Byla 1A-198-360/2015
Dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirta jam 30 MGL, sudarančią 1129,80 EUR (tūkstantį šimtą dvidešimt devynių eurų 80 centų), bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Lino Pauliukėno ir E. M., sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistojo V. T. gynėjui advokatui Laimonui Judickui, civilinės atsakovės UAB „XXX“ atstovui advokatui Laimonui Judickui, nukentėjusiosios D. P. atstovei pagal įstatymą J. S., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. S. atstovui advokatui Piotrui Orlovui, viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. P. atstovės pagal įstatymą J. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirta jam 30 MGL, sudarančią 1129,80 EUR (tūkstantį šimtą dvidešimt devynių eurų 80 centų), bauda.

2Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bauda sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 20 MGL – 753,20 Eur – bauda, ją sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Nukentėjusiosios D. P. atstovės pagal įstatymą J. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai D. P. priteista 1158,48 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kita civilinio ieškinio dalis dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesta, bei priimtas D. P. atstovės pagal įstatymą J. S. atsisakymas nuo 961,58 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir reikalavimo dalis nutraukta. Priteista iš UAB „XXX“ nukentėjusiajai D. P. 36,49 Eur turtinei žalai atlyginti, o kita civilinio ieškinio dalis dėl likusios turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

4Priteista iš nuteistojo V. T. J. S. 200 Eur advokato pagalbai apmokėti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6V. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 29 d., apie 17 val. 40 min., Šilalės mieste, ( - ) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas J. Basanavičiaus g. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 28, 37, 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į meteorologines ir važiavimo sąlygas, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad praleistų pėsčiųjų perėja ėjusią mažametę D. P., ir ją partrenkė bei sužalojo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. P. atstovė pagal įstatymą J. S. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies netenkintas nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys; papildomai priteisti nukentėjusiajai D. P. iš civilinių atsakovų UAB „XXX“, į. k. ( - ), ir AB „Lietuvos draudimas“, į. k. ( - ), 945,34 Eur turtinei žalai atlyginti, 5213,16 Eur neturtinei žalai ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; priteisti iš civilinių atsakovų UAB „XXX“, į. k. ( - ), ir AB „Lietuvos draudimas“, į. k. ( - ), patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 150 Eur.

8Skunde apeliantė teigia, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas netenkinti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nuosprendį motyvavo tuo, kad ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti turtiną žalą iš AB „Lietuvos draudimas“, todėl šios turtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas tik dėl atsakovės UAB „XXX“, o jos atsisakymas ir reikalavimas dėl šios turtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ nutraukiamas, kad šioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltininko darbovietės, kuri yra apsidraudusi privalomojo civilinės atsakomybės tvarka, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio, privalomo atlyginti draudikui. Su tokiais teismo nuosprendžio motyvais apeliantė nesutinka, kadangi reikalavimo priteisti žalą iš AB „Lietuvos draudimas“ teismo posėdžio metu ji neatsisakė, ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas, dėl eismo įvykio nepilnametei D. P. privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu nustačius, kad AB „Lietuvos draudimas“ D. P. įvertino, apskaičiavo ir atlygino neturtinę ir turtinę žalą, vadovaujantis pateiktais patirtos žalos įrodymais ir savo vidiniais nuostatais, draudiko atstovui teigiant, kad daugiau žalos atlyginti draudikas neturi pagrindo, ji ir jos atstovas teismui pateikė savo nuomonę, jog esant draudiko atstovo nurodytai situacijai, žalą turėtų atlyginti atsakovė UAB „XXX“. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo nuosprendį grindė tuo, kad ieškovė neturi įrodymų, patvirtinančių jos turtines išlaidas, nurodytas 1 punkte dėl 253,93 Lt išlaidų, 2 p. dėl 306 Lt išlaidų, 4 p. 159 Lt išlaidų, 5 p. dėl 1025,96 Lt išlaidų, 6 p. dėl 672 Lt išlaidų, 8 p. dėl 777, 24 Lt išlaidų, susijusių su kelionėmis privačiu transportu, nes negalvojo, kad tokių įrodymų reikės. Ieškiniu prašydama teismą priteisti neatlygintą turtinę žalą, nurodė, kad 2013-12-29 D. P. iš eismo įvykio vietos išgabenus į Šilalės rajono ligoninę, o iš ten – į Klaipėdos vaikų ligoninę, jai teko kartu su dukra vykti į ligoninę ir ją ten slaugyti, rūpintis. Už papildomos palatos nuomą sumokėjo 70 Lt (20,27 Eur). Teismas dėl minėtų jos išlaidų nuosprendyje visiškai nepasisakė ir reikalavimo dėl šios sumos priteisimo iš viso nenagrinėjo. Tiek teikiant ieškinį, tiek byloje vykusio teismo posėdžio metu ji nurodžiusi, kad įrodymų apie patirtas išlaidas nerinko ir neišsaugojo, nes tuomet negalvojo, kad ateityje gali jų prireikti. Tačiau po to, kai buvo priimtas skundžiamas Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas, pavyko gauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius 70 Lt išlaidas – VĮ Klaipėdos vaikų ligoninės mokamų paslaugų apskaitos lapo ir mokėjimo kvito už ligoninės paslaugas kopijas (pridedama). Taip pat teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė 777,24 Lt (225,10 Eur) kelionių pas gydytojus išlaidų, patirtų už degalus. Patirtos išlaidos yra pagrįstos medicininiais dokumentais, taip pat kitais bylos faktiniais duomenimis, ir turėtų būti atlyginamos vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė ir 306 Lt (88,62 EUR) išlaidų, patirtų už eismo įvykio metu sugadintus dukters drabužius ir avalynę, kuriuos buvo pirkusi prieš eismo įvykį (striukę, kelnes, batus, pirštines). Sugadinti drabužiai ir avalynė buvo paimti ir apžiūrėti ikiteisminio tyrimo. Eismo įvykio metu avalynė ir rūbai buvo sugadinti nepataisomai, dėl to neabejotinai padaryta žala. Teismui ieškinyje nurodė, kad po eismo įvykio dukra negalėjo išsižioti, kramtyti, teko pirkti jogurtą, košes, bananų, sūrelių, spurgų, sulčių, vitaminų imuniteto stiprinimui. Be to, greitosios medicinos pagalbos mašina buvo išvežtos apsirengusios taip, kaip buvo išėjusios iš namų, teko pirkti šlepetes, kojines, apatinį trikotažą, muilą, rankšluostį, maisto. Todėl VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-12-29 iki 2013-12-31 patyrė 253,93 Lt (73,54 Eur) žalą. 2013-12-31 grįžus iš ligoninės į namus, tęsiant gydymą namų sąlygomis, specialiai teko pirkti elektrinį trintuvą maisto smulkinimui, košes, bananus ir daržoves smulkinimui, ir kitą dukrai pritaikytą specialų, šviežią maistą, nes dukra dėl veido dalies sužalojimų, priekinių viršutinio žandikaulio kandžių lūžimo negalėjo valgyti nesmulkinto maisto. Taip pat teko kiekvieną mėnesį pirkti maisto papildą „Feroglobin B12“, nes dukra negalėjo kramtyti kieto maisto, vartoti kietų daržovių, mėsos, todėl su maistu negaudavo visų svarbių maistinių medžiagų ir vitaminų. Už trintuvą ir specialų maistą išleido 1856,96 Lt (537,81 EUR). Mano, kad turėtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos specialiais dukters poreikiais po jos sveikatos sužalojimo. Apeliantė įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visumos. Teismas nesivadovavo įstatymais (Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., 6.249 str. 1 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 23 d., CK 6.283 str. 2 d.) ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalį. Todėl nepagrįstai nepriteisė 945,34 Eur.

9Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netenkindamas D. P. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį ir neteisingai nustatė žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio sumos tokios kategorijos bylose ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Byloje nustatyta, kad UAB „XXX“ buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nes kaltinamasis V. T. eismo įvykį padarė eidamas darbines pareigas. Transporto priemonė įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“ iš prašomos 30 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti D. P. atlygino tik 6000 Lt neturtinę žalą, dar 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti D. P. sumokėjo eismo įvykio kaltininkas V. T.. Apeliantė mano, kad tokio dydžio kompensacija, kokia dabartiniu metu yra sumokėta ir priteista, neatitinka padarytos veikos pavojingumo, kaltinamojo kaltės laipsnio, teismų praktikos tendencijų, suma yra per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas dukters situaciją dėl sveikatos sužalojimo turėjo vertinti kaip išskirtinę. D. P. eismo įvykio metu buvo sužalota, neteko trijų nuolatinių priekinių dantų, tokiu būdu jai ilgam laikui sužalota ir sutrikdyta sveikata. Sugadinta jos veido išvaizda, ji iki šiol negali pilnavertiškai kramtyti, ji priversta nešioti plokštelę, nuolat lankytis pas gydytojus ir laukti pilnametystės (ne mažiau kaip 8 metus), kai bus galima įstatyti dantų implantus, ir nėra žinoma, kaip patirta trauma paveiks jos dantų sveikatą ateityje. Be to, dukra ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų buvo priversta kęsti didžiulius skausmus, gerti vaistus, patirti emocinį sukrėtimą, daug išgyvenimų, skausmo, nepatogumų dėl sužaloto veido ir dantų bei likusius po sužalojimo nemalonius fizinius pokyčius, ji iki šiol jaučia baimę automobiliams ir bijo eiti šaligatviu šalia važiuojamosios kelio dalies. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad sužalojimo pasekmių ir padarinių dar ilgą laiką – ne mažiau kaip 8 metus – nebus galimybės pašalinti, todėl susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimai paveiks D. P. sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti, yra realus ir suprantamas. Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad draudimo įmonės nustatyta ir išmokėta 6000 Lt (1737,72 EUR) bei kaltinamojo V. T. sumokėta 2000 Lt (579,24 EUR) ir teismo priteista 1158,48 EUR piniginė kompensacija iš viso 3475,44 EUR šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, D. P. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio.

10Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14,4 p. (su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurio bendras laikas sudarytų 16 val. ir sudarytų apie 180 Eur. Advokatas, su kuriuo buvo sudarytas susitarimas dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje, neteikė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, todėl teismo sprendime minimas nutarimas šiuo atveju negali būti taikomas. Į bylą yra pateikti duomenys, kad ryšium su atstovavimu pirmosios instancijos teismo posėdžiuose patyrė 290 Eur išlaidų bei 200 Eur išlaidų už ieškinio paruošimą. Pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos tik tuomet, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/20U, 2K-374/2012,2K-374/2012 ir kt.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. IR -85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu yra patvirtinę Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš minėtų rekomendacijų matyti, kad už vieną advokato atstovavimo teisme valandą, taip pat už analogiškas teisines paslaugas galima priteisti 0,15 MMA – t. y. 45 Eur (8.18 p., 10 p.), o už advokato padėjėjo ruoštą ieškinį – 720 Eur (5 p., 8.2 p.). Įstatymu taip pat yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra priteisiamas vadovaujantis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis 2015-01-20 baudžiamojoje byloje truko 3 valandas, ne mažiau kaip 3,5 valandas laiko truko pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme ir baudžiamosios bylos dokumentų analizė, prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme neviršija rekomendacijų dėl darbo užmokesčio (6.5 val. x 45 Eur = 292.50 Eur). Išlaidos už ieškinio surašymą taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR -85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004- 03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Anksčiau aptartų motyvų pagrindu yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, papildomai priteisiant 290 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

11Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės pagal įstatymą J. S. ir jos atstovas advokatas P. Orlovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. T. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo V. T. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliantė neginčija V. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14Dėl neturtinės žalos

15Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo padidinti priteistą nukentėjusiajai D. P. neturtinės žalos dydį ir priteisti jos prašomą 30 000 Lt neturtinę žalą, taigi ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio. Civiliniu ieškiniu nepilnametės nukentėjusiosios D. P. atstovė pagal įstatymą J. S. prašė priteisti nukentėjusiajai D. P. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos būklę, nėra, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose byloje nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai nustatė 12000 Lt ( 3475,44 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantė ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodama tuo, kad toks neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino nepilnametės nukentėjusiosios D. P. patirtų asmeninių išgyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, tai, kad eismo įvykio metu neteko trijų nuolatinių priekinių dantų, tokiu būdu jai ilgam laikui sužalota ir sutrikdyta sveikata, sugadinta jos veido išvaizda, ji iki šiol negali pilnavertiškai kramtyti, ji priversta nešioti plokštelę, nuolat lankytis pas gydytojus ir laukti pilnametystės (ne mažiau kaip 8 metus), kai bus galima įstatyti dantų implantus, ir nėra žinoma, kaip patirta trauma paveiks jos dantų sveikatą ateityje.

16Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. T. vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota pėsčioji nepilnametė D. P.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

18Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. P. buvo diagnozuotas veido ir galvos sumušimas, priekinių viršutinio žandikaulio kandžių lūžimas, II-o kairės pusės kandžio išmušimas, odos nubrozdinimas kelio sąnario srityje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 97). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji D. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje, ir šiuo metu gydosi odontologijos centre, jai atliekamas dantų kaulų išlyginimas, ateityje numatomas dantų protezavimas (t. 1, b. l. 166–188). Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji D. P. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų D. P. buvo sunku valgyti, be to, negalėjo valgyti bet kokio maisto, ir šiuo metu yra pritaikyta ortodontinė plokštelė, todėl nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, jai autoįvykio metu buvo tik 10 metų, o po patirtų sužalojimų ji privalėjo lankyti mokyklą ir, tikėtina, patirti dvasinius išgyvenimus, nes buvo matyti sužalojimai veide bei buvo be priekinių dantukų (t. 1, b. l. 165).

19Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas aptarė nukentėjusiosios D. P. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl V. T. veiksmų nukentėjusioji iškentė fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiosios įvardytas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtaką tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Negalima sutikti su apylinkės teismo argumentu, jog nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos būklę šiuo metu. Iš 2014-11-25 UAB „Tauragės odontologijos centras“ pažymos matyti, kad nukentėjusiajai pritaikyta ortodontinė plokštelė, dėl reikiamo tarpo atkūrimo, sudarius tinkamą tarpą, į plokštelę bus įstatytas dirbtinis plastmasinis dantis, o sulaukus 18 metų bus indikuota implantacija (t. 1, b. l. 188).

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės (sužalota mažametė, kuri prarado tris priekinius nuolatinius dantis, šiuo metu privesta nešioti plokštelę, negali pilnavertiškai kramtyti, tik sulaukus 18 metų bus indikuota implantacija) sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių ir priteisti nukentėjusiajai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

22Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 12000 Lt (3475,44 Eur) piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 5000 Eur . Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

23Kadangi V. T. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra

245 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalą iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai D. P. priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2103,80 Eur neturtinės žalos.

25Dėl turtinės žalos

26Prašydama priteisti turtinę žalą nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. S. nurodo, kad patirtą ir neatlygintiną turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos: iškart po įvykio paguldant dukrą į ligoninę, kurioje 2 dienas teko ją slaugyti ir išleido 253,90 Lt ( 73,54 Eur); po įvykio buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios drabužiai, tai sudaro 306 Lt (88,62 Eur); kelionės automobiliu pas gydytojus išlaidos 777,24 Lt (225,10 Eur); buvo perkamas specialus maistas, vitaminai ir trintuvė maistui smulkinti – 1856,96 Lt (537,81 Eur). Iš viso turėtos išlaidos, kaip nurodo nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. S., yra 945,34 Eur, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nurodant 253,93 Lt sumą jau buvo įskaičiuotas 70 Lt mokestis už palatą (t. 1, b. l. 156), o apeliaciniame skunde ši suma įskaičiuota du kartus – nurodant ją atskirai ir pateikiant kartu su suma 253, 93 Lt (t. 2, b. l. 4), tačiau tai kolegija laiko apsirikimo klaida ir suma mažinama iki 925,07 eurų.

27Šioje byloje civilinėmis atsakovėmis buvo patrauktos UAB „XXX“ ir AB „Lietuvos draudimas“.

28Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „XXX“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

29Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

30Kolegija mano, kad pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai netenkino dalies civilinio ieškinio ir jį atmetė vien dėl to, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys turėtas išlaidas. Kolegija pripažįsta, kad dalis civiliniame ieškinyje nurodytų išlaidų yra realiai patirtos, todėl pripažįsta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės pagal įstatymą J. S. dalį patirtų išlaidų kaip realiai patirtas, kurias sudaro 579,24 Eur (2000 Lt) (tai dalis išlaidų, patirtų gulint stacionare, sugadinti drabužiai, vitaminai, kelionės išlaidos). Turimais baudžiamosios bylos duomenimis, po įvykio nuteistasis V. T. perdavė 2000 Lt (579,24 Eur) J. S.. Šią sumą, tai yra 579,24 Eur, kolegija įskaito į turtinės žalos atlyginimą pagal pareikštą civilinį ieškinį. Kitas turėtas išlaidas kolegija pripažįsta kaip nepagrįstas ir civilinį ieškinį dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmeta.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

33Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė pagal įstatymą pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 290 Eur už advokato P. Orlovo atstovavimą ir patarimą pirmosios instancijos teisme ir už civilinio ieškinio surašymą 200 Eur. Apylinkės teismas priteisė iš nuteistojo V. T. J. S. 200 Eur advokato pagalbai apmokėti motyvuodamas, kad turėtos išlaidos žymiai viršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14.4 p. (su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, jo bendras laikas, atstovaujant nukentėjusiajam bylose dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme sudarytų 16 val. ir sudarytų apie 180 Eur, atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos iš susitarimo, o be to, baudžiamoji byla yra nedidelės apimties, jog darbo valandų skaičius nebuvo didelis, todėl išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovui teikiamomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės ir turi būti mažinamos iki 200 Eur. Su šiuo apylinkės teismo sprendimu kolegija nesutinka ir mano, kad išlaidos yra pagrįstos, prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo V. T..

34Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš UAB „XXX“ ir AB „ Lietuvos draudimas“ išlaidas – 150 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą bei jos atstovas advokatas P. Orlovas pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą apeliaciniame teisme 200 Eur. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies, iš nuteistojo V. T. (BPK 106 straipsnio 2 dalis) priteistina apeliantės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

36J. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį:

37nukentėjusiajai D. P. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2103,80 (du tūkstančius vieną šimtą tris eurus 80 centų) eurų neturtinės žalos D. P..

38Priteisti iš nuteistojo V. T. J. S. 700 Eur proceso išlaidų.

39Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bauda sumažinta trečdaliu ir paskirta... 3. Nukentėjusiosios D. P. atstovės pagal įstatymą J. S. pareikštas civilinis... 4. Priteista iš nuteistojo V. T. J. S. 200 Eur advokato pagalbai apmokėti.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. V. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 29 d., apie 17 val. 40 min.,... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. P. atstovė pagal įstatymą J. S.... 8. Skunde apeliantė teigia, kad Šilalės rajono apylinkės teismas,... 9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netenkindamas... 10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai... 11. Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės pagal... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 14. Dėl neturtinės žalos... 15. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo padidinti priteistą nukentėjusiajai... 16. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. T. vairuodamas automobilį,... 18. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 19. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės... 22. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad... 23. Kadangi V. T. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB... 24. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės... 25. Dėl turtinės žalos... 26. Prašydama priteisti turtinę žalą nukentėjusiosios atstovė pagal... 27. Šioje byloje civilinėmis atsakovėmis buvo patrauktos UAB „XXX“ ir AB... 28. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 29. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai)... 30. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai netenkino... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 33. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė pagal įstatymą pirmosios... 34. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš UAB „XXX“ ir AB „ Lietuvos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. J. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Šilalės rajono... 37. nukentėjusiajai D. P. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti ir... 38. Priteisti iš nuteistojo V. T. J. S. 700 Eur proceso išlaidų.... 39. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....