Byla 1-388-1058/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, vertėjaujant Eglei Smailienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam Č. M., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, nukentėjusiajai G. G., jos atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Č. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) ( - ), išsiskyręs, neteistas,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

3Č. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2019 m. liepos 29 d., apie 6.20 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), važiavo Antakalnio-Olandų-T. Kostiuškos gatvių žiedine sankryža. Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos į Olandų gatvę ir antrąja eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur automobiliu partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją G. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

4Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Č. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Buvo rytas, apie 6.20 val., važiavo į darbą ir prieš pat mašiną pastebėjo moterį, nespėjo sureaguoti ir laiku sustabdyti automobilio. Greitis buvo nedidelis, kažkiek spėjo sustabdyti, bet buvo per vėlu. Iš karto užgesino mašiną, iššoko iš mašinos, kad suteikti pirmąją pagalbą, iškvietė greitąją. Moteris iš pradžių buvo be sąmonės, bet po to, atgavusi sąmonę norėjo atsikelti, nedavė jai atsikelti, sakė, kad nesijudintų, nes nežinia kokie sužeidimai ir kad nebūtų dar blogiau. Nežino, kodėl pareigūnas iš pradžių užrašė, kad jis sakė, jog moteris ėjo ne per pėsčiųjų perėją, nukentėjusiąja partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Įvykio dieną matomumas buvo geras, kodėl jos nepastebėjo, negali paaiškinti, pamatė ją tik prie pat mašinos. Dėl eismo įvykio labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Jo automobilis paskutinį kartą draustas 2019 m. balandžio pabaigoje. Tyrėjas buvo davęs jam nukentėjusios dukros numerį, bandė susikaupti ir paskambinti, bet po to pametė lapelį. Kai dar kartą ėjo pas tyrėją vėl paėmė nukentėjusiosios telefono numerį, vieną kartą kalbėjo su nukentėjusiosios dukra. Skambino dėl to, kad tyrėjas sakė, jog yra galimybė, kad byla nebūtų perduota teismui, jeigu draudimas viską sumokėtų, tada reiktų pasirašyti susitaikymo sutartį. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, prašė išdėstyti skirtiną baudą ilgesniam laikotarpiui.

5Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Č. M. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos į Olandų gatvę važiavo 2-a eismo juosta. Įvažiavęs į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pajuto smūgį ir tada pamatė, kad partrenkė pėsčiąją. Po susidūrimo iškart sustabdė automobilį ir nuėjo prie partrenktos pėsčiosios. Pamatęs, kad ši buvo be sąmonės, apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui (b. l. 25).

6Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

7Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

8Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji G. G. civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prašo išmokėti daugiau, nei šiuo metu yra išmokėjusi draudimo bendrovė, kadangi nedarbingumas jai baigiasi vasario 13 d., tačiau jos dar laukia viena operacija. Nors darbo santykiai kol kas nėra nutrūkę, tačiau nežino, ar pagal savo sveikatos būklę galės grįžti į darbą. Iki įvykio dirbo ( - ), ( - ), ten reikia vaikščioti, keltis laiptais, atnešti kibirus iš virtuvės, to kol kas nesugebėtų padaryti. Be to, jai yra ( - ) metai, iki pensijos likę ( - ) metai. Šiuo metu nieko negali dirbti, jai reikalinga pagalba, jai buvo sulaužyti šonkauliai, viskas buvo sulaužyta. Po eismo įvykio jai labai skauda, negali miegoti, patyrė šoką, negali be vaistų. Įvykis jai įsirėžė, toks jausmas, kad trūksta oro, dabar negali keliauti viešuoju transportu, ją vežioja ir padeda dukra. Kreipėsi į psichologus, lankė psichologijos kursus, tačiau iki šiol jaučia baimę. Turi motiną, kuriai dėl patirtų traumų negali padėti, nes pačiai reikalinga pagalba. Iki įvykio viską darydavo greitai, galėjo visiems padėti, po eismo įvykio daug kas pasikeitė. Iki eismo įvykio dirbdavo ir per išeigines, pas ją atvažiuodavo draugai ir ji pas juos važiuodavo, o dabar negali net išeiti iš namų.

9Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 6.10 val., maršrutiniu 6G autobusu atvažiavo į stotelę „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“, esančią šalia T. Kostiuškos g. 36 pastato, ir joje išlipo. Ėjo link darbo, esančio ( - ). Perėjo per T. Kostiuškos g. ir ėjo link Olandų g. Atėjusi prie Olandų g., pažiūrėjo į kairę pusę, pamatė pirma eismo juosta atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris sustojo ją praleisti. Ji praėjo visą pirmą eismo juostą, o kai nuėjo daugiau negu pusę antros eismo juostos, pamatė atvažiuojantį aukštą žalios spalvos automobilį. Kas vyko vėliau, neatsimena. Atsigavo, kai gulėjo Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilyje. Eismo įvykio metu buvo sužalota, dėl to buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL). Išleista iš ligoninės, gydėsi ambulatoriškai VRM poliklinikoje. Eismo įvykio metu dėl patirto sužalojimo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į „Lietuvos draudimą“, kur buvo draustas ją partrenkęs automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ) (b. l. 30).

10Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 29 d., 6.19 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Olandų g. 1, žiede, pranešėjas Č. M. automobiliu „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), kliudė moterį, apie ( - ) metų, moteris be sąmonės, laukia (b. l. 4).

11Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Stamulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 06.19 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Olandų g. 1, žiede pranešėjas automobiliu „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), kliudė moterį apie ( - ) metų, ji šiuo metu be sąmonės. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo už pėsčiųjų perėjos gulinčią sąmoningą moterį (ties išvažiavimu iš žiedo link Olandų g.) G. G.. Moteris teigė, kad jai skauda kairę koją. Automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas Č. M. teigė, kad pravažiavus pėsčiųjų perėją nepastebėjo moters, kuri pasak jo perėjo gatvę ne per pėsčiųjų perėją. Atvykusi GMP 0843 moterį apžiūrėjo ir išvežė į RVUL (b. l. 5).

12Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės Gretos Korsakaitės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d., apie 06.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie Olandų g. žiedinės sankryžos automobilis partrenkė moterį. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko patrulis 1734, taip pat pastebėjo gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. G.. Moteris dėl sužalojimo ir didelio išgąsčio nesugebėjo pasakyti savo telefono numerio, ją GMP 0843 išvežė į RVUL dėl kojos ir galvos traumų. Įvykio vietoje buvo automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas Č. M., kuris paaiškino, kad moteris ėjo ne per pėsčiųjų perėją, praleidęs pėsčiuosius pėsčiųjų perėjoje ir pajudėjęs tiesiog nepastebėjo išbėgusios moters. Įvykio vietoje abiem eismo dalyviams buvo patikrintas blaivumas, tiek pėsčioji, tiek vairuotojas buvo visiškai blaivūs. Įvykio vietoje jokių stebėjimo kamerų nėra (b. l. 6).

13Kaltinamojo Č. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas automobiliu „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), kuris priklauso jo draugei J. J., apie 6.15 val., Olandų g. 1 partrenkė moterį, ėjusią gatve už pėsčiųjų perėjos. Oro sąlygos buvo geros, tačiau tos moters nematė. Jo važiavimo greitis buvo nedidelis, nes išvažiavo iš žiedinės sankryžos. Partrenkęs moterį iškarto iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitoji pagalba apžiūrėjusi moterį išvežė ją į ligoninę. Įvykis įvyko jam važiuojant iš Antakalnio žiedo į Olandų g. link stoties (b. l. 26).

14Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos įvykusio eismo įvykio aplinkybės (b. l. 7).

15Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), kurį eismo įvykio metu vairavo Č. M., buvo apgadinta – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, variklio dangtis. Automobilis yra draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 8).

16Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Olandų g. 3, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis 7.4 m, įvykio vietoje yra kelio ženklai, žymintys pėsčiųjų perėją. Automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), stovi Olandų g. netoli 3 pastato antroje eismo juostoje, priekine dalimi link Krivių g., automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 3,7 m. atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 4,2 m. atstumu iki važiuojamosios dalies krašto. Automobilio galinė dalis yra 7 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos (b. l. 9).

17Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), pastebėti šie išoriniai apgadinimo požymiai – buvo skilęs priekinis automobilio stiklas (b. l. 10-13).

18Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2019 m. liepos 29 d., apie 6.20 val., Vilniuje, ties Olandų g. 3 pastatu, įvykęs eismo įvykis. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašymo įranga filmuojamas vaizdas nuo žiedinės sankryžos link Olandų g.. ir ties Olandų g. 3 pastatu esanti pėsčiųjų perėja. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 06:17:44 per pėsčiųjų perėją pravažiuoja nuo žiedinės sankryžos važiuojantis pilkos spalvos automobilis, iš dešinės pusės link pėsčiųjų perėjos nuo T. Kosciuškos g. eina žmogus. 06:17:45 nuo žiedinės sankryžos link pėsčiųjų perėjos antrąja eismo juosta važiuoja žalios spalvos mini-venas, žmogus įeina į pėsčiųjų perėją. 06:17:46 žmogus eina pėsčiųjų perėjos ribose pirmąja eismo juosta. 06:17:47 žalios spalvos mini-venas antrąją eismo juosta artėja prie pėsčiųjų perėjos, žmogus baigia praeiti pirmą eismo juostą. 06:17:48 žmogus pėsčiųjų perėjos ribose įeina į antrą eismo juostą. 06:17:49 antroje eismo juostoje įvyksta žalios spalvos mini-veno susidūrimas su žmogumi. 06:17:50 žmogus krenta važiuojamojoje dalyje už pėsčiųjų perėjos prie saugumo salelės. 06:17:51 pravažiavęs pėsčiųjų perėją automobilis sustoja antroje eismo juostoje. 06:18:03 iš žalios spalvos miniveno išlipa vairuotojas ir eina link partrenkto žmogaus. 06:18:06 mini-veno vairuotojas prieina prie partrenkto žmogaus ir pasilenkia (b. l. 41).

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė J. Maiauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi G. G. RVUL gydymo stacionare ligos istoriją ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad G. G. nustatyti sužalojimai - muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, stuburo juosmeninės dalies 5-o slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės S1-2 lūžis, dešinės pusės 5, 6 ir 7 šonkaulių lūžiai, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16).

20VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ), savininke yra J. J. (b. l. 12).

21Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

22Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

23Kaltinamasis Č. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Č. M. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios G. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, specialisto išvada, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis ir minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad Č. M. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos į Olandų gatvę ir antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeisdamas KET 30 punkto reikalavimus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, jos ribose partrenkė pėsčiąją G. G.. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo Č. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

24Dėl skirtinos bausmės.

25Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Vertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, išlipo iš mašinos ir padėjo nukentėjusiajai, pats į įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Č. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Č. M. anksčiau neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris lėmė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą, paskirta bauda sumokėta, tačiau nuobauda šiuo metu galioja (b. l. 57-58), dirba, gaunamos pajamos nėra didelės (b. l. 118), turi sveikatos problemų (b. l. 119), išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą (b. l. 120), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

26Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir Č. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

27Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, taip pat įvertinęs kaltinamojo gaunamas pajamas, turimas sveikatos problemas, bei tai, kad kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas ilgesnis, t. y. 18 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

28Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivas, taip pat kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju netaikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

29Dėl civilinio ieškinio.

30Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

31Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisės aktuose nustatyta apimtimi su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako ir draudimo bendrovė. Draudimo įmonės pareigų apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, numatančiame, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintina žalos suma yra 5 000 000 eurų (įskaitant ir neturtinę žalą).

32Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

33Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji G. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 700 EUR neturtinei žalai atlyginti (b. l. 73-75). Teisme nukentėjusioji ir jos atstovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visa apimtimi, atstovas pažymėjo, jog šiuo atveju neturtinę žalą prašo priteisti būtent iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji buvo gydoma ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, taip pat gydėsi sanatorijoje, nedarbingumas jai nuolat buvo tęsiamas. Ilgą laiką teko vartoti stiprius nuskausminamuosius vaistus, nes nuolat jautė stiprų skausmą, ligoninėje turėjo pratintis vaikščioti remiantis viena koja, turėjo vaikščioti su ramentais, negalėjo atlikti elementarių buitinių darbų, rūpintis savimi, nueiti pas gydytojus, buvo priversta prašyti artimųjų pagalbos, dėl to taip pat paryrė ir stresą. Nors po traumos praėjo daug laiko, tačiau pasekmės liko, koja vis dar tinsta, vaikščioja šlubuodama su ramentais, iki šiol jaučia didelius skausmus, dėl kurių gydytojai neleidžia sėdėti ilgiau, kaip 45 minutes, negali sulenkti kojos. Iki autoįvykio buvo judri, veikli moteris, geros fizinės formos, tačiau dėl patirtų sužalojimų jos gyvenimo kokybė pasikeitė, negali leisti laiko su anūke taip aktyviai, kaip buvo iki avarijos. Gyvena kartu su senyvo amžiaus motina, kuriai nuolat reikalinga pagalba, tačiau dėl patirtų traumų negalėjo ja pasirūpinti, buvo priversta samdytis žmogų motinos slaugai. Be to, iki šiol bijo viena pereiti gatvę. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisme, pažymėdama, kad šiuo metu nieko negali dirbti, jai vis dar reikalinga pagalba, skausmus jaučia iki šiol, negali miegoti, jai nuolat reikalingi vaistai. Pergyvena dėl darbo santykių, kadangi nedarbingumas baigiasi vasario 13 d., tačiau į darbą šiuo metu grįžti negali ir nežino, ar darbdavys nenutrauks darbo santykių ateityje ir ar pagal savo sveikatos būklę galės grįžti į buvusį darbą. Dėl eismo įvykio teko lankytis ir pas psichologą, kas patvirtina, jog įvykis stipriai paveikė ir nukentėjusiosios emocinę būseną.

34Byloje neginčytinai nustatyta, jog dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistės įvertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš VšĮ RVUL 2019 m. rugpjūčio 5 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. G. traumatologijos skyriuje buvo gydoma nuo 2019 m. liepos 29 d., jai diagnozuotas kryžkaulio lateralinės masės lūžis kairėje ir šie gretutiniai susirgimai: gaktikaulių abiejų šakų lūžis kairėje, kairio šeivakaulio viršutinės dalies lūžis, kairio medialinio šalutinio raiščio plyšimas, dešinės pusės V, VI ir VII šonkaulių lūžiai, galvos plaukuotosios dalies žaizda. Pacientė skundėsi kirkšnies ir kryžkaulio srities skausmais kairėje pusėje, kairio kelio skausmu. Dėl skausmo taikytas gydymas analgetikais, infuzinė terapija, antikoauguliantais (trombozių profilaktikai), imobilizacija įtvaru, žaizdos perrišimai. 2019 m. rugpjūčio 5 d. išrašant iš ligoninės G. G. buvo rekomenduota: 6 savaičių reabilitacija, kairio kelio imobilizacija įtvaru 6 savaitėms, kairio kelio žaizdos perrišimai, analgetikai nuskausminimui, vaikščioti su ramentais, neminant kairės kojos, antikoaguliantai, traumatologo konsultacija. Be to, jai buvo rekomenduota gerti tabletes esant nerimui vakare (b. l. 76-77). Iš kitų medicinos dokumentų matyti, kad G. G. ir toliau skundėsi kairio kelio skausmu ir kryžkaulio srities skausmu, jai rekomenduota fizioterapija, mankštos, vaikščioti su ramentais arba vaikštyne, pakartotinė traumatologo konsultacija (b. l. 78). Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 10 d. nukentėjusioji gydėsi sanatorijoje. Išrašant vis dar skundėsi ribotais klubo sąnario judesiais, nepastoviu skausmu, jos eisena dar buvo apsunkinta, tačiau kelio sąnario judesiai buvo laisvesni. Jai rekomenduota tęsti gydomąsias mankštas, riboti fizinį krūvį, pagal poreikį vartoti analgetikus (b. l. 79-80). Nukentėjusiajai 2019 m. gruodžio 9 d. buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu nustatyta – medialinio kolateralinio raisčio plyšimas, kryžminių raiščių tendinozės požymiai su daliniu plyšimu, meniskų degeneraciniai pakitimai, medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas, girnelės chondromaliacijos požymiai, pakinklio cista, šeivikaulio galvos gyjantis lūžimas, šlaunikaulio vidinio krumplio priekinio paviršiaus chondromaliacijos požymiai, šlaunikaulio vidinio krumplio atraminio paviršiaus osteochondromaliacijos požymiai (b. l. 83). Iš VšĮ RVUL 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusioji konsultacijos pas gydytoją metu skundėsi kryžkaulio srities ir kairio kelio skausmu. Apžiūrėjus pacientę buvo nustatyta, kad kairio kelio judesiai vis dar riboti, skausmingi, skausminga kryžkaulio srities palpacija, pacientė judėjo su dviem ramentais. Rekomenduota fizioterapija, mankštos, dėl kryžmens skausmo rekomenduota vengti ilgalaikio sėdėjimo (b. l. 84). Teisme nukentėjusioji pateikė papildomus dokumentus, kad 2020 m. sausio 27 d. jai rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka (b. l. 115). Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad G. G. patirti neigiami išgyvenimai buvo ilgalaikiai, ji jautė tiek dideles fizines kančias, tiek emocinę įtampą, negalėdama pasirūpinti jai artimais žmonėmis, jautėsi jiems našta. Gydymo metu nukentėjusiajai taip pat buvo reikalinga didelė pagalba apsitarnaujant, kas objektyviai galėjo menkinti jos orumą ir sukelti gilius neigiamus išgyvenimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji po eismo įvykio jautė didelį pirminį skausmą partrenkus automobiliui ir skausmą ilgo gydymo bei reabilitacijos metu, be to, skausmus tvirtina jaučianti iki šiol, pagal naujai pateiktus medicininius duomenis jai yra numatoma planinė operacija. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai pasikeitė G. G. gyvenimo būdas, iki šiol pasireiškia liekamieji reiškiniai, jos judėjimas vis dar yra apribotas, sumažėjo nukentėjusiosios aktyvumas, ji priversta vaikščioti su ramentais, iki šiol pilnai negali atsiremti į skaudančią koją, negali taip aktyviai, kaip anksčiau leisti laiko su artimaisiais, pergyvena dėl galimybių grįžti į darbą, iki šiol prisimena eismo įvykį ir, kaip pati nurodė, išėjusi į gatvę jaučia baimę.

35Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo bei pateiktų dokumentų matyti, jog AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajai G. G. 3 330 EUR neturtinei žalai atlyginti (b. l. 101). Iš atsiliepimo į civilinį ieškinį bei 2019 m. gruodžio 18 d. pateiktos gydytojo eksperto išvados matyti, kad draudiko gydytoja-ekspertė apskaičiuodama mokėtinos išmokos dydį vertino nukentėjusiosios būseną individualiai, atsižvelgė į tai, kad ji buvo gydoma RVUL bei stacionare, jai buvo susiūta galvos žaizda, atlikti radiologiniai tyrimai, taip pat atsižvelgta į G. G. imobilizavimą bei nustatytus kryžkaulio, gaktikaulio, šeivikaulio lūžius, medialinio šalutinio raiščio plyšimą. Apskaičiuojant draudimo išmokos dydį buvo vertintas gijimo laikotarpis, patirti nepatogumai, ligos istorijoje fiksuoti nusiskundimai, taip pat G. G. amžius (b. l. 98-100, 106). Taigi iš esmės patirti sužalojimai, ilgalaikiai nusiskundimai bei liekamieji reiškiniai gydytojos-ekspertės buvo įvertinti pakankamai išsamiai. Teisme AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nurodė, kad nustatydami mokėtinos žalos dydį vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos), o būtent šių rekomendacijų 4.2.3 punktu, numatančiu, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kuomet sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra nuo 3 iki 6 mėnesių, yra išmokama iki 6 MMA neturtinei žalai atlyginti. Atstovė pažymėjo, jog šiuo atveju G. G. buvo išmokėta maksimali Rekomendacijose nurodyta suma lygi 6 MMA, o jos papildomai prašoma sumokėti 2 700 EUR išmoka reikštų nukentėjusiosios patirtos žalos įvertinimą 6 030 EUR, kas būtų dvigubai daugiau negu nustato teisės aktai bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Teismas sutinka, su civilinio atsakovo atstovės teiginiais dėl Rekomendacijų, kuriomis buvo remtasi nustatant mokėtinos išmokos dydį aktualumo. Pažymėtina, kad Rekomendacijos būtent ir buvo priimtos iki Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų, kuriais draudimo bendrovės atlyginamas neturtinės žalos dydis nėra ribojamas 5 000 EUR suma, įsigaliojimo. Aiškinamajame rašte dėl minėto įstatymo pakeitimo yra pažymėta, kad iki jo įsigaliojimo datos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 1 d. Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo rekomendacijas. Taigi Rekomendacijos yra aktualios, priimtos atsižvelgiant į numatomus pakeitimus, susijusius su atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymu, todėl į jas taip pat turėtų būti atsižvelgiama. Kita vertus, iš nukentėjusiosios ir jos atstovo paaiškinimų, taip pat byloje esančių medicininių dokumentų, tarp jų ir naujai pateiktų dokumentų dėl numatomos planinės operacijos (šių aplinkybių draudimo bendrovės gydytoja-ekspertė nevertino, kadangi neturėjo informacijos apie numatomą planinę operaciją) matyti, jog sveikatos sutrikdymo liekamosios pasekmės G. G. jaučiamos iki šiol, gydymas nėra baigtas, jis yra tęsiamas ir jau šiuo metu nuo sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, kas labiau atitiktų Rekomendacijų 4.2.4 punktą, numatantį žalos atlyginimą iki 8 MMA. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose numatyti tik orientaciniai neturtinės žalos išmokų dydžiai, taigi aptariamos nuostatos nėra imperatyvios, o tik patariamojo pobūdžio, todėl vertinant priteistinos žalos dydį turi būti atsižvelgiama ne vien į Rekomendacijas, bet į visumą aplinkybių, tarp jų ir galiojančią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

36Formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 EUR iki 3 500 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-512-988/2019, 1A-189-468/2020), tačiau teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kai kuriais atvejais ši suma gali siekti ir daugiau nei 3 500 EUR (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-360/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-468/2020). Be to, visais atvejais teismų praktikoje yra akcentuojama, jog kiekvienu atveju priteistinos žalos dydis vertintinas individualiai.

37Taigi įvertinus, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, Č. M. transporto priemonę vairavo būdamas blaivas, turėdamas teisę vairuoti, automobilis buvo tvarkingas, G. G. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, po eismo įvykio ir šiuo metu jaučiamą didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, esmingą judėjimo galimybių apribojimą (iki šiol vaikšto su ramentais), ilgą laiką trunkantį gydymą ir reabilitaciją bei tai, kad gydymas vis dar yra tęsiamas – numatoma planinė operacija, po ko vėl laukia ilgas gijimo procesas, taip pat ilgą nedarbingumo laikotarpį ir ribotas galimybes grįžti į buvusią darbovietę, šiai dienai draudimo bendrovės jau atlygintą neturtinės žalos dydį – 3 330 EUR, Rekomendacijų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, spręstina, kad G. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios naudai iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

38Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke esanti CD-R laikmena su eismo įvykio vaizdo įrašu – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

40Č. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL (2 250 EUR) dydžio baudą.

41Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. M. paskirti – 30 MGL (1 500 EUR) dydžio baudą.

42Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per aštuoniolika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

43Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai priteisti 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

44Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke esančią CD-R laikmeną su eismo įvykio vaizdo įrašu – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

45Išaiškinti Č. M., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

46Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

47Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

48Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. Č. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 4. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Č. M. savo kaltę pripažino... 5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Č. M. davė iš esmės... 6. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai... 7. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais... 8. Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji G. G.... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2019 m.... 10. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 29 d., 6.19 val.... 11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 13. Kaltinamojo Č. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas... 14. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos įvykusio eismo įvykio aplinkybės... 15. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Seat... 16. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo... 17. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole... 18. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė J.... 20. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Seat... 21. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 22. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 23. Kaltinamasis Č. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos... 24. Dėl skirtinos bausmės.... 25. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 26. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu... 27. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, taip pat... 28. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad... 29. Dėl civilinio ieškinio.... 30. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 31. Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal... 32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 33. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji G. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti... 34. Byloje neginčytinai nustatyta, jog dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio,... 35. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo bei pateiktų... 36. Formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo... 37. Taigi įvertinus, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, Č. M. transporto... 38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 40. Č. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą... 42. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių... 43. Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB... 44. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 45. Išaiškinti Č. M., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per... 46. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos... 47. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 48. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...