikė: 2013-05-14 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001876, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš A. G. priėmė 1300 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001564, 2013-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001564, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. G. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 1300 Lt su PVM, ir 2012-06-29 sutartį Nr. 18, sudarytą tarp UAB ( - ) ir A. G., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklą ir bortelius už 1300 Lt, o A. G. įsipareigojo iki 2013-05-15 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 156-160 b. l.).

80Iš 2013-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. Ž. pateikė: 2013-05-13 kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ) Nr. 0001868, kuriame nurodyta, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš A. Ž. priėmė 900 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001557, 2013-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001557, kurioje nurodyta, kad pirkėja A. Ž. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklą, kurio vertė 900 Lt su PVM, ir 2012-06-27 sutartį Nr. 14, sudarytą tarp UAB ( - ) ir A. Ž., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklą už 900 Lt, o A. Ž. įsipareigojo iki 2013-06-13 sumokėti už atliktą darbą (1 t., 169-173 b. l.).

81Iš liudytojos A. Š. pateiktos vizitinės kortelės matyti, kad antroje kortelės pusėje ranka padarytas įrašas „400 litų gavau“ ir padėtas kaltinamojo H. S. parašas (2 t., 50 b. l.; 5 t., 162 b. l.).

82Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų UAB ( - ) pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, PVM deklaracijų (FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoti ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų už 2010-2012 m. matyti, matyti, kokius duomenis UAB ( - ) įrašė į minėtas deklaracijas ir jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (3 t., 13-113 b. l.).

83Iš 2013-10-10 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/96 „Dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, matyti, kad specialistas atlikęs UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateikė sekančias išvadas:

  • Šios išvados 12 priede surašyti iš viso 39 asmenys, už paminklų gamybą, jų pastatymą ir kitas kapų tvarkymo paslaugas sumokėję bendrovei ( - ) iš viso 100 510,00 Lt, kurių UAB ( - ) neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą.
  • Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, UAB ( - ) vadovo pareigas vykdė H. S..

84Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės vyr. buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas. Uždarosios akcinės bendrovės ( - ) buhalterinę apskaitą, laikotarpiu 2010-01-01 iki 2013-02-20, tvarkė A. K..

  • UAB ( - ) nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“:

851. Jeigu UAB ( - ) suteikė priede Nr.12 išvardintiems asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas ir gavo už tai atlygį grynais pinigais 2011 m. – 1 700,00 Lt, 2012 m. – 98 810,00 Lt, iš viso 100 510,00 Lt, iš jų ( Lt ):

862011 m.

872012 m.

88iš viso:

89Pardavimo pajamų

901 404,96

9181 661,15

9283 066,11

93PVM

94295,04

9517 148,85

9617 443,89

97Iš viso:

981 700,00

9998 810,00

100100 510,00

101ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, o pinigų priėmimo operacijų neįformino kasos pajamų orderiais bei šių operacijų neįrašė į bendrovės buhalterinė apskaitą, tai bendrovė ( - ) neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis 2011 m. 1 404,96 Lt pardavimo pajamų ir 295,04 PVM, 2012 m. 81 661,15 Lt pardavimo pajamų ir 17 148,85 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais 2011 m. 1 700,00 Lt, 2012 m. 98 810,00 Lt priėmimo į kasą operacijų ir jų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

102Dėl UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintų ir bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų: 2011 m. 1 404,96 Lt, 2012 m. 81 661,15 Lt, PVM 2011 m. 295,04 Lt, 2012 m. 17 148,85 Lt, ir grynų pinigų priėmimo į kasą: 2011 m. 1700,00 Lt, 2012 m. 98 81,00 Lt, iš dalies negalima nustatyti vieneto – uždarosios akcinės bendrovės ( - ), veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 ir 2012 metus.

1032. Jeigu UAB ( - ) 2012 m. suteikė priede Nr.13 išvardintiems 7 asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų už 23 500,00 Lt (19 421,47 pardavimo pajamos, 4018,53 PVM) ir 2012 m. gavo už tai atlygį grynais pinigais 21 500,00 Lt (išskyrus P. L.) ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais –PVM sąskaitomis faktūromis, o 21 500,00 Lt pinigų priėmimo operacijų neįformino kasos pajamų orderiais bei šių operacijų neįrašė į bendrovės buhalterinė apskaitą, tai bendrovė ( - ) neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis 2012 m. 19 421,47 Lt pardavimo pajamų ir 4 018,53 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais 21 500,00 Lt priėmimo į kasą operacijų ir jų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

104Dėl UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintų ir 2012 m. bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų 19 421,47 Lt, ir 21 500,00 Lt grynų pinigų priėmimo į kasą, iš dalies negalima nustatyti vieneto – uždarosios akcinės bendrovės ( - ), veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

1053. Jeigu bendrovės ( - ) direktorius H. S. faktiškai sumokėjo bendrovės darbuotojui J. S. darbo užmokesčio 2010 ir 2011 metais po 27 000,00 Lt, 2012 m. 36 000,00 Lt, o 2013 m. vasario mėn. 1 000,00 Lt, iš viso 91 000,00 Lt, tai H. S. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 100 991,02 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. 30 835,41 Lt, 2011 m. 30 821,56 Lt., 2012 m. 43 092,51 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformino ir į buhalterinę apskaitą įtraukė 3 758,45 Lt didesnę apskaičiuoto darbo užmokesčio sumą, nei faktiškai turėjo apskaičiuoti, tai yra įformino neįvykusias ūkines operacijas; apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 76 680,22 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio: 2010 m. 23 434,91 Lt, 2011 m. 23 351,42 Lt, 2012 m. 32 750,31 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformino 2 856,42 Lt didesnę faktiškai išmokėto darbo užmokesčio sumą.

106Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nevykdymo – dėl be apskaitos dokumentų J. S. išmokėto ir į buhalterinę apkaitą neįtraukto 2010 m. 23 434,91 Lt, 2011 m. 23 351,42 Lt, 2012 m. 32 750,31 Lt, o 2013 m. apskaitos dokumentais įformintų neįvykusių 2 856,42 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų, bei dėl buhalterinės apskaitos neįforminto ir į buhalterinę apskaitą neįtraukto J. S. apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. 30 835,41 Lt, 2011 m. 30 821,56 Lt, 2012 m. 43 092,51 Lt, bei dėl 2013 m. apskaitos dokumentais įformintos ir į buhalterinę apskaitą įtrauktos neįvykusios 3 758,45 Lt darbo užmokesčio apskaičiavimo operacijos, iš dalies negalima nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metų sausio-vasario laikotarpius.

  • Jeigu UAB ( - ) priede Nr.12 surašytiems asmenims suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų 2011 m. už 1 700 Lt, 2012 m. už 98 810,00 Lt ir gavo tokio pat dydžio atlygį, bet šių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, tai UAB ( - ) pateiktose 2011 ir 2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo 2011 m. 1 405 Lt, o 2012 m. 81 661 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę.

107Jeigu UAB ( - ) priede Nr. 13 surašytiems asmenims suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų 2012 m. už 23 500 Lt bet šių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, tai UAB ( - ) pateiktoje 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 2012 m. deklaravo 19 421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę

1082011 m.

1092012 m.

110Deklaruota pajamų

111293 980

112253 874

113Turėjo būti deklaruota pajamų

114295 385

115354 956

116Deklaravo pajamų mažiau:

1171 405

118101 082

119Deklaruota nuostolių:

120597 559

121657 661

122Turėjo būti deklaruota

123596 154

124556 579

125Deklaruota nuostolių daugiau:

1261 405

127101 082

128Kadangi bendrovė ( - ) 2012 metais dirbo nuostolingai, dėl neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų, tyrimo metu papildomai pelno mokesčio neapskaičiuojama.

  • Jeigu UAB ( - ) priede Nr. 12 surašytiems asmenims suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų 2011 m. už 1 700 Lt, 2012 m. už 98 810,00 Lt ir gavo tokio pat dydžio atlygį, tai bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir valstybės biudžetui nesumokėjo 17 739 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš jų: 2011 m. – 295 Lt, 2012 m. – 17 444 Lt.

129Jeigu UAB ( - ) direktorius H. S., darbuotojui J. S. be buhalterinės apskaitos dokumentų (mokėjimo žiniaraščių) mokėjo darbo užmokestį, tai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnį, būtų papildomai apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio 15 134 Lt, iš jų: 2010 m. – 4 625 Lt, 2011 m. – 4 609 Lt, 2012 m. – 6 464 Lt, 2013 m. – 564 Lt permokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų papildomai apskaičiuota 40 368 Lt, iš jų 2010 m. – 12 328 Lt, 2011 m. – 12 314 Lt, 2012 m. – 17 228 Lt, 2013 m. – 1 502 Lt permoka (3 t., 149-192 b. l.).

130Iš 2013-11-04 specialisto apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. Č. paaiškinimai, matyti, kad specialistė, atlikusi UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, paaiškino, kad jeigu liudytojas J. S., bendrovės ( - ) J. S. vardu išrašytame 2013-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 8, kaip pinigų gavėjas nepasirašė ir žodžiais įrašytos gautinos pinigų sumos nerašė, bei kasos išlaidų orderyje nurodytą 9 538,11 Lt sumą gavo ne J. S., o nenustatytas asmuo, tai pinigų išmokėjimo operacija vyko ne apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Tai yra, 2013-02-01 kasos išlaidų orderyje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, nes juose nurodyti duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės. Bendrovė ( - ), įtraukdama į apskaitą 2013-02-01 kasos išlaidų orderį Nr.8, išrašytą J. S. vardu, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Dėl bendrovės ( - ) J. S. vardu išrašyto 2012-02-01 kasos išlaidų orderio Nr. 8, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, įrašymo į bendrovės ( - ) buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ( - ) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-20 (3 t., 193-194 b. l.).

131Iš 2014-04-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. 11Š-40 (14) matyti, kad specialistas, atlikęs 2013-02-01 kasos išlaidų orderio Nr. 8 rašysenos tyrimą, pateikė išvadą, kad nustatyti, ar tirti pateiktame 2013-02-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 8 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė J. S., H. S., A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima (3 t., 198-200 b. l.).

132Iš 2014-06-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis H. S. pateikė:

133- 2012-06-25 sutartį Nr. 14, sudarytą tarp UAB ( - ) ir G. Z., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse atlikti 2 kapo dengimus už 7000 Lt, o G. Z. įsipareigojo iki 2013-03-15 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001546, kurioje nurodyta, kad pirkėja G. Z. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko kapo dengimą, kurio vertė 7000 Lt su PVM;

134- nepasirašytą 2012-05-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001471, kurioje nurodyta, kad pirkėja D. G. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko bortelius, kurių vertė 1900 Lt su PVM, nepasirašytą 2012-05-23 kasos pajamų orderį serija ( - ) Nr. 0001746, kurioje nurodyta, kad buhalterė A. K. priėmė iš D. G. 900 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001471, ir nepasirašytą 2012-04-26 kasos pajamų orderį serija ( - ) Nr. 0001727, kurioje nurodyta, kad buhalterė A. K. priėmė iš D. G. 1000 Lt avansą už paminklo statymą;

135- 2012-05-24 sutartį Nr. 7, sudarytą tarp UAB ( - ) ir A. K., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti akmens bortelius už 1700 Lt, o A. K. įsipareigojo iki 2013-03-01 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-03-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001529, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. K. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko bortelius, kurių vertė 1700 Lt su PVM;

136- 2012-05-24 sutartį Nr. 8, sudarytą tarp UAB ( - ) ir S. T., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti akmens paminklą už 3600 Lt, o S. T. įsipareigojo iki 2013-03-01 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-03-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001533, kurioje nurodyta, kad pirkėja S. T. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklą, kurio vertė 3600 Lt su PVM;

137- 2012-06-25 sutartį Nr. 13, sudarytą tarp UAB ( - ) ir N. K., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti akmens paminklo komplektą už 1500 Lt, o N. K. įsipareigojo iki 2013-03-10 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-03-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001540, kurioje nurodyta, kad pirkėja N. K. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 1500 Lt su PVM;

138- 2012-06-29 sutartį Nr. 19, sudarytą tarp UAB ( - ) ir G. Š., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklą ir bortelius už 3000 Lt, o G. Š. įsipareigojo iki 2013-06-25 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001572, kurioje nurodyta, kad pirkėjas G. Š. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklą, kurio vertė 3000 Lt su PVM;

139- 2012-06-28 sutartį Nr. 15, sudarytą tarp UAB ( - ) ir R. P., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklo komplektą už 4000 Lt, o R. P. įsipareigojo iki 2013-06-13 sumokėti už atliktą darbą, ir nepasirašytą 2013-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001558, kurioje nurodyta, kad pirkėjas R. P. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 4000,01 Lt su PVM;

140- 2012-06-28 sutartį Nr. 16, sudarytą tarp UAB ( - ) ir V. G., pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti paminklo komplektą už 3000 Lt, o V. G. įsipareigojo iki 2013-05-13 sumokėti už atliktą darbą, sutarties pabaigoje užsakovu yra nurodyta jau M. G., ir nepasirašytą 2013-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001559, kurioje nurodyta, kad pirkėjas M. G. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 3000 Lt su PVM (4 t., 64-97 b. l.).

141Iš liudytojos N. K. teismo posėdžio metu pateiktos 2012-06-25 sutarties Nr. 13, sudarytos tarp UAB ( - ) ir N. K., matyti, kad UAB ( - ) įsipareigojo ( - ) kapinėse pagaminti akmens paminklo komplektą už 1500 Lt, o N. K. įsipareigojo iki 2013-03-10 sumokėti už atliktą darbą; iš liudytojos pateikto 2013-03-15 kasos pajamų orderio serija ( - ) Nr. 0001844 matyti, kad buhalterė/kasininkė A. K. iš N. K. priėmė 1500 Lt už prekes pagal sąskaitą ( - ) Nr. 0001540; ir iš liudytojos pateiktos 2013-03-15 PVM sąskaitos-faktūros serija ( - ) Nr. 0001540 matyti, kad pirkėja N. K. iš pardavėjo UAB ( - ) nupirko akmens paminklo komplektą, kurio vertė 1500 Lt su PVM (5 t., 15, 16, 17 b. l.).

142Iš 2015-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto Ekspertizės akto Nr. 11Š-37 (15) matyti, kad ekspertai, atlikę 2013-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 8 esančių rankraštinių įrašų rašysenos ekspertizę, padarė išvadą, kad UAB ( - ) 2013-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 8 (3 t., 160 b. l.) rankraštinius įrašus „devyni tūkstančiai penki šimetai trysdešimt aštuoni“ eilutėje „Gavau“ parašė ne J. S., ne H. S., ne A. K., o kitas asmuo (6 t., 82-84 b. l.).

143Dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje

144Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

145Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

146Teismas, įvertinęs kaltinamojo H. S., liudytojų bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, specialisto išvadas, kitus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis H. S., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

147Nors kaltinamasis H. S. savo kaltę ir neigė, teigdamas, kad jis neturi jokių žinių apie buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis visiškai pasitikėjo UAB ( - ) dirbančia buhaltere A. K., be to, iškėlė versiją, kad visi bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai buvo ne UAB ( - ), o R. G., dirbančio pagal patentą ar verslo liudijimą, klientai, ir būtent šis asmuo bylos nagrinėjimo metu apklaustiems liudytojams suteikė paslaugas, būtent šiam asmeniui liudytojai sumokėjo už jo suteiktas paslaugas ir būtent šio asmens už paslaugas gauti pinigai nebuvo įforminti ir įtraukti į apskaitą, tačiau šios kaltinamojo H. S. gynybinės versijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

148Liudytojai O. B. J., S. T., R. N., S. G., R. E. U., V. G., G. Š., R. P., A. Š. parodė, kad jiems atvykus į UAB ( - ) jie bendravo su pačiu H. S., pastarasis jiems aprodė bendrovėje esančius pagamintus paminklus, kai kuriems liudytojams nubraižė paminklo ar kapo sutvarkymo eskizus, sutarė dėl paslaugų kainos, su kai kuriais liudytojais kaltinamasis vyko į kapines, kur viską išmatavo, o liudytojai O. B. J., V. G., G. Š., A. Š. parodė, kad kaltinamajam H. S. grynais pinigais sumokėjo ir avansą, nors tai patvirtinančių dokumentų liudytojams nebuvo išrašyta, avanso mokėjimo ūkinė operacija įstatymo nustatyta tvarka neįforminta. Liudytoja A. Š. teismui net pateikė kaltinamojo H. S., kaip UAB ( - ) direktoriaus vizitinę kortelę, kurios antroje pusėje kaltinamasis H. S. savo parašu patvirtino, kad 400 Lt avansą iš šios liudytojos gavo. Nors kaltinamasis ir teigia, kad diena, kada liudytoja A. Š. atvyko į bendrovę ir davė avansą, buvo šeštadienis, kontoroje nieko nebuvo ir nebuvo įmanoma išrašyti kasos pajamų orderio, tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia faktas, kad šiai liudytojai apskritai nebuvo išrašytas joks dokumentas, patvirtinantis, kad ji už jai suteiktas UAB ( - ) paslaugas sumokėjo 6000 Lt, tame tarpe ir avansą, ūkinės operacijos įstatymo nustatyta tvarka neįformintos buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į apskaitą.

149Kaltinamojo H. S. kaltę apgaulingai tvarkius UAB ( - ) buhalterinę apskaitą patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai apie tai, kad ji labai retai ji iš klientų imdavo avansus, o jei ir imdavo, tai visada buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderius. Tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai O. B. J., P. V. K., N. K., R. V., A. J., B. O., I. Š., K. B., K. G., T. D., V. D., A. Ž., D. G., I. P., A. V. L., E. R., V. G., G. Š., D. K., V. N., D. N., M. G., A. Š., P. M. parodė, kad iš jų buvo paimtos pinigų sumos grynais kaip avansas už darbus, tačiau kasos pajamų orderiai nebūdavo išrašomi arba išrašomi jau daug vėliau, t. y. atlikus darbus, susimokėjus visą sumą už atliktus darbus, arba 2013 metais, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas H. S. atžvilgiu. Be to, kaip patvirtino liudytojos R. K., A. K., kurios dirba UAB ( - ) atitinkamai vadybininke ir buhaltere, UAB ( - ) nebuvo jokios rašytinės tvarkos ar instrukcijos, kaip turi būti elgiamasi tokiais atvejais, kai klientas nori sumokėti avansą už darbus ir paslaugas, kurias atliks UAB ( - ), šis faktas tik patvirtina, kad H. S., kaip UAB ( - ) direktorius, netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB ( - ), buhalterinė apskaita UAB ( - ) buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.

150Kaltinamojo H. S. kaltę netinkamai organizavus UAB ( - ) buhalterinę apskaitą taip pat patvirtina ir tai, kad daliai teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (R. V., B. O., S. G., L. P., E. R. U., A. G., A. Ž., S. T., N. K., G. Š., A. K.), kuriems 2012 m. buvo suteiktos paslaugos ir už šias paslaugas liudytojai pilnai atsiskaitė 2012 metais, sutartys, kasos pajamų orderiai, sąskaitos-faktūros, buvo pateikti tik 2013 m. kovo-gegužės mėnesiais, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsiskaitymo dokumentus liudytojams vežė ne tik liudytoja R. K., bet ir pats kaltinamasis H. S.. Liudytoja N. K. parodė, kad jai pateiktoje sąskaitoje-faktūroje yra nurodyta 1500 Lt paslaugų kaina, nors ji sumokėjo 2200-2300 Lt, liudytoja R. N. už suteiktas paslaugas sumokėjo 3500 Lt, o nurodyta – 1000 Lt, S. G. sumokėjo 2900 Lt, o nurodyta – 1000 Lt, A. Ž. sumokėjo 8000 Lt, nurodyta 2000 Lt. Kai kurie liudytojai parodė, kad jiems patiems reikėjo UAB ( - ) darbuotojų prašyti, kad šie išrašytų jiems atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. Be to, kaip parodė liudytoja R. K., tarp jos, H. S. ir A. K. buvo žodinis susitarimas sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose, kaip pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl 2012 m. atliktų ir pilnai apmokėtų darbų surašyti tik 2013 metais, kas patvirtina, jog kaltinamasis H. S. sąmoningai, tiesiogine tyčia apgaulingai tvarkė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą.

151Kaltinamojo H. S. netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą patvirtina ir tai, kad kai kurie liudytojai grynuosius pinigus už atliktus darbus padavė kapinėse paslaugas suteikusiems darbuotojams, tačiau šios ūkinės operacijos nebuvo įformintos apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į bendrovės apskaitą,

152Kaltinamojo H. S. iškeltos versijos, neva visi bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai buvo ne UAB ( - ), o R. G., dirbančio pagal patentą ar verslo liudijimą, klientai, ir neva būtent šis asmuo bylos nagrinėjimo metu apklaustiems liudytojams suteikė paslaugas, būtent šiam asmeniui liudytojai sumokėjo už jo suteiktas paslaugas ir būtent šio asmens už paslaugas gauti pinigai nebuvo įforminti ir įtraukti į apskaitą, kaip jau buvo minėta anksčiau, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jai atvykus į UAB ( - ), ji bendravo su kaltinamuoju H. S., pastarasis priėmė jos užsakymą, braižė kapavietės sutvarkymo brėžinius, pasakė paslaugų kainą – 8000 Lt, tačiau visus kitus klausimus ji derino su R. G., pastarajam sumokėjo visus pinigus už suteiktas paslaugas, o kasos pajamų orderis ir sąskaita faktūra buvo išrašytos UAB ( - ) vardu (1 t., 64, 65 b. l.). Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl kapavietės sutvarkymo ji bendravo su moterimi ir vyru su barzdele (R. G.), tačiau pinigus už suteiktas paslaugas grynais pinigais sumokėjo moteriai, jokie dokumentai jai nebuvo išrašyti. Liudytoja R. T. parodė, kad jai atvykus į UAB ( - ), ten buvę darbuotojai nurodė, kad dėl užsakymo ji turi bendrauti su vyru su barzdele (R. G.), šiam vyrui ji ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas, paprašius, kad jai išrašytų dokumentą, patvirtinantį kokios paslaugos jai buvo suteiktos ir kiek kas kainavo, pastarasis vyras viską surašė ranka ant popieriaus lapelio. Liudytoja V. G. parodė, kad pradžioje bendravo su kaltinamuoju H. S., jis jai padėjo išsirinkti akmenį paminklui, H. S. sumokėjo avansą už darbus, tačiau jai joks dokumentas nebuvo išrašytas, kapinėse išmatavimus atliko moteris, vėliau bendravo su R. G., kuriam sumokėjo likusią sumą už suteiktas paslaugas, tai patvirtinančių dokumentų negavo. Liudytoja V. N. parodė, kad dėl kapavietės sutvarkymo paslaugų bendravo tiek su H. S., tiek su moterimi, atlikus kapavietės sutvarkymo darbus, pas ją į namus atsiimti pinigų už suteiktas paslaugas atvyko vyriškis su barzdele (R. G.), ji pasiskambino moteriai, su kuria viską derino, ir paklausė, ar tam vyriškiui galima sumokėti pinigus, moteris patvirtino, kad vyriškis yra dailininkas ir jam galima sumokėti pinigus. Visos šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. G. dirbo UAB ( - ) naudai, jis dirbo kartu tiek su H. S., tiek su kitais UAB ( - ) darbuotojais, atskirais atvejais net buvo išrašyti, nors ir su netiksliais duomenimis, atsiskaitymo dokumentai.

153Kaltinamasis H. S. savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neigė motyvuodamas tuo, kad ( - ), yra net trys įmonės, teikiančios paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas, dalis liudytojų UAB ( - ) pavadinimo negalėjo nurodyti, todėl galimai liudytojams paslaugas suteikė ne UAB ( - ), o kitos įmonės, esančios ( - ). Tačiau šią kaltinamojo H. S. versiją paneigia tai, kad dalis liudytojų nurodė, kad dėl paminklų gamybos ir/ar kapavietės sutvarkymo bendravo su pačiu H. S., su R. K., daliai liudytojų buvo įteiktos vizitinės kortelės, kuriose buvo nurodyta UAB ( - ), daliai liudytojų 2013 m. UAB ( - ) darbuotojai atvežė sutartis, kasos pajamų orderius, sąskaitas-faktūras, išrašytas UAB ( - ), dauguma liudytojų aiškiai nurodė, kaip atrodė įmonės, kurioje jie užsakė paslaugas, aplinka, pastatas, pastato vidus ir pan., todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad liudytojai paslaugas bei paminklus pirko būtent iš UAB ( - ).

154Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo J. S.. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013-02-01 gavo žymiai didesnį darbo užmokestį, nei yra nurodyta UAB ( - ) buhalteriniuose dokumentuose, tuo labiau, kad tokius liudytojo parodymus patvirtina liudytojos Ž. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvada dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, specialistės J. Č. duoti paaiškinimai. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu davė aiškius ir pagrįstus parodymus, dėl kokių priežasčių jam buvo mokamas 3000 Lt, o vėliau ir 5000 Lt darbo užmokestis. J. S. darbo specifiką: darbas lauke, jo darbo pobūdis – kūrybinis, dirbdavo nenormuotomis darbo valandomis, savaitgaliais, leidžia vertinti, kad 3000-5000 Lt atlyginimas už tokį darbą yra realus, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas atlyginimas neatitinka tikrovės. Be to, kaip matyti iš nuoseklių ir neprieštaringų liudytojų J. S. bei Ž. S. parodymų, vien iš oficialiai apskaitytų šeimos pajamų jų šeima negalėtų pragyventi, o J. S. neįpirktų darbo įrankių.

155Ekspertizės išvada patvirtino, kad UAB ( - ) 2013-02-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 8 pasirašė ne J. S., rankraštinius įrašus padarė ne J. S., ne H. S., ir ne A. K., kas patvirtina, jog atsiskaitymo su J. S. nebuvo, dokumento duomenys neatitinka tikrovės, operacija įtraukta į bendrovės apskaitą pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 3 d. nuostatas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-04 iki 2013-02-20.

156Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai ir pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota.

157Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį kilti būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų; 2) dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

158Iš aukščiau nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis H. S., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į UAB ( - ) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2011 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2012-04-24) ir už 2012 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2013-05-30), žinomai neteisingus duomenis apie UAB ( - ) pajamas ir pelną ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į neapskaitytų bendrovės gautų pajamų, neapskaityto darbo užmokesčio ir išvengtų mokesčių dydį, H. S., kaip įmonės vadovo, veiksmai visiškai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 str. 1 d.) nusikalstamos veikos sudėtį.

159Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje

160Sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

161Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo 66, 69, 70, 72, 89, 95-113, 139 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16-18 straipsniai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 414, 5112, 5124, 1721, 1723, 1729, 17210, 17216, 1731, 17311, 1886 straipsniai. Kita vertus, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.

162Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

163Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad H. S. veikoje netinkamai organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. į buhalterinę apskaitą neįtraukiant visų ūkinių operacijų, sumokant į apskaitą neįtrauktą atlyginimą J. S. yra visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad, nuspręsdamas dalį ūkinių operacijų neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, dalį atlyginimo J. S. mokėti neoficialiai, kaltinamasis H. S. neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką. Konstatuotina, kad, sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus, ne visų ūkinių operacijų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo pripažinimas turtiniu sukčiavimu pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“ šioje byloje nėra teisingas. Toks kvalifikavimas pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų. Atsižvelgiant į neapskaitytų bendrovės gautų pajamų, neapskaityto darbo užmokesčio ir išvengtų mokesčių dydį, H. S., kaip įmonės vadovo, veiksmai visiškai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 str. 1 d.), taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) nusikalstamų veikų sudėtis. Toks teisinis vertinimas atitinka ir daugybę teismų praktikos pavyzdžių tokio pat ar panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).

164Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis H. S. dėl jam inkriminuoto sukčiavimo išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

165Dėl civilinių ieškinių

166Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 11691,38 EUR (40368 Lt) civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 11691,38 EUR turtinės žalos (4 t., 2-3 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys grindžiamas bylos medžiaga, jį patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, todėl jis yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo H. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priteisiant 11691,38 EUR turtinės žalos.

167Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 9520,68 EUR (32873 Lt) civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 9520,68 EUR turtinės žalos (4 t., 9-10 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys grindžiamas bylos medžiaga, jį patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, todėl jis yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo H. S. valstybės biudžetui priteisiant 9520,68 EUR turtinės žalos.

168Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

169Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

170Skirdamas bausmę H. S. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį – padaryti vienas apysunkis, vienas nesunkus nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (4 t., 16 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (4 t., 18 b. l.), nėra įtrauktas į Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registrą (4 t., 21 b. l.), dirbantis (4 t., 19 b. l.). Įvertindamas tai, kad nenustatyta kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti už abi veikas paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas asmenims, padariusiems nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

171H. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

172Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo H. S. turtą paliktinas galioti iki visiško ieškinių atlyginimo.

1732014-10-23, 2014-10-30, 2014-11-07 ir 2015-01-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimis liudytojams R. P., S. G., E. S., D. N., J. M. ir L. P. buvo paskirtos 5 MGL dydžio baudos už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties, kurias liudytojai prašo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai teisiamajame posėdyje nedalyvavo vieną kartą ir dėl pateisinamų priežasčių, teismo vertinimu, šių priemonių taikymas nebereikalingas ir paskirtos baudos yra naikintinos.

174Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB ( - ) (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

175Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Nutarė

176H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

177pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766,00 EUR) dydžio baudą;

178pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883,00 EUR) dydžio baudą.

179Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir H. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3766,00 EUR) dydžio baudą.

180H. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

181Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš H. S. 11691,38 EUR (vienuolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 38 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto naudai.

182Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš H. S. 9520,68 EUR (devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų 68 ct) žalos atlyginimo valstybės naudai.

183H. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

184Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į H. S. turtą palikti galioti iki visiško civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistų sumų atlyginimo.

185Liudytojams R. P., S. G., E. S., D. N., J. M., L. P. paskirtas baudas panaikinti.

186Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentus – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ( - ).

187Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

1. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,... 3. dalyvaujant prokurorams Astai Mickevičiūtei, Viktorui Roščenkovui,... 4. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 5. H. S., asmens kodas ( - ), gim. ( - ) Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos... 6. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1... 7. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 8. H. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą,... 9. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio... 10. t. y. 2011 m. ir 2012 m. suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų... 11. be to, 2012 metais suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų... 12. be to, sumokėjo bendrovės darbuotojui J. S. darbo užmokesčio: 2010 m. –... 13. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio... 14. t. y. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne... 15. dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto,... 16. Be to, H. S., laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 20 d.,... 17. H. S. kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m.... 18. Kaltinamasis H. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotų... 19. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį H. S.... 20. Liudytoja O. B. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metais į... 21. Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. kovo ar balandžio... 22. Liudytojas P. V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metų... 23. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį mirė... 24. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena įvykio... 25. Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta... 26. Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta... 27. Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio... 28. Liudytoja T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. vasarą,... 29. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik... 30. Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsakė gaminį... 31. Liudytoja D. M. (G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį... 32. Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pažįstamų žmonių... 33. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. kovo mėnesį... 34. Liudytoja L.-M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio... 35. Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš... 36. Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra... 37. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta,... 38. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo... 39. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo... 40. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo... 41. Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta,... 42. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta,... 43. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 44. Liudytoja B. O. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo... 45. Liudytoja R. E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį vieną... 46. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo... 47. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta... 48. Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta,... 49. Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra... 50. Liudytoja K. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo... 51. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta... 52. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta.... 53. Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo... 54. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta,... 55. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra... 56. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta... 57. Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju jokių... 58. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus dirbo pas... 59. Liudytoja Ž. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras J. S., su... 60. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nuo 2011-11-14... 61. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės darbuotojas.... 62. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1999 m. pagal darbo... 63. Specialistė J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo išvadą... 64. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad užsakė antkapių... 65. Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta,... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 72. Iš 2014-02-10 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas J. S.... 73. Iš 2014-03-14 akistatos tarp liudytojų J. S. ir A. B. protokolo matyti, kad... 74. Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A.... 75. Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R.... 76. Iš 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja B.... 77. Iš 2013-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S.... 78. Iš 2013-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R.... 79. Iš 2013-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas... 80. Iš 2013-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A.... 81. Iš liudytojos A. Š. pateiktos vizitinės kortelės matyti, kad antroje... 82. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų UAB ( -... 83. Iš 2013-10-10 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės... 84. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už... 85. 1. Jeigu UAB ( - ) suteikė priede Nr.12 išvardintiems asmenims paminklų... 86. 2011 m.... 87. 2012 m.... 88. iš viso:... 89. Pardavimo pajamų... 90. 1 404,96... 91. 81 661,15... 92. 83 066,11... 93. PVM... 94. 295,04... 95. 17 148,85... 96. 17 443,89... 97. Iš viso:... 98. 1 700,00... 99. 98 810,00... 100. 100 510,00... 101. ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais –... 102. Dėl UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintų ir bendrovės... 103. 2. Jeigu UAB ( - ) 2012 m. suteikė priede Nr.13 išvardintiems 7 asmenims... 104. Dėl UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintų ir 2012 m.... 105. 3. Jeigu bendrovės ( - ) direktorius H. S. faktiškai sumokėjo bendrovės... 106. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1... 107. Jeigu UAB ( - ) priede Nr. 13 surašytiems asmenims suteikė paminklų gamybos... 108. 2011 m.... 109. 2012 m.... 110. Deklaruota pajamų... 111. 293 980... 112. 253 874... 113. Turėjo būti deklaruota pajamų... 114. 295 385... 115. 354 956... 116. Deklaravo pajamų mažiau:... 117. 1 405... 118. 101 082... 119. Deklaruota nuostolių:... 120. 597 559... 121. 657 661... 122. Turėjo būti deklaruota... 123. 596 154... 124. 556 579... 125. Deklaruota nuostolių daugiau:... 126. 1 405... 127. 101 082... 128. Kadangi bendrovė ( - ) 2012 metais dirbo nuostolingai, dėl neapskaitytų ir... 129. Jeigu UAB ( - ) direktorius H. S., darbuotojui J. S. be buhalterinės apskaitos... 130. Iš 2013-11-04 specialisto apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti FNTT prie... 131. Iš 2014-04-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus... 132. Iš 2014-06-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis... 133. - 2012-06-25 sutartį Nr. 14, sudarytą tarp UAB ( - ) ir G. Z., pagal kurią... 134. - nepasirašytą 2012-05-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija ( - ) Nr. 0001471,... 135. - 2012-05-24 sutartį Nr. 7, sudarytą tarp UAB ( - ) ir A. K., pagal kurią... 136. - 2012-05-24 sutartį Nr. 8, sudarytą tarp UAB ( - ) ir S. T., pagal kurią... 137. - 2012-06-25 sutartį Nr. 13, sudarytą tarp UAB ( - ) ir N. K., pagal kurią... 138. - 2012-06-29 sutartį Nr. 19, sudarytą tarp UAB ( - ) ir G. Š., pagal kurią... 139. - 2012-06-28 sutartį Nr. 15, sudarytą tarp UAB ( - ) ir R. P., pagal kurią... 140. - 2012-06-28 sutartį Nr. 16, sudarytą tarp UAB ( - ) ir V. G., pagal kurią... 141. Iš liudytojos N. K. teismo posėdžio metu pateiktos 2012-06-25 sutarties Nr.... 142. Iš 2015-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto Ekspertizės akto... 143. Dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222... 144. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako... 145. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 146. Teismas, įvertinęs kaltinamojo H. S., liudytojų bylos nagrinėjimo metu... 147. Nors kaltinamasis H. S. savo kaltę ir neigė, teigdamas, kad jis neturi jokių... 148. Liudytojai O. B. J., S. T., R. N., S. G., R. E. U., V. G., G. Š., R. P., A.... 149. Kaltinamojo H. S. kaltę apgaulingai tvarkius UAB ( - ) buhalterinę apskaitą... 150. Kaltinamojo H. S. kaltę netinkamai organizavus UAB ( - ) buhalterinę... 151. Kaltinamojo H. S. netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą... 152. Kaltinamojo H. S. iškeltos versijos, neva visi bylos nagrinėjimo metu... 153. Kaltinamasis H. S. savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas... 154. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo J. S.. Teismas neturi pagrindo... 155. Ekspertizės išvada patvirtino, kad UAB ( - ) 2013-02-01 kasos išlaidų... 156. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą,... 157. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220... 158. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų... 159. Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 160. Sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į... 161. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia... 162. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu... 163. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad H. S. veikoje netinkamai organizuojant... 164. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis H. S. dėl jam... 165. Dėl civilinių ieškinių... 166. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių... 167. Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 168. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai... 169. Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 170. Skirdamas bausmę H. S. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas... 171. H. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki... 172. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo H. S. turtą paliktinas... 173. 2014-10-23, 2014-10-30, 2014-11-07 ir 2015-01-15 Joniškio rajono apylinkės... 174. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (... 175. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 176. H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 177. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 100... 178. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 50... 179. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2... 180. H. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 181. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių... 182. Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 183. H. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 184. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į H. S. turtą palikti galioti iki... 185. Liudytojams R. P., S. G., E. S., D. N., J. M., L. P. paskirtas baudas... 186. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB... 187. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...