Byla 3K-3-307/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB Gersta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), K. Z. K., UAB „Gersta“ dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Palangos miesto savivaldybės administracija, A. S., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notaras R. S.

2Teisėjų kolegija nustatė :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – KAVA), kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir prašė pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo

5Nr. 13.6-950 (toliau – Įsakymas) ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 (toliau – Sprendimas) dalis, kuriomis atsakovei K. Z. K. buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,38 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją.

6Ieškovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-864 patvirtino 0,7575 ha laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini), planą, kuriuo vadovaudamasis Klaipėdos apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises natūra, nors Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu dalis sugrąžintos žemės buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui. K. Z. K. žemės sklypą 2006 m. sausio 27 d. pardavė UAB „Pilnatvė“ (dabar – UAB „Gersta“). Kadangi ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies imperatyviosios nuostatos, jie naikintini. Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui UAB „Gersta“ parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, taikyti restituciją ir iš atsakovės K. Z. K. priteisti atsakovui UAB „Gersta“ 1 095 395 Lt, o 0,37 ha valstybinės reikšmės miško grąžinti valstybės nuosavybėn.

7Atsiliepimu atsakovė K. Z. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įstatymų nepažeidė, o aplinkybės, jog dalis žemės sklypo, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, turėjo valstybinio miško statusą, nebuvo žinomos. Atsakovės nuomone, jeigu valstybės institucijos priėmė neteisėtus sprendimus ir taip padarė žalos valstybei, jos atlyginimas negali būti išieškomas iš atsakovės, nes ji nesusijusi su šios žalos atsiradimu, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Gersta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neįrodė įmonės nesąžiningumo įgyjant ginčo sklypą, todėl neturi teisės reikalauti taikyti restituciją. Jis pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu VĮ Registrų centro pažymoje nebuvo nurodyta, jog sklype yra valstybinio miško.

9Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį tenkinti, paaiškindamas, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo patvirtinta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų schema, kuri 2004 m. gruodžio 14 d. buvo pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, todėl pastaroji, priimdama sprendimus atkurti natūra K. Z. K. nuosavybės teisę į žemę, turėjo žinoti, kad į ieškovei sugrąžinamą žemės plotą patenka ir dalis valstybinio miško.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, panaikino Įsakymo ir Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,37 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės K. Z. K. valstybei 258 223 Lt, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad KAVA privalėjo atkurti nuosavybės teises atsakovei K. Z. K. tik įsitikinusi, ar tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų, tačiau to nepadarė ir atkūrė nuosavybės teisę į valstybinį mišką, nors tai draudė Atkūrimo įstatymo 13 straipsnis. Tenkindamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, teismas nurodė, kad jos taikymas natūra netikslingas, nes dėl iškirstų medžių, išrautų kelmų, sklypo tvarkymo darbų bei sumontuotų inžinerinių tinklų buvo visiškai sunaikinta natūrali augmenija, viršutinis dirvos sluoksnis, pasodinta kultūrinė žolė, todėl sklypas neatitinka įstatymo reikalavimų miškui, ir sprendė, kad atsakovė K. Z. K. privalo atlyginti šio turto vertę valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo sąžininga turto įgijėja, teismas priteisė mažiausios turto vertės, kuri buvo nuosavybės teisių atkūrimo metu, t. y. 258 223 Lt, atlyginimą. Remdamasis tuo, kad atsakovė K. Z. K. turi grąžinti mažiausią neteisėtai įgyto turto vertę, teismas pažymėjo, kad atsakovei lieka skirtumas nuo šio turto rinkos bei mažiausios vertės, todėl nurodė, kad jos turtinės teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra pažeidžiamos ir dėl jų atkūrimo pakartotinai spręsti nebereikia.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovės K. Z. K. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo ir Įsakymo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško; pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ši žemė parduota atsakovui UAB „Gersta“; taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Gersta“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką; priteisė iš valstybės atsakovui UAB „Gersta“ 272 394 Lt.

13Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla ir nustatyta, jog dalis UAB „Gersta“ priklausančio sklypo atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą miškų sąvoką, todėl Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog šiuo metu ginčo sklype faktiškai yra kirtavietė, nepanaikina žemės sklypo valstybinio miško statuso, todėl sprendė, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Įsakymo ir Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotą.

14Teismas nurodė, kad pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos. Tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo dalykas, o jei tokie sandoriai sudaryti, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytas sandoris dėl žemės sklypo dalies (0,37 ha valstybinės reikšmės miško) perleidimo yra niekinis ir negalioja. Konstatavus, kad valstybinės reikšmės miškas neteisėtai perleistas privačių asmenų nuosavybėn, jis turi būti grąžinamas natūra valstybės nuosavybėn. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo jurisprudenciją, teismas sprendė, kad restitucija taikytina tarp valstybės, kuriai sugrąžinamas turtas natūra, ir esamo ginčo žemės sklypo savininko atsakovo UAB „Gersta“, tačiau įvertinusi tai, jog pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis 0,38 ha sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 279 756 Lt, sprendė, jog taikant restituciją atsakovui UAB „Gersta“ priteistina iš valstybės pinigų suma už grąžinamą 0,37 ha plotą skaičiuotina nuo 279 756 Lt ir sudaro 272 394 Lt. Teismas nenagrinėjo UAB „Gersta“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų argumentų, susijusių su į sklypą investuotomis lėšomis, nurodydamas, kad tai būtų apeliacinių skundų ribų peržengimas, bei pažymėdamas, kad UAB „Gersta“ neužkirsta galimybė kreiptis su ieškiniu prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Gersta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, įpareigojant UAB „Gersta“ grąžinti valstybei mišką, o iš valstybės priteisiant UAB „Gersta“ 272 394 Lt, bei dėl šios dalies grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012) paskutiniam turto įgijėjui iš valstybės buvo priteista suma, atsižvelgiant į kainą, kuri buvo nurodyta turto pirkimo sutartyse. UAB „Gersta“ ginčo sklypą, kurio dydis iki padalijimo į du sklypus buvo 0,7575 ha, nusipirko už 2 250 000 Lt, taigi, 1 aro kaina – 29 703 Lt. Remiantis tuo, 0,37 ha šio sklypo dalies kaina būtų 1 099 011 Lt, o Lietuvos apeliacinis teismas UAB „Gersta“ naudai priteisė tik 272 394 Lt. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo praktiką, netinkamai taikė restitucijos taisykles ir nepagrįstai atsakovui priteistiną sumą sumažino keturis kartus, taip pažeisdamas CK 6.147 straipsnio l dalį bei nukrypdamas nuo sąžiningos šalių interesų pusiausvyros.

19Dėl netinkamo teisės normų taikymo nustatant vidutinę sklypo rinkos vertę bei taikant restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatydamas žemės sklypo dalies kainą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta verte sandorio sudarymo dieną, tačiau nepasisakė, kodėl sklypo dalies vidutinė rinkos kaina apskaičiuota tik pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teismas nevertino registre fiksuotų sklypo dalies pokyčių, kurie rodo, kad jo duomenys nėra tikslūs ir išsamūs, sklypų kainos nustatomos masinio vertinimo būdu, o ne turto vertintojų, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei atitinkamais jo įgyvendinamaisiais aktais. Ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sandoris ir jame nurodyta kaina geriausiai atspindi to turto rinkos vertę, nes UAB „Gersta“, būdama profesionali nekilnojamojo turto rinkos dalyvė, nebūtų gerokai permokėjusi už perkamą sklypą.

20Teismas taip pat neatsižvelgė į CPK 320 straipsnio 2 dalies draudimą peržengti apeliacinio skundo ribas, o jeigu šias ribas ketinama peržengti, tai apeliacinės instancijos teismas privalo apie tai iš anksto informuoti. Klaipėdos apygardos prokuroras apeliaciniame skunde prašė taikyti restituciją: 0,37 ha sklypo dalį grąžinti valstybei, o UAB „Gersta“ priteisti 1 095 395 Lt ir tik paskutiniame posėdyje pasisakydamas žodžiu iš esmės pakeitė savo poziciją ir už sklypo dalį UAB „Gersta“ naudai paprašė priteisti daug mažesnę sumą. Taip iš esmės buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, nes, žinodamas tokią apelianto poziciją, atsakovas būtų užsakęs nepriklausomą turto vertinimą.

21Dėl viešojo intereso vertinimo. Sudarant ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centro pažymoje nebuvo nurodyta, kad jame yra valstybinio miško, šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį, nes joje teismas neužkirto galimybės patikslinti Palangos miesto valstybinių miškų schemą. UAB „Gersta“ yra ginčo sklypo savininkė jau beveik septynerius metus, parengė sklypo detalųjį planą, investavo daug lėšų, tačiau negali toliau jo naudoti pagal paskirtį dėl vykstančių teisminių ginčų ir dėl to patiria nuostolių. Taigi, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar tinkamas yra viešojo intereso gynimas taikant UAB „Gersta“ restituciją, o valstybę įpareigojant mokėti iš biudžeto nemažas sumas, kurios dar gali padidėti, jeigu bendrovė užvestų atskirą bylą dėl nuostolių atlyginimo.

22Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu prokuroro teisė ginti viešąjį interesą buvo suformuluota siauriau nei šiuo metu galiojančioje CPK 49 straipsnio redakcijoje, todėl jam teko pareiga įrodyti ne tik formalią ginčijamų administracinių aktų ir sutarties neatitiktį įstatymui, bet ir konkretų viešąjį ar valstybės interesą, kuris buvo pažeistas, taip pat nurodyti įstatymą, leidusį ginčyti vieną ar kitą administracinį aktą bei reikalauti panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jis to nepadarė.

23Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėta formuoti praktika, kad valstybinis miesto miškas ne visais atvejais privalo būti grąžintas valstybei. Ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš individualių teisės aktų, priimtų valdžios institucijos pažeidžiant teisės normas, jei, jų neapsaugojus, šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu šios teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita.

24Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26Dėl viešojo intereso. Nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas, todėl ieškovas, nustatęs imperatyviųjų Konstitucijos 47 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio, Miškų įstatymo nuostatų pažeidimą, pagrįstai ėmėsi viešojo intereso gynimo priemonių, pateikdamas ieškinį teismui dėl administracinių aktų ir civilinių sandorių panaikinimo, siekdamas, kad valstybinės reikšmės miškas (miesto miškas), esantis privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, būtų grąžintas valstybės nuosavybėn.

27Dėl apeliacijos ribų peržengimo. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su atsakovo UAB „Gersta“ argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir ketindamas peržengti apeliacinio skundo ribas, turėjo apie tai pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau šis procesinio pobūdžio reikalavimas negali iš esmės paneigti teismo teisės peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas.

28Dėl restitucijos taikymo. Sandorio, kuriuo privačių asmenų tarpusavio valia nustatyta didesnė žemės kaina, padarinių perkėlimas valstybei neatitiktų konstitucinių principų ir bendrųjų civilinės teisės protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų turinio. Pagal CPK 177 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sklypų vertę patvirtinančiais įrodymais gali būti VĮ Registrų centro įvertinimas, turto vertintojų išvada, o prireikus – eksperto (ekspertų) išvada, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas UAB „Gersta“ naudai priteistinos sumos dydį, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis,

29Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, kad jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie miškai turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn ir tik tokiu būdu bus apgintas viešasis interesas. Dėl šios priežasties kasatoriaus argumentas, kad teismas viešąjį interesą gynė formaliai, nepagrįstas.

32Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamoje nutartyje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad UAB „Gersta“ priklausančio žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės mišką, bei bylos medžiaga, pagrįstai konstatavo, jog natūra grąžinto žemės sklypo dalis atitinka įstatymų nustatytus miesto miškui keliamus reikalavimus ir priklauso valstybinės reikšmės miškams. Šios aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, taip pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

33CK 6.145 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad išimtiniais atvejais teismas gali keisti restitucijos būdą, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šioje byloje sprendimas taikyti tokio pobūdžio restituciją buvo grindžiamas naujai suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Prokuroro pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie ginčo sklypo rinkos vertę ir jo atsakymas į teismo klausimą dėl pasikeitusios teismų praktikos šios kategorijos bylose negali būti traktuojami kaip prokuroro pozicijos pakeitimas. Teismo teisę taikyti kitokį restituciją būdą nei prašo apeliantas numato įstatymas. Teismo argumentai dėl restitucijos dydžio yra motyvuoti, pagrįsti, o kasaciniame skunde nepateikta esminių argumentų, kodėl VĮ Registrų centro duomenys, kuriais rėmėsi teismas, turėtų būti laikomi neteisingais.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl sklypo rinkos vertės nustatymo taikant restituciją

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais pagal kasacinio teismo išaiškinimą valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012).

38Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, iš kurio atimta nuosavybė, iš principo turi gauti kompensaciją, iš esmės prilygstančią jos vertei, net jei visuomenės intereso teisėti tikslai reikalautų mažesnės kompensacijos nei visa rinkos kaina. Nuosavybės atėmimas nesumokant vertę atitinkančios kompensacijos paprastai laikytinas neproporcinga priemone (žr. Pressos Compania Naviera S.A. and Others, The Holy Monasteries v. Greece).

39Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v.L. D., bylos Nr. 3K-3-544/2012).

40Taigi, nagrinėjamoje byloje taikant restituciją buvo būtina išsiaiškinti ginčo turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu, tačiau ši faktinė aplinkybė nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Nekilnojamojo turto registro apibendrintų duomenų pagrindu apskaičiuota vidutine rinkos verte, nors buvo pagrindas manyti, kad ši vertė neatitinka realios konkretaus turto rinkos kainos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien tas faktas, jog sutartyje šalių nustatyta žemės sklypo kaina yra gerokai didesnė nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio turto vidutinė rinkos vertė, pats savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad sandorio kaina neatitiko parduodamo turto rinkos vertės ir neturi būti atlyginama. Bylą nagrinėjęs teismas privalėjo patikrinti, ar sandorio kaina atitiko jo sudarymo metu buvusią turto rinkos vertę. Nenustačius, kad sandorio kaina neatitiko turto rinkos vertės, taikant restituciją pirkėjui gali būti atlyginamos turto įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant inter alia į sandorio kainą.

41Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nenustatė ginčo turto rinkos vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, todėl nutarties dalis, kuria taikyta restitucija ir UAB „Gersta“ įpareigota grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), priteisiant jai iš valstybės 272 394 Lt, naikintina ir byla dėl šios dalies grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo, nes rinkos kainos nustatymas yra fakto klausimas, kuris kasaciniame teisme negali būti sprendžiamas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

42Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese, galiojant dispozityvumo principui, visų pirma proceso šalys yra suinteresuotos joms įstatymu suteiktų teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu. Valstybės interesams šiuo konkrečiu atveju atstovauja prokuroras, jam viso proceso metu tenka pareiga užtikrinti, kad prireikus bus imtasi reikalingų procesinių priemonių (įskaitant taikos sutarties sudarymą), reikalingų valstybės interesams apginti ir apsaugoti efektyviausiu būdu. Nors proceso teisės normos suponuoja ir tam tikras teismo pareigas ginant viešąjį interesą, tai jokiu būdu nepaneigia šį interesą tiesiogiai ginančio subjekto – prokuroro – pareigos neapsiriboti vien formalaus reikalavimo pateikimu, bet ir įvertinti, kokia procesinė priemonė labiausiai atitiktų viešąjį interesą konkrečiu atveju.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Kasaciniame teisme patirta 108,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Gersta“ įpareigota grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), priteisiant jai iš valstybės 272 394 Lt, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

47Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija nustatė :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Nr. 13.6-950 (toliau – Įsakymas) ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877... 6. Ieškovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos... 7. Atsiliepimu atsakovė K. Z. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įstatymų... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Gersta“ su pareikštu ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį tenkinti,... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo... 14. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Gersta“ prašo panaikinti Lietuvos... 17. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos... 19. Dėl netinkamo teisės normų taikymo nustatant vidutinę sklypo rinkos vertę... 20. Teismas taip pat neatsižvelgė į CPK 320 straipsnio 2 dalies draudimą... 21. Dėl viešojo intereso vertinimo. Sudarant ginčo sklypo pirkimo–pardavimo... 22. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu prokuroro teisė ginti... 23. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėta formuoti praktika, kad... 24. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. Dėl viešojo intereso. Nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo... 27. Dėl apeliacijos ribų peržengimo. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su... 28. Dėl restitucijos taikymo. Sandorio, kuriuo privačių asmenų tarpusavio valia... 29. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras su kasaciniu skundu... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal... 32. Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamoje nutartyje, remdamasis Lietuvos... 33. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad išimtiniais atvejais teismas... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl sklypo rinkos vertės nustatymo taikant restituciją... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, panaikinus... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, iš kurio atimta... 39. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis,... 40. Taigi, nagrinėjamoje byloje taikant restituciją buvo būtina išsiaiškinti... 41. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese,... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Kasaciniame teisme patirta 108,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 47. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...