Byla 1A-578-594/2015
Dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam D. Ž., jo gynėjai advokatei R. M., nukentėjusiosios R. B. atstovei advokatei I. H., nukentėjusiųjų J. J. ir G. M. atstovei R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės R. Š. ir nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

2Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

3Civilinės ieškovės R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE priteisiant 17,62 eurų turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai; iš D. Ž. civilinės ieškovės R. B. naudai priteisiant 10084,80 eurų; kitoje dalyje R. B. civilinį ieškinį atmetant. Iš D. Ž. civilinės ieškovės R. B. naudai priteista 289,62 eurų bylinėjimo išlaidų.

4Civilinio ieškovo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš D. Ž. civilinio ieškovo R. D. naudai priteisiant 9584,78 eurų, kitoje dalyje civilinio ieškovo civilinį ieškinį atmetant.

5Civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. civilinio ieškovo G. M. naudai priteisiant 12581 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinio ieškovo civilinį ieškinį atmetant.

6Civilinės ieškovės J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. civilinės ieškovės J. J. naudai priteisiant 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinės ieškovės civilinį ieškinį atmetant. Iš D. Ž. civilinės ieškovės J. J. naudai priteista 724,05 eurų bylinėjimosi išlaidų.

7Iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE civilinės ieškovės I. N. naudai priteista 637,16 eurų turtinės žalos atlyginimo.

8Iš D. Ž. valstybės naudai priteista 144,75 eurų už proceso išlaidas.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10D. Ž. 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 13 d. apie 14 val. 20 min., kelio Putinai – Slabadai – Janukiškiai – Barzdai 12.600 km., Janukiškių kaimo ribose, Žvirgždaičių seniūnijoje, Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusią betoninę sieną. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) keleivis O. B., taip pat buvo sužaloti keleiviai: R. Š., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. N., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. M. ir R. D., kuriems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei sugadintas R. Š. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris ( - )

11Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė R. Š. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje iš jos ir D. Ž. solidariai priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems G. M. ir J. J. ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš D. Ž. ir civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Š. nepagrįstai buvo pripažinta civiline atsakove. Motyvuojant šį teiginį, nurodoma, kad ji, nagrinėjamo įvykio metu neturėjo jokios galimybės paveikti įvykio eigos, tuo metu ji laikinai buvo praradusi turto valdymą dėl D. Ž. kaltės. Byloje surinktų duomenų pagrindu, apeliantės teigimu, nustatyta, kad tuo metu, kai D. Ž. sėdo už jai priklausančio automobilio vairo, ji automobilyje miegojo, pabudo tik prieš eismo įvykį, prašė nevairuoti, tačiau D. Ž. nepakluso. Apeliantė neneigia, kad prieš eismo įvykį buvo girtaujama, tačiau teigia, kad ji neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog jos sūnus D. Ž. gali be jos leidimo paimti automobilio raktelius, todėl, pasak R. Š., jai nebuvo jokios būtinybės slėpti automobilio raktų. Be to, įvykio dieną ji tarėsi su R. R., kad šis atvažiuotų ir parvairuotų R. Š. automobilį. Esant šioms aplinkybėms, R. Š. vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo jos veiksmus pripažinti neatsakingais ir neapdairiais, ir jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę už jos sūnaus kaltus veiksmus.

13Akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu R. Š. neturėjo jokios galimybės įrodinėti, jog jos veiksmuose nėra būtinųjų solidariosios atsakomybės sąlygų. Teismas, pripažinęs ją civiliniu atsakovu, nedarė byloje pertraukos, tęsė bylos nagrinėjimą iš esmės, jos prašomą liudytoją R. R., galintį patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, kviesti į teisiamąjį posėdį buvo atsisakyta. Tokiu būdu, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pasinaudoti jai įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis, teikti įrodymus arba teismo prašyti juos išreikalauti, užduoti kaltinamajam, nukentėjusiesiems klausimus, kiek tai susiję su jos civiline atsakomybe bei ieškinių pagrįstumu.

14R. Š. teigimu, teisiškai nesuvokiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE neturtinės žalos atlyginimo G. M. ir J. J. naudai. Eismo įvykio dieną R. Š. priklausantis automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas. Šių aplinkybių visumoje, apeliantės vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti ją solidariai atsakinga su D. Ž. ir „BTA Insurance Company“ SE už eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą.

15Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėja advokatė R. M. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį, D. Ž. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei jo atžvilgiu taikant LR BK 75 str. nuostatas paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams; sumažinti nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžius.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo, todėl privalo būti švelninama. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. D. Ž. teigimu, savo kaltę jis pripažino iš karto, kai buvo pareikštas įtarimas dėl galimai įvykdyto nusikaltimo. Davė ir nuoseklius parodymus. Tuo tarpu iš karto po įvykusio eismo įvykio, D. Ž. buvo patyręs šoką, neblaivus, pats ne iš karto susigaudė situacijoje, todėl akivaizdu, kad iš karto po eismo įvykio, kaip teigia liudytojas V. Ž., jis galėjo nepripažinti savo kaltės. Apelianto teigimu, šis asmuo niekaip nebuvo susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu, jis nebuvo policijos pareigūnas, todėl jam pasakyti žodžiai negali būti vertinami kaip parodymų davimas.

17Be to, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino, kad eismo įvykio padarinių kilimui įtakos turėjo ir rizikingas pačių nukentėjusių asmenų elgesys. Tiek D. Ž., tiek kiti automobilyje įvykio metu buvę asmenys, išskyrus R. D. ir G. M., buvo neblaivūs ir tai žinojo. Nėra jokių duomenų, kad kuris iš keleivių būtų prieštaravęs D. Ž. vairavimui apsvaigus nuo alkoholio, nėra duomenų, kad keleiviai būtų važiavę prisegtais apsaugos diržais, kas yra privaloma pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, automobiliu važiavo net septyni asmenys (kai leidžiama tik penkiems). Nuteistojo teigimu, visiems keleiviams buvo žinoma ir tai, kad D. Ž. vairuotojo pažymėjimo neturi.

18Visiškai nepagrįstai, apelianto vertinimu, nebuvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kadangi D. Ž. atitinka LR BK 75 str. taikymo sąlygas. Nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtos žalos atlyginimui rodo, jog jų lūkesčiai šiuo atveju jau yra pakankamai užtikrinti ir realizuoti. Be to, apeliantas yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, yra neįgalus ir būtent dėl tokios savo sveikatos būklės, o ne dėl neatsakingo požiūrio į gyvenimą, jis niekur nedirba. Nors praeityje jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, nuteistojo teigimu, pastaruosius 2 metus naujų administracinių teisės pažeidimų jis nėra padaręs. Šių aplinkybių visuma, apelianto vertinimu, rodo, jog jis suvokia savo veikos neteisėtumą, pavojingumą bei pasekmes, jo elgesys po nusikalstamos veikos įvykdymo rodo adekvačią jo reakciją į padarytą veiką bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog D. Ž. stengsis laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

19Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad D. Ž. teisme neginčijo nukentėjusiųjų teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau mano, kad teismo priteistų neturtinės žalos sumų dydžiai yra per dideli. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad „BTA Insurance Company“ SE, išmokėjęs nukentėjusiesiems 30284 eurų (104910,12 litų), šią pinigų sumą yra prisiteisęs iš apelianto, kurią pastarasis turės atlyginti. Apelianto teigimu, priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo padėtį, laikytina nepagrįstai didele, nes jo paties asmeniniai poreikiai negalėtų būti tenkinami net minimaliausiu lygmeniu.

20Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. atstovė advokatė I. H. pateikė atsikirtimus į nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š. apeliacinius skundus. Atsikirtimais prašoma Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti.

21Teismo posėdyje nuteistasis D. Ž. bei jo gynėja advokatė R. M. prašė nuteistojo ir civiline atsakove baudžiamojoje byloje pripažintos R. Š. apeliacinius skundus tenkinti visiškai.

22Prokurorė, nukentėjusiosios R. B. atstovė advokatė I. H., nukentėjusiųjų atstovė advokatė R. P. prašė nuteistojo ir civilinės atsakovės R. Š. apeliacinius skundus atmesti.

23Nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

24Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo D. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 6 d.. Tokių apylinkės teismo išvadų, sutikdamas su savo neteisėtų veiksmų kvalifikacija, apimtimi ir kalte, apeliaciniu skundu neginčija ir nuteistasis. Joms neprieštarauja ir apeliacinį skundą pateikusi civilinė atsakovė R. Š.. Tačiau, analizuojant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu, nurodydamas, kad ji yra aiškiai per griežta bei neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Tiek nuteistojo, tiek civilinės atsakovės apeliaciniais skundais ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą priteisti solidariai iš nuteistojo D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Š., pažymint, kad toks apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas visiškai neįsigilinus į nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos prigimtį, nepagrįstai konstatuojant, kad neigiami padariniai nukentėjusiųjų atžvilgiu atsirado ne tik nuteistojo D. Ž., bet ir R. Š. neteisėtų veiksmų pasėkoje.

25Atsižvelgiant į šiuos Kauno apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

26Dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės.

27Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimą. Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

28Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

29Pagal BK 281 str. 6 d. asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidęs kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato jokių konkrečių sąlygų, kurioms esant asmeniui parenkama vienokio ar kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Kiekvieno BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra įtvirtintas asmeniui skirtinos bausmės minimalus ir maksimalus dydžiai, konkretaus laisvės atėmimo bausmės dydžio parinkimo klausimą paliekant teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencijai. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės dydžio klausimą, visgi turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad bausmė yra proporcinga tik tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kas baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Tam tikslui įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 str. ir BK 54 str. 3 d.

30Šio teisinio reguliavimo kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas D. Ž. bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, t. y. į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkius padarinius – gyvybės atėmimą bei skirtingo sunkumo sveikatos sutrikdymus. Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad D. Ž. nusikalsta nebe pirmą kartą (b. t. 2, b. l. 57-58), jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, įskaitant ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nepaklusimą teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sustoti, greičio viršijimą ir t.t., pažymėdamas, kad už šių pažeidimų padarymą D. Ž. ne kartą buvo skirtas administracinis areštas, tačiau trumpalaikis jo laisvės suvaržymas jam jokio poveikio nepadarė (b. t. 2, b. l. 63-73). Vertindamas nuteistojo D. Ž. asmenybę, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad jis, būdamas pakankamai jaunas ir darbingas, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje nėra registruotas (b. t. 2, b. l. 74-75), nuolat girtauja, ką patvirtina ir jo baustumas administracine tvarka už girto pasirodymus viešoje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę (b. t. 2, b. l. 63-73). Be to, remiantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Žvirgždaičių seniūnijos pateikta neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia charakteristika, D. Ž. apibūdinamas kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, vengiantis visuomenei naudingų darbų, nedirbantis bei neregistruotas darbo biržoje (b. t. 2, b. l. 80). Atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. t. 2, b. l. 34), bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Įvertino ir D. Ž. nustatytą neįgalumo laipsnį (b. t. 2, b. l. 82), jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti D. Ž. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Tokiai apylinkės teismo išvadai, nepaisant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo motyvų, pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija. Šakių rajono apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str. nuostatose, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

31Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad D. Ž. ankščiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už iš esmės analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste įvertinus dar ir tai, kad aptariami administraciniai teisės pažeidimai priskiriami vieniems šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, galima spręsti ir apie nuteistojo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas elgesio normas, spręsti, jog apelianto įvykdytas nusikaltimas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Šių duomenų visumoje vertinant D. Ž. asmenybę akcentuotina ir tai, kad už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtų baudų nuteistasis nemoka, vengia dirbti ir visuomenei naudingus darbus, veda visuomenėje visiškai nepriimtiną gyvenimo būdą, nuolat girtauja. Esant šiems, neigiamai D. Ž. asmenybę charakterizuojantiems duomenims, bausmės skyrimui ne mažiau reikšminga ir kaltininko teistumo istorija. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, naują nusikalstamą veiką jis įvykdė turėdamas dar neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas neabejotinai didina D. Ž. pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai spręsti, kad ankščiau jo atžvilgiu taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, jokios teigiamos įtakos jam nepadarė, nuo naujos nusikalstamos veikos įvykdymo jo nesustabdė. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad D. Ž. už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą ne kartą buvo baustas ir administraciniu areštu, kas taip pat pripažįstama tam tikra trumpalaike laisvės atėmimo bausmės forma, tačiau tai jo elgesio teigiama linkme taip pat nepakreipė. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, pagrįstai konstatuojant, kad D. Ž. yra linkusi nusikalsti, sąmoningai ir piktybiškai ignoruojanti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus, asmenybė.

32Ne mažiau už nuteistojo ankstesnius teistumus, jo asmenybę, įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltės formą, sprendžiant D. Ž. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo klausimą, svarbu įvertinti ir asmens atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą/nebuvimą. Būtent jų pagrindu, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių kiekį, reikšmę bei pobūdį, parenkamas kaltininkui skirtinos bausmės dydis, skaičiuojamas nuo jam gresiančios bausmės vidurkio. Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad jis nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo, nurodydamas, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi dėl jo įvykdymo. Vertinant tokius apelianto argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-186-942/2015 ir kt.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Tačiau komentuojamos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui nepakanka aplinkybės, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių D. Ž. prisipažinimu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nekyla. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu – 2014 m. spalio 14 d. (po įvykio praėjus vos vienai dienai), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuosekliai ir detaliai, kiek tai gali padaryti asmuo, įvykio metu buvęs neblaivus, papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vėlesni D. Ž. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu neleidžia konstatuoti antrosios BK 59 str. 1 d. 2 p. būtinosios sąlygos – jo nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiame kontekste akcentuotina, kad aptariama BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta sąlyga konstatuojama tik tuomet, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiesiems neatidėliotiną pagalbą, jų atsiprašo, išgyvena dėl savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir pan.). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, ką patvirtinto ir teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, kad D. Ž. po įvykusio eismo įvykio su nukentėjusiaisiais nebendravo, susisiekti su jais ar jų atsiprašyti nebandė, gydymo įstaigose nukentėjusiųjų nelankė, nebandė atlyginti jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Ir nors D. Ž. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jo požiūris, išreikštas apeliaciniame skunde, jog atsiprašydamas jis buvo pasmerktas nukentėjusiųjų, nes jų vertinimu gailestį galima rodyti tik išmokėtais pinigais, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia nuteistojo ciniškumą ir jokiu būdu ne gailestį dėl įvykdyto nusikaltimo, kurio metu buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis, kitiems asmenims sukeliant įvairiausio pobūdžio sveikatos sutrikdymus, neabejotinai ateityje turėsiančius liekamųjų reiškinių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. Ž. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, tokiu būdu, ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p..

33Nustatytų faktinių aplinkybių visumoje konstatuotina, kad nuteistajam D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir viršija sankcijos vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

34Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį, o tuo pačiu atmetant ir nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės, konstatavo ir BK 75 str. nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo negalimumą, kam iš esmės pritaria ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija.

35Pagal BK 75 str. 1 d. (2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju D. Ž. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų nuteistąjį charakterizuojančių bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą atskleidžiančių aplinkybių visumą, visgi sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad apelianto atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., bus pasiekti, kad D. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą leidžia daryti ankstesnis nuteistojo elgesys – ankstesni jo baustumai už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, buvęs jo teistumas, nusikalstamos veikos įvykdymas turint dar neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą - jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepataisomi padariniai ir kitos bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikšmingos aplinkybės. Kaip nepagrįstas įstatymu atmestinas ir apelianto teiginys, jog nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtos žalos atlyginimui rodo, jog jų lūkesčiai (dėl bausmės) šiuo atveju jau yra pakankamai užtikrinti ir realizuoti, kadangi priteistos žalos dydis niekaip neįtakoja teismo išvados, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

36Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę D. Ž. individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, ji yra teisinga ir ne per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

37Dėl neturtinės žalos atlyginimo

38Apeliaciniu skundu D. Ž. nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiais, nurodydamas, kad jie yra per dideli, o apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

39Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 2 d.. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

40Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

41Sutinkamai su CK 6.250 str. nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijos teisę sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Akcentuotina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme įtvirtintus žalos atlyginimo kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienas asmuo žuvo, dar keturi patyrė įvairaus laipsnio sužalojimus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

43Šiame kontekste vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį.

44Vertinant nuteistojo D. Ž. turtinę padėtį šioje baudžiamojoje byloje, svarbu įvertinti ir tai, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nagrinėjamo eismo įvykio metu nukentėjo ne vienas asmuo, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu neturtinės žalos atlyginimas visiems žalą patyrusiems asmenims kartu sudėjus viršys D. Ž. galimybes ją atlyginti per kuo trumpiausią laiką iš šiuo metu jo gaunamų pajamų. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad D. Ž., būdamas pakankamai jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje nėra registruotas, nors iš dalies yra darbingas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jo turtinės padėties išaukštinimas nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų ir žalos kontekste prieštarautų tiek teisingumo, tiek sąžiningumo bei protingumo principams. Dėl tokios savo turtinės padėties, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra kaltas pats nuteistasis, todėl šiuo atveju jo finansinė padėtis nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pasėkoje, įvertinus ir tai, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, būtų galima mažinti pirmosios instancijos teismo ir taip teisingai bei pagrįstai priteistus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžius. Aplinkybė, jog nuteistasis privalės atlyginti regreso tvarka priteistą žalą, nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio. Neabejotina, kad tiek R. B. – eismo įvykio metu žuvusiojo O. B., vienintelio šeimos maitintojo, sutuoktinė; tiek R. D., - patyręs daugybinius sužalojimus, kurių gydymas planuojamas ir ateityje; tiek G. M. – patyręs sunkią galvos traumą, kurios pasėkoje jo intelekto lygis šiuo metu atitinka 5-6 klasės mokinio gebėjimus (gim. ( - )); tiek J. J., kuri dėl savo sūnaus G. M. eismo įvykio metu patirtos traumos, turi jį slaugyti bei juo rūpintis; tiek I. N., kurios sūnus E. N. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio buvo gydomas ligoninėje; - patyrė lengvesnio ar sunkesnio lygmens dvasinius, psichologinius išgyvenimus, jų šeimoms neteisėtais D. Ž. veiksmais padarytos pasekmės yra itin sunkios, visi aptarti asmenys neabejotinai patyrė didelį neigiamą poveikį, todėl jų atžvilgiu priteisti neturtinės žalos dydžiai yra teisėti ir pagrįsti, mažinti kuriuos D. Ž. apeliacinio skundo argumentų kontekste, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgė ir į neatsakingą nukentėjusiųjų elgesį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja.

45Dėl solidarios atsakomybės

46Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., Nr. 3K-3-59/2008).

47Nagrinėjamoje byloje ieškovai (J. J. ir G. M.) savo reikalavimą grindė CK 6.270 str. 3 d.. Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad CK (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.270 str. 3 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime išdėstyti nurodytos teisės normos aiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. CK 6.270 str. reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, o šio straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Taigi, šioje byloje keliama apelianto (R. Š.) – kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio savininko atsakomybės už šiuo šaltiniu kitų asmenų padarytą žalą taikymo problema.

48Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UADB „Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-13/2012). CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį ir suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktais nustatytas taisykles, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, dar keturi asmenys patyrė skirtingo sunkumo sužalojimus. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, transporto priemonė, t. y. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) kurį eismo įvykio metu vairavo D. Ž., nuosavybės teise priklauso jo motinai R. Š., ką patvirtina byloje esanti 2013 m. liepos 22 d. tarp automobilio pardavėjo A. Č. ir pirkėjos R. Š. pasirašyta automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis (b. t. 1, b. l. 26).

50Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. Š. nepakankamai rūpinosi jai priklausančios transporto priemonės apsauga, sprendė, kad civilinė atsakovė R. Š., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, prarado automobilio valdymo kontrolę dėl savo kaltės, kas teismui leido daryti, išvadą, jog ji kartu su nuteistuoju yra solidariai atsakinga už nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog automobilį analizuojamo įvykio metu vairavo nuteistasis D. Ž. teisėjų kolegijai nekyla. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad D. Ž. vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu buvo ir transporto priemonės savininkė R. Š.. Be to, R. Š. įvykio dieną dar iki įvykio leido automobiliu naudotis savo sūnui, neturinčiam teisės vairuoti, kartu su juo važinėjo šiuo automobiliu, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl vien ta aplinkybė, jog ji nurodė tiesiogiai nedavusi leidimo sūnui vairuoti automobilį prieš pat įvykį, nešalina jos kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkės civilinės atsakomybės (pvz., kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014), juolab, kad tokių jos parodymų iš esmės nepatvirtino net ir pats nuteistasis.

51Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010).

52Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti civilinės atsakovės sūnus D. Ž., ji kaip automobilio savininkė dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pažeidė bendro pobūdžio pareigą užtikrinti, kad šiuo automobiliu nepasinaudotų kartu girtavę ir neturintys teisės vairuoti asmenys (tokia pareiga įvirtinta Saugaus eismo keliais įstatymo 20 str. 1 d., ATPK 126 str. 6 d., 128 str. 3 d.). Nurodytos pareigos pažeidimo faktas yra pakankamas konstatuoti, jog dėl automobilio valdymo netekimo yra ir savininkės kaltės, todėl jos veiksmus sieja priežastinis ryšys su atsiradusia žala, už kurią ji, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas, atsako solidariai kartu su asmeniu, valdžiusiu padidinto pavojaus šaltinį (CK 6.270 str. 3 d.).

53Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės neveikimas ir nerūpestingumas – pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog jos turimu automobiliu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, nevykdymas – yra priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiojo patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, todėl civilinio atsakovo neveikimas laikytinas objektyviojo bendrininkavimo prasme susijęs su nuteistojo atliktais veiksmais ir jis turi atsakyti kaip bendraskolis.

54Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs visą didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iš didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusio asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį, kurią šis privalo sumokėti (CK 6.9 str.) (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

55Nors R. Š. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso normų pažeidimo, pripažįstant R. Š. civiline atsakove, nesuteikiant teisių, numatytų Civilinio proceso kodekse, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Iš byloje esančio J. J. ieškinio (b. t. 2, b. l. 98-101) matyti, kad jame civiliniais atsakovais buvo nurodyti ne tik nusikalstamą veiką padaręs D. Ž., bet ir R. Š. bei draudimo bendrovė, todėl teismas pagrįstai R. Š. pripažino civiline atsakove, kadangi priešinga pozicija reikštų išankstinį teismo nusistatymą pateikto ieškinio pagrįstumo atžvilgiu. Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pripažinus R. Š. civiline atsakove, jai turėjo būti suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį, kadangi civilinis ieškinys yra pateiktas baudžiamajame procese ir todėl civilinio proceso normos, reglamentuojančios pasirengimą nagrinėti bylą teisme, nėra taikomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skirdamas bylą nagrinėti teisme, nors ieškinys jau buvo gautas, R. Š. civiline atsakove nepripažino, tačiau šį klausimą išsprendė 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ( b. t. 3, b. l. 37-38), kurią buvo nutarta išsiųsti ir R. Š.. Tuo tarpu kitas teismo posėdis įvyko tik 2015 m. sausio 8 d., šaukimas į šį teismo posėdį R. Š. buvo įteiktas dar 2014 m. lapkričio 22d., kas leidžia teigti, jog iki teismo posėdžio pradžios R. Š. turėjo pakankamai laiko susipažinti su jos atžvilgiu pateiktu civiliniu ieškiniu bei pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui. Be to, kaip matyti iš 2015 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo, R. Š. prašymų susijusių su pertraukos darymu nepateikė. Ji, kaip civilinė atsakovė dalyvavo teismo posėdyje, todėl galėjo pasinaudoti savo teise užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Tai, jog teismas netenkino jos prašymo apklausti liudytoju asmenį, kurį ji galimai buvo prašiusi parvairuoti jos automobilį, nėra pagrindu pripažinti, jog aptariamu atveju buvo pažeistos jos kaip civilinės atsakovės teisės, juolab, kad minimas asmuo iki įvykio atvykęs nebuvo ir įvykio aplinkybių nematė.

56Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog aptariamu atveju neturtinė žala turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numato, kad maksimali draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Bylos medžiaga patvirtina, kad draudimo bendrovė įstatymo ribose neturtinę žalą yra atlyginusi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad draudimo bendrovė yra atsakinga ir už neturtinę žalą, viršijančią 5000 eurų (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-239/2011).

57Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniais skundai atmetami.

58Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

592015 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų G. M. ir J. J. prašymas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų savo nuožiūra pakviestam atstovui (advokatui) už suteiktas teisines paslaugas sumokėtą 500 (penkių šimtų) eurų sumą (b. t. 4, b. l. 37, 38).

60Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014 ir pan.).

61Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla D. Ž. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir civiline atsakove pirmosios instancijos teisme pripažintos R. Š. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. T. J. bankiniu pavedimu sumokėjo 500 eurų sumą advokatei R. P. pagal 2015 m. balandžio 3 d. sąskaitą už J. J. (b. t. 4, b. l. 39), kas patvirtina J. J. 500 eurų išlaidas, turėtas dėl advokatės R. P. teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme atstovaujant nukentėjusiųjų interesus. Tačiau, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

62Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta 2015 m. gegužės 12 d. vieno teismo posėdžio metu, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad advokatė R. P. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jai nebuvo būtinybės naujai susipažinti su byla, daro išvadą, jog nurodyta suma turi būti atlyginta iš dalies, t. y. iš nuteistojo D. Ž. priteisiant 300 eurų nukentėjusiajai J. J. turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

64nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š. apeliacinius skundus atmesti.

65Iš nuteistojo D. Ž. priteisti J. J. 300 (tris šimtus) eurų, proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 3. Civilinės ieškovės R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš... 4. Civilinio ieškovo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš D. Ž.... 5. Civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai... 6. Civilinės ieškovės J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:... 7. Iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE civilinės ieškovės I.... 8. Iš D. Ž. valstybės naudai priteista 144,75 eurų už proceso išlaidas.... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. D. Ž. 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2013 m.... 11. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė R. Š. prašo pakeisti Šakių rajono... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Š.... 13. Akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu R. Š. neturėjo jokios... 14. R. Š. teigimu, teisiškai nesuvokiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 15. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėja advokatė R. M. prašo pakeisti... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 17. Be to, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir... 18. Visiškai nepagrįstai, apelianto vertinimu, nebuvo taikytas ir bausmės... 19. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad D. Ž. teisme neginčijo nukentėjusiųjų... 20. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. atstovė advokatė I. H.... 21. Teismo posėdyje nuteistasis D. Ž. bei jo gynėja advokatė R. M. prašė... 22. Prokurorė, nukentėjusiosios R. B. atstovė advokatė I. H., nukentėjusiųjų... 23. Nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š.... 24. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos... 25. Atsižvelgiant į šiuos Kauno apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų... 26. Dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės.... 27. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 28. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 29. Pagal BK 281 str. 6 d. asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių,... 30. Šio teisinio reguliavimo kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio... 31. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad D. Ž.... 32. Ne mažiau už nuteistojo ankstesnius teistumus, jo asmenybę, įvykdyto... 33. Nustatytų faktinių aplinkybių visumoje konstatuotina, kad nuteistajam D. Ž.... 34. Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį, o tuo pačiu... 35. Pagal BK 75 str. 1 d. (2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija)... 36. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios... 37. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 38. Apeliaciniu skundu D. Ž. nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos... 39. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos... 40. Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos... 41. Sutinkamai su CK 6.250 str. nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž., vairuodamas... 43. Šiame kontekste vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus,... 44. Vertinant nuteistojo D. Ž. turtinę padėtį šioje baudžiamojoje byloje,... 45. Dėl solidarios atsakomybės... 46. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą... 47. Nagrinėjamoje byloje ieškovai (J. J. ir G. M.) savo reikalavimą grindė CK... 48. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. vairuodamas automobilį,... 50. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. Š. nepakankamai... 51. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog... 53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad didesnio pavojaus šaltinio... 55. Nors R. Š. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso normų... 56. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog aptariamu atveju neturtinė... 57. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 58. Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.... 59. 2015 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų... 60. Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 61. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla D. Ž. atžvilgiu... 62. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 64. nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š.... 65. Iš nuteistojo D. Ž. priteisti J. J. 300 (tris šimtus) eurų, proceso...