Byla 2-899-241/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų G. M., N. Š. (N. S.), uždarosios akcinės bendrovės „Oil IndEx“, advokatės I. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ kreditorinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1604-866/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Index“ sporto centrui dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Index“ sporto centrui iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Ad acta“.
  2. Ieškovė UAB „Elpava“ kreipėsi į teismą prašydama įtraukti ją į BUAB „Index“ sporto centro kreditorių sąrašą, be kita ko, su 12 130, 83 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, susidariusiu už BUAB „Index“ sporto centrui tiektą elektros energiją.
  3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Index“ sporto centrui elektros energija buvo tiekiama per vieno tarifo elektros skaitiklį, todėl UAB „Elpava“ neturėjo galimybės taikyti elektros kainų, kurios skirstomos pagal laiko zonas. UAB „Elpava“ elektros energiją priima vidutinės įtampos tinklais, o UAB „Index“ sporto centrui elektros energijos persiuntimas buvo vykdomas žemos įtampos tinklais, todėl elektros energijos persiuntimo kainos buvo pateiktos iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ teisės aktų, nustatyta tvarka apskaičiuotomis ir viešai skelbiamomis diferencijuotomis kainomis pagal laiko intervalus tarifus. Technologiniai praradimai elektros energijos tiekime yra neišvengiami, nes elektros energija tiekiama per 6 transformatorius, praradimai skaičiuojami už metus, o ne kas mėnesį. Akcizo mokestis neįeina į elektros pirkimo kainą, UAB „Elpava“ jį moka atskirai.
  4. 2016 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, ieškovės UAB „Elpava“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimui paskirtas kitas teismo posėdis.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės 22 541,77 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas, gavęs atsakovės bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį dėl ieškovės 12 130,83 Eur reikalavimo patvirtinimo panaikino ir šio reikalavimo nagrinėjimui paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi:
    1. padidino trečios eilės kreditorės UAB „Elpava“ kreditorinį reikalavimą 12 130,83 Eur suma;
    2. patvirtino trečios eilės kreditorės UAB „Elpava“ bendrą 22 541,77 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Index“ sporto centras bankroto byloje.
  2. Teismas pažymėjo, kad skolininkė BUAB „Index“ sporto centras dalį įsipareigojimų pagal Elektros energijos tiekimo sutartį įvykdė, t. y. prievolę laikė pagrįsta ir kreditorės UAB „Elpava“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas-faktūras) vertino kaip tinkamus.
  3. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl UAB „Index“ sporto centrui taikyto elektros energijos skaičiavimo, o elektros energijos skaičiavimo laikotarpio ir skaitiklių rodmenų dydžio bankroto administratorė neginčija.
  4. Teismas nustatė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. sausio 21 d. rašte nurodyta, kad tikrąsias visuomenines ir persiuntimo paslaugų kainas bei tarifus nustato paslaugos tiekėjas.
  5. Teismas konstatavo, kad Elektros energijos tiekimo sutarties 2.3 ir 2.4 punktais buvo aptarta, kokiu būdu bus skaičiuojamas mokėjimo tarifas UAB „Index“ sporto centrui. Todėl teismas nematė pagrindo sutikti su bankroto administratorės pateiktu skaičiavimu, kuriame nurodoma, kad kainos už elektros energiją UAB „Index“ sporto centrui turėjo būti taikytos atsižvelgiant į laiko zonas (maksimalių apkrovų, vidutinių apkrovų, savaitgalių, minimalių apkrovų) ir išvedant šių kainų vidurkį.
  6. Teismas pažymėjo, kad UAB „Index“ sporto centrui elektros energija buvo tiekiama per vieno tarifo elektros skaitiklį, todėl nebuvo taikomos elektros energijos kainos, kurios skirstomos pagal laiko zonas.
  7. Teismas konstatavo, kad UAB „Elpava“ elektros energiją priima vidutinės įtampos tinklais, o UAB „Index“ sporto centrui elektros energijos persiuntimas buvo vykdomas žemos įtampos tinklais. Teismo vertinimu, tai susiję su didesniais elektros energijos skirstymo kaštais.
  8. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad bankroto administratorė iš esmės ginčija Elektros energijos tiekimo sutarties sąlygas.
  9. Teismas pažymėjo, kad UAB „Index“ sporto centras per visą elektros energijos tiekimo laikotarpį neginčijo elektros energijos kainos apskaičiavimo tvarkos, todėl retrospektyvus Elektros energijos tiekimo sutarties sąlygų vertinimas, teismo nuomone, yra nepagrįstas.
  10. Teismas vertino, kad bankroto administratorė nenurodė faktinių ir teisinių aplinkybių, kodėl apskaičiuojant elektros energijos kainą neturėtų būti vadovaujamasi ginčo sutartyje nustatyta elektros energijos kainos apskaičiavimo tvarka.
  11. Teismas nustatė, kad Elektros energijos tiekimo sutartyje buvo aiškiai sulygta, kad kainą už elektros energiją sudaro: pačios energijos kaina, energijos persiuntimo kaina, išlaidos, susijusios su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus elektros tinklais ir kt. UAB „Elpava“ 2016 m. sausio 23 d. rašte detalizuota, kas sudaro elektros energijos transformavimo, perdavimo ir paskirstymo kainą: technologiniai praradimai, remonto sąnaudos, sumokėtas akcizas, atlyginimo fondas elektrikams, atlyginimo fondas administracijai (direktoriui, vyriausiajam energetikui, buhalterei), planuotas pelnas, kaupimas įrangos atnaujinimui.
  12. Nors bankroto administratorė nurodė, kad subabonentas galėtų atlyginti tik pagrįstas ir protingas elektros energijos perdavimo išlaidas, kurios galėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 469,75 Eur sumą, tačiau, teismo vertinimu, toks administratorės skaičiavimas yra nepagrįstas ir deklaratyvus.
  13. Teismas sprendė, kad 12 130,83 Eur dydžio sumos, kreditorės UAB „Elpava“ apskaičiuotos už UAB „Index“ sporto centrui tiektą elektros energiją, bankroto administratorė nepaneigė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prievolę atsiskaityti už suteiktą elektros energiją įvykdė. Teismo vertinimu, UAB „Elpava“ pagrindė savo 12 130,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodė tiek reikalavimo teisinį, tiek faktinį susidarymo pagrindą.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. UAB „Elpava“ neturėjo pagrindo taikyti didesnių tarifų už elektros energiją, nei buvo taikomi tarifai pačiai UAB „Elpava“, nepaisant įtampų skirtumų, matavimo prietaisų rūšių ar kt.
    2. Iš UAB „Index“ sporto centro galėjo būti reikalaujamos tik protingos, faktinės ir pagrįstos išlaidos už elektros transformavimą ir perskirstymą, neatsižvelgiant į pastatų stogo remontų poreikį, direktoriaus atlyginimo dydį, planuojamą pelną ar kt.
    3. Bankroto administratorė nustatė netinkamą kreditorės prievolių vykdymą, kuris lėmė nepagrįstą teikiamo kreditorinio reikalavimo dydį ir savo išvadoms pagrįsti į byla pateikė pakankamai įrodymų, kurie nėra paneigti kreditorės.
    4. Bankroto administratorė ne tik nurodė teisines ir faktines aplinkybes, rodančias jos pozicijos pagrįstumą, bet ir pateikė išsamius paskaičiavimus, elektros kainos tarifų analizę, AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisės aktų dėl elektros persiuntimo analizę, informatyvias lenteles bei kitus duomenis ir įrodymus, patvirtinančius administratorės abejones dėl kreditorės reikalavimo pagrįstumo.
    5. Teismo teiginys, jog UAB „Index“ sporto centras sutiko su neteisėtai taikomais tarifais, yra nepagrįstas. Klausimas dėl netinkamų tarifų už elektros energiją buvo keliamas nuolat, tačiau tikra informacija nuo vartotojos buvo slepiama. Vartotoja buvo nuolat gąsdinama elektros tiekimo nutraukimu, kas sustabdytų įmonės veiklą ir įsipareigojimai prieš klientus nebūtų įvykdyti. UAB „Index“ sporto centro direktorius asmeniškai nuolat susitikdavo su UAB „Elpava“ vadovybe, prašė sumažinti kainas, pateikti paskaičiavimus. Tačiau UAB „Elpava“, naudodamasi situacija, kad elektros energija UAB „Index“ sporto centrui reikalinga kasdien, tik dalijo pažadus, kurių neįvykdė.
    6. Nesuprantama, kaip teismo prielaidos apie sutarties šalių santykius praeityje yra susijusios su tiesiogine administratorės pareiga tikrinti kiekvieno kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Ginčą dėl UAB „Elpava“ kreditorinių reikalavimų inicijavo bankroto administratorė. Faktas apie neteisėtai išrašomas sąskaitas administratorei tapo žinomas tik po to, kai ji perėmė visą įmonės dokumentaciją.
    7. Galutinei vartotojai UAB „Index“ sporto centrui taikytini tarifai buvo nustatyti sutartimi. Jie privalo būti būtent tokie, kokie yra taikomi ir pačiai tiekėjai. Tačiau tiekėja taikė didesnius nei sutartyje numatytus tarifus, teikdama klaidingas sąskaitas ir slėpdama tikslius duomenis, lemiančius taikytinus tarifus galutinei vartotojai.
    8. Administratorė, išnagrinėjusi pateiktą ir kitą prieinamą jai informaciją, atliko savo skaičiavimus. Administratorės teismui pateikti skaičiavimai yra išsamūs, pagrįsti įrodymais, kurie paneigia UAB „Elpava“ pateiktą informaciją. Tačiau teismas administratorės poziciją visiškai neigia, nors nutartyje nenurodo jokių pagrįstų neigimo motyvų. Teismas, kritiškai vertindamas administratorės pateiktus įrodymus, buvo neaktyvus nagrinėjant ginčą, nors viešojo intereso įgyvendinimas bankroto bylose įpareigoja ne tik administratorių, bet ir teismą išsamiai patikrinti teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
    9. Teismas nepagrįstai sutiko, kad UAB „Index“ sporto centro administracijos atlyginimas, šios įmonės numatomas pelnas, kaupimas įrangos atnaujinimui, pastatų stogo remontas, pačios įmonės suvartota elektra ir kitos išlaidos gali būti vertinamos kaip būtinos ir faktinės išlaidos, susijusios su elektros transformavimu.
    10. Nors teismas nurodo, kad didesni elektros skirstymo kaštai galėtų būti susiję su tuo, kad UAB „Elpava“ elektrą priima vidutinės įtampos tinklais, o BUAB „Index“ sporto centras elektrą priėmė žemos įtampos tinklais, tačiau nėra aišku, kokie įrodymai, be pačios kreditorės ranka nubraižytos neinformatyvios schemos, patvirtina nurodytus įtampų skirtumus. Be to, teismas nenurodo, kodėl ši aplinkybė suteikia galimybę tiekėjai pažeidinėti sutartį tarifų nustatymo atžvilgiu.
    11. Teismas privalėjo išsamiai įvertinti visus administratorės pateiktus įrodymus. Net ir tuo atveju, jei įrodymai yra atmetami, turėjo būti nurodytos faktinės aplinkybės dėl tokių įrodymų netinkamumo.
    12. UAB „Elpava“ privalėjo pateikti teismui ir administratorei tarifus patvirtinančius įrodymus už visą sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau kreditorė nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų kiekvieno mėnesio vidinio tinklo aptarnavimo išlaidų paskaičiavimo pagrįstumą. UAB „Elpava“ pateiktos suvestinės neįrodo, kad šios išlaidos kaip nors yra susijusios su vidinio tinklo aptarnavimu. Dėl realiai patirtų išlaidų pagrįstumo 2016 metais UAB „Elpava“ nepateikė jokių duomenų. Nepaisant to, teismas nutarė, jog išlaidos buvo realios ir pagrįstos.
  2. Trečiasis asmuo N. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. UAB „Elpava“ nepateikė kainos apskaičiavimo metodikos, taikytos konkrečiai UAB „Index“ sporto centrui. Todėl neaišku, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose buvo fiksuojami būtent nurodyti tarifai, nes jie nesutampa su UAB „Enerty“ taikytais tarifais. Net ir ženkliai sumažėjus realiai elektros energijos kainai, UAB „Elpava“ atitinkamai nesumažino kainų subabonentei, nors pagal sutartį privalėjo informuoti vartotoją apie sumažėjusias kainas. Iš pateiktų duomenų nėra tiksliai aišku, kiek UAB „Index“ sporto centras suvartojo elektros energijos pagal atskiras laiko zonas. Tačiau, net ir laikant, jog buvo taikomas vidutinis visų laiko zonų tarifas, galima spręsti, kad UAB „Index“ sporto centras mokėjo didesnę kainą už elektros energiją, nei tai yra numatyta sutartyje.
    2. Jei pati UAB „Elpava“ pirko elektros energiją ir jos persiuntimo paslaugas kainomis, suskirstytomis pagal laiko zonas, laikantis sutarties nuostatų UAB „Index“ sporto centrui taip pat turėjo būti taikytos kainos, suskirstytos pagal laiko zonas.
    3. Dėl netinkamo energijos suvartojimo apskaičiavimo neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek energijos buvo suvartota pagal atskiras laiko zonas. Pagal veiklos specifiką UAB „Index“ sporto centras veiklą vykdė visomis savaitės dienomis, darbo ir nedarbo valandomis.
    4. Jokie surinkti duomenys nepatvirtina UAB „Elpava“ nurodytos aplinkybės dėl siūlymo įrengti kitą apskaitos prietaisą. Patalpos, kuriose buvo vartojama elektra, priklauso UAB „Elpava“, būtent UAB „Elpava“ yra tiekėja, įsipareigojusi tinkamai tiekti energiją bei apskaičiuoti jos kainą, todėl būtent UAB „Elpava“ turėjo pasirūpinti tinkama suvartotos energijos apskaita.
    5. 2014-2016 metais trečios grupės vartotojams, gaunantiems elektrą iš vidutinės įtampos tinklų (tokiai grupei priklauso UAB „Elpava“) pagal 2 planą (kuris taikomas UAB „Elpava“) taikomi tarifai skiriasi nuo tarifų, kuriuos UAB „Elpava“ taikė subabonentei UAB „Index“ sporto centrui. Atsakovei galėjo būti taikomas vidutinis tarifas laiko zonų prasme.
    6. UAB „Elpava“ nepateikė tarifų apskaičiavimo metodikos, todėl neaišku, kodėl subabonentei buvo taikytos būtent tokios kainos, kurios yra didesnės už taikytinas viešai skelbtas kainas už elektros energijos persiuntimą.
    7. UAB „Elpava“ gauna elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų ir moka už ją atitinkamą AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytą kainą. Būtent tokia, viešai skelbiama, kaina turėjo būti taikoma ir UAB „Index“ sporto centrui, nes tai imperatyviai nustato šalių pasirašyta sutartis.
    8. Rašytiniuose bankroto administratorės paaiškinimuose išsamiai nurodyta ir turimais duomenimis pagrįsta, kad UAB „Elpava“ taikė kitus nei viešai skelbiamus tarifus tiek už energijos suvartojimą, tiek ir už jos persiuntimą.
    9. Kartu su paaiškinimais UAB „Elpava“ pateikta schema yra neinformatyvi, be to, nesuprantama jos įtaka UAB „Elpava“ prievolėms, prisiimtoms pagal Elektros energijos tiekimo sutartį.
    10. Jei elektra vartotojai buvo tiekiama žemos įtampos tinklais, už tokį transformavimą pagrįstos ir faktinės išlaidos turėtų būti tiksliai apskaičiuotos tiekėjos. Tačiau įtampų skirtumas neturi įtakos vartotojui taikomam tarifui už pačią energiją ir jos persiuntimą į UAB „Elpava“ transformatorines. Taikyti kitus, nei pačiai UAB „Elpava“ taikytus, tarifus nėra pagrindo.
    11. Byloje esantys prieštaringi duomenys neleidžia daryti išvados, kad taikytas tarifas už vidinio tinklo aptarnavimą yra pagrįstas. Subabonentė atlygina UAB „Elpava“ apskaičiuotas tik pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, patiriamas perduodant elektros energiją subabonentams. Dėl daugelio prieštaravimų, netikslumų bei neišsamių duomenų UAB „Elpava“ pateikta informacija dėl tarifo už vidinio elektros tinklo aptarnavimą pagrįstumo vertintina kritiškai. Sąnaudos per visą laikotarpį keitėsi, tačiau tarifas už tinklo aptarnavimą liko nuolat aukštas, nors pagal sutarties sąlygas jis turėjo kisti ir vartotoja apie tai turėjo būti informuojama. UAB „Elpava“ pateikto paaiškinimo teiginys, jog tarifas nebuvo keičiamas, nes tokiu atveju tektų dažnai keisti sutartį, yra niekinis ir tik patvirtina netinkamą UAB „Elpava“ prievolių vykdymo faktą.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Oil IndEx“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Kreditorės UAB „Elpava“ pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo dėl skolos už elektros energiją.
    2. Kreditorė UAB „Elpava“ turi teisę reikalauti iš atsakovės padengti tik faktiškai patirtas, pagrįstas ir protingas išlaidas, kurios patiriamos perduodant elektrą atsakovei kaip subabonentei.
    3. Ginčo sutartis ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas draudžia kreditorei UAB „Elpava“ taikyti bet kokius antkainius, perduodant elektrą atsakovei.
    4. Sutartys su nepriklausoma tiekėja UAB „Enerty“ ir elektros persiuntėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtina, kad atsakovei taikyti tarifai neatitinka kreditorei taikytų tarifų. Administratorė byloje esančius duomenis detaliai išanalizavo ir pateikė jų vertinimą. Todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad administratorė nenurodė teisinių ar faktinių aplinkybių dėl kainų už elektros energiją netinkamo apskaičiavimo.
    5. Pastatas, kuriam buvo teikiama atsakovės vartojama elektra, nuosavybės teise priklauso kreditorei. Visa elektros energijos perdavimo įranga, įskaitant apskaitos įrenginį, taip pat priklauso kreditorei. Prisiimdama sutartinius įsipareigojimus kreditorė privalėjo užtikrinti tinkamą energijos suvartojimo apskaitą.
    6. Bankroto administratorės siūlymas taikyti skirtingų tarifų vidurkį yra logiškas. Kreditorė nepasiūlė jokių kitų tinkamo apskaičiavimo būdų.
    7. Svarbu įvertinti atsakovės veiklos specifiką, t. y. atsakovė administravo sporto ir pramogų salę, todėl dirbo ir elektrą naudojo skirtingomis paros valandomis, visomis savaitės dienomis.
    8. Nors teismas sutiko, kad kreditorė iš atsakovės galėjo reikalauti tik faktiškai patirtų protingų išlaidų už elektros transformavimą ir perskirstymą (vidinio tinklo aptarnavimą), tačiau neaišku, kodėl nesutinka su bankroto administratorės pateiktu paskaičiavimu šioje ginčo dalyje.
    9. Administratorė savo paaiškinimuose argumentavo kiekvieną UAB „Elpava“ pateikto tarifo apskaičiavimo punktą, tačiau teismas neatsižvelgė į administratorės argumentus.
    10. Iš skundžiamos nutarties neaišku, ar teismas sutinka su prieštaravimais ir neatitikimais, ar tiesiog šios aplinkybės nebuvo vertinamos.
    11. Sutarties šalys susitarė, kad atsakovė kaip vartotoja moka už elektros energiją kainomis, kuriomis kreditorė kaip tiekėja šią elektros energiją perka. Šalys susitarė, kad vartotoja padengia tiekėjos patiriamas faktines ir pagrįstas išlaidas, tiesiogiai susijusias su vienos kilovatvalandės perskirstymu vartotojai. Remiantis sutartimi, tokia kainodara nepriklauso nuo jokių kitų aplinkybių, tokių kaip įtampos svyravimai ar netinkami kreditorės skaitikliai.
  4. Trečiasis asmuo advokatė I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Elpava“ reikalavimą dėl 12 130,83 Eur kreditorinio reikalavimo padidinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas, darydamas išvadas apie sąskaitų tinkamumą tuo pagrindu, kad dalis sąskaitų buvo apmokėta, vadovavosi prielaida, nors teismo procesinis sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.
    2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis bankroto administratorių tikrinti kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, tame tarpe atitikimą tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytų sutarčių sąlygoms ir ginti įmonės bei visų kreditorių turtinius interesus, nepriklausomai nuo to, kas buvo iki bankroto bylos iškėlimo teisme.
    3. Nors teismas pabrėžė sutartimi aptartų kainų nustatymo būdą. t. y. kad kainos turi būti nustatomos pagal tiekėjos pirkimo dokumentus, šia sutarties sąlyga nesivadovavo.
    4. Kreditorė nepateikė ir teismas nutartyje nenurodė nei vieno pirminės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų kreditorės elektros energijos pirkimo kainas. Priešingai, teismas, vertindamas kreditorės rašytinius paaiškinimus, bet ne pirminius dokumentus, padarė išvadą, jog elektros energijos kainos, kuriomis elektros energija buvo parduodama UAB „Index“ sporto centrui, galėjo padidėti dėl to, kad elektros energija buvo tiekiama per vieno tarifo elektros skaitiklį bei žemos įtampos tinklais.
    5. Nei kreditorės teiktos sutartys su elektros energijos tiekėja bei elektros energijos persiuntėja, nei rašytiniai paaiškinimai su suvestinėmis apie elektros energijos pirkimus-pardavimus bei sąskaitų aktyvumo ataskaitomis, nelaikytini pakankamais ir leistinais įrodymais įrodinėjant faktą, kad kreditorinis reikalavimas apskaičiuotas vadovaujantis sutarties sąlygomis.
    6. Teismas nepagrįstai perkėlė administratorei prievolę pagrįsti kreditorės taikytų tarifų dydį, taip pat neatskleidė kilusio ginčo esmės, darydamas nepagrįstą išvadą, kad administratorė ginčija sutarties sąlygas.
    7. Bankroto administratorės teismui nurodyti argumentai kartu su bylos duomenimis sudaro pakankamą pagrindą abejoti, ar kreditorė tinkamai taikė sutarties sąlygas dėl tarifų už elektros energijos tiekimą bei jos persiuntimą. Administratorė pateikė įrodymą, kuris akivaizdžiai patvirtina faktą dėl netinkamai taikyto tarifo už elektros vidinio tinklo priežiūrą – tai yra administratorės nurodytas faktas, kad į kreditorės sąskaitų aktyvumo ataskaitą įtraukta UAB „Index“ sporto centro kreditorei išrašyta sąskaita už stogo remontą. Bet ir šis faktas teismo liko neįvertintas, teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad kreditorė visiškai įrodė tarifo, taikyto remiantis sutartimi, pagrįstumą.
    8. Teismui pakako bendro pobūdžio suvestinių tam, kad būtų patvirtintas 12 130,83 Eur reikalavimas dėl elektros energijos, net nenurodant nei laikotarpio, nei sąskaitų-faktūrų, kas net neleidžia pateikti argumentų dėl tarifų konkrečių laikų apskaičiavimo neteisingumo, remiantis kreditorės pateiktais įrodymais. Šis faktas leidžia teigti, kad teismo nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Neaišku, kaip teismas įvertino tarifų taikymą kiekvieną mėnesį, jeigu net apytikslis administratorės pateiktas perskaičiavimas įrodo, kad nei vienas tarifas neatitinka sutarčių su tiekėjomis bei kreditorės nurodytų išlaidų.
    9. Nors administratorė ir prašė patvirtinti apytikslį galimo reikalavimo dydį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į visų įmonės kreditorių interesus, privalo tiksliai nustatyti tvirtintino kreditorės reikalavimo dydį, remdamasis pirminiais, patikimais bei leistinais įrodymais.
    10. Teismui kreditorė pateikė tariamų išlaidų, susijusių su aptarnavimo mokesčiu, apskaičiavimą – sąskaitų aktyvumo ataskaitas. Net paviršutiniškas ataskaitų vertinimas leidžia teigti, kad kreditorė perkėlė UAB „Index“ sporto centrui visas savo veiklos išlaidas. Neaišku, kokiu pagrindu išlaidos stogo remontui yra priskiriamos išlaidoms elektros energijos tiekimo tinklams prižiūrėti.
    11. Neįmanoma suprasti už kokį laikotarpį išlaidos buvo vertinamos, bet net didesnių sąskaitose nurodytų sumų įvertinimas kelia klausimų, t. y. kaip su elektros energijos perdavimu konkrečiai vartotojai (UAB „Index“ sporto centrui) yra susiję atsiskaitymai su UAB „Elpava“ kliente UAB „HANNING VILNIUS“, perkančia iš šios bendrovės elektros energiją subabonentės sąlygomis. Teismas nenustatė kitų ataskaitose nurodytų išlaidų turinio, todėl galima teigti, kad teismo išvada apie tarifo už tinklų aptarnavimą tinkamumą yra nepagrįsta. Nors teismui pateiktos ataskaitos už 2013-2015 metus, tačiau nepateikta ataskaita už 2016 metus. Kyla klausimas, kaip teismas patikrino tarifo taikymą už 2016 metus.
    12. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rašte konkretizuojamos išlaidos, kurios gali būti priskirtos aptarnavimo mokesčiui. Kreditorė, pateikdama savo paaiškinimus, nurodė, kad aptarnavimo mokesčiui yra priskiriamos net įmonės veiklos išlaidos, tokios kaip atlyginimai administracijai, įrangos atnaujinimui, net pelno mokesčio dalis. Teismas, sutikdamas su tuo, kad šios išlaidos gali būti priskirtos vidaus tinklų aptarnavimo mokesčiui, turėjo nurodyti ir faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti tokią išvadą bei teisės aktą, kuris reglamentuoja aptarnavimo mokesčio apskaičiavimą. Teismo nutartyje šių argumentų nėra.
    13. Teismas neįvertino byloje nustatyto fakto, kad kreditorė vykdo ne tik elektros energijos perpardavimo veiklą, bet turi ir kitą veiklos rūšį, t. y. patalpų nuomą. Taigi įmonė išlaiko administraciją ne tik elektros energijos perpardavimo veiklai, todėl teismas privalėjo nurodyti, kodėl visos kreditorės veiklos išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su vidinių elektros tinklų išlaikymu bei priežiūra.
    14. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės (tinklų įtampos skirtumas, apskaitos zonų skirtumas ir kt.) leidžia teigti, kad UAB „Elpava“ sudarė sutartį žinodama, kad jos negali vykdyti ir net nurodė iš anksto žinomas melagingas sąlygas apie tai, kad elektros energija nebus parduodama pirkimo kainomis, todėl ji netenka teisės reikalauti apmokėjimo pagal netinkamai vykdomą sutartį. Priešingai, ji turi prievolę grąžinti gautą nepagrįstą ir neteisėtą apmokėjimą bei atlyginti visą patirtą nuostolį, nes būtent UAB „Elpava“ neteisėto reikalavimo dėl tariamos skolos pagal sutartį pagrindu buvo pradėta bankroto byla ir nutraukta UAB „Index“ sporto centro veikla, bendrovė neteko galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais.
  5. Atsakovės BUAB „Index“ sporto centro bankroto administratorė UAB „Ad acta“ prašo atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atlikus išsamų byloje surinktų duomenų vertinimą, abejonės dėl UAB „Elpava“ pateikto reikalavimo dydžio pasitvirtino. UAB „Elpava“ nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą ginčo sutarties vykdymą. Tuo tarpu kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog UAB „Elpava“, pažeisdama sutartį, taikė skolininkei nepagrįstus tarifus už elektros energiją, kas lėmė nepagrįstą pateikto kreditorinio reikalavimo dydį.
    2. Atskiruosiuose skunduose kreditoriai nurodė daug aplinkybių, kurios bankroto administratorei nebuvo žinomos, nes su skolininkės įmonės dokumentais administratorė susipažino tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Be to, administratorei nebuvo žinomos aplinkybės dėl šalių vykdytų derybų bei kai kurios kitos aplinkybės, susijusios su ginčo sutarties vykdymu.
    3. Kreditorių skundai ir pateikti dokumentai tik patvirtina administratorės poziciją dėl netinkamo sutarties vykdymo iš UAB „Elpava“ pusės. Pateikti skundai grindžiami bankroto administratorės teismui jau pateiktais argumentais. UAB „Elpava“ taikė padidintus tarifus už elektros energiją skolininkei, tuo pažeidė sutarties sąlygas ir nepagrįstai padidino pateikto kreditorinio reikalavimo sumą.
  6. Ieškovė UAB „Elpava“ prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo posėdžių metu ieškovė pateikė visą turimą medžiagą, rašytinius paaiškinimus, rėmėsi liudytojų parodymais savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti.
    2. Visi atskirieji skundai teismui buvo pateikti praleidus terminą, motyvuojant tuo, kad bankroto administratorė pavėluotai supažindino su skundžiama nutartimi.
    3. Pateikdami atskiruosius skundus kreditoriai nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė jokių naujai atsiradusių įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus. Priešingai, kreditoriai pateikė tuos pačius argumentus dėl elektros kainos dydžio. Elektros kainų dydžio pagrįstumas buvo detaliai išnagrinėtas teismo posėdžių metu.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantai G. M. ir N. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliantas G. M. prašo priimti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 3011-2350 dėl informacijos apie skolą pateikimo ir AB „INTER RAO“ 2016 m. gegužės 4 d. pasiūlymą, o apeliantė N. Š. – AB „Energijos skirstymo operatorius“ taikomų elektros energijos persiuntimo kainų 2014, 2015 ir 2016 metais suvestines. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi šiuos apeliantų pateiktus naujus įrodymus priėmė.

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovės UAB „Elpava“ 12 130,83 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, priimtos UAB „Index“ sporto centro bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

13Dėl UAB „Elpava“ kreditorinio reikalavimo

  1. 2013 m. gruodžio 1 d. ieškovė su atsakove sudarė Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. 098 (2 t., b. l. 9-10), pagal kurią ieškovė kaip tiekėja įsipareigojo tiekti atsakovei kaip vartotojai elektros energiją (2.1 punktas), taip pat atlikti bendrų elektros energijos tinklų ir transformatorinių pastočių priežiūrą, remontą ir eksploataciją iki tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribų (2.2 punktas), o atsakovė įsipareigojo mokėti už tiekiamą elektros energiją ir jos persiuntimą kainomis, kuriomis ieškovė perka iš nepriklausomo tiekėjo elektros energiją ir jos persiuntimo paslaugas (2.3 punktas), taip pat atsakovė papildomai įsipareigojo apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorinių priežiūra ir eksploatavimu bei kt., mokant po 0,153 Lt/kWh; pasikeitus faktinėms ieškovės išlaidoms, šis tarifas yra keičiamas (2.4 punktas). Sutarties 4.1 punktu atsakovė įsipareigojo įsirengti elektros energijos apskaitos skaitiklius pagal išduotas technines sąlygas, taip pat pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir pagal aktą priduoti ieškovės vyriausiajam energetikui.
  2. 2013 m. lapkričio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (2 t., b. l. 11-19), pagal kurią ieškovė kaip nuomotoja įsipareigojo suteikti atsakovei kaip nuomininkei laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį patalpas, esančias ( - ), o ieškovė įsipareigojo naudoti šias patalpas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir mokėti sutartyje nustatytus nuompinigius (1.1 punktas). Be nuomos mokesčio, atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį sumokėti už visas komunalines paslaugas ir visus kitus mokesčius, susijusius su nuomojamomis patalpomis (4.4 punktas), t. y. ieškovė įsipareigojo apmokėti išlaidas už suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklio parodymus ir tokias paslaugas teikiančių įmonių tarifus (4.4.1 punktas). Sutarties 4.4 punkte nurodytas patalpų eksploatavimo išlaidas atsakovė įsipareigojo sumokėti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą arba tiesiogiai tokių paslaugų teikėjams pagal su konkrečiais paslaugų teikėjais sudarytas sutartis (4.5 punktas).
  3. UAB „Elpava“ 2016 m. gegužės 27 d. rašte (2 t., b. l. 7-8) nurodyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. už suvartotą elektros energiją pagal skaitiklio rodmenis išrašyta sąskaitų-faktūrų 32 574,98 Eur sumai, delspinigių – 4 042,25 Eur sumai. Atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir už patiektą elektros energiją liko skolinga 12 130,83 Eur, delspinigių – 1 874,48 Eur. Administratorė nesutiko su ieškovės kreditoriniu reikalavimu dalyje dėl 12 130,83 Eur skolos sumos. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas ieškovės 12 130,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, sprendė, kad atsakovės bankroto administratorė, ginčydama šį kreditorinį reikalavimą, nepaneigė ieškovės apskaičiuotos 12 130,83 Eur sumos už elektros energiją.
  4. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
  5. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; kt.).
  6. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  7. Ieškovė savo 12 130,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą grindė Elektros energijos tiekimo sutartimi, atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, UAB „Elpava“ finansinės apyvartos išrašu, UAB „Elpava“ direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. raštu dėl Elektros energijos tiekimo sutarties (direktoriaus rašytiniu paaiškinimu dėl susidariusio atsakovės įsiskolinimo), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. R2-100, UAB „Elpava“ informacija apie 2013-2015 metais pirktos ir parduotos elektros energijos kiekius, elektros energijos transformavimo, perdavimo ir paskirstymo kainų apskaičiavimu, 2013-2015 metų sąskaitų aktyvumo ataskaita.
  8. Ieškovės kreditorinio reikalavimo faktinis pagrindas išdėstytas UAB „Elpava“ direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. rašte dėl Elektros energijos tiekimo sutarties (direktoriaus rašytiniame paaiškinime dėl susidariusio atsakovės įsiskolinimo). Jame nurodyta, kad Elektros energijos tiekimo sutarties pagrindu ieškovė tiekė atsakovės išsinuomotoms ieškovei nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms elektros energiją, tačiau nuo 2014 m. rudens atsakovė pradėjo vėluoti atsiskaityti, mokėjimai buvo atliekami nereguliariai. Atsakovė buvo įspėta dėl galimo sutarties nutraukimo, tačiau įsipareigojimų vis tiek tinkamai nevykdė. 2016 m. atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas ieškovei dėl elektros energijos kainų.
  9. Bankroto administratorė, nesutikdama su pareikštu ieškovės kreditoriniu reikalavimu, nurodė, kad atsakovei turėjo būti taikoma tokia pati elektros energijos kaina, už kokią elektros energiją gavo ieškovė iš nepriklausomo tiekėjo, nes tai nustatyta šalių sudarytoje Elektros energijos tiekimo sutartyje. Administratorės teigimu, ieškovė taikė atsakovei didesnę elektros energijos kainą, nei ta kaina, už kurią ieškovė gaudavo elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo. Ieškovė, atsikirsdama į šį administratorės argumentą, nurodė, kad atsakovei elektros energija buvo tiekiama per vieno tarifo elektros skaitiklį, todėl galimybės taikyti elektros kainų, kurios skirstomos pagal laiko zonas, nebuvo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad pati atsakovė atsisakė įsirengti keturių laiko zonų skaitiklį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administratorė nepagrįstai teigia, jog kainos už elektros energiją atsakovei turėjo būti taikomos atsižvelgiant į laiko zonas ir apskaičiuojant šių kainų vidurkį, nes, teismo vertinimu, Elektros energijos tiekimo sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose nustatyta, kokiu būdu bus skaičiuojamas mokėjimo tarifas atsakovei. Taip pat teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovei taikyti elektros energijos kainą, skirstomą pagal laiko zonas, nebuvo galimybės dėl atsakovei įrengto vieno tarifo skaitiklio.
  10. Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto administratorei ginčijant atsakovei taikytos elektros energijos kainos skaičiavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo analizuoti ir vertinti šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administratorės pateiktą elektros energijos kainos, taikytinos atsakovei, skaičiavimą laiko nepagrįstu, tačiau neanalizavo, ar ieškovės apskaičiuota elektros energijos kaina yra pagrįsta. Ieškovės vyriausiasis energetikas, apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu, parodė, kad atsakovei buvo taikoma elektros energijos kaina pagal vidutinių apkrovų tarifą, tačiau teismas, administratorei nesutinkant su tokiu skaičiavimo būdu, nevertino tokio ieškovės taikyto elektros energijos kainos skaičiavimo pagrįstumo ir dėl jo detaliai nepasisakė. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovei siekiant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė dalį įsipareigojimų pagal Elektros energijos tiekimo sutartį įvykdė, byloje nesant tinkamai išnagrinėtų visų reikšmingų įrodymų, nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovė atsakovei taikytą elektros energijos kainą skaičiavo pagrįstai.
  11. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovei taikytos elektros energijos kainos, nevertino Elektros energijos tiekimo sutarties sąlygų, remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Teismas apsiribojo tik sutarties 2.3 ir 2.4 punktų pacitavimu, tačiau aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjant bylą šiais aspektais svarstytinas klausimas dėl įmonių (ieškovės ir atsakovės) vadovų, sudariusių Elektros energijos tiekimo sutartį, apklausos, siekiant išsiaiškinti sutarties sudarymo, vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Elektros energijos tiekimo sutarties 4.1 punkto taikymo ir aiškinimo, pagal kurį įsirengti elektros energijos apskaitos skaitiklius įsipareigojo atsakovė.
  12. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovei skaičiuoja didesnę elektros energijos persiuntimo kainą, nei tai numatyta elektros energijos tiekimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ieškovė, atsiliepdama į šį administratorės argumentą, nurodė, kad ieškovė elektros energiją priima vidutinės įtampos tinklais, o atsakovei persiuntimas vykdomas žemos įtampos tinklais. Ieškovės teigimu, detalus šių elektros energijos persiuntimo kainos tarifų skaičiavimas negalimas, nes elektros energijos persiuntimo kainos buvo pateiktos diferencijuotos pagal laiko intervalus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį administratorės argumentą, rėmėsi didesniais elektros energijos skirstymo kaštais, kuriuos lemia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė elektros energiją priima vidutinės įtampos tinklais, o atsakovei elektros energijos persiuntimas buvo vykdomas žemos įtampos tinklais. Tačiau teismas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia šį teismo motyvą, t. y. iš kokių byloje esančių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų galima spręsti, kad elektros tinklų įtampos (vidutinė/žema) skirtumai lemia didesnius elektros energijos skirstymo kaštus ir kokią įtaką šie kaštai daro elektros energijos persiuntimo kainai. Taip pat teismas nenagrinėjo, ar pagrįstai ieškovė teigia, kad detalus elektros energijos persiuntimo kainos tarifų skaičiavimas negalimas, ir nepasisakė, kokios ir kam kyla procesinės pasekmės dėl administratorės ginčijamos kainos skaičiavimo pagrindimo nepateikimo (CPK 178 straipsnis).
  13. Pasisakydama dėl vidinio tinklo aptarnavimo mokesčio, kaip sudėtinės elektros energijos kainos dalies, bankroto administratorė nurodė, kad ieškovės pateiktas vidinio tinklo aptarnavimo mokesčio detalizavimas yra prieštaringas ir nepagrįstas. Be to, administratorės nuomone, atsakovė ieškovei turi atlyginti tik pagrįstas ir protingas bei faktiškai patirtas vidinio tinklo aptarnavimo išlaidas. Administratorė, atsižvelgdama į šiuos argumentus, pažymėjo, kad vidinio tinklo aptarnavimo išlaidos daugiausia galėtų sudaryti 3 469,75 Eur sumą. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šios išlaidos buvo apskaičiuotos 2011 metais, o 2013-2015 metų duomenys buvo pateikti siekiant parodyti kainos skaičiavimo metodiką ir jie nėra tikslūs. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad vidinio tinklo aptarnavimo išlaidų dydis yra nustatytas Elektros energijos tiekimo sutartyje, o kaitaliojant šias kainas tektų nuolat perrašinėti sutartį. Be to, ieškovės teigimu, vidinio tinklo aptarnavimo mokestis yra ieškovės uždarbis. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su administratorės argumentais, rėmėsi ieškovės pateiktu šių išlaidų detalizavimu ir nurodė, kad administratorės pateiktas vidinio tinklo aptarnavimo išlaidų skaičiavimas yra nepagrįstas ir deklaratyvus.
  14. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovės teisės ginčyti vidinio tinklo aptarnavimo mokesčio dydį, kuris (konkretus dydis) yra įtvirtintas šalių laisva valia sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties 2.4 punkte, ir kuris nėra nuginčytas. Taip pat teismas nesirėmė sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nenagrinėjo tikrosios šalių valios sutartimi sulygstant dėl fiksuoto vidinio tinklo aptarnavimo mokesčio, tačiau kartu susitariant, kad fiksuotas šio mokesčio tarifas bus keičiamas, pasikeitus faktinėms ieškovės išlaidoms. Teismui nustačius, kad atsakovė turi teisę ginčyti vidinio tinklo aptarnavimo mokesčio dydį, turėjo būti nagrinėjama, kokios konkrečios išlaidos (jų dydžiai) sudaro išlaidas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorinių priežiūra ir eksploatavimu, ir turėjo būti sprendžiama dėl šių išlaidų pagrįstumo, kaip elektros energijos kainos sudėtinės dalies.
  15. Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  16. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuojantis viešasis interesas lėmė, jog teismas, užtikrindamas bankrutavusios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, turėjo imtis priemonių, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ne tik kontroliuoti įrodinėjimo procesą (tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, esant reikalui, pareikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 159, 160 straipsniai), bet ir užtikrinti nedispozityviosiose bylose teismui tenkančios pareigos įgyvendinimą – savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, bei kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Siekiant tinkamai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, esant procesiniam poreikiui, byloje gali būti svarstomas klausimas dėl valstybės institucijos išvadai duoti įtraukimo į bylą. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės netyrė ir nevertino ieškovės nurodyto atsakovei patiektos elektros energijos kainos skaičiavimo pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė sprendžiamo ieškovės kaip atsakovės kreditorės prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  17. Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos išnagrinėti apeliacine tvarka pagal surinktą medžiagą nėra galimybės dėl įrodymų stokos ir nustatinėtinų aplinkybių apimties, nes tai reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitinka apeliacinio proceso paskirties. Nustatyto pobūdžio pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškovės 12 130, 83 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ prašymą dėl 12 130, 83 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Index“ sporto centro bankroto byloje patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai