Byla 2K-646/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Linai Baužienei,

3dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

4išteisintajam R. J. ir jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei,

5išteisinto juridinio asmens R. J. individualios įmonės „K.“ (nuo 2010 m. liepos 23 d. - UAB „B. U.G.“) atstovei advokatei Erikai Jasiūtei,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

7R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

8R. J. individuali įmonė „K.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

9Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) - 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

10R. J. individuali įmonė „K.“ buvo nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) - 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Iš R. J. individualios įmonės „K.“ išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4447,59 Lt.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12R. J. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė R. J. individualios įmonės „K.“ buhalterinę apskaitą, t. y., būdamas R. J. įmonės „K.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) savininku ir veikdamas juridinio asmens – minėtos įmonės naudai, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 6 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, R. J. įmonės „K.“ darbuotojoms pats mokėdamas atlyginimus, dalį išmokėto darbo užmokesčio – 5797,73 Lt, nesurašydamas atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, tyčia neįrašė R. J. įmonės „K.“ buhalterinėje apskaitoje, o būtent: 2008 m. sausio-gruodžio mėn., 2009 m. sausio-kovo mėn. Ž. I. išmokėjo 1830,96 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; 2008 m. sausio-liepos mėn. J. S. išmokėjo 718,90 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; 2008 m. sausio-lapkričio mėn., 2009 m. sausio mėn. G. P. išmokėjo 3247,87 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; taip iš viso dėl 5797,73 Lt neoficialiai išmokėtų atlyginimų neįrašymo į buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti R. J. įmonės „K.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2008 m. ir 2009 m. sausio-kovo mėn.; tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė įmonės darbuotojoms dalį gautų pajamų R. J. įmonės „K.“ prekybos vietoje, esančioje ( - ), neužfiksuoti kasos aparatu ir tai pažymėti sąsiuvinyje, dėl to dalies pajamų tyčia neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, t. y. nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. spalio 27 d. prekių pardavimo neįformino apskaitos dokumentais (elektroninio kasos aparato kvitais) ir buhalterinėje apskaitoje neparodė 27598,70 Lt įplaukų, gautų už parduotas prekes, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti R. J. įmonės „K.“ veiklos ir turto už 2009 m. sausio-spalio mėn.

13Taip pat jis pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y.: būdamas R. J. įmonės „K.“ savininku ir veikdamas juridinio asmens – minėtos įmonės naudai, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 m. sausio 1 d. - spalio 31 d. laikotarpiu siekdamas išvengti 4447,59 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis langelyje „PVM apmokestinami tiekimai“, o būtent neįrašė, kad gavo 27 598,70 Lt pajamų, kurių neįformino apskaitos dokumentais bei neįrašė į buhalterinę apskaitą, ir nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, 2008 m., siekdamas išvengti 1703,75 Lt išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FRO0573) už 2008 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, iš viso 2008 m. sumažino išmokas 7098,98 Lt ir pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, 2009 m., siekdamas išvengti 170,05 Lt išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FRO0573) už 2009 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, iš viso 2009 m. sumažino išmokas 809,76 Lt ir pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

14Taip pat jis, būdamas R. J. įmonės „K.“ savininku ir veikdamas juridinio asmens – minėtos įmonės interesais, apgaule R. J. įmonės „K.“ naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldė, t. y., nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. spalio 27 d. duodamas nurodymus įmonės darbuotojams prekių pardavimo neįforminti apskaitos dokumentais (elektroninio kasos aparato kvitais), buhalterinėje apskaitoje neparodė 27598,70 Lt įplaukų, tokiu būdu apgaule R. J. įmonės „K.“ naudai įgijo 4447,59 Lt svetimo turto (pridėtinės vertės mokesčio).

15R. J. individuali įmonė „K.“ (nuo 2010 m. liepos 23 d. – UAB „B. U.G.“, įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atstovaujama savininko R. J., apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. R. J. įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, R. J. įmonės „K.“ darbuotojoms pats mokėdamas atlyginimus, dalį išmokėto darbo užmokesčio – 5797,73 Lt, neužfiksuodamas atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, tyčia neįrašė R. J. įmonės „K.“ buhalterinėje apskaitoje, o būtent: 2008 m. sausio-gruodžio mėn., 2009 m. sausio-kovo mėn. Ž. I. išmokėjo 1830,96 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; 2008 m. sausio-liepos mėn. J. S. išmokėjo 718,90 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; 2008 m. sausio-lapkričio mėn., 2009 m. sausio mėn. G. P. išmokėjo 3247,87 Lt didesnį darbo užmokestį, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose; ir iš viso dėl 5797,73 Lt neoficialiai išmokėtų atlyginimų neįrašymo į buhalterinę apskaitą iš dalies nebuvo galima nustatyti R. J. įmonės „K.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2008 m. ir 2009 m. sausio-kovo mėn.; be to, R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, nurodė įmonės darbuotojoms dalį gautų pajamų R. J. įmonės „K.“ prekybos vietoje, esančioje ( - ), neužfiksuoti kasos aparatu ir tai atžymėti sąsiuvinyje, dėl to dalies pajamų tyčia neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, t. y. nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. spalio 27 d. prekių pardavimo neįformino apskaitos dokumentais (elektroninio kasos aparato kvitais) ir buhalterinėje apskaitoje neparodė 27 598,70 Lt įplaukų, gautų už parduotas prekes, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti R. J. įmonės „K.“ veiklos ir turto už 2009 m. sausio-spalio mėn.

16Taip pat R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. R. J. įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 m. sausio 1 d. - spalio 31 d. laikotarpiu siekdamas išvengti 4447, 59 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis langelyje „PVM apmokestinami tiekimai“, o būtent neįrašė, kad gavo 27 598,70 Lt pajamų, kurių neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, ir nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2008 m., siekdamas išvengti 1703,75 Lt išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FRO0573) už 2008 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, iš viso 2008 m. sumažino išmokas 7098,98 Lt ir pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 m., siekdamas išvengti 170,05 Lt išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FRO0573) už 2009 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį, iš viso 2009 m. sumažino išmokas 809,76 Lt ir pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

17Taip pat R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., įgijo turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldė, t. y. R. J. įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas R. J. įmonės „K.“ vardu, jos interesais, nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. spalio 27 d. duodamas nurodymus įmonės darbuotojams prekių pardavimo neįforminti apskaitos dokumentais (elektroninio kasos aparato kvitais), buhalterinėje apskaitoje neparodė 27 598,70 Lt įplaukų, tokiu būdu apgaule R. J. įmonės „K.“ naudai įgijo 4447,59 Lt svetimo turto (pridėtinės vertės mokesčio).

18Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį be pakeitimų. Prokurorė, aptardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio turinį bei argumentus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimus, nesilaikė nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme BPK taisyklių ir išteisinamąjį nuosprendį surašė pažeisdamas BPK 331 straipsnio nuostatas.

19Prokurorė teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu R. J. ir juridinis asmuo - R. J. individuali įmonė „K.“ buvo pagrįstai nuteisti už nusikalstamas veikas, nurodytas atitinkamai apkaltinamajame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra teisingai konstatuota, kad R. J. ir įmonės „K.“ atstovės R. Ž. nurodytos aplinkybės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų yra paneigtos liudytojų Ž. I., J. S., G. P. parodymais, specialistės D. B. paaiškinimu ir šios specialistės, atlikusios įmonės „K.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, išvadomis, įmonės „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, akistatų protokolais tarp Ž. I. ir R. J., tarp J. S., G. P. ir R. J.. Prokurorė teigia, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog liudytojos Ž. I., J. S. ir G. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie joms mokėtą neoficialų darbo užmokestį ir nepaneigė anksčiau nurodytų aplinkybių apie tai, kad R. J. joms faktiškai mokėjo atlyginimą, didesnį už tą atlyginimą, kuris būdavo nurodytas darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad įmonės „K.“ savininko R. J. nurodymu neapskaitydavo dalies parduodamų prekių kasos aparatu ir kad byloje pateiktuose sąsiuviniuose prekės, pažymėtos kaip „išimtos“, reiškia parduotas prekes be dokumento - kasos aparato kvito, o sumos, nurodytos prie prekių, pažymėtų kaip „išimtos“, reiškia už šias prekes gautus pinigus, kuriuos vėliau pasiimdavo R. J. arba jo žmona G. J.. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai ir logiškai aptarti liudytojų Ž. I., J. S., G. P. parodymų nežymūs ir neesminiai neatitikimai tarp ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotųjų, išsamiai išanalizuota, kodėl atmetami su darbo santykiais susijusių ir šeimos narių liudytojų parodymai. Kasatorė pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai aptartos išteisintųjų R. J. ir įmonės „K.“ atstovės iškeltos prielaidos dėl liudytojų Ž. I., J. S. ir G. P. parodymų nepatikimumo. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimui keliamų reikalavimų, pagrįstai nurodė, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, jog liudytojos Ž. I., J. S. ir G. P. būtų suinteresuotos melagingai apkaltinti R. J..

20Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik dalies įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimu ir nepagrįstai nevertino kitų įrodymų (specialistės išvadų ir jos paaiškinimų, rašytinių dokumentų), kuriais buvo grindžiama išteisintųjų kaltė. Be to, išteisinamajame nuosprendyje nenurodyti jokie argumentai, dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl liudytojų Ž. I., J. S., G. P. parodymuose esančių neatitikimų. Kasatorė teigia, kad jeigu apygardos teismui kilo abejonių dėl šių liudytojų parodymų pakeitimo motyvų ir pagrindų, šios instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir tokiu būdu pašalinti bet kokias abejones ar kilusius neaiškumus. Apeliacinės instancijos teismas, tik apsiribodamas minėtų parodymų neatitikimų išvardijimu ir nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kai kurių aplinkybių, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad išteisinamajame nuosprendyje neaptartos ir neišanalizuotos aplinkybės, kuriomis remiantis apygardos teismas padarė priešingą, nei buvo padaręs apylinkės teismas, išvadą dėl liudytojų Ž. I., J. S. ir G. P. parodymų neobjektyvumo. Apygardos teismas tik apsiribojo teiginiais, jog yra buvę nesutarimų, tarp išteisintojo R. J. ir minėtų liudytojų tarnybiniais klausimais, nepagrįstai neatsižvelgdamas, kad nė viena liudytoja neužsiminė apie tokius konfliktus, kurie duotų pagrindo manyti, jog jos apkalba R. J.. Prokurorė pažymi, kad visos dėl parodymų apie žinomai melagingą liudijimą pasirašiusios proceso dalyvės nurodė apie neutralius santykius su R. J.. Kartu kasatorė nurodo ir tai, kad šių tarpusavio santykių vertinimui, turinčiam įtakos liudytojų parodymų visumos vertinimui, reikšmės turi ir tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal kurios nors iš liudytojų, kurių parodymais buvo grindžiama R. J. ir jo įmonės kaltė, pareiškimą, o remiantis operatyvine informacija. Prokurorės nuomone, Šiaulių apygardos teismo teiginiai apie apkaltinamojo nuosprendžio liudytojų R. J., G. J., I. G., Z. K. bei R. G. parodymų vertinimą, yra nemotyvuoti ir deklaratyvūs. Kasatorė teigia, kad pastarųjų liudytojų parodymais siekiama padėti išvengti R. J. ir jo įmonei „K.“ baudžiamosios atsakomybės. Nurodydama liudytojos E. A. darbo R. J. įmonėje „K.“ laikotarpį, prokurorė teigia, kad šios liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliacinės instancijos teismo nurodytų liudytojų R. J., G. J., I. G., Z. K. bei R. G. parodymų, o apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė E. A. parodymais. Be to, apygardos teismas nenurodė, kokiais dar kitais byloje esančiais duomenimis, be liudytojų E. A., R. J., G. J., I. G., Z. K. bei R. G. parodymų, grindžia savo išvadas dėl įrodymų vertinimo išteisintųjų naudai. Taip apygardos teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisyklės, bet ir nuosprendžių turiniui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje, apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsamiai aptarė ir įvertino įrodymų visetą, tinkamai kvalifikavo R. J. ir jo įmonės „K.“ veikas ir priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to kasatorė teigia, kad Šiaulių apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje padarė esminius BPK 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus.

21Kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl BPK 376 straipsnio nuostatų ir įrodymų vertinimo

23Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

24Iš kasacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl R. J. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jo vadovaujamos įmonės „K.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį R. J. ir jo vadovaujamai įmonei dėl šių kaltinimų, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą. Prokurorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išsamiai aptaria liudytojų parodymus, specialisto išvadas ir jo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus duomenis, analizuoja faktines bylos aplinkybes, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savo versijas ir išvadas dėl šių įrodymų vertinimo.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas netikrina žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumo, t. y. netiria ir nevertina įrodymų, iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių. Minėta, kad apskųstus teismų sprendimus kasacinės instancijos teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. sprendžiama, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nuosprendis formos ir turinio prasme atitinka BPK įtvirtintus reikalavimus, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar pirmosios instancijos teisme teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

26Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kolegija atmeta prokurorės argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus (liudytojų J. S., G. P., Ž. I., G. J. ir kt. parodymus), dalies byloje esančių duomenų (specialisto išvadų ir jo paaiškinimų ir kt.) iš viso nevertino, todėl padarė, prokurorės nuomone, netinkamas išvadas. Byloje esantys duomenys ir teismų sprendimų turinys rodo, kad būtent pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms pritaria kasatorė, pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžių surašymo taisykles: įrodymus vertino neišsamiai, išskirtinai prioritetą suteikė tik liudytojų J. S., G. P., Ž. I. nenuosekliems ir prieštaringiems tarpusavyje bei byloje surinktų duomenų visetui parodymams, beje, tik jų pagrindu buvo atliktos specialisto išvados, ir remdamasis tik šiais įrodymais grindė tiek R. J., tiek jo įmonės „K.“ kaltę, nevertindamas jį ir minėtą juridinį asmenį teisinančių duomenų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, palygino juos tarpusavyje, įvertino juos kaip visumą ir nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių R. J. ir jo įmonės „K.“ kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo ir sukčiavimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių prokurorės teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, darydamas išvadas ignoravo bylai reikšmingas aplinkybes ir kt. Kasatorės nepritarimas teismo sprendimui nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė BPK nuostatas. Palyginusi kasacinio skundo argumentus su teismų nuosprendžių turiniu ir kita bylos medžiaga, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK, tarp jų ir BPK 20 straipsnio, reikalavimų pažeidimus ar netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

27Dėl BK 20 straipsnio taikymo

28Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nustatytos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė iškyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Taigi yra dvi esminės juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų grupės: viena - susijusi su subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniais požymiais, o kita apibūdina pačią veiką, jos padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar naudos jam). Paprastai asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje teisingai nustatęs, jog nėra surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių R. J., veikusio jo vadovaujamos įmonės „K.“ vardu ir interesais, kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai šį juridinį asmenį išteisino, nepadarius jam nusikalstamą veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

30Dėl apeliacinio proceso

31BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalauja patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo nurodyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių baudžiamojo proceso nuostatų apeliacinės instancijos teismas laikėsi. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas, nes nei valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, nei kiti proceso dalyviai tokio tyrimo atlikti neprašė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai nepažeisti. Apeliacinės instancijos teismas R. J. ir jo vadovaujamos įmonės „K.“ apeliacinius skundus išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma minėtų proceso dalyvių apeliaciniuose skunduose, teismo nuosprendyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakė.

32BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

33Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis nuosprendis paliktinas galioti.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Linai Baužienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,... 4. išteisintajam R. J. ir jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei,... 5. išteisinto juridinio asmens R. J. individualios įmonės „K.“ (nuo 2010 m.... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222... 8. R. J. individuali įmonė „K.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu R. J.... 10. R. J. individuali įmonė „K.“ buvo nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokuroro,... 12. R. J. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas... 13. Taip pat jis pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y.: būdamas R. J.... 14. Taip pat jis, būdamas R. J. įmonės „K.“ savininku ir veikdamas juridinio... 15. R. J. individuali įmonė „K.“ (nuo 2010 m. liepos 23 d. – UAB „B.... 16. Taip pat R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J.,... 17. Taip pat R. J. individuali įmonė „K.“, atstovaujama savininko R. J.,... 18. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 19. Prokurorė teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d.... 20. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo... 21. Kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl BPK 376 straipsnio nuostatų ir įrodymų vertinimo ... 23. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina... 24. Iš kasacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su apeliacinės... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas netikrina... 26. Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kolegija... 27. Dėl BK 20 straipsnio taikymo ... 28. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nustatytos BK 20... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje... 30. Dėl apeliacinio proceso... 31. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalauja patikrinti bylą tiek, kiek to... 32. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 33. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos...