Byla 2-2223/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo viešosios įstaigos „Polipro“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-1384-513/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Polipro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auksinė smiltis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Ieškovas VšĮ „Polipro“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auksinė smiltis“. Nurodė, kad UAB „Verslo sprendimų sistema“ 2012 m. sausio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ perėmė reikalavimo teisės į UAB „Auksinė smiltis“ skolą bendrai 13 469,79 Lt sumai. VšĮ „Polipro“ 2012 m. vasario 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš pirminio kreditoriaus UAB „Verslo sprendimų sistema“ perėmė reikalavimo teises į UAB „Auksinė smiltis“ skolą bendrai 13 469,79 Lt sumai. Ieškovas teigia, kad bendra reikalaujama atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui yra 12 523,05 Lt, kuri susidarė pagal Telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 190 bei 24 PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovas 2012 m. kovo 2 d. reikalavimu įvykdyti prievolę paragino atsakovą susimokėti skolą bei įspėjo jį apie bankroto bylos iškėlimą, jei per 30 dienų nebus patenkinti visi ieškovo reikalavimai, tačiau atsakovas per nustatytą terminą su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, visas sąlygas su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis yra įvykdęs, taip pat yra visos sąlygos iškelti atsakovui bankroto bylą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė UAB „Auksinė smiltis“ iškelti bankroto bylą ir priteisė iš ieškovo VšĮ „Polipro“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Auksinė smiltis“ (b.l. 133-134). Teismas sprendė, kad vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Ieškovas VšĮ „Polipro“ kartu su ieškiniu nepateikė jokių pakankamų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti (įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismo įsakymą ar dokumentus, rodančius atsakovės skolos pripažinimą ir pan.), atsakovas pateikė rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, leidžiančius abejoti skolos pagrįstumu – įrodymus, kad su ja 2010 ir 2011 metais UAB „Tele2“ sudarė naujas telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartis, be to, pagrįstas atsakovo teiginys apie tai, kad nelogiška manyti, kad rūpestingas ir apdairus verslininkas dvejus metus pagal sutartį teikė ryšio paslaugas nepaisydamas to, kad klientas visiškai nemoka už paslaugas ir kiekvieną mėnesį įsiskolina daugiau nei tūkstantį litų (CK 1.5 str.). Teismas iš pateiktų įrodymų padarė išvadą, kad atsakovas yra mokus. Iš atsakovo 2011 metų finansinių dokumentų matyti, kad 2010 metais atsakovo veikla buvo sustabdyta, atnaujinta 2011 metais, įmonėje nėra darbuotojų, pajamos gaunamos iš patalpų nuomos, 2011 metais gauta 2 000 Lt, įmonė neįsigijo nei prekių, nei paslaugų, pradelstų skolų neturi, ilgalaikio turto turi už 29 886,56 Lt, skolų – už 9 487,67 Lt, teisme turtinių ginčų nėra (CPK 179 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepripažįsta ieškovo reikalavimų dėl skolos, sprendė, jog šalių ginčas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, bei konstatavo, kad be ieškovo deklaruoto atsakovo įsiskolinimo atsakovas pagal turimus įrodymus yra mokus, todėl nėra pagrindo bankroto bylai iškelti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ „Polipro“ (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti, atsakovui UAB „Auksinė smiltis“ iškelti bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“ (b.l. 136-141). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismui pateikti visi įmanomi įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas atitinka įstatymu numatytą kreditoriaus apibūdinimą ir turi teisę kelti bankroto bylą atsakovui. Teismas, nutartyje konstatuodamas priešingai, neteisingai taikė įstatymo normas bei teismų praktiką, rėmėsi vien tik atsakovo teiginiais, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
  2. Atsakovo skola susidariusi pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GMS) teisėtai, atsakovui neatsiskaičius už suteiktas paslaugas. Apeliantas nurodo, kad minėta paslaugų sutartis yra teisėta, atsakovo nenutraukta ir/arba įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl prievolės pagal ją yra galiojančios ir turi būti vykdomos. Atsakovo bandymai ginčyti skolos faktą yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir teikiami teismui bandant vilkinti bankroto bylą.
  3. Teismas rėmėsi vien tik atsakovo teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, ignoravo ir nesirėmė apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie paneigė atsakovo teiginius. Teismo išvada, kad apeliantas nepateikė jokių pakankamų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą, yra nepagrįsta, logiškai nesuprantama ir neatitinkanti teismų praktikos bei bylos medžiagos. Apeliantas nurodo, kad jis yra pateikęs sutartį, sąskaitas – faktūras, papildomus pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ raštus dėl skolos susidarymo, reikalavimų perleidimo sutartis ir kitus dokumentus, pateikė papildomus paaiškinimus. Atsakovas nėra nutraukęs, apskundęs ar pakeitęs paslaugų sutarties, kurios pagrindu jam kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Taip pat dėl skolos nepagrįstumo teismuose nevyksta jokie procesai. Be to, atsakovo pateiktus argumentus ir teiginius, kuriais jis remiasi ginčydamas skolą, nepatvirtina jokie įrodymai, todėl jų negalima laikyti pakankamai rimtais argumentais, keliančiais abejonę skolos egzistavimui.
  4. Atsakovas, teikdamas registrų centrui sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus nurodo, kad jo turtas sudaro 29 887 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 488 Lt. Apeliantas nurodo, kad atsakovas 12 523,05 Lt įsiskolinimo apeliantui nėra įtraukęs į šias ataskaitas, nors šis įsiskolinimas yra nenuginčytas, galiojantis ir teisėtas. Tokiu būdu, realiai atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 22 011,05 Lt, todėl atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balandą įrašyto turto vertės ir atsakovui keltina bankroto byla.
  5. Teismas vadovavosi byloje buvusiais 2011 metų finansiniais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų bandęs nustatyti atsakovo ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę būklę, o tai tik įrodo, kad bylą teismas išnagrinėjo atmestinai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytų reikalavimų bei nesistengdamas visapusiškai nustatyti realios atsakovo finansinės būklės.
  6. Teismo nutartimi priteista 1500 Lt suma advokato išlaidoms apmokėti, vertintina kaip neturinti pagrindo. Apeliantas nurodo, kad jeigu atsakovas būtų sąžiningas ir apdairus bei reagavęs į apelianto siųstus raginimus susimokėti įsiskolinimą, apeliantas neturėtų pagrindo manyti, kad vienintelis realus skolos atgavimo būdas yra kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto teigimu, ši byla inicijuota tik dėl atsakovo nerūpestingumo ir/arba neveikimo, todėl nėra pareigos jam atlyginti atsakovo turėtas advokato išlaidas.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Auksinė smiltis“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 144-145). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai pasisakė dėl skolos fakto ir dydžio pagrįstumo bei nustatė, kad atsakovas telefoninio ryšio paslaugomis naudojosi iki 2002 m. spalio mėnesio, o apeliantas reikalauja 12 523,03 Lt dydžio skolos už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. Atsakovė teigia, kad skolos reikalavimą ginčija CK 6.188, 6.189 ir 6.200 straipsnių pagrindu bei pateikė teismui įrodymus, kad 2010 ir 2011 metais su UAB „Tele2“ yra sudariusi naujas telefoninio ryšio paslaugų sutartis.
  2. Apeliantas privalo įrodyti atsakovo būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, byloje būtina nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl apeliantui padarytos žalos fakto ir dydžio, kurios yra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo teigimu, ginčas dėl jo civilinės atsakomybės turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008).

17Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl įmonės nemokumo, tačiau teismas nekonstatavo įmonės nemokumo fakto ir atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Tokią išvadą teismas padarė pagal atsakovo balanse už 2011 metus įrašytus duomenis. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nepripažįsta ieškovo reikalavimo dėl skolos.

18Dėl atsakovo ginčijamo apelianto reikalavimo

19Įmonės kreditoriai – tai turintys reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus yra potencialūs kreditoriai, galintys inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009), kartu asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Taigi, negalima besąlygiškai sutikti su atsakovo argumentu, kad apeliantas jau šioje stadijoje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje) privalo neabejotinai įrodyti atsakovo būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, o taip pat ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas bankroto byloje turi pateikti neginčijamus atsakovo skolos buvimo įrodymus – įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismo įsakymą, atsakovo skolos pripažinimą ir pan. Tokio reikalavimo nėra nustatyta įstatymuose, be to, toks aiškinimas sudarytų sąlygas nesąžiningiems atsakovams nesutikti iš esmės su bet kuriais reikalavimais, jeigu jie nėra patvirtinti paties atsakovo ar teismo procesiniais sprendimais. Realiai aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, galutinai gali būti nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto byloje tokios bylos iškėlimo atveju (ĮBĮ 26 str. 1 d.), nebent jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu būtų akivaizdžiai matyti reikalavimo nepagrįstumas. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog „ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-564/2006). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad jog „kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Taigi, ginčo tarp apelianto ir atsakovo dėl prievolių egzistavimo faktas per se nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą. Todėl atsakovui ginčijant ieškinyje nurodytą skolą, reikėtų nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t.y. spręsti apie įmonės (ne)mokumą pagal kitus byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo dėl reikalavimo teisės egzistavimo fakto „svoris“, sprendžiant klausimus kelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, gali būti vertinamas kaip reikšmingai didesnis tuo atveju, jei atsakovo išsamūs finansinę padėtį apibūdinantys duomenys, neatsižvelgus į apelianto reikalavimo dydį, neleistų konstatuoti įmonės nemokumo ar dėl tam tikrų priežasčių leistų pakankamai pagrįstai abejoti bankroto bylos iškėlimo tikslingumu (pavyzdžiui, nemokumo riba peržengta nežymiai, o įmonė turi perspektyvų pagerinti savo finansinę padėtį), kita vertus, kitaip vertintina situacija, kai ir be atsakovo ginčijamos ieškovo reikalavimo sumos įmonės nemokumas yra pakankamai akivaizdus.

20Dėl atsakovo (ne)mokumo

21Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.

22Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus 2011 metų finansinius dokumentus, sprendė, kad atsakovas nėra nemokus, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš pateikto teismui 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovo turimas turtas sudaro 29 887 Lt (ilgalaikis turtas 29 887 Lt, trumpalaikio turto nėra), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 488 Lt (b.l. 107-108). Taigi, pagal pateiktą įmonės balansą už 2011 metus iš tikrųjų galima teigti, jog atsakovas yra mokus. Tačiau nustatant atsakovo (ne)mokumą svarbu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės finansinė būsena, siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, turi būti analizuojama visų pirma pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. Būtent dėl to ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui yra įtvirtinta pareiga pateikti teismui skolininkų ir kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėtų įmonės įsipareigojimų sumos ir jų įvykdymo terminai, taip pat ne tik praėjusių metų finansines ataskaitas, bet ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2012 m. birželio 8 d. ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimais ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis atsakovą ir įpareigojo pateikti (b.l. 68, 93). Tačiau atsakovas teismui pateikė tik praėjusių metų finansines ataskaitas, t.y. už 2011 metus (b.l. 95-113), tuo tarpu nepateikė teismui skolininkų ir kreditorių sąrašų (su pradelstais įsipareigojimais) bei ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. iki 2012 m. birželio 5 d., finansinių dokumentų. Iš bylos duomenų nematyti, kad teismas aiškinosi šių dokumentų nepateikimo priežastis, teismo išvada dėl įmonės mokumo padaryta vadovaujantis tik įmonės balansu už 2011 metus. Kita vertus, net vadovaujantis šiuo balansu neaišku, iš ko realiai susideda įmonės 29 887 Lt vertės ilgalaikis turtas (balanso III eilutė), kuris praėjusiuose finansiniuose metuose (2010 metai) neužfiksuotas, kai tuo tarpu balanso III.4, III.5 eilutėse nurodomo turto vertė yra 11 220 Lt, taip pat neaišku ar balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (9 488 Lt) yra pradelsti, o jei pradelsti – tai kokia apimtimi. Kaip minėta, tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią įmonės finansinę būklę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387 ir kt.). Taigi, šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, tik formaliai lygino įmonės 2011 m. balanse esančio turto vertę (o ne realią turto vertę) su per vienerius metus mokėtinomis sumomis neturėdamas duomenų apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir realią turto vertę bankroto bylos iškėlimo dienai. Pastebėtina, kad minėtos aplinkybės atsakovui nepateikus visų reikiamų dokumentų, nebuvo išsiaiškintos ir teismo posėdyje, nors byla ir buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi, teismas nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas išnagrinėjo bylą formaliai, nesistengdamas visapusiškai nustatyti realios atsakovo finansinės būklės.

23Apibendrinant darytina išvada, kad nors pagal atsakovo pateiktą bendrovės balansą galima teigti, jog atsakovas yra moki įmonė (ir tokia išvada galimai nėra atmestina), tačiau dėl aukščiau paminėtų priežasčių bylos duomenys neleidžia pakankamai pagrįstai nuspręsti apie faktinę atsakovo mokumo būklę ieškinio pateikimo dienai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nenustatė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių - įmonės realaus turto bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dienai, t. y. neatskleidė bylos esmės. Todėl skundžiama nutartis dėl padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina ir ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d., 3 p., 338 str.).

24Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų visus įrodymus, kurių reikalauja ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, o prireikus - ir kitų priemonių, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir atitinkamai vertinti realaus turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį bei kitas reikšmingas bankroto bylos (ne)kėlimui aplinkybes.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auksinė smiltis“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Ieškovas VšĮ „Polipro“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ „Polipro“ (toliau – apeliantas) prašo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Auksinė smiltis“ prašo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl... 18. Dėl atsakovo ginčijamo apelianto reikalavimo... 19. Įmonės kreditoriai – tai turintys reikalauti iš įmonės įvykdyti... 20. Dėl atsakovo (ne)mokumo... 21. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai... 22. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus 2011 metų... 23. Apibendrinant darytina išvada, kad nors pagal atsakovo pateiktą bendrovės... 24. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi imtis ĮBĮ 9... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir...