Byla 2K-240-696/2015
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, nuteistajam J. G., nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio.

3Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu J. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš J. G. priteista Lietuvos teismo ekspertizės centrui 17 785,52 Lt už atliktą ūkinę finansinę ekspertizę.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis ir J. G. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 250 MGL (t. y. 9412 Eur) dydžio bauda.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. neteisėtu būdu – neįregistravęs tarpininkavimo, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, individualios veiklos ir neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą...“, versliškai ir stambiu mastu Kaune ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos – tarpininkavimo pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, t. y. pagal jam suteiktus įgaliojimus atstovavo fiziniams asmenims Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, Kaune, L. Sapiegos g. 10, ir šios įstaigos filiale, Kaune, Giedraičių g. 8, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypų, esančių Kauno mieste, atkūrimu, o atkūrus nuosavybės teises, tarpininkavo parduodant 1) 0,8400 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 2) 0,9600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 3) 0,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 4) 0,3827 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 5) 0,1717 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 6) 0,1639 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 7) 0,9876 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

7Nuteistasis J. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jį pakeičiant – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 17 785,52 Lt Lietuvos teismo ekspertizės centrui už atliktą ūkinę finansinę ekspertizę.

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra paremtas vien subjektyviais spėjimais ir tendencingomis prielaidomis, BPK 20 straipsnio 5 daliai prieštaraujančiu, nevisapusišku, neišsamiu ir neobjektyviu įrodymų visumos vertinimu bei aiškiai neteisingu materialiosios baudžiamosios teisės normų aiškinimu ir taikymu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis), ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti joje teisingą baigiamąjį sprendimą.

9Pasak J. G., apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai keturias skirtingas faktines istorijas, kai jis 2003 m. kovo 3 d. – 2007 m. rugsėjo 6 d., kaip įgaliotas asmuo, padėjo pažįstamiems – V. I., M. L. ir M. Š. – atkurti nuosavybės teises į jų giminaičiams priklausiusią žemę ir sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, taip pagrįsdamas jo veikimo tęstinumą, sistemiškumą, neatsitiktinį pobūdį, veiklos mastą, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 331 straipsnio 1 ir 2 dalis. Kasatoriaus teigimu, tai nebuvo veikimas turint išankstinį sumanymą ar vieningą tikslą ir jis jokios materialinės naudos negavo, todėl jo veiksmai buvo fizinių asmenų neatlygintinio atstovavimo santykiai ir negalėjo būti pripažinti nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje.

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalis, nesirėmė jo, liudytojų R. G. K., M. Š., M. Š. ir P. T. parodymais ir ignoravo rašytinių įrodymų visumą (pareiškimus, metines pajamų mokesčio deklaracijas, išrašus iš banko sąskaitų), suabsoliutino liudytojos V. I. parodymus, o teismo išvada apie tariamą atlygio gavimą neparemta įrodymais ir tėra tik prielaida, spėjimas.

11Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. (04)-K3-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra jį kaltinantis įrodymas, nes jame nurodyta, kad nustatytų aplinkybių nepakanka norint pripažinti pareiškėjo individualios veiklos pajamas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. kasatoriaus teigimu, sprendimas yra jį teisinantis įrodymas. Šis sprendimas, kasatoriaus nuomone, nėra specialisto išvada ir neatitinka jai keliamų reikalavimų (BPK 90 straipsnio 3 dalis), todėl negali būti laikomas įrodymu baudžiamojoje byloje.

12Kasatorius nurodo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo R. R. 2011 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. (04)-K3-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ iš esmės paneigia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nuosprendyje nevertino.

13Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad už padėjimą V. I. atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir jį parduoti UAB „A“ jis gavo piniginį atlygį iš V. I., kasatoriaus nuomone, yra paremta išimtinai baudžiamosios bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų liudytojų V. I. ir A. G. parodymais. Kasatoriaus teigimu, liudytojų V. I. ir A. G. parodymus apie tariamą atlygio jam mokėjimą už žemės sklypą Kaune, Taikos pr. 116L, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje įvertino iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reikalavimą ištirti šiuos įrodymus atskirai ir kaip visumą su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nemotyvavo šiuos parodymus neigiančių įrodymų atmetimo ir motyvuotai nepaneigė priešingos pirmosios instancijos teismo argumentacijos, taip iš esmės pažeisdamas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies, 2 punktą bei 331 straipsnio 2 dalį.

14Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu veikus neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, nuosprendyje nenurodė jokio teisės akto, kuris suponuotų jo pareigą turėti kokią nors licenciją ar leidimą ir kurį jis pažeidė. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 331 straipsnio 1 dalį ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

15Pasak kasatoriaus, pagalba ar atstovavimas atkuriant nuosavybės teises į žemę ir atstovavimas (netgi ir tarpininkavimas) parduodant žemės sklypus nėra veikla, kuria būtų draudžiama verstis fiziniams asmenims (neįsteigus juridinio asmens) ir kuriai būtų reikalinga licencija ar leidimas. Pagal teismų praktiką nekilnojamųjų daiktų pardavimo veiklai nereikalingas joks specialus leidimas BK 202 straipsnio 1 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2011). Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį veikus neturint leidimo ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nusikalstamą vertimąsi ūkine komercine veikla (BK 202 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pažeisti neįmanoma, nes tai definicinė teisės norma ir joje apibrėžtos pagrindinės šiame įstatyme vartojamos sąvokos. Jis mano, kad informuoti mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti (vykdomą) individualią veiklą reikia tik tada, kai tikimasi iš šios veiklos gauti pajamų, kurios bus gyventojų pajamų mokesčio objektas.

16Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis nusikalstamai vertėsi ūkine, komercine veikla, ir nenurodė, kodėl jo elgesys yra įvertintas kaip versliškas ar atitinka stambaus masto kriterijus, taip iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų bei 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

17Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kuri viršija ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jo gautų pajamų iš pirmiau minėtos veiklos ir pašalino iš kaltinimo teiginį „gavo ne mažiau nei 3 909 824 Lt pajamų“, t. y. nekonstatavo jokio nusikalstamos veikos stambaus masto (pajamas, per metus viršijančias 500 MGL sumą).

18Kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog jis atliko kažkokius „aktyvius veiksmus“, tačiau nuosprendyje jų neįvardijo, o byloje nebuvo tiriamas faktas, kada ir kokius veiksmus jis atliko. Per 4,5 metų laikotarpį jis teigia padėjęs atkurti nuosavybės teisę į žemę trims asmenims – V. I., M. L. ir M. Š., su kuriais jį siejo ilgalaikiai draugystės ryšiai. Formaliai išskirtas žemės sklypų skaičius (7) nepagrindžia didesnio veiklos masto, sistemiškumo ir pastovumo. V. I., M. Š. bei M. L. įgijus (įregistravus) nuosavybės teisę į žemės sklypus, jis nesisiūlė padėti parduoti jų žemės sklypus, t. y. niekam netarpininkavo, o veikė kaip įgaliotasis atstovas.

19J. G. skunde nurodo, kad padėdamas V. I., M. L. ir M. Š. atkurti nuosavybės teises į žemę ir vėliau atstovaudamas šiems asmenims parduodant žemę nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos, tai nebuvo individuali veikla, kurią jis privalėjo registruoti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Tai patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. raštas, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei gyventojo veikla neturėjo GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtų individualios veiklos požymių, atsitiktinio vienkartinio pobūdžio paslaugą jis galėjo suteikti neregistruodamas individualios veiklos, o tik sudaręs civilinę (paslaugų) sutartį. Kasatorius teigia, kad jei V. I. būtų įvykdžiusi 2005 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. 051102 ir perrašiusi jam ir M. Š. dalį žemės sklypo, jis būtų tai deklaravęs ir sumokėjęs privalomus mokesčius, tačiau 2007 m. gegužės 16 d. V. I. šią sutartį oficialiai nutraukė, todėl jis jokių pajamų ar ekonominės naudos negavo.

20Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esą 2007 m. rugsėjo 6 d. jam į banko sąskaitą V. I. pervesti 205 000 Eur buvo už bendrovei „A“ parduotą 0,9876 ha žemės sklypą, yra neteisinga ir padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, suabsoliutinus V. I. parodymus ir nekreipiant dėmesio į visumą kitų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų: V. I. 2007 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą tarptautiniam pervedimui (T. 7, b. l. 153), kuriame nurodyta, kad 205 000 Eur yra paskola, ir V. I. pakvitavimą (T.10, b. l. 140), kad J. G. jai grąžino visus 2007 m. rugsėjo 6 d. jam paskolintus 205 000 Eur, ekspertizės aktą (T. 10, b. l. 140), kuris V. I. pervestus 205 000 Eur pripažįsta V. I. paskola jam, o ne jo pajamomis, gautomis vykdant 2006 m. birželio 29 d. sutartį.

21Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį veikus tiesiogine tyčia ir taip padarė esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą.

22Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, baigė 2007 m. rugsėjo 6 d., yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes jis nebuvo įgaliotas atstovauti V. I. tvarkant nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio Kaune, Taikos pr. 116L, atkūrimo klausimus ir parduodant jį UAB „A“, todėl jai nebuvo jokio juridinio pagrindo mokėti jam ir M. Š.. 2007 m. rugsėjo 6 d. V. I. mokėjimas 205 000 Eur – tai paskola jam.

23Kasatorius teigia paskutinį veiksmą atlikęs 2007 m. kovo 5 d., kai atstovavo M. Š., šiam sudarant sutartį su V. M. dėl žemės sklypo Kaune, Savanorių pr. 406A, pardavimo.

24Pagal 2007 m. kovo 5 d. galiojusią BK 202 straipsnio 1 dalies redakciją už šią nusikalstamą veiką grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, t. y. veika buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei yra praėję penkeri metai, kai šis nusikaltimas buvo padarytas, todėl, kasatoriaus nuomone, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, 2012 m. kovo 5 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas iš esmės pažeidus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį.

25Kasatorius teigia, kad teismas, paskyręs jam 250 MGL dydžio piniginę baudą už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri, kaip nurodyta nuosprendyje, buvo baigta 2007 m. rugsėjo 6 d. (kasatoriaus teigimu, paskutinę veiką jis atliko 2007 m. kovo 5 d.), iš esmės pažeidė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punktą (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 3 d.–rugsėjo 6 d.), nes tokia bausmė nebuvo numatyta įstatyme (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). 2007 m. rugsėjo 6 d. nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvo apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), o 2007 m. kovo 5 d. nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje, – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal 2007 m. kovo 3 d. ar (ir) rugsėjo 6 d. galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų redakciją už nesunkų nusikaltimą galėjo būti skiriama maksimali piniginė bauda iki 100 MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL dydžio bauda.

26Nuteistojo J. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

27Dėl nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

28Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtu būdu, neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine–komercine veikla, o būtent laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d., neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: „Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą...“, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės–komercinės veiklos Kaune – tarpininkavimo pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, t. y. pagal suteiktus įgaliojimus atstovavo fiziniams asmenims Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, esančiame Kaune, L. Sapiegos g. 10, ir šios įstaigos filiale, esančiame Kaune, Giedraičių g. 8, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypų) atkūrimo, o atkūrus nuosavybės teises, tarpininkavo parduodant 1) 0,8400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 2) 0,9600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 3) 0,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 4) 0,3827 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 5) 0,1717 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 6) 0,1639 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 7) 0,9876 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Taigi jis nuteistas už tai, kad pažeisdamas įstatymais nustatytą tvarką tarpininkavo atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus ir vėliau juos parduodant.

29Kasatorius ginčija nuteisimą, teigdamas, kad jis jokios ūkinės ar kitokios veiklos nevykdė, pelno negavo, o tik kelis kartus padėjo artimiems žmonėms parduoti žemės sklypus. Iš kitos pusės, kasatorius teigia, kad pagalba ar atstovavimas atkuriant nuosavybės teises į žemę ir atstovavimas (netgi ir tarpininkavimas) parduodant žemės sklypus nėra veikla, kuria būtų draudžiama verstis fiziniams asmenims (neįsteigus juridinio asmens) ir kuriai būtų reikalinga licencija ar leidimas.

30Lietuvos įstatymai nustato tvarką, pagal kurią piliečiai gali vertis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Veiklos formos yra šios: akcinė bendrovė, individuali įmonė, verslo liudijimas. Kiekvienai veiklos formai numatytas tam tikras veiklos registravimo mechanizmas. Iš tikrųjų tarpininkavimo veiklai nereikalingas joks specialus leidimas. Tačiau veiklos įregistravimas tam tikra forma privalomas. Asmuo pats pasirenka, kokia forma jis vykdys veiklą. Kalbant apie individualią veiklą, teisės aktai numato, kad fizinis asmuo turi pateikti atitinkamos formos prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai įregistruoti jį į Mokesčių mokėtojų registrą. Valstybinė mokesčių inspekcija per 5 dienas išduoda individualios veiklos pažymą, kuri yra teisėtas pagrindas vykdyti individualią veiklą. Kasatorius šių veiksmų neatliko, taigi pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jis nesikreipė nei dėl verslo liudijimo, nei dėl UAB steigimo.

31Kasatorius neigia vykdęs individualią veiklą. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį padarius nusikaltimą ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nusikalstamą vertimąsi ūkine komercine veikla (BK 202 straipsnio 1 dalis).

32Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šių dispozicijų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas.

33Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą, visais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo J. G. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą neteisėtos komercinės veiklos požymį – stambų mastą. Stambus mastas pripažįstamas tada, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos) ar kai nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė lygi ar viršija 500 MGL dydžio sumą. Byloje nenustatyta, kiek pajamų gavo kasatorius iš visų tarpininkavimo nekilnojamojo turto sandoriams veikų. Tai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas J. G. iš vykdomos veiklos gautų pajamų dydis. Taigi nebuvo pagrindo išvadai, kad kasatoriaus padaryta veika siekia tą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo inkriminuoti kasatoriui šį BK 202 straipsnio 1 dalies požymį. Stambaus masto požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

34Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį sudėtingesnis, nes tiek ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“, tiek ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi veiklos“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012).

35Byloje nustatyta, kad kasatorius 2003 m. tarpininkavo pagal įgaliojimą, atkuriant V. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Kaune, ( - ), ir po to parduodant šiuos žemės sklypus R. P., iš to į savo asmeninę sąskaitą gavo pinigus – 948 000 Lt; 2006 m. tarpininkavo pagal įgaliojimą atkuriant M. L., M. Š. nuosavybės teises į žemės sklypus Kaune, ( - ), ir po to šiuos žemės sklypus parduodant, į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 1 870 000 Lt; 2007 m. tarpininkavo pagal įgaliojimus atkuriant M. Š., V. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Kaune, ( - ), po to juos parduodant, iš to į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pervesta 1 091 824 Lt. Be to, nustatyta, kad kasatorius ne tik tarpininkavo parduodant žemės sklypus, bet ir atkuriant nuosavybės teises į sklypus. Antai V. I. pagal 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimus įgaliojo J. G. atstovauti jai Kauno apskrities viršininko administracijoje, žemėtvarkos skyriuje ir kitose įstaigose tvarkant žemės sklypų, priklausiusių jos seneliui S. A., Taikos prospekte, grąžinimo reikalus.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jis laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d., kai buvo patvirtintas pirmas įgaliojimas atstovauti V. I. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – žemę atkūrimo ir šio sugrąžinto turto pardavimo tretiesiems asmenims, iki 2007 m. rugsėjo 6 d., kai J. G. į banko sąskaitą V. I. buvo pervesti pinigai – 707 824 Lt arba 205 000 eurų už bendrovei „A“ parduotą 0,9876 ha žemės sklypą, atliko aktyvius veiksmus, tarpininkaudamas fiziniams asmenims valstybinėse institucijose atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus ir po to šiems asmenims sugrąžintus žemės sklypus parduodant tretiesiems asmenims. Taip per minėtą laikotarpį J. G. tarpininkavo V. I., M. Š. ir M. L. dėl žemės sklypų, esančių Kaune, ( - ), sugrąžinimo (nuosavybės teisių atkūrimo) ir po to sekusio jų pardavimo tretiesiems asmenims. Jau vien ta aplinkybė, kad J. G. atliko ne vienkartinį veiksmą ir ne su vienu asmeniu, padedant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, surandant pirkėją sugražintam turtui, atstovaujant turto savininkui sudarant pirkimo–pardavimo sandorius, priimant pinigines lėšas už parduotą turtą, rodo, kad jis tai darė ne atsitiktinai paprašytas, bet versliškai, atliekant sudėtingas ir atsakingas ūkines operacijas, kurios reikalavo laiko ir tam tikro profesionalumo. Be to, kasatoriaus veikla vyko jau keletą metų. Taigi padarytų pažeidimų skaičius, nuolatinis ilgalaikis veikos pobūdis parodo versliškumo požymį, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

37Kasatorius neigia veiklą vykdęs atlygintinai ir teigia negavęs iš jos pajamų. Tačiau bylos medžiaga paneigia šį kasatoriaus teiginį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo J. G. aiškinimu, kad kiekvienu atveju, padedant minėtiems asmenims atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus bei juos parduodant, jis veikė nesiekdamas gauti kokios nors naudos ar atlygio, o tik siekdamas geranoriškai iš draugiškumo jiems padėti, nes pats gerai suprato tuos klausimus, gyveno netoli valstybės institucijų, kuriose buvo sprendžiami nuosavybės teisės atkūrimo klausimai, ir todėl neturėjo sunkumų ten užeiti, tvarkyti dokumentus. Kaip matyti iš liudytojos V. I. parodymų, tokias paslaugas J. G. atliko už atlygį, kurio dydį apibrėžė tam tikra procentine sandorio dydžio dalimi. Teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais. Be to, jų tikrumą patvirtina ir sutartis, kurioje J. G. įvardijamas kaip konsultavimo paslaugas atliekantis asmuo ir kurioje numatoma apmokėjimo forma bei dydis už tokias paslaugas. Nors kiti J. G. paslaugomis – tarpininkavimu – pasinaudoję asmenys (M. Š., M. L.) ir nepatvirtino mokėjimo J. G. už suteiktas paslaugas fakto, iš sudarytų sandorių bei po to sekusio apmokėjimo už parduotą žemę matyti, kad kiekvienu atveju pinigai buvo mokami ne tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjams, bet jiems atstovavusiam J. G., kuris visiškai disponavo pinigais, o su žemės pardavėjais atsiskaitė ne iki galo, pervedė ne visas sutartyje nurodytas pinigų sumas. Kaip jau minėta, finansinės veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad didžiąją dalį pagal žemės pirkimo–pardavimo sandorius gautų piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į J. G. atsiskaitomąsias sąskaitas, jis panaudojo savo nuožiūra apmokėti už kitus sandorius, suteikiamas paslaugas, pervesdamas į įvairias kaupiamąsias, vartojamąsias savo paties, giminaičių sąskaitas ir pan. Tai dar kartą rodo, kad J. G. iš vykdomos veiklos gavo pajamų.

38Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. G. nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į didelį veiklos mastą, kai paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, paslaugos pasireiškė ne tik tarpininkavimu padedant sutvarkyti dokumentus įvairiose institucijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą, bet ir tarpininkavimu sudarant to paties turto pirkimo–pardavimo sutartis ir vykdant piniginius atsiskaitymus, o tai rodo didelę veiklos apimtį ir suteikiamų paslaugų dydį, atsižvelgiant į atliekamų veiksmų – paslaugų sistemiškumą, į tai, kad tokia veikla, susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam leidimo (verslo liudijimo), kai toks leidimas būtinas, laikytini neteisėtu vertimusi ūkine komercine (finansine) veikla versliškai.

39Kadangi versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvūs požymiai, baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vieną iš jų. Esant versliškumo požymiui, teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi J. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

40Dėl BK 3 straipsnio ir paskirtos bausmės

41Kasatorius pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla, kurią jis vykdė laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. BK 202 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad ji nustato atsakomybę tik už veiką, besitęsiančią tam tikrą laikotarpį. Taigi atsakomybė numatyta už tęstinį nusikaltimą. BK 3 straipsnio (baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas) 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tęstinio nusikaltimo padarymo laiku yra laikomas visas laikas, per kurį buvo daromas nusikaltimas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamajame nuosprendyje greta kitų dalykų turi būti nurodytas nusikaltimo padarymo laikas. Teismo nuosprendyje jis nurodytas nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Nors kasatorius ginčija nusikaltimo padarymo laiką, nustatytą teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija laiko, kad nusikaltimo padarymo laikas nustatytas teisingai. Jei nusikaltimo darymo laikotarpiu keitėsi įstatymas, nusikaltimo padarymo laiku laikomas paskutinės tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laikas. Tuo laiku, kai nusikaltimas buvo pradėtas (2003 m. kovo 3 d.), galiojo 1961 m. BK 307 straipsnis, kurio 1 dalis numatė pataisos darbus ir baudą nuo 1 iki 500 MGL arba tik baudą nuo 1 iki 1000 MGL. 2000 m. BK 202 straipsnio 1 dalis 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcijoje numatė už padarytą veiką viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nusikaltimas buvo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 100 MGL dydžio bauda. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu buvo pakeista BK 202 straipsnio 1 dalies sankcija numatant laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Taigi nuo 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojus įstatymui, šis nusikaltimas jau priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nes šiuo įstatymu įstatymų leidėjas sugriežtino atsakomybę už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ir profesine veikla. Kasatoriaus nusikalstama veika tęsėsi ir po šio įstatymo įsigaliojimo. Paskutinis neteisėtos ūkinės, komercinės veikos veiksmas padarytas 2007 m. rugsėjo 6 d. Taigi paskutiniai veiksmai padaryti jau galiojant naujam – sunkesniam įstatymui. Nors nusikaltimo padarymo laikas tęstiniuose nusikaltimuose yra visas laikas, per kurį buvo daromas nusikaltimas, veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį paskutinės veikos padarymo metu. Taigi padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakciją.

42BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas už apysunkį nusikaltimą nusikaltimo padarymo metu numatė baudą iki 200 MGL. Vėlesniais pakeitimais (2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350) baudos dydis buvo padidintas už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL, tačiau pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

43Kauno apygardos teismas paskyrė J. G. 250 MGL (t. y. 9412 Eur) dydžio baudą. Šis paskirtos baudos dydis viršija baudos maksimumą, nusikaltimo padarymo metu numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą. Dėl to darytina išvada, kad teismas, skirdamas kasatoriui 250 MGL dydžio baudą dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes peržengė maksimalią 200 MGL dydžio baudos ribą, nusikaltimo padarymo metu numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Dėl to skirtina mažesnio dydžio bauda, neviršijanti nusikaltimo padarymo metu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyto 200 MGL maksimumo. Parenkant baudos dydį atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus.

44Dėl BK 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis)

45Kasatorius teigia, kad pagal 2007 m. kovo 5 d. galiojusią BK 202 straipsnio 1 dalies redakciją veika buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėję penkeri metai, kai šis nusikaltimas buvo padarytas, todėl, kasatoriaus nuomone, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, 2012 m. kovo 5 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas iš esmės pažeidus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį.

46Kaip jau buvo minėta, kasatorius pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, kurią jis vykdė laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. Kadangi nusikaltimas yra tęstinis, nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį buvo daromi neteisėti veiksmai. Nusikaltimas buvo baigtas 2007 m. rugsėjo 6 d. Tuo metu BK 202 straipsnio 1 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą iki ketverių metų, o pats nusikaltimas tapo apysunkiu nusikaltimu. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją padarius apysunkį nusikaltimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo aštuoneri metai. 2010 m. birželio 15 d. įstatymu buvo nustatytas dvylikos metų senaties terminas, padarius apysunkį nusikaltimą. Tačiau sutinkamai su BK 3 straipsnio 3 dalimi įstatymas, sunkinantis asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis kasatoriui buvo priimtas 2014 m. spalio 22 d., praėjus septyneriems metams po nusikaltimo padarymo. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, galiojęs nusikaltimo padarymo metu, nebuvo suėjęs.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

48Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį J. G. byloje.

49Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti žodžius „stambiu mastu“.

50J. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirti 140 MGL (t. y. 5272 Eur) dydžio baudą.

51Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu J. G.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 7. Nuteistasis J. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra paremtas... 9. Pasak J. G., apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20... 11. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 12. Kasatorius nurodo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 13. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad už padėjimą V. I. atkurti... 14. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu... 15. Pasak kasatoriaus, pagalba ar atstovavimas atkuriant nuosavybės teises į... 16. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 17. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos... 18. Kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog... 19. J. G. skunde nurodo, kad padėdamas V. I., M. L. ir M. Š. atkurti nuosavybės... 20. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esą 2007 m.... 21. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 22. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog jis... 23. Kasatorius teigia paskutinį veiksmą atlikęs 2007 m. kovo 5 d., kai atstovavo... 24. Pagal 2007 m. kovo 5 d. galiojusią BK 202 straipsnio 1 dalies redakciją už... 25. Kasatorius teigia, kad teismas, paskyręs jam 250 MGL dydžio piniginę baudą... 26. Nuteistojo J. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 27. Dėl nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį... 28. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 202... 29. Kasatorius ginčija nuteisimą, teigdamas, kad jis jokios ūkinės ar kitokios... 30. Lietuvos įstatymai nustato tvarką, pagal kurią piliečiai gali vertis... 31. Kasatorius neigia vykdęs individualią veiklą. Jo nuomone, apeliacinės... 32. Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta... 33. Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis... 34. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos... 35. Byloje nustatyta, kad kasatorius 2003 m. tarpininkavo pagal įgaliojimą,... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jis laikotarpiu nuo 2003 m.... 37. Kasatorius neigia veiklą vykdęs atlygintinai ir teigia negavęs iš jos... 38. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. G.... 39. Kadangi versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti... 40. Dėl BK 3 straipsnio ir paskirtos bausmės... 41. Kasatorius pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą vertimąsi... 42. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas už apysunkį nusikaltimą nusikaltimo... 43. Kauno apygardos teismas paskyrė J. G. 250 MGL (t. y. 9412 Eur) dydžio baudą.... 44. Dėl BK 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis)... 45. Kasatorius teigia, kad pagal 2007 m. kovo 5 d. galiojusią BK 202 straipsnio 1... 46. Kaip jau buvo minėta, kasatorius pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 49. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti žodžius „stambiu... 50. J. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirti 140 MGL (t. y. 5272 Eur) dydžio... 51. Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...