Byla 2K-99/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistųjų L. J. ir D. U. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J., D. U. ir R. B. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleistas pagal J. P. laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

4D. U. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

5L. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

6Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

7L. J. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

8D. U. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, bei nuteistųjų L. J. ir D. U. gynėjo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,S.“ medicinos centro generaliniu direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkto nuostatas, UAB „S.“ medicinos centro darbuotojai bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal jo 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 (toliau – Įsakymas Nr. 3) buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi ir darbą su elektroniniu kasos aparatu, ir kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis iš fizinių asmenų gautų pinigų už jiems suteiktas medicinos paslaugas nebūtų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu ir nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neįtraukti į apskaitą grynieji pinigai būtų atiduodami jam.

11Be to, jis, suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdamas, kad, neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia, padedant D. U., organizavo apgaulingą UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad, gavus iš fizinių asmenų pinigus už jiems suteiktas paslaugas, nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais – nebūtų įforminamos ir UAB „S.“ medicinos centro kasoje į apskaitą įtrauktos nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d. už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos: nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d. nepateikė duomenų įmonės vyriausiosioms finansininkėms D. J. ir N. S. už 223 kartus fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų pinigų, dėl to šios, būdamos suklaidintos, apskaitos registruose neužregistravo duomenų apie UAB „S.“ medicinos centro nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d. 223 kartus už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų pinigų, iš viso 75 970,20 Lt. Be to, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. jis davė žodinius nurodymus UAB „S.“ medicinos centro apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 (toliau – Įsakymas Nr. 30) buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi ir UAB „S. medicinos centras“ darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos išmokėti. L. J., vykdydama jo žodinį nurodymą, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. 61 kartą priskaičiavo 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio ir už minėtą darbo laikotarpį nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 kartą išmokėto 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį išmokėjo pati (L. J.) arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jo ir L. J. nusikalstamos veikos pobūdžio, ir UAB „S.“ medicinos centro apskaitos registre „Kasos knyga“ neįrašė duomenų apie darbuotojams išmokėtą 29 639,04 Lt darbo užmokestį bei nepateikė šių duomenų įmonės vyriausiajai finansininkei N. S., dėl to ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams už darbą nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. išmokėtą 29 639,04 Lt darbo užmokestį, neparodytą buhalterinėje apskaitoje. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimų, pagal jo (R. B.) organizuojamą buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12Taip pat jis nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., tyčia pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., vykdydamas ūkinę finansinę veiklą bei veikdamas per įmonės vyriausiąsias finansininkes D. J. ir N. S., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „S.“ medicinos centro buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75 970,20 Lt pajamų, į 2006, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną ir elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (toliau – VMI), t. y. UAB „S.“ medicinos centras nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neparodė apmokestinamojo pelno 41 834,75 Lt ir neapskaičiavo bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 6275,21 Lt pelno mokesčio; nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neparodė apmokestinamojo pelno 22 992,50 Lt ir neapskaičiavo bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 3448,88 Lt pelno mokesčio.

13Be to, jis, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, padedant L. J., nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. įmonės darbuotojams išmokėjo 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, neužfiksuoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, ir vyr. finansininkei N. S. nepateikė duomenų apie 61 kartą darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl to ši, būdama suklaidinta, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio – 9342,97 Lt ir į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir ją elektroniniu būdu pateikė VMI, t. y. 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nenurodė 11 943,20 Lt ir išskaičiuoto pajamų mokesčio 3000,11 Lt; 2007 m. gruodžio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje nenurodė išmokėtų 10 539,98 Lt ir išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų 3000,11 Lt; 2008 m. sausio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje nenurodė išmokėtų 1650,77 Lt ir išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų 3963,35 Lt; 2008 m. vasario mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje nenurodė išmokėtų 9725,00 Lt ir išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų 2379,51 Lt.

14Be to, jis, pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) 9 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo“ nuostatas, 2007 m. gruodžio-2008 m. sausio, vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt, padedant apskaitininkei L. J., neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų 12 912,46 Lt ir nepriskaičiavo bei nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų 1103,31 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų (toliau – ir VSDSDF) lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2008 m. sausio 4 d. užpildytoje ir 2008 m. sausio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir VSDFV) pateiktoje VSDSDF finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje nenurodė 10 539,98 Lt ir VSDSDF įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo VSDSDF įmokų 4078,22 Lt; 2008 m. balandžio 10 d. užpildytoje ir tą pačią dieną elektroniniu būdu VSDFV pateiktoje VSDSDF lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 nenurodė 26 275,77 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 9937,55 Lt. Tokia savo veika jis į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir jas pateikė VMI bei VSDFV.

15L. J. nuteista už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y., būdama UAB ,,S.“ medicinos centro apskaitininke, pagal Įsakymą Nr. 30 atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, privalėdama surašyti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai rašyti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo R. B. pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimus, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikta iškreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščius ir pridengdama R. B. sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams: nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. R. B. žodiniu nurodymu 61 kartą priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, 61 kartą ji pati arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, išmokėjo iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, neužregistravo šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įmonės kasos knygoje ir nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S., dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neįregistravo šių ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, šių patirtų išlaidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, šių ūkinių operacijų neįregistravo nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Taip ji pridengdama R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, iš anksto žinodama, kad R. B. jos pateikiami neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, R. B. nurodymu pateikė jam žinomai neteisingus oficialius ir teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turėdama tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl to nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

16Taip pat ji nuteista už tai, kad, siekdama padėti R. B. išvengti mokesčių, į finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, ataskaitų pateikimą, padėjo R. B. pažeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo“ reikalavimus, 2007 m. gruodžio-2008 m. sausio, vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt ir nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt ir VSDSDF lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV - 2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: 2008 m. sausio 4 d. užpildytoje ir 2008 m. sausio 10 d. VSDFV pateiktoje VSDSDF lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje nenurodė 10 539,98 Lt bei VSDSDF įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo VSDSDF įmokų – 4078,22 Lt; 2008 m. balandžio 10 d. užpildytoje ir tą pačią dieną VSDFV pateiktoje VSDSDF lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 nenurodė 26 275,77 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt. Tokia savo veika ji, padėdama R. B. išvengti mokesčių, finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir jas pateikė VSDFV.

17D. U. nuteista už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y., būdama UAB ,,S.“ medicinos centro bendruomenės slaugytoja ir pagal Įsakymą Nr. 3 atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, pagal Aprašo 5 punkto reikalavimus, privalėdama atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo R. B. pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.” medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos suvestinius registrus – sąsiuvinius ir, pridengdama R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams: nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d., vykdydama R. B. žodinį nurodymą, 223 kartus už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neapskaitė elektroniniu kasos aparatu gautų pinigų, iš viso 75 970,20 Lt, šiuos pinigus registravo neoficialiuose registruose – sąsiuviniuose, taip pridengdama R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą gautų įplaukų, ir iš anksto žinodama, kad jos pateikiami R. B. neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sąsiuvinius, turėdama tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl to nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

18Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius mano, kad apygardos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnį), nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

19Vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismų praktika (kasacinė byla Nr. 2K-511/2011) ir nurodydamas jo laiduotoją J. P. charakterizuojančius duomenis, kasatorius teigia, kad šioje byloje yra visi pagrindai jam taikyti minėto baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, viso proceso metu jo parodymai buvo nuoseklūs, todėl pagal teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-539/2006, 2K-193/2010, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010) tai turi būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, patvirtina ir tai, jog per trumpą laiką jis atlygino padarytą žalą. Kasatorius pažymi, kad jis pats nusprendė nefiksuoti visų gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, iš šių pajamų išmokėti atlyginimus ir neteisingai užpildyti ataskaitas. Apie tokį sumanymą jo vadovaujamo centro darbuotojams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes visus įmonės finansinius reikalus jis tvarkė pats, dėl to pagalbos nieko neprašė ir su niekuo nesitarė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas G. K. ir D. U. bei L. J.. Kasatorius teigia, kad tai, jog apygardos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad jis nenurodė nusikalstamos veikos bendrininkų, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-P-82/2010), verčia jį nusižengti moralinėms nuostatoms ir pateikti melagingus duomenis, nurodant, jog nekalti asmenys jam padėjo vykdyti nusikalstamas veikas vien tam tikslui, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu kasaciniame skunde nuteistasis nurodo laiką, kada jis atlygino žalą (tuoj pat po pateiktos specialisto išvados), motyvus, dėl kurių jis nusikalto (ypač sunki medicinos centro finansinė padėtis ir noras išsaugoti visus centro darbuotojus, kad jie neliktų be darbo ir atlyginimo), pažymi savo amžių, sveikatos būklę, darbo ir veiklos pobūdį ir tai, kad anksčiau jis nėra teistas ir (ar) baustas administracine tvarka. Jo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktų sąlygos. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendis, kuriuo jis pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

20Kasaciniu skundu nuteistoji L. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

21Kasatorė teigia, kad byloje nenustatyta, jog ji, vykdydama generalinio direktoriaus nurodymus, suvokė tokiais veiksmais padedanti jam vykdyti nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių jos tyčią ir susitarimą veikti bendrai. Todėl nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog darydama jai inkriminuojamus nusikaltimus, ji suvokė nusikalstamo veikimo pobūdį bei, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams. Kartu kasatorė teigia, kad tokia teismo išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Nuteistoji nurodo, kad liudytojais apklausti UAB „S.“ medicinos centre dirbę gydytojai patvirtino, jog įsidarbinant medicinos centre dėl darbo sąlygų ir atlyginimo jie kalbėjosi tik su R. B.. Šis patvirtino minėtas aplinkybes bei parodė, kad tik jis sugalvojo nuslėpti dalį medicinos centre gaunamų pajamų ir nefiksuoti jų buhalterinėje apskaitoje. Apie tokį jo sumanymą nežinojo nei asmenys, tiesiogiai tvarkę medicinos centro buhalterinę apskaitą ir būdami už tai atsakingi, nei ji, tik vykdžiusi generalinio direktoriaus paliepimus ir nurodymus. Kasatorė tvirtina, kad jai nebuvo žinoma apie įmonėje apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą, į deklaracijas bei ataskaitas ji įrašydavo tokius duomenis, kokius nurodydavo pats generalinis direktorius. Byloje nustatyta, kad UAB „S.“ medicinos centro buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausiosios finansininkės D. J. ir N. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios, nors ir būdamos tiesiogiai atsakingos už buhalterinės apskaitos vedimą, nesuprato R. B. nusikalstamų ketinimų. Dėl to kasatorė teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių jos suvokimą apie direktoriaus R. B. ketinimus apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir padėjimą jam siekti šių tikslų. Kasatorė pažymi ir tai, kad tik R. B. buvo atsakingas už apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų teisingą apskaičiavimą ir sumokėjimą bei pateikimą VSDFV teisingų duomenų VSDSDFV lėšų finansinėse ataskaitose. Kasatorė teigia nežinojusi, kad R. B. vykdo nusikalstamą veiką, nes jis ją patikino, jog visus pinigus užfiksuoja buhalterinėje apskaitoje. Taip pat jai nebuvo žinoma, ar būdavo ir kokiu būdu buvo parodomi apskaitoje iš klientų gaunami pinigai ir kokiu pagrindu buvo išmokamas darbuotojams atlyginimas, nes tik pagal generalinio direktoriaus pateiktus duomenis buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Kasatorė teigia, neturėjusi jokio pagrindo abejoti R. B. pateiktų duomenų tikrumu ar patikimumu. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-43/2006). Šis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik spėjimu apie jos pareigą suvokti R. B. nusikalstamus tikslus, nepagrįsdamas, kokiais kriterijais remiantis jai tai turėjo būti žinoma. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos visapusiškai ir objektyviai. Skundžiamame nuosprendyje tik paviršutiniškai, neargumentuotai, bendro pobūdžio ir interpretaciniais pareiškimais konstatuota, kad jos kaltė padarius veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kasatorė teigia, kad apygardos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Jos nuomone, toks netinkamas bylos aplinkybių vertinimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kartu kasatorė mano, kad apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į R. B. prisipažinimą ir jo paties atlygintą žalą. Viso proceso metu R. B. nuosekliai tvirtino, kad tik jis vykdė nusikalstamus veiksmus ir nei jai, nei kitiems medicinos centro darbuotojams jo ketinimai ir nusikalstami veiksmai nebuvo žinomi. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į ją apibūdinančius duomenis (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta) ir jos šeiminę padėtį (augina tris mažamečius vaikus). Be to, jos specialybė ir išsilavinimas (nėra profesionali finansininkė, nebaigusi finansinių ar buhalterinės apskaitos mokslų) patvirtina, kad ji neturėjo jokių galimybių ir (ar) tikimybių kontroliuoti R. B. ir (ar) vyriausiųjų finansininkių veiksmų teisėtumą.

22Kasaciniu skundu nuteistoji D. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorės nuomone, Klaipėdos apygardos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

23Tiek pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendyje, tiek skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad ji nėra BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad ji buvo minėto nusikaltimo vykdytojo (R. B.) padėjėja, tačiau tokia teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims (R. B. ir jo vadovaujamame centre dirbusių bei liudytojais apklaustų gydytojų parodymams). Kasatorė teigia, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma atlyginimo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, kad ji, būdama pavaldi generaliniam direktoriui, tik vykdė jo žodinius ir rašytinius nurodymus bei laikėsi jo reikalaujamos darbo tvarkos. Byloje nustatyta, kad R. B. vadovaujamo medicinos centro buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausiosios finansininkės, kurioms generalinis direktorius pats pateikdavo duomenis apie gautas pajamas ir išlaidas. Tačiau šioje byloje šioms finansininkėms, tiesiogiai tvarkiusioms buhalterinę apskaitą, įtarimai nepateikti, o skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jos nesuprato R. B. nusikalstamų ketinimų. Kasatorė teigia, kad jai nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad ji suvokė R. B. ketinimus apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sąmoningai padėjo jam siekti šių tikslų, jeigu pats teismas nurodė, kad nusikalstamų R. B. ketinimų nesuvokė net tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik spėjimais ir prielaidomis, taip pažeisdamas BPK 6 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Cituodama BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistoji teigia, kad byloje nenustatyta, jog ji, kaip ir kitos centro slaugytojos, vykdydama generalinio direktoriaus nurodymus ir neįmušdama dalies pinigų į kasą bei įrašydama į laisvos formos suvestinius registrus — sąsiuvinius, suvokė ir suprato tokiais savo veiksmais padedanti R. B. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad jos kaltė grindžiama iš esmės vieninteliu įrodymu - Įsakymu Nr. 3, kuriuo ji paskirta atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi ir jai pavesta dirbti su elektroniniu kasos aparatu. Tačiau ji pažymi, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ir kitos centro bendrosios praktikos slaugytojos (J. Lu. ir L. M.) taip pat buvo paskirtos atsakingomis už kasos aparato operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi darbo metu ir joms pavesta dirbti su elektroniniu kasos aparatu. Tačiau apygardos teismas, antrą kartą nagrinėdamas šią bylą, minėtų aplinkybių objektyviai neįvertino ir tik deklaratyviai nurodė, kad byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinimų ir dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota teismui. Kasatorė, nesutikdama su tokia teismo išvada, pažymi, kad kaltinime buvo nurodyta, jog būtent tik ji, o ne kitos centro slaugytojos, buvo paskirta už kasos taisyklių laikymąsi, tačiau iš minėtų duomenų matyti, jog tai netiesa, nes visos centro slaugytojos tokiais pat įsakymais kaip ir kasatorė buvo paskirtos dirbti su kasos aparatu. Kartu kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik jos kaltę tariamai patvirtinančius bylos duomenis. Nurodydama liudytojų J. Lu. darbo laikotarpį medicinos centre, ji teigia, kad šios liudytojos ir liudytojos E. L. parodymai nepatikimi, nes jos dirbo tokį pat darbą kaip ir kasatorė bei kitos slaugytojos, kad šios liudytojos taip pat darė įrašus registro sąsiuviniuose. Jos parodė, kad vokus gydytojams perduodavo, visas įmonės gautas pajamas surašydavo į languotą sąsiuvinį su nurodytomis kasos aparatu neapskaitytomis sumomis ir visos kitos tuo metu centre dirbusios slaugytojos, t. y. ir jos pačios. Reziumuodama kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apygardos teismo padarytas netinkamas nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

24Kasaciniai skundai atmestini.

25Dėl nuteistojo R. B. kasacinio skundo (BK 40 straipsnio taikymas)

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 40 straipsnį, buvo atleistas pagal J. P. laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

27Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro apeliacinį skundą, nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė atitinkamas bausmes.

28Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

29Tokie kasatoriaus teiginiai bei skunde išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

30BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

31Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas R. B. nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos.

32Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t.

33Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, toks prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikomas prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi.

34Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R. B. duoti parodymai negali būti laikomi nuoširdžiais, nes jis neigė nusikalstamas veikas vykdęs su D. U. ir L. J., taip siekdamas padėti joms išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad, atsižvelgiant į R. B. parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes, negalima pripažinti, jog jis padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes.

35Teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė netinkamai, neturi teisinio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, vertinant jį šiuo aspektu, yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

36Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad remiantis kasatoriaus argumentais tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

37Dėl nuteistųjų L. J. ir D. U. kasacinių skundų

38Kasaciniais skundais nuteistosios L. J. ir D. U. prašo joms priimtą apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Savo prašymus nuteistosios iš esmės argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad jų kaltė (subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis) neįrodyta, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįsta prielaidomis, kad šio teismo išvados, jog jos, atlikdamos nustatytus veiksmus, suvokė jų pavojingumo pobūdį, taip pat suvokė R. B. nusikalstamus ketinimus ir padėjo juos realizuoti, jokiais įrodymais nepagrįstos.

39Kasatorių teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

40Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog kasatorės, teigdamos, kad jos nuteistos nepagrįstai, ginčija įrodymų vertinimą, o tai, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

41Pagal BPK 329 straipsnyje nustatytus nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindus pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro apeliacinį skundą (kuris Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartimi buvo atmestas, tačiau ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartimi buvo panaikinta dėl padarytų esminių BPK reikalavimų pažeidimų ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka), išteisinamojo nuosprendžio dalį, kuria L. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, o D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo išteisintos, nesant jų veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių, panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad yra pagrindas išteisintąsias pripažinti kaltomis, kad jų padarytos veikos atitinka baudžiamojo įstatymo numatytas joms inkriminuotų nusikaltimų sudėtis. Tokį sprendimą šis teismas, priimdamas naują nuosprendį, pagrindė ištirtų įrodymų, byloje nustatytų aplinkybių analize ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, kad, kaip teigia kasatorės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji bendrininkavimo bei nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, o remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

43Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal šio įstatymo prasmę apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

44Šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Nuosprendis, kuriuo D. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o L. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, visi jie išdėstyti, aptarti ir įvertinti, padarytos išvados pagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimu. Kasatorių argumentai, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, yra neteisingi ir prieštaraujantys priimto nuosprendžio turiniui. Bendrininkavimo bei padarytų nusikalstamų veikų tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai yra nustatyti, nuosprendyje dėl jų išsamiai ir argumentuotai pasisakyta.

45Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, remiantis kasatorių D. U. ir L. J. argumentais, tenkinti jų kasacinius skundus nėra pagrindo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Nuteistųjų L. J., D. U. ir R. B. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu R. B.,... 4. D. U. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį... 5. L. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos... 7. L. J. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL... 8. D. U. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,... 10. R. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,S.“ medicinos centro generaliniu... 11. Be to, jis, suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies... 12. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė... 13. Be to, jis, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų... 14. Be to, jis, pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos... 15. L. J. nuteista už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę... 16. Taip pat ji nuteista už tai, kad, siekdama padėti R. B. išvengti mokesčių,... 17. D. U. nuteista už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę... 18. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 19. Vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismų praktika... 20. Kasaciniu skundu nuteistoji L. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 21. Kasatorė teigia, kad byloje nenustatyta, jog ji, vykdydama generalinio... 22. Kasaciniu skundu nuteistoji D. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 23. Tiek pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendyje, tiek... 24. Kasaciniai skundai atmestini.... 25. Dėl nuteistojo R. B. kasacinio skundo (BK 40 straipsnio taikymas)... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. nuo baudžiamosios... 27. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro... 28. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40... 29. Tokie kasatoriaus teiginiai bei skunde išdėstyti juos pagrindžiantys... 30. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 31. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visas bylos... 32. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2... 33. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 34. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R. B. duoti parodymai negali... 35. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas BK 40... 36. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad remiantis kasatoriaus... 37. Dėl nuteistųjų L. J. ir D. U. kasacinių skundų... 38. Kasaciniais skundais nuteistosios L. J. ir D. U. prašo joms priimtą... 39. Kasatorių teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai atmestini.... 40. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog kasatorės, teigdamos, kad jos... 41. Pagal BPK 329 straipsnyje nustatytus nuosprendžio panaikinimo ir naujo... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji bendrininkavimo bei nusikalstamos... 43. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 44. Šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų apeliacinės instancijos... 45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, remiantis... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Nuteistųjų L. J., D. U. ir R. B. kasacinius skundus atmesti....