Byla e2-571-302/2020
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus Universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo SINTEK Madencilik Makina Sanayi Insaat Danismanlik Ve Dis Ticaret LTD ieškinį atsakovui Vilniaus Universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
41.
5Ieškovas SINTEK Madencilik Makina Sanayi Insaat Danismanlik Ve Dis Ticaret LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė – pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Vilniaus Universiteto 2019 m. gruodžio 23 d. rašte išdėstytą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir grąžinti ieškovą į pasiūlymų vertinimo stadiją.
62.
7Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
83.
9Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomu. Be to, pirkimu siekiamas patenkinti atsakovo poreikis nesudaro ypatingos skubos dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.
10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
114.
12Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sustabdė viešojo pirkimo procedūras, taip pat uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki įsiteisės teismo sprendimas.
135.
14Nurodė, kad šiuo atveju ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo preliminariai vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.
156.
16Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių kilęs ginčas, sustabdymas nepažeistų viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti nedelsiant, o to nepadarius, kiltų reali didelė žala.
177.
18Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei to, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.
19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
208.
21Apeliantas Vilniaus universitetas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
228.1.
23Apelianto nuomone, ieškovo atžvilgiu negali būti priimtas palankus sprendimas, nes ieškinys yra nepagrįstas. Pirkimo sąlygų 3.4.1.4 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas buvo aiškus, t. y. buvo reikalaujama, kad tiekėjo siūlomas specialistas turėtų patirties vadovaujant naujos statybos darbams. Ieškovas negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 49 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir keisti subtiekėjo, nes ieškovas iš pat pradžių pateikė subtiekėją, kuris akivaizdžiai neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, todėl vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais lygiateisiškumo ir skaidrumo principais subtiekėjo keitimas nėra galimas.
248.2.
25Ieškovas bet kuriuo atveju turi teisę apginti savo teises reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į savo deklaruojamą tikslą varžytis tik dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
268.3.
27Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas patirtų ypač didelių neigiamų pasekmių, t. y. iškils reali rizika neįgyvendinti projekto ir prarasti jam skiriama Europos Sąjungos finansavimą. Net jei projekto įgyvendinimo terminas būtų pratęstas, tai užtrukus teisminės bylos nagrinėjimui, projekto nebebūtų galima įgyvendinti per ES investicijų 2014 – 2020 m. laikotarpio galimą finansavimo laikotarpį arba kiltų itin didelės rizikos dėl nepakankamų terminų.
288.4.
29Pirkimo objektas yra skirtas būtent viešojo intereso apsaugai – sveikatos priežiūros paslaugų vystymui ir teikimui, todėl neįgyvendinus projekto, nukentės Lietuvoje sveikatos ir biotechnologijų sektoriaus paslaugų kokybė, naujo personalo paruošimo galimybės, kas itin atsilieps ilgalaikėje perspektyvoje medicinos paslaugų kokybei. Šis projektas vykdomas valstybinio planavimo būdu ir jo neįgyvendinus nukentės perspektyviausias Lietuvos sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektorius, kurio plėtra yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos strateginis prioritetas.
308.5.
31Centro kūrimas svarbus visam sveikatos technologijų ir biotechnologijų centro proveržio užtikrinimui. Medicinos fakulteto Mokslo centro Santariškėse projektas ženkliai prisidės prie LR Vyriausybės Strateginio komiteto 2016 m. kovo 29 d. posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos pristatytos Lietuvos aukšto mokslo sektoriaus vizijos – tarptautiniu mastu konkurencingų mokslo ir studijų institucijų plėtotės.
328.6.
33Pagal sutartį projekto veiklų (Mokslo centro pastato statyba ir aprūpinimas laboratorine įranga bei baldais) įgyvendinimo pabaiga yra 2021 m. lapkričio 30 diena. Tai reiškia, kad visos projekto veiklos turi būti įgyvendintos ir išlaidos patirtos iki šios datos.
348.7.
35Sutarties 1 priedo 10 punktas nustato papildomus reikalavimus Vilniaus universitetui bei sankcijas dėl įsipareigojimų nevykdymo – pagal 7 papunktį Vilniaus universitetas įsipareigojo pasirašyti rangos darbų pirkimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Šis įsipareigojimas dėl ankstesnių pastato statybos darbų pirkimų nutraukimo bei šiuo metu užtrukusių vykdomo pirkimo procedūrų nėra įvykdytas.
368.8.
37Nepasirašius pastato statybos darbų pirkimo sutarties kuo skubiau, nuolat didėja rizika, kad Vilniaus universitetui bus pritaikytos finansinės sankcijos, arba nutraukta sutartis, ką numato ir sutarties 1 priedo 10 punkto 10 papunktis. Minima rizika yra reali, kadangi, įvertinus pastato statybos darbų pirkimo dokumentuose numatytą statybos darbų trukmę (24 mėn. ir iki 12 mėn. pratęsimas) didėja grėsmė neįgyvendinti projekto veiklų iki sutartyje numatyto termino, taip pat neįgyvendinti ir pratęsus projekto veiklas maksimaliam 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“ projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 3 numatytam galimam pratęsimo terminui.
388.9.
39Be to, priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti civilinio proceso principai ir tikslai, kas sudaro atskirą nutarties pripažinimo negaliojančia pagrindą. Svarbu pažymėti, kad nutartis motyvuojama duomenų apie pirkimo svarbą ir galimą žalą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvimu, nors atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti šią informaciją, kai atsakovas elgėsi aktyviai siekė teismui pateikti tokią informaciją.
409.
41Ieškovas SINTEK Madencilik Makina Sanayi Insaat Danismanlik Ve Dis Ticaret LTD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
429.1.
43Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o atsakovo nurodomi argumentai dėl tariamo preliminaraus ieškinio nepagrįstumo yra ginčo iš esmės nagrinėjimo objektas, į kurį gali būti atsakyta tik ginčą išnagrinėjus iš esmės galutiniu teismo sprendimu.
449.2.
45Atsakovo nurodoma šio ginčo nagrinėjimo tikėtina trukmė yra nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) griežtai apibrėžiamos viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo proceso trukmės, kuri negali būti ilgesnė kaip 4,5 mėnesio. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra įtvirtina bendroji taisyklė, jog bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme nesustabdo apeliacinio teismo nutarties vykdymo, todėl nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad ginčo nagrinėjimas dėl galimo proceso kasacinės instancijos teisme užsitęs dar nuo 4 iki 6 mėnesių.
469.3.
47Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis), todėl pagal Aprašo 17 ir 18 punktą, bei Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių 213.1 punktą mokėjimo prašymus projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai turės teisę teikti nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 dienos. Nagrinėjimu atveju, pagal Sutartį ir Aprašo 17 ir 18 punktus atsakovas mokėjimo prašymus galės teikti vėliausiai iki 2022 m. gruodžio 05 d. Todėl atsakovo skundo argumentai, kad projektas neva privalomai turi būti įgyvendintas iki 2021 m. lapkričio 30 d. ar 2021 m. gruodžio 5 d., yra nepagrįstas.
489.4.
49Atsakovas pripažįsta, kad Sutartyje numatytas projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęsiamas, todėl finansavimo praradimo grėsmės nėra.
509.5.
51Atsakovo nurodyti argumentai apie tai, kad pirkimo objektas yra skirtas būtent viešojo intereso apsaugai – sveikatos priežiūros paslaugų vystymui ir teikimui, todėl neįgyvendinus projekto nukentės Lietuvoje medicinos paslaugų kokybė, o naujo personalo paruošimo galimybės, nepatenka į ypatingos skubos atvejus pagal formuojama teismų praktiką. Nors toks objektas yra neabejotinai svarbus visuomenei, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinumas perkamus statybos darbus atlikti neatidėliotinai – iš atsakovo argumentų nėra matyti, kad nedelsiant nepastačius naujo pastato, kils akivaizdi ir neištaisoma žala svarbiausiems konstituciniams gėriams. Pats atsakovas nurodo, kad projekto reikšmė pasimatys tik ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, faktinės aplinkybės patvirtina, kad objekto įgyvendinimo procesas jau trunka ilgą laiko tarpą, o tai savaime rodo, kad dėl šio objekto užbaigimo nebuvo ir nėra ypatingos skubos.
5210.
53Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eikos statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
5410.1.
55Trečiojo asmens įsitikinimu, šioje byloje užtenka pagrindo vertinti, kad ieškovas nėra įrodęs savo ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Net ir paviršutiniška Statybų įstatymo 2 straipsnio 85 dalies formuluočių analizė leidžia rūpestingam ir protingam tiekėjui suprasti, kad ginčo pirkimo (dėl naujo statinio pastatymo) kvalifikacinis reikalavimas (Pirkimo sąlygų 3.4.1.4 punktas) yra lengvai suprantamas ir reikalauja naujų statinių statymo patirties, o ne gebėjimo atlikti paprastąjį remontą.
5610.2.
57Trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija, esą laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ieškovo teisei į pirkimo sutarties sudarymą užtikrinti. Teismo sprendimas šioje byloje savaime nereikš (nelems) ieškovo teisės sudaryti pirkimo sutartį su atsakovu.
5810.3.
59Ieškovas gina ne kokį nors neapibrėžtą viešąjį interesą, bet išimtinai savo, kaip privataus pelno siekiančio juridinio asmens, privatų interesą uždirbti pajamų iš pirkimo objekto.
6010.4.
61Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstai ir neproporcingai apriboja atsakovo teises operatyviai ir laiku įgyvendinti viešąjį interesą – pastatyti ir pradėti naudoti Medicinos fakulteto Mokslo centro pastatą.
6210.5.
63Atsakovas pagrindė, kad pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu ir nauda tiek Vilniaus universiteto bendruomenei, tiek Lietuvos medicinos mokslo vystymuisi, tiek „Santaros slėnio“ projekto plėtojimui. Atsakovas taip pat įtikinamai pagrindė, kad pirkimo objektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas didina grėsmę netekti ES finansavimo, o savomis lėšomis atsakovas pirkimo objektą pastatyti nebūtų pajėgus.
64Teismas
konstatuoja:
65IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6611.
67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6812.
69Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytos viešojo pirkimo procedūros bei atsakovui uždrausta sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
7013.
71CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
7214.
73Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus argumentus ir įrodymus, konstatavo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo preliminariai vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą taip pat negalima daryti išvados, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistas viešas interesas ar bus daroma didelė žala. Atsakovas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ieškinys prima facie nepagrįstas be to sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, rizikuojama ne tik prarasti ženklias finansuojamo projekto lėšas, bet ir pažeisti viešąjį interesą dėl projekto įgyvendinimo uždelsimo.
7415.
75Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.).
7616.
77Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
7817.
79Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose 3.4.1.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo. Ieškinyje analizuoja pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei savo pateiktus dokumentus. Taigi, ieškovas pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, yra teisinga.
8018.
81Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
8219.
83Nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, skundžiamas sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo netektų teisinės galios ir pirkimo procedūros būtų tęsiamos, ieškovas turėtų galimybę pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Tačiau tuo atveju, jei būtų pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmai, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, pirkimo sutartis su kitu tiekėju jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręsti alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, ieškovas net ir ieškinio patenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
8420.
85Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423(7) straipsnio 1 dalis).
8621.
87Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (liet. iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
8822.
89Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
9023.
91Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl pirkimo objekto – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos. Nors toks objektas yra neabejotinai svarbus visuomenei, tačiau nenustatytas būtinumas perkamus statybos darbus atlikti neatidėliotinai, t. y., kad nedelsiant nepradėjus minėto objekto statybos, kils akivaizdi ir neištaisoma žala svarbiausiems konstituciniams gėriams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirkimo objektas visuomenei yra svarbus ir reikalingas, tačiau šiuo atveju yra svarbiau užtikrinti visuomenės poreikį racionaliai ir skaidriai vykdyti viešuosius pirkimus bei panaudoti projektui skirtas lėšas.
9224.
93Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
9425.
95Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018 ir kt.).
9626.
97Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau palankiam ieškovui sprendimui įsiteisėjus, žala jo atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi ieškovo pagrindinis tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėjus, teikti sutartas paslaugas. Galimybė ieškovui ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovo siekiamiems tikslams šioje byloje.
9827.
99Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423(8) straipsnio 4 dalis ir 423(9) straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovo galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu bus užtikrinama, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
10028.
101Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas nesuteikė teisės pateikti nuomonę dėl ieškovo pareikšto prašymo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę pranešti proceso dalyviui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą, tačiau tai nėra visais atvejais privaloma. Pažymėtina ir tai, kad teigdamas atskirąjį skundą apeliantas turėjo galimybę išdėstyti visus savo argumentus, dėl ko jis nesutinka su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip įgyvendindamas savo teisę dėl nuomonės pareiškimo.
10229.
103Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl bylos procesinės baigties
10430.
105Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
106Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Nutarė
107Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.