Byla 2K-491/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei, gynėjui I. Brazlauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą, padarytą prieš V. L., laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą, padarytą prieš A. K., laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. balandžio 18 d., Klaipėdoje, kartu su kitu asmeniu apgaule įgijo V. L. priklausančius 3000 Lt.

5A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2006 m. balandžio 19 d., Klaipėdoje, kartu su kitu asmeniu apgaule įgijo A. K. priklausančius 1500 Lt ir 1000 JAV dolerių.

6A. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. balandžio 26 d., Klaipėdoje, kartu su kitu asmeniu pasikėsino apgaule įgyti Z. D. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūno.

7Kasaciniu skundu A. M., neginčydamas kaltės ir padarytų veikų kvalifikacijos, prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Kasatorius nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į byloje esančią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei prašė prokurorė, parodė savo šališkumą. Be to, už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl A. M. paskirtos bausmės

10A. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir neperžengdamas BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų. Nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismo sprendimas skirti A. M. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas. Nenustatęs A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurios kasatorius neginčija, teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką jam pagrįstai paskyrė didesnes už straipsnių sankcijų vidurkius laisvės atėmimo bausmes. Tokios bausmės neprieštarauja BK 61 straipsnio nuostatoms, jas švelninti nėra pagrindo. Galutinė subendrinta bausmė už minėtas veikas šioje byloje paskirta nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų. A. M. nusikalstamos veikos padarytos esant realiai sutapčiai, jos nepriskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl teismas už šias veikas paskirtas bausmes pagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu. Galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra paskirta už tirs nusikalstamas veikas, jos švelninti taip pat nėra pagrindo.

11BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad A. M. duodamas parodymus buvo nenuoširdus, nenurodė visų esminių bylos aplinkybių ir savo poziciją derino su surinktais įrodymais. Todėl teismai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, šiuo klausimu yra išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

12Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes jam paskyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei prašė prokurorė, atmestini. Nagrinėjimo teisme dalyvių siūlymai dėl bausmės nesaisto teismo parenkant kaltininkui bausmės rūšį ar nustatant bausmės dydį. Teisėjai byloje kylančius klausimus turi spręsti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje bausmė A. M. paskirta nepažeidžiant įstatymo.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai