Byla 2A-26-516/2015
Dėl skolos priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovo V. Š. atstovui advokatui Dainiui Urbonui atsakovo Ž. M. atstovui advokatui Dariui Matulevičiui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1104-657/2013 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Ž. M., D. M. (trečiasis asmuo – E. Š.) dėl skolos priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiami klausimai, susiję su prievolių pagal paskolos sutartį vykdymu, įrodymų vertinimo taisyklių taikymu.

6Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:

71) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. M. ir D. M. bendro turto 440 718,03 Lt skolą, už šią sumą skaičiuojamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos;

82) priteisti iš atsakovo Ž. M. 860 987,57 Lt skolą, už šią sumą skaičiuojamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki visiško prievolės įvykdymo;

93) priteisti iš atsakovo Ž. M. 100 000 Lt skolą;

104) pripažinti negaliojančiomis ab initio atsakovų 2010 m. balandžio 26 d. sudarytas Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartis bei taikyti restituciją natūra;

115) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškovas nurodė, kad atsakovui Ž. M. 2003 m. gruodžio 24 d. neterminuotai paskolino 100 000 Lt, o 2004 m. vasario 26 d. – 377 000 EUR (1 301 705,60 Lt). Šias lėšas atsakovas panaudojo investavimui ir nekilnojamojo turto kartu su savo sutuoktine – atsakove D. M., įgijimui. 2012 m. balandžio 27 d. atsakovui buvo įteiktas pranešimas dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovai savo prievolių nevykdo. Kadangi 2004 m. vasario 26 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais, prievolės iš šios sutarties vykdytinos iš bendro atsakovų turto. Tačiau įsipareigojimų dalis (860 987,57 Lt), viršijanti bendro turto vertę, turėtų būti įvykdyta iš asmeninio atsakovo turto. Ieškovas pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais (Turto pasidalijimo ir Dovanojimo sutartimis), kuriais neatlygintinai perleido turtą atsakovei, atsakovas sumažino jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto kiekį, todėl šie sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir interesus.

13Atsakovai ir trečiasis asmuo E. Š. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, nurodydami, kad paskolos yra grąžintos ir tą patvirtina trečiojo asmens pagal ieškovo pavedimus 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. vasario 18 d. išduoti pakvitavimai. Atsakovai pažymėjo, kad ginčo lėšas iš ieškovo atsakovas skolinosi asmeninėms reikmėms, o ginčo sandoriais atliktas atsakovų turto padalinimas buvo pastarųjų santuokos nutraukimo proceso dalis.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 6 050 Lt, o trečiajam asmeniui – 2 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai esą iš paskolinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo, kilusios prievolės yra bendra atsakovų prievolė. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovas iš ieškovo skolintomis lėšomis įsigijo UAB „Nemuno laivininkystė“ ir UAB „Kauno tarptautinis upių uostas“ akcijų, o sandoriai buvo sudaryti be atsakovės sutikimo. Be to, teismo nuomone, pačios paskolų sumos yra aiškiai per didelės ir neprotingos šeimos namų ūkio išlaikymui, vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimui, t. y. paskolos teisiniai santykiai susiklostė ne atsakovų šeimos interesais.

17Faktą, kad atsakovas yra grąžinęs paskolas ieškovui, teismas laikė įrodytu remdamasis liudytojos J. N. parodymais apie tai, jog ieškovas ir atsakovas tarėsi dėl skolos grąžinimo lėšomis, gautomis sumažinus UAB „Nemuno laivininkystė“ įstatinį kapitalą, ir liudytojo E. Š. parodymais, kad pastarasis matė atsakovą perduodant ieškovui didelę pinigų sumą kaip skolos grąžinimą. Teismo vertinimu, tokie liudytojų – ypač ieškovo sūnaus E. Š., parodymai leidžia atmesti ieškovo argumentus, kad atsakovas jam paskolų negrąžino. Aplinkybė, kad pateikti pakvitavimai neatitinka įstatymo reikalaujamos formos (nepateikti originalai, o pakvitavimai pasirašyti trečiojo asmens), nesudaro pagrindo pripažinti juos negaliojančiais, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo parodė, jog pakvitavimas buvo parašytas vėliau nei grąžinta paskola, tačiau tai nepaneigia skolos grąžinimo 2007 m. vasario mėn. fakto, ką įrodo ne tik liudytojos J. N. parodymai, bet ir ieškovo buvimas Lietuvoje. Atsižvelgęs į šalių artimus giminystės ryšius, jų tarpusavio santykius, teismas sprendė, kad paskolos grąžinimas grynais pinigais buvo tinkamas prievolės įvykdymas. Aplinkybę, kad atsakovas nepateikė pakvitavimo dėl 1 705,60 Lt skolos grąžinimo, teismas laikė nereikšminga ir nurodė esant labiau tikėtina, kad ši suma buvo grąžinta kartu su pagrindine skolos dalimi.

18Pasisakydamas dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų teismas nurodė, kad atsakovai paneigė ieškovo reikalavimo teisę, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų šio reikalavimo tenkinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad paskolas ieškovui atsakovas buvo grąžinęs iki ginčo sandorių sudarymo – jais nebuvo pažeistos ieškovo teisės, o aplinkybės, kad sandoriais padalintas atsakovų santuokoje įgytas turtas, patvirtina atsakovus buvus sąžiningais.

19Atsakovo ir trečiojo asmens turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir jas priteisė iš ieškovo.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Apeliaciniame skunde ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

221. Teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė ir nenurodė esminių įrodinėjimo dalyku esančių aplinkybių: kuriuo momentu teismas laikė įvykus pinigų perdavimą. Liudytojai J. N. ir E. Š. jokių konkrečių aplinkybių dėl 2006 m. rugsėjo 11 d. skolos grąžinimo momento nenurodė. Liudytoja J. N. aiškiai parodė, kad atsakovas po 2007 m. vasario 18 d. dar ilgiau kaip pusę metų sprendė ir tarėsi su apeliantu kaip pastarajam grąžinti skolą. Taigi, liudytojų parodymai aiškiai neatitinka pakvitavimų turinio. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai įrodė 2006 m. rugsėjo 11 d. perdavę apeliantui 950 000 Lt.

232. Pasisakydamas dėl 450 000 Lt perdavimo apeliantui 2007 m. vasario 18 d. teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo E. Š. parodymais. Nors pastarasis yra apelianto sūnus, tačiau jie artimų santykių po apelianto ir trečiojo asmens skyrybų nepalaiko. Skyrybų byloje E. Š. apeliantą apibūdino išskirtinai neigiamai (pvz., kad su apeliantu mažai bendrauja, apeliantas šeimos narių atžvilgiu elgėsi agresyviai ir pan.), tačiau jo ir trečiojo asmens santykiai yra labai geri. Tai sudaro pagrindą abejoti E. Š. nešališkumu. Be to, apklausiamas teismo posėdyje E. Š. melavo dėl to, kad nežino, kam priklauso UAB „Bona Modus“, nors yra šios įmonės steigėjas ir akcininkas. Ši aplinkybė patvirtina liudytojo E. Š. nesąžiningumą. Be to, pastarojo liudytojo parodymai prieštarauja liudytojos J. N. parodymams, kad atsakovas nei 2007 metais, nei vėliau su apeliantu nebuvo atsiskaitęs.

243. Teismas nesiaiškino, kodėl šalys galėjo pakeisti pinigų grąžinimo būdą iš bankinio pavedimo į mokėjimą grynais pinigais. Atsakovai nepajėgė paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas toks pinigų grąžinimo būdas.

254. Byloje nustatyta, kad pakvitavimų suma yra 1 705,60 Lt mažesnė nei paskolų suma. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, atsakovai nėra grąžinę šios skolos dalies.

265. Teismas neatsižvelgė į prieštaravimą tarp pakvitavimų turinio ir juos surašiusių asmenų paaiškinimų: nors pinigai grąžinti apeliantui, tačiau prievolės įvykdymą priėmė trečiasis asmuo, kuris apskritai nebuvo sandorio šalimi. Taip pat teismas neįvertino to, kad į bylą pateiktos tik pakvitavimų kopijos. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo yra brolis bei sesuo, atsakovas apie skolos grąžinimą užsiminė tik 2013 m. vasario mėn. pateiktame atsiliepime, t. y. daugiau nei po pusės metų nuo bylos iškėlimo, atsakovas negalėjo pateikti pakvitavimų originalų vien tik todėl, kad originalai „gal kopijuojant dingo“, sudaro pagrindą pateiktomis pakvitavimų kopijomis kaip įrodymais nesiremti.

276. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų išreikšta apelianto valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą iš skolininko. Todėl laikytina, kad skolininkas neįrodė skolos grąžinimo fakto. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti išimtį įrodinėjimo procese ir remtis liudytojo E. Š. parodymais. Vertindamas įrodymus teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes dėl konfliktiškų apelianto ir trečiojo asmens santykių, kad apeliantas 2007 m. vasario 18 d. – tariamo prievolės įvykdymo dieną, buvo Kopenhagoje, ir jam nebuvo žinoma apie paskolos grąžinimo raštelius. Bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, buvo neatsižvelgta į atsakovo paaiškinimus, kodėl buvo surašyti pakvitavimai: „aš tik dėl VMI juos prašiau parašyti, kad galėčiau paaiškinti, jog esu atidavęs paskolą“, „Š. ir bylą užvedė galvodamas, nes nežinojo, kad aš turėsiu tuos raštelius“.

287. Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartys turėjo būti pripažintos negaliojančiomis, nes atsakovai nėra grąžinę paskolos, o šiais sandoriais buvo iš esmės sumažinta atsakovo turimo asmeninio turto vertė. Dėl to apelianto galimybės patenkinti savo reikalavimus buvo iš esmės apribotos. Kadangi nurodyti sandoriai yra neatlygintiniai, atsakovų sąžiningumas reikšmės neturi.

298. Priteisdamas iš apelianto atsakovui ir trečiajam asmeniui jų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, teismas neįvertino, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas, į bylą pateikti atsiliepimai yra identiški. Be to, dalį atsakovo patirtų išlaidų sudaro advokato konsultavimas. Taigi teismo priteista aptartų išlaidų suma turėtų būti mažinama.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. M. ir D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo tokius atsikirtimus:

311. Paskolų grąžinimo faktą patvirtina ne tik pakvitavimai, bet ir trečiojo asmens bei liudytojo E. Š. parodymai. Liudytoja J. N. nei paneigė, nei patvirtino fakto, kad paskola apeliantui buvo grąžinta. Be to, ši liudytoja nežinojo šalis siejusių santykių turinio, todėl jos parodymai nepaneigia paskolų grąžinimo pagal pakvitavimus fakto. Dėl pakvitavimų pasirašymo momento svarbu tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją, t. y. teigia, kad Kopenhagoje buvo 2007 m. vasario 18 d., nors prieš tai įrodinėjo buvęs užsienyje abiejų pakvitavimų išdavimo metu.

322. Pinigus apeliantas paskolino būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu, todėl paskola galėjo būti grąžinta ir trečiajam asmeniui. Skolos grąžinimą patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai, bet ir aplinkybė, kad apelianto ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje nebuvo nurodytas 1 401 705,60 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas.

333. Apeliantui yra puikiai žinoma atsakovų turto kilmė, paskolos panaudojimo aplinkybės bei atsakovų santuokos nutraukimo aplinkybės. Taigi reikalavimai pripažinti atsakovų sudarytas Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartis yra aiškiai nepagrįsti.

344. Šios bylos apimtis yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovams priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teiginiai, kad atsakovus ir trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas, yra nepagrįsti.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji teigia, kad apeliantas nepateikia įrodymų, kurie paneigtų paskolų grąžinimo faktą.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja pagal ieškovo V. Š. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

38Dėl paskolos gavėjo prievolės grąžinti paskolą

39Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis laikoma realiniu sandoriu, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo momento. Vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

40CK 6.873 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente.

41Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 kt.). Taigi, jeigu paskolos sutartis turi būti rašytinė, tai būtent rašytinis turi būti ir skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) turi būti aiškiai užfiksavęs prievolės jam įvykdymo faktą.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

43CPK 202 straipsnis įtvirtina, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir to neginčija nei viena iš šalių (CPK 187 straipsnis), kad apeliantas (ieškovas) V. Š. ir atsakovas Ž. M. 2003 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. vasario 26 d. sudarė Paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui neterminuotai ir neatlygintinai buvo paskolinta bendrai 1 401 705,60 Lt dydžio suma (1 t., 45 b. l.; 2 t., 165 b. l.). Ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovas Ž. M. grąžino apeliantui pastarojo paskolintas sumas.

45Kaip minėta, esant nustatytam paskolos suteikimo (pinigų perdavimo) paskolos gavėjui faktui, būtent paskolos gavėjui tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo aplinkybę. Tačiau, kaip teisingai pažymi ieškovas, atsakovas į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas bei ieškovo V. Š. patvirtintas, kaip to reikalauja CK 6.65 straipsnis, prievolės grąžinti paskolintas lėšas įvykdymo faktas. Į bylą pateiktos tik trečiojo asmens – apelianto buvusios sutuoktinės ir atsakovo Ž. M. sesers E. Š. (su kuria ieškovo santykiai nuo santuokos nutraukimo bylos yra akivaizdžiai konfliktiški), 2006 m. rugsėjo 11 d., 2007 m. vasario 18 d. išduotų atsakovui pakvitavimų kopijos (1 t., 81-82 b. l.), kurios, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, negali būti laikomos tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į tai, kad jose nėra jokių paties V. Š. žymų apie paskolintų lėšų grąžinimo priėmimą. Papildomai akcentuotina, kad tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo teigė, jog lėšos buvo grąžintos ne E. Š., kaip solidariajai kreditorei, o būtent pačiam ieškovui. Taigi, byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog prievolė buvo įvykdyta solidariajai kreditorei E. Š., o buvo siekiama įrodyti, kad prievolė įvykdyta pačiam V. Š., o E. Š. tik surašė šių faktų patvirtinimus. Taigi, tik paties kreditoriaus V. Š. įstatyme reikalaujamos formos patvirtinimas apie prievolės įvykdymą galėtų būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymo jam įrodymu, tuo tarpu kito asmens surašytas patvirtinimas, kad kreditorius gavo prievolės įvykdymą, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis pinigų grąžinimą. Todėl pripažintina, kad, pirma, atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, jog įvykdė prievolę kreditoriui – apeliantui; antra, kreditoriaus vardu, tačiau ne jo paties surašyti pakvitavimai apie pinigų grąžinimą kreditoriui nevertinami kaip įrodymai, kad prievolė kreditoriui yra įvykdyta; trečia, šie pakvitavimai yra netinkamos formos, o atsakovas, kelis kartus teismui įsipareigojęs pateikti minėtų pakvitavimų originalus, jų taip ir nepateikė (galiausiai pranešė, kad juos pametė).

46Minėtų pakvitavimų kopijų įrodomąją galią skolos grąžinimo faktui pagrįsti dar labiau paneigia kitų byloje esančių įrodymų ir duomenų analizė, inter alia tai, kad atsakovas, byloje nurodęs, jog grynuosius pinigus, kurios grąžino ieškovui pagal 2006 m. rugsėjo 11 d., 2007 m. vasario 18 d. pakvitavimus, pasiskolino iš J. G., kaip paaiškėjo iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00296-13 medžiagos (4 t., 129-137; 147-176 b. l.), neturi nei paskolos sutarčių su J. G., nei pakvitavimų su ja originalų, taip pat nepateikė jokių aiškių ir pagrįstų paaiškinimų teismui, kodėl paskola ieškovui buvo neva grąžinama grynaisiais pinigais, nors, kaip matyti iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų, ieškovas atsakovui paskolintas lėšas perdavė banko pavedimais (2003 m. gruodžio 29 d. pervedė 100 000 Lt (2 t., 163 b. l.), o 2004 m. kovo 17 d. išmokėjo 377 000 Eur (2 t., 146 b. l)) ir byloje nenurodyta jokių objektyvių priežasčių keisti šį kur kas saugesnį pinigų perdavimo būdą.

47Savo ruožtu trečiojo asmens E. Š. byloje duoti parodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į jos, kaip buvusios ieškovo sutuoktinės, su kuria ieškovas bylinėjosi daug metų, konfliktiškus santykius bei į E. Š. giminystės ryšius su atsakovu Ž. M., negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai byloje. Be to, aplinkybė, kad santuokos su V. Š. nutraukimo byloje (atsiliepime į V. Š. priešieškinį), E. Š. nurodė tik tai, jog jos žiniomis Ž. M. skola ieškovui atiduota, bet nenurodė jokių konkrečių šios skolos grąžinimo aplinkybių, nors šiuo metu nagrinėjamoje byloje ji teigia, kad asmeniškai dalyvavo tiek pinigų perdavimo ieškovui momentu, tiek ir pati, ieškovo nurodymu, surašė minėtus pakvitavimus atsakovui, tik dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos abejones trečiojo asmens parodymų patikimumu. Sutiktina ir su ieškovo pastebėjimais, kad visiškai neaišku, kodėl ieškovas, kuris, E. Š. teigimu, „iš principo nieko pats nerašė ir nespausdino“, todėl paliepė pakvitavimus surašyti ir pasirašyti sutuoktinei, vis dėlto pats pasirašė paskolos sutartis, tačiau to negalėjo padaryti pakvitavimo atveju (kad ir vėliau, jei namuose nebuvo spausdintuvo arba ranka), o atsakovas nepasirūpino tinkamu tokios didelės sumos grąžinimą patvirtinančiu įrodymu.

48Liudytojo E. Š. paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, kuriuose nėra aiškiai nurodyta nei pinigų suma, nei data, nei kitos neva įvykusio paskolos grąžinimo aplinkybės, išskyrus tai, kad jis matė didelę pinigų sumą namuose ir tėvas jam pasakė, jog dėdė atiduoda skolą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra savaime pakankami paskolintų lėšų pagal konkrečias Paskolos sutartis grąžinimo faktui įrodyti, ypač atsižvelgus į tai, kad 2013 m. liepos 1 d. teismo posėdyje šis liudytojas nurodė, jog nežino, kam priklauso UAB „Bona Modus“, kurios direktoriumi jis yra, nors iš viešojo registro duomenų matyti, jog vieninteliu steigėju ir akcininku dar nuo 2011 metų yra būtent jis pats (E. Š.). Toks liudytojo elgesys sukelia pagrįstas abejones ir kitų E. Š. duotų parodymų teisingumu.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytoja J. N., dirbusi įmonėje, kurios pagrindiniu akcininku buvo Ž. M., paaiškino (3 t., 167 b. l.), jog 2007 metais Ž. M. ketino grąžinti skolą V. Š., tą jis ketino daryti kai bus mažinamas įmonės įstatinis kapitalas – iš išmokėtų lėšų. Be to, liudytoja taip pat nurodė, kad „turėjau užduotis, kaip padaryti, kad ta paskola būtų išmokėta, kad M. nebūtų skolingas Š. Tai prasidėjo 2007 metų vasario mėnesį“. Tuo tarpu pagal atsakovo paaiškinimus bei pateiktas pakvitavimų kopijas visa skola ieškovui buvo grąžinta dar iki 2007 m. vasario 18 d., taigi apeliantas pagrįstai reiškia abejones, kodėl, jeigu po 2007 m. vasario 18 d. atsakovas jau buvo skolingas ne V. Š., bet J. G., buvo vis dar šnekama ir tariamasi dėl skolos grąžinimo būtent ieškovui. Taigi, nors liudytoja J. N. ir nežino, kaip galiausiai buvo išspręstas klausimas dėl paskolos grąžinimo (ar atsakovas vis dėlto atsiskaitė su ieškovu ar ne), jos parodymai, kartu su kitais šiame sprendime aptartais duomenimis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paneigia skolos grąžinimo 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. vasario 18 d. faktą.

50Atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, inter alia į tai, kad visi įrodymai, kuriais remiasi atsakovas, norėdamas pagrįsti prievolės įvykdymą, nelaikytini patikimais, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama paskolos grąžinimo faktui patvirtinti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo prievolė grąžinti paskolą ieškovui yra įvykdyta.

51Dėl prievolės grąžinti paskolą dydžio bei palūkanų priteisimo

52Kadangi paskolos atsakovui buvo suteiktos ieškovui bei E. Š. buvus santuokoje (CK 3.88 straipsnis) ir ieškovas su sutuoktine yra solidarūs kreditoriai atsakovo atžvilgiu (ką iš esmės pripažino ir pats ieškovas tiek santuokos nutraukimo byloje, priešieškinyje padalindamas reikalavimo teisę lygiomis dalimis, tiek ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje), o santuoka tarp ieškovo ir trečiojo asmens jau nutraukta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti tik pusės paskolintos sumos grąžinimo, todėl jam iš atsakovo Ž. M. priteistina 700 852,80 Lt (202 981 Eur) suma.

53Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.873 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.874 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kitaip tariant, už termino grąžinti paskolą praleidimą, paskolos gavėjas privalo mokėti palūkanas iki pat visiško prievolės įvykdymo momento, nepriklausomai nuo skaičiuotinų ir priteistinų procesinių palūkanų.

54Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pretenziją dėl 377 000 Eur paskolos grąžinimo atsakovas gavo 2012 m. balandžio 20 d. (1 t., 46 b. l.), todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 650 852,8 Lt (700 852.8–50 000), t. y. nuo 188 500 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki visiško šios paskolos grąžinimo.

55Taip pat ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo visos priteistos 202 981 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

56Dėl prievolės vykdymo iš bendro atsakovų turto

57Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, ieškovas, pripažindamas, kad prievolė pagal ginčo paskolos sutartis nėra solidari Ž. M. ir D. M. prievolė, įrodinėja, jog vis dėlto dalis skolos turi būti priteista lygiomis dalimis iš bendro M. turto, kadangi, ieškovo įsitikinimu, paskolintų lėšų dėka atsakovai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, o toks sandoris laikytinas sudarytu šeimos interesais ir prievolė ieškovui pagal paskolos sutartį šioje dalyje pripažintina bendra (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

58Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

59Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

60Kaip ir nurodė atsakovė D. M. ir ko neginčijo ieškovas, atsakovė nėra davusi jokio sutikimo ginčo paskolos sutartims sudaryti ir niekaip kitaip nebuvo patvirtinusi šių sandorių.

61Byloje esančios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (3 t., 61-67 b. l.) bei atsakovo sąskaitos išrašai (3 t., 57–59 b. l.) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovo paskolintos lėšos buvo panaudotos būtent UAB „Nemuno laivininkystė“ akcijoms įsigyti. Minėtos akcijos buvo apmokėtos dar 2004 metais. Tačiau, skirtingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai nustatyti, kad būtent padaryto investavimo į įmonės akcijas ir vėlesnio kapitalo mažinimo (bei pinigų akcininkams išmokėjimo) rezultate atsakovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą už 440 718,03 Lt. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (požeminio parkavimo 550/10000 dalis, įvertinta 16 830 Lt, 4304/78200 dalis žemės sklypo, įvertinta 21 079,69 Lt, ir butas, įvertintas 202 000 Lt) atsakovo nupirktas dar 2006 m. lapkričio mėnesį, t. y. akivaizdžiai iki įmonės įstatinio kapitalo mažinimo ir lėšų akcininkams (Ž. M.) išmokėjimo, kuris, paties atsakovo bei liudytojos J. N. teigimu, buvo tik 2007 metų vasarą ir rudenį. Savo ruožtu nors nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2007 m. gruodžio mėnesį, byloje esančių duomenų nepakanka tikėtinai patvirtinti, jog būtent iš įmonės gautų lėšų buvo perkamas minėtas turtas (duomenys neskelbtini), ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovai 2007 metų pradžioje buvo pardavę kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gavę už jį 260 000 Lt.

62Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos M. šeimos interesais, todėl nėra pagrindo remiantis tik deklaratyviais ieškovo samprotavimais konstatuoti, kad iš paskolinių santykių kilusi prievolė gali būti vykdoma iš bendro M. turto. Taigi priteista ieškovui iš atsakovo suma gali būti išieškoma tik iš atsakovui Ž. M. priklausančio turto.

63Dėl Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

64Ieškovas actio Pauliana instituto pagrindu taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio atsakovo Ž. M. ir atsakovės D. M. 2010 m. balandžio 26 d. sudarytas Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartis bei taikyti restituciją. Ieškovas nurodo, kad dėl minėtų sutarčių atsakovui Ž. M. priklausančio turto vertė sumažėjo nuo 403 000 Lt iki 45 000 Lt, taigi ieškovas didele dalimi parado galimybę patenkinti savo piniginius reikalavimus.

65Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

66Atsižvelgus į šio sprendimo turinį, kuriame konstatuota, kad atsakovas nėra įvykdęs ieškovui savo prievolės grąžinti dar 2003 ir 2004 metais paskolintas lėšas, akivaizdu, jog 2010 m. balandžio 26 d., kai buvo sudarytos ginčo Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartys, ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

67Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo sudaryti minėtus sandorius. Sandorių sudarymo privalomumo savaime nepatvirtina tai, kad atsakovė D. M. nenorėjo sutikti su kitomis santuokos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis, ir / ar atsakovo pusbrolio (iš kurio atsakovas paveldėjo dalį ginčo sutartimis atsakovei perduoto turto) noras minėtą turtą palikti būtent atsakovų dukrai (ypač atsižvelgus į tai, kad minėta aplinkybė nėra patvirtinta jokiais įrodymais ir iš esmės yra tik deklaratyvūs atsakovų paaiškinimai apie giminių tarpusavio santykius).

68Įvertinus, kad atsakovas neabejotinai žinojo apie jo paties paimtas paskolas, o taip pat tai, jog paskolintos lėšos nebuvo grąžintos ieškovui, atsakovas laikytinas nesąžiningu, sudarydamas ginčo sandorius. Savo ruožtu atsakovės sąžiningumas nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, net neturi reikšmės, nes sandoriai yra neatlygintiniai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

69Taigi esminis klausimas, būtinas išspręsti, norint pripažinti ginčo Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartis negaliojančiomis, yra tai, ar šie sandoriai iš tikrųjų pažeidė ieškovo interesus, nes pats savaime prievolių kreditoriams turėjimas neuždraudžia skolininkui sudarinėti sandorius, prisiimti naujas prievoles, verstis tam tikra veikla ar pan., kadangi priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, kreditoriui suteikiant pernelyg dideles privilegijas, prieštaraujančias esminiams teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013).

70CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šis sąrašas nėra baigtinis. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises, jeigu juo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006; kt.). Tačiau kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).

71Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisių pažeidimą ginčo sandoriais faktiškai įrodinėja tik antstolės 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytu atsakovo turto aprašu (1 t., 91 b. l.), pagal kurį atsakovui Ž. M. turto aprašo sudarymo dieną nuosavybės teise priklausė turtas, kurio vertė sudarė tik 45 300 Lt. Tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įvertinti atsakovo turtinę padėtį ginčo sutarčių sudarymo metu, kadangi sandorių prieštaravimas kreditoriaus interesams turi būti vertinamas ne pagal po beveik trejų metų po sandorių buvusius duomenis, o būtent pagal jų (ginčijamų sandorių) sudarymo metu buvusią situaciją. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas iš tikrųjų perleido nemažos vertės nekilnojamąjį turtą atsakovei, nesant jokių duomenų, kiek atsakovas tuo metu turėjo lėšų banko sąskaitose ar kitokio turto, t. y. ieškovui neįrodžius ir iš esmės net neįrodinėjant atsakovo turtinę padėtį būtent 2010 m. balandžio 26 d. (nors ieškovui tenka ši įrodinėjimo pareiga), neleidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai tikėtinai konstatuoti, kad ginčo sandoriais atsakovo turtinė padėtis pasikeitė taip, jog buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

72Įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įrodytas visas actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų visetas, todėl Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų

74Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkina ieškovo apeliacinį skundą ir priima naują sprendimą patenkintoje apeliacinio skundo dalyje, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

75Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

76Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas V. Š. yra sumokėjęs 8 508 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (1 t., 8, 67 b. l.), taip pat atleistas nuo 8 508 Lt žyminio mokesčio mokėjimo (1 t., 62-63 b. l.), o likusios žyminio mokesčio dalies (kuri dėl dalies ieškinio atsisakymo (3 t., 79-81 b. l.) sudaro 7 466,56 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas (2 t., 48-49 b. l.). Patenkinus 34 procentus ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 892,72 Lt (837,79 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį suma. Taip pat atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 1573,03 Eur sumą (34 procentai žyminio mokesčio sumos, nuo kurios ieškovas buvo atleistas ir kurios sumokėjimas jam buvo atidėtas), o ieškovas privalo į valstybės biudžetą sumokėti 1 427,23 Eur (66 procentai atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos).

77Taip pat ieškovui buvo atidėtas 24 483 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 4 679,91 Eur suma, o iš atsakovo į valstybės biudžetą – 2 410,86 Eur suma. Prašymų dėl šalių išlaidų, patirtų advokatų pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pateikta nebuvo, todėl jos nepriteisiamos.

78Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti atsakovo advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, PVM sąskaitą faktūrą 6 050 Lt sumai, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą bei šių lėšų sumokėjimą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (3 t., 143-146 b. l.). Iš suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad į advokato atliktų darbų sąrašą įtrauktas atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį paruošimas, bendrai advokato įvertintas 2 750 Lt suma, nors remiantis bylos medžiaga, abu atsiliepimai buvo paruošti ir pasirašyti pačių atsakovų, o byla atsiliepimų pateikimo metu dar nebuvo vedama per advokatą (nebuvo patekta atstovavimo sutartis ir procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad šiuo metu byla vedama, padedant advokatui). Apie atsakovų pasirinktą advokatą teismui buvo pranešta tik kartu su 2013 m. balandžio 19 d. lydraščiu (3 t., 7–8 b. l.), su kuriuo buvo pateikti ir advokato patvirtinti priedai, kuriuos iki tol jau buvo teikęs pats atsakovas (tvirtindamas juos savo parašu). Atsakovų advokatas nedalyvavo ir pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu. Taigi išlaidos, susijusios su atsiliepimų paruošimu, iš ieškovo negali būti priteisiamos. Savo ruožtu susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007). Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.18 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą maksimaliai gali būti priteistas 0,15 MMA dydžio mokestis, o už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,12 MMA (8.16 punktas), todėl, atsižvelgiant į pirmiau nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, atsakovo pateiktą teisinių paslaugų suteikimo ataskaitą bei į tai, kad atmesti 66 procentai ieškovo ieškinio, iš ieškovo atsakovui Ž. M. priteistina 376,20 Lt (570 Lt x 0.66) suma, t. y. 108,96 Eur.

79Savo ruožtu trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį taip pat buvo paruoštas ir pasirašytas pačios E. Š., be to, šiame procesiniame dokumente buvo aiškiai nurodyta, kad byla per advokatą vedama nebus, ir iki pat prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimo teismui (3 t. 248-251 b. l.), trečiasis asmuo neinformavo teismo apie advokato dalyvavimą. Taigi trečiojo asmens nurodytas advokatas nedalyvavo nagrinėjant bylą ir neruošė procesinių dokumentų (išskyrus pati prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), todėl jo pagalbai apmokėti trečiojo asmens patirtos išlaidos pagal CPK 98 straipsnį nepriteistinos.

80Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 9,93 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme ir 7,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

81Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,11 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme ir 3,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

82Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atsakovės D. M. atžvilgiu yra atmesti, naikintinos Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

83Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

84Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

85Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

86„Ieškinį tenkinti iš dalies.

87Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 202 981 Eur (du šimtus du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

88Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 188 500 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

89Likusią ieškinio dalį atmesti.

90Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 837,79 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 79 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.

91Priteisti atsakovui Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 108,96 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 96 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

92Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,93 Eur (devynis eurus 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 1 427,23 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 23 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.

93Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 1 573,03 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 03 ct) žyminio mokesčio už ieškovo ieškinį.

94Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones“.

95Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,42 Eur (septynis eurus 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 4 679,91 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 91 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

96Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,82 Eur (tris eurus 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 2 410,86 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų 86 ct) žyminio mokesčio už ieškovo apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiami klausimai, susiję su prievolių pagal paskolos... 6. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:... 7. 1) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. M. ir D. M. bendro turto 440... 8. 2) priteisti iš atsakovo Ž. M. 860 987,57 Lt skolą, už šią sumą... 9. 3) priteisti iš atsakovo Ž. M. 100 000 Lt skolą;... 10. 4) pripažinti negaliojančiomis ab initio atsakovų 2010 m. balandžio 26 d.... 11. 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio... 12. Ieškovas nurodė, kad atsakovui Ž. M. 2003 m. gruodžio 24 d. neterminuotai... 13. Atsakovai ir trečiasis asmuo E. Š. su ieškovo reikalavimais nesutiko,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai esą iš... 17. Faktą, kad atsakovas yra grąžinęs paskolas ieškovui, teismas laikė... 18. Pasisakydamas dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų teismas nurodė,... 19. Atsakovo ir trečiojo asmens turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Apeliaciniame skunde ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 22. 1. Teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė ir nenurodė esminių... 23. 2. Pasisakydamas dėl 450 000 Lt perdavimo apeliantui 2007 m. vasario 18 d.... 24. 3. Teismas nesiaiškino, kodėl šalys galėjo pakeisti pinigų grąžinimo... 25. 4. Byloje nustatyta, kad pakvitavimų suma yra 1 705,60 Lt mažesnė nei... 26. 5. Teismas neatsižvelgė į prieštaravimą tarp pakvitavimų turinio ir juos... 27. 6. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų išreikšta... 28. 7. Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartys turėjo būti pripažintos... 29. 8. Priteisdamas iš apelianto atsakovui ir trečiajam asmeniui jų turėtų... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. M. ir D. M. prašo apeliacinį... 31. 1. Paskolų grąžinimo faktą patvirtina ne tik pakvitavimai, bet ir trečiojo... 32. 2. Pinigus apeliantas paskolino būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu,... 33. 3. Apeliantui yra puikiai žinoma atsakovų turto kilmė, paskolos panaudojimo... 34. 4. Šios bylos apimtis yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. Š. prašo apeliacinį... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 38. Dėl paskolos gavėjo prievolės grąžinti paskolą ... 39. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią viena... 40. CK 6.873 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu paskolos... 41. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad spręsdamas ginčą,... 43. CPK 202 straipsnis įtvirtina, kad jeigu teismui pateiktuose... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir to neginčija nei viena iš šalių ( 45. Kaip minėta, esant nustatytam paskolos suteikimo (pinigų perdavimo) paskolos... 46. Minėtų pakvitavimų kopijų įrodomąją galią skolos grąžinimo faktui... 47. Savo ruožtu trečiojo asmens E. Š. byloje duoti parodymai, apeliacinės... 48. Liudytojo E. Š. paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, kuriuose nėra... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į... 50. Atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 51. Dėl prievolės grąžinti paskolą dydžio bei palūkanų priteisimo... 52. Kadangi paskolos atsakovui buvo suteiktos ieškovui bei E. Š. buvus santuokoje... 53. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti... 54. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pretenziją dėl 377... 55. Taip pat ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo visos... 56. Dėl prievolės vykdymo iš bendro atsakovų turto... 57. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, ieškovas, pripažindamas, kad... 58. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti... 59. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro... 60. Kaip ir nurodė atsakovė D. M. ir ko neginčijo ieškovas, atsakovė nėra... 61. Byloje esančios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (3 t., 61-67 b. l.) bei... 62. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 63. Dėl Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 64. Ieškovas actio Pauliana instituto pagrindu taip pat prašo pripažinti... 65. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko... 66. Atsižvelgus į šio sprendimo turinį, kuriame konstatuota, kad atsakovas... 67. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo sudaryti... 68. Įvertinus, kad atsakovas neabejotinai žinojo apie jo paties paimtas paskolas,... 69. Taigi esminis klausimas, būtinas išspręsti, norint pripažinti ginčo... 70. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas... 71. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisių pažeidimą ginčo... 72. Įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 74. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies... 75. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys... 76. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas V. Š. yra sumokėjęs... 77. Taip pat ieškovui buvo atidėtas 24 483 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį... 78. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti atsakovo... 79. Savo ruožtu trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį... 80. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 9,93 Eur išlaidų dėl... 81. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,11 Eur išlaidų dėl... 82. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atsakovės D. M. atžvilgiu yra... 83. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 84. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir... 85. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 86. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 87. Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M.... 88. Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M.... 89. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 90. Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. M.... 91. Priteisti atsakovui Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Š.... 92. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 93. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 94. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas... 95. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 96. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių...