Byla 2K-311/2011
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas nuteistosios A. B. apeliacinis skundas: pakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. paskirtos bausmės, jai skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams.

3Apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti M. B. ir A. S., dėl kurių nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. B. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti: vykdydama M. B. nurodymus, 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 10 val., prie prekybos centro „Senukai“, esančio Alytuje, Statybininkų g. 71A/Likiškėlių g. 72, susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paėmė jo perduotą paketėlį, kuriame buvo 6,689 g kanapių ir jų dalių, kurios yra narkotinės medžiagos, turėdama tikslą šias narkotines medžiagas perduoti M. B. nurodytam asmeniui. Šias įgytas narkotines medžiagas parsinešė į savo namus Alytuje, ( - ), kur 5,926 g kanapių ir jų dalių neteisėtai, turėdama tikslą perduoti M. B. nurodytam asmeniui, laikė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kai paketėlį su 5,926 g kanapių ir jų dalių pasiėmė ir toliau laikė su savimi nešiodamasi po Alytų iki tos pačios dienos 12 val., kada policijos pareigūnai iš jos paėmė, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,763 g kanapių ir jų dalių savo namuose neteisėtai laikė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val., kada policijos pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

6Nuteistoji A. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorė nurodo, kad jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad ji neprisipažino kalta, nuoširdžiai nesigailėjo, davė nenuoseklius parodymus. Kasatorės manymu, tokie teismo motyvai nepagrįsti. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminis bylos aplinkybių pripažinimas, duotas ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savanoriškai davė parodymus, neklaidino tardymo ir teismo. Duodama parodymus teisme negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių, nes gėrė vaistus, tačiau ji pripažino esmines bylos aplinkybes, nurodė kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, ir tai turėjo būti vertinama kaip jos prisipažinimas padarius nusikaltimą. Be to, ji yra jauno amžiaus, labai silpnos sveikatos, neteista, registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą. Ji padarė nusikalstamą veiką, įkalbėta M. B., neturėdama savanaudiškų paskatų. Be to, rastų kanapių ir jų dalių kiekis (6,689 g) yra artimas nedideliam kiekiui; ji paėmė perduoti narkotines medžiagas, tačiau jų neperdavė.

7Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji viena augina ir išlaiko mažametę dukterį, kuri serga bronchine astma ir jai reikalingas padidintas dėmesys ir griežta dieta. Paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti dukters, taip būtų pažeisti ir šios interesai.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į nuteistosios A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad A. B. pripažinta kalta, padariusi sunkų nusikaltimą, ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kauno apygardos teismas, skirdamas A. B. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrįstai jai paskyrė bausmę, kurios dydis yra sankcijoje numatytos bausmės ribose. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, veikos pavojingumo laipsnį (ji nebuvo iniciatorė, pati neieškojo narkotinių medžiagų, vykdė savo sutuoktinio M. B. nurodymus, dėl narkotinių medžiagų perdavimo iniciatyvos nerodė ir dėl to aktyvių veiksmų neatliko), motyvą (nesiekė pasipelnyti, nors suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį, veikė manydama, kad taip padės savo sutuoktiniui išvengti nemalonumų įkalinimo įstaigoje), asmenybę (neteista, augina mažametę dukterį, neįrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę). Teismas teisingai įvertino, kad nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai konstatuodamas, kad A. B. esminių veikos aplinkybių pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ji nuoširdžiai nesigailėjo, nedavė nuoseklių parodymų. Teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai individualizavo ir pagrįstai paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę bei teisingai išaiškino, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi BPK 320 straipsnio nuostatų, išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą, atsakydamas į visus esminius argumentus.

9Nuteistosios A. B. kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

11Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt.). Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

12Pirmosios instancijos teismas A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė neprisipažįstanti kalta, jos parodymai nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuoširdžiai nesigailėjo.

13Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę patikrino ir motyvuotai aptarė. Šis teismas nurodė, kad nuteistosios parodymai nebuvo išsamūs, skyrėsi dėl aplinkybių, kieno užsakymu ji padarė nusikalstamą veiką (savo sutuoktinio M. B. ar jo draugo), 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdyje teigė prisipažįstanti kalta iš dalies, 2010 m. rugsėjo 22 d. posėdyje – jog kaltės nepripažįsta.

14Atmestini ir kasatorės teiginiai, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir nepaskyrė su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje konstatuotų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-136/2009).

15BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis — laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (nebuvo veikos iniciatorė, pati narkotinių medžiagų neieškojo, neatliko aktyvių veiksmų, savo veiksmais siekė padėti kalinčiam sutuoktiniui), motyvą (nesiekė pasipelnyti, niekam pinigų nemokėjo, už narkotinių medžiagų perdavimą jai pinigų nebuvo žadėta, nors suprato neteisėtą nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, tačiau veikė tik išimtinai manydama, kad taip padės savo vyrui išvengti nemalonumų įkalinimo įstaigoje), nuteistosios asmenybę (neteista, augina mažametę dukterį, į socialinės rizikos šeimų grupę neįrašyta), nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl šis teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, nuteistajai sušvelnino bausmę, paskirdamas laisvės atėmimą dvejiems metams, taip pat svarstė klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog įstatymo numatytos bausmės paskyrimas A. B. būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, asmenybei bei kitoms aplinkybėms, o bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad nuteistoji įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių kiekis 6,689 g pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra artimas nedideliam kiekiui (ne daugiau kaip 5 g), ir kad realiai narkotinės medžiagos nebuvo perduotos kitam asmeniui, nemažina veikos pavojingumo tiek, jog būtų galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. B. aiškiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principo.

16Taigi į kasatorės nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, sušvelnindamas bausmę. Kitų aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti išvadą, kad minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta.

17Byloje tinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos, susijusios su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu ir bausmės skyrimu, todėl keisti teismų sprendimų teisinio pagrindo nėra.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Atmesti nuteistosios A. B. kasacinį skundą.

Ryšiai