Byla 1A-403-870/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme, nustatant ją atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nuteistajam A. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

3Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

4Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

5Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o po nuosprendžio įsiteisėjimo nurodyta ją panaikinti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9A. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. kovo 5 d., neteisėtai įgijo 1835,63 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis ‑ 460,225 g psichotropinės medžiagos ‑ amfetamino, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė ir 2019 m. kovo 5 d. apie 13.40 val., neteisėtai gabeno ( - ) mieste, ties ( - ) namu, kur, pastebėjęs policijos pareigūnus ir siekdamas išvengti sulaikymo bei psichotropinių medžiagų aptikimo, paketą su psichotropine medžiaga išmetė.

10II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

112.

12Nuteistasis A. Š. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti ir remiantis BK 54 straipsnio nuostatomis paskirti jam švelnesnę bausmę.

132.1.

14Nuteistojo nuomone, Kauno apygardos teismo jam paskirta bausmė neatitinka visuomenės interesų bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas šioje byloje galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau tai nebuvo padaryta. Anot apelianto, Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nuosprendis ar kitas teismo baigiamasis aktas laikomas teisėtu bei pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties elementų buvimo, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrindžiamos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo teigimu, teismo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, bei neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Apeliantas pažymi, jog individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmės paskirties ir kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų. Jų taikymui įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kiti principai. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso nuostatomis pabrėžia, kad teismas turi pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, užtikrinant, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės būtų teisinga pusiausvyra.

152.2.

16Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka Baudžiamojo įstatymo normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes. Nuteistojo nuomone, tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

172.3.

18Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino jo padėtį, pažeidė teisingumo principą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis nurodo manantis, jog teismas netinkamai atsižvelgė į jo asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą, dėl ko paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, BK 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamosios teisės paskirtimi apeliantas akcentuoja teisingumo principo svarbą skiriant bausmę, nurodo, kad įstatymų leidėjas yra numatęs teisinį reguliavimą, užtikrinantį šio principo įgyvendinimą – iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai, anot nuteistojo, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

192.4.

20Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo manantis, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo skunde nurodomą teismų praktiką, netinkamai vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Anot nuteistojo, jis, nelaukdamas tyrimo pabaigos, įrodymų dėl jo kaltės pakankamumo, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoširdžius parodymus, kurie, nuteistojo nuomone, nebuvo paneigti, kritiškai įvertino savo elgesį. Nuteistasis pažymi, kad yra charakterizuojamas teigiamai, mokosi, ketina kurti šeimą, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, aplinkybių, sunkinančių jų atsakomybę, byloje nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo manantis, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, aiškiai prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams.

212.5.

22Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nurodė, jog nuteistojo A. Š. prisipažinimas nėra nuoširdus, kad parodymus jis davė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų. Be to, išvadą, kad nuteistojo prisipažinimas buvo nenuoširdus, teismas padarė remdamasis ir tuo, kad nuteistasis iš pradžių nenurodė visų aplinkybių, kad bandė bėgti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su tokiu teismo vertinimu. Tvirtina, jog iš bylos matyti, kad parodymus jis davė savo iniciatyva ir niekieno neverčiamas, dar iki susipažinimo su bylos medžiaga. Būtent nuteistojo gynėjas kreipėsi į prokurorą ir buvo suderinta nuteistojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją – visa tai, nuteistojo teigimu, vyko jo iniciatyva. Apeliantas nurodo, kad jam nesuprantamas teismo motyvas, jog parodymų nedavimas proceso pradžioje rodo jo nenuoširdumą, jo nuomone tokiu būdu teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir nuteistojo teises, kadangi įstatymai numato jo teisę neduoti parodymų. Nuteistasis A. Š. nurodo, kad teismas ignoravo aplinkybes, jog jis yra jauno amžiaus, prisipažino padaręs klaidą, nurodė narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis priklausytų kokiai nors asmenų grupei, susijusiai su narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo nuomone tai, kad pamatęs policijos pareigūnus jis pradėjo bėgti, nereiškia, kad vėliau duodamas parodymus buvo nenuoširdus. Apelianto teigimu, teismas turėjo taikyti protingumo ir teisingumo kriterijus bei atsižvelgti į suformuotą BK 54 straipsnio taikymo praktiką.

23Teismo posėdžio metu, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

24Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

25III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

263.

27Nuteistasis A. Š. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, pagal byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius bylos duomenis ji nėra teisinga, todėl nuteistasis prašo pakartotinai įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam švelnesnę bausmę.

284.

29BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).

305.

31Už BK 260 straipsnio 3 dalyje padaryto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

326.

33Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę A. Š. už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvertino, jog nuteistasis A. Š. neteisėtai įgijo 1835,63 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 460,225 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė ir gabeno kol pastebėjo policijos pareigūnus ir siekdamas išvengti sulaikymo bei psichotropinių medžiagų aptikimo, paketą su psichotropinėmis medžiagomis išmetė. Nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), jis buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių A. Š. atsakomybę aplinkybių. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistasis parodymus davė ne siekdamas padėti tyrimui, bet matydamas nustatytus akivaizdžius jo kaltės įrodymus bei siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Kauno apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. anksčiau teistas, yra jauno amžiaus (27 metai), teisme gailėjosi padaręs tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam A. Š. nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

347.

35Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo pozicija, kad kaltinamasis gali tylėti ir neduoti parodymų, juos duoti pasirinktu metu, tačiau tai nereiškia, kad teismas spręsdamas dėl asmens parodymų patikimumo, jų nuoširdumo bei juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, negali vertinti to kada, kaip ir kokius asmuo parodymus duoda, kiek jie nuoširdūs, logiški ir teisingi. A. Š. ir gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra nuteistojo veiką lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Su tokia apeliantų nuomone nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis lengvina kaltininko atsakomybę tik esant abiems šioms aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

368.

37Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiamas netrukus po sulaikymo 2019 m. kovo 6 d. nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau parodymų nedavė, o apklaustas 2019 m. birželio 5 d. nuteistasis A. Š. į klausimą ar pripažįsta kaltę neatsakė, parodymų nedavė, kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik trečiosios apklausos metu 2019 m. birželio 6 d. Šios apklausos bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis A. Š. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodė, kad paketą su psichotropinėmis medžiagomis rado vaikščiodamas miške, sulaikymo dieną ketino jį grąžinti į tą vietą, kurioje ir rado. Nuteistasis teigė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarymo nusikaltimo (t. 2, b. l. 28-30, 104).

389.

39Kaip jau buvo minėta, nuteistasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau pasinaudojimas šia teise rodo, jog jis nėra linkęs bendradarbiauti su teisėsauga, kad nusikalstama veika būtų atskleista kaip įmanoma greičiau. Šioje byloje nuteistasis po sulaikymo nedavė išsamių paaiškinimų, pirmosios apklausos metu kaltę pripažino tik iš dalies, o vėlesnės apklausos metu į šį klausimą atsakyti atsisakė. Nuteistasis buvo sulaikytas su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, todėl net ir nesusipažinęs su bylos medžiaga neabejotinai suvokė, kad byloje yra svarių jo kaltės įrodymų. Teismo vertinimu būtent įvertinęs tai, kad buvo sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis galiausiai nusprendė pripažinti savo kaltę ir duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo, kad nuteistasis didelį kiekį psichotropinės medžiagos galėjo tiesiog rasti miške, kad rasto paketo turinį patikrino tik grįžęs į namus, o vėliau nešė jį padėti atgal į tą vietą, kurioje rado. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, tėra jo gynybinė versija ir rodo nuteistojo nenorą atskleisti dalį bylai reikšmingų aplinkybių. Nors nuteistasis vėliau gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nėra pagrindo manyti, kad jo gailėjimasis yra nenuoširdus, aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tuomet kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir, arba nuoširdžiai gailisi, arba padeda išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi ar padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrindo pripažinti kitas aplinkybes nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat nėra.

4010.

41Iš nuteistąjį charakterizuojančios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriuje nuteistasis A. Š. buvo charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismui pateiktoje charakteristikoje Nr. 73-272 nurodoma, kad nuteistasis tvarkingas, komunikabilus, vengiantis konfliktinių situacijų, drausmingas, žino taisykles ir stengiasi jų laikytis. Save vertina adekvačiai, dėl nusikalstamo elgesio išreiškia apgailestavimus, kritikuoja netinkamus praeities sprendimus, mandagus, taktiškas, palaiko ryšius su drauge ir kitais artimaisiais, planuoja tęsti studijas, laikytis įstatymų, produktyviai išnaudoja laiką. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad per suėmimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, buvo paskatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą užimtumo programose, gavo pagyrimo raštą už dalyvavimą sporto varžybose. Byloje taip pat yra duomenys, kad nuteistasis A. Š. turi neįgalius tėvus su kuriais gyvena, mokėsi V. žemės ūkio mokykloje (t. 2, b. l. 97-102). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. Š. gynėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad 2019 m. gruodžio 12 d. bus registruojama nuteistojo santuoka. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau byloje yra ir jį neigiamai charakterizuojantys duomenys. A. Š. anksčiau teistas 2 kartus: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį septyniasdešimties parų arešto bausme, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Taip pat teistas 2011 m. užsienyje – Prancūzijoje už suklastotos arba padirbtos valiutos, negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimą į apyvartą ir (arba) naudojimą (t. 2, b. l. 59-63).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie nuteistojo draudėjus nėra, paskutinį kartą darbo biržoje nuteistasis registruotas 2017 m. gruodžio 28 d.

4211.

43Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam A. Š. skirtinos bausmės be kita ko atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistasis padarė pirmą kartą, jo padaryta veika nėra būdinga jo socialinei aplinkai, socialiniams ryšiams. Remdamasis bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. Š. skiriant minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę.

4412.

45Įvertinusi nuteistojo padarytą nusikaltimą bei jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, kitas bausmės skyrimui reikšmingas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą nuteistajam A. Š. švelninti jam paskirtą bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra. Nuteistojo apeliaciniame skunde pažymimos jo šeiminės aplinkybės, jo amžius, ketinimai kurti šeimą yra būdingos daugeliui nuteistųjų ir nepagrindžia būtinybės, siekiant užtikrinti teisingumo principą, skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis būtų turėjęs tikslą platinti su savimi turėtas psichotropines medžiagas, nenustatyta jo ryšių su organizuotomis grupuotėmis, tačiau šios aplinkybės taipogi nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nuteistojo padarytas nusikaltimas, net ir įvertinus pastarąsias aplinkybes, yra aukšto pavojingumo laipsnio, iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas elgesio normas, laikytis įstatymų, kad siekia gauti pajamų pragyvenimui iš legalių šaltinių.

4613.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir BK 62 straipsnio pagrindu. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų sąlygų nenustatyta, taip pat nepripažinta, kad yra A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi nuteistajam teismo paskirta bausmė negali būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę teisingumo ar protingumo principų nepažeidė, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Nuteistajam paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą. Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistajam A. Š. paskirta bausmė negali būti labiau švelninama, taigi jo apeliacinis skundas atmetamas.

48Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 4. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo... 5. Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. A. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už... 10. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 11. 2.... 12. Nuteistasis A. Š. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d.... 13. 2.1.... 14. Nuteistojo nuomone, Kauno apygardos teismo jam paskirta bausmė neatitinka... 15. 2.2.... 16. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54... 17. 2.3.... 18. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę,... 19. 2.4.... 20. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo manantis, kad pirmosios... 21. 2.5.... 22. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas be... 23. Teismo posėdžio metu, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 24. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.... 25. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 26. 3.... 27. Nuteistasis A. Š. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį... 28. 4.... 29. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su... 30. 5.... 31. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje padaryto nusikaltimo padarymą šio straipsnio... 32. 6.... 33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas... 34. 7.... 35. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo pozicija, kad kaltinamasis gali tylėti... 36. 8.... 37. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiamas netrukus po... 38. 9.... 39. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus,... 40. 10.... 41. Iš nuteistąjį charakterizuojančios baudžiamosios bylos medžiagos matyti,... 42. 11.... 43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam A. Š. skirtinos... 44. 12.... 45. Įvertinusi nuteistojo padarytą nusikaltimą bei jo asmenybę apibūdinančius... 46. 13.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti....